Podcasts about antrojoje

Antono Brucknerio 200 metų jubiliejaus proga Domantas Razauskas tęsia laidų ciklą, skirtą vienam didžiausių visų laikų simfonistų. Antrojoje ciklo laidoje – numeruotos ir paties kūrėjo atmestos simfonijos bei geriausi jų įrašai, dirigentai, orkestrai.Ved. Domantas Razauskas

Nuo 1942 m. Vilniuje ir Panerių bazėje įsivyravo vadinamasis „ramybės“ periodas. Su didžiausia žudynių akcija jis baigėsi 1943 m. pirmoje pusėje. Išsimaudę kraujyje naciai susizgribo likviduoti Vilniaus getą ir ėmėsi slėpti nusikaltimų pėdsakus. Antrojoje ir paskutinėje bazei skirtoje laidoje papasakosime, kodėl viena žudymo duobių ilgainiui įgavo „Kauno“ vardą ir kokius makabriškus rebusus sprendęs manė Vilniaus geto žydų policijos vadas Jokūbas Gensas. Sužinosite ir apie protu sunkiai suvokiamo dydžio pragaro laužus, kuriais į orą buvo paleista pusę tūkstančio metų trukusi Vilniaus istorija. Maloniai primename, kad ši laida nėra skirta silpnų nervų bei skrandžio klausytojams. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: InspectorJ, Szegvari, Oymaldonado, Esh9419, Homejrande.

Kodėl pasmerkęs Rusijos invaziją į Ukrainą ir patį Putino režimą garsus estų ir amerikiečių dirigentas Paavo Järvi pirmomis karo dienomis atsisakė palikti Maskvą? Ar galima ir ar reikia jį už tai smerkti? Kokias istorines paraleles primena šio muziko įsipareigojimas savo muzikantams? Antrojoje laidos dalyje – muzikinės leidybinės naujienos, kuriose šįkart džiazo atlikėjai iš Čilės, Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.Ved. Domantas Razauskas

1991-ųjų rudenį 27 vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį. Tėvai juos ten siunčia baigti vidurinės mokyklos ir mokytis žydiškų tradicijų, o patys planuoja persikelti gyventi, atžaloms ten jau įleidus šaknis. Čia jų laukia ne tik jau anksčiau čia persikėlę giminaičiai ar draugai, bet ir daug pokyčių – pažintis su kitokia kultūra, klimatu, naujos kalbos mokymosi iššūkiai, kova už vietą tarp bendraamžių, gyvenančių internate. Laisvė ir egzotika svaigina, bet kiek iš jų pasiliks gyventi naujoje šalyje?Antrojoje dalyje Izraelyje jau apsipratęs penketukas susimąsto, kas laukia ateityje ir ką jie paliko Lietuvoje.Autoriai – Vaida Pilibaitytė, Rimantas Kmita ir Vita LičytėŠis pasakojimas parengtas bendradarbiaujant su Goethe's institutu Vilniuje ir yra Michaelio Muellerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis.Pirmoji dalis: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201478/radijo-dokumentika-saknys-vienos-keliones-istorija-i

Pirmasis epizodas 2022 metais. Pirmojoje dalyje kalbame apie paštą, kaip mus seka "Unsubscribe" nuoroda, ir kaip dažnai naudojame "Report spam" (pranešti apie brukalą). Šiek tiek techninių žinių apie laiškų pasirašymą arba užkodavimą privačiu raktu. Antrojoje dalyje kalbame apie darbo paslaptis ir kokios taisyklės galioja kalbant viešai apie einamuosius darbus. Nuorodos: https://github.com/edvinasbartkus.keys

Antrojoje laidoje „Be filtro“ – vienos ryškiausių Lietuvos alternatyvios muzikos grupių „Abudu“ vokalistas, aktorius ir kūrybinius nuotykius mylintis žmogus Domantas Starkauskas. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

LIETUVĄ palikusių emigrantų vaikis Jonas Ramanauskas, beeidamas nusikaltimų klystkeliais, atranda save Antrajame Pasauliniame kare kaip komandosas John Ramsay. Karjera kariuomenėje, patirtos traumos ir išgyvenimai gausiai papildo ir taip margą Jono biografiją.  Antrojoje pasakojimo apie Johnny Ramensky dalyje sužinosite kaip jam sekėsi ar nesisekė Italijoje, kuo Jonas tapo taikos metais ir kas buvo didžiausias prarastas lobis Gentle Johnny gyvenime.    Jei dar neturi VPN programėlės, Proto Pemzos kvartetas išpurtė labai gerą nuolaidą NordVPN paslaugoms. Čekiraut: https://nordvpn.com/protopemza

Vaidas pasakoja apie Google iniciatyvą naudoti naujo tipo naršytojų sekimą. Aptariame kokias naršykles naudojame ir kokiais plėtiniais geriname naršklių galimybes. Antrojoje dalyje Edvinas dalinasi savo patirtimi naudoti YubiKey saugumo raktą. FLoC FLoC away from Chrome! Am I FLoCed? Tado Safari extensions 1Blocker Dark reader vimari Mute for Google Meet Vaido Firefox extensions AdBlock Cookie AutoDelete Decentraleyes DuckDuckGo Privacy Essentials Facebook Container Firefox Multiaccount Containers Make Medium Readable Again Privacy Badger uBlock Origin Edvino Bookmarklets Send to Feedbin Bypass Paywall PiPify Fast reading YubiKey patirtis YubiKey Step Two

Pirmojoje dalyje aptariame kokios problemos kyla visiems naudojant skirtingas kalendoriaus programas. Antrojoje dalyje aptariame Tado naujausią klaviatūrą. Žemiau pateiktos nuorodos į produktus apie kuriuos kalbame šiame epizode: Tado naujausia klaviatūra https://ergodox-ez.com/pages/planck Key Switches testeris https://www.amazon.co.uk/gp/product/B08M5J9D6Q

Dažnai įmonės vilioja darbuotojus žadėdamos laisvą grafiką. Šiame epizode aptariame kokia ta tikra realybė ir kasdienybė su laisvu grafiku. Ar patys turime laisvę dirbti pagal laisvą grafiką? Antrojoje epizodo dalyje džiaugiamės gautu laišku iš Luko. Lukas laiške klausia apie Python kalbos pasirinkimą. Ar tai gera kalba pradėti mokytis programuoti?

Antrojoje pokalbio su profesoriumi, filosofijos daktaru, Socialinės ir politinės kritikos centro vadovu Vytauto Didžiojo universitete, ponu Gintautu Mažeikiu dalyje prisimenami Vokietijos ir JAV filosofas ir sociologas Herbertas Markuzė, prancūzų politikas Fransua Leotar‘as (François Gerard Marie Léotard), aptariamas sublimacijos (išaukštinimo) teisės klausimas, kas gali sublimuoti: religija, diduomenė ar visos socialinės grupės. Temos aptarimas išplečiamas svečio įžvalgomis apie psichoanalizės reikšmę, įvairių klubų kūrimąsi. Sužinosite, kokie reiškiniai dabar vadintini saviraiškos „fotografija“, kodėl griūva grupinis subkultūrų pagrindas, kas tie elegantiški avatarai – žmogaus atvaizdai internete.Laidos autorius ir vedėjas Eugenijus Skerstonas

Antrojoje garsinės dokumentikos apie Vilnių dalyje dvi mokslininkės Rasa Antanavičiūtė ir Jurga Jonutytė analizuoja miesto atmintį. Ilgą laiką buvę mažuma, šiandien lietuviai sudaro daugumą Vilniaus gyventojų. Bet ar jie turėjo galimybę pažinti įvairią miesto istoriją? „Vilnius yra pakankamai tragiško likimo erdvė. Tai kad miestas neturi atminties savo gyventojuose, yra rimta trauma ir miestui, ir gyventojams. Nes tu nesijauti mieste kaip namie“, – sako menotyrininkė dr. Rasa Antanavičiūtė. Nepakankamas miesto pažinimas, jos teigimu, yra viena iš priežasčių, kodėl reikalingas Vilniaus miesto muziejus – nauja institucija, kuri lankytojams atvers duris 2021-aisiais. Rasa Antanavičiūtė su komanda jį vysto ir ruošia pirmąsias parodas. Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmetį buvo pakeista ne tik Vilniaus sudėtis – buvo pakeisti ir maršrutai, kuriais senieji gyventojai vaikščiojo. Į miestą atvyko gyventojai iš Sovietų Sąjungos ir Lietuvos provincijos. Tuometinei valdžiai buvo patogu, kad jie nieko nesužinotų apie miesto istoriją, net jeigu norėtų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos daktarė Jurga Jonutytė kartu su komanda tyrė, kaip Vilnių savo namais pavertė skirtingi šio miesto gyventojai. Ji ir kolegos sąmoningai atsiribojo nuo Vilniaus romantizavimo ir norėjo pažinti, kaip miestas atrodė darbininkams, kitiems žmonėms, kuriems Vilnius visų pirma buvo išgyvenimo, pastangų vieta. Dabar Jurgai toks miesto patyrimas – nemitologizuotas, sunkiai verbalizuojamas – yra įdomesnis nei plačiau nušviesta didingojo Vilniaus istorija. Jų tyrimas vis dar vyksta, bet ji sutiko pasidalinti dalimi surinktos informacijos. Su Rasa Antanavičiūte ir Jurga Jonutyte kalbasi antropologė Martyna Šulskutė. Tai yra antroji trijų dalių dokumentikos dalis. Palaikykite NARA: patreon.com/naralt

Kūrybinis badas yra pavojingas, bet ir neišvengiamas. Jis gali vesti prie sunkios depresijos ir daugybė menininkų gali tai paliudyti. Paliudyti gali ir žydų kilmės argentinietis Osvaldo Golijovas, neseniai grįžęs į viešumą po 10 metų depresijos ir tylos. Kadaise tai buvo „Grammy“ ir „MacArthur“ laureatas, akademinės muzikos žvaigždė, gavęs užsakymus iš garsiausių institucijų. Kol vieną dieną viskas ėmė ir užsikirto... Antrojoje laidos dalyje, rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – galbūt svarbiausias žmogus klasikinės gitaros istorijoje Antonio Torresas. Tai XIX amžiaus gitarų tobulintojas, gamintojas, po kurio prisilietimų gitara pagaliau įgavo tokią formą, tokį derinimą, kokį turime ir šiais laikais.Ved. Domantas Razauskas

Šįkart kelios JAV politikos mokslų profesoriaus prognozės apie tai, ko tikėtis per artimiausias dienas iškart po balsavimo ir patarimai apie tai, kurias valstijas stebėti svarbiausia. Pokalbis su Hamline universiteto profesoriumi Davidu Schultzu.Antrojoje dalyje apie gilėjančias skirtis amerikiečių visuomenėje ir poliarizaciją. Interviu su Kolorado universiteto lyginamosios politikos doktorante Marija Sajekaite.Ved. Lukas Kivita

„Lithuanian Americans and Friends for Biden“ – grupė Amerikos lietuvių, agituojančių JAV prezidento rinkimuose palaikyti Joe Bideną. Juozas Kazlas, Niujorke gyvenantis šios organizacijos narys, interviu pasakoja daugybę metų balsavęs už respublikonus, tačiau, jo teigimu, šios partijos ir prezidento nusigręžimas nuo idealų dabar jį skatina remti D. Trumpo varžovą.Antrojoje tinklalaidės dalyje – apie svyruojančias valstijas ir tai, kaip palaikymas respublikonams ar demokratams atspindi jose vykstančius socioekonominius ir demografinius pokyčius.Ved. Lukas Kivita

Rugpjūčio 29 dieną 100 metų suėjo Charlie Parkeriui, žinomam Paukščio (Bird) pravarde. Dar vienas iš daugelio žvilgsnių į šį jubiliejų, į šią asmenybę ir jos kūrybinį palikimą, kuris žymi ribą džiazo istorijoje. Ribą, kuomet iš šokių muzikos džiazas tampa abstrakčiu menu, individualia išraiškos forma. Antrojoje laidos dalyje – su šiuo šimtmečiu susijusios džiazuojančios muzikinės leidybinės naujienos, tarp kurių unikalus projektas: švedų kolektyvo bandymai sukurti muzikinį zoologijos sodą. Laidą veda Domantas Razauskas

Minint didžiojo kino genijaus Federico Fellinio šimtmetį, aš, Domantas Razauskas, kviečiu susipažinti su žmogumi, atsakingu už šio meistro garso takelius. Su žmogumi, kurį pats Fellinis vadino antru svarbiausiu jo komandoje. Su žmogumi, per metus parašydavusiu net iki 10 garso takelių pilno metro filmams. Su legendiniu Nino Rota. Antrojoje laidos dalyje – tradicinės žvilgsnis į naujus albumus. O ten ir naujos Rachmaninovo interpretacijos, ir visada konceptualus Maxas Richteris ir išradingo džiazo naujiena. Laidą veda Domantas Razauskas

Pirmojoje laidos dalyje – rubrika „Muzikos enšteinai“ ir pasakojimas apie metronomo atsiradimą klasikinėje muzikoje. Šio įtaiso išradimas siejasi ir su Ludwigu van Beethovenu, kuris buvo pirmasis savo kūriniuose ėmęs žymėti tempą pagal metronomą.Tačiau šių laikų mokslininkai įtaria, kad metronomo išradėju apsišaukęs, su didžiuoju kompozitoriumi bylinėjęsis ponas Johannas Nepomukas Maelzelis Beethovenui specialiai pakišo sugadintą metronomą ir dėl to romantiko kūrinio tempo žymėjimai kartais tokie keisti, kad kai kurie dirigentai, pianistai yra linkę į juos žiūrėti pro pirštus. Antrojoje laidos dalyje – tradicinės muzikinės leidybinės naujienos su pianiste Jenny Lin ir jos Philipo Glasso muzikos albumu, su džiazo gigantus įrašui sukvietusiu bosininku Billu Laswellu ir su jauna ambient muzikos kompozitore Juliana Barwick. Laidą veda Domantas Razauskas.

Tarptautinę džiazo dieną „Kitame laike“ prisimename genialų kontrabosininką, kompozitorių Charlesą Mingusą, kurio gimtadienio proga perleistas epochinis 1963-iųjų džiazo baletas „The Black Saint and the Sinner Lady“. Šis kūrinys iki šiol laikomas vienu svarbiausių džiazo albumų istorijoje. Minguso asmenybė – labai kontraversiška. Jis garsėjo kaip diktatorius, retkarčiais net smurtavęs prieš savo ansamblio muzikantus. Nemiga ir depresija galiausiai privedė kompozitorių iki psichiatrinės ligoninės ir ankstyvos mirties. Antrojoje laidos dalyje – premjera: amerikiečių minimalisto Johno Adamso naujausias kūrinys, dar kvepiantis spaustuvės dažais ir pasiekęs mus iš klasikinės muzikos leidyklos „Deutsche Grammophon“. Ved.Domantas Razauskas

Tiek Vyriausybės strateginio analizės centro, tiek Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad nuo 36 iki 40 proc. visų šalies mokinių turi ne mažiau nei po vieną papildomą mokytoją. Dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi dvyliktokai. Štai, sostinėje net 47 proc. dvyliktokų mokosi pas korepetitorius. Panaši statistika ir kituose didžiuosiuose miestuose bei rajonų centruose.Dvyliktokų tikslas – gerai pasiruošti tiek nacionaliniams brandos, tiek tarptautiniams egzaminams ir įstoti į geriausius Lietuvos bei pasaulio universitetus. Neretai mokiniai sėdi pas korepetitorius ne po vieną, o grupėmis, po kelis. Kaip šalyje paskelbtas karantinas pakeitė dvyliktokų įprotį po mokyklos bėgti pagilinti žinių pas korepetitorius? Ar ši paslauga iš viso beturi paklausą per karantiną?Antrojoje laidos dalyje žvilgsnis į tai, kaip vyks priėmimas į užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar iš viso beverta šiųmečiams abiturientams galvoti apie stojimą į kitų šalių universitetus bei koledžus. Pagaliau, ar tie jaunuoliai, kurie ketino po gimnazijos baigimo niekur nestudijuoti ir norėjo vykti savanoriauti į Afriką ar kitas pasaulio šalis, gali tikėtis, kad jiems pavyks patirti "gap year", ar tokių svajonių geriau atsisakyti? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

„Nyla“ podkaste tęsiame pokalbius su skirtingose šalyse ir žemynuose pandemiją išgyvenančiais klausytojais. Antrojoje dalyje skambiname į Pekiną, Niujorką, Madridą, Lisaboną, Londoną ir Irako Kurdistano miestą Suleimaniją. Fiziškai atskirti žmonės turi įveikti dvigubą užduotį: išgyventi ir virusą, ir artėjančią ekonominę krizę. Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Pamatykite pašnekovas:https://nanook.lt/podcast/viskas-sustojo-lietuviai-pandemija-isgyvenantys-svetur-ii-dalis/

„Kitas laikas“ – tai nauja autorinė muzikos apžvalgininko, muzikanto, melomano Domanto Razausko laida per LRT Klasiką. Laida apie laiką, tačiau ne tą laiką, kuriame esame įstrigę nuo savo vaikystės iki mirties. Apie laiką, kuriame gyvena visa pasaulio muzika. Kuriame klasikinis kūrinys gali lengvai šnekučiuotis su užvakar įrašyta daina, džiazas susitikti kabuki teatrą, seni muzikos išradimai megzti pokalbį su ateities garsais. Tai muzikinės istorijos, padalintos į rubrikas „Dabar, prieš 100 metų“, „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje...“, „Muzikos enšteinai“, „Rytojaus garsai“ ir „Audiofilo užrašai“. Antrojoje, laidoje, Domantas pristato iš roko scenos į simfoninės muzikos pasaulį persikėlusį kompozitorių Jonny Greenwoodą, audiofilinį Richardo Wagnerio ciklo „Nybelungų giesmė“ įrašą, o taip pat pasakoja ausinių atsiradimo istoriją. Ved. Domantas Razauskas.

Krepsinis.net podcastas „Iš eilutės“ pasistengs į krepšinį pažvelgti kitu kampu: karščiausios savaitės temos, nestandartiniai pašnekovai bei unikalus turinys, kurį jums pateiks portalo vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, komentatorius bei Krepsinis.net žurnalistas Tautvydas Kubilius ir „Pralaužk Vieną Šaltą“ veidas ir balsas Airidas Jankus.Antrojoje laidoje T.Kubilius ir A.Jankus pašnekovu pakvietė trenerio kelią pasirinkusį Dariaus Maskoliūno sūnų – Gustą Maskoliūną, kuris dabar darbuojasi „Jonavos“ klube.Po patirtos kryžminių raiščių traumos G.Maskoliūnas pasuko treneriu keliu. 22-ejų metų krepšininko sūnus papasakojo apie savo pirmuosius, kaip trenerio, žingsnius ir vaikystę, prabėgusią su oranžiniu kamuoliu.Temos:– Vaikystė, augant krepšininko šeimoje: plikai nusiskutęs tėtis, pažintis su Anthonie Bowie ir kt. (3:10);– Trenerio karjeros pradžia (7:10);– Darbo specifika: „skautingas“ prieš rungtynes bei zoninės gynybos subtilumai (11:49);– Karolio Lūkošiūno šuolis, perspektyvos ir palyginimai su Artūru Milakniu (18:12);– Dėmesys žaidėjų psichologijai (21:59);– Perspektyviausi jaunieji krepšininkai (25:57);– Lietuvos rinktinės trenerio paieškos ir D.Maskoliūno šansai į šią poziciją (36:10);– „Jonavos“ galimybės pereiti į LKL (48:40);– Legionierių paieškos bei finansinės jų sąlygos (51:35).

Rugsėjo pradžioje įrašytame penktajame epizode kalbame apie patiriamus nemalonumus ir malonumus darbo vietoje. Antrojoje dalyje diskusija apie kodo peržiūras (code reviews) ir kokios dažniausios problemas su tuo būna susijusios. Minėtas Google Code Review dokumentas

Pirmoje „Vasaros popietės“ valandoje kalbinama poetė Indrė Valantinaitė apie poezijos bei muzikos santykį. Vėliau praktiškus patarimus tėveliams, ruošiantiems vaikus Rugsėjo 1-ajai, dalino Swedbank finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.Antrojoje valandoje buvo kalbinama Plungės turizmo informacijos centro vadybininkė Kristina Narkutė – Beniušienė.

Antrojoje mūsų laidoje lankėsi MFL lygoje teisėjaujantis Gediminas Macevičius. Teisėju jam teko dirbti ne tik MFL, bet ir Lietuvos A bei Pirmoje lygose. Kaip futbolininkas jis pats žaidė aukščiausioje Lietuvos lygoje, bet gan greitai visą savo dėmesį skyrė tik teisėjavimui, o linksmų ir net šokiruojančių istorijų iš teisėjo darbo netrūksta!

Šiame epizode reziumuoje 6 Nacijas. Neplanuotai daug dėmesio vėl skiriame Italijai. Pelnytai daug dėmesio sulaukia Velsas ir Škotija. Antrojoje dalyje anonsuojame Lietuvos regbio rinktinės laukiantį išbandymą ir... dovanojame jums dar vieną alternatyvią Lietuvos regbios rinktinę. Pasismaginome į regbio pozicijas dėliodami Katunskytę, Bunkę, selą, Ironvytą ir kitus Lietuvos selebričius. P.S. Viliaus parinktos žvaigždžių citatos - kitas lygis.

Šeštajame “Trečio Kėlinio” epizode Vilius, Romanas ir Ignas pasileidžia kasas. Ekspromtu suplanuotas, ne visai paruoštas epizodas tampa audio turinio perlu. Epizodą drąsiai skeliame į dvi dalis, pirmoji - gana rimta, skirta 6 Nacijų reikalams. Antrojoje dalyje ekspromtas virsta auksu, kai vyrukai dėlioja Lietuvos politikų regbio rinktinę. Klausykite iki galo ir sužinosite, kiek visko rinktinėje pavagia Zuokas, kokia svarbi rintinei yra Širinskienė ir ką šioje komandoje veikia politikos vėlė Rolka Paksas.

Antrojoje reguliaraus podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje netradicinis ir iššūkių sulaukęs kolektyvas džiaugiasi „Žalgirio“ pasirodymu Sevilijoje, diskutuoja apie „Sūduvos“ galimybes bei apžvelgia gan logiškai praskriejusį pirmąjį Anglijos „Premier“ lygos turą.

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Antrojoje dalyje - apie demografinius pokyčius. Šiandien emigracija - vienas daugiausiai nerimo keliančių Lietuvos ateities klausimų. Pagal optimistinę Jungtinių Tautų prognozę, Lietuvoje 2100-aisiais gyvens 3 mln. žmonių, pagal pesimistinę – 1,1 mln. „Jei žvelgtume į šiandieną, kur kalbame, pavyzdžiui, apie žmonių emigraciją iš vienos šalies į kitą, tai mums neturėtų rūpėti, nes ateityje daugelis žmonių gyvens kibernetinėje erdvėje”, teigia britų futuristas Ianas Pearsonas. Jis spėja, kad XXI amžiaus pabaigoje žmonės gerokai skirsis nuo mūsų ir religija, šalis, kontinentas ar rasė nebebus svarbiausi mus skiriantys bruožai. Tad kokie žmonės 2118-aisiais gyvens Lietuvoje, kiek jų bus ir nuo ko tai priklausys?

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Antrojoje dalyje - apie demografinius pokyčius. Šiandien emigracija - vienas daugiausiai nerimo keliančių Lietuvos ateities klausimų. Pagal optimistinę Jungtinių Tautų prognozę, Lietuvoje 2100-aisiais gyvens 3 mln. žmonių, pagal pesimistinę – 1,1 mln. „Jei žvelgtume į šiandieną, kur kalbame, pavyzdžiui, apie žmonių emigraciją iš vienos šalies į kitą, tai mums neturėtų rūpėti, nes ateityje daugelis žmonių gyvens kibernetinėje erdvėje”, teigia britų futuristas Ianas Pearsonas. Jis spėja, kad XXI amžiaus pabaigoje žmonės gerokai skirsis nuo mūsų ir religija, šalis, kontinentas ar rasė nebebus svarbiausi mus skiriantys bruožai. Tad kokie žmonės 2118-aisiais gyvens Lietuvoje, kiek jų bus ir nuo ko tai priklausys?

„Muzikiniame pastiše“ – violončelininkas Ivanas Monighettis. Antrojoje laidos dalyje, sveikindami VU akademinį chorą „Gaudeamus“ 75-ojo jubiliejaus proga, klausysimės kūrinių chorui.

XV tarptautinis būgnų ir perkusijos festivalis. „Bent šiek tiek prisilietęs prie muzikos, žmogus ima kitaip matyti jį supantį pasaulį”, – teigia XV tarptautinio būgnų ir perkusijos festivalio meno vadovas, ansamblio „Vilniaus mušamieji” narys, laidos svečias Saulius Auglys-Stanevičius, kviesdamas klausytojus į jau penkioliktą kartą rengiamą perkusijos koncertų ciklą įvairiuose Lietuvos miestuose. Apie skirtingų kultūrų susitikimą muzikoje taip pat papasakos Lietuvoje viešintis festivalio svečias, marimbininkas iš Meksikos Javieras Nandayapa. Antrojoje laidos dalyje kviesime pasiklausyti vieno įdomiausių kompozitoriaus Sergejaus Rachmninovo kūrinių fortepijonui ir orkestrui – „Rapsodijos Paganinio tema”.

„Muzikiniame pastiše“ ‒ senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“. Antrojoje laidos dalyje pasidalinsime rudeniška nuotaika. Ruduo įvairių kompozitorių darbuose.

NI&Co vadovas, kompozitorius Gediminas Gelgotas. Antrojoje laidos dalyje – koks muzikos vaidmuo komunikacijoje? Ar ji gali tapti visuomenę veikiančios galios įrankiu?

„Muzikinio pastišo“ svečias – kompozitorius Martinš Vilums. Antrojoje laidos dalyje pirmą kartą KLASIKOS eteryje skambės vienas unikaliausių duetų Japonijoje bei analogų pasaulyje neturintis taiko atlikėjo Eitetsu Hayaši ir pianisto Yosuke Yamašitos duetas.

„Muzikiniame pastiše“ – Gruzijos smuiko virtuozė Liana Isakadzė. Antrojoje laidos dalyje kviesime įsiklausyti į Gruziją.

„Muzikiniame pastiše“ ‒ senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“.Antrojoje laidos dalyje – kokiomis harmonijomis, pasažais ir tembrais ruduo atgimsta įvairių kompozitorių darbuose.

„Muzikiniame pastiše“ – prof. Vytautas Miškinis – apie VIII Pasaulio chorų varžybas. Antrojoje laidos dalyje prisiminsime liepos 13 dieną užgesusį muzikos pasaulio šviesulį – dirigentą, kompozitorių ir pedagogą Loriną Maazelį.

„Muzikiniame pastiše“ – pokalbis su prancūzų pianistu Pierre'u Réachu. Antrojoje laidos dalyje – „Liftų muzika“, „Laukiamųjų salių muzika“ ar tiesiog foninė muzika.

„Muzikiniame pastiše“ – akordeonininkas Martynas Levickis. Antrojoje laidos dalyje, pasibalnoję šių metų simbolį arklį, „risnosime“ muzikos istorijos keliais, klausydamiesi, kokius gyvūnus išgirdo ir penklinėje „sugavo“ įvairūs kompozitoriai.

Garsiausias „Dangaus“ renginys – festivalis „Mėnuo Juodaragis“ bei naujausi albumai.Antrojoje laidos dalyje pristatysime ansamblį „Ugniavijas“ bei pirmąją ketverto vyrų įdainuotą ir įgrotą kompaktinę plokštelę „Karo dainos“.

„Muzikiniame pastiše“ – pianistas Dmitrijus Golovanovas ir vokalistė Veronika Čičinskaitė-Golovanova. Antrojoje laidos dalyje Šv. Valentino dienos proga „ragausime“ muzikinių delikatesų.

„Muzikinio pastišo“ viešnia – gražią sukaktį mininti prof. Veronika Vitaitė. Antrojoje laidos dalyje klausysimės žymiausių profesorės mokinių ir studentų, pasirodančių viso pasaulio koncertų salėse, įrašų.

„Muzikiniame pastiše“ – kanklininkė Aistė Bružaitė ir instrumentų meistras Egidijus Virbašius. Antrojoje laidos dalyje klausysimės ne tik tradicinio kanklių skambesio, bet ir išgirsime, kaip netikėtai kanklės atsiskleidžia įvairių muzikos garsų ir spalvų pasaulyje.

Pirmoje laidos dalyje apie muzikos instrumentų ir jaunų žmonių galimybes kalbėsimės su akordeonininku Martynu Levickiu. Antrojoje laidos dalyje, pasibalnoję šių metų simbolį arklį, „risnosime“ muzikos istorijos keliais, klausydamiesi, kokius gyvūnus išgirdo ir penklinėje „sugavo“ įvairūs kompozitoriai.

„Muzikiniame pastiše“ – trys ryškios teatro asmenybės. Kartu su operos solistais Nomeda Kazlauskaite-Kazlaus ir Vaidu Vyšniausku sveikinsime garbingą jubiliejų šiemet švenčiantį režisierių, aktorių ir pedagogą Joną Rimantą Vaitkevičių. Antrojoje laidos dalyje kartu su muzika skambės Jono Rimanto Vaitkevičiaus skaitomos eilės.

„Muzikiniame pastiše“ – apie netradicinį tradicinės muzikos skambesį festivalyje „Suklegos“. Antrojoje laidos dalyje – grupės „Merope“ muzika, kurios naujausias albumas įrašytas, naudojant saulės energiją.

Rubrika „Prisiminkime“ - apie šviesaus atminimo dirigentą, smuikininką, muzikos kritiką Algimantą Kalinauską. Antrojoje laidos dalyje svečiuosis jauno vokalinio ansamblio „VIVE“ (tarti Vaiv) iš Didžiosios Britanijos nariai.

Pirmąją laidos dalį skirsime narkomanijos temai.Antrojoje kalbėsime apie alergiją salicilatams ir apie mažakraujystę.Laidos pašnekovai - anapilin išėjusio narkomano mama Dalia, alergologė, klinikinė imunologė Laura Stoškutė, VU Santariškių klinikų hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro daktarė Regina Pileckytė.

Pirmąją laidos dalį skirsime narkomanijos temai.Antrojoje kalbėsime apie alergiją salicilatams ir apie mažakraujystę.Laidos pašnekovai - anapilin išėjusio narkomano mama Dalia, alergologė, klinikinė imunologė Laura Stoškutė, VU Santariškių klinikų hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro daktarė Regina Pileckytė.