Podcast appearances and mentions of irma janauskait

Aukščiausiasis teismas pasakė, kad dirbti keliose darbovietėse vienu metu galima ne visada – pas konkurentą nuėjęs žmogus gali būti atleistas ir net be kompensacijos. Ką tai reiškia? Kaip vertinti teismo išaiškinimą, kai Darbo kodeksas nedraudžia kelių darbų? Ar dabar nebus taip, kad bet kuris darbdavys bet kuriam darbuotojui neleis dirbti kitur? Diskutuoja advokatų bendrijos TRINITI JUREX Darbo teisės komandos vadovė Jurgita Judickienė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Investuotojų forumo vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.Ved. Irma Janauskaitė.

NT mokesčio pakeitimai – daug kalbų, daug skaičiavimų, bet dalis žmonių visiškai susipainiojo, ar jie mokės už būstą, ar nereikės. Koks bus galutinis mokesčio variantas, šią akimirką sunku pasakyti, nes jau yra siūlymų taisyti projektą, kurį Seimui atnešė Vyriausybė. O ji kalba apie skirtingas grindis, skirtingus tarifus. Tai šįkart suprantamai apie tai, kas tos minimos grindys, lubos, tarifai ir pan. Studijoje Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, mokesčių teisininkė Agnė Pimpytė.Ved. Irma Janauskaitė

Kitų metų vasarą Lietuvoje jau turi galioti teisės į remontą direktyva. Jos tikslas – kad kuo daugiau gaminių būtų remontuojami ir kuo ilgiau naudojami, o ne keičiami naujais. Bet ar ilgaamžiški daiktai netaps brangesni nei vienkartiniai? Apskritai, pirkėjams iš direktyvos – daugiau naudos ar žalos? Diskutuoja: Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Justina Sušinskaitė, advokatų kontoros „Widen Legal“ teisės patarėja Vitalija Uzialaitė ir automobilių diagnostikos įmonės „OBD eleven“ rinkodaros direktorius Juozapas Preikša.Ved. Irma Janauskaitė

Sąskaitos už elektrą nuo birželio bus kitokios nei dabar – visi tiekėjai jose privalės nurodyti ne tik galutinę kainą, kiek žmogui mokėti, bet ir savo tuo metu turimus pigiausius planus. Taip tikimasi, kad neliks permokančių už elektrą, o tokių šiuo metu – pusė milijono. Bet ar tai skatins tiekėjų konkurenciją? Apie praktinę naujovės pusę diskutuoja energetikos viceministrė Edita Gudauskienė, Vartotojų aljanso tarybos narys, „Žiedinės ekonomikos“ direktorius Domantas Tracevičius, „Ignitis“ komunikacijos partnerė Laura Beganskienė ir „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų departamento vadovas Mantas Kavaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė.

Nuo gegužės 1 d. – naujovė būsto paskolos atėjusiam žmogui. Bankai privalo pateikti du suskaičiuotų palūkanų variantus – kintamų ir fiksuotų, kad žmogus matytų skirtumą, kada kiek mokėtų paskolos, ir galėtų pasirinkti.Bankų asociacija dėl naujovės jau anksčiau išsakė skeptišką poziciją. Esą stebuklų tikėtis neverta – dalis bankų ir iki šiol siūlė abi alternatyvas. Tad kur jų pliusai, o kur minusai? Ar nebus taip, kad dalis žmonių palūkanas dabar fiksuos ir permokės už paskolą? Diskutuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas ir paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas.Ved. Irma Janauskaitė

Tūkstančiai žmonių kaip tik šiuo metu sprendžia, ar pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose.Tūkstančiai kaupia, bet ne visi to nori, – tiesiog buvo automatiškai įtraukti ir nespėjo atsisakyti.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengusi siūlymus, kaip pertvarkyti šį privatų kaupimą, rytoj šiuos siūlymus turėtų svarstyti Vyriausybė. Verslas – iš viso 11 asociacijų – teigia, kad du siūlymai sugriautų visą sistemą. Lietuvos bankas numatė kelis scenarijus, kaip kas po pertvarkos galėtų vykti: kiek žmonių galėtų pasitraukti iš kaupimo, kokias sumas atsiimtų, kaip tai paveiktų kainas šalyje. Dalis ekonomistų sako, apokaliptinio scenarijaus neįžvelgiantys. Tai kaip pasielgti – išmintingiausia? Diskutuoja VU Socialinės politikos katedros vedėja profesorė Daiva Skučienė, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Audrius Gelžinis ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.Ved. Irma Janauskaitė

Dalis saulės elektrines įsirengusių žmonių noriai investuoja į elektros kaupiklius. Valstybė tokį norą remia. Ar verta tuo pasinaudoti? Kai kurie ekspertai sako, kad tikroji šio kaupiklio nauda paaiškės tik ateityje. Svečiai: „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliauskas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė

EK pradėjus pažeidimo procedūrą prieš pavėlavusią Lietuvą, Seimas pagaliau perkėlė europinę PVM direktyvą į nacionalinę teisę. Sako, tai buvo skola smulkiajam verslui ir dabar ji grąžinta. Bet ką tai keičia? Ekspertų teigimu, daug ką – atsiras tikri ir netikri PVM mokėtojai. Tą turi žinoti visas verslas, kitaip gali patirti nuostoliŲ. Diskutuoja VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Registrų centro duomenimis, po daugiau nei 10 butų šiuo metu turi 65 asmenys Lietuvoje. Du iš jų – Dainius Zgrabskis ir Vytautas Ulozas – studijoje. Apie investavimo į NT pradžią, apie tai, kokie butai geriausiai išnuomojami, apie NT užsienyje ir apie galimą NT mokestį.Ved. Irma Janauskaitė

Kuo daugiau moki, tuo geriau. Taip sakoma apie užsienio kalbas. Specialistų paieškos portalas „CVMarket“ atliko tyrimą, kuriomis kalbomis kalbančių darbuotojų ieško Lietuvos verslininkai. Ir štai – staigmena. Iškart po mokančių anglų kalbą, kuri yra populiariausia, reikia mokančių rusų kalbą, o trečioje vietoje – lenkų. Ką tyrimo rezultatai sako apie įmones, apie jų veiklos pobūdį? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, kalbų mokyklos „AMES Education“ generalinė direktorė Eglė Kesylienė ir portalo „CVMarket“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva.Ved. Irma Janauskaitė

Artėja data, kai prasidės vieno ir dviejų centų mažinimas apyvartoje. Nuo gegužės 1 d. už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad grąžos šių dviejų smulkiausių monetų žmogus negaus. Kaip pirkti, kad apvalinimas būtų tavo, o ne pardavėjo naudai? Ar prekybininkai nepasinaudos proga ir nepakels kainų? Diskutuoja Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys ir Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Šį kartą laidos tema atitinka laidos pavadinimą. Rinkose dabar išties – aukso amžius. Aukso kaina viršija rekordus, jau perkopė psichologiškai svarbią 3 tūkst. dolerių už Trojos unciją ribą. Kodėl? Ką tokie rekordai sako apie pasaulį, kuriame gyvename?Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvoje gali atsirasti dar viena laisva diena. Panašu, kitos laisvos dienos sąskaita. Vyriausybė jau pritarė Seimo Pirmininko S. Skvernelio iniciatyvai į švenčių sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją. Bet kartu rekomendavo atsisakyti kito laisvadienio – Vėlinių dienos lapkričio 2-osios. Gerai tai ar blogai? Kiek išvis reikia nedarbo dienų? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, advokatų kontoros „WALLESS“ teisininkė Karolina Mickutė ir Profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis.Ved. Irma Janauskaitė

Europos centrinio banko Vykdomosios tarybos narė prakalbo apie tai, kad bankui gali tekti pristabdyti arba visai sustabdyti palūkanų mažinimus. Nes infliacija euro zonoje – ne į mažėjimo, o į didėjimo pusę.Kaip infliaciją paveiks pasaulinis muitų karas? Ar jis atneš ne tik prekybinių nuostolių, bet ir palūkanų karpymo pauzę? Diskutuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Du siūlymai elektros vartotojams. Vienas, registruotas Seimo nario A. Dudėno, paliestų visus gyventojus. Kitas, parengtas energetikos ministro Ž. Vaičiūno, – beveik pusę. Abu siūlymai kalba apie galimybę žmonėms būti visuomeniniame tiekime. Rinkos reguliuotojas ir ekspertas realiu vadina ministro projektą. Kodėl? Kaip VERT garantuotų, kad socialiai pažeidžiamiems vartotojams elektra visada būtų pigesnė iki pat 2030 m.? Kodėl ir visuomeniniam tiekimui gali atsiras abonentinis mokestis? Ir kas bus po 2030 m.? Diskutuoja: VERT vadovas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Trejus metus iš eilės Lietuvoje labiau apsimoka gauti socialines išmokas, nei darbintis į dalį darbų. Tą rodo nedarbo spąstų rodiklis. Naujausią jo analizę skelbia Laisvosios rinkos institutas. Jo skaičiavimu, jei žmogaus alga sudaro iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dirbti neapsimoka, nes visos socialinės išmokos – apie 1 400 eurų. Kaip išlįsti iš nedarbo spąstų? Gal tiesiog reikia didesnių algų? Diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius, „Utenos prekybos“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Miliauskaitė-Merkienė ir Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.Ved. Irma Janauskaitė

Pagrindiniai viešojo gyvenimo centrai, protai, technologijos, darbo vietos – viskas koncentruojasi Vilniuje. Regione darbo paieškos gali trukti ir dvejus metus, o darbo užmokestis – vidutiniškai 300 eurų, bet gali būti ir 1 tūkst. eurų mažesnis nei Vilniuje. Be to, personalo atrankos specialistai sako, egzistuoja ir savivertės atotrūkis. Tai kokia ta Lietuva išlindus iš Vilniaus burbulo? Ar tikrai visos savivaldybės vienodai skiriasi nuo Vilniaus? Ar realių pokyčių įneštų Regionų ministerija? Diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė Diana Cibulskienė ir įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.Ved. Irma Janauskaitė

Gynybos pramonė Lietuvoje – šaka, kuri, neabejojama, plėsis. Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė rudenį skaičiavo, kad šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje veikia 85 organizacijos ir dar dalis inovatyvių šalies įmonių, taip pat startuolių domisi galimybėmis šioje srityje. Be to, laukiama Vokietijos gynybos pramonės milžino gamyklos. Profesinės sąjungos klausia: kas dirbs, iš kur gynybos pramonė gaus gerų darbuotojų?Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Vėl nauji metai – vėl metas, kai tūkstančiams žmonių reikia nuspręsti, ar kaupti senatvei privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Ir nuspręsti reikia metu, kai vėl daug neaiškumo, kas ir kaip bus.Bet tas pats buvo ir prieš metus – irgi diskutuota, kad gali būti pakeitimų. Taigi, kaip nuspręsti žmonėms? Pensijų fondų valdytojai siūlo valdžiai palikti paskatą iš biudžeto, bet įmoką į privatų fondą padaryti tokią pat privalomą kaip įmoka „Sodrai“. Vartotojų atstovas sako, turi būti laisvė rinktis pradėti ir nustoti kaupti. Diskutuoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos vadovas Marius Jansonas, pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuva pavėlavo į savo teisę perkelti privalomą ES direktyvą. Ji turėjo įsigalioti nuo šių metų. Ko dėl to netenka šalies verslas, ypač smulkusis? Ir kokias baudas gali tekti mokėti Lietuvai iš biudžeto?Diskutuoja Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Nuo šių metų pradėjo veikti investicinė sąskaita. Nemažai visur apie ją jau kalbėta, taip pat ir LRT RADIJO studijoje. Ir nors iki šiol buvo girdėti daugiausia vien pagyros, dabar atsiranda abejonių, ar tai – tikrai labai gera naujovė investuotojui neprofesionalui. Kodėl per investicinę sąskaitą galima investuoti ne į visur? Kodėl nepagalvota apie infliaciją? Diskutuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Agnė Pimpytė, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investuojantis vilnietis Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė

Vidurnaktį sueis lygiai 10 metų, kai Lietuva įsivedė eurą. Bet net ir po tiek laiko tebėra prisimenančių ir primenančių litą.Pvz., kad ir dalis kandidatų prieš rinkimus. Yra žmonių, kurie kainas eurais tebeverčia į litus. Kas tai? Sentimentai ar ekonominė logika?Diskutuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

Artėja tai, apie ką Lietuvoje diskutuota gerą dešimtmetį. Tie, kas nuo sausio pradės naudoti naują išankstinio mokėjimo kortelę, turės pateikti asmens duomenis, o pati SIM kortelė privalės būti užregistruota. Du iš trijų mobiliojo ryšio operatorių sako, kad žmonėms tai nekainuos. Tik ar naujovė tikrai padės sumažinti elektroninių sukčių? Diskutuoja Ryšių reguliavimo tarnybos Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Virgilijus Stundžia, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, „Bitės“ privačių klientų vadovas Paulius Kudarauskas ir „Telia Lietuvos“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Lieka savaitė susimokėti NT mokestį. Dalis gyventojų sako, kad padaryti tą sudėtinga, painu, ilgai užtrunka. Be to, ne visada veikia VMI sistemos. VMI sako suprantanti, kad visa mokesčio deklaravimo prievolė nugulusi ant gyventojų pečių, nors įvedant šį mokestį žadėta kitaip. VMI sako ruošianti siūlymus, kad ateityje susimokėti už savo turtą būtų taip pat lengva, kaip deklaruoti pajamas. Diskutuoja VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, smulkusis investuotojas į NT Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė

Mokesčių inspekcijos akiratyje – elektroninė prekyba. Ir bendrai internete, ir atskirai socialinių tinklų prekyvietėse, ir platformose, tokiose kaip „Vinted“. Tai – viena prioritetinių VMI krypčių. Kodėl? Ar ten – daugiausia šešėlio? Svečiai: VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius, Buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė Žydrė Vaičiūnė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Naftos kaina ir mokesčiai lemia degalų kainas Lietuvoje. Po Naujųjų – didesni akcizai, CO2 dedamoji, didesnė biodegalų dalis litre dyzelino ir benzino. Bet nafta, prognozuojama, atpigs. Tad kiek kainuos benzinas ir dyzelinas iki Naujųjų ir iškart po jų? Diskutuoja Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė, Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos bankas kuria mokesčių surinkimo paslaugą, kuri VMI, Registrų centrui ir pan. leistų žinute paprašyti gyventojo susimokėti įmoką, rinkliavą ar baudą. Taip, kaip dabar to paties banko klientai gyventojai gali vienas kitam atsiųsti tokį prašymą susimokėti, pvz., už pietus. Lietuvos banko naujovė būtų paprastesnė nei dabar veikiančios paslaugos, ir pigesnė, leistų išvengti delspinigių. Bet rinkoje jau veikiantys verslai ją vadina nemalonia staigmena, kuri, kadangi bus centralizuota, gali nuolat strigti. Apie naudą ir rizikas diskutuoja Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Evaldas Ruzgys, asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Ved. Irma Janauskaitė

EK rekomenduojant uždrausti rūkyti lauko kavinėse, parkuose, kitose atvirose viešose vietose, raštą apie tai visoms savivaldybėms Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas žada išsiųsti šį mėnesį, kad savivaldybės apgalvotų, ar plėsti draudimą. Jeigu taip, kur. Dalis gyventojų Briuselio iniciatyvą labai palaiko, sako, turi teisę kvėpuoti švariu oru. Nes dabar esą – jokios kontrolės, lauko kavinėse nerūkantieji kenčia nuo dūmų. Tai ar šioje šalyje liks vietos rūkoriams?Diskutuoja NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas ir vilnietė Dovilė.Ved. Irma Janauskaitė

Užimtumo tarnyba fiksuoja naują tendenciją – registruotis bedarbiais šį rudenį ateina ne tik darbe neužsibuvę, bet ir mokslus greitai metę žmonės. 16–24 m. jaunuolių registruotas nedarbas – beveik 9 proc. nuo visų tokio amžiaus žmonių Lietuvoje. Darbdavių atstovai ir personalo atrankos specialistai pastebi, kad dabartinė karta nepripažįsta autoritetų, turi bėdų su sveikata, o bėgiodami po darbovietes ir keisdami sritį, netampa profesionalais. Kokia išeitis? Diskutuoja Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis, Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė ir įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.Ved. Irma Janauskaitė

Du mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ – tūkstančius savo klientų aktyviai ragina atsinaujinti arba telefonus, arba jų SIM korteles. Kodėl ir kas bus, jeigu žmonės nieko nedarys? Apie tai šį kartą. Svečiai: „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, RRT grupės vyriausiasis patarėjas Ričardas Budavičius ir VU Fizikos fakulteto mokslininkas Kęstutis Ikamas.Ved. Irma Janauskaitė

Du iš trijų būsto paskolą turinčių gyventojų šiuo metu bankui moka daugiau, nei galėtų. Gal net nebandė gauti geresnių sąlygų. Gal bandė, bet nieko nepešė. O gal buvo per brangu susimokėti už perėjimą į kitą banką. Tai štai, mažiau nei po pusmečio, nuo vasario, būsto paskolų turėtojams viskas turėtų gerokai palengvėti ir atpigti. Bet ar tai tikrai realu? Kaip Seimo priimtas įstatymas dėl būsto paskolų refinansavimo pakeis žmonių ir bankų gyvenimą? Diskutuoja Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ir būsto paskolą turintis gyventojas Martynas Suzanovičius.Ved. Irma Janauskaitė

Energetikos agentūros duomenimis, dujų kainų mažėjimas didmeninėje rinkoje tęsiasi nuo rugsėjo ir dabar dujos kainuoja apie 36 eurus už megavatvalandę. Ar tai reiškia, kad dujų pigimo rinkoje tendencija įsitvirtino ilgam? Prasideda šildymo sezonai, didės dujų poreikis. Kokius tarifus buitiniams vartotojams lapkritį tvirtins VERT? Svečiai: Energetikos reguliavimo tarybos narys Karolis Januševičius, „Ignitis grupės“ reguliavimo projektų vadovas Arūnas Molis ir „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.Ved. Irma Janauskaitė

Po ketverių metų pastangų ir laukimo – vežėjų pergalė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galutinai nusprendė panaikinti reikalavimą dėl vilkikų grąžinimo. To siekė Lietuva ir dar aštuonios valstybės. Advokatai sako, kad tai buvo pirmoji byla, kurioje Lietuva ginčijo EP ir ET priimtus teisės aktus, be to, tai viena didžiausių bylų apskritai dėl ES teisės aktų panaikinimo.Bet kas iš to? Ar masiškai kėlę verslą į Lenkiją, dabar Lietuvos vežėjai masiškai grįš į atgal? Diskutuoja Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas ir SEB Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys.Ved. Irma Janauskaitė

Nuo 2025 m. kone visiems smulkiesiems verslininkams gali tekti registruotis PVM mokėtojais. Tokią naujovę numato EK direktyva, ją Lietuva turi perkelti į savo teisę. Kai kurie mokesčių ekspertai prognozuoja, kad naudos iš EK idėjos bus mažai, o ekonomikai net priešingai – gali būti žalos, nes išaugs šešėlis. Tad kodėl EK sugalvojo registravimosi PVM mokėtojais naujoves? Diskutuoja Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuva didelių įmonių vadovybėje siekia lyčių lygybės. Seimas toliau svarsto įstatymo pataisas, kurios numato, kad didelių įmonių valdybose ir jų priežiūros organuose moterų būtų bent 33 proc.Aktualus klausimas. Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams, „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimas, drąsesnis pensijų indeksavimas, valstybė kompensuos pusę daugiabučio renovacijos išlaidų, būtina gerinti santykius su Rusija, Baltarusija ir Kinija. Tai tik keli pažadai, kuriuos partijos vardija per šią Seimo rinkimų kampaniją. Kiek rinkėjams pavyksta atskirti, kurie politikų rinkimų pažadai įgyvendinami, o kurie – tik populizmas?Statybininkų stygius toks, kokio nėra buvę, sako dalis rinkos atstovų. Irma Janauskaitė aiškinasi, kuo tai baigsis.Lietuva toliau peržiūri šalies pasirengimą karui ar ekstremaliajai situacijai ir tam pastaruoju metu treniruojasi. Kaip sekasi tai daryti?Kauno centrinio pašto rūmuose 2027 m. bus atidarytas Nacionalinis architektūros institutas. Kol bus rekonstruojamas centrinio pašto pastatas, institutas laikinai veiks kitose patalpose Kauno centre.Ved. Edvardas Kubilius

Statybininkų stygius toks, kokio nėra buvę, ir netrukus bus dar didesnis, nes naujų neateina, o daugybė dabar dirbančių šiemet išeis į pensiją. Taip sako dalis statybų bendrovių. Bet profesinės sąjungos įsitikinusios, kad šią problemą išspręstų didesnės algos: sako, būtų adekvačios, atsirastų ir norinčių dirbti. Kur tiesa? Ir kuo visa tai gresia ekonomikai?Diskutuoja „Naresta“ įkūrėjas, valdybos pirmininkas Arūnas Šlenys, „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.Ved. Irma Janauskaitė

Garantinis elektros tiekimas skirtas tam, kad žmonės neliktų be elektros, jeigu jų pasirinktas tiekėjas, pvz., nutraukė veiklą. Bet dalis gyventojų ir verslų garantinį tiekimą turi nuolat, o bendrovė ESO rinkoje seniai vadinama ketvirta lygiaverte elektros tiekėja. Rinkos reguliuotojas jau kalba, kad laikas keisti garantinio tiekimo kainodarą, kad elektros kaina nebūtų mažesnė, nei siūloma nepriklausomų tiekėjų. Diskutuoja energetikos viceministrė Inga Žilienė, ESO vadovas Renaldas Radvila, Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius ir „Enefit“ rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė.Ved. Irma Janauskaitė

Šiandien prasideda tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Jis oficialiai pradedamas Vilniaus ir Sorbonos universitetų organizuojama konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė, bendra patirtis“. Išsamiau apie šią konferenciją, sezono reikšmę ir bendrą Prancūzijos bei Lietuvos patirtį – Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.Naujame LRT KLASIKA, taigi ir „Pakeliui su Klasika“ sezone sugrįžta pasaulio muzikos naujienų rubrika. Kiekvieną ketvirtadeinį ją pristato jaunosios kartos kompozitorius Jurgis Kubilius, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Nyderlanduose. Naujienose sužinosime apie svarbiausius muzikos pasaulio įvykius ir dairysimės po klasikinės muzikos gyvenimo užkulisius – kaip gi iš tiesų atrodo scenoje spindintis muzikų gyvenimas.Rugsėjo 14-16 dienomis W galerijoje Naujosios Vilnios Dūmų fabriko teritorijoje rengiama trijų dienų trukmės šiuolaikinių japonų menininkų poezijos, skulptūros ir muzikos instaliacijos paroda, kurią lydės diskusija apie meninių veiklų (ne)prieinamumą žmonėms, atsidūrusiems visuomenės paribiuose.Juozo Miltinio dramos teatras sezoną pradeda su šiuolaikine dramaturgija. Ivano Vyrypajevo ir Mykola Mišyno režisuotame spektaklyje „Mahamaya electronic devices“ nagrinėjamos temos kviečia gilintis į žmonijos prigimtį. Pirmasis sezono spektaklis – dinamiškas šiuolaikinis vienos dalies pastatymas, kuriame nėra nei aiškios siužetinės linijos, nei konkrečių personažų. Panevėžyje lankėsi ir spektaklio repeticiją stebėjo kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kolegė žurnalistė Irma Janauskaitė. Kokie keliai ją atlydėjo į žurnalistiką? Kokios veiklos padeda semtis įkvėpimo ir kas tampa Irmos poilsiu?Ved. Gerūta Griniūtė

Buto nuoma už mėnesį – 4–5 tūkst. eurų. Vieni dėl to pasibaisėję, kiti moka ir nesiskundžia.Kiek turi kainuoti nuoma Lietuvoje? Ar politikams reikia įsikišti ir, kaip jie prieš rinkimus žada, bandyti sumažinti nuomos kainas? Diskutuoja 21 būstą nuomojantis investuotojas Dainius Zgrabskis ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Vartotojų aljansas pradėjo bandomąjį projektą, per kurį atrinktiems daugiabučių gyventojams ant balkonų bus įrengtos saulės baterijos.Pirmoji tokia balkoninė saulės elektrinė jau pastatyta. Bet kas tai – labiau pažaidimas ar naujas saulės energetikos lygis ir tokios mini elektrinės taps daugiabučių gyventojų išsigelbėjimu? Kas geriau – elektrinė ant nuosavo balkono ar nutolusi, dideliame saulės parke?Diskutuoja Vartotojų aljanso tarybos narė Rūta Trainytė ir įmonės „Vejusta“ vadovas Mindaugas Ubartas.Ved. Irma Janauskaitė

Nuo 2025 m. gegužės visi fiziškai prekiaujantys verslai privalės turėti išmanųjį kasos aparatą ir kvitų duomenis VMI teikti naujai – realiu laiku. Popierių pakeis skaitmeninis sprendimas. Bet smulkieji verslininkai sako, tai jų žlugdymas, ir nesupranta, kam to reikia. Diskutuoja Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė Daiva Čibirienė, „Paysera“ virtualios kasos vadovas Mantas Chodosevičius, VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius ir asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygį vidutinis žmogus Lietuvoje pasieks maždaug 2037 m., tai yra po gero dešimtmečio. Bet ką tai reiškia „vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygis“? Ką vidutinis lietuvis galės sau leisti tada, ko negali dabar? Diskutuoja ekonomistas, profesorius Romas Lazutka, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Vaiva Šečkutė.Ved. Irma Janauskaitė

Vyriausybės taupymo lakštai pavirs į gynybos obligacijas, tik už jas jau bus mokamos mažesnės palūkanos. Ar žmonės noriai skolins už pigiau, nei gautų, pvz., padėję indėlį banke ar kredito unijoje? Ar neišsigąs savo santaupų patikėti ne šiaip kokiam tikslui, o gynybos reikmėms?Diskutuoja finansų viceministras Darius Sadeckas, Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius ir Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.Ved. Irma Janauskaitė

Graikijoje jau galioja 6 dienų darbo savaitė. Kaip taip nutiko, kai daugelis kitų Europos šalių suka priešinga linkme – į 4 dienų darbo savaitę? Dirbti viena diena ilgiau dalį sektorių Graikija verčia pirmoji ES, bet ar ilgai bus vienintelė? Darbuotojų trūksta ne tik graikams. Apie daugiau darbo valandų diskutuoja Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. Svečiai: Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, „Widen“ partneris, advokatas Mantas Mikalopas ir LRT bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė.Ved. Irma Janauskaitė

Vagysčių neapsikentę prekybininkai siūlo įteisinti naują bausmę – antrą kartą apsivogusiems žmonėms neleisti lankytis parduotuvėse nuo mėnesio iki metų. Taip pat siūloma didinti pinigines baudas. Taip esą taikomasi į „profesionalius vagis“, kurie vagystes kruopščiai planuoja ir vis kartoja, o pavogtas prekes – parduoda. Bet ar nebus taip, kad sankcija galios net ir kartą dėl pinigų stygiaus mažos vertės prekę pavogusiam žmogui? Ar ir turėtų galioti visiems?Diskutuoja: Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Saugumo įnašas – taip Finansų ministerija pavadinusi savo siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių. Anot ministrės, draudimo sektorius irgi turi prisidėti prie šalies gynybos finansavimo. Draudikai iškart pasakė, kad prisidėtų ne jie, o žmonės, kurie draudžiasi būstą, kitokį turtą, ir pavadino tai bauda jiems. Bet Finansų ministerija idėjos neatsisakė, mėnesį laukė reakcijų, jas gavo ir vakar susumavo. Jeigu nepersigalvos, kiek pabrangs būsto, kitokio turto draudimai? Svečiai: finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė ir Draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.Ved. Irma Janauskaitė

Kasmet po Joninių daliai žmonių lieka labai nedaug laiko – vos kelios dienos – priimti sprendimą, ar jie nori pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Iki birželio 30 d. jie turi arba atsisakyti pradėti, arba nedaryti nieko ir nuo liepos jau pradės dalyvauti antrojoje pakopoje. Bet šiemet sprendimą žmonėms tenka priimti laiku, kai ne visai aišku, kaip bus pataisyta pati antroji pakopa: valdantieji tą pažadėjo po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Tai kokių pokyčių reikia? Ir, svarbiausia, ar leisti iš kaupimo pasitraukti? Diskutuoja VU profesorius Teodoras Medaiskis, Vartotojų aljanso viceprezidentas Marius Jansonas ir Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.Ved. Irma Janauskaitė

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas. Vyriausiasis Prezidento patarėjas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.Seimas spręs dėl politinės korupcijos byloje nuteisto opozicinės Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio mandato panaikinimo. Kadangi jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, apkaltos procesas vyksta supaprastinta tvarka, kai kreiptis į Konstitucinį Teismą nereikia.Planuojamas Vokietijos karių brigados dislokavimas Lietuvoje kelia didelius finansinius iššūkius Vilniui, remdamasis slapta Vokietijos ambasados Lietuvoje žinute skelbia Vokietijos leidinys „Spiegel“. Kiek tame tiesos?Nors didmiesčiai tebesutraukia daugiausiai gyventojų, matoma ir priešinga tendencija - iš didžiųjų miestų žmonės keliasi į mažesnius ar net kaimus. Ar tai - išsigelbėjimas regionams, ar kaip tik sukurs problemų, domisi Irma Janauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien minima tarptautinė tolerancijos diena. Kaip keičiasi situacija Lietuvoje? Ar jaunoji karta tolerancijos įvairovei turi daugiau?Apie remonto darbus pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas jau kurį laiką dalijasi pastebėjimais ne tik vairuotojai, bet ir ekspertai. Daugybė kelio ženklų bei linijų klaidina vairuotojus ir sunkina eismo sąlygas, daugėja avarinių situacijų.Šiandien bus duota simbolinė pradžia BIO CITY – didžiausio biotechnologijų miesto Europoje kūrimui Vilniuje. Čia veiks net 6 skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų.Finansų ministerija planuoja, kad nuo 2026-ųjų vidurvasario Lietuvoje veiks „vienas langelis“, kur žmonės galės sumokėti baudas ir skolas. Idėjos skeptikai sako, kad bus sugriauta gerai veikianti skolų išieškojimo sistema, be to, naujovė kainuos visiems mokesčių mokėtojams. Dabar kainuoja tik patiems skolininkams. Plačiau - Irma Janauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Latvijoje, Jelgavoje, jau 17 metų rengiamas tarptautinis Smėlio skulptūrų festivalis. Pašto saloje šią vasarą bus galima pamatyti beveik 20 skulptūrų. Jas kūrė keliolika menininkų iš 9 pasaulio šalių. Šiųmetė tema – pasauliniai muzikos hitai. Populiariausias dainas ir muzikos grupes smėlyje įamžino ir keli Lietuvos skulptoriai.Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paliko Majamį po to, kai atmetė kaltinimus dėl netinkamo įslaptintų vyriausybės dokumentų saugojimo ir trukdymo juos susigrąžinti. Trumpui, pirmajam buvusiam prezidentui, apkaltintam federaliniais nusikaltimais, buvo leista palikti teismą be sąlygų ar kelionių apribojimų.Šalies abiturientai šiandien laikys matematikos brandos egzaminą. Tai vienas populiariausių egzaminų. Po rekordinio praėjusių metų neišlaikiusiųjų skaičiaus matematikos egzamino rezultatų su nerimu laukia tiek moksleiviai, tiek specialistai. Kaip išmokyti vaikus matematikos?Jau visai netrukus dalis gyventojų už elektrą mokės brangiau, nes nebegaus valstybės kompensacijų. Specialistai ragina pasitikrinti savo planus ir pasikeisti juos į pigesnius. Šiuo metu apie trečdalis gyventojų yra pasirašę brangesnes nei 28 centai už elektros kilovatvalandę sutartis.Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų tarsi ne visai būdingi Lietuvai. Apie netradicinius, neįprastus verslus plačiau domėjosi Irma Janauskaitė ir Justė Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė