Podcasts about vytauto

Incidentas prie Kauno mečetės įskėlė ugningas diskusijas Lietuvos visuomenėje. Per pamaldas atvykęs būrys baikerių jas sutrikdė, birbino motociklų variklius, skandavo šūkius ir demonstravo nupjautą kiaulės galvą. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis baikerių elgesį pavadino provokacija, o vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, jog tai yra visuomenėje augančios įtampos dėl migracijos pasekmė.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė, Lietuvoje gyvenantis pakistanietis Masroor Ahmad Qamar, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas sako, kad pradėti Katedros mūro tyrimai jau atskleidė keletą paslapčių. Sudarytas Katedros anomalijų žemėlapis, atrastos naujos netyrinėtos ertmės, apie kurias nebuvo žinoma anksčiau. Ved. Deividas Jursevičius.

Latvijos susisiekimo ministerija vyriausybei pateikė Kelių transporto įstatymo pataisų projektus, kuriais siūloma nuo kitų metų visiškai sustabdyti keleivių vežimą į Rusiją ir Baltarusiją. Ar Lietuva turi sekti Latvijos pavyzdžiu?Vilniaus arkikatedros bazilikos laukia moksliniai tyrimai, kurių metu bus tikrinama ir galima Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vieta.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlymui iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvoje. Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Pakeitimų iniciatoriai teigia, kad ši nuostata nebeatitinka šiandienos geopolitinės realybės.Kiekvienas, dirbantis su kompiuteriu, bent kartą girdėjo žodį „bug“, kuris reiškia programos klaidą. Bet kodėl IT trikdžius vadiname vabzdžiais? Šį terminą išgarsino praėjusio amžiaus vidurio istorija apie kandį, įstrigusią Harvardo kompiuteryje, nors ir anksčiau garsiausi inžinieriai gedimus vadindavo bug'ais.Ved. Madona Lučkaitė

„Pasitikiu savo šeima ir savo fotografija“, – sako šią vasarą 75-ąjį gimtadienį pasitikęs fotomenininkas Romualdas Požerskis. Į bėgantį laiką jis žiūri atsakingai, o savo studentams rekomenduoja fotografuoti kasdienybę, kuri vieną dieną taps istorija. Prasidėjus mokslo metams Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto galerijoje „101“ atverta Požerskio retrospektyvinė paroda.„Jaučiu, kad man lemta čia būti“, – sako Lietuvoje gyvenanti japonė Ayano Honda. Susižavėjusi lietuviškomis Vėlinėmis ir atradusi sąsajų su tradicija savo gimtinėje, ji Vilniuje prieš kelerius metus pradėjo rengti Japonijos kultūros festivalį.„Paneriu po vandeniu ir galvoju, kada galėsiu išnerti”, – apie savo naują parodą dalijasi menininkė Ieva Babilaitė.Ukrainos sostinės teatre atgijo Homero „Odisėjos“ pasakojimas. Per garsiojo epo prizmę pasakojama apie Rusijos karą prieš Ukrainą, o scenoje vaidina patys karą patyrę kariai. Tuo metu toliau vilnija Holivudo kino juostos „Odisėjos“ banga. Filmas atgaivino diskusijas, kur gyveno Homeras, o tai, kas po filmo vyksta Sicilijoje, jau vadinama „Nolanu efektu“.„Kaip ir daugelis dėstytojų savęs klausiu: ar dar galiu ko nors išmokyti jaunus žmones, jau įvaldžiusius dirbtinį intelektą?“ – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Bėgdama nuo baimės, mergaitė pati slėpdavosi šuns būdoje ir glausdavosi prie šuniuko kailio, ieškodama fizinės ir emocinės šilumos. Būtent tokioje vietoje ją rado vaikų teisių pareigūnai“, – ši penkiametės Astos istorija yra tik viena iš tikrų vaikų patirčių, kurias atskleidžia paroda „(Ne)vaikiški dalykai“, pristatoma Vilniaus Geležinkelio stoties pirmajame perone.„Mane truputį erzina rankų darbo fetišizavimas. Puiku, kad nebereikia įrodinėti, kad tai yra šiuolaikinis menas, bet tai nėra savaime vertybė“, – sako jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėja Morta Jonynaitė. Vakar Vilniuje, viename iš pastatų geležinkelio infrastruktūros teritorijoje, ji atidarė personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Arvydas Kumpė

„Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas, ekspertas Domas Boguševičius.Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone, yra įsikūręs Dvasingumo parkas.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas šiemet mini 55-erių metų sukaktį. Kokios šiemet stojimo tendencijos, su kokiais iššūkiais susiduria Akademija ir kokią reikšmę Klaipėdos fakultetas turi Vakarų Lietuvos kultūriniam gyvenimui?Su kokiomis problemomis prieš šimtą metų susidūrė mokyklų bendruomenės? Kodėl dalis visuomenės piktinosi kinu ir siekė uždrausti filmus rodyti jaunimui? Kaip laisvalaikį leido moksleiviai ir kokių šunybių jie iškrėsdavo?Išleistas naujas leidinys „Šiauliai. Architektūros gidas“, kviečiantis pažvelgti į miesto architektūrinę raidą nuo XVIII amžiaus iki šių dienų. Kuo išsiskiria Šiaulių architektūrinė tapatybė?Ved. Justė Krikščiūnė

Rugsėjo 2-ąją prasidės Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą.Šiuo metu Kauno rajone – neįprastai daug triukšmo ir dulkių. Tarptautinio skulptūros simpoziumo dalyviai granito luituose interpretuoja tarpukario Kauno architektūrą.Artėjant Tarptautiniam Kauno kariljono muzikos festivaliui nusikelkime į Gdanską, kur dirba viena festivalio dalyvių Monika Kaźmierczak. Jos mieste kariljonas aidėjo dar 16-ajame amžiuje, buvo nutildytas karo ir XX a. pabaigoje atgimė su nauja jėga.Šį kartą pasaulio kultūros apžvalgoje prisiminsime garsiąją Yayoi Kusamą, pasidairysime, kodėl nerimauja kultūrininkai Rytų Vokietijoje prieš vietos parlamento rinkimus, ir sužinosime, kokių veiksmų buvo imtasi prieš dirbtiniu intelektu sukurtas dainas Australijoje.„Šiandienos švietimas atrodo kaip patobulintas idealaus kalėjimo – panoptikumo – variantas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Ar šiuolaikinis menas geba iš savęs pasijuokti? MO muziejaus kuratorius Marius Armonas sako, kad toks bandymas visada yra sveikas. Būtent humoro įrankį muziejus pasitelkia tyrinėjant parodą „Gen Z. Viskas vienu metu“ jos uždarymo proga ir kviečia ją patirti komiko vedamoje ekskursijoje.„Kai į Ukrainą atvykę užsieniečiai bando atkartoti vidinį ukrainietišką humorą, jis staigiai tampa nebejuokingas. Ukrainiečiai įsižeidžia. Nežinau, ar tai būtų teisingas palyginimas, tačiau, pavyzdžiui, apie juodaodžius gali juokauti tik juodaodžiai. Panašiai tai veikia ir čia“, – sako rašytoja Jevhenija Kuznecova. Jos romanas „Kopėčios“, pripažintas skaitomiausia 2023 metų ukrainietiška knyga, pasakoja apie komiškus ukrainiečių išgyvenimus, kai dėl karo skirtingos kartos susibūrė po vienu stogu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Tai pasakojimas apie partizanų ryšininkę Rožę Jankevičiūtę-Žalnieriūnienę. Ji savo dukrai ir sūnui, o vėliau ir anūkams daug pasakojo istorijų iš partizanavimo ir lagerio laikų. Dažniausiai tai buvo nuotykius primenantys pasakojimai, o patirtus žiaurumus ji aplenkdavo.Rožė buvo generolo Jono Žemaičio-Vytauto būrio ryšininkė. Patyrusi kankinimus ir lagerio baisumus, ji niekada neprarado tikėjimo, kad Lietuva bus laisva.Migla savo mamą vadina didmotere. Rožės anūkėms, Kristinai ir Gailei, jų bobulė buvo stiprios, drąsios ir šviesios moters pavyzdys, kuri nepaisant visų sunkumų, vis tiek sugebėjo per gyvenimą eiti šviesiai, pakelta galva ir tikėti pasauliu.Autorė – Vita LičytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Justas PilibaitisLaidoje skamba ištraukos iš knygos „Žuvusiųjų prezidentas“ (aut. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė)Už pagalbą dėkojame Lietuvos Ypatingajam archyvui

Nacionalinė švietimo agentūra viešai pateikė pirmuosius siūlymus, kaip tikslinti ir siaurinti bendrąsias ugdymo programas, teigdama, kad siekiama sumažinti perteklinį turinį ir pritaikyti programas realioms ugdymo sąlygoms. Tačiau dalis mokytojų abejoja, ar tai iš tiesų sisteminė ugdymo turinio peržiūra, o ne kosmetinis jau galiojančių dokumentų pataisymas.Kritikos sulaukė ir pats procesas: Dalykų tarybos dirba savanoriškai, o pastaboms pateikti buvo skirta vos apie dvi savaites vasaros atostogų metu. Mokytojai sako, kad toks terminas rodo nepagarbą jų laikui ir neleidžia tikėtis kokybiško profesinio įsitraukimo.Daugiausia klausimų kelia ne tai, kad kai kurios temos išbraukiamos ar perkeliamos, o tai, kad nepaaiškinama, kuo remiantis tai daroma. Biologijoje siūloma keisti tokius veiksmažodžius kaip „paaiškinti“ į „aptarti“ ar „nurodyti“, tačiau pedagogai pabrėžia, jog tai gali reikšti ne redakcinį, o mokymosi gylio pokytį. Kai kurių mokytojų teigimu, jei mažėja mokymosi apimtis ar keičiasi būsimo vertinimo ribos, tai turi būti aiškiai įvardyta ir pagrįsta.Tuo pat metu istorijoje siūloma laikinai siaurinti brandos egzamino turinį, geografijoje perkelti urbanizacijos temą į kitą klasę, matematikoje atsisakyti dalies temų, o lietuvių kalbos programoje rekomenduojamų kūrinių sąrašą papildyti „Hariu Poteriu“. Todėl dalis mokytojų klausia, ar tai tikrai nuoseklus turinio siaurinimas, ar skirtingų dokumentų kosmetinis remontas. Jų vertinimu, problema yra platesnė – švietimo politika ir toliau remiasi prielaida, kad mokytojas pats, savo laiku ir pastangomis, prisitaikys prie dar vienų pokyčių.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Domas Ardickas, Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytojas ir korepetitorius, Paulius Sungaila, biologijos mokytojas ir korepetitorius, Kristina Urbienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja, ir Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Alius Avčininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Kunigo pavardės prokuratūra neviešina.Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, kunigui pareikšti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tarp jų – mažamečio asmens seksualinis prievartavimas. Tai sunkiausias iš pareikštų kaltinimų, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.Šia tema – pokalbis su aktoriumi, šokėju ir choreografu Denisu Kolomyckiu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Bažnyčios istoriku Pauliumi Subačiumi ir Lietuvos vyskupų konferencijos teisininku, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės bei Katalikų teologijos fakultetų dėstytoju Vygandu Malinausku.Ved. Darius Matas.

Daugiau kaip 600 įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių apklaususi akušerė, lektorė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė pastebėjo neraminančią tendenciją – tik keliolika vaikų ir paauglių minėjo bent kartą apie mirtį kalbėjęsi su savo tėvais. Pasak specialistės, ši tema Lietuvos šeimose vis dar lieka tabu, nors anksčiau ar vėliau ji paliečia kiekvieną.

7600 kilometrų po Europą elektromobiliu: kokie iššūkiai kyla ir kaip juos spręsti? Prieš kelias savaites su šeima keliavęs eletromobilių entuziastas Tadas Ratkevičius dalinasi patarimais ir įžvalgomis.Daugiau kaip 600 įvairaus amžiaus Lietuvos moksleivių apklaususi akušerė, lektorė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja ir doktorantė Alina Liepinaitienė pastebėjo neraminančią tendenciją – tik keliolika vaikų ir paauglių minėjo bent kartą apie mirtį kalbėjęsi su savo tėvais. Pasak specialistės, ši tema Lietuvos šeimose vis dar lieka tabu, nors anksčiau ar vėliau ji paliečia kiekvieną.Vis daugiau žmonių skundžiasi nuovargiu, nerimu, prastesniu miegu ir jausmu. Kaip tokiu atveju gali padėti plūduriavimas - pasaulyje jau kelis dešimtmečius taikomas metodas, kurio metu žmogus plūduriuoja didelės koncentracijos magnio sulfato tirpale?Birželio pabaigoje Europą užklupusi karščio banga pareikalavo daugiau kaip 10 tūkstančių papildomų gyvybių. Tuo pat metu Pietų Europa ir toliau kovoja su istoriniais miškų gaisrais. Londono Imperatoriškojo koledžo klimato mokslų profesorė Fryderiika Otto LRT sako, kad tol kol pasaulis toliau degins iškastinį kurą, karščio bangos, sausros ir gaisrai tik stiprės. Tačiau, pasak jos, Europos miestai turi daugybę galimybių prisitaikyti prie besikeičiančio klimato, o prie kovos su klimato krize gali prisidėti kiekvienas.Prieš porą metų Vilniaus arkikatedros požemiai atskleidė daugiau nei prieš 90 metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijos paslaptį. Tada atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui paslėptos karališkos regalijos.Ved. Darius Matas.

UNESCO saugomą Taurikos Chersoneso senovinį miestą Kryme ketinama įtraukti į pasaulio paveldo, esančio pavojuje, sąrašą. Kodėl UNESCO saugomi paveldo objektai patenka į pavojaus sąrašą?Lietuvoje išleistas pirmasis įtraukus architektūros gidas. Elektroninė EPUB formato knygos „Neringa. Architektūros gidas“ versija, pritaikyta visiems skaitytojams, įskaitant neregius ir silpnaregius.Vytauto Didžiojo universitetas jau ne vienerius metus organizuoja lietuvių kultūros ir lituanistikos kursus, kuriuose susiburia žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos?Geriau pažinti Neringą kviečia nauja ekskursija. Jos autorė ir knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai" bendraautorė Aušra Feser sudėliojo maršrutą pėsčiomis nuo Skruzdynės iki centro, atskleisdama dingusių pastatų istorijas. Kolegės Skirmantės Javaitytės pasakojimas.Antalieptėje tęsiasi unikalaus XI–XIV a. kapinyno tyrimai. Šiemet archeologinius kasinėjimus lydi nemokama radinių paroda.Domanto Razausko muzikinėse naujienose skamba Seáno Clancy ir Arturo Sandovalio naujausi albumai bei Jukka-Pekka Sarastes diriguojama Jeano Sibeliaus simfonija, atliekama Helsinkio filharmonijos orkestro.Ved. Marius Eidukonis

Liepos 4–6 dienomis daugiau kaip 25 motociklų kolona išriedėjo į tradicinį Lietuvos šaulių sąjungos motošaulių žygį per Lietuvą. Maršrutas driekėsi pro šaliai strategiškai svarbius energetikos objektus ir istorines vietas, primindamas, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo ginklo, bet ir nuo kiekvieno piliečio atsakomybės saugoti tai, kas priklauso mums visiems. Laidoje – Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės motošaulių būrio vadas Kęstutis Ščevinskas ir motošaulių žygių sumanytojas Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys Aurelijus Veryga.

Kaune atidaroma paroda „Nuojauta atplaukiančios nakties“, pirmą kartą sujungianti poetės Janinos Degutytės laiškus su queer istorijos, feministinės minties ir meninės vaizduotės artefaktais.Poetas, rašytojas Alvydu Šlepiku dalinasi prisiminimais apie poetą, eseistą ir kritiką Aidą Marčėną.Vyriausybė pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus ir patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.Jurgio Kubiliaus pasaulio muzikos naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Kodėl Lietuvos vaikams nelengvai sekasi matematika? Atsakymų ieško Harvardo universitete besistažuojanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr.Monika Grigaliūnienė.Ar valgote iš kitų šalių atvežamas uogas? Ar jos maistine verte nusileidžia lietuviškoms? Kaip dalis tų uogų kitose šalyse auginama, ar nedaroma žala aplinkai? Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas teigia, kad valgydami užsienietiškas braškes naikiname tūkstančiams paukščių svarbias pelkes.Skaičiuojama, kad Europoje vidutiniškai vienai vestuvinei suknelei išleidžiama apie 1400 eurų, o ji dėvima tik kartą. Dizainerė Olesia Les siūlo kitokį požiūrį. Ji pristatė kolekciją „Amor vincit omnia“ („Meilė nugali viską“), kurioje dėvėti darbužiai ir „nurašytos“ vestuvinės suknelės prisikelia naujam gyvenimui.Pokalbis su dešimtmetį Lietuvoje gyvenančių pakistaniečiu Masroor Ahmad Qamar, kuris laisvai kalba lietuviškai, dėsto slaugą ir dirba Kauno klinikose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Versalio rūmuose Prancūzijoje pasirašė memorandumą dėl taikos su Iranu. Jį pasirašė ir Irano prezidentas. Apie šio susitarimo poveikį pasaulio ekonomikai – ekonomistė, Vytauto Didžiojo Universiteto Partnerystės profesorė Eglė Stonkutė.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Vilniuje sukčiai iš moters išviliojo daugiau kaip 107 tūkstančius eurų. Nukentėjusioji policijai pranešė, kad jai telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie kalbėjo rusų kalba. Bendravimas truko savaitę. Sukčiai prisistatė medicinos įstaigos darbuotoju, banko darbuotoju ir policijos pareigūnu. Galiausiai moteris 107 tūkstančius 300 eurų atidavė į jos namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.Pokalbis su psichologu, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentu Visvaldu Legkausku.

Prezidento metinio pranešimo aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautiinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.Atnaujinant Kauno rotušę, vieną iš miesto simbolių, didelis dėmesys skirtas negalių turintiems žmonėms: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų. Užsukime į šį miesto muziejaus padalinį kartu su Laura, Mariumi ir Simonu ir įsitikinkime, ar ambicingus užmojus pavyko įgyvendinti. Apie tai – Andriaus Baranovo reportažas.Ką apie augalų draugystę dar viduramžiais suprato vienuoliai, kokie augalai atspindi Žemaitės charakterį ir kas bendro tarp miesto dangoraižių ir gluosnio prie Neries. Apie tai „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutas „Kaip žydėjimas Vilniaus. Miesto gėlynai“. Pasakoja všį „Vilniaus miesto parkų“ kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime skaitė savo metinį pranešimą. Kas buvo pasakyta, aptaria Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija.Pasak premijos komiteto, laureatė jau daug metų savo asmeniniu pavyzdžiu, atkakliu aplinkosauginiu aktyvizmu, viešojo intereso gynimu ir beveik dešimtmetį trunkančia lyderyste Aplinkosaugos koalicijos bei „Girių spiečiaus“ veiklose pelnė tiek kitų aplinkosaugininkų, tiek ir plačiosios visuomenės pagarbą. Šiam apdovanojimui ji nominuojama jau ne pirmus metus ir yra tik antroji moteris, pelniusi šią premiją.Susitikome pasikalbėti apie tai, kaip informacinių technologijų specialistė prieš 15 metų pasuko į šią sritį ir tapo vienu labiausiai atpažįstamų balsų Lietuvos aplinkosaugoje? Kas ją palaiko ir įkvepia šiame darbe?Aut. Vaida Pilibaitytė

„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Birželio 4 dieną Alytaus miesto teatre pirmą kartą bus parodytas režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrinys „Radvila Darius, Vytauto“. Tai unikalus sceninis darbas, kuriame susijungia gyvai atliekama džiazo muzika ir autentiški Lietuvos televizijos archyvai iš nepriklausomybės aušros laikotarpio. FM99 „Vasariški pokalbiai“ pokalbis su režisieriumi.

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien Lietuvos kariuomenei pranešus apie oro pavojų – netoli Lietuvos sienos galimai pastebėtą droną – Vilniaus apskrityje paskelbtas signalas „Raudona“, gyventojai įspėti vykti į priedangas. Kaip reagavo kultūros įstaigos? Kodėl kai kuriems gyventojams nepavyko patekti į nurodytas priedangas?Vakar paaiškėjo, kad restauratorius Saulius Poderis, Vytauto palaikų slėptuvės vietos hipotezės autorius, nebuvo pakviestas į Vyriausybės sudarytą Vilniaus arkikatedros tyrimų darbo grupę. Situaciją vertina istorikas, prof. Alfredas Bumblauskas.Vakar paskelbta, kad prestižinę Tarptautinę „Bookerio“ premiją pelnė Yang Shuang-zi parašytas ir taivaniečių kilmės amerikietės vertėjos Lin King išverstas romanas, kurio pavadinimą preliminariai į lietuvių kalbą verčiame kaip „Taivano travelogas“. Šią knygą Lietuvoje ketina išleisti leidykla „Rara“, pokalbis su leidyklos vadovu Benu Arvydu Grigu.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Geriausių Lietuvos kompozitorių 2025 metų kūrinių penkioliktuką. LRT KLASIKA tradiciškai pristato šių kūrinių kompozitorius ir kūrinių fragmentus – klausytojai savo kūrinį-favoritą gali rinkti iki gegužės 24 d. Tarp geriausių penkiolikos praėjusių metų kūrinių pateko kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Continental Poles of Inaccessibility“ mišriam ansambliui. Apie savo kūrinį pasakoja pats kompozitorius.Ved. Gerūta Griniūtė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kviečia siųsti jiems informaciją apie medžių alėjas Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdomas projektas „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“, renkami duomenys ir apie kitų regionų alėjas. Laidoje „10-12“ – dr. Indrė Ruškytė, VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir Kšištofas Godvodas, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas.Ved. Ignas Andriukevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Latvijos jau kelis mėnesius vykdo projektą „Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir šiaurės Lietuvoje“. Vienas iš pagrindinių uždavinių – sukurti vieningą šiaurės Lietuvos medžių alėjų duomenų bazę.Dar visai neseniai didelis biuras ir kuo daugiau kvadratinių metrų buvo laikomi prestižo ženklu, tačiau šiandien požiūris keičiasi. Hibridinis darbas, augantys išlaikymo kaštai ir tvarumo klausimai verčia tiek verslą, tiek valstybės institucijas ieškoti ne didesnių, o išmanesnių ir efektyviau naudojamų erdvių – todėl prestižas vis dažniau siejamas ne su dydžiu, bet su funkcionalumu, vieta, energetiniu efektyvumu ir kitais rodikliais.Prasideda vestuvių sezonas, o kartu ir naujos tendencijos – nuo šventės vietų bei dekoro iki pačio vestuvių formato. Kas šiemet madinga planuojant vestuves, ar keičiasi jaunavedžių prioritetai ir kokių švenčių dabar ieško poros?Su kiekviena diena artėjant Radijo 100-čiui, siūlome jums įvairiausių pasakojimų apie radiją.Šiandien mūsų kolegė iš Klaipėdos Agnė Bukartaitė siūlo istorinį žvilgsnį į radiją Klaipėdos krašte. Klaipėdiečiai pirmąją radijo transliaciją Apollo kino teatrE išgirdo 1924-ų metų birželį. Tai buvo mėgėjiškas dviejų dienų renginys, supažindinęs su naujausia technologija. Klaipėdos radiofonas transliuoti nuolat pradėjo praėjus dešimtmečiui nuo 1926-ųjų ir Kauno radiofono įkūrimo. Lietuviška redakcija turėjo svarbią užduotį - skleisti prijungtame Klaipėdos krašte lietuvišką žodį.10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdas Šmaižys ir Lina Abromaitytė-Šmaižė tapo pirmąja sutuoktinių pora Lietuvoje tą pačią dieną kartu nubėgusių savo 300 maratoną, o Lina - pirmoji Lietuvos moteris, pasiekusi 300 oficialių maratonų ribą.Gegužės 5 d minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Ja siekiama skatinti žmonių su negalia teisę gyventi savarankiškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Fondas „Nepatogūs“ iniciatorės sako, kad tikras savarankiškumas priklauso nuo to, kaip mes pritaikome aplinką, kad žmonės galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepriklausomai nuo jų fizinių ar psichinių iššūkių. Pokalbis su fondo „Nepatogūs“ mamomis Snežana Glebove ir Laima Ingileikiene.Pokalbis su gydytoju chirurgu Algirdu Pilveliu apie jo darbo specifiką, bendravimą su pacientais ir kokių savybių reikia geram medikui. Jis 2024 m. pelnė apdovanojimą „Auksinė mediko širdis“ už prisidėjimą prie vilniečių sveikatos gerinimo.Voverių fotografu pramintas Kęstutis Obelevičius dirba Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, Kaune. Neseniai čia pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Fotografijose įamžinti įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, zuikiai, voverės. Būtent voverių nuotraukos ypač populiarios tapo socialiniuose tinkluose. Naujų kadrų gerbėjai tikisi pamatyti kiekvieną penktadienį. Kęstutis Obelevičius netgi sulaukė siūlymo, kad galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai voveres fotografuojantis žmogus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje atidaroma dailininko jubiliejui skirta paroda „Tylūs horizontai“.„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ šį pavasarį tradiciškai surengtuose Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Viešojoje erdvėje ir kultūros bendruomenėje netyla diskusijos dėl lyčių lygybės užtikrinimo Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“. Joje įamžintos lapės, stirnos, zuikiai, voverės, įvairūs paukščiai, žalčiai, drugiai ir kt.Ved. Donatas Šukelis

„Neapsaugotiems dvarų mūrams lietus ir šaltis gali būti ne mažiau pavojingas nei rusų raketos ir dronai. Tik dvarai nyksta pamažu, žiema po žiemos dingdami iš mūsų atminties“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Voverių fotografu“ pramintas Kęstutis Obelevičius Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pristatė parodą „Susitikimai tarp augalų. Botanikos sodo gyventojai“.Restauravimas dažnai suprantamas kaip techninis paveldo sutvarkymas, tačiau patys restauratoriai sako, kad problema Lietuvoje yra gilesnė – iki šiol trūksta bendros restauravimo doktrinos, aiškių atsakomybės ribų ir principų, kas restauruojant paveldą yra leistina, o kas jau kelia grėsmę jo autentiškumui. Apie tai kalbėta ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“, kurioje išryškėjo ir kitos sistemos silpnosios vietos – ribotos Restauravimo tarybos galios, savivaldybių specialistų trūkumas, galimos manipuliacijos priimant sprendimus. Ką šios problemos reiškia Lietuvos kultūros paveldui ir kokių pokyčių reikia restauravimo sistemoje?„Yra nemažai kuriančių medikų, nes jie nori išlaisvinti savo vidinį vaiką ir vidinį aš, išeiti iš profesijos rėmų“, – sako tauragiškė, vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė. Jos antroji autorinė knygą „Dvidešimt vakarų“ Tauragės metų knygos rinkimuose tapo 2025-ųjų Metų knyga.Naujas Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad įsitikinimas, jog mokiniai masiškai nemėgsta matematikos, nėra visiškai tikslus. Dalis gimnazistų sako, kad matematika jiems įdomi, beveik pusė mato jos naudą ateičiai. Vis dėlto kartu nemažai mokinių matematiką sieja su didelėmis pastangomis, neigiamomis emocijomis ir baime suklysti.Ved. Justė Luščinskytė

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučiniu“. Jis priskiriamas italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio. Prano Gudyno estauravimo centro specialistai atliks išsamius šio paveikslo tyrimus. Šią savaitę naujoji skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pristatė savo pirmąją iniciatyvą – skaitymo valandėlę mokyklose. Tai tik pirmasis ambasadorės prisistatymas, ambicijų Elijošaitytė-Kaikarė turi kur kas didesnių. Ar gali Lietuvoje skaitymo ambasadorius tapti politinę galią turinčiu specialistu? Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje fotografijos tyrinėtojos aptaria, kaip naujausios NASA misijos „Artemis II“ nuotraukos iš kosmoso veikia žmonių suvokimą apie save pačius ir visatą.  Ministerija keičia kultūrinių įstaigų vadovų konkursų tvarką – ketinama ministrui ar savivaldybės merui suteikti galią išrinkti nugalėtoją iš dviejų komisijos geriausiai įvertintų kandidatų. Taip konkursai taps dar labiau politizuoti, pabrėžia buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.„Visuomenėje trūksta humanitarinių diskusijų, nes viską vertiname per savo siaurą patirtį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto rektorė profesorė Ineta Dabašinskienė. Kodėl universitetas šiandien turi būti ne tik mokslo įstaiga, bet ir  moralinis uostas? Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Dėl karo Irane iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekia labai prieštaringos žinios. Neseniai grasinęs, kad paliaubų pratęsimo nebus ir bus atnaujintas Irano bombardavimas, dabar jis pranešė, kad paliaubos pratęstos neribotam laikui, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms. Trumpo teigimu, paliaubos pratęstos Pakistano prašymu ir kad Irano „suskilusi“ vadovybė galėtų parengti „vientisą pasiūlymą“. Teheranas neigia to prašęs.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, galima apžiūrėti šiuolaikinės tekstilės kūrėjos Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės darbų parodą „Nuošalė“.Vilniaus miesto savivaldybė pristato naujas architektūros kokybės vertinimo gaires, kurios pakeis iki šiol mieste galiojusias 10 architektūros taisyklių.Lietuvoje viešėjusi istorikė, žurnalistė Ina Navazelskis – Amerikos lietuvė, ketvirtį amžiaus dirbusi Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone, yra atlikusi apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, liudininkais ir išvaduotojais. Šiuo metu įgyvendina žodinės istorijos projektą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir jo padarinių poveikiui vėlesnėms kartoms.Tęsiame pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Susipažįstame su knygų paaugliams kategorijoje nominuota Lauryno Peluričio ir iliustratorės Živilės Žvėrūnos knyga „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija šiandien kviečia į vakarą, skirtą Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam vizitui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei idėjų reikšmei šiandien apmąstyti. Pokalbis su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininke dr. Dalia Bukelevičiūte ir Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadove dr. Ilona Strumickiene.Europos Komisija (EK) pagrasino nutraukti finansavimą Venecijos bienalei dėl to, kad šių metų renginyje ketina dalyvauti Rusija, remdamasis matytu Briuselio laišku pranešė leidinys „La Repubblica“. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare Lolita Jablonskiene.„Vilniaus katedros tyrimai padidintų valstybės bei visuomenės pasiruošimą atremti įvairias grėsmes, kylančias daugybinių saugumo krizių akivaizdoje“, – teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas. Pokalbis su A. Švedu ir antropologu, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi Rimantu Jankausku.Klaipėdoje šįvakar Šeiko šokio teatras kartu su suomiais „Tanssiteatteri Minimi“ pristato šokio spektaklį „Superthing“. Prieš susitikimą su žiūrovais apie „Superthing“ arba super dalyko paieškas, kolegė Agnė Bukartaitė kalbėjosi su spektaklio kūrėjais ir atlikėjais.Ved. Gerūta Griniūtė

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui sustabdžius narystę partijoje ir pasitraukus iš vadovo posto, opozicinės politinės jėgos valdyba renka laikiną partijos lyderį.Paskelbta hipotezė, kur gali būti palaidotas Vytautas Didysis. Istorikai skelbia turį duomenų, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus arkikatedroje galėjo būti rasti jau 1931 metais.Į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą asmuo atvežė surastą sprogmenį, dėl to evakuoti civiliai lankytojai ir dalis darbuotojų.Vilniuje surengta spaudos konferenciją „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“. Jos metu pristatyta peticija dėl šios įstaigos uždarymo arba perkėlimo proceso stabdymo ir visuomenės lūkestis išlaikyti gimdymo namų veiklą, taip pat aptarti bendruomenės siūlomi sprendimai.Estija labiau nei kitos Baltijos šalys išsiskiria savo saunų kultūra. Ką pirtis reiškia estams?Ved. A. Kavaliauskas

Slovėnija tapo pirmąja Europos šalimi, įvedusia degalų pardavimo ribojimą. Gyventojai per dieną gali įsigyti ne daugiau kaip 50 litrų, o verslo įmonės iki 200 litrų degalų per parą. Slovėnijos valdžia sako, kad tokių priemonių imtasi dėl karo Irane sukeltų degalų tiekimo sutrikimų, kainų šuolio ir vyriausybės įvestų kainų lubų.Pokalbis su ekonomiste, Vytauto Didžiojo universiteto Partnerystės profesore Egle Stonkute.

Vyresni vairuotojai: kokių situacijų kelyje jie vengia dažniausiai? Savęs ribojimas didina saugumą, ar priešingai – gali silpninti įgūdžius? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto docente dr. Laura Šeibokaite ir doktorantu Tadu Vadvilavičiumi, vykdančiais projektą „Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje“.Ved. Rūta Kupetytė

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Į LRT kreipėsi vieniša mama prašydama pasiaiškinti, kodėl jai nepriklauso kompensacija už šildymą. Jos vaiko tėvystė nepatvirtinta, todėl savivaldybė atsisako jai skirti kompensaciją. Ši tvarka keisis nuo birželio, bet ar ji tenkins vienišas mamas?Rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“ – neeilinė istorija. Pensininkai iš Raseinių rajono jau kelias dienas bando įrodyti, kad vis dar yra gyvi.Vytauto Didžiojo universitetas kviečia paremti humanitarinius ir infrastruktūros iššūkius patiriančią Ukrainos akademinę bendruomenę.Šalyje daugėja vaikų ir paauglių, vartojančių psichotropines medžiagas. Tačiau pagalba prieinama ne visiems, ypač sudėtinga situacija regionuose.Etnologas Libertas Klimka apie pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą ir žodžio "baltai" kilmę.

Per šimtmetį Lietuvos miestai patyrė milžinišką virsmą – nuo tarpukario augimo ir modernizacijos iki šiandieninių migracijos, taršos ir automobilių stovėjimo vietų iššūkių. Infografikas „Miestų gyventojai Lietuvoje 1923–2025 m.“ leidžia pažvelgti į tai, kaip keitėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, ir ką šie pokyčiai pasako apie mūsų valstybės raidą ir kasdienį gyvenimą.„Didysis kaminas, arba Dvaro virtuvė“ – tai knyga, kurioje nuosekliai analizuojama, kaip keitėsi dvarų virtuvės ir jų vaidmuo. Čia tiriama, kaip kukli, beveik nematoma erdvė ilgainiui virto svarbia ir prestižine dvaro dalimi. Marius Daraškevičius nagrinėja virtuvių planavimą, įrangą, kulinarines tradicijas ir žmones, kurie čia dirbo.Kad „Siri“, „Alexa“ ir kitos technologijos laisvai kalbėtų lietuviškai, reikia mūsų balsų. Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų kartu su Lietuvių kalbos institutu kuriamas lietuvių kalbos garsynas „Liepa-3“, tačiau ypač trūksta kai kurių grupių – berniukų iki 14 metų, vyrų nuo 55-erių ir moterų nuo 75-erių. Todėl projekto komanda kviečia prisijungti ir už įrašytą balsą ne tik prisidėti prie kalbos ateities, bet ir gauti paskatinimų.Po sunkios ligos mirė viena garsiausių Latvijos rašytojų Nora Ikstena, tarptautinės sėkmės sulaukusio romano „Motinos pienas“ ir kitų knygų autorė. Rašytojai buvo 56-eri. Noros Ikstenos kūriniai versti ir į lietuvių kalbą. 2019-ųjų vasarį autorė viešėjo Vilniaus knygų mugėje, kur laidai „10-12“ ją kalbino Giedrė Čiužaitė. Kviečiame prisiminti rašytoją.

Vytauto didžiojo karo muziejus dalyvavusius kultūros protestuose ar protestuose „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kviečia su muziejumi pasidalinti plakatais ar kita atributika.Beveik pusė šalies gyventojų teigia, kad šventiniu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Klausimas klausytojmas - kiek jūs jaučiatės saugūs per šventes, kai leidžiami fejerverkai?Dalis automobilių savininkų atėjus šaltukui susiduria su problemomis: automobiliai neužsiveda arba užsiveda sunkiai. Automobilių mechanikų teigimu, dažniausiai su panašiomis problemomis susiduria dyzelinių automobilių vairuotojai, tačiau pasirūpinti, kad atėjus šalčiams automobilis neapviltų, rekomenduojama visiems.Po švenčių namuose lieka ne tik dovanos, bet ir klausimai – ką daryti, jeigu megztinis per mažas, knyga jau skaityta ar kvepalai nepatinka. Sandra Vilimaitė aiškinasi, ką tokiomis situacijomis daryti. Kokias dovanas galima grąžinti ir ar galima pratęsti dovanų čekių galiojimą ar atgauti pinigus.Ved. Rūta Kupetytė

Daugėja žmonių, kurie kam nors yra skolingi, didėja pinigų sumos. Tai rodo antrą kartą pristatomas skolų žemėlapis.Vilniaus oro uostas įspėja, kad kai kurie skrydžiai gali vėluoti. Taip gali nutikti, nes oro uosto darbas dėl kontrabandinių balionų buvo ribojamas triskart.Žurnalistų bendruomenei tęsiant protestą prieš valdančiųjų bandymus lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą bei keisti LRT valdyseną, visuomeninis transliuotojas aiškina žmonėms, kaip politikai užvaldo žiniasklaidą ir kas nutinka valstybėms, kur žiniasklaidos laisvė ribojama. Viena tokių šalių – Vengrija, kuri žiniasklaidos laisvės indekse yra paskutinėje vietoje ES.Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė sako, kad dabar yra kritinis momentas – turime apginti valstybę. Sabaliauskaitės teigimu, dabartiniai socialdemokratų veiksmai yra pražūtingi, vedantys Lietuvą į rusišką valdymo modelį.Vytauto Didžiojo universitete švietimo specialistai, ekspertai, politikai diskutuos, ką daryti, kad netrūktų mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, mokslo metų pradžioje mokyklos ieškojo daugiau kaip 450 mokytojų.Rusijos ambasada Vilniuje Rusijos piliečiams siūlo advokatų sąrašą, kuriame ir lietuviškos pavardės. Šie gina Rusijos piliečius bylose prieš Lietuvos verslo įmones, kontrabandos bylose, tačiau sako susiduriantys ir su moraline dilema.Ved. Edvardas Kubilius

Dalis pastaruoju metu protestuojančių kultūros darbuotojų sako sulaukiantys spaudimo iš savo įstaigų ar savivaldybės vadovų to nedaryti.Beveik mėnesį dirbanti Vyriausybė – be dviejų ministrų. Vakar atstatydinta krašto apsaugos ministrė, o kultūros ministro ieškoma beveik tris savaites. Kaip vertinti Ingos Ruginienės ministrų kabineto darbą? Savo įžvalgas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, politologas Mindaugas Norkevičius.Lietuvos banko duomenimis, pernai valstybės parama maždaug 340 jaunų šeimų padėjo įsigyti pirmųjų būstų už keliasdešimt milijonų eurų. Tačiau norintys pasinaudoti subsidija sako, kad susiduria su problemomis – trumpu terminu sutvarkyti dokumentus ir ribota pasiūla regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad problemos žinomos.Kitąmet Lietuva gynybai skirs 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiausiai gynybai skirsiančių NATO valstybių. Kaip Lietuva atrodo Aljanso šalių kontekste ir ar tikrai visiems aišku, kokios išlaidos gynybai yra išlaidos gynybai, o kokios – galbūt ir ne? Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi NATO Dariumi Jauniškiu.Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovas Grzegorzas Marekas Poznanskis sako, kad Lenkija nebijo Rusijos grasinimų, o svarbiausias prioritetas – karinės galios stiprinimas su kaimynėmis.Ved. Edvardas Kubilius.

Kad „Siri“ ar „Alexa“ ir kitos šiuolaikinės technologijos, dirbtinis intelektas prabiltų lietuviškai – reikia mūsų balsų. Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvių kalbos institutas kuria lietuvių kalbos garsyną „Liepa-3“ ir kviečia prisijungti kiekvieną, kam rūpi lietuvių kalbos ateitis technologijų pasaulyje.Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijamasi vaizdais iš Lietuvos kelių – juose užfiksuoti partrenkti, žuvę ar sužeisti laukiniai gyvūnai. Ar iš tiesų daugėja sužeistų gyvūnų ir kur jie keliauja?

Ką daryti, jei savo sode nori pasisodinti lygiai tokią obelį, kokia augo senelių sode, bet nežinai, kokia buvo jos veislė? Kodėl lyg ir tie patys obuoliai neretai vadinami skirtingai? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.Ved. Giedrė Čiužaitė