Podcasts about daugeliui

Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus pavyzdys, kaip užauginama ekologiška produkcija pritaikoma kepant įvairius gaminius. ,,Du medu“ kepyklos pasididžiavimas – duona, kurios raugas sukurtas su maisto technologais.Panevėžio rajono Mickiemės kaimo gyventoja Gražina Vildzevičienė ne tik ūkininkauja, bet ir stengiasi įdarbinti savąjį verpimo ratelį. Daugeliui įprasta matyti vilnonius, lininius, medvilninius siūlus, tačiau moters namuose – iš dilgėlių verpti siūlai.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininku Dariumi Kavšinu. Jis save vadina miško žmogumi neatsitiktinai, gyvena Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, kur dar prieš šimtą metų gyveno jo proseneliai. Vyro tikslas – atkurti ir puoselėti atviras buveines, o tai padaryti padeda laikomi gyvūnai: avys, vištos, žąsys, arklys.Ved. Rūta Simanavičienė

Karolis Tiškevičius, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas aptaria šios savaitės pagrindines krepšinio rungtynes – Kauno „Žalgirio” ir Vilniaus „Ryto” pergales Europoje ir Panevėžio „Lietkabelio” skaudų pralaimėjimą. Tinklalaidės partneriai: – Daugeliui žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, yra svarbi rutina bei sensoriškai saugi aplinka, todėl triukšmingos, ryškios, gausios stiprių kvapų, daug žmonių ir pilnos netikėtumų Kalėdos gali tapti tikru iššūkiu. Šiais metais Telia kviečia priimti kitų skirtumus, nes Kalėdos būna visokios ir visos jos Kalėdos. Dovana visiems: programėlė „Burbulai“. Čia vaikai ras edukacines istorijas apie mūsų skirtumus ar negalias, garso įrašus ramybei, pasakas bei garsus susikaupimui. Nors sukurta ir pritaikyta vaikams - edukacijos puikiai tinka ir suaugusiems! Daugiau: https://www.telia.lt/kaledos – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu – Gruodžio 16 d., „K2 Comedy” klube - po daugiau nei 3 metų pertraukos grįžtantis Vytauto Mikaičio ir Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“, su gyva publika ir gyviausiu pašnekovu - komiku Mantu Bartuševičiumi! Bilietus rasite čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-bartuseviciumi Temos: Legendinė laida grįžta! (0:00); Tiškevičiaus patirtis Panevėžyje (3:18); Miklovas ant parketo arba sezono rungtynės Vilniuje (11:05); Ką tik pasaulis apsivertė aukštyn kojomis (11:58); Paskutinių sekundžių stebuklai Vilniuje (13:35); Ideali „Ryto” situacija ir būsimi varžovai (20:10); Pažįstamos pavardės Čempionų lygoje (30:10); „Ryto” skaičiai ir atmosfera arenoje (35:14); Be mero tribūnose (47:52); Tiškevičiaus ir Mikaičio lažybos dėl „Žalgirio” iš 1000 eurų (49:15); Pasikūręs, o vėliau kenčiantis „Žalgiris” (52:50); Liūdni veidai, Trinchieri šou ir Manekas spintelėje (57:15); Geros nuotaikos legionieriai ir sushi šokėjoms (1:12:00); Kiti fokusai Eurolygoje (1:19:00); Mūsų nutylėti nuotykiai Miunchene (1:25:38); Dar apie Eurolygą (1:27:22); Ieškome naujo podkasto kolegos! (1:29:07).

Įtampa Artimuosiuose Rytuose auga. Izraelis toliau atakuoja, kaip teigia, „Hezbollah“ kovotojų taikinius Libane, taip atsakydamas į šimtus Irano paleistų raketų ir dronų. Tuo metu Iranas teigia, kad masinę ataką prieš Izraelį surengė keršydamas už penktadienio įvykius, kai Izraelis nukovė „Hezbollah“ grupuotės lyderį.Aktualus klausimas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu paskirtas Rimas Kurtinaitis. Kaip vertinate naująjį trenerį? Ko tikitės iš jo ir krepšinio rinktinės?Mokesčių ekspertai sako, kad smulkiesiems verslininkams artėja didžiulis pokytis. Daugeliui jų kitąmet gali tekti registruotis PVM mokėtojais. Bėda tik, kad laiko – beveik neliko, o ką galutinai Seimas priims, vis dar neaišku.Lietuvos gyventojai vis dar nenori susimokėti už internete žiūrimus filmus, serialus ar klausomą muziką. Pasak ekspertų, įsigyjant turinį piratinėse svetainėse žmonės remia ir Lietuvai priešiškas valstybes.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje pagrindinė Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo diena, kai tikimasi sulaukti didžiausio balsuojančių rinkėjų skaičiaus.Sveikatai palankus poilsio režimas menkai suderinamas su naktiniu darbu, tačiau dalis žmonių dėl darbo specifikos naktį miegoti negali. Naujame „Miego DNR“ epizode neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pataria, kaip sumažinti nepastovaus poilsio ritmo daromą žalą organizmui.Kaune veikiančiame klube „Likimo draugai“ kasdien renkasi žmonės, sergantys psichikos ligomis. Čia juos pasitinkanti vadovė Jolanta Stankūnienė visus įtraukia į aktyvias veiklas, moko dirbti socialinėse dirbtuvėse. Daugeliui tai pirmas darbas jų gyvenime.Artėjant 100-mečio Dainų šventei, LRT Klasika pristato ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Visus pasakojimus rasite LRT radiotekoje, na, o šiandien susitiksime su choro vadovu ir dirigentu Remigijumi Adomaičiu, kuris po studijų Klaipėdoje, pačioje nepriklausomybės pradžioje atvyko į Šiaulius ir subūrė berniukų ir jaunuolių chorą „Dagilėlis“.Ved. Gabija Narušytė

Vykstant Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratyboms, Vilniuje ir Kaune šiąnakt įvedama komendanto valanda. Ji tęsis nuo dvidešimt antros iki penktos valandos ryto.Sukanka 120 metų, kadi buvo panaikintas carinės Rusijos valdžios įvestas ir 40 metų gyvavęs lietuviškos spaudos draudimas. Dabar ši diena kasmet minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.Šį vakarą, matyt, ne vienas praleis prie televizoriaus ekrano, nes Malmėje, Švedijoje, įvyks pirmasis Eurovizijos dainų konkurso pusfinalis. Jame dėl patekimo į finalą kovos ir Lietuvos atstovas Silvester Belt. Klausimas klausytojams - kokių jūs rezultatų tikitės šio vakaro Eurovizijos pusfinalyje?Kaune veikiančiame klube „Likimo draugai“ kasdien renkasi žmonės, sergantys psichikos ligomis. Čia juos pasitinkanti vadovė Jolanta Stankūnienė visus įtraukia į aktyvias veiklas, moko dirbti socialinėse dirbtuvėse. Daugeliui tai pirmas darbas jų gyvenime. Kuo gyvena klube besilankantys žmonės – rubrikoje „Verslas iš širdies”.Prieš valandą Lietuvos prasidėjo išankstinis balsavimas šalies prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Jis tęsis iki ketvirtadienio. Rinkėjai savo balsą atiduoti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.Tęsiantis karui Ukrainoje, šalies žurnalistai dokumentuoja karo nusikaltimų įrodymus, sudėtingomis sąlygomis pateikia svarbiausią informaciją, ieško unikalių būdų pasiekti nuo istorijų apie karą neretai pavargusias užsienio auditorijas. Organizacija „Lviv Media Forum" telkia paramą žurnalistams, atlieka tyrimus apie žiniasklaidos padėtį šalyje. Pokalbis su organizacijos „Lviv Media Forum" vadove Olha Myrovič.Ved. Rūta Kupetytė

Dvi dienas Vilniuje į konferenciją susirinkę šalies žemės ūkio bendrovių vadovai, finansininkai, specialistai klausėsi pranešimų, diskutavo, ieškojo atsakymų į kasdieniame darbe iškylančius klausimus. Daugeliui rūpėjo, kaip ateityje reikės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų, augančių mokesčių, kaip sumažinti biurokratinę naštą, kokia galimybė gauti paskolas ir kita. Viltis siejo su Žemės ūkio bendrovių asociacijos veikla. Kaip ji padeda žemdirbiams?Lietuvoje – regiono įmonė, o pasaulyje – Europos trapiųjų duonelių gamintojai ir eksportuotojai. Bet įmonei labai svarbu rasti kelią į Lietuvos pirkėjų širdis, tad specialiai namų rinkai sukūrė duoneles, gardintas burokėliais ir sėklomis. Ar įtiks pirkėjams, laikas parodys, bet „Metų gaminio“ konkurse lydėjo sėkmė – gaminys įvertintas aukso medaliu.Įdomu žinoti. Per Kalėdas be mums jau įprastos Kalėdų žvaigžde vadinamos puansetijos, puošniausiosios karpažolės, stalą galės papuošti ir gausiais žiedais džiuginantis vadinamasis kalėdinis kaktusas. Pasak Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, mokslinis jo pavadinimas yra tikrasis plokštenis, tik turi kaktusams būdingų savybių. Kokių?Ved. Regina Montvilienė

Daugeliui architektų pagrindinis žinių šaltinis apie naujus viso pasaulio pastatus yra portalas „Archdaily“, kurio įkūrėjas ir redaktorius David Basulto vieši Lietuvoje. Pakvietėme jį į LRT studiją papasakoti, kaip mato architektūros ateitį, kokie globalūs procesai jam atrodo svarbūs, kaip architektūrą veikia technologijos bei kaip savitos pasaulio regionų mados gali atsilaikyti prieš globalizuojančių medijų poveikį?Laidą veda Justinas Dūdėnas

Paskutinė ciklo „Atostogos su terapija“ laida, skirta pačiai jauniausiai – dramos terapijai. Šios terapijos metu galima kurti save kitokį, kad nebūtum nuobodus sau ir kitam, išmėginti naujus gyvenimo vaidmenis, atrasti paslėptus slapčiausius savo troškimus, sako dramos terapeutės Vida Lipskytė ir Eva Baliul.Dramos terapijos šaknys siejasi su Graikijos teatru, tačiau dramos terapija kaip viena iš meno terapijų rūšių (dailės, muzikos, šokio - judesio) savarankiškai pradėjo funkcionuoti vėliausiai, t. y. XX amžiaus antroje pusėje. Daugeliui žmonių žodis „drama“ asocijuojasi su teatru. Laidoje išgirsime, kaip vyksta ši terapija. „Kūnas turi savo sąmonę. Labai svarbu atpažinti savo jausmus, kokie jie bebūtų ir juos „išveikti“, - atsakydamos į klausimą, kaip mus veikia dramos terapija, pasakoja pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Molėtų rajone robotizuotą pieno ūkį su šeima puoselėja Sandra Gražytė Šniūrienė. Moteris baigė filosofijos studijas ir turėjo visas galimybes pasilikti mieste ir darbuotis, tačiau likimas susiklostė kitaip. Dabar visas dėmesys skiriamas pieno ūkiui, labiausiai stinga norinčiųjų dirbti.Verta žinoti. Daugeliui išgirdus žodį grybai, kyla asociacija apie baravykus, voveraites ar kitus. Ar žinojote, kad dirvožemyje plyti ištisos grybų struktūros, o mikrospokipiai grybai yra labai svarbūs žemės ūkyje. Jie praturtina dirvožemį maisto medžiagomis, leidžia kovoti su įvairiais augalų ligų sukelėjais. Lietuvos biotechnologijų mokslininkai žemdirbiams turi gerų žinių.Ved. Rūta Katkevičienė

Daugeliui miestiečių miškai pirmiausia yra pabėgimo nuo miesto keliamo streso galimybė – rekreacijos vieta. Tačiau miškai yra ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga, o taip pat ir medienos šaltinis. Kaip suderinti šiuos interesus? Kokia dalis miškų Lietuvoje skirta rekreacijai, o kokia – rūšių įvairovei išsaugoti? Ką reiškia „gydomasis miškas“? Kaip Lietuvoje apsaugotos kertinės miško buveinės ir kodėl dalis saugomų teritorijų yra ūkinės paskirties? Kaip miškų rekreacinis potencialas pritaikytas švietimo ir sveikatos sistemose Europos šalyse – ir kaip jis tampa nemedieninės ekonomikos pagrindu? Koks yra Lietuvos miškų gydomasis ir ekonominis potencialas, ir kodėl verta neskubėti kirsti savo miško? Kokie principai buvo išgryninti Nacionalinio miškų susitarimo metu ir kokius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, siekiant įgyvendinti europinio biologinės įvairovės plano nuostatas? Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Skolų išieškojimas daug laiko ir lėšų reikalaujantis procesas. Tačiau, kai skolas reikia išieškoti iš skolininkų užsienyje, jis tampa dar sudėtingesnis, brangesnis ir ilgesnis. Tokiam skolininkui nevykdant prievolės, kreditoriui kyla klausimai, ką toliau daryti ir kokios yra teisės aktuose numatytos priemonės skolų išieškojimui iš skolininkų užsienyje. Tad ką kreditoriui reikia žinoti, atsakys advokatas, asocijuotasis advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partneris Evaldas Pocevičius.Omikron atmainos plitimas aviacijos sektoriuje toliau kelia sumaištį. Praėjusią savaitę Lietuvos oro uostai pranešė, kad ir iš mūsų šalies laikinai atšaukiama apie 20 krypčių. Kaip elgtis ir kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria ir į klausytojų klausimus atsako Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.Asmeninį bankrotą Lietuvoje išbandė jau keli tūkstančiai žmonių. Daugeliui tai padėjo atsistoti ant kojų, o kreditoriams – susigrąžinti išduotas skolas. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai galimybe fiziniams asmenims bankrutuoti bando pasinaudodami nesąžiningi verslininkai. Tad į kokius klausimus reikėtų turėti atsakymus tiek šios procedūros besiimantiems žmonėms, tiek skolas norintiems atgauti kreditoriams? Konsultuoja Teisės firmos „Sorainen“vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė.Ved. Artūras Matusas

Vangūs skiepijimo tempai ir net priešiškumas skiepams, baimė ir nenoras priimti migrantus, nepasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, skatinamas samdomų interneto „trolių“, – ar visas šias baimes, stereotipus ir sąmokslo teorijas sieja kritinio mąstymo trūkumas visuomenėje? Koks Lietuvos planas medijų raštingumo srityje? Kaip galima ruošti visuomenę ateities iššūkiams, kurių tik daugės?Laidoje dalyvauja: Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Daugeliui sunku atsakyti į klausimą: kas iš tikrųjų yra koralas – augalas ar gyvūnas? Juvelyrikos meistrai juos įvardija „koralų brangakmeniais“...Ar tiesa, kad koralais XVIII-XIX amžiais Lietuvos moterys mėgdavusios puoštis labiau nei gintarais, koralus labiau vertindavusios? Kokiais keliais koralai pasiekdavo Lietuvą? Studijos viešnia, aukšto profesionalumo gemologė ponia Alma Dūdienė, remdamasi autoritetingų mokslininkių-archeologių įžvalgomis, atskleidžia įdomių istorinių faktų. Pašnekovė, be kita ko, primena koralų amžių, gyvenimo trukmę, jų vertingumą juvelyrikos pramonėje ir rinkose. Išgirsite apie padirbinius, apie tai, kaip juos atskirti nuo tikrų koralų ir, žinoma, bus prisiminta su jais siejama, graikų poetui Homerui priskiriama, legenda apie pavojingą gražuolę Medūzą… Iš pokalbio paaiškės, kokia koralų gydomosios galios kilmė, kokios jų simbolinės reikšmės, ar išties jie atgimsta, taip pat kokios aplinkybės sąlygojo Australijos koralinio rifo atgimimą.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Daugeliui kultūros sričių sulaukus skaudaus pandemijos smūgio, literatūra iš šio laikotarpio tikisi išbristi ne tokia nukentėjusi. Pasaulis skaito, o lietuviai tikrai neatsilieka. Tiesa, turi savitą suvokimą apie knygas ir tai, kaip jos turi atrodyti. Apie 12 knygų leidybos ypatumų „Tuzino“ laidoje kalbamės su leidyklos „Alma Littera“ vadove Dovile Zaide.Ved. Guoda Pečiulytė

Klaipėdos ir Raseinių rajonuose rastos nugaišusios užsikrėtusios paukščių gripu gulbės nebylės. Kaune, Amaliuose, namų ūkyje dėl šios ligos staiga krito dalis vištų ir kalakutų. Situaciją vertina ir galimybes išvengti paukščių gripo aptaria VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.COVID-19 pandemija labai apsunkino ūkininkų produkcijos realizavimą. Daugeliui teko atsisakyti tiesioginio bendravimo su pirkėjais. Vieni ūkininkai pasitelkė socialinius tinklus, kiti susikūrė interneto puslapius. Su kokiais iššūkiais susiduria ūkininkai?Augalų pasaulis žiemą. Kokie stebimi neįprasti reiškiniai? Apie juos – gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Daugeliui mūsų vilkas vis dar nežinomas girios padaras, kurio reikia bijoti. Tačiau vilkų elgesys keičiasi - jie jau ne tie baikštūs, žmogaus lyg ugnies bijantys girios žvėrys. Jie – išradingi ir protingi, sako Petras Dabrišius Telšių miškuose esančio Žvėrinčiaus sumanytojas ir įkūrėjas, bene geriausiai asmeniškai vilkus pažįstantis žmogus.Žaliaskarės eglutės mus džiuginusios visą mėnesį, šiandien jau barsto spyglius. Tačiau eglutėmis, kurių mūsų namuose per šventes buvo gal net milijonas, gali būti naudojamos žirgų šėrimui. Panevėžio rajone, Molainių žirgyno savininkė Daiva Zavadskienė priminė, kad eglutės žirgams yra ir žaislas, ir raciono papildymas. O daugiausiai eglučių iškeliauja į biokurą, jų kasmet taip surenkama šimtai tonų. Ir miestai tam pasiruošę, pvz., Jonavoje yra 16 eglučių surinkimo vietų, pastebi įmonės „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas Povilas Beišis.Ved. Alvyda Bajarūnaitė, Selemonas Paltanavičius

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, jei žmonės laikysis nustatytų ribojimų, naujai nustatomų koronaviruso atvejų lygis iki 500–700 naujų atvejų nukristų sausio pabaigoje.Ligoninėse gydoma vis daugiau Covid-19 liga sergančių pacientų. Dažnu atveju jiems nustatomas ir plaučių uždegimas. Pasitaiko, jog pacientas, kuriam diagnozuotas C19 liga bei plaučių uždegimas, gydytis išleidžiamas namo. Daugeliui tai kelia klausimų ir nerimą.Nors antroji pandemijos banga kur kas didesnė, medikai teigia sulaukiantys mažiau paramos iš verslo ir savivaldybių nei pavasarį.Seimas imasi antrojo 2021 metų valstybės biudžeto svarstymao. Bus pateikti ir naujosios valdžios patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo bei „Sodros“ biudžetai.Vilniaus pakraštyje ruošiantis statyti medžio plokščių gamyklą, šioms statyboms priešinasi gyventojai. Gamyklą statyti leista rezervinės vandenvietės sąskaita. Ši vandenvietė turėtų aptarnauti apie pusę Vilniaus, jei įvyktų nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, Vyriausybė iki šiol nėra parengusi plano, kaip įvykus nelaimei gyventojai būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu.Kaip darbas iš namų veikia produktyvumą bei asmeninę gerovę?Rusijos prezidento metinė spaudos konferencija .Ved. Madona Lučkaitė

Daugeliui atrodo, kad laisvė reiškia teisę daryti ką nori. Ar tai nėra pernelyg supaprastintas požiūris? Iš Lietuvos kilusio žydų mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija atveria subtilesnę laisvės suvokimo perspektyvą. Pasak Levino, laisvės pagrindas yra atsakomybė už Kitą. Ir ne bet kokia, o absoliuti, besąlygiška atsakomybė. Kodėl Levinas, rašęs po Holokausto ir totalitarizmo patirčių, taip pabrėžė įsipareigojimo Kitam svarbą? Ar jo etikos samprata gali mums padėti kurti etiškai atsakingesnę politiką? Kaip atrodytų tokia politika? Apie tai diskutuojame su filosofu, leidėju, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju ir Levino knygos „Laikas ir Kitas“ vertėju dr. Viktoru Bachmetjevu.Ved. Simas Čelutka

Daugeliui pirmiausia jis yra Kukutis – poezijos knygos „Kukučio baladės“ autorius. Kažkas jį atpažįsta tik iš Vytauto Kernagio dainų. Kitiems jis – puikus eseistas, giliai, intelektualiai reflektavęs gyvenimo sovietmečiu patirtį ir autentiškai apmąstęs XX amžiaus Lietuvą. „Pirmame sakinyje“ – 1936-ųjų balandžio 1-ąją gimęs, 2013-ųjų balandžio 5-ąją iškeliavęs Marcelijus Martinaitis: archyviniai įrašai, dainos ir pokalbis su jo kūrybos tyrinėtoja literatūrologe dr. Akvile Rėklaityte. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Daugeliui kompiuteriniai žaidimai tėra ne daugiau nei laisvalaikio forma, tačiau elektroninis sportas šiandien jau yra ne vien emocijos, bet ir augantis verslas. Pasaulyje rengiami čempionatai, kurių priziniai fondai siekia milijonus dolerių. Esporto padėtis ir perspektyvos Lietuvoje.Ved. Rimas Bružas.

Ar verta moksleiviams dalyvauti neakademinėse olimpiadose?Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių, kurias rengia įvairios privačios švietimo institucijos, iki neakademinių, kurias inicijuoja tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ir valstybė ar šalies aukštosios mokyklos. Daugeliui jau nebereikia pristatyti Nacionalinio diktanto ar Konstitucijos egzamino, kuriuose įvairiose kategorijose varžosi tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, bet kai kurios kitos neakademinės olimpiados vis dar skamba egzotiškai. Moksleiviai pastaraisiais metais yra kviečiami dalyvauti emocinio intelekto, aplinkosaugos, finansų, ekonomikos, teisinių žinių praktinėse olimpiadose. Ką duoda jaunuoliams dalyvavimas tokiose olimpiadose? Kaip šios praktinės olimpiados keičia moksleivių įpročius bei gyvenimo būdą? Kiek moksleivių per tokias neakademines olimpiadas pajunta savo profesinį pašaukimą?Laidoje dalyvaus viena „Žaliosios olimpiados“ organizatorių ekologė aplinkosaugininkė Vaida Griškevičienė, Nacionalinės moksleivių teisinių žinių olimpiados „Teisė kiekvienam“ koordinatorė Inga Mickevičiūtė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar verta moksleiviams dalyvauti neakademinėse olimpiadose?Pastaruoju metu tarsi iš gausybės rago mokyklose pasipylė įvairiausių olimpiadų – nuo tradicinių akademinių, kurias rengia Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat akademinių komercinių, kurias rengia įvairios privačios švietimo institucijos, iki neakademinių, kurias inicijuoja tiek verslas, tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek ir valstybė ar šalies aukštosios mokyklos. Daugeliui jau nebereikia pristatyti Nacionalinio diktanto ar Konstitucijos egzamino, kuriuose įvairiose kategorijose varžosi tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, bet kai kurios kitos neakademinės olimpiados vis dar skamba egzotiškai. Moksleiviai pastaraisiais metais yra kviečiami dalyvauti emocinio intelekto, aplinkosaugos, finansų, ekonomikos, teisinių žinių praktinėse olimpiadose. Ką duoda jaunuoliams dalyvavimas tokiose olimpiadose? Kaip šios praktinės olimpiados keičia moksleivių įpročius bei gyvenimo būdą? Kiek moksleivių per tokias neakademines olimpiadas pajunta savo profesinį pašaukimą?Laidoje dalyvaus viena „Žaliosios olimpiados“ organizatorių ekologė aplinkosaugininkė Vaida Griškevičienė, Nacionalinės moksleivių teisinių žinių olimpiados „Teisė kiekvienam“ koordinatorė Inga Mickevičiūtė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Mūsų protėviai kalba mūsų kūne. „Dabar mes žinome, kad 90 % susirgimų yra psichosomatinės kilmės. Tai yra susiję su emocijomis. Daugeliui mūsų susirgimų galime surasti sisteminę priežastį: tarsi mūsų protėviai kalba mūsų kūne: kiekviena ląstelė yra mūsų paveldėtas protėvis, ir jie mums kažką sako,“ – teigia psichoterapeutas Aleksandras Belceris, dirbantis Hellingerio šeimos konsteliacijos metodu. Jis įsitikinęs, kad žmonės per daug skuba į ateitį ir dažnai būna nepatenkinti tuo, ką pasieka, juos varo godumas. Koks vaistas nuo godumo? Būti patenkintam tuo, kas yra ir tuo, ką turi, nes godumas gali būti ne tik materialus, bet ir dvasinis. Todėl asmeninė žmogaus laimė kasdieniame mūsų gyvenime yra pagrindinė sąlyga pradėti dvasinį kelią.

Mūsų protėviai kalba mūsų kūne. „Dabar mes žinome, kad 90 % susirgimų yra psichosomatinės kilmės. Tai yra susiję su emocijomis. Daugeliui mūsų susirgimų galime surasti sisteminę priežastį: tarsi mūsų protėviai kalba mūsų kūne: kiekviena ląstelė yra mūsų paveldėtas protėvis, ir jie mums kažką sako,“ – teigia psichoterapeutas Aleksandras Belceris, dirbantis Hellingerio šeimos konsteliacijos metodu. Jis įsitikinęs, kad žmonės per daug skuba į ateitį ir dažnai būna nepatenkinti tuo, ką pasieka, juos varo godumas. Koks vaistas nuo godumo? Būti patenkintam tuo, kas yra ir tuo, ką turi, nes godumas gali būti ne tik materialus, bet ir dvasinis. Todėl asmeninė žmogaus laimė kasdieniame mūsų gyvenime yra pagrindinė sąlyga pradėti dvasinį kelią.

Apie kinų religijas ir tikėjimo praktikas.Daugeliui vakariečių kyla klausimas, ar kinai turi tokį Dievą, koks jis suprantamas trijose mums pažįstamose monoteistinėse religijose – dievą, kaip Absoliutą, kaip transcendentinio pasaulio kūrėją? Ar kinų religijoje egzistuoja Anapusinio pasaulio ir Visatos vizija? Ar yra kinų krikščionių? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji darbuotoja Loreta Poškaitė sako: „Kinų religijoje kitokia šventenybės samprata, kitokie religinės saviugdos tikslai, kinai kitaip suvokia žmogaus sielą ir jos pomirtinį gyvenimą, kitoks jų tikėjimo ir praktikos santykis, beje yra kinų krikščionių, bet jie taip pat skiriasi nuo vakarų“. Apie tai pokalbis su mokslininke.

Apie kinų religijas ir tikėjimo praktikas.Daugeliui vakariečių kyla klausimas, ar kinai turi tokį Dievą, koks jis suprantamas trijose mums pažįstamose monoteistinėse religijose – dievą, kaip Absoliutą, kaip transcendentinio pasaulio kūrėją? Ar kinų religijoje egzistuoja Anapusinio pasaulio ir Visatos vizija? Ar yra kinų krikščionių? Vilniaus universiteto Orientalistikos centro docentė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji darbuotoja Loreta Poškaitė sako: „Kinų religijoje kitokia šventenybės samprata, kitokie religinės saviugdos tikslai, kinai kitaip suvokia žmogaus sielą ir jos pomirtinį gyvenimą, kitoks jų tikėjimo ir praktikos santykis, beje yra kinų krikščionių, bet jie taip pat skiriasi nuo vakarų“. Apie tai pokalbis su mokslininke.

Reglamentas. Taisyklės. Daugeliui šie žodžiai kelia nuobodulį. Kiti ima jaustis suvaržytais ir trokšta priešintis. Kaip atrodo reglamentuotas, tvarkingas gyvenimas? Kai viskas apibrėžta, aišku. Visos veiksmų pasekmės numatytos.Neretai pašiepiame vokiečių tautą už tai, jog jiems svarbiausia – Ordnung, tvarka. Tačiau ar patyliukais nepavydime jiems to aiškumo, saugumo ir gerovės? O gal taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume?Kaip atrodytų gyvenimas be taisyklių? Gal nevaržoma žmogaus laisvė rinktis ir elgtis kaip širdis geidžia sužadina kūrybiškumo proveržį ir progresą? O gal panardina visuomenę į chaosą? Kokia visuomenę kuriame mes?

Reglamentas. Taisyklės. Daugeliui šie žodžiai kelia nuobodulį. Kiti ima jaustis suvaržytais ir trokšta priešintis. Kaip atrodo reglamentuotas, tvarkingas gyvenimas? Kai viskas apibrėžta, aišku. Visos veiksmų pasekmės numatytos.Neretai pašiepiame vokiečių tautą už tai, jog jiems svarbiausia – Ordnung, tvarka. Tačiau ar patyliukais nepavydime jiems to aiškumo, saugumo ir gerovės? O gal taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume?Kaip atrodytų gyvenimas be taisyklių? Gal nevaržoma žmogaus laisvė rinktis ir elgtis kaip širdis geidžia sužadina kūrybiškumo proveržį ir progresą? O gal panardina visuomenę į chaosą? Kokia visuomenę kuriame mes?

Sporto medicinos rezidentas Juozas Jankauskas jau beveik dvejus metus propaguoja ketogeninę mitybą – dietą, kurios metu 70% dienos kalorijų gaunama valgant riebalus, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti. Gydytojas pripažįsta, kad tai gana kraštutinis mitybos būdas, tačiau jis skeptiškai vertina universaliomis vadinamas dietas ir stengiasi griauti mitą, esą grūdinės kultūros produktai turėtų būti mūsų mitybos pagrindas. Kita tema – masažas. Daugeliui jis asocijuojasi su raminančiomis SPA procedūromis ir atsipalaidavimu, tačiau masažai ne tik gerina psichologinę savijautą, bet ir gali padėti atsikratyti nemalonių ir varginančių kūno skausmų. Prieš dvejus metus geriausiu masažo specialistu pasaulyje pripažintas Marius Jurgelaitis dalinsis patarimais, kada reikėtų apsilankyti pas masažo meistrą, kaip jį išsirinkti bei su kokiomis masažo technikomis gali tekti susidurti procedūros metu.

Sporto medicinos rezidentas Juozas Jankauskas jau beveik dvejus metus propaguoja ketogeninę mitybą – dietą, kurios metu 70% dienos kalorijų gaunama valgant riebalus, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti. Gydytojas pripažįsta, kad tai gana kraštutinis mitybos būdas, tačiau jis skeptiškai vertina universaliomis vadinamas dietas ir stengiasi griauti mitą, esą grūdinės kultūros produktai turėtų būti mūsų mitybos pagrindas. Kita tema – masažas. Daugeliui jis asocijuojasi su raminančiomis SPA procedūromis ir atsipalaidavimu, tačiau masažai ne tik gerina psichologinę savijautą, bet ir gali padėti atsikratyti nemalonių ir varginančių kūno skausmų. Prieš dvejus metus geriausiu masažo specialistu pasaulyje pripažintas Marius Jurgelaitis dalinsis patarimais, kada reikėtų apsilankyti pas masažo meistrą, kaip jį išsirinkti bei su kokiomis masažo technikomis gali tekti susidurti procedūros metu.

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą.Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti. Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.

Pradedame dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Pirmasis pasakojimas – apie Molėtų štetlą.Iki Antrojo pasaulinio karo didžioji dalis Molėtų gyventojų buvo žydai. Čia klestėjo jų kultūra, amatai, prekyba, socialinis gyvenimas. Ekonominė miestelio ir jo gyventojų gerovė taip pat didžiąją dalimi priklausė nuo žydų. Tuos laikus prisimenantys molėtiškiai pasakoja, kad žydai lietuviams suteikė darbo vietų, išmokė juos įvairių amatų. Daugelio prisiminimuose išlikęs vieno įtakingiausio prieškario Molėtų žydų asmenų – gydytojo Perkaus paveikslas, kurio net vietiniai baltaraiščiai nedrįso patys nužudyti. Molėtuose 1941 metų rugpjūčio 29-ąją per dieną buvo sunaikinti visi miestelio žydai. Prieš kelias savaites, rugpjūčio 29 dieną, žmonės iš visos Lietuvos rinkosi į Molėtus, į atminimo maršą pagerbti prieš 75 metus nužudytų 2000 miestelio žydų. Daugelis dalyvių teigia, kad po eisenos įvyko lūžis. Daugeliui vietinių gyventojas tik dėl šio renginio sužinojo apie tragedijos mastą ir miestelio praeitį. Vis dėlto ši tema miestelyje dar ne vienam išlieka tabu, o viena pašnekovė nenorėjo pasakyti savo vardo dėl 75-erius metus persekiojančios baimės.