Podcasts about psicholog

Psichologė, psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė Giedrė Žalytė pernai su drauge ėjo piligrimų keliu „Camino Lituano“. Papasakojo mums apie tai baigiantis metams, kai paprašėme savo pašnekovų pasidalinti maloniausiomis akimirkomis gamtoje. Giedrė ne tik pasidalino maloniausiais kelionės momentais, bet ir pasiūlė apie keliavimą pėsčiomis papasakoti daugiau laidoje.Tad kalbamės su kitais piligrimais, žygeiviais, keliautojų bendruomenės nariais apie tai, kaip jie smagiai ir tvariai keliauja Lietuvoje, kaip ne tik pasisemia įspūdžių, bet ir dirba prie bendrų projektų, tokių kaip „Keliautojų nameliai“.Autorė Inga Janiulytė-TemporinNuotraukoje — žygeivė ir piligrimė Asta Akromaitė

Pirmą pusvalandį - apie tai, kas vyko savaitgalį - Euroviziją. Pokalbis su tiesiai iš Bazelio grįžusiais kolegomis.Po pusės vienuoliktos žinių apie policijos rėmėjus. Kas jie tokie? Kodėl jų reikia ir kaip atrodo jų darbas?Antrą laidos valandą apie stresą. Psichologė Inga Truskauskaitė sako, kad stresas daro nebūtinai blogus dalykus. Ką gero mums gali duoti stresas?Latvijoje, Jelgavoje, prasidėjo ir visą vasarą vyks Smėlio skulptūrų festivalis, prie kurio prisideda ir Lietuvos menininkai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius.Ved. Ignas Klėjus

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininke doc. Paulina Želviene.Ved. Ignas Klėjus

Baltijos jūroje sulaikytame tanklaivyje, kuris įtariamas pažeidęs povandeninį elektros kabelį tarp Estijos ir Suomijos, galimai buvo įrengta šnipinėjimo įranga.Nuo naujų metų gyventojai galės paprasčiau refinansuotis paskolą kitame banke. Kada galima kreiptis ir kokios naudos laukia vartotojų?Psichologų atliktas tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje darbuotojai rizikuoja perdegti dažniau nei kitose valstybėse.Netrukus šalyje atsiras galimybė greitai aptikti narkotines medžiagas žmogaus organizme.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kritika yra neatsiejama ir būtina kultūros dalis, tačiau jos sulaukiančioms rašytojoms ir rašytojams, ypač jei ji neigiama, vis tiek dažnai yra sunku kritiką ramiai priimti ir rašyti toliau.Psichologė psichoterapeutė, rašytoja Genovaitė Bončkutė-Petronienė yra pasakojusi, kaip po jos romanų pasirodymo sulaukdavusi nemažai kritikos, kartais - ir visai neobjektyvios.„Pirmame sakinyje“ su ja kalbamės apie konstruktyvią ir nepelnytą kritiką, jos poveikį rašančiam žmogui, apie sunkias pastangas, išgirdus kritiką, „atskirti kūrinį nuo autoriaus“, ir būdus, kaip susigyventi su šia neišvengiama kultūrinio gyvenimo dalimi.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Psichologė, psichoterapeutė Giedrė Žalytė gamtos ir miško terapijos užsiėmimus veda nuo 2019-ųjų. Ji sako, kad ši praktika padeda pasinerti į tam tikrą tyrinėjančią būseną, būdingą vaikams, taip pailsinti protą. Tuo metu vaikų gydytoja neurologė Milda Dambrauskienė pastebi, kad vaikams buvimas gamtoje visų pirma svarbus dėl to, jog atitraukia juos nuo ekranų ir mažina žalingą ekranų poveikį. Abi jos yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto podiplominių studijų „Miško terapija“ lektorės.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Pasidėjo pirmą kartą vykstanti vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesija. Penktadienį moksleiviai tikrinosi fizikos žinias. Su kokiais iššūkiais teko susidurti ir kokie netikėtumai dar laukia?SAM atnaujinus Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarką, išplečiamos pagalbos galimybės gyventojams, numatant, kad paslaugas visuomenės sveikatos biuruose pradės teikti emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai.Į LRT girdi kreipėsi klaipėdietė, kurios butą niokoja, kaip įtaria moteris, iš viršuje esančio buto terasos bėgantis vanduo. Klaipėdietė jau du kartus darė buto remontą, o kompromiso su antrame aukšte esančio buto savininkais rasti nepavyksta - šie tikina, kad vanduo į moters butą sunkiasi dėl neremontuojamo stogo, kurio esą tvarkyti nesutinka kiti namo gyventojai.Ved. Darius Matas.

Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai, - pokalbis apie tai, kaip mes jaučiamės, jei mums nustatytas neįgalumas, jei mūsų šeimoje yra artimasis su negalia, jei mes dirbame organizacijoje, atstovaujančioje žmonėms su negalia, ir apskritai, kaip reaguoja mūsų smegenys vien išgirdus šį žodį.Psichologė, vadybos konsultantė, „Primumm ESSE“ vadovė Solveiga Grudienė dalijasi savo asmenine patirtimi, pasakoja, su kuo jai asocijuojasi žodis „negalia“, sako, kad „degančios“ smegenys nesimoko, paaiškina, kaip skiriasi mūsų savijauta nuo to, ką mes jaučiame – empatiją, atjautą, perdegimą, ir kviečia kiekvieną dieną paklausti savęs: „Kaip tu jautiesi šiandien?“Ved. Žydrė Gedrimaitė

Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai svarstys, kaip pilietybės išsaugojimo referendumą padaryti sėkmingą?Aklualus klausimas. Padidėjus sergamumui gripu, COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis, gyventojai nedarbingumo pažymėjimus galės gauti nuotoliniu būdu. Ar naudojatės nuotolinėmis gydytojų konsultacijos, ar tokios konsultacijos reikalingos?Anykščių rajone, Gerkonių vienkiemyje ramybę, saugumą ir naujo gyvenimo galimybes randa įvairių negandų paliestos moterys. Kaip jos ateina į šiuos namus ir su kokiomis istorijomis, pasakoja Viktorija Urbonaitė su rubrika „Verslas iš širdies“.Gyvenimas Lietuvoje per dešimtmetį pasiekė neregėtas aukštumas, tai rodo savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas. visi rodiklaiai augo, išskyrus, demografija, kuri rodo neigiamas tendencijas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.Ved. Rūta Kupetytė

Iš Seimo darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto svarstymas. Tai padaryti pasiūlė opozicinė Darbo partijos frakcija.Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. Fnansų ministrė Gintarė Skaistė to pernelyg nesureikšmina ir sako, kad laiko dar yra.Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad dėl nuolatinių bombardavimų didžiausia Gazos miesto ligoninė Al-Šifa yra pavirtusi kone kapinėmis, o įstaigos viduje ir aplink ją daugybė žmonių kūnų. Izraelis tvirtina, kad po ligonine veikia didžioji grupuotės Hamas vadovybė ir teigia bombarduojantis tik aplink pastatą esančią teritoriją. Tarptautinė bendruomenė suglumusi, mėgindama įvertinti, kas kas atsakingas už civilių žūtis ir kiek galima sušvelninti esamą situaciją.Prezidentūra sako kol kas nematanti didelių Taivano investicijų Lietuvoje, kaip tikėtasi anksčiau. Kritikai teigia, kad dėl suartėjimo su Taivanu nukentėjo mūsų verslas.Specialistai pastebi, kad daugėja paauglių, kurie imasi savižalos. Psichologų teigimu, to išvengti padeda artimas ir nuoširdus ryšys šeimoje.„Trasparancy intrnational“ skelbia, kad Lietuva šiuo metu neturi dirbtinio intelekto skaidrumo standarto, kuris padėtų suprasti, kokius algoritminius įrankius ir kokiais tikslais naudoja viešojo sektoriaus institucijos.Ved. Paulius Šironas

Šis specialus „Tendencingai“ epizodas tęsia „Mados dialogų“ ciklą ir pokalbyje su psichologe, buvusiu modeliu Aiste Jasaityte-Čeburiak kviečia pasigilinti į klausimą, kodėl dėvime tai, ką dėvime, kaip socialinių medijų amžiuje kinta mūsų santykis su mada ir savo pačių įvaizdžiu, kaip tą santykį išlaikyti kuo sveikesnį, autentiškesnį ir skatinantį kurti. Laida įrašyta audiofestivalio „Banguoja“ metu su gyva auditorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena, nulemta biologinių procesų, vykstančių kūne, ar iššūkių pilnos aplinkos ir psichologinių nelygumų išprovokuotas jausmas?„Tikėjimas tik viena depresijos išsivystymo teorija, gali nuvesti į kraštutinumus“ - teigia psichologė Dominyka Urbaitė Jokubienė, kuri gilinasi į uždegimo esančio kūne ryšį su depesija.Ką apie depresiją kalba naujausi tyrinėjimai? Kodėl uždegimo kūne teorija gali pakeisti požiūrį į depresijos gydymą? Kuo tikime ir kaip priimame šį psichikos iššūkį?Pokalbis ir dvylika punktų su „Depresijos įveikimo centro“ psichologe Dominyka Urbaite Jokubiene.Ved. Ignas Klėjus

„Lyginimosi tarpusavyje šiuolaikinėje švietimo sistemoje yra labai daug. Turėtume dažniau lygintis su savimi, o ne su kitais“ – teigia mokslininkė, psichologė Rasa Erentaitė, tyrinėjusi paauglių tikslus ir motyvaciją. Kaip atrodo žmogaus tapatybės paieškos? Kiek paauglystė atsakinga už tai, kur esame suaugusiojo gyvenime? Kokią įtaką socialinė nelygybė turi jaunam žmogui?Pokalbis ir dvylika punktų su Kauno technologijos universiteto, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rasa ErentaitėVed. Ignas Klėjus

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" - vaikų svajonių atostogos! Ar gerai miegoti iki 12 valandos? Tinginiauti ir nieko neveikti? O gal geriau dirbti ar mokytis, kad nepamiršti per mokslo metus įgytų žinių? Ar būtina keliauti į užsienį? O gal užtenka keliems mėnesiams išvykti pas senelius į kaimą?... Apie tai, kokios atostogos vaikams turėtų būti, pasakoja psichologė Milda Kielė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas septintas paauglys patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Ir, nors naujausio (2022 m.) PSO paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo rezultatų dar nėra, bet remiantis ankstesnio tyrimo duomenimis, apie ketvirtadalis, tai yra 23,5 proc. penktokų, septintokų ir devintokų prisipažino galvoję apie savižudybę. Vaikų ir paauglių psichologai-psichoterapeutai pastebi, kad vaikų ir paauglių, besikreipiančių pagalbos į psichologus ir net nukreipiamų į psichiatrijos klinikas daugėja prieš pat bet kokius nacionalinius žinių patikrinimus, egzaminus arba iš karto po jų.Kai kurie psichologai, konsultuojantys moksleivius, patiriančius sunkumų dėl įvairių žinių patikrinimų, abejoja, ar tikrai sumažinus valstybinių brandos egzaminų svorį dvyliktoje klasėje ir dalį svorio perkėlus į vienuoliktą klasę, sumažės moksleivių streso lygis. Girdi, galį nutikti priešingai. Mat iki šiol devinta, dešimta ir vienuolikta klasės leisdavusios moksleiviams šiek tiek atsikvėpti nuo patikrinimų ir skirti daugiau laiko saviraiškai, savišvietai, tapatybės paieškoms; dabar gi, kai dešimtoje klasėje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taps lemiamu slenksčiu patekti į vienuoliktą klasę, o vienuoliktoje klasėje teks laikyti tarpinį žinių įvertinimą, visi ketveri gimnaziniai metai būsią akademiškai itin įtempti ir šitai esą galį lemti dar didesnės dalies moksleivių perdegimą.Kas labiausiai gniuždo Lietuvos vaikus ir paauglius, kad vos keliolika metų sulaukę mergaitės ir berniukai jaučiasi pavargę nuo gyvenimo? Ir ko reikėtų, kad mokiniai tiek į kasdienius žinių patikrinimus, tiek į baigiamuosius egzaminus ateitų ne kaustomi baimės, o su supratimu, kad jie geba parodyti ir tikrai parodys, kiek daug įveikė, sužinojo, patyrė ir išmoko per dvylika metų mokykloje.Dalyvauja studentė Austėja Pukelytė ir psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Į LRT Girdi kreipėsi epilepsija serganti gyventoja, kurios teigimu, vaistinėje nebėra net epilepsija sergantiems žmonėms reikalingų kai kurių vaistų. Kodėl šalyje stinga vaistų ir ką turėtų žinoti gyventojai, jeigu nutrūksta ar sutrinka jų vartojamų vaistų tiekimas?Šią savaitę Briusio Viliso artimieji pranešė, kad žinomas Holivudo aktorius serga demencija. Žmonės visame pasaulyje ne tik siunčia palaikymo žinutes, bet ir domisi, ar įmanoma užkirsti kelią tokiam susirgimui? Pokalbis su Psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės vadove Ramune Dirvanskiene.Specialistai pastebi, kad sėkminga karo pabėgėlių integracija į Lietuvos darbo rinką dažnai priklauso nuo galimybės apsigyventi vienoje ar kitoje savivaldybėje.„Eurovizijos“ dainų konkurse Jungtinėje Karalystėje gegužę Lietuvai atstovaus dainininkė Monika Linkytė. Liverpulyje ji atliks dainą „Stay“. Pati atlikėja teigia besidžiaugianti pergale ir sako Europai norinti pristatyti dainą su tautiniais motyvais ir lietuviškas tradicijas dainoje paversti stiprybe.Regionuose dauguma smulkaus verslo kuriasi pasinaudoję Europos Sąjungos parama. Besikuriantieji tikina, kad be paramos, siekiančios dešimtis tūkstančių eurų, būtų sunku sukurti darbo vietų ar turimą verslą plėsti.Ved. Darius Matas

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) įvyks Jolantos Sondaitės knygos „Myliu ir mamą, ir tėtį“ sutiktuvės ir diskusija apie skyrybų pasekmes vaikui. Apie tai FM99 kalbėjome su mediatore Odeta Inte. Kviečiame pasiklausyti pokalbio.

Kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdoje pirmą kartą eksponuojami skulptoriaus, dailininko ir poeto Šarūno Šimulyno darbai.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Aktualijos iš 68-ojo prestižinio šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumo ROSTRUM.Vasaros muzikos festivaliai šįmet – be pandeminių apribojimų. Kokio tikimąsi auditorijos įsitraukimo? Kaip karas ir infliacija koreguoja organizatorių planus? Kas formuoja festivalio identitetą ir kodėl svarbu jį puoselėti?„Pasikeitus laikams, T. Cruise‘as vis dar kuria aktoriaus mitą ir jam tai sekasi. Negaliu nesutikti, bet jis tikrai mėgaujasi šiuo vaidmeniu“, - filmą „Asas Maverikas“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Kaip ugdyti psichologinį atsparumą nestabiliu laikotarpiu? Psichologės Rositos Kanapeckaitės įžvalgos.

Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.Ved. Ignas Klėjus

Dalis nuo karo į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių apsisprendė grįžti į savo gimtąją šalį. To priežastys - įvairios, sako jiems pagalbą teikiantys savanoriai. Vieni ilgisi paliktų namiškių, kitus išvykti verčia sunkios gyvenimo sąlygos. Psichologų teigimu, smerkti norinčių grįžti į karo purtomą šalį - nederėtų. Pirmiausia reikia su jais pasikalbėti ir išsiaiškinti tokio sprendimo motyvus. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą. Vilniuje vyresni nei 55-erių - du kartus per savaitę gali rinktis į nemokamą mankštą ir šokius. Į panašias veiklas gyventojai kviečiami ir kitose savivaldybėse. Apie tai - Giedrės Trapikaitės pasakojime.Baltijos šalys nebeperka rusiškų dujų, tačiau skelbia skirtingas priežastis. Pavyzdžiui, „Latvijas gaze“ skelbia, kad nebeperka tik dėl to, kad jos brangios. Tačiau neatmeta atsiskaitymo rubliais ateityje. Lietuva rusiškų dujų atsisako dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Apie visa tai kolega Marius Jokūbaitis kalbina energetikos ekspertą Romą Švedą.Pokalbis su Sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė Miglė Motiejūnė. Tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose. Jų iššūkius ir dažniausiai pasikartojančias klaidas ir aptariame laidoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Pirmosios lapkričio dienos daliai žmonių yra ilgesio ir net sielvarto laikas. Psichologė Vaiva Klimaitė sako, kad artimojo netektis yra vienas stipriausių sukrėtimų, pasireiškiantis ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip padėti sau ar šalia gedinčiam, kiek trunkantis gedulas yra normalus ir reikalingas, o kada jis tampa komplikuotu? Dvylika faktų apie gedulą.Ved. Guoda Pečiulytė

Psichologų, ugdymo ekspertų ir „Jaunimo linijos“ duomenimis, pandeminė įtampa šalyje reikšmingai paveikė vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą. Naujaisiais mokslo metais Lietuvoje veiklą pradeda pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės Mokykla“. Pirmoji ją pritaikysianti mokslo įstaiga – „Šiaurės licėjus“. Įvertinus projekto sėkmę, emocinio raštingumo ugdymas bus perkeliamas į kitas šalies mokyklas ir ugdymo įstaigas. Apie tai radijo eteryje kalbėjome su "Laimės mokyklos" kūrėju Almantu Dulkiu!

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Dviprasmiška pandemijos statistika: ekonomika šuoliavo į viršų, tačiau vaikų gimė mažiau, žmonių mirė daugiau.Jungtinių Tautų atstovas Lietuvoje: dalis migrantų turi labai rimtų sveikatos problemų.LMTA toliau pažindina žmones su žinomų XXa. Lietuvos kompozitorių kūryba.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Laida pradedama poetiškumo sampratos turinio ir šio socialinio fenomeno galimų sąsajų su išvaizdos kultūra aptarimu. Išvaizdos kultūros ir jos madų poetiškumas, manytina, kildinamas iš ypatingo, sakytume poetinio, santykio su individo išvaizda ir todėl vertintinas kaip išskirtinis, susižavėjimą asmens fizine, vidujine ir daiktiškaja taptybe, kaip darnią visumą, įkvėpiantis veiksnys. Kitaip tariant, individo patrauklumas provokuoja jo poetizavimui. Apie tai laidoje kalbamasi su dviem ypatingom pašnekovėm – poete, ponia Indre Valantinaite ir poete, psichologe, ponia Egidija Šeputyte-Vaitulevičiene. Laidos pašnekovės, atsakydamos į užduodamus, su tema susijusius, klausimus, nuoširdžiai dalijasi savo įžvalgomis, svarsto apie poetiškumo prigimtį ir ryšį su asmens išvaizda. Poezija – širdies prieraišumo mokslas, prisimindama įsimintą citatą, sako poetė Indrė Valantinaitė. Jos žodžiais tariant, poezija turi „rūbą“ – leidinio viršelį. Psichologė ir poetė Egidija sako, kad siekiant poetiškumui priskirti moralinius ar psichinius kriterijus, tektų kalbėti apie kūrybinį vyksmą, kaip psichinį aktą. Pasak Indrės, kiekvienas iš mūsų esame kaip Dievo parašytas eilėraštis; jai svarbi išorės ir vidaus darna. Egidija rūbą įvardija esant vidine tapatumo išraiška; ji sako, kad rūbas ar išvaizda gali tapti poetiniu simboliu. Išklausę laidą, be kita ko sužinosite, ar poetiškumas – vertė, koks psichologinis poetiškumo poveikis suvokiančiam, jaučiančiam subjektui, ar poetiškumas, kaip savybė, dominuoja individo fizinės ir daiktiškosios tapatybės atžvilgiu. Laidoje taip pat aiškinamasi, kaip suprastina psichinė tikrovė, poetinė fikcija, ar išvaizdos ir poezijos įsimenamumui priskirtinas bendrystės veiksnio vaidmuo, ar ištaigingas įvaizdis – glamūras, asocijuotinas su momentiniu blykstelėjimu…Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Dovilė Šorytė – viena iš kelių aplinkos psichologų Lietuvoje. Vilniaus universitete ji už kelių savaičių ginsis daktaro disertaciją apie aplinką tausojantį vaikų elgesį. Pasak Dovilės, ilgainiui aplinkos psichologai mūsų šalyje ne tik atliks tyrimus, tačiau dirbs ir terapinį darbą su žmonėmis, pavyzdžiui, tais, kurie išgyvena ekologinį nerimą ar nebemato prasmės gyventi, kai niokojama ir eikvojama gamta. Dovilę Šorytę kalbina Giedrė Čiužaitė.

Seksualumas poroje: mitų poveikis poros santykiams.Šis žymimas N-18 ženklu. Pokalbyje esanti informacija gali daryti neigiamą įtaką nepilnamečiamsSu psichologe Migle Motiejūne ir psichologe, seksologe, psichoterapeute Laura Butvilaite kalbėjome tema, kuria dažnai kalbame vos puse lūpų. Kalbėjome, neigėme mitus ir ieškojome atsakymų..Kaip vienas kito seksualinių poreikių nutylėjimai ar klaidingi įsitikinimai pradeda įskilimus ir problemas poroje? Kaip kalbėtis apie seksualumą? Kaip teisingai komunikuoti savo norus? Kodėl kartais pristrūkstame drąsos? Kaip pažadinti aistrą užsisukus buityje? Visa tai, ir dar daug kitų atsakymų išgirsite šiame pokalbyje.Malonaus klausymo:)Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Prakartėlių tradicija į Lietuvą atkeliavo iš Italijos. Itin populiarėja jas įrengti miestų ir miestelių viešosiose erdvėse, eksponuoti muziejuose. Vis dažniau medžio meistrai sako drožiantys nedideles kompozicijas, jos įkurdinamos namuose ar koplytėlėse. Drožiantys prakartėles meistrai leidžia sau improvizuoti - šalia pagrindinių personažų išdrožia trijų išminčių ,angelų , gyvūnėlių, piemenėlių skulptūras. Išsamiau Rūta Ribačiauskienė.Ką gaminti ir kiek patiekalų paruošti šventiniam Kūčių ir Kalėdų stalui? Tokią dilemą spręsti tenka daugeliui šeimininkių, nes šiemet valgytojų bus mažiau. Maisto gaminimo ekspertai pataria, jei karantinas apribojo judėjimą, apribokime ir valgymo įpročius - skaičiuokime šaukštus, o ne lėkštes. Kaip sveikai ir sočiai praleisti šventes domėjosi Edita Vitė.J.E. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Kaip artėjančias šv. Kalėdas pasitinka atlikėjas, Martynas Levickis + jo muzikinė Kalėdų dovana klausytojams.Kol dauguma šalies gyventojų su šeima ruošiasi sėsti prie bendro stalo Kūčių vakarienei, dalis žmonių šventes pasitiks niūresnėmis nuotaikomis. Tai – nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Nors Nakvynės namų gyventojams personalas ir stengiasi sukurti šventinę nuotaiką, šiemet Kalėdos čia bus kiek kitokios – situaciją koreguoja koronaviruso pandemija. Kaip šventes pasitinka Nakvynės namų gyventojai – Pauliaus Selezniovo pasakojime.Laukiamiausias didžiųjų metų švenčių personažas Kalėdų senelis šią žiemą keičia savo planus. Įprastai į darželiUs ir mokyklAs gyvai pasisveikinti su vaikais atvykdavęs senelis šiais metais tą daro virtualiai. Psichologų teigimu, vaikams Itin svarbu puoselėti Kalėdų tradicijas net per karantiną. Išsamiau – Rūtos Nikitinaitės reportaže.Gytis Oganauskas apie Kalėdų programą per LRTV.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbis su dviem mamomis psichologėmis Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir Beatriče Liutikaite, kuriančiomis tinklaraštį „Natūrali motinystė“ ir auginančiomis dvejų metukų mergaites.Kalbėjome apie tai, kas gi yra ta natūrali motinystė, tėvystė, kokiais principais jos vadovaujasi augindamos savo dukras, kurių gimtadienius, beje, skiria vos viena diena. Taip pat man buvo labai įdomu, kaip joms, kaip psichologijos mokslus baigusioms ir nuolat besigilinančioms į šią temą, sekasi žinias pritaikyti realybėje. Kuo tos žinios padėjo, o galbūt trukdė.Eglė ir Beatričė be tekstų, kuriais dalinasi, taip pat veda asmenines ir grupines psichologo konsultacijas, kuria seminarus įvairiomis temomis, tad buvo smalsu, kada dažniausiai mamos į jas kreipiasi ir kokios pagalbos ieško.Kadangi šios dvi mamos nuo studijų laikų yra draugės, negalėjome nepaliesti šios temos ir, panašu, kad draugystė tapus mamomis joms atsiskleidė dar kitokiomis spalvomis. Su ne viena pašnekove esame kalbėję apie mamų draugystės svarbą gimus vaikui, kokia didelė dovana yra ta galimybė viskuo dalintis atvirai, tad buvo labai įdomu išgirsti šių dviejų mamų istoriją, kuri ir atvedė prie bendros, abiem svarbios veiklos.Taip pat kalbėjome apie nėštumą ir gimdymą, gimdymo skausmo baimę, traumas ir ką tapimas mama joms leido naujo atrasti savyje, o Eglė pasidalino, kuo skiriasi pirmo ir antro kūdikio laukimas.Šis pokalbis buvo įrašytas VU radijo studijoje START FM.Jei pokalbis buvo įdomus, kviečiu prisidėti prie tinklalaidės jums priimtina pinigų suma Patreon ir išgirsti pokalbius pirmiesiems. Pokalbius galite rasti Spotify, Podbean.com, iTunes, 15min KLAUSYK ir kitose įvairiose tinklalaidžių platformose. Tinklalaidės draugai:  START FM, Marijos radijas, Bernardinai.lt, 15min KLAUSYK.

Galvodama apie jūsų atsiliepimus ir išreikštas mintis, ko pasigedote podkaste, nutariau pakalbinti psichologę, mindfulness praktikę Rūtą Baltušninkaitę-Navickę apie dėmesio treniravimą ir jau minėtas mindfulness praktikas. Kam aktualūs tėvystės klausimai - ji yra ir pirmoji sąmoningos tėvystės (angl. Aware parenting) instruktorė Lietuvoje. Rūtos specializacija: stresas, trauma, mindfulness, tėvystės sunkumai, mediacija, konfliktų sprendimo būdai, pagalbos būdai sergant migrena, taip pat konsultuoja emocinio valgymo ar miego sutrikimų klausimais, todėl pokalbis gavosi gan platus ir įvairialypis. - Kalbėjome apie tai, kas yra mindfulness. - Kokiose srityse taikomos mindfulness praktikos. - Su kokiomis problemomis gali padėti susitvarkyti mindfulness praktikos. - Kaip maždaug atrodytų viena mindfulness praktika. - Apie skirtingas sąmoningumo arba dėmesio treniravimo technikas. - Apie tai, ko tikėtis pradėjus praktikuoti dėmesingumą, kaip greit tikėtis rezultatų ir ką jau galima vadinti siekiamybe. - Kalbėjome apie tai, ar yra praktikos skirstomos į sąmoningumo “lygius”. - Apie streso, nerimo, panikos priepuolius ir kaip dėmesingumo praktikos gali padėti tvarkytis su užklumpančiomis emocijomis ir minėtomis situacijomis, įskaitant priešvaržybinį stresą. - Apie mindfulness praktikos pradžią - kaip ir nuo ko reikėtų pradėti praktikuoti mindfulness. - Ko gali tikėtis pradedantysis ir su kokiais sunkumais jis gali susidurti. - Apie didžiausios pradedančiųjų klaidas ir dar daug kitų dalykų. - Taip pat Rūta pravedė trumpą dėmesingumo praktiką pokalbio metu, tad galėsite pasibandyti vieną iš mindfulness technikų. Tai ką, neriam?

Naujausia informacija apie koronaviruso situaciją Lietuvoje.Lietuvoje prasideda mokesčių deklaravimo laikotarpis. LRT tyrimas. Ministro Aurelijaus Verygos siekis nušalinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį.Konspiracijos teorijos, susijusios su COVID-19.Šią savaitę didžiausios naftą eksportuojančios valstybės pasirašė susitarimą dėl naftos gavybos mažinimo, taip siekiant pakelti smukusias naftos kainas.Apie planinių skiepų vengimą karantino metu ir galimas to pasekmes.„Ryto garsuose“ – Seimo pirmininko pavaduotoja, „socdarbietė" Irena Šiaulienė.Psichologų teigimu, karantinas yra tinkamas metas savęs paieškoms ir gilinimuisi į save. Kaip suvaldyti šį procesą?Koronaviruso situacija Rusijoje ir Baltarusijoje.„Ryto garsai“ per 10 min. Apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras. Orų apžvalga. Ved. Darius Matas.

Kaip per karantiną jaučiasi LRT RADIJO klausytojai? Psichologės Lauros Rimkutės konsultacija.LRT RADIJAS tęsia pokalbių „Mums 30“ ciklą su 1990 m. kovo 11 d. gimusiais trisdešimtmečiais. Šįkart – Dovilė Caronkienė, su vyru gyvenanti Šiauliuose ir auginanti du sūnus. Interviu su JAV lietuviu, stilizuoto Vyčio autoriumi Gintaru Karosu, sovietmečiu pasauliui skleidusiu žinią apie okupuotą Lietuvą bei jos kultūrą. Ved. Edvardas Kubilius.

Kaip per karantiną jaučiasi LRT RADIJO klausytojai? Psichologės Lauros Rimkutės konsultacija.LRT RADIJAS tęsia pokalbių „Mums 30“ ciklą su 1990 m. kovo 11 d. gimusiais trisdešimtmečiais. Šįkart – Dovilė Caronkienė, su vyru gyvenanti Šiauliuose ir auginanti du sūnus. Interviu su JAV lietuviu, stilizuoto Vyčio autoriumi Gintaru Karosu, sovietmečiu pasauliui skleidusiu žinią apie okupuotą Lietuvą bei jos kultūrą. Ved. Edvardas Kubilius.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad Lietuvą artimiausiu metu turėtų pasiekti 2 milijonų respiratorių siunta./Šią savaitę darbą pradėjo Nacionalinis savanorių koordinavimo centras, kuris padeda spręsti problemas, kilusias dėl paskelbto karantino. Kokias funkcijas šis centras atlieka?/Maisto banko vadovas kviečia dėl karantino užsidariusias įstaigas atiduoti susikaupusį maistą tiems, kuriems jo labiausiai reikia./Psichologė psichoterapeutė Rosita Pipirienė teigia, kad norint išvengti koronaviruso keliamos panikos, reikėtų vengti informacinio srauto.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Vilniuje tęsiasi tradicinė Kaziuko mugė. Nors jos kultūrinę programą šiek tiek pakoregavo koronaviruso grėsmė, tačiau planuojama, kad dauguma renginių įvyks. Atšaukti tik keli renginiai uždarose patalpose, daugiau dėmesio skiriama maisto produktų apsaugai ir dezinfekcijai.Bandydama stabdyti koronaviruso plitimą Italija šią savaitę uždarė visas mokyklas ir universitetus, atšaukti visi masiniai renginiai, o Vokietija perspėjo, kad ligos protrūkis jau virto pandemija. LRT radijo bendradarbių Daivos Lapėnaitės ir Laimos Žilaitytės pastebėjimai iš Italijos ir Vokietijos.Psichologė, KTU prof. Rosita Lekavičienė pastebi, kad nerimą dėl koronaviruso didina ne tik informacijos trūkumas, bet ir jos perteklius.Ar koronavirusą gali perduoti kelių policininkų naudojami alkotesteriai domėjosi kolega, portalo LRT.lt žurnalistas Paulius Vaitekėnas.Turistai ir vilniečiai klausia, kada bus sutvarkytas sostinės centre esantis Gedimino kalnas. Jis vaizdą gadina nuo 2017-tų metų, kai po lietingos vasaros viena po kitos ėmė atsirasti nuošliaužos. Šiuo metu kalnas lankytojams atviras, nors pagrindiniu, žmonėms įprastu taku lipti ir negalima. Taigi kada Gedimino kalnas vėl sužaliuos ir kiek jis apskritai stabilus? Tuo domisi Tomas Loiba. Laidą veda Artūras Matusas.

Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą? Nes… gera psichoterapija, kai kurių klientų žodžiais, yra vienas reikšmingiausių įvykių jų gyvenime. Kitų atsiliepimai priešingi – dirbo, dirbo psichoterapijoje o naudos nedavė – veltui išmestas laikas, pinigai, emocijos…... The post #15 Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą? appeared first on Tilviko Lizdas.

Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą? Nes… gera psichoterapija, kai kurių klientų žodžiais, yra vienas reikšmingiausių įvykių jų gyvenime. Kitų atsiliepimai priešingi – dirbo, dirbo… Skaityti toliau#15 Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą? The post #15 Kaip išsirinkti gerą psichologą ar psichoterapeutą? appeared first on Tilviko Lizdas.

specialistai skaičiuoja, kad pasaulyje yra apie 400-ai skirtingų fobijų, nuo dažnai pasitaikančių atvirų ar uždarų erdvių, vorų ar gyvačių baimių iki pačių netikėčiausių – pavyzdžiui, riešutų sviesto fobijos. Psichologų teigimu, nors galima sėkmingai gyventi ir turint fobiją, vertėtų susimąstyti, jei ji trukdo atlikti paprasčiausius dienos darbus. Laidoje „Sveikata“ – kelios istorijos ir pokalbis su psichologe Vaiva Klimaite. Ved. Karolina Panto.

Pasirodo šuo ne tik geriausias žmogaus draugas, jis taip pat gali būti ir terapeutas. Psichologės Vilmantės šuo Vėtra dirba kelis kartus per savaitę. Vyksta į susitikimus, edukacines veiklas ir terapijas. Šuns buvimas, pasak Vilmantės, padeda vaikams atsipalaiduoti, suteikia gerų emocijų ir netgi skatina būti geresniais. Joana pasakoja, kad kartu su savo šuniu Kia tenka dirbti ir netikėčiausiose situacijose ir net ne už atlygį, ir net ne už skanuką, nes ne viskas turi būti pinigais matuojama, sako moteris.

Būna, kad neapsakomai sunku ir baisu? Būna, kad vilties nematyt? Kai nieks nedžiugina ir neguodžia? Būna. Visiems būna. Padėti gali psichologas, tačiau kas antras lietuvis jo drovisi. Laikas mest tą iš galvos. Galime gyventi laimingiau ir kokybiškiau. Ved. Audrius Matonis.

Šiame podcast’o “Ryšys” epizode analizuojame, ką reiškia būti pametinukų tėvais. Integruodamos psichologines žinias ir asmenines savo motinystės patirtis, plėtojame šiuos klausimus: • Kokie ryškiausi skirtumai tarp buvimo vieno ir dviejų vaikų mama? Ko vieno vaiko tėvams pavydi daugiau vaikų turintys? • Kaip su pirmagimiui kalbėti apie nėštumą? • Kaip strateguoti vyresnėlio gyvenimo pokyčius? • Kaip patenkinti skirtingus pametinukų poreikius ir paskirstyti dėmesį? • Kaip organizuoti praktinius pametinukų priežiūros klausimus apie žindymą, migdymą, leidimą į darželį? • Kas padeda išvengti brolių/seserų konfliktų, vaikams augant? Kaip spręsti pametinukų dalybų klausimus? • Kokias naujas perspektyvas mums pačioms atvėrė pametinukų gimimas? Tai pokalbis apie atlaidumą ir realistiškus lūkesčius sau, sumažėjusią kartelę, tikrumą, reikšmingą tėčio vaidmenį, mamos nukarūnavimą, esminį pametinukų ryšį, atsipalaidavimą ir mėgavimąsi motinyste. Pašnekovės: Ieva Šuipė – 3 vaikų mama, psichologė, tinklaraščio “Mes – tėvai” autorė, projekto “Niekieno vaikai” bendradarbė, pozityvios tėvystės lektorė, vedanti mokymus “Pozityvus auklėjimas”, “Kas svarbiausia tampant tėvais?”, “Mane verčia nuo sosto”, “Mano vaikai nesipyksta”. Aliona Šalaj – 3 vaikų mama, psichologė, tinklaraščio “vienok.lt” autorė, socialinių mokslų daktarė, fotografė. Milda Kukulskienė – 2 vaikų mama, psichologė, tinklaraščio “Švelni tėvystė” autorė, LSMU lektorė. Už montažą dėkojame Miglei Mekšrūnaitei, tinklaraščio "Mašinos Dinozaurai" kūrėjai. Už panaudotą nuotrauką dėkojame Alionai Šalaj.

Nuovargis – tai ne tinginystė ir ne išlepimas.Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį vargina tokia savijauta, kažkas gali pagalvoti, kad žmogus tiesiog tingi. Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.Kita tema laidoje – apie kraujo perpylimą dar negimusiam kūdikiui. Tokia sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą vienai iš dar negimusių dvynukių. Aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, taip pat ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas lėmė, kad buvo atlikta sudėtinga operacija, šeima sėkmingai sulaukė nėštumo pabaigos ir dviejų dukryčių gimimo. Apie unikalią procedūrą laidoje papasakos LSMUL Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doktorantė Eglė Savukynė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Nuovargis – tai ne tinginystė ir ne išlepimas.Dirbdami be poilsio žmonės rizikuoja sulaukti rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais nerimtai vertinamas nuovargis dar ir dėl to, kad nėra tyrimo, kuris nustatytų, kad žmogus tiesiog pervargo, dėl ko jį vargina tokia savijauta, kažkas gali pagalvoti, kad žmogus tiesiog tingi. Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė.Kita tema laidoje – apie kraujo perpylimą dar negimusiam kūdikiui. Tokia sudėtinga procedūra atlikta pirmą kartą vienai iš dar negimusių dvynukių. Aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, taip pat ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas lėmė, kad buvo atlikta sudėtinga operacija, šeima sėkmingai sulaukė nėštumo pabaigos ir dviejų dukryčių gimimo. Apie unikalią procedūrą laidoje papasakos LSMUL Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doktorantė Eglė Savukynė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Psichologų tyrimai rodo, kad patirtys žmogų daro laimingesnį, nei daiktai, tačiau ar kelionės šiandien netampa dar viena mada? Ar nesiimame jų vartoti lygiai taip pat, kaip ir daiktų? „Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui. Platus mąstymas negali atsirasti, vegetuojant viename mažame žemės kampelyje visą gyvenimą“ - rašė Markas Tvenas. Ar šis požiūris išlieka aktualus XXI amžiuje, kai galime keliauti televizoriumi ar internetu?Apie tai, ką suteikia kelionės ir ką jos atima - pokalbis su beveik 100 valstybių aplankiusi keliautoju Dainiumi Kinderiu.

Psichologų tyrimai rodo, kad patirtys žmogų daro laimingesnį, nei daiktai, tačiau ar kelionės šiandien netampa dar viena mada? Ar nesiimame jų vartoti lygiai taip pat, kaip ir daiktų? „Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui. Platus mąstymas negali atsirasti, vegetuojant viename mažame žemės kampelyje visą gyvenimą“ - rašė Markas Tvenas. Ar šis požiūris išlieka aktualus XXI amžiuje, kai galime keliauti televizoriumi ar internetu?Apie tai, ką suteikia kelionės ir ką jos atima - pokalbis su beveik 100 valstybių aplankiusi keliautoju Dainiumi Kinderiu.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galbūt neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir įtakos politiniams procesams.Vilniaus daugiabučių administratoriai teigia, kad sostinės savivaldybė gyventojų apklausas vykdo neskaidriai ir siekia proteguoti savo įmonę „Grinda“.Lietuvoje itin spartus internetas, tačiau neišnaudojame to, žengdami į ketvirtąją pramonės revoliuciją, Vilniuje teigia ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Švabas.Inovacijų mugė „Innovation Drift“.Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.Psichologė siūlo kiekvienam televizijos kanalui turėti pozityvių žinių laidą.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galbūt neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir įtakos politiniams procesams.Vilniaus daugiabučių administratoriai teigia, kad sostinės savivaldybė gyventojų apklausas vykdo neskaidriai ir siekia proteguoti savo įmonę „Grinda“.Lietuvoje itin spartus internetas, tačiau neišnaudojame to, žengdami į ketvirtąją pramonės revoliuciją, Vilniuje teigia ekonomikos forumo įkūrėjas Klausas Švabas.Inovacijų mugė „Innovation Drift“.Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.Psichologė siūlo kiekvienam televizijos kanalui turėti pozityvių žinių laidą.

Ar nusikaltimu įtariamas žmogus suvokia savo veiksmus ir ar gali atsakyti už juos, tiria teismo psichiatrijos ekspertai. Kaip tokios ekspertizės atliekamos, kiek nustatoma, kad nusikaltimais įtariami žmonės negali būti teisiami dėl psichikos sutrikimų, kaip bandoma simuliuoti ligas – laidoje paaiškins Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM direktorė teismo psichiatrė ekspertė Vaiva Martinkienė. Laidoje kalbėsime ir apie vaikus, kurie kreipiasi pagalbos į psichologinės pagalbos tarnybą „Vaikų linija”. Psichologė, savanorių mokytoja Ivona Suchodolska sako, kad kartais vaikai ieško pagalbos dėl visai kitų dalykų, neidentifikuodami daug sunkesnių nusikaltimų prieš juos – fizinio ir emocinio smurto.

Ar nusikaltimu įtariamas žmogus suvokia savo veiksmus ir ar gali atsakyti už juos, tiria teismo psichiatrijos ekspertai. Kaip tokios ekspertizės atliekamos, kiek nustatoma, kad nusikaltimais įtariami žmonės negali būti teisiami dėl psichikos sutrikimų, kaip bandoma simuliuoti ligas – laidoje paaiškins Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM direktorė teismo psichiatrė ekspertė Vaiva Martinkienė. Laidoje kalbėsime ir apie vaikus, kurie kreipiasi pagalbos į psichologinės pagalbos tarnybą „Vaikų linija”. Psichologė, savanorių mokytoja Ivona Suchodolska sako, kad kartais vaikai ieško pagalbos dėl visai kitų dalykų, neidentifikuodami daug sunkesnių nusikaltimų prieš juos – fizinio ir emocinio smurto.

Ar yra tokių šalių, į kurias nuvykus tiesiog nekils rūpesčių dėl figūros, kokios šalys savo maisto kultūra savaime skatina lieknėti – tokie klausimai ne kiekvienam kyla, tačiau tai svarbi atostogų planavimo dalis. Išvykus į egzotines šalis, kyla grėsme užsikrėsti ligomis, kurios plinta per jūros gėrybes, užterštą vandenį ar ledukus kokteiliams. Ką reikėtų apie tai žinoti laidoje papasakos kelionių agentūros kelionių ekspertas Tadas Rimkus. Antroji tema laidoje: kodėl psichologinės pagalbos tarnyba „Vaikų linija” prieš mokslo metus papildomai ieško savanorių? Psichologė ir savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Ar yra tokių šalių, į kurias nuvykus tiesiog nekils rūpesčių dėl figūros, kokios šalys savo maisto kultūra savaime skatina lieknėti – tokie klausimai ne kiekvienam kyla, tačiau tai svarbi atostogų planavimo dalis. Išvykus į egzotines šalis, kyla grėsme užsikrėsti ligomis, kurios plinta per jūros gėrybes, užterštą vandenį ar ledukus kokteiliams. Ką reikėtų apie tai žinoti laidoje papasakos kelionių agentūros kelionių ekspertas Tadas Rimkus. Antroji tema laidoje: kodėl psichologinės pagalbos tarnyba „Vaikų linija” prieš mokslo metus papildomai ieško savanorių? Psichologė ir savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Iki Rugsėjo 1-osios beliko trys savaitės. Psichologų vertinimu, būtent, dabar pats laikas pradėti patiems ruoštis ir ruošti vaikus naujam mokslo metų sezonui. Ką reikėtų žinoti jam ruošiantis, kaip motyvuoti ir skatinti vaikus mokytis, pažinti ir įdiegti mintį, kad mokslas yra ne varginantis, o kerintis? Pagaliau, kaip skatinti ir kaip bausti vaikus, kai jie mūsų negirdi?Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.

Iki Rugsėjo 1-osios beliko trys savaitės. Psichologų vertinimu, būtent, dabar pats laikas pradėti patiems ruoštis ir ruošti vaikus naujam mokslo metų sezonui. Ką reikėtų žinoti jam ruošiantis, kaip motyvuoti ir skatinti vaikus mokytis, pažinti ir įdiegti mintį, kad mokslas yra ne varginantis, o kerintis? Pagaliau, kaip skatinti ir kaip bausti vaikus, kai jie mūsų negirdi?Laidoje dalyvaus: programos „Renkuosi mokyti“ alumnė, psichologė Aurelija Ananjevaitė.

Kokius randus vaikui palieka paniekinantys epitetai? Dauguma tėvų norėdami, kad jų atžalos daugiau pasiektų ar tiesiog dėl nesugebėjimo atrasti ryšio su vaikais apipila juos nuolatine kritika, moralizavimu ar net paniekinamais epitetais. Toks bendravimas palieka pėdsakus vaikų galvose. Kaip pasakoja psichologė Jūratė Baltuškienė, geri žodžiai vaiką augina labiau nei barimas. Psichologė tvirtina, kad tėvai, kurie pastebi daugiau teigiamų dalykų savo vaikuose ir už tai juos dažniau pagiria, pasidžiaugia, žavisi, labiau džiaugiasi savo tėvyste ar motinyste ir artimesniais santykiais su vaikais, nei tie, kurie dažniau atkreipia dėmesį į vaiką tik jam elgiantis netinkamai, ir už tai jį bara, baudžia, moralizuoja. Kokia pusryčių nauda? Dietologės Evelinos Cikanavičiūtės komentaras.

Kokius randus vaikui palieka paniekinantys epitetai? Dauguma tėvų norėdami, kad jų atžalos daugiau pasiektų ar tiesiog dėl nesugebėjimo atrasti ryšio su vaikais apipila juos nuolatine kritika, moralizavimu ar net paniekinamais epitetais. Toks bendravimas palieka pėdsakus vaikų galvose. Kaip pasakoja psichologė Jūratė Baltuškienė, geri žodžiai vaiką augina labiau nei barimas. Psichologė tvirtina, kad tėvai, kurie pastebi daugiau teigiamų dalykų savo vaikuose ir už tai juos dažniau pagiria, pasidžiaugia, žavisi, labiau džiaugiasi savo tėvyste ar motinyste ir artimesniais santykiais su vaikais, nei tie, kurie dažniau atkreipia dėmesį į vaiką tik jam elgiantis netinkamai, ir už tai jį bara, baudžia, moralizuoja. Kokia pusryčių nauda? Dietologės Evelinos Cikanavičiūtės komentaras.

Paauglyste esame įpratę vadinti laikotarpį nuo 11 iki 18 metų. Prof. dr. Ritos Žukauskienės teigimu, šis žmogaus gyvenimo tarpsnis nebūtinai sudėtingas, tai priklauso tiek nuo individualių, tiek nuo aplinkos veiksnių. Remdamasi Lietuvos ir užsienio tyrimų duomenimis, prof. Rita Žukauskienė savo paskaitoje „Psichologinė gerovė paauglystėje: nuo ko ji priklauso“ aptaria individualius ir socialinius veiksnius, kurie lemia paauglio psichinę savijautą, savęs vertinimą, požiūrį į bręstantį kūną ir su tuo susijusias problemas. Psichologė atskleidžia, kaip paauglių savivertę veikia geri ar blogi santykiai su tėvais, žiniasklaidos ir draugų įtaka. Nuolatinė kontrolė, atšiaurus bendravimas šeimoje yra susiję su sunkumais mokykloje, kelia elgesio ir emocinių problemų.

Paauglyste esame įpratę vadinti laikotarpį nuo 11 iki 18 metų. Prof. dr. Ritos Žukauskienės teigimu, šis žmogaus gyvenimo tarpsnis nebūtinai sudėtingas, tai priklauso tiek nuo individualių, tiek nuo aplinkos veiksnių. Remdamasi Lietuvos ir užsienio tyrimų duomenimis, prof. Rita Žukauskienė savo paskaitoje „Psichologinė gerovė paauglystėje: nuo ko ji priklauso“ aptaria individualius ir socialinius veiksnius, kurie lemia paauglio psichinę savijautą, savęs vertinimą, požiūrį į bręstantį kūną ir su tuo susijusias problemas. Psichologė atskleidžia, kaip paauglių savivertę veikia geri ar blogi santykiai su tėvais, žiniasklaidos ir draugų įtaka. Nuolatinė kontrolė, atšiaurus bendravimas šeimoje yra susiję su sunkumais mokykloje, kelia elgesio ir emocinių problemų.