Podcasts about fotografijos

Pirmą kartą Lietuvoje bus surengtos „Traktorių dakaro“ lenktynės. Po pusantro mėnesio Žasliuose, Kaišiadorių rajone planuojama varžysis iki 30-ies ekipažų. Dalyviai negalės startuoti už Europos Sąjungos paramą įsigytais traktoriais, negalės naudoti vadinamojo „žalio“ dyzelino. Taip pat, šiose lenktynėse neleidžiama varžytis Rusijos ir Baltarusijos gamybos traktoriais.Suomijoje, kai kuriose kitose šalyse yra „Senjorų fizinio aktyvumo krepšeliai“. Dalis specialistų tokią praktiką siūlo taikyti ir Lietuvoje. T.y. kompensuoti išlaidas sporto inventoriui, narystėms sporto klubuose, dalyvavimui grupinėse treniruotėse, transportui iki sporto ar laisvalaikio vietų, taip pat tam tikriems užsiėmimams, plaukimo baseinų bilietams, sporto renginiams.Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – pokalbis apie tai, kur šiandien dingsta spauda iš viešųjų erdvių ir kaip kultūros įstaigos gali tapti šiuolaikiniu knygnešiu. Vinco Kudirkos muziejus imasi eksperimento – grąžina knygyną į miestelį, kurio istorinis kodas yra kova už lietuvišką žodį, spaudą, laisvę skaityti ir kalbėti lietuviškai. Kudirkos Naumiestyje 1904-ais metais knygnešys Antanas Baltrušaitis įkūrė vieną pirmųjų legalų knygyną Lietuvoje.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje, eksponuojami fotomenininko Virgilijaus Šontos darbai. Fotografijų ciklas pavadintas „Mokykla – mano namai“. Jose - sovietmečiu fotografuoti vaikai, kurie mokėsi pagalbinėse mokyklose-internatuose.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Nacionaliniame Kauno dramos teatre – Gintaro Varno premjera pagal lenkų dramaturgo Tadeuszo Różewicziaus pjesę „Kartoteka“.Vilniuje prasideda žaidimų Kultūros paroda ir konferencija „GameOn“.Elžbieta Banytė apžvelgia Cormac McCarthy romaną „Kraujo meridianas arba Saulėlydžio gaisai Vakaruose“ ir Joseph Campbell „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“.Tokijuje, valstybiniame Kareivių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų atminimo muziejuje, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“.Medijų rėmimo fondas paskelbė konkursus 2025- ųjų metų finansavimui gauti, tačiau šiame konkurse dalyvauti negalės keli Lietuvoje anglų kalba leidžiami. Kodėl susiklostė tokia situacija?Šeštadienį ir sekmadienį Nacionalinėje dailės galerijoje vyks jau nebe pirmą kartą organizuojamas Fotografijos savaitgalis.Vokietijoje vyksta 76- oji Frankfurto knygų mugė.Ved.Marius Eidukonis

Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Prieš 200 metų gimė pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Abdonas Korzonas, kurio gyvenimas tragiškai baigėsi Sibiro tremtyje. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius atskleidžia įdomų mūsų istorijos puslapį.Šiandien po dvejų metų pertraukos atidaromas Marijampolės dramos teatras kviečia į premjerą. Kokią perspektyvą šiame mieste turi ne kartą kurtas ir vis nunykstantis teatras – pokalbis su teatro meno vadovu Zigmantu Baranausku.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie „Nematomą žmogų“ Rodą Tempertoną, formavusį 8-9 dešimtmečių skambesį ir kūrusį žymiausius praeito amžiaus muzikos hitus.„Ilgai bandžiau save slopinti, užsiimti rimtais mokslais, bet galiausiai nusprendžiau: bus kaip bus – rašysiu poeziją“,- yra sakęs filosofijos mokslų daktaras, poetas ir vertėjas Rimas Užgiris, šiais metais apdovanotas Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į anglų kalbą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Daina Dieva yra Kaune gyvenanti, Italijoje, Ukrainoje projektus vykdanti kompozitorė, antropologė ir kuratorė. Jos tamsaus ambiento kūriniai už rankos veda per skausmą, nerimą, gedulą – emocijas, per kurias perėjo ji pati. Dėl to ji yra patikima gidė. „Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji penkerius metus Kaune kuravo industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina susitikau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurioje kalbėjomės apie industrinę muziką, kuri kviečia sugrįžti į gamtą“, – sako interviu autorė Julija Stankevičiūtė. Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Šį ciklą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Fotografijos ir pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/daina-dieva

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tradiciškai sugrįžta vasaroti į Alytų. Liepos 15–21 d. mažasis kino ir kultūros festivalis „Scanoramos vasara“ kartu su kino teatru „Dainava“, Alytaus miesto teatru ir Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka trečius metus iš eilės surengs nemokamą kino stovyklą jaunimui ir ketvirtą kartą pristatys europietiško kino programą – šiais metais kinematografiškų atostogų kursą įkvėpė Alytaus miesto garbės piliečio, fotografo Zenono Bulgakovo (1939–2023), asmenybė ir kūryba. FM99 eteryje kalbėjome su Simona Butrimiene „DAINAVOS“ kino teatro direktore ir Mūza Sventickaite Scanoramos vasaros kordinatore.

Savaitraščio „7 meno dienos" apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie tarptautinį musulmonų filmų festivalį, Rumunijos rašytojų įvertinimą, Australijos čiabuvių keramiką bei galimybę pasiklausyti rečiausio pasaulyje hiphopo albumo.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga, kurioje – apie festivalyje „Theatrium“ rodytą Romeo Castellucci spektaklį „Bros“.Mariaus Eidukonio pokalbis su LMTA šiuolaikinį šokį studijuojančia ukrainiete Sofija Vlasova.Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Rimaldo Vikšraičio paroda „Homo Vikšraitis“. Kodėl fotografijos kritikų jis vadinamas nesuprastu keistuoliu ir amžinu autsaideriu?Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka. Ką kino aikštelėje veikia intymumo koordinatoriai? Pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore Irma Pužauskaite.Baigiasi pirmąkart vykęs „Vilnius Spring“ festivalis, kurio uždaryme šįvakar skambės kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės oratorijos „Gradus Ad Cor“ premjera. Pokalbis su kompozitore ir festivalio vadovu Nerijumi Masevičiumi.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Benny Goodmaną – prieš 115 metų gimusį svingo karalių.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Vilma Samulionytė – forografė, studijavusi Kauno technologijų universitete ir Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje. Nuo 2002 metų ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, o nuo 2010 metų dirbo LFC užimdama įvairias pareigas. Koks buvo kelias nuo salės darbuotojos iki LFC pirmininkės? Kas svarbu Vilmai kaip menininkei ir kaip svarbios kūrybinės sąjungos vadovei? Kaip derinama visuomeninė veikla ir asmeninis gyvenimas? Kokie nauji projektai kuriami ir kuruojami?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus ir Kultūros ministras Simonas Kairys skęsta diskusijose dėl to, kas turi labiau rūpintis Klaipėdos centriniu paštu. O politikų diskusijų fone saugomo kultūros objekto būklė negerėja.Kaune gyvenanti Krymo totorė Elvira Drozdova tęsia bei garsina savo krašto tradicijas – lietuviams pristato UNESCO saugomus tradicinius ornamentus ornek. Ji susidomėjusius moko siuvinėti ir atveria totoriškų simbolių prasmes.Po trejų metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas ir šiemet jį rašyti kvies LRT. Pokalbis su Marijumi Žiedu apie jo santykį su lietuvių kalba: nuo močiutės vaikystėje diktuotų diktantų iki Nacionalinio diktanto balso titulo.„Jau kokį dešimtmetį niekas nežino, kur yra fotografijos ribos, niekas nedrįsta jų apibrėžti, nes jos yra labai plačios“, – sako jaunosios kartos fotografas Visvaldas Morkevičius, šią savaitę Vokietijoje atidaręs solinę parodą.„Kaip mums, vartotojams, atgauti savo privatumą?“ – klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.Pasaulio kultūros apžvalgoje naujienos apie klimato aktyvistų protestui pasirinktą Monos Lizos paveikslą, Paryžiaus „Pompidou“ meno centro darbuotojų laimėtą protestą, sustabdytus planus griauti namą, kuriame dirbo Nobelio premijos laureatė Marie Curie, Egipte pradėtą Gizos piramidės restauraciją bei po 17-os metų pertraukos išleistą naują Billio Joel‘io dainą.Robertas Lavickas Pasvalio kultūros centrui vadovauja dešimtmetį. Palikęs Vilnių, jis naujame mieste susidūrė su administracinės naštos kamuojamais, kūrybiškai užspaustais kultūros darbuotojais, prasta kultūros centro infrastruktūra ir sovietinės praeities reliktais, lengvu pasipriešinimu jauno žmogaus siūlomoms inovacijoms. Pokalbis su „Auksinio fenikso“ laureatu, geriausiu kultūros centro vadovu Robertu Lavicku apie kultūros darbuotojų regione galimybes reikalauti geresnių darbo sąlygų, pastangas užsiauginti naują kultūros ekpertų kartą Pasvalyje ir apie savivaldos politikų santykį su kultūra bei kultūros renginius, kurie neretai virsta pjedestalu tiems politikams pasisakyti.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Savaitgalį minėsime kompozitoriaus Felikso Mendelsono 215-ąsias gimimo metines.Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Vilniaus geležinkelio stotyje atidaroma fotografo Igno Maldžiūno paroda „Kraštai“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - poetas ir vertėjas Dovydas Grajauskas.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgs Klaipėdos jaunimo teatro ir Kirilo Glušajevo spektaklį „Gyvenimas dar prieš akis“.Jūsų laukia ir kino kritiko Dmitrij Gluščevskij parengta kino apžvalga.Jungtinė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus LIMIS centro ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – komanda sukūrė virtualių pasakojimų platformą „Mano ir mūsų istorija“.22-oji Vaižganto premija už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą skirta mokslininkėms dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei.Kauno valstybiniame lėlių teatre – darbymetis. Dviejose salėse rodomi du kalėdiniai spektakliai. Viename jų, pasakojančiame apie liūto ir paukščio draugystę, apsilankė mūsų kolegė Kotryna Lingienė. Ji apie metų pabaigos tempą ir Kalėdų reikšmę pasikalbėjo su teatro aktoriais ir su į sceną įžengusiu Kalėdų seneliu.Šventiniu laikotarpiu itin populiaru lankytis spektakliuose ir koncertuose – teatrai ir renginių salės vakarais pilni žiūrovų. Bet vis dažniau žmonės renkasi dovanoti ne daiktus, o kultūrines patirtys. Koks yra kultūrinių renginių etiketas?Viktorina.Ved. Justė Luščinskytė ir Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Kuo intelektualas skiriasi nuo inteligento? Komentare svarsto rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Rašytojas Balys Sruoga savo šeimos namuose Kauno Žaliakalnyje ne tik rengdavo teatro vakarus, bet ir daugybę valandų praleido lošdamas šachmatais. Būtent Sruogos vardu pavadinta pirmoji tokia taurė savaitgalį iškovota šachmatų turnyre, kuris vyko Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Kas paskatino organizuoti tokį įvykį ir kas turnyrą laimėjo?Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Projektas „Angelų takais“, virtualios realybės erdvėse pristatantis M.K. Čiurlionio kūrybą, nuo kitų metų keliaus ne tik po Lietuvą bet ir po namus – lankys senjorus ir žmones su negalia.„Viena tautodailininkė gėdijosi tokio savo pomėgio, sako, iš manęs juokiasi. Nieko, sakiau, juoksis visi iš laimės. Iš apdovanojimo“, – pasakoja Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė. Kuo skiriasi tautodailė šiame žemaičių krašte nuo dzūkų ar aukštaičių?Šį vakarą Kauno fotografijos galerijoje vyks susitikimas, skirtas paminėti debiutinės Romualdo Požerskio ir Virgilijaus Šontos parodos, atidarytos prieš 50 metų, metines. Kokie iššūkiai pasitiko ruošiantis pirmajai parodai?LRT KLASIKOS kalėdinė viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Trečią kartą į turiningą fotografijos meno pasaulį kviečia Fotografijos savaitgalis. Apie metų panoramą, kolekcionavimo ypatumus ir tirštą programą pasakoja renginio sumanytojas ir organizatorius Jonas Staselis.Šiandien Kyjive atidaroma penktoji meno bienalė, kuri vyks trijuose Ukrainos miestuose ir trijose Europos sostinėse, o baigsis 2024 metais Berlyne. Tiesiogiai iš Kyjivo – Marius Eidukonis.Paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Juo tapo norvegų rašytojas ir dramaturgas Jonas Fosse. Rubrikoje „Ką man skaityti?“ – apie laureatą ir jo kūrybos atspindžius Lietuvos teatre.Kas yra architektas – kūrėjas ar vykdytojas? Kiek architektas turi įtakos formuojant gyvą ir įdomų, žalią ir žmogui patogų miestą? Kokių unikalių dalykų mes galime surasti kolektyviniuose soduose? Šiuos ir kitus klausimus pateikiame architektui, parodų kuratoriui, laidos „Žmogus ir miestas“ vienam iš autorių Matui Šiupšinskui.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Vilnius jau seniai atiduotas vystytojams ir miestiečiams nebepriklauso. Medžiai neneša pelno, todėl jų neverta saugoti . O paminklai augina politinį kapitalą, ypač kai jų stilistika atkeliauja iš devyniolikto amžiaus ir primityvaus mąstymo. Todėl jų tik daugės“, – sako nuo Vilniaus vasarai atitolusi menotyrininkė Agnė Narušytė.Anykščiuose, garsėjančiuose lietuvių literatūros klasikų muziejais, nėra krašto muziejaus, bet Anykščių rajone Svėdasų seniūnijoje jau ketvirtą dešimtmetį veikia Svėdasų krašto muziejus. Pastaruosius dvejus metus muziejaus pastatas – istorijos paminklas, menantis 19-tą amžių – buvo renovuojamas. Ir štai visai neseniai muziejus vėl atvėrė duris.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Rytoj Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidaro parodą „Tariama vyriškumo mokykla“ apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje. Ši slegianti patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Kokius klausimus paroda kelia?Brazilė komiksų kūrėja Julia Nascimento šią vasarą praleido Kaune. Ji pamėgo varškės sūrelius, atrado lapų pūstuvus, lankė muziejus, šventė tradicines šventes ir visas savo patirtis sudėjo į grafinį „Kauno vasaros dienoraštį“.Sekmadienį prasidėjo dviejų Vokietijos organizacijų kelionė dviračiais nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kurioje septyniolika kultūros ir istorijos studentų iš Vokietijos ir Lietuvos ieško kultūrinių šių šalių sąsajų, tyrinėdami istorinį Klaipėdos kraštą.Šiandien fotožurnalistikos tėvu vadinamam fotomenininkui Henriui Cartier-Bressonui būtų sukakę 115 metų. Kokį pagrindą jis padėjo šių dienų fotografijai?Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.„Kai kas renkasi iššūkius keliančias programas, kai kas renkasi labiau prieinamą turinį, o kai kas mėgina dažniausią strategiją – suprantamais ir įspūdingais spektakliais privilioti naujus žiūrovus pažinti labiau eksperimentinį meną“, – žvelgdamas į scenos menų festivalių užkulisius Lietuvoje, komentare sako teatro režisierius Gildas Aleksa.Anykščiuose daugėja žydų bendruomenės atminimui skirtų ženklų. Čia ciklą iš žalvario ir bronzos kuria iš Anykščių kilęs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, metalo skulptorius Romualdas Inčirauskas, jau dvidešimt metų užsiimantis žydų atminimo įamžinimu. Tokie ženklai jau įrengti Telšiuose, Paryžiuje, Niujorke.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Išrinktos 2024 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti 5-iems Lietuvos miesteliams ir kaimams Molėtų, Telšių, Trakų ir Rokiškio rajonuose bei Kazlų Rūdos savivaldybėje. Kokius planus būsimos mažosios kultūros sostinės rengia, kaip sekasi dabartinėms?„Dialogai dažniausiai neatskleidžia kažkokių laimėtojų, jie nenustato galutinių principų, jie yra skirti būtent pažinti kažkokias ribas, suprasti kito požiūrį. Čia yra labai svarbus dalykas, kurį mes pametame diskusijose“, – žvelgdamas į vis atsinaujinančias aštrias diskusijas visuomenėje svarsto filosofas, Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Kaip vaisingai dalyvauti diskusijoje ir ką turėtume iš jos išsinešti?Krokuvoje veikia paroda „Lietuva. Du fotografijos amžiai“, pristatanti Lietuvos fotografiją. Parodoje atsiskleidžia Lietuvos, jos gyventojų, istorijos ir atminties paveikslai formuojantys šalies tapatybę. Ekpozicija apima lietuvių fotografų darbus iš įvairių laikotarpių – nuo XIX a. iki šių dienų.Komikas, rašytojas Domas Raibys leidžiasi į neįprastą kelionę – per daug neplanuodamas važiuos automobiliu anksčiau išbandytais tranzavimo keliais ir kiekvieną dieną įrašys po tinklalaidės epizodą.Ved. Urtė Karalaitė

Nuo vaikystės pedagogo padėjėja ir vizažistė Rumina Rumianceva išmoko būti nepastebėta, kad apsaugotų save romams atšiauriame gimtajame mieste. Užaugusi tabore, dabar jau beveik išformuotoje Vilniaus romų gyvenvietėje, ji pamažu priima savo tapatybę ir mokosi ja didžiuotis. Rumina yra šios savaitės NARA tinklalaidės pašnekovė. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu su žurnalistu Karoliu Vyšniausku kalba Rumina. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nara.lt/lt/articles-lt/rumina-vilniaus-romai  Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara  

„Sąjūdis yra kiekviename mūsų. Bėgančią upę sunku sustabdyti“, – sako aktyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, save Sąjūdžio juodadarbe ir eiline save vadinanti Angonita Rupšytė. Minint Sąjūdžio 35-ąsias metines, pokalbis su ja bei vienu iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Algirdu Kaušpėdu.Kodėl, pavyzdžiui, architektai mokosi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų? Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.„Labai sunku reflektuoti tą patirtį, kurią išgyvenome Kyjive. Nenoriu pabrėžti jokio mūsų herojiškumo, nes jo čia yra nedaug. Visas herojiškumas yra ukrainiečiuose, kurie kovoja fronte", – sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kartu su kitu režisieriumi Andriumi Darela grįžusi iš dviejų savaičių kūrybinės rezidencijos „Start“ Kyjivo Lesios Ukrainkos teatre.Vizualioji dokumentacija yra vienas pagrindinių elementų, formuojančių tai, kaip prisimename ir įprasminame Holokaustą. Bet ar visuomet suprantame kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis fotografavo ir filmavo getus ir koncentracijos stovyklas?„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Kokią istoriškai svarbią lauktuvę į Lietuvą atvežė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris?Kai kurie Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ komisijos nariai siekia naudos sau ir žemina tuos filmus, kurie yra kažką pasiekę – akcentuoja Edvinas Pukšta. Pokalbyje su juo – ir apie Edvino įspūdžius iš Kanų kino festivalio, į Maskvos festivalius net karui vykstant keliaujančius, padoriais laikomus kino kūrėjus, šlovinamą arthauzinį ir menkinamą komercinį kiną bei įvairias kino skauto darbo subtilybes.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudoje apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Vilniaus universitete startavo jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas „Starting Point“. Jo metu ukrainiečiai studentai kartu su kitais, besimokančiais Vilniaus universitete, aiškinasi teatro paslaptis, diskutuoja apie šiuolaikinio pasaulio realijas ir savo išgyvenimus verčia į šokio kalbą.„Ari Asterį lengva girti už pilną atsidavimą autorinės vizijos išpildymui: nieko panašaus į „Visas Bo baimes“ šiemet tikrai nepamatysite. Šiuolaikinis kinas yra nuolat spaudžiamas rinktis saugius ir nuspėjamus takelius. Kad nepaisant verslo logikos mestum iššūkį masinio žiūrovo įpročiams, reikia turėti drąsos ir išskirtinių privilegijų“, – Ari Asterio filmą „Visos Bo baimės“ apžvelgia kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Nuo kūrinių filmavimo ir transliavimo internetu iki eksperimentų su naujomis medijomis, žanrais bei formomis – tai naujos patirtys, kurias pandemijos metu įgijo Lietuvos šiuolaikinio šokio bei kiti scenos meno kūrėjai. Kokie išbandymai menininkų laukia ateityje ir kurios idėjos turi potencialo vystytis?Pirmąja Lietuvos jaunimo sostine tapo Marijampolė, kviečianti pasileisti plaukus ir pasijausti jaunais, nepaisant savo amžiaus. Vasarą ypač gausioje renginių programoje laukia „Jaunimo naktis“, įvairios diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, koncertai, „stand-up“ pasirodymai, jaunimui skirtos paslaugos ir erdvės.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia pirmąją festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ savaitę.Debiutinis Austėjos Urbaitės filmas „Per Arti“ pripažintas geriausiu konkursinės programos filmu Rytų ir Centrinės Europos festivalyje „Go East“, Vokietijoje.Gegužės 3 dienos vakarą Vilniaus rotušėje apdovanoti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2023-ieji“ laimėtojai. Kokias istorijas pasakoja vaizdai-laimėtojai?Ved. Urtė KaralaitėBeno Gerdžiūno nuotrauka

Balandžio 19-ą dieną aktoriui Vytautui Šapranauskui būtų sukakę 65-eri metai. Tačiau jau beveik dešimtmetis, kai jo nėra šio pasaulio scenose. Kolegą prisimena aktorius Sigitas Račkys.„Šiais metais mūsų organizacijos biudžetas yra toks pats, koks buvo. Jis drastiškai nei sumažėjo, nei pakilo. Tačiau su dabartinėmis kainomis, kokias mes turime, matome didžiulį stresą mūsų biudžete,“ – sako tarptautinio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė. Kaip pastarųjų metų infliacijos šuolis veikia kultūros lauką ir kokios išeitys siūlomos jame dirbantiems?Šią savaitę Birštone vyko tarptautinė konferencija „Gamtos terapijos principų naudojimas žaliųjų erdvių kūrimui“. Pokalbis su vienu iš pranešėjų Simonu Bellu apie mėlynąsias erdves ir miesto akupunktūrą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie paveldo reikalavimų neatitinkančias rožines škotės namų duris, šunų muziką ir muziką šunims bei nykstantį portretų amerikietiškose teismo salėse piešimo amatą.Renatos Karvelis komentaras apie religines bendruomenes, kurios, pasak autorės, tampa užuovėja pasaulietiškų iššūkių neįveikiantiems žmonėms.„Sony World Photography Awards“ pagrindinį prizą šiemet pelnė portugalų fotografas Edgaras Martinsas. Jam apdovanojimas skirtas už ciklą „Mūsų karas“, kuriuo pagerbiamas Libijoje žuvęs bičiulis, fotožurnalistas Antonas. Pokalbis su apdovanojimo laureatu apie karo fotografijos paradoksus ir viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį patraukusį šių metų apdovanojimų ceremonijos išsišokimą.Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia režisieriui Oskarui Koršunovui buvo psichologinių ir fizinių išgyvenimų metas. Po jų atsitiesiantis režisierius „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje sako, kad šiuo metu sunkiai įsivaizduoja darbą Lietuvos teatruose ir bent jau kol kas daugiau dėmesio skirs kūrybai užsienyje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėEdgar Martins nuotr.

Spalio 13 dieną Vilniaus rotušėje penkiems nugalėtojams įteikti kas dvejus metus vykstančio konkurso „Žvilgsnis į save“ prizai. Kas šiemet pelnė prizus, kaip apsisprendė komisija? Kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos primininke Rūta Leitanaite.Spalio 15-16 dienomis Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje vyks „Fotografijos savaitgalis“ – vienintelis toks renginys Lietuvoje, jau antrus metus kviečiantis lankytojus į turiningą fotografijos meno pasaulį. Renginyje susiburs per pusšimtį fotomenininkų – ir žinomų vardų, ir jaunųjų talentų – asmeniškai pristatysiančių analoginius ir skaitmeninius atspaudus bei fotografijos leidinius. Apie parodą jau dabar kalbamės su vienu iš „Fotografijos savaitgalio“ iniciatorių ir organizatorių Jonu Staseliu.Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Ta proga Kaune pojūčių turizmo iniciatyva „Neregėjimo galia“ kviečia pažinti neregių pasaulį. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Klasikinės muzikos naujienose: vėl duris atvėrusi atnaujinta Davido Geffeno salė, pratęstos meno vadovų sutartys Štutgarto valstybinėje operoje ir Zalcburgo Mozarteum fonde ir aukcionas siekiant parduoti žymaus smuiko kopiją vardan kilnaus tikslo.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Rimas Šapauskas. Nuo aktorystės – prie muzikos ir svarbių klausimų, pažįstant save. Laidoje, žinoma, skamba Rimo mėgstama, klausoma muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

Viename Alytaus vietos spaudos straipsnyje radome užuominą apie 2008-aisiais vykusį protestą už brandžių medžių išsaugojimą Miesto sodo prieigose. Čia buvo rašoma, kad aktyvistams tuomet teko net lipti į medžius, ginant juos nuo iškirtimo. Šios istorijos trumpą gabaliuką galėjote išgirsti su moksleiviais kurtoje tinklalaidėje „Kodėl mums tai rūpi? Jaunų žmonių pasakojimai apie aplinkosaugą“, publikuotoje gegužę. Šįkart nersime giliau į vieną pirmųjų protestų Lietuvoje už brandžių miesto medžių išsaugojimą, išgirsime daugiau šio įvykio liudininkų ir sužinosime, kodėl jo atomazgos nėra iki šiol.  Autorės: Indrė Kiršaitė ir Vaida Pilibaitytė. Šis pasakojimas yra bendras NARA ir LRT Radijo dokumentikos kūrėjų darbas.  Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pasipuoskim-kelmais-kaip-alytaus-gyventojai-gelbejo-miesto-medzius  Paremkite NARA veiklą: https://contribee.com/nara/ 

Dažnas išgirdęs kiek reikės sumokėti fotografui už vestuvių įamžinimą pakelia antakius ir pagalvoja, kad tai neįtikėtinai gerai apmokamas ir paprastas darbas. Bet ar tikrai? Kaip lengvai uždirbami pinigai iš fotografijos?Taip pat laidoje – Europoje senkančios upės grasina milijardiniais nuostoliais. Kuo jos svarbios ekonomikai?Ir Estijos nepriklausomybės dieną žvelgiame į jos technologijų stebuklą.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kultūros aktualijų apžvalga spaudoje.Filosofo Aldžio Gedučio komentare – namudinis receptas, kaip sukurti sąmokslo teoriją apie šių dienų aktualijas remiantis Hario Poterio burtų pasauliu.„Rašantis jaunimas dažnai jaučiasi labai vienišas. Aš pati jaunystėje jaučiausi tarsi plaukčiau maža valtele šalia didelio laivo“, – sako nepritapimo jausmą patyrusi rašytoja Birutė Jonuškaitė, beveik prieš du dešimtmečius pradėjusi burti kuriančius moksleivius į kasmetinę Vasaros akademiją, kur jie bendrauja ne tik su rašytojais, bet sutinka ir kitų sričių kultūros žmones. Reportažas iš Lietuvos rašytojų sąjungos jaunųjų filologų stovyklos Anykščiuose.Ką šią savaitę girdėsime „Klasikos koncertų salės“ programoje, pristato LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Kaip pasaulį pro objektyvą matė fotografės moterys? Mažai pažintos ir tyrinėtos Lietuvos fotografijos istoriją formavusios fotografės Veronika Šleivytė ir Milda Drazdauskaitė bei saviti jų žvilgsniai į jas supančius lietuviškus scenarijus.Kaune neseniai pristatyta litvakės Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“. Savo tėvų Holokausto išgyvenimo istoriją papasakoti pasiryžusi menininkė kviečia leistis į skaudžius, tačiau vilties kupinus prisiminimus. Juose veriasi ne tik asmeniniai jos šeimos likimo vingiai, bet ir Antrojo pasaulinio karo įvykių Lietuvoje paveikslas.Prieš 18 metų režisieriaus Arūno Matelio pradėtas unikalus filmas „Karta.EU“ bus tęsiamas kito režisieriaus – Eimanto Belicko. Filmas pradėtas filmuoti 2004 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tą dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtis vaikų – 29-ių kūdikių gimimą užfiksavo keliolika filmavimo grupių. Kuo šios kartos atstovai gyvena dabar?Ved. Urtė Karalaitė

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis menininkas iš Ukrainos Valentynas Odnoviunas yra vienas įdomiausių ne tik savo gimtosios šalies, bet ir Lietuvos menininkų. Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijų meno katedroje jis įgijo meno magistro laipsnį (vėliau ir menotyros), studijavo Lodzėje ir Miunchene, o dabar VDA menotyros doktorantūroje rašo disertaciją apie Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Baltarusijos fotografų kūrybinius mainus. Su Valentynu ir jo disertacijos vadove prof. dr. Agne Narušyte kalbamės apie svarbiausius fotografinius menininko kūrinius ir sustiprėjusį jų aktualumą karo kontekste.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Ryto allegro. Atskleisti pasaulinių „Sony“ fotografijos apdovanojimų finalininkai: tarp jų – Andrius Repšys

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ naujausio numerio apžvalga.Kultūros paveldo departamentas tęsia pernai pradėtą iniciatyvą ir kviečia tapti istorinių Vilniaus kapinių – Rasų ir Bernardinų – antkapių tvarkymo mecenatais.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie Andriaus Blaževičiaus filmą „Bėgikė“.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Vis dažniau viešosiose erdvėse įgyvendinamos meninės idėjos. Vieni naujausių projektų – Vilniuje esantis Paupio mikrorajonas ir Augustinų vienuolyno kompleksas. Kokių meno kūrinių reikia viešajai erdvei ir kaip viešąsias erdves mato menininkai?Savaitgalį Vilniuje įvyko pirmasis „Fotografijos savaitgalis“, pakvietęs vienoje erdvėje susitikti fotografijai neabejingą bendruomenę, megzti pažintį su Lietuvoje mažai žinoma fotografijų kolekcionavimo tradicija.Ar dėl pasaulinės popieriaus krizės sumažės periodinės leidybos apimtys? Kokią įtaką išaugsiančios leidinių kainos gali turėti laikraščių ir žurnalų turiniui? Pokalbis su periodinių leidinių atstovais.LRT Metų apdovanojimuose, kategorijoje „Metų kultūros reiškinys“, nominuotas šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Kokias naujas muzikos formas jis siūlo klausytojams?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Vilniuje, Dūmų fabrike pirmą kartą vyks „Fotografijos savaitgalis“, kviečiantis ne tik įsigyti fotografijų atspaudus, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. Susitikimus lydės ir diskusijos apie fotografijos dabartį ir išlikimą. Koks tai sumanymas?Ketvirtadienį Klaipėdos Žvejų rūmuose į savo jubiliejinį vakarą „Dedikacija Klaipėdai“ kviečia Europos scenose dainuojantis bosas-baritonas, įsimintiną Olando vaidmenį sukūręs uostamiesčio Elinge pastatytoje operoje – Almas Švilpa.Tęsiame Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams sukurtą pasakojimų ciklą. Šį kartą pažintis su legendine balerina Olga Malėjinaite, sukūrusia pirmajame Lietuvos baleto spektaklyje – Leo Delibo „Kopelija“ – Svanildos vaidmenį.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Surinkti išbarstytą istoriją ir naujam gyvenimui prikelti apleistą Kamariškių dvarą, tokius tikslus sau kelia Inovatorių slėnis pradėjęs įgyvendinti projektą siekiantį paversti Kamariškes centrine Zarasų krašto kultūros erdve.Knygų apžvalgaMO muziejuje įvyko konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ apdovanojimai. Šiemet tarptautinė komisija geriausiu jaunuoju tapytoju Baltijos šalyse paskelbė Dominyką Sidorovą.Parodoje „Gyvi Namai“ – išskirtinės istorijos apie Kauno menininkų namus.Fotografijos šventė Klaipėdoje.Drauge su Ieva Prudnikovaite kalbėsime apie Pablo Nerudos meilės lyriką.Laidą užbaigsime su kolegomis Rasa Murauskaite ir Julijumi Grickevičiumi iš Bavarijos lietuvių dienų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Fotografijos ir dailės tyrinėtoja, kritikė bei kuratorė dr. Agnė Narušytė išleido naują knygą „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021). Joje filosofijos ir fizikos laiko teorijos įgauna šiuolaikinio meno pavidalus – daugiau nei 500 puslapių knygoje laikas kristalizuojasi, šakojasi, trūkinėja ir dauginasi. Filosofas Nerijus Milerius taip pristato „Chronometrus“: „Apmąstydama laiką ir jo menines manifestacijas, Agnė Narušytė ne konstruoja vienos disciplinos statinį, bet kuria atvirą žemėlapį, kuriame priklausomai nuo kartografuojamų parametrų atsiranda vietos istorijos laikui, sąmonės laikui, daiktų laikui, laikrodžių laikui, augalų laikui ir kitoms laiko formoms. Būtent todėl šioje monografijoje interpretuojami menininkai atrodo kaip niekada vietoje nenustygstantys keliautojai, nuolat kertantys skirtingų laiko formų, fizikos ir filosofijos teorijų, fotografijos, kino, teatro, architektūros meninių praktikų ribas.“ Kaip šiuolaikinis menas įvaizdina laiką ir kitas naujos monografijos temas kalbamės su Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Agne Narušyte.Ved. menotyrininkė Laima KreivytėNuotr:Agnės Narušytės monografija „CHRONOMETRAI. Įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“. Viršelyje – Remigijaus Treigio fotografija Rudas peizažas, 1991, tonuotas sidabro arspaudas, LATGA, Vilnius 2021

Moteris skusta galva ir vyrišku kostiumu, šmaikščios kompozicijos su seserimis ir mylimosiomis – tai tik dalis neseniai atrasto Veronikos-Vėros Šleivytės (1906-1998) fotografijų archyvo, gausiausiai pildyto praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Ką pasakoja šios fotografijos, laiškai, Vėrą Šleivytę pažinoję ir šiandien atrandantys žmonės?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Spaudos apžvalga.Fotografijos paroda.Knygų apžvalga.Šįvakar Jaunimo teatre Vilniuje - režisieriaus Gintaro Varno premjera pagal Aldous'o Huxley'io antiutopiją „Puikus naujas pasaulis“.Šiomis dienomis Vilniuje pristatomi Nacionalinės koncertų salės pasiūlymai. Profsąjungų rūmų vietoje ant Tauro kalno Vilniuje iškilsiantį pastatą projektavo architektų komanda iš Ispanijos. Vakar projektas buvo pristatytas visuomenei, ji kviesta į diskusiją.Po trejus metus trukusios rekonstrukcijos atsiveria Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Nors Didžioji ir Mažoji salė vis dar tvarkomos, naujienų - yra. Jos vakar pristatytos žiniasklaidos atstovams. Apie kavines, sudėtingą vandens suvaldymą ir naująjį teatro sezoną – Giedrės Trapikaitės pasakojime.Ką žada naujas LRT televizijos sezonas kinomanams?

Trupės „Nuepiko“ šokio spektaklis „Perdegimas“ sugrįžta nauju – filmo – formatu. Pasak filmo kūrėjų, pagrindinis siekis šiame procese buvo kaip galima labiau atsiriboti nuo spektaklio choreografijos, o kino formatas suteikė galimybių naujiems įvaizdžiams ir metaforoms, kurios pasaulinės pandemijos fone tampa vis aktualesnėmis.Ciklas „24 atvirukai: pasakojimai apie moteris kompozitores“: Amy Beach.Latvių kompozitoriui Pēteriui Vaskui – 75.Fotografijos muziejuje Šiauliuose atidaroma Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“. Menininkas vengia žodžio „retrospektyvinė“ ir parodą vadina apžvalgine.Lietuvoje reziduojanti „Kanta Company“ – Suomijoje studijų metu susipažinęs Kęsto Matusevičiaus, Aino Mäkipää ir Lylos Goldman trio – „Naujojo cirko savaitgalyje“ šiemet turi pristatyti psichologinį ir fizinį spaudimą kūrėjams nagrinėjantį projektą „Pressure“. Pokalbis su kūrėjais apie tai, kokias įtampas patiria šiuolaikinio cirko menininkai, kaip tą lemia geografinis kontekstas, apie situaciją paaštrinusią pandemiją ir karantinius kūnus.Rubrikoje „Be kaukių“ – pokalbis su kompozitoriumi, sistemiškai, kasdien nuo vaikystės tapančiu Antanu Jasenka. Menininkas pristato pirmąją Vilniuje tapybos parodą „Psyche“. Anot jo, kai vaikystėje nepavykdavo su muzikos atlikimu, mokytoja liepdavo piešti. Kaip dažnai dabar kompozitorius taiko šį metodą? Ir ar tapydamas klausosi savo muzikos?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

„Aš kiekvieną dieną nenorėčiau būti čia. Mane užknisa beveik viskas. Dėl to niekas nepasikeitė. Pasikeitė tik mano atsakingumas prieš kitus. Nusprendžiau, kad nenoriu kitiems kelti pavojaus“, – sako Olegas Šurajevas Bertai Tilmantaitei. Išgirskite jų pokalbį. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/oleg-surajev Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Iš nuotraukos žvelgia nė dešimties neturintis berniukas, romantiškai įsikandęs lietuvišką smilgelę, kitose – šiandienos Barbora, dar vienoje – tarsi karalienės sesuo. Šie portretai tarptautiniame fotografijų konkurse atnešė sėkmę alytiškei fotografei Ingai Balsiukevičienei – Inga Balsiuk Photography.

Kaip apibrėžti meninį tyrimą? Kuo jis skiriasi nuo mokslinio ir tiesiog nuo meno? Ką studijuoja Vilniaus dailės akademijos menų ir dizaino doktorantūros studentai ir kuo jų tyrimai gali būti įdomūs su menu nesusijusiems žmonėms? Apie meninio tyrimo ištakas, istoriją ir šiandienos iššūkius kalbamės su kuratoriumi, tyrėju, VDA Fotografijos ir medijos meno katedros bei Meno doktorantūros (dailės) programos vedėju dr. Vytautu Michelkevičiumi. Laidoje skamba Kotrynos Briedytės kūriniai iš albumo „art after hours“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė.Nuotraukoje – Vytautas Michelkevičius ir Lina Michelkevičė pristato „Diagraminės vaizduotės atlasą“. Fotografijos autorius – Arnas Anskaitis.

Kotrynos Lingienės atgaivinti kauniečio istoriko Jono Vaičenonio prisiminimai apie prieš 30 metų vykusią Sausio 13-ąją.Legendine tapusios nuotraukos istorija: fotografas Virgilijus Usinavičius Sausio 13-os naktį prie televizijos bokšto įamžino, kaip sovietų tankai traiško susirinkusius žmones. Fotografijos istoriją pasakoja Jolanta Kryževičienė.Kaip į Sausio 13-osios įvykusius buvo įsitraukusi Lietuvos muzikų bendruomenė? Domisi Rasa Murauskaitė.Kaip Laisvės gynėjų diena minima JAV? Pasakoja kolegė Agnė Kairiūnaitė Albright.Rubrikoje „Be kaukių“ – dainininkas, kompozitorius, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, kurio tėvas Antanas – laisvės gynėjas, vienas iš keturių Vilniaus televizijos bokšto gynėjų, atsidūrusių po sovietų okupantų tanko vikšrais.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešos paskaitos jau keletą metų sutraukia menu besidominčius žmones į Šiaulių dailės galeriją ar Fotografijos muziejų. Šiuo metu paskaitos persikėlė į virtualią erdvę ir prieinamos bet kokiame Lietuvos kampelyje gyvenančiai auditorijai. Kaip papasakoti vaizdų istorijas – kalbamės su Virginijumi Kinčinaičiu.Vieno ryškiausių šių dienų smuikininkų Gidono Kremerio atliekamos muzikos įrašai skamba ir kino filmuose. Tai daugiausia – XIX-XX amžiaus kūrėjų darbai, pakeitę filmų muzikos skambėjimą. Režisieriai vis dažniau įsileidžia ne tik kinematografišką Arvo Piarto muziką, bet ir sudėtingus opusus, tokius kaip Sofijos Gubaidulinos koncertas „Ofertorrium“. Apie muziką kine pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Viena ryškiausių šiandienos menininkių Eglė Ridikaitė įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, buvusiame vaikų darželyje, kurio vietoje svarstoma statyti Didžiąją sinagogą. Savitą kūrybos stilių, telpantį į didžiules drobes sukūrusi tapytoja džiaugiasi pagaliau ne tik erdvia, bet ir šilta vieta kūrybai ir sako, kad galvoje sukasi tiek sumanymų, kad jiems įgyvendinti trūksta tik laiko. Su rubrika „Užeikite“ užsukome į tapytojos Eglės Ridikaitės studiją.Antrą kartą šiais metais visus muziejus uždaręs karantinas iškėlė nemažai iššūkių. Pradėję keistis ir ryšių su lankytojais ėmę ieškoti muziejai bando keltis į virtualią erdvę. Galbūt tai pakeis muziejų veiklos principus ir ateityje? Kiek parodų reikėtų rengti gyvai, o ką kelti tik į interneto erdves? Gal meistriškai sukurtas virtualus turas po parodas, saugyklas, įdomus eksperto pasakojimas pasieks daugiau lankytojų? Tik ar žiūrovai pasitenkins ekrano vaizdai, o gal norės gyvo kontakto ir autentiško žvilgsnio į kūrinius? Apie šiandienos ir rytdienos muziejų kalbamės su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore, istorijos mokslų daktare Rūta Kačkute.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Laidoje „Žmogus ir miestas”„kalbėsimės apie architektūros ir vaizdo menų santykį. Joje su fotografu ir menininku Gintautu Trimaku aptarsime Architektūros ir fotografijos menų bendrumus, sąveiką ir vaizdo svarbą.Laidos vedėjas – architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Spaudos publikacijų apžvalga.Mykolas Drunga supažindina su publikacijomis kultūros tema užsienio žiniasklaidoje.Tęsiasi Metų knygos rinkimų akcija. Šįkart supažindiname su Gabijos Lunevičiūtės, knyga „Vilniaus atminties punktyrai“, įtraukta į Metų knygos rinkimų Publicistikos ir dokumentikos penketuką.Asvejos ežero dugne rasti viduramžių kario palaikai.Šiais metais muziejų naktis bus kitokia. Dalis muziejų jos visai neorganizuoja, o dalis keliasi į internetinę erdvę.Pekine atidaryta Antano Sutkaus fotografijų paroda. Kiek Kinijai įdomi lietuvių kultūra?Kaip karantinas pakeitė bibliotekų darbą ir skaitytojų įpročius?Keturi fotografai susivienijo, kad pradėtų projektą „Fotografijos aistra“, kurio metu visiems norintiems rengia nuotolines fotografijos paskaitas.Ved. Marius Eidukonis

Darius Sužiedėlis Joe Bideną pirmą kartą sutiko 1989-aisiais, kai jis ir kiti Amerikos lietuviai siekė stiprinti JAV valdžios palaikymą Lietuvos nepriklausomybei. Sužiedėliui tada buvo 21-eri. Bideną jis prisimena kaip politiką, kuris „visada buvo Lietuvos pusėje“. Šeštadienį Bidenas išrinktas JAV prezidentu. Bideno pergalę Sužiedėlis stebėjo Floridoje, kur gyvena su vyru. Lietuvių tėvų šeimoje Merilende užaugęs pašnekovas buvo pradėjęs daug žadančią diplomatinę karjerą Lietuvoje: būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padėjėju jis rašė laiškus užsienio lyderiams apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Grįžęs į JAV dirbo Lietuvos ambasadoje su Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose. Bet pamažu jis suprato, kad tuometinėje Lietuvoje negalės turėti abiejų: ir sėkmingos diplomatinės karjeros, ir ištikimybės sau. „Buvau įsitikinęs, kad jeigu prisipažinsiu, jog esu gėjus 1995 metais, mano karjera Užsienio reikalų ministerijoje bus labai trumpa. Man niekas atvirai negrasino, bet buvo pasiųsti aiškūs signalai: „Tu gali turėti nuostabią karjerą, gali būti ambasadoriumi – arba gali gyventi atvirai.“ Pasirinkau antrąjį variantą ir dėl to nė kiek nesigailiu.“ Šiame interviu NARA podkastui Darius Sužiedėlis reflektuoja pasibaigusius rinkimus, savo paties visuomeninę veiklą, prisiminimus apie jam labai patikusį darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir ateitį, kurį nebūtinai bus JAV. „Aš šitą kraštą labai myliu“, – apie JAV sako jis. „Bet dažnai pagalvoju apie norą sugrįžti į Europą. Ten yra šiek tiek mažiau nerimo dėl ateities.“ Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/darius-suziedelis Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 

„Dabar pasaulyje per dvi minutes padaroma tiek nuotraukų, kiek buvo padaryta per visą 19-ą amžių“, – su nusistebėjimu sako fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Kada ir kaip fotografija iš elitinės pramogos virsta visuotiniu reiškiniu? Kas formavo fotografijos madas ir kokių, galbūt net ir labai keistų, jų būta? Kodėl fotografijos istorija priklauso vyrams ir kaip šioje srityje reiškėsi moterys? Pokalbis su Dainiumi Junevičiumi apie tai, kaip nespalvota nuotrauka gali pasakoti apie spalvotą kasdienybę.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė

Laidoje kartu su mados fotografu p.Tomu Kaunecku aptariamas ypatingas fotografijos žanras – išvaizdos madų fotografija, jos kūrėjų indėlis į prabangos ir madų sektoriaus veiklos vykdytojų darbo rezultatus. Fotografijos meno poveikis ypač aktyvus verslo aplinkoje – juo itin reikšmingai prisidedama skatinant ir tenkinant nuolat kintančius vartotojų poreikius, susijusius su naujausių išvaizdos ir vestimentarinės mados tendencijų raišką, įskaitant naujausius požiūrius į pirminių žaliavų tausojimą ir gyvūnų apsaugą. Mados fotografai originaliomis idėjomis prisideda perteikdami garsių rinkoženklių „tapatybę“, o jų veikla įprastai asocijuojama ir išties susijusi su plačiai žinomų medijų lyderiais. Laidoje keliamas klausimas, ar fotografija „nemeluoja“?Ved. Eugenijus Skerstonas

Žurnalistikoje dažnai siekiama paprastai paaiškinti dalykus. Rusiškųjų „Nyla“ podkastų vedėja ir prodiuserė Ina Šilina siekia priešingo – parodyti, kad žmonių istorijos yra daug sudėtingesnės. Ir kad „rusas“ ar „rusė“ savaime dar nieko nereiškia. Per metus ji ir kolega Artūras Morozovas parengė virš 30 podkasto epizodų rusų kalba, kuriuose kalbėjo Rusijos politiniai pabėgėliai, regionuose gyvenantys politikų užmiršti Lietuvos rusakalbiai ir Lietuvos akademikai ir menininkai, reflektuojantys šiandieninę Rusiją. „Niekada nekursiu nei propagandinio, nei antipropagandinio turinio. Tai yra kaip vienos paklodės skirtingos pusės. Aš tiesiog norėjau kitokios medijos rusų kalba. Norėjau kalbėti rusiškai apie tai, ko negirdžiu“, – sako Ina. Šis interviu su ja ir Artūru lietuvių kalba – duoklė klausytojams, kurie norėjo apie „Nyla Ru“ sužinoti daugiau, bet dėl kalbos barjero to negalėjo padaryti. Kartu tai yra paskutinis podkasto epizodas prieš pereinant į lėtesnį vasaros tvarkaraštį. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/matykim-pasauli-sudetingesni-apie-nyla-ru-lietuviskai/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Šiemet pirmą kartą už audio žurnalistiką įteiktas Pulitzerio prizas patvirtino – garso istorijos išgyvena aukso amžių. Lietuvoje šį žanrą iki meistrystės įvaldžiusios kolegės iš LRT radijo dokumentikos, kurių darbus „Nyla“ komandoje klausome ir iš kurių mokomės. Šis interviu yra pirmasis bandymas garsiškai užfiksuoti lietuviškos radijo dokumentikos istoriją, kuri atnešė kitokią prieigą prie žmogaus FM eteryje. „Prireikė laiko reabilituoti emociją, subjektyvius žmonių išgyvenimus. Leisti žmonėms kvėpuoti. Anksčiau montažo tradicija buvo kitokia – reikėjo viską kuo greičiau pasakyti, pauzė atrodė kaip techninis brokas. Reikėjo ir klausytojų, ir redaktorių ausį pripratinti prie kitokio kalbėjimo. Tai įvyko, nes buvo žmonių, kurie norėjo kurti dokumentikas savo sveikatos ir laisvalaikio sąskaita“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT radijo dokumentikos viena redaktorių ir aplinkosauginės laidos „Vienkartinė planeta“ autorė. Interviu kalba ji ir Vita Ličytė, kita apdovanota LRT radijo dokumentikų prodiuserė. Su jomis šnekasi Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Interviu įrašinėtas viename iš Vilniaus miškų, siekiant išeiti iš studijos – ką savo darbe daro ir Radijo dokumentikos komanda. Fotografijos ir nuorodos: https://nanook.lt/podcast/reabilitavusios-emocija-interviu-su-lrt-radijo-dokumentikos-kurejomis/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Istorikai ir etnobotanikai sutaria, kad psichedelines* medžiagas žmonės vartojo dar prieš Kristų. Lietuva nėra išimtis: čia psichotropinį poveikį turintys augalai vadinti durnažolėmis ir sieti su raganavimu. Bet šiandien psichedelikai praranda savo mistinę aurą, jie tapę neuromokslininkų darbo įrankiu ir paprastų piliečių gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, 2016 m. atliktas vyriausybinis tyrimas parodė, kad LSD ar haliucinogeninių grybų Lietuvoje yra vartoję 1 proc. apklaustųjų. Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami psichedelikai gali padėti išgydyti depresiją, valgymo sutrikimus, priklausomybes ir kitas psichologines ligas. Čekų psichiatro Stansilav Grof žodžiais, psichedelikai psichoterapijai yra tas pats, „kas mikroskopas biologijai ar teleskopas astronomijai.“ Dėl to psichedelikai pamažu yra legalizuojami skirtingose šalyse. Lietuvoje psichedelikais grįsta psichoterapija vis dar yra nelegali, bet pogrindyje jos užsiėmimai vyksta. Jie sutraukia žmones, kurie nori įveikti psichologines problemas ar bent trumpam patirti „ego mirtį“. Šiame „Nyla“ podkasto epizode mes siekiame pažinti šį reiškinį ir galimą psichoterapijos ateitį. Audiopasakojime išgirsite interviu su vyru, kuris teigia jog ajavaska (ayahuasca) – iš Amazonės miškuose randamų augalų verdamas haliucinogeninis gėrimas jam padėjo išsigydyti priklausomybę. Susitikome su keturiais kitais pašnekovais – psichedelinių ceremonijų vedliu, neurobiologu, biochemiku ir tiek įprastą terapiją, tiek psichedelikus bandžiusiu psichologu. Taip pat pateikiame fotografijas iš Peru vykusio pasiruošimo ajavaskos ceremonijai ir dalinamės interviu su organizacijos „Jauna banga“ savanore. Ši organizacija siekia demistifikuoti psichotropinių medžiagų vartojimą ir sumažinti dėl edukacijos stokos sukeliamą žalą. Dalindamiesi šiuo epizodu pabrėžiame, kad neskatiname pažeisti įstatymų ir nelegaliai vartoti nei vienos iš epizode minimų medžiagų. Epizodas skirtas mokslo žinioms ir asmeninėms pašnekovų patirtims aptarti. * Ir lietuvių kalba „Kitų knygų“ išleistoje knygoje „Kaip pakeisti protą“ autorius Michaelas Pollanas teigia, kad terminas „psichedelikai“ etimologiškai yra tikslesnis nei mums įprastas „psichodelikai“. Išvertus iš graikų kalbos jis reiškia „sielos apsireiškimą“. „O būtent tokia galia šios nepaprastos molekulės ir pasižymi“, – teigia Pollanas. Fotografijos ir papildoma medžiaga: https://nanook.lt/podcast/psichedelikai-terapijoje-nepazintos-samones-busenos/Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Virusas tik sustiprino tai, kas jau buvo“, – sako psichologas Andrius Jančiauskas. Daugelis streso įveikimo būdų būnant namuose tapo nepasiekiami. Mes tapome atskirti nuo tradicinio darbo, laisvalaikio ir artimų žmonių. Vietoje to likome su savimi pačiais – o šis santykis yra komplikuotas. Pridėjus bendrą nežinomybę dėl ateities, atsiduriame situacijoje, kuri gali sukelti ne tik finansinę, sveikatos, bet ir psichologinę krizę. Šiame „Nyla“ epizode Berta Tilmantaitė ir Andrius Jančiauskas nagrinėja kolektyvinį nerimą ir ieško būdų kaip šį laiką išnaudoti užaugimui – tiek asmeniniam, tiek mūsų, kaip visuomenės. Fotografijos, papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/esame-santykyje-su-nezinomybe-krizes-psichologija/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Mes nuo kovo 1-osios dirbam viršvalandžius, žmonės tai daro iš patriotizmo, iš užsidegimo savo specialybe. Bet vis pagalvoji: o jeigu aš irgi susirgčiau?“, – sako Ligita Jančorienė Vilniaus Santariškių ligoninės infekcinių ligų centro vadovė interviu „Nyla“ podkastui. Šį epizodą skiriame lietuvių gydytojams, kovojantiems su koronaviruso protrūkiu. Jų darbo valandos išaugo, jų rizika padidėjo, jų atlyginimai liko tokie patys. Kai kuriose ligoninėse pacientų skaičius per dieną išaugo penkiskart. Kaip gydytojai su tuo susitvarko, kas juos nuramina ir kokią žinią jie siunčia visuomenei? Kviečiame išgirsti. Kai įrašinėjome šį epizodą, Koronavirusu užsikrėtusių žmonių Lietuvoje buvo patvirtinta 83-eji. Kai rašome šias eilutes, jų jau 131-as. Fotografijos ir papildoma informacija NYLA.lt: https://nanook.lt/podcast/esame-tarsi-karineje-parengtyje-gydytojai-kovojantys-su-koronavirusu/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Praėjusių metų Nacionalinės emancipacijos dienos diskusija „Feminizmai Lietuvoje“ daugeliui „Nyla“ klausytojų leido geriau pažinti Lietuvos 90-ųjų istoriją pro feministinę prizmę. Šiemet vėl bendradarbiaujame su Vasario 17-osios renginio organizatorėmis ir dalinamės atskirais šioje „pasidaryk pats“ konferencijoje nuskambėjusiais pranešimais. Šių metų tema – nacionaliniai kanonai ir jų permąstymas. Tai yra pirmas kartas, kai pranešimų įrašai skelbiami viešai. Epizode išgirsite šiuos pranešimus: „Nacionalinis kino epas: kam ir kiek jo reikia?“ – Natalija Arlauskaitė, TSPMI politikos mokslų daktare„Pirmoji ponia ir Lietuvos demokratija“ – Dovilė Jakniūnaitė, TSPMI politikos mokslų daktare„Kokią nacionalizmo temperatūrą rodo besikeičiantis Vyčio simbolio vartojimas?“ – Monika Gimbutaitė, 15min Kultūros redaktorė„Kuratorinis aktyvizmas ir konkrečioji poezija“ – Laima Kreivytė, menotyrininkė ir kuratorė Fotografijos ir daugiau informacijos: https://nanook.lt/podcast/pergalvojant-nacionalinius-kanonus-emancipacijos-dienos-irasai/Palaikykite podkastą: www.patreon.com/nanookmultimedia 

Žinios iš LIetuvos ir pasaulio. Policija perspėja, kad nuo lapkričio 1d. įsigalioja nauji posūkį į dešinę reguliuojantys šviesoforų signalų deriniai. Automagistralėse nuo lapkričio 1d. taip pat mažėja maksimalus leistinas greitis. Vairuotojai privalo pakeisti padangas. Visų šventųjų dienai ir Mirusiųjų atminimo dienai – dailininko A.Stiško filosofinė esė. Vilniuje atidaryta fotografijos paroda „Lietuvos sentikiai“

18-a metų Vilniuje veikiantys Kazio Varnelio namai-muziejus plačiau atveria duris lankytojams . Apie pokyčius pasakoja Alma Valantinienė.Kaune, 30-metį mininčios Mykolo Žilinsko dailės galerijos kieme, atsidaro nauja kultūros erdvė – vasaros terasa „Laukas“. Apie „Lauko“ atsidarymo aplinkybes ir paskirtį pasakoja erdvės sumanytojai.Dienraščių kultūros publikacijų apžvalga. Nidoje prasideda kinematografijos ir alternatyvaus meno festivalis „Suspaustas laikas“. Įžanginiame festivalio renginyje dalyvavęs, po pasaulį keliaujantis japonų menininkas Takashi Makino pasakoja apie eksperimentinį kiną Japonijoje ir šiam menui klestėti reikalingas aplinkybes. Šiaulių Fotografijos muziejuje veikia fotomenininkės Violetos Bubelytės retrospektyvinė paroda „Savas kūnas“. Violeta Bubelytė geriausiai žinoma kaip pirmoji fotografė Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusi į apsinuoginusią save. Pokalbis su menininke apie kūno kultą Lietuvoje sovietmečiu ir šiomis dienomis. „Klasikos enciklopedija“ – apie Periklį.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma per pastaruosius 30 metų susitraukė beveik šimtu tūkstančių gyventojų. Ką reiškia šiandien būti lenku Lietuvoje? Kur brėžti – ir apskritai ar  brėžti ribą tarp lietuvos lenko / lenko Lietuvoje / lenkakalbio lietuvio? Šiame epizode „Nyla“ garso režisierė ir viena podkasto muzikos kompozitorių Katažina Bitowt susitiko su kitais Lietuvos lenkais, kad geriau suprastų jų, ir savo pačios, tapatybę. Fotografijos ir papildoma medžiaga: https://nanook.lt/podcast/lietuvos-lenkai-tapatybe-per-bruksni/ Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/NanookMultimedia

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Savivaldos rinkimams artėjant: Vilniaus rinkimų apylinkėse. Brexit: Lietuvos verslas. Fotografijos paroda „Pilkasis karas“, skirta įvykiams Ukrainoje.

91-aisiais Rimvydas Bartkus vaikščiojo Niujorko gatvėmis, be kontaktų, darbo, bet noru šiame mieste pasilikti. Keistuolį neištariamu vardu pastebėjo „The New York Times“ meno redaktorius, atvėręs jam duris į pirmaujantį pasaulio laikraštį, kuriam Bartkus piešia lig šiol. Persikrištijęs į Ray („kaip indėnai, tikiu, kad žmogus gali keisti savo vardą, kai keičiasi pats“), Bartkus šiandien yra tarp veikliausių Lietuvos išeivijos menininkų. Šis pokalbis daugiausia sukosi apie miestą, kurio dabar jau nebėra – 90-ųjų Niujorką, purvinesnį, ne tiek gentrifikuotą ir stebinusį laisve. Dalį jos Ray atnešė į Marijampolę, kurt kartu su vietos bendruomene kasmet gaivina miestą gudriais darbais. Tai taip pat pokalbis apie netikėtas lietuvio privilegijas JAV („Lietuvoje atrodė, kad mes patys nelaimingiausi ir neturtingiausi. Bet iš tikro taip nėra, ir niekada nebuvo“), senų pastatų išsaugojimo svarbą ir dvigubą pilietybę – tai, ką Ray jau turi. Fotografijos: https://nanook.lt/podcast/ray-bartkaus-90-uju-niujorkas/ Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://patreon.com/NanookMultimedia 

Klaipėdoje vyksta „Fotografijos šventė“ – žiūrovai kviečiami išvysti tris skirtingų kartų fotomenininkų parodas. Čia veikia Remigijaus Pačėsos kūrybos retrospektyva, Jono Meko fotografijų ekspozicija, prisistato ir jaunosios kartos menininkas Augustinas Našlėnas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lapkričio 11 dieną Klaipėdos kultūrininkai buvusį policijos pastatą apjuosė gyva grandine. Taip jie bandė atkreipti Vyriausybės kanceliarijos dėmesį, kad apleistas Prūsijos karalystės laikus menantis pastatas galėtu tapti kultūros erdve. Apie tai – filosofo Kęsto Kirtiklio komentaras.Prisimename režisierių Eimuntą Nekrošių.„Triušis yra simbolinis atspindys mūsų pačių, bendros jausenos ir žmogiškos psichologijos pagrindo. Kas yra triušis? Tai bailus gyvūnas. Susitaikęs ir prisitaikęs prie savo gyvenimėlio. O blogas triušis yra opozicija šitam. Tai triušis, supratęs savo bukumą ir nebenorįs toks būti“, – taip plataus meninio profilio sindikatą „Bad Rabbits“ apibūdina režisierius Agnius Jankevičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Klaipėdoje vyksta „Fotografijos šventė“ – žiūrovai kviečiami išvysti tris skirtingų kartų fotomenininkų parodas. Čia veikia Remigijaus Pačėsos kūrybos retrospektyva, Jono Meko fotografijų ekspozicija, prisistato ir jaunosios kartos menininkas Augustinas Našlėnas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Lapkričio 11 dieną Klaipėdos kultūrininkai buvusį policijos pastatą apjuosė gyva grandine. Taip jie bandė atkreipti Vyriausybės kanceliarijos dėmesį, kad apleistas Prūsijos karalystės laikus menantis pastatas galėtu tapti kultūros erdve. Apie tai – filosofo Kęsto Kirtiklio komentaras.Prisimename režisierių Eimuntą Nekrošių.„Triušis yra simbolinis atspindys mūsų pačių, bendros jausenos ir žmogiškos psichologijos pagrindo. Kas yra triušis? Tai bailus gyvūnas. Susitaikęs ir prisitaikęs prie savo gyvenimėlio. O blogas triušis yra opozicija šitam. Tai triušis, supratęs savo bukumą ir nebenorįs toks būti“, – taip plataus meninio profilio sindikatą „Bad Rabbits“ apibūdina režisierius Agnius Jankevičius.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“: dailininkų Valentino ir Gražinos Ajauskų atradimai.Fotografijos konkursas „Debiutas 2018“.Kultūros savaitraščių apžvalga.Vytauto Didžiojo muziejus Kaune. „Klasikos enciklopedija“: Karlšteino pilis Čekijoje. Ved. Alma Valantinienė.

„Ryto allegro“: dailininkų Valentino ir Gražinos Ajauskų atradimai.Fotografijos konkursas „Debiutas 2018“.Kultūros savaitraščių apžvalga.Vytauto Didžiojo muziejus Kaune. „Klasikos enciklopedija“: Karlšteino pilis Čekijoje. Ved. Alma Valantinienė.

Fotografijos serija „Johaneso Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų“.Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.Pasakojimas apie Albino Stubros palikimą.Kėdainiai – vienas pirmųjų ir didžiausių reformacijos centrų Lietuvoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie profesionalų valgytoją Metą Stounį.

Fotografijos serija „Johaneso Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų“.Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.Pasakojimas apie Albino Stubros palikimą.Kėdainiai – vienas pirmųjų ir didžiausių reformacijos centrų Lietuvoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie profesionalų valgytoją Metą Stounį.

Vilniaus knygų mugės viešnia – Londono knygų mugės Patariamosios tarybos narė Cortina Butler.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Kultūros komentaras (Vaidas Jauniškis): Ir viso pasaulio negana.Fotografijos konkurso „Sony World Photography Awards 2017“ dalyvis fotomenininkas Tadas Kazakevičius. „Klasikos enciklopedija“: apie amatininkų ir prekybininkų namus.

Fotografijos šventė Klaipėdoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Vilniaus universiteto profesorės Natalijos Arlauskaitės komentaras.Reportažas iš Monikos Krištopaitytės knygos „Kultūringa pelė Stasė“ pristatymo Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.

Fotografijos šventė Klaipėdoje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Vilniaus universiteto profesorės Natalijos Arlauskaitės komentaras.Reportažas iš Monikos Krištopaitytės knygos „Kultūringa pelė Stasė“ pristatymo Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.

„Gamta – visų namai“: Paukščiai skuba į gimtinę.Apie ką gieda tošinukė.Fotografijos konkurso „Gintarinis žaltys“rezultatai. Namai mums ir gyvūnams.

„Gamta – visų namai“: Paukščiai skuba į gimtinę.Apie ką gieda tošinukė.Fotografijos konkurso „Gintarinis žaltys“rezultatai. Namai mums ir gyvūnams.

Festivalių akimirkos - Vilniaus knygų festivalis. Fotografijos paroda „Vilniaus veidai“. Apie baleto „Tristanas ir Izolda“ premjerą. Kultūros komentaras. E.Parulskis. „Sėskim ir pakalbėkim“ su poetu T.Venclova.

Festivalių akimirkos - Vilniaus knygų festivalis. Fotografijos paroda „Vilniaus veidai“. Apie baleto „Tristanas ir Izolda“ premjerą. Kultūros komentaras. E.Parulskis. „Sėskim ir pakalbėkim“ su poetu T.Venclova.

Festivalių akimirkos - Vilniaus knygų festivalis. Fotografijos paroda „Vilniaus veidai“. Apie baleto „Tristanas ir Izolda“ premjerą. Kultūros komentaras. E.Parulskis. „Sėskim ir pakalbėkim“ su poetu T.Venclova.

Festivalių akimirkos - Vilniaus knygų festivalis. Fotografijos paroda „Vilniaus veidai“. Apie baleto „Tristanas ir Izolda“ premjerą. Kultūros komentaras. E.Parulskis. „Sėskim ir pakalbėkim“ su poetu T.Venclova.

Poetė Ilzė Butkutė debiutavo su knyga "Karavano lopšinės", kurią išleido leidykla "Tyto Alba". Fotografijos studijas baigusios 27-erių autorės poetinis debiutas vadinamas vienu raiškiausiu per pastarąjį dešimtmetį. Kviečiame klausytis ištraukų iš pokalbio su autore ir pačios Ilzės Butkutės skaitomų eilėraščių iš pirmosios jos knygos "Karavano lopšinės".

Poetė Ilzė Butkutė debiutavo su knyga "Karavano lopšinės", kurią išleido leidykla "Tyto Alba". Fotografijos studijas baigusios 27-erių autorės poetinis debiutas vadinamas vienu raiškiausiu per pastarąjį dešimtmetį. Kviečiame klausytis ištraukų iš pokalbio su autore ir pačios Ilzės Butkutės skaitomų eilėraščių iš pirmosios jos knygos "Karavano lopšinės".