Podcasts about filosofijos

Pristatytas tyrimas apie Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Rezultatai rodo, kad 100-mečio Dainų šventėje žmones bene labiausiai vienijo V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Apie tyrimo rezultatus – LRT RADIJO laidos „10-12“ pašnekovės San Francisko universiteto profesorė Indrė Viskontas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos docentė Ramunė Dirvanskienė.Ved. Ignas Andriukevičius

Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Vilniaus licėjaus dvyliktokė Gustė Antanaitytė pelnė sidabro medalį. Kaip sudominti jaunimą filosofiją? Kokią naudą jos išmanymas duoda?Klimato kaitos rubrika. Kas yra tvari mada ir kaip suprasti, kai šiomis sąvokomis manipuliuojama? Pokalbis su tvarios mados dizainere Olesia Les.Iki birželio 1d. vyksta „Poezijos pavasaris“. Pokalbis su poete Rūta Vižintaite-Lajiene, kuriai buvo įteikta Zigmo Gaidamavičiaus–Gėlės premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Jos knyga vadinasi „Liuksemburgo jūra“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Būtent nuo filosofijos, supratimo, kad reikia tausoti, praturtinti dirbamą žemę, auginti joje tik naudingą žmogaus sveikatai produkciją, prasidėjo Tauragės rajono Aukštupių kaimo ūkininkų Astos ir Jono Dragūnų kelias ekologinio, o vėliau ir biodinaminio ūkio link. Mišriame ūkyje dabar auginami mėsiniai limuzinų veislės galvijai ir grūdai. Biodinaminių ūkių plėtros galimybes aptaria Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.Per 20 metų Vilniaus rajone, Nemenčinėje, gyvuoja dienos užimtumo centras. Jį lanko asmenys su negalia. Čia 38 nuolatinius lankytojus rūpinamasi užimti įvairiomis naudingomis veiklomis. Išsamiau apie jas – šio centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ivona Urbanovič ir trys jį lankančios moterys.„Gamtininkas“. Miškuose ir laukuose daugėja žvėrių ir paukščių jauniklių, bet dėl pavasarinių šalnų šiemet ne tik gandrų palikuonių gali būti mažiau. Išsamiau – gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Kodėl iškyla naujos filosofijos, skirtos gyvoms būtybėms, konstravimo poreikis? Kas yra į organizmus orientuota ontologija? Kodėl ji teikia pirmenybę trims idėjoms: procesualumui, daugialypumui ir potencialumui?Kas šioje filosofijoje yra žmogus ir žmogaus gyvenimas? Koks turėtų būti žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis?Ko organizmas gali išmokyti šiuolaikinę filosofiją ir kaip organiškumo samprata galbūt padėtų susidoroti su naujausiais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir antropocenas?Pokalbis su knygos „Į organizmus orientuota ontologija“ (Hubris, 2025) autore prof. Audrone Žukauskaite.Ved. Aurimas Švedas.

Kas yra antropoceno vaikai? Ką tikro galime pasakyti apie jaunus žmones gyvenančius byrančio pasaulio akivaizdoje?Kas yra posthumanistinis ugdymas? Kaip ši mąstymo kryptis susiformavo? Kuo ji skiriasi nuo humanizmo? Ką posthumanizmas gali duoti antropoceno vaikams? Koks asmuo turėtų būti ugdomas remiantis posthumanistinėmis idėjomis ir vertybėmis?Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkėmis, prof. dr. Lilija Duobliene ir doc. dr. Sandra Kaire.Ved. Aurimas Švedas

Beveik kas antras lietuvis neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių. Anot specialistų, tai didina dalies visuomenės atskirtį.Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos mokslininkai kviečia dalyvauti nemokamoje programoje, kuria siekiama pagerinti dalyvių psichologinę savijautą ir kūno pajautimą per judesį.LRT GIRDI tema: Kaip yra organizuojamas pavojingo asbesto turinčio šiferio stogo dangos išvežimas?Šiauliuose surengti pirmieji bibliotekos nurašytų knygų ir vinilinių plokštelių aukcionai, šiandien vyks trečiasis.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Filosofijos fakulteto neuropsichologė doc. Ramunė Dirvanskienė pasakos apie muzikos poveikį ir kaip kalėdinė muzika veikia mūsų smegenis.Ved. Darius Matas

Pietų Korėjos prezidentas šokiravo tarptautinę bendruomenę dėl kovos su opozicija įvedęs karo padėtį. Ši jau atšaukta, tačiau žala padaryta. Ne tik Pietų Korėjos demokratija susiduria su iššūkiais, demokratijoms kyla grėsmė visame pasaulyje - nuo JAV iki Rumunijos ar Sakartvelo. Eskpertai irgi perspėja, kad pasaulyje demokratijos mažėja, o autoritarizmas auga. Kodėl?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Laurynas Peluritis, Sakartvelo politikos instituto direktoraus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, apžvalgininkas Mindaugas Montvilas, Pietų Korėjos lietuvių bendruomenės pirmininkas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.Ir paaugliai gali priimti sprendimus, kokius kultūrinius projektus finansuoti. Tokią galią jauniems žmonėms suteikia Europos kultūros sostinė Budė. Norvegijos šiaurėje, Nordlando regione įsikūręs miestas kasmet praranda vis daugiau jaunimo, kuris akcentuoja – gyventi čia jiems nuobodu. Kaip Europos kultūros sostinė pasiryžo spręsti šią problemą?Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta pasaulinio lygio fotografo Davido Goldblatto paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“.Filosofijos fakultete vyks atviras seminaras „Vaikų trauminės patirtys: kaip atpažinti sunkumus ir padėti?“.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, ir jis stebina žanrų įvairove.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Prasideda Taivano kino festivalis.Ar e. sportas gali tapti tradicinio sporto alternatyva?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

Radikalių politinių jėgų stiprėjimas atspindi visuomenės nuotaikas, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visgi ji netiki, kad Lietuvai gresia radikalizacija ir sako tikinti piliečių gebėjimais pasirinkti. Kita vertus, Europos šalių pavyzdžiai rodo, kad radikalai sugeba laimėti demokratinius rinkimus ir formuoja Vyriausybes.Ar tai gresia ir Lietuvai? Ar radikalizacija tikrai būtų pavojinga?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga, Rytų Europos Studijų centro atstovė Simona Merkinaitė ir sociologė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.Ved. Liepa Želnienė

Ar Lietuvoje suprantama švietimo svarba? Kiek mūsų šalyje vertinamas išsilavinimas? Kodėl apie švietimą dažniausiai girdime kaip apie sferą, kurią reikia optimizuoti ir sureguliuoti?Prasidedant naujiems mokslo metams, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Mokyklų tobulinimo centro ir programos „Renkuosi mokyti“ bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.Ved. Mindaugas Jackevičius

Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VDA profesorė, menotyros daktarė Giedrė Jankevičiūtė. Su šia pašnekove būtų galima įkalbėti ištisus laidų ciklus – toks platus yra jos mokslinių interesų laukas, per tyrimus užpildantis nesenos mūsų valstybės kultūros istorijos spragas, o kartu atrandantis ir daugybę iki šiol nepažintos bei netyrinėtos kasdienybės istorijos klodų. Tad šiandieninėje laidoje mūsų radijo bendradarbis, taip pat ir VU Istorijos bei Filosofijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis pasirinko pokalbiui temą apie Giedrės Jankevičiūtės sugrąžintą Vilnių, tarpukario modernizmą ir sovietmečio pradangintą grožio pajutimą, kuriuo galima paaiškinti sostinės urbanistines bėdas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną visoje šalyje vyksta tam skirti renginiai, sostinėje–tradicinės eitynės „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija skirta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkui ir Istorijos fakulteto dėstytojui dr. Laurynui Peluričiui.Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba išdavė pirmuosius tris įsakymus deportuoti Rusijos piliečius, kurie nesilaikė pakoreguotų Imigracijos įstatymo nuostatų ir nepateikė prašymo išduoti naują leidimą gyventi Latvijoje. Kokius sprendimus dėl šalyje gyvenančių Rusijos piliečių taiko Estija?Visiems, kam Lietuvos gamta atrodo neypatinga ir atsibodusi, turėtų pasikalbėti su Hugo. Nedideliame Belgijos miestelyje gyvenantis vyras yra tikras Lietuvos mylėtojas, nors akivaizdžių ryšių su mūsų šalimi neturi. Belgas prieš 23-ejus metus į mainų programas pradėjo siųsti studentus, o išgirdęs jų istorijas apie mūsų regioną-pamilo jį ir pats.Ved D. Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie Kovo 8-ąją. Kodėl vis dar diskutuojame apie ją ir kokių asociacijų ji mums kelia? Atsakymų ieškosime su Vilniaus universiteto Kauno ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis prof. Virginija Jurėniene ir dr. Giedre Purvaneckiene. Pokalbio klausykite LRT radiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Ved. Darius Matas

Visai neseniai pasaulis išgyveno keletą valandų, kai socialinių tinklų Facebook ir Instagram veikla sutriko – daugelis ėmė spėlioti, ar tai kibernetinė ataka, kiti susirūpino, kad nepavykus atkurti socialinių tinklų veiklos dings daugelis turėtų kontaktų. Ką atskleidžia toks nesaugumo jausmas? Kodėl esame taip smarkiai priklausomi nuo socialinių tinklų? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.Eidamas 73-iuosius metus mirė teatro režisierius, pastatęs daugybę įsimintinų spektaklių, išleidęs ne vieną mokinių kartą ir palikęs ryškų pėdsaką teatro pasaulyje, Rimas Tuminas.Kaip atsitiko, kad garsiosios archeologės Marijos Gimbutienės Didžiosios Deivės teorija įkvėpė JAV feminisčių judėjimą? Išleista pirmoji garsiosios archeologės biografija, kurią parašė mokslininkė Rasa Navickaitė.Naujoje MO muziejaus parodoje – dėmesys seksualumo kultūrai Baltijos šalyse. Apie parodą pasakoja Rytis Skamarakas.Peizažo nuobodžiu vadinti neleidžianti tapytoja Mykolė Ganusauskaitė rubrikoje „Be kaukių“ kalba apie viena kitą jos gyvenime papildančias veiklas: keliones, dailę, šokį, jojimą.Ved. Gerūta Griniūtė

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“. Kas lėmė, kad kadaise romėnams pavyko jėga užimti teritoriją nuo Maroko iki Sakartvelo, nuo Škotijos iki Šv. Žemės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šiandieninės laidos svečias, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantas ir „Naujojo Židinio-Aidų" bendradarbis Mikas Danilevičius, o jį kalbina Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos" talkininkas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vilniaus universiteto naujausiame tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie technostresą, kai tai yra ir kaip jį suvaldyti? Įžvalgomis dalinsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė Ieva Urbanavičiūtė.

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka

Atostogų sezonui įsibėgėjus pokalbis su asociacijos „Aktyvus jaunimas“ direktoriumi Gediminu Kondrackiu apie tai kaip keliauti tvariau.Neįgaliųjų reikalų departamentas kviečia dalyvauti nemokamoje nacionalinėje loterijoje „Auksinės mintys“, skirtoje trinti stereotipus ir nepagrįstas baimes apie psichosocialinę negalią. Pokalbyje šia tema dalyvauja institucinės globos pertvarkos projekto vadovas Gytis Baltrūnas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. Eglė Šumskienė.Ką ir kaip apie pinigus pasakoti pradinukui? Kaip tėvams finansiškai pasiruošti mokslo metų pradžiai? Pokalbis su vaikų finansinio raštingumo entuziaste, šeimų finansų konsultante Giedre Petrilioniene.Kolektyviniai sodai kaip reiškinys, jų praeitis ir dabartis. Pokalbis su parodos „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“ vienu iš kuratorių Matu Šiupšinsku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulyje vis labiau populiarėjant atsakingam požiūriui, Lietuvos nulinių atliekų filosofijos, kuri kalba apie tvarumą, atsakingą gamybą bei vartojimą, sostine pretenduoja tapti Mažeikiai! Laidoje svečiuojasi dvi draugės: VšĮ „Būk su manimi“ įkūrėja Jolita Butkienė ir VšĮ „Dirbinyčia“ įkūrėja Almantė Karpienė.„Matome, kiek visko žmonės išmeta. Kai stebi prie konteinerio stovinčią močiutę, kuri jame ieško dar galinčių praversti daiktų, o šalia purvinoje baloje mėtosi balta siuvinėta palaidinė, supranti, kad reikia kažko imtis, jog taip nebūtų“, – sako pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarą, kaip kviestinis lektorius, vedė VDU doc. dr. Paulius Čerka. Kitus seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/4qeZPKnqaJ0 http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Spaudos apžvalga.Klaipėdoje, kultūros komunikacijų centro parodų rūmuose šiuo metu veikia, o Vilniuje, galerijoje Meno niša, šiandien atsidaro performansų menininkės Monikos Dirsytės kūrybos 10-mečiui skirtos parodos.Spektaklis kaip malonumas mąstyti – taip apie šokio kūrėjo Vyčio Jankausko „Dekreaciją“ sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje prasideda jau 39-asis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“.Juozo Miltinio dramos teatras sezoną baigia su jaunosios kartos režisieriaus Jono Kuprevičiaus spektakliu „Camino real“. Tai dviejų dalių poetinis absurdas, nagrinėjantis užmaršties ir nereikalingumo temas.Dmitrij Gluščevskij kino apžvalga.Šiemet Stasio Šalkausio premijos laureatu tapo Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas profesorius Gintautas Mažeikis.Šią savaitę Prancūzijos Rivjeroje atidarytas 76-asis Kanų kino festivalis.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save priskiria viduriniajai klasei, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Banko skaičiavimu, viduriniajai klasei priklauso žmonės, neatskaičius mokesčių, uždirbantys nuo 1 100 iki 2 900 eurų. Tačiau ekspertai abejoja, ar išties viduriniąja klase galima laikyti vos galą su galu suduriančius žmones.Kas yra vidurinioji klasė ir kaip ją sustiprinti?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, restorano ir prekybos centro „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.Ved. Liepa Želnienė

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/KSCp5CHjZ3g http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Kėdainių rajone esantis Užupės kaimas greičiausiai vienintelis Lietuvoje puoselėjantis Velykinio prausimo tradiciją. Ji šiemet įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.Kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Pokalbio ištrauka su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.MRU mokslininkės parengė naują metodinį įrankį, padėsiantį išklausyti ir suprasti vaiko nuomonę. Pokalbis su MRU Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijos atstovėmis Odeta Inte, prof. Jolanta Sondaite.Sukanka 25-eri metai, kai buvo pasirašytas „Gerojo penktadienio“ susitarimas, kuriuo oficialiai užbaigtas konfliktas Šiaurės Airijoje. Kuo šiandien gyvena šio regiono žmonės?Ved. Darius Matas

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode kalbėsime apie kognityvinį rezervą ir kokios smegenys yra atsparios senėjimui. Atsakymų ieškosime su neuropsichologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektore dr. Ramune Dirvanskiene.Ved. Darius Matas

Kas yra ir kuo ypatinga analitinės filosofijos tradicija? Kokius klausimus sprendžia analitinės filosofijos atstovai ir kuo jų samprotavimo būdas skiriasi nuo kontinentinės filosofijos? Ar analitinės ir kontinentinės filosofijos perskyra vis dar aktuali šiandien, o gal tarp jų vertėtų ieškoti vaisingų sąlyčio taškų? Koks yra santykis tarp sąmonės ir kūno, tarp psichinių ir fizinių mūsų patirties aspektų? Ar galime įsijausti į buvimą šikšnosparniu? Ar mokslas yra pajėgus išspręsti visas mūsų gyvenimo problemas? Kokia yra filosofijos būklė Lietuvoje šiandien – kas džiugina, ko trūksta? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi, naujuoju Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanu dr. Jonu Dagiu.Ved. Simas Čelutka

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/clsXzv7BJ1I http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar lietuviams vis dar įdomi filosofija? Apie ką jie linkę filosofuoti? Pokalbis su Adomo Mickevičiaus bibliotekoje veikiančio Filosofijos klubo sumanytoja Jurga Kauzoniene.Tęsiame pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“.76-ojoje BAFTA kino apdovanojimų ceremonijoje daugiausia apdovanojimų sulaukė Edwardo Bergerio „Vakarų fronte nieko naujo“, „Salos vaiduokliai“ ir „Elvis“.Ukrainietė mokytoja Olena Horinova su paaugliu sūnumi iš Černihivo miesto dalijasi savo prisiminimais apie siaubingo karo pradžią ir kasdien lydėjusią baimę.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius, muzikos leidybos „Dangus“ vadovas Ugnius Liogė.Ved. Marius Eidukonis

Prieš maždaug 40 m. Vakaruose pradėjo formuotis nauja etikos kryptis – rūpesčio etika. Ji iškilo kaip alternatyva dominuojančioms moralinio mąstymo tradicijoms, o ją išplėtojo feminizmo atstovės. Kuo ypatinga ši nauja moralės filosofijos atšaka? Ką moraliniu požiūriu svarbaus atveria rūpesčio sąvoka ir kuo ji skiriasi nuo tokių tradicinių moralinių sąvokų kaip teisingumas, laisvė ar autonomija? Kaip moralės atskaitos tašku gali tapti motinos ir vaiko ryšys? Koks yra rūpesčio etikos ir politikos santykis? Ar šiuolaikinė politika gali tapti rūpestingesnė? Ar lietuvių solidarumą su ukrainiečiais galima interpretuoti pasitelkiant rūpesčio sąvoką? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaite.Ved. Simas Čelutka

Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/f6PX85xSA18 Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ Vaizdo įrašas: https://youtu.be/o-2LXzeXE6c Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs! http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Ar girdėjote, kad Biblija yra populiariausia visų laikų knyga pasaulyje? O ar žinojote, kad Biblija iš tiesų nėra viena knyga, o visa biblioteka? Joje apstu pasakojimų, poezijos, biografijų, istorinių naratyvų, patarlių, laiškų, apokaliptinių raštų ir dar daug visko. Jokia kita literatūra nėra padariusi tiek įtakos Vakarų pasauliui, įskaitant ir Lietuvą, kiek Biblija. Tad, nesuprantant jos, nepavyks suprasti ir mus supančios kultūros. Negana to, Biblija, atskleisdama žmogaus būklę pasaulyje, padeda mums nauju žvilgsniu pažvelgti ir į save pačius. Galiausiai, krikščionys tiki, kad per biblinę literatūrą kalba pats Dievas, o visas jos pasakojimas nuosekliai veda prie Jėzaus iš Nazareto, negrįžtamai pakeitusio visą žmonijos istoriją. Kviečiame visus, kuriems įdomu pažinti tiek pasaulį, tiek save pačius ir patyrinėti lobyną, kurį vadiname Biblija. Seminarai vyksta Ukmergės tolerancijos centre, kas antrą pirmadienį. Jų išvis planuojama 12. Temos: kas yra Biblija, literatūros žanrai Biblijoje, jos veikėjai, siužetas, kompozicijos modeliai, pasakojimo fonas, biblinė poezija, psalmės, pranašai, biblinis įstatymas, Evangelija ir Jėzaus palyginimai, Naujojo testamento laiškai ir apokaliptinė literatūra. Seminarus veda Laurynas Jacevičius, Vilniaus universiteto religijos studijų magistras, Filosofijos instituo doktorantas, apologetika.lt įkūrėjas, BibleProject lietuvių kalbos patarėjas ir Lietuvos Biblijos draugijos asocijuotas narys. Seminarų turinys paremtas BibleProject, plačiai pasaulyje žinomo projekto, tyrinėjančio biblinę literatūrą, medžiaga, kuri prieinama ir lietuvių kalba. BibleProject turinys Lietuvoje yra sulaukęs palaikymo iš visų konfesijų tikinčiųjų: tiek katalikų, tiek protestantų-evangelikų, tiek ortodoksų. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/EovZBHe9URc Daugiau informacijos apie BibleProject lietuviškai: https://bibleproject.com/Lithuanian/ http://apologetika.lt/ https://www.facebook.com/apologetika.lt/

Apibūdindami miestus kaip rašomus ir perrašomus tekstus, kaip galime analizuoti šiuolaikinių miestų plėtrą, istorinių objektų atstatymo projektus ir naujų simbolinių centrų atsiradimą? Kokiais principais remdamiesi galime sukurti arba atkurti sąlygas bendruomeniškumui miesto rajonuose skleistis? Kas yra miesto „prarastos erdvės“, ir kas nustato ar erdvė yra prarasta? Ar Epikūras ir jo mokiniai eitų protestuoti, jeigu jų sodą būtų planuojama užstatyti? Kokias galimybes architektūros supratimui atskleidžia miesto naudotojų kūniškos patirties aktualizavimas? Kokias perspektyvas atveria prielaida, kad miesto naudotojai yra ne tik žmonės, bet ir kiti organizmai? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme su filosofais, tarp kurių studentų yra ir architektų.Laidos svečiai: Algis Mickūnas, Ohajo universiteto profesorius, fenomenologijai, kultūrų studijoms, komunikacijai skirtų knygų autorius ir Tomas Kačerauskas, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas, savo publikacijose gvildenantis filosofijos poetikos, kultūros filosofijos, kūrybingumo klausimus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Molėtų rajone robotizuotą pieno ūkį su šeima puoselėja Sandra Gražytė Šniūrienė. Moteris baigė filosofijos studijas ir turėjo visas galimybes pasilikti mieste ir darbuotis, tačiau likimas susiklostė kitaip. Dabar visas dėmesys skiriamas pieno ūkiui, labiausiai stinga norinčiųjų dirbti.Verta žinoti. Daugeliui išgirdus žodį grybai, kyla asociacija apie baravykus, voveraites ar kitus. Ar žinojote, kad dirvožemyje plyti ištisos grybų struktūros, o mikrospokipiai grybai yra labai svarbūs žemės ūkyje. Jie praturtina dirvožemį maisto medžiagomis, leidžia kovoti su įvairiais augalų ligų sukelėjais. Lietuvos biotechnologijų mokslininkai žemdirbiams turi gerų žinių.Ved. Rūta Katkevičienė

Sustabdžius kai kurių rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą, Maskva ėmė šaukti apie Kaliningrado blokadą ir grasinti atsakomosiomis priemonėmis. Vieni šalies politikai ir apžvalgininkai ėmė piešti baisius scenarijus Lietuvai, kiti – ragina nekreipti dėmesio į Kremliaus pareiškimus. Treti aiškina, kad Lietuva tinkamai nepasirengė šiam žingsniui.Ar tikrai Lietuva padarė klaidų ir ko galima tikėtis iš Rusijos?Laidoje dalyvauja:VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė,Tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas Marius Laurinavičius,Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius Gintautas MažeikisVed. Jurgita Čeponytė

Kultūrologas Michailas Jampolskis teigia: „Kai ideologijos žlugo, staiga kilo susidomėjimas fantasy. Manau, kad „Žiedų valdovas“ ir „Haris Poteris“ – tai mitologiniai didžiųjų ideologijų pakaitalai.“ Ar tikrai XXI amžiaus žmogui pasakojimas apie Harį Poterį yra sėkmingas didžiųjų ideologijų pakaitalas?Platonas yra pasakęs, kad filosofija prasideda nuo nuostabos jausmo. Šį jausmą, be jokios abejonės, yra patyrę visi, skaitę knygas apie Harį Poterį. Tačiau kai apie Hogvartsą ima postringauti rimti filosofai, norisi paklausti: kas čia vyksta?!Ar galima teigti, kad Vakarų visuomenę XXI a. užgriuvusių negandų ir išbandymų akivaizdoje Voldemorto ir Hario Poterio priešstata mūsų vaizduotei tapo savotišku raktu aiškinant tam tikrus šiandieninės politikos reiškinius ir procesus?O gal Joanne Rowling knygose nėra užkoduota jokių subtilių ir sudėtingų prasmių, todėl jos viso labo yra smalsių bei patiklių jaunųjų skaitytojų vilionė į pavojingą magijos ir okultizmo karalystę?Už ką žiobarai galėtų į teismą paduoti burtininkus? Ir kas šį teisminį ginčą turėtų moderuoti Lietuvoje: Prezidentas ar Ministrė Pirmininkė?Kokius Hogvartso burtus savo kasdienybėje galėtų pritaikyti vadinamasis „Homo Office“ – žmogus, patekęs į korporatyvinio pasaulio spąstus?Pokalbis su filosofu, prof. Aldžiu Gedučiu, teisininku ir rašytoju, prof. Justinu Žilinsku, vertėju ir redaktoriumi Pauliumi Garbačiausku, lektore ir rašytoja Daiva Ida Povilaite.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie moteris, fotografuojančias karą ir jo paveiktus žmones.Panevėžyje duris atvėrė šiauliečio menininko Ričardo Garbačiausko tapybos paroda „Neramūs siluetai“.Veiklos dešimtmetį minintis styginių kvartetas „Mettis“ gegužės 10 d. Valdovų rūmuose Vilniuje pristato savo antrajį albumą, kuriame griežia Liudviko van Bethoveno opusus styginiams.Pažintis su architektu, įvairių gamtos meno skulptūrų, instaliacijų autoriumi Povilu Šoriu. Apie menininko poreikį kurti, klaidų kūryboje žavesį ir… parašiutų sporto įtaką kūrybinėms idėjoms kalbasi Karina Metrikytė.Kaip karo kontekstas keičia Eurovizijos ir viso kultūros pasaulio santykį su politika? Kalbamės su sociologe, Vilniaus universiteto Sociologijos katedros docente dr. Rūta Žiliukaite, filosofu, antropologu, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir menotyrininke, kultūros politikos tyrinėtoja Skaidra Trilupaityte.LRT atnaujina įvaizdį – kokias vertybes jis koduoja? Apie šviežiausius pokyčius pasakoja LRT komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė.Ved. Urtė Karalaitė

Pokalbis apie čekų filosofo, fenomenologo ir disidento Jano Patočkos (1907-1977) paskutinį ir svarbiausią darbą, parašytą paskutiniaisiais šio mąstytojo gyvenimo metais, savilaida pasirodžiusį pogrindyje Čekoslovakijoje (1975).Kada prasidėjo istorija? Ar ji turi prasmę? Kodėl Europa nutolo nuo savo tikrosios idėjos? Ar autoritarinėje ar totalitarinėje valstybėje įmanoma išlaikyti ištikimybę gyvenimo tiesoje imperatyvui? Šie ir kiti klausimai aptariami J. Patočkos knygoje „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“, kurie XXI amžiuje skamba itin aktualiai.Pokalbis su filosofais, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Daliumi Jonkumi ir leidyklos „Phi knygos“ vadovu Tomu Šinkūnu.Ved. Aurimas Švedas

Karo maršams aidint, Domantas Razauskas kviečia prisiminti prieš 90 metų į kitą laiką iškeliavusį Johną Philipą Sousą – amerikietiškų maršų karalių, vieną suzafono išradėjų. Kodėl prisireikė naujo muzikos instrumento ir kodėl ponas Sousa yra tarp 102 labiausiai JAV nusipelniusių žmonių per visą istoriją? Antroje laidos dalyje - prieš 55 metus miręs vengras Zoltánas Kodály, vienas etnomuzikologijos ir modernios muzikos pedagogikos pradininkų.

Daugiau nei pusė Rusijos gyventojų bijo galimo karo, rodo apklausos. Tačiau kartu lieka abejinga valdžios sprendimams pulti. Ekspertai pastebi, kad kremliaus valdoma žiniasklaida Rusijos visuomenę invazijai rengia dar nuo Krymo okupacijos. Pavieniai protestuojai Maskvos gatvėse šiandien yra iškart sulaikomi.Kaip galima paaiškinti Rusijos visuomenės abejingumą galimai invazijai į Ukrainą ir ko tikėtis, jei iš tiesų kils karas?Diskusijoje dalyvauja buvęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas, buvęs ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža, DebunkEU analitikė Laima Venclauskienė, VU TSPMI dėstytojas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros docentas Tomas Kavaliauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė beveik visų atnaujinamų bendrojo ugdymo disciplinų projektus. Jie yra sukelti į mokyklinių programų atnaujinimui skirtą interneto svetainę. Iki gruodžio savo siūlymus projektui galėjo teikti ir mokyklos, taip pat paskiri ekspertai.Kiek yra gauta fundamentalių siūlymų atnaujinamos BU programos projektams? Į kokią dalį siūlymų yra arba dar bus atsižvelgta, o į kokią ne?Kodėl dalis mokytojų bei kitų dalykų žinovų teigia, neva mokyklinės programos atnaujinamos be jokio rimtesnio pokyčių pagrindimo, vadovaujantis vien tam tam tikrų specialistų grupių nuomone, o ir esą stinga dialogo su visa Lietuvos mokytojų bendruomene? Girdi, esą nors programų rengėjai teigia, jog esminis naujųjų programų bruožas, ką akcentavo ir EBPO ekspertai, perėjimas nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo, iš tiesų dalykų programų projektai yra parengti priešingai. Juose ne tik nesumažėjo, o dargi padaugėjo faktologijos, duomenų, temų. Taigi, programos ne tik nesusiaurėsiančios, o dar labiau išsipūsiančios, tad dar labiau stigs laiko medžiagai įsisavinti.Kas verčia taip galvoti dalį ekspertų? Ir kaip šias įžvalgas komentuotų programų rengėjai? Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja, bendrojo ugdymo programų diegimo tyrimo koordinatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė bei Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, dr. Lilija Duoblienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas.Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, kad tam, jog šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir sumažinti išsikeltus šventinius lūkesčius.Ved. Sigita Vegytė