Podcast appearances and mentions of irma janauskait

Iš pradžių atsirado abonementinis mokestis. Dabar vienas tiekėjas jau įveda minimalų sąskaitos mokestį. Už ką dar gali tekti papildomai susimokėti elektros tiekėjams? Ypač po to, kai jie gali prarasti dalį klientų, nes pažeidžiamų vartotojų statusą turinčius gyventojus valdžia ragina grįžti į visuomeninį tiekimą. Apie konkurenciją rinkoje ir naujas kainas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Kasmet tokiu laiku turėtų būti įmonių finansinių ataskaitų teikimo Registrų centrui bumas. Tik kad daugelis verslų to nepaiso.Kodėl? Ar sankcijos, nepateikus duomenų, nėra skaudžios? O gal nutylėti finansinius reikalus apsimoka labiau?Kokia finansinių ataskaitų nauda valstybei, įmonių konkurentams, partneriams, kreditoriams ir akcininkams? Ir kodėl šios ataskaitos turėtų rūpėti darbuotojams? Apie tai – Registrų centro Asmenų registravimo centro vadovė Jolanta Kazlauskienė ir Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Ramiai, saugiai dirbti valdiškame darbe ar ieškoti vakansijos versle? Bet verslas jau moka mažesnes algas – tokia statistika. O valdiškame darbe – mažiau kūrybos. Tai kuris sektorius – privatus ar viešasis – dabar yra svajonių vieta dirbti? Ir ką tai sako apie ekonomiką bei protestus dėl algų? Diskutuoja „Artea“ grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir Verslo konfederacijos vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.Ved. Irma Janauskaitė.

Indėliai daliai žmonių visada buvo arčiausiai širdies santaupų forma. O dabar, atsiėmus II pakopos pensijų pinigus, – proga dar padidinti bendrą indėlių sumą bankuose. Tik ar tikrai apsimoka? Europos Centrinis Bankas dėl palūkanų spręs kitą savaitę. Bet ne faktas, kad jas didins, kas būtų gera žinia indėlininkams. Kai kurie bankai jau skelbia, kad už indėlius mokės gerokai daugiau nei iki šiol. Bet ne už visus ir ne visiems. O Prezidentas pranešė, kad „teisėkūros darbas eina į pabaigą“. Tai reiškia, kad galimybė skolinti žmonių indėlius per ILTE – artėja. Apie indėlius šįkart Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė ir Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.Ved. Irma Janauskaitė

Vieni tai vadina europiniu populizmu. Kiti – pagaliau atsirasiančia lygiava. Treti sako, kad tai – tyla prieš audrą, nes pokyčiai paveiks ir darbdavius, ir darbuotojus. Visi jie kalba apie skaidraus atlygio direktyvą, kurią Lietuva turi pradėti taikyti nuo birželio 7 d. Darbuotojai galės sužinoti, kaip apmokamas jų darbas, palyginti su kolega. „Vienodas darbas – vienodas atlygis“ turėtų būti ne formalumas, o realybė. Bet dalis darbdavių pasigenda aiškių taisyklių, kaip direktyvą reikės taikyti praktiškai, ir prašo nukelti jos įgyvendinimo datą. Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė ir Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.Ved. Irma Janauskaitė.

20 metų Lietuvoje egzistuoja įstatymas, leidžiantis atsirasti profesiniams pensijų fondams. Darbdaviai galėtų tam tikrą sumą mokėti už savo darbuotoją, kuris profesiniame fonde kauptų senatvei.Bet tokių fondų nėra.Profesinės sąjungos pernai iškėlė idėją, kad profesiniai fondai galėtų pakeisti II pakopos pensijų fondus – reikia tik juos pertvarkyti. Diskutuoja Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas, profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys Vincas Kunca, VU socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Kai tik pabrangsta degalai, atgimsta siūlymai mažinti greitį keliuose. Nelakstydami su vėjeliu, vairuotojai esą sunaudotų mažiau degalų, mažiau išleistų ir pinigų jiems. Ir valdžiai galbūt nereikėtų jokių kitų priemonių degalų kainoms pristabdyti. Bet tokių siūlymų kritikai nesutinka, kad greitis – ekonomikos klausimas, o ne tik saugumo kelyje. Sako norintys laisvės patys spręsti, kada važiuoti lėčiau ir taupyti, o kada leisti sau lėkti didžiausiu leistinu greičiu. Tai ar vertėtų tą greitį bent laikinai sumažinti magistralėse ir greitkeliuose? Diskutuoja finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.Ved. Irma Janauskaitė.

Kovo 31-oji – paskutinė diena, kai galima teikti prašymą nutraukti pensijos kaupimą ir pinigus atsiimti kartu su pirma atsiimančiųjų banga. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų dabar jau užsimanė ir tie, kas anksčiau neplanavo. Dalį žmonių išgąsdino, kad sukaupta suma dėl karo Irane ir rinkų smukimo, anot jų, tirpsta akyse. Tai koks sprendimas – pasitraukti ar likti – naudingiausias? Diskutuoja fondų valdymo įmonės „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ įkūrėjas Marijus Kalesinskas ir smulkusis investuotojas Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė.

NT paslaugų bendrovės „Newsec“ vadovas neseniai pareiškė, kad dėl mažo gimstamumo ir aukštų būsto kainų gali tekti griauti pastatus Švedijoje. Kaip bus Lietuvoje? Pernai šalyje gimė 17 tūkst. kūdikių, bet mirė – dvigubai daugiau žmonių. Ir mažėjantis gimstamumas – tendencija, o ne pavienis atvejis. Kokį poveikį tai turės būstui ir visai NT rinkai? Diskutuoja „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Karas Irane pabrangino energetinius išteklius, tarp kurių – ir dujos. Nors Lietuva daugiausia perka ne per Hormūzo sąsiaurį transportuojamas dujas, sumažėjusi pasaulinė dujų pasiūla pabrangino jas visur. Ar dujų nepritrūks? Ar jų brangimo tendencija įsitvirtino ilgam? Kiek už dujas nuo liepos mokės buitiniai vartotojai Lietuvoje?Studijoje – „Ignitis grupės“ reguliuojamų veiklų projektų vadovas Arūnas Molis, Energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius ir „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.Ved. Irma Janauskaitė.

Grynųjų pinigų tema – ant bangos. Tarnybos ragina turėti išsiimtų pinigų tiek, kad užtektų bent savaitei. Lietuvos bankas pareiškė, kad šalyje reikia daugiau bankomatų – būtų daugiau galimybių išsigryninti. O Seime – du siūlymai, iki kokios sumos reikėtų leisti atsiskaityti grynaisiais. Kas bus su tais, kurie grynųjų neturės, atėjus X dienai? Kaip valstybė jai ruošiasi?Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuva vertins technines ir ekonomines galimybes, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. Atominės energetikos atstovai sako, pasistačiusi kelis tokius reaktorius, Lietuva visada turėtų nebrangios elektros. Be to, šios elektros, skirtingai nei pagaminamos iš vėjo ir saulės, būtų visada. Bet nevyriausybininkai idėją kritikuoja. Anot jų, kol Vakarų šalyse nėra nė vieno veikiančio mažojo reaktoriaus, nėra ir jokių garantijų nei dėl jų saugumo, nei elektros kainos. Ar Lietuvai reikia to, ko dar neturi jokia šalis? O, pvz., kaimynė Lenkija, pasidomėjusi mažaisiais reaktoriais, statys pirmą didelę atominę elektrinę. Diskutuoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ir LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Irma Janauskaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda atgaivino prieš metus keltą savo siūlymą įdarbinti gyventojų pinigus. Tik tada sakė – gynybai, dabar sako – ekonomikai. Mintis tokia: bankų sąskaitose laikomi pinigai galėtų būti paskolinti Nacionaliniam plėtros bankui ILTE ir jis juos investuotų į kurias nors ūkio sritis. Gyventojams už tai, žinoma, būtų mokamos palūkanos. Daugiau nei iki šiol skolintis iš gyventojų ir verslo nori ir Finansų ministerija. Dėl to pakeitė gynybos obligacijų platinimo tvarką, žada didesnes palūkanas. Ar žmonėms apsimokės kredituoti savo šalies poreikius?Diskutuoja: finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė ir ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis.Ved. Irma Janauskaitė.

Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Nacionalinis plėtros bankas ILTE, buvusi INVEGA, praėjusią savaitę paskelbė ambicingus planus. Galutinai pavirs banku ir kaip bankas gegužę jau pradės skolinti verslui. Per 4 metus planuojama išskolinti suma – 6 mlrd. eurų. Ar pavyks? Kam skolins, kam tikrai ne? Ką tokie pinigai reikštų ekonomikai ir, galiausiai, visuomenei, gyventojams? Apie tai – Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Netrukus apie priverstines atostogas. Ar gali darbdavys versti darbuotoją išeiti atostogų?Dar kartą atkreipsime dėmesį į sukčių veikimą - laukdami, kol gyventojų sąskaitas pasieks atsiimtos antrosios pensijų pakopos lėšos, sukčiai rengiasi apgavystėms - ieško lietuviškai kalbančių darbuotojų apgaulingiems skambučiams, nes rusų kalba žmones apgauti vis sunkiau.Po pusės aštuntos žinių - „Aktualus klausimas”. Šįkart panagrinėsime LRT užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad per praėjusius metus pablogėjo daugiau nei pusės šalies gyventojų nuomonė apie prezidentą Gitaną Nausėdą.„Aukso amžiuje” kolegė Irma Janauskaitė pasidomės, ar gyventojai jau sulaukė pirmųjų sąskaitų už šildymą sausio mėnesį. Rinkos reguliuotojas perspėja, kad tikrai nenudžiugins.Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ir kaip tik šiomis dienomis krūties vėžiu sergančios pacientės skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta vaistų, skirtų hormoninei terapijai po krūties vėžio gydymo.O vis labiau artėjant olimpinėms žaidynėms, šiandien pasakojimas apie biatlonininką Maksimą Fominą.Ved. Liuda Kudinova

Šią savaitę gyventojai pradės gauti sausio sąskaitas už šildymą. O jos, rinkos reguliuotojo teigimu, bus netgi didesnės, nei skelbė šilumininkai: kai kas gaus ir 110 proc. didesnes. Jau nuvilnijo aiškinimųsi banga. Kodėl ne visi šilumininkai degina vien biokurą, kad apšildytų miestus? Kodėl mazutas su dujomis jiems geriau? Kokios bus sąskaitos, kai atsiras taršos mokestis biokurui? Ir ar nebus taip, kad teks sugrąžinti PVM lengvatą šildymui ir taip sumažinti sumas sąskaitose? Diskutuoja Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, Energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas ir „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis.Ved. Irma Janauskaitė.

Auksas – brangiausias istorijoje. Už unciją – daugiau nei 5 tūkst. dolerių. Kas atsitiko? Kodėl dabar visi nori aukso? Ar tai jau reiškia, kad nėra nei geopolitinio stabilumo, nei patikimų kitų turto klasių, į kurias galima investuoti? Ar neprofesionalui verta prisipirkti aukso, pvz., už atsiimtus II pensijų pakopos pinigus? Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Šiemet galimos keliolika naujovių darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taisyti Darbo kodeksą. Pokyčiai susiję ir su bandomuoju laikotarpiu, ir su atleidimu iš darbo, su nuotoliniu darbu, su atostogų praradimu ir dar su daug kuo. Šiemet taip pat turėtų įsigalioti pakeitimai, susiję su atlyginimų skaidrumu.Bet ką jie iš tikrųjų reikš? Kas keisis į gerą, o kas – į blogą pusę? Diskutuoja Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė ir „WIDEN“ partneris, advokatas, Darbo teisės praktikos vadovas Vilius Mačiulaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Jau pora savaičių, kai galima prašyti nutraukti kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose.Vieni sako, kad tai – metų sprendimas žmonėms. Kiti – kad finansinio raštingumo testas. Treti galimybę nutraukti ryšius su privačiais fondais vadina pagaliau atgauta laisve. Kaip ir prognozuota, suaktyvėjo verslai, siūlantys atsiimtus pinigus išleisti, perkant jų prekes ir paslaugas. Pvz., viena erotinių prekių parduotuvė skelbia: nerūpi ateitis – pasirūpink bent malonumu. Kauptus pinigus kviečia „ištaškyti“. Bet iš tikrųjų „taškyti“ – tai yra išleisti čia ir dabar tam, kam norisi ar kam reikia? Ar nukreipti kitur? Jeigu taip, kur naudingiausia?Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.Ved. Irma Janauskaitė.

Sausio 1 d. įsigaliojo pernai vasarą Seimo patvirtintos mokesčių reformos pakeitimai. Vienas jų – gyventojų pajamų apmokestinimas. Keičiasi pats principas, didėja progresyvumas – atsirado naujas tarifas. Pokyčiai galimi ir dirbantiems pagal darbo sutartį, ir individualiai, ir gausiantiems atsitiktinių pajamų. Daliai gyventojų teks sumokėti daugiau mokesčių. Kam, kodėl ir kokiais atvejais? Kiek GPM pokyčiai paveiks ekonomiką, algas, kainas? Pirmojoje 2026 m. laidoje – „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.Ved. Irma Janauskaitė.

Kiek dirbsime ir kiek ilsėsimės kitąmet? Vien ilgųjų savaitgalių 2026 m. bus dvigubai daugiau nei šiemet – šeši.Kada labiausia apsimokės eiti atostogų, ypač jei nusimato algos pokytis? Kas kitąmet jau praras sukauptas atostogas?Tarpušvenčiu apie darbo ir poilsio dėlionę – Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.Ved. Irma Janauskaitė.

Šios Kalėdos, kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, bus proga pasikalbėti ir apie kaupimą privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Prieš savaitę ministerija ir „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri rodys, kiek pinigų galite atsiimti ir kokia bus Jūsų pensija, tą padarius arba nepadarius. Ką rodo ir ką nutyli ta skaičiuoklė?Skubėti žmogui priimti sprendimą ar ne ir, svarbiausia, kokį jį priimti? Apie tai Kūčių išvakarėse diskutuoja „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė, ekonomistas Romas Lazutka ir Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.Ved. Irma Janauskaitė.

Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai.Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas. Su skurdu kovojantys nevyriausybininkai sako, gaila žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. Bet pritaria antstoliams, kad privataus kaupimo reformos langas – šansas skolų turinčiam žmogui gyvenimą pradėti nuo švaraus lapo. Diskutuoja Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Elektrą patys sau pasigaminantys vartotojai tampa rakštimi elektros tiekėjams. Šiems vietoje pelno iš saulės ir vėjo – nuostolis. Energetikos ministerija parengusi koncepciją, pagal kurią nuostolius tiekėjams padengtų ne tik elektrą sau pasigaminantys vartotojai, bet ir visi kiti elektros vartotojai. Rinkos reguliuotojas sako, kad toks modelis – labiausiai subalansuotas visų pusių atžvilgiu. Laidos dalyvai: Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

2026–2027 m. bet kuris žmogus, kaupiantis privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, kaupimą galės nutraukti, pinigus atsiimti ir daugiau jokių reikalų su tuo neturėti. Kaip tą bus galima padaryti ir ar verta, žmonės klausinėja vieni kitų ir „Sodros“. Ne visi žino, kad atsiimti visus pinigus iš tikrųjų reiškia ne visus. Kartais atsiimant pinigus gali tekti susimokėti. Išsamiau – „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė ir „Tegos“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.Ved. Irma Janauskaitė.

Dalyje šalių senatvės sulaukę žmonės įdarbina savo namus. Tai vadinamoji atvirkštinė hipoteka. Būstas ar kitas NT lieka žmogaus nuosavybė, jis jame gyvena iki mirties ir dar kas mėnesį gauna reguliarias išmokas iš banko. Kas čia per schema? Ar Lietuvoje gali prigyti tai, kas gan populiaru Jungtinėse Valstijose? Diskutuoja investuotojas Mindaugas Busila, paskolų tarpininkas Giedrius Skėrys ir NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Europos centrinis bankas jau triskart iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų. Paskolų turėtojams aktualiausia norma liko ties 2 proc. riba. Paskutinį kartą šiemet ECB rinksis gruodžio viduryje. Bet Lietuvos banko vadovas daug vilčių, kad palūkanos bus sumažintos, neteikia.Ką reiškia 2 proc. palūkanos gyventojams, verslams, ekonomikai? Ir kodėl jau kalbama apie artėjantį jų didėjimo ciklą? Diskutuoja finansų rinkų ekspertė Eglė Džiugytė, LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius ir nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė.Ved. Irma Janauskaitė.

Infliacija Europoje stabilizuojasi, bet maistas – sparčiai brangsta. Tokią prognozę pateikęs Europos centrinis bankas sako, kad vienas iš trijų europiečių nerimauja, ar galės įpirkti maistą. Lietuvoje maisto jau neįperka, anot nevyriausybininkų apklausų, beveik dešimtadalis gyventojų. Dalis maisto produktų čia jau kainuoja brangiau nei ES vidurkis. Kas vyksta su maisto kainomis? Ar Maisto taryba gali jas suvaldyti? Diskutuoja: VU docentas Algirdas Bartkus ir KTU docentas Evaldas Stankevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Milijonus eurų iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojantys sukčiai, Lietuvos banko vadovo teigimu, yra kita finansinės pažangos pusė. Duomenų viliojimas, skatinimas investuoti, romantinių sukčių vilionės – visa tai jau kasdienybė. Gediminas Šimkus kviečia sukčiams skelbti nulinę toleranciją. Bet ką realiai čia galima padaryti?Kokie pokyčiai ruošiami? Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė, telekomunikacijų bendrovės „Telia“ veiklos užtikrinimo vadovas Vytautas Bučinskas ir dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.Ved. Irma Janauskaitė

Naujovė individualiai dirbantiems žmonėms – pagaliau atsirado seniai žadėta galimybė atidaryti specialią smulkiojo verslininko banko sąskaitą. Mokesčių inspekcija žada, kad per ją bus patogu tvarkyti ir pajamas, ir mokesčius. Bet smulkiųjų verslininkų atstovė sako jokio palengvinimo ar biurokratinės naštos sumažinimo čia neįžvelgianti, o kai kam net uždraustų ja naudotis. Diskutuoja Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Ved. Irma Janauskaitė.

Nuosavų automobilių remontas prieš išsinuomojant valdišką, rūpinimasis sutuoktinių transportu ir kelių automobilių priežiūra vienu metu – tai parodė LRT Tyrimų skyriaus atlikta Seimo narių išlaidų analizė. Nors politikai ginasi, kad griežtai laikosi taisyklių, Kultūros komiteto pirmininkas po LRT klausimų dalį pinigų jau grąžino. Komentuoja LRT tyrimų skyriaus žurnalistas Mindaugas Aušra.Iki moksleivių rudens atostogų liekant kelioms savaitėms, tėvai suka galvas, kur palikti mažesnius vaikus, jei patys tuo metu negali atostogauti. Marijampolės savivaldybė kol kas vienintelė šalyje pasiūlė per mokinių atostogas leisti pradinukams lankyti prailgintas grupes. Kur jūs paliekate vaikus per atostogas, ar reikėtų, kad ir kitos savivaldybės leistų pradinukus leisti per atostogas į prailgintas grupes? Komentuoja Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Asta Kulbokienė ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.Kiekvienas žmogus galės tapti ne tik komercinių bankų, bet ir centrinio banko klientu. Tokią galimybę suteiks skaitmeninis euras. Europos centrinis bankas dabar kaip tik bando ištestuoti, kaip viskas veiks realybėje. Komentuoja žurnalistė Irma Janauskaitė.NATO šalių gynybos ministrai renkasi Aljanso būstinėje Briuselyje. Susitikimų darbotvarkėje: NATO pajėgumų stiprinimas ir karinė parama Ukrainai.Kol valdantieji ieško naujo kandidato į kultūros ministrus, laikinai kultūros ministrės pareigas eina Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ji šią savaitę buvo susitikusi su kultūros ministerijos darbuotojais. Komentuoja Raminta Popovienė.Kaune atsinaujino diskusijos, kas turėtų prisiimti atsakomybę už Žaliakalnio funikulieriaus likimą. Šiuo metu vienas seniausių Kauno simbolių ir valstybės saugomas kultūros paveldo objektas neveikia dėl prastos techninės būklės. Komentuoja Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė.

Skaitmeninio euro idėją iškėlęs Europos Centrinis Bankas tada sakė, kad nauja pinigų forma leis saugiai laikyti pinigus ne tik komerciniuose, bet ir centriniame banke. Lietuvos banko teigimu, skaitmenis euras iš tiesų bus ne tik atsiskaitymo priemonė, bet daug daugiau. Jis suteiktų prieigą prie pinigų nesant interneto ryšio. Tai svarbu ir geopolitiškai. Bet kada idėja virs realybe? Kiek kainuos ir ką duos gyventojams, verslui? Diskutuoja Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius, finansų technologijų rinkos ekspertas, buvęs „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Dalis žmonių jau pasitikrino savo buto, gyvenamojo namo, kitų statinių mokestinę vertę ir jau žino, ar kitąmet jiems reikės mokėti NT mokestį nuo vienintelio arba pagrindinio savo būsto. Registrų centras prieš savaitę pateikė naują viso NT Lietuvoje įvertinimą. Butų, namų vertės padidėjo maždaug dvigubai. Kodėl toks šuolis? Kaip jis keis būsto įperkamumą ir būsto nuomos kainas? Ar netaps per brangu būstą turėti pajūryje ir didmiesčiuose?Ką gyventojams reikš išaugusios komercinio turto vertės? Diskutuoja Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas, NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvos bankas skelbia: pernai investicijos šalyje buvo sustojusios, bet šiemet vėl turėtų augti. „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad šiemet tiesioginių užsienio investicijų 16 kartų mažiau nei pernai. Investuotojų forumo valdybos pirmininkas į tai sureagavo pasakymu „pramušėme dugną“. Kas toliau? Ar investuotojai grįš pasibaigus karui Ukrainoje? Diskutuoja Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir ekonomistas Jokūbas Markevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos spalio 9 d. pradės privalomai tikrinti, ar mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas ir sąskaitos savininkas sutampa. Jeigu ne, mokėtojas gaus įspėjimą, pinigai nebus pervesti. Jei viskas sutaps, žmogus vis tiek gaus pranešimą, tik jo turinys bus kitoks. Ši naujovė, tikimasi, sumažins pinigų klaidžiojimo ir sukčiavimo atvejų. Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei tūkstantis startuolių. Šios įmonės – tarp geidžiamų jaunimo darbdavių. Vidutinis atlyginimas jose – per 4 tūkst. eurų, dirba šioje ekosistemoje 19 tūkst. žmonių. Bet kodėl iš visų besisteigiančių startuolių brandžiomis įmonėmis tampa palyginti nedaug jų? Diskutuoja „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Pusė smulkiųjų verslininkų dar nenaudoja išmaniųjų kasos aparatų, kuriuos visas verslas jau privalėjo turėti nuo gegužės. Mokesčių inspekcija baudų neskaičiuoja, jeigu verslas turi preliminarų susitarimą su įrangos tiekėju, bet laiko smulkieji turi iki šių metų pabaigos. Kas stabdo diegti išmaniuosius kasos aparatus? Kokie jų privalumai, kokie trūkumai? Ką VMI duoda gaunama informacija? Ir kas iš viso to pirkėjams?Diskutuoja: Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.Ved. Irma Janauskaitė.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinama PVM lengvata šildymui, todėl prognozuojamas gerokas kainų šuolis. Gyventojai jau gali kreiptis dėl kompensacijos už būsto šildymą ir karštą vandenį.Aktualus klausimas. Pastarąją savaitę Lietuvoje viešai vėl diskutuojama dėl 4-ių darbo dienų savaitės.Ar sutiktumėte, kad toks darbo modelis būtų taikomas visuotinai, kaip tai siūlo paskirtoji premjerė?Konkurencijos taryba laukia gyventojų pagalbos, nustatant draudžiamus įmonių susitarimus, pvz., dėl kainų. Už labai vertingą pranešimą galima gauti 100 tūkst. eurų. Irma Janauskaitė plačiau.Savaitgalį Lietuvos sporto pasaulį sukrėtė tragedija - po šuolio į vandenį žuvo ledo ritulininkas. Medikai kasmet, prasidedant maudynių sezonui primena, kodėl negalima į vandenį šokti žemyn galva, to moko ir vaikus, ir suaugusiuosius.Pilietiškas žmogus, norintis pranešti apie sovietinių simbolių propagavimą arba demonstravimą, pats gali būti palaikytas tokios simbolikos propaguotoju ir net pakviestas rašyti pasiaiškinimą policijoje. Muziejininkė, visuomenininkė Nina Puteikienė atsidūrė tokioje situacijoje.Ved. Liuda Kudinova

Konkurencijos taryba kasmet nustato bent kelis įmonių susitarimus dėl kainų. Tokie susitarimai – tiesioginė žala vartotojams, todėl taryba viliasi jų pagalbos. Jei bent dalis žmonių, pvz., nusižengimą darančių įmonių darbuotojų, apie tai praneštų, nustatomų kartelinių susitarimų, anot Tarybos vadovės, reikšmingai padaugėtų.Bet gal nutiktų atvirkščiai – skundai tik pridarytų nereikalingo darbo Konkurencijos tarybai ir rūpesčių nekaltam verslui? Diskutuoja Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, Laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir buvęs Konkurencijos tarybos vadovas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris Šarūnas Keserauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Kaip realybėje atrodytų 4 dienų darbo savaitė, pirmoji 2015 m. išbandė Islandija. Bet pirmoji tai įgyvendinusi šalis – Belgija. Ji 4 dienų darbo savaitę įteisino 2022 m.Kai buvusi Lietuvos profesinių sąjungų vadovė Inga Ruginienė tapo ministre, pakartojo, kad trumpesnė darbo savaitė – ateities modelis ir žadėjo tarpininkauti darbdavių ir profesinių sąjungų susitarime dėl jo. Gal jau tikrai laikas visiems dirbti trumpiau? Bet ne visi darbuotojai, pabandę dirbti 4 dienas, labai patenkinti. Kodėl? Diskutuoja: Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, advokatų kontoros „Widen“ partneris, ginčų sprendimo praktikos vadovas Mantas Mikalopas, įmonės „OBDeleven“ marketingo direktorius Juozapas Preikša ir LRT korespondentė Briuselyje Milda Vilikanskytė.Ved. Irma Janauskaitė

Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad apie verslo kūrimą pasvarsto beveik pusė jaunų žmonių. Bet tuo viskas ir baigiasi. Kodėl jauni žmonės taip ir nesiryžta imtis ko nors savo? Ir kokie darbdaviai yra tie, kurie vis dėlto ėmėsi susigalvotos veiklos, išsilaiko patys ir suteikia darbo kitiems? Kas jiems svarbu, kaip jie vertina vyresnius darbuotojus? Apie tai, kokia darbdavių karta auga, diskutuoja personalo atrankos įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė ir Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorė Patricija Reut.Ved. Irma Janauskaitė.

Liepą Lietuvoje įregistruotas 1 651 elektromobilis. Energetikos agentūros teigimu, tai – didžiausias mėnesio registracijų skaičius per visą istoriją. Ar tai rodo, kad elektromobiliai Lietuvoje jau įperkami daugeliui? Diskutuoja Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas ir „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas.Ved. Irma Janauskaitė

430 tūkst. žmonių Lietuvoje turi investicinį gyvybės draudimą. Populiarumu šis draudimas nusileidžia tik antrajai pensijų pakopai. Bet į ją žmonės įtraukiami privalomai, o investicinis draudimas savanoriškas.Lietuvos bankas dar prieš porą metų paskelbė, kad dažnas nesupranta, kas yra tas investicinis draudimas, ką jis perka. Beveik pusei žmonių draudimo sutartys tiesiog įpirštos, o tie, kas taip padarė, pelnėsi ir tiek, nes patys nebūtinai išmano apie finansus. O yra, pvz., puodų pardavėjų ar kirpėjų, šalia parduodančių ir investicinį draudimą.Bankas sako, kad perkantys žmonės yra silpnoji pusė ir reikia juos apsaugoti. Taigi, nuo kitų metų griežtina reikalavimus investicinio gyvybės draudimo platintojams. Ką tai pakeis? Diskutuoja Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vadovė Justina Šalčiuvienė, iniciatyvos „Moterys investuoja“ įkūrėja, edukatorė Laura Šeškienė ir investavimo konsultantas Mindaugas Dauksevičius.Ved. Irma Janauskaitė.

Pusmetis, kai dalis gyventojų per mėnesį gali nemokamai išsigryninti didesnę sumą nei pernai – 800 eurų. Jeigu tik savo banke pasirinkę vadinamąjį bazinį paslaugų krepšelį. Išsigryninimo limitus rudenį didins ir vienas didžiausių bankų šalyje „Swedbank“ – ne tik bazinio krepšelio turėtojams. O finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ pradėjo plėtoti bankomatų tinklą – pinigų bus galima ir atsiimti, ir įnešti. Ar visa tai reiškia, kad poreikis gryniesiems Lietuvoje didėja? Diskutuoja „Paysera POS“ vienas įkūrėjų Mantas Chodosevičius ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Prieš mėnesį Seimas priėmė mokesčių reformą. Verslas paketą pavadino jovalu.Pakeitimai įsigalios nuo kitų metų. Ir ne tik gyventojams. Nemaža dalis – įmonėms ir smulkiesiems verslininkams, tai yra individualiai dirbantiems žmonėms. Kas jiems keisis? Kam verslas turi ruoštis ir ką tai reikš paslaugų ir prekių pirkėjams? Diskutuoja Mokesčių konsultantų asociacijos vadovė Tatjana Erdman, advokatų kontoros „Tegos“ mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė ir platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Vakarų Europos įmonėms vasarą masiškai atostogaujant, darbo grafikus koreguoja ir dalis Lietuvos įmonių. Sako, poilsis visiems vienu metu rodo, kad Lietuvos verslas – tarptautinės rinkos žaidėjas. Bet vis tiek grupinės atostogos pas mus – nepalyginti retesnis reiškinys nei svetur. Kodėl? Ar lietuviai – darboholikai? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, advokatų kontoros „Tegos“ partnerė Ieva Povilaitienė, įmonės „Inovatyvių procesų sprendimai“ vadovas Darius Didžgalvis ir LRT korespondentas Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Ved. Irma Janauskaitė.

Vieni tai vadina atgauta laisve elgtis su savais pinigais kaip nori. Kiti – sugrąžinimu į socializmą, kai visi gavo vienodai mažas pensijas. Šiaip ar taip, emocijos po Seimo priimtos antrosios pensijų pakopos reformos rimsta, bet, artėjant kitiems metams, klausimų – kas toliau ir ką man daryti – privačiuose fonduose kaupiantiems žmonėms, matyt, kils nemažai.Internete jau pasigirsta svarstymų, kaip bus galima pagudrauti per tą dvejų metų langą ir gal net apgauti valstybę. Kiek tai realu? Diskutuoja: VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros profesorė Daiva Skučienė ir „Sodros“ pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.Ved. Irma Janauskaitė

Beveik pusmetis, kai būsto paskolą turintys žmonės gali lengviau ir pigiau pakeisti tą paskolą išdavusį banką ir taip susimažinti mėnesio įmoką. Gali ir nekeisti banko, o iš naujo susitarti su tuo pačiu.Lietuvos banko vadovas sako, kad refinansavimo nauda – akivaizdi. Geresnes sąlygas išsiderėję žmonės sutaupys iki 160 mln. eurų.Bet paskolų tarpininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai už būsto paskolas bankams tebemoka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje.Kodėl taip yra? Diskutuoja: Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuva didelių įmonių vadovybėje siekia lyčių lygybės. Seimas toliau svarsto įstatymo pataisas, kurios numato, kad didelių įmonių valdybose ir jų priežiūros organuose moterų būtų bent 33 proc.Aktualus klausimas. Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams, „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimas, drąsesnis pensijų indeksavimas, valstybė kompensuos pusę daugiabučio renovacijos išlaidų, būtina gerinti santykius su Rusija, Baltarusija ir Kinija. Tai tik keli pažadai, kuriuos partijos vardija per šią Seimo rinkimų kampaniją. Kiek rinkėjams pavyksta atskirti, kurie politikų rinkimų pažadai įgyvendinami, o kurie – tik populizmas?Statybininkų stygius toks, kokio nėra buvę, sako dalis rinkos atstovų. Irma Janauskaitė aiškinasi, kuo tai baigsis.Lietuva toliau peržiūri šalies pasirengimą karui ar ekstremaliajai situacijai ir tam pastaruoju metu treniruojasi. Kaip sekasi tai daryti?Kauno centrinio pašto rūmuose 2027 m. bus atidarytas Nacionalinis architektūros institutas. Kol bus rekonstruojamas centrinio pašto pastatas, institutas laikinai veiks kitose patalpose Kauno centre.Ved. Edvardas Kubilius