Podcasts about kokiose

2024-ųjų spalio 29 dieną Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Pacai. Istorijos sodo lelijos“, skirta Pacų giminės istorijai ir paveldui.Valdovų rūmai nuosekliai dirba primindami mums apie svarbias senąją Lietuvos valstybę kūrusias ir stiprinusias gimines. 2012 m. parodos sulaukė kunigaikščiai Sapiegos, o 2019–2020 m. sandūroje – kunigaikščiai Radvilos.Kuo paroda skirta Pacams yra panaši į ankstesniąsias ir kuo ji skiriasi nuo ką tik paminėtų parodų? Kuo pasižymi šios parodos sandara ir struktūra? Į kokį pasakojimą sutelkti daugiau nei 300 parodoje rodomų eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir dailės kūriniai, piešiniai ir projektai, senosios fotografijos, autentiški dokumentai ir senieji spaudiniai, ginklai ir šarvai, kitos istorinės relikvijos?Kada ir kokį išskirtinį vaidmenį senosios Lietuvos valstybėje atliko Pacai? Kokiose Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių jie visų pirma siekė pasireikšti, save realizuoti?Pacų giminės atstovai buvo ne tik įžvalgūs politikai ir talentingi diplomatai, sėkmingi karvedžiai, stropūs ganytojai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai bet ir aktyvūs bei dosnūs meno mecenatai. Kokiose sferose ir kaip reiškėsi Pacų mecenatystė? Ką iš šios giminės istorinės kūrybos ženklų mes vis dar galime išvysti XXI amžiuje?Kaip Pacai susiję su Valdovų rūmais?Pokalbis su nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniu direktoriumi dr. Vydu Dolinsku, muziejininku, vienu iš parodos kuratorių Mariumi Uzorka, muziejininke, parodų koordinatore Gabija Tubelevičiūte.Ved. Aurimas Švedas

Kas yra visuomeninė istorija (angl. „public history“)?Visuomenine istorija užsiimančių istorikų veiklos Lietuvos mokslininkų bendruomenėje dažniausiai vertinamos skeptiškai. O kokią vietą „public history“ skiria šiuolaikinės istorijos teorijos, atminties studijų lauke, pagaliau – istorijos didaktikos plotmėje dirbantys specialistai Šiaurės Amerikoje arba Vakarų Europoje?Kokiose sferose, kokiomis formomis neprofesionaliems istorijos tyrinėtojams bei populiarintojams pavyksta prisidėti prie istorinės kultūros kūrimo?Pokalbis su Vilniaus universiteto profesore ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke, kultūrologe, prof. Violeta Davoliūte.Ved. Aurimas Švedas

Apie 20 proc. moksleiviško amžiaus mokinių vasaromis dirba laikinus darbus, kad turėtų savų pinigų pramogoms ar kitoms išlaidoms. Bet ne visiems moksleiviams pavyksta rasti darbą, juolab legalų.Kokia yra vasaros darbo rinka? Kokiose savivaldybėse sezoninio darbo rinka yra, kokiose ne? Kokio amžiaus darbuotojus priima laikinam darbui darbdaviai? Ar yra šansų rasti darbų 13–15 metų paaugliams? Kaip keičiasi įsidarbinimo perspektyva nuo 18 metų? Ko pageidauja darbdaviai iš jauno amžiaus laikinų darbuotojų?Diskutuoja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Ko mes vis dar nežinome apie vėlyvojo stalinizmo ir destalinizacijos epochas Lietuvos istorijoje? Kokie svarbiausi iššūkiai kyla tyrinėtojui, kuris ima analizuoti patį dramatiškiausią laikotarpį lietuvių tautos raidoje moderniųjų laikų istorijoje?Ar galima pažvelgti į stalinizmo laikotarpį Lietuvoje kitaip nei tai daro totalitarizmo paradigmoje dirbantys tyrinėtojai?Lietuvos sovietizacija (arba sovietinė unifikacija) vyko keliais lygmenimis: politiniu, socialiniu ekonominiu bei ideologiniu kultūriniu. Kokiose sferose stalinmečiu ji vyko greičiausiai, o kur – lėčiau ir ne taip sklandžiai?Kaip galima būtų apibūdinti šioje epochoje susiklosčiusią kultūros politiką Lietuvoje?Kodėl sovietiniai ideologai nusprendė lietuvišką etniškumą integruoti į oficialią sovietinę kultūrą? Ko šiuo žingsniu buvo siekiama? Ar šis eksperimentas - mėginant sukurti tautinio komunizmo reiškinš – pavyko?Kaip ir kodėl vyko etniškumo politizacija? Kiek šį procesą sovietų valdžiai pavyko kontroliuoti?Pokalbis su Lietuvos istorijos institute dirbančiu mokslininku doc. dr. Vladu Sirutavičiumi, knygos „Politinė galia ir lietuviškasis etniškumas. Vėlyvasis stalinizmas ir ankstyvoji destalinizacija Lietuvoje 1944–1956 metais” autoriumi.Ved. Aurimas Švedas

Kreipdamiesi į teismą žmonės dažniausiai yra įsitikinę , jog kilusį ginčą gali išspręsti tik teismas. Tačiau jau ir bylinėjantis teisme yra galimybė ginčą išspręsti taikiu, abiejų šalių sutarimu taikant mediaciją. Kas yra mediacija? Ar ji mokama? Kokiose bylose galima medijuotis? Į klausimus atsako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, mediatorius Andžejus Maciejevskis.Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos bei prekybos ir paslaugų laikais, vis dažniau pasitaiko asmens duomenų apsaugos pažeidimų atvejų. Kai kurios įmonės vis dar laikosi klaidingos nuomonės, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi tyrimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų, skirs tik įspėjimą ir nedidelę baudą. Vis dėlto, teisininkai pastebi , kad toks požiūris ne visada pasitvirtina, o Lietuvoje šiandien vis dažniau kreipiamasi į teismą ir bandoma prisiteisti neturtinės žalos atlygį už teisių pažeidimus. Apie BDAR pažeidimus įmonėse, apie tai ar įmanoma prisiteisti neturtinę žalą, patarimais dalijasi advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.Apsidrausti būstą nemažai daliai lietuvių tampa įprastine praktika. Tačiau būstą apsidrausti gali tapti sudėtinga, kai savininkų yra daugiau nei vienas. O jeigu čia sutarimo nėra, arba draudžiasi ne visi gyventojai, problemų atsiranda daugybė. Skaudžiausios jos – nutikus nelaimei. Tad kaip užtikrinti turto priežiūrą ir apsaugą, kai būstas priklauso keliems savininkams? Komentuoja BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė ir advokatas, advokatų kontoros „Noor“ partneris Povilas Karlonas.Ved. Artūras Matusas

Kokius dalykus, vertus prisiminti, Viduramžių epochos žmogus visų pirma ryždavosi išguldyti raštu nebepasitikėdamas permaininga atmintimi?Kodėl 1387 m. šalies krikštas inspiravo rašytinės kultūros kaitą senojoje Lietuvos valstybėje? Kaip paaiškinti tai, kad XV a. padidėjo bendras visuomenės raštingumo lygis? Kokiose gyvenimo sferose tuo metu žmonės jau nebegalėjo išsiversti be rašto?Kodėl senojoje Lietuvos valstybėje kaip rašto kalbos funkcionavo tiek lotynų, tiek ir senoji rusų - rusėnų kalbos? Kaip reikėtų paaiškinti šią dvikalbystę? Kuomet lotynų kalba ima dominuoti rusėnų kalbos atžvilgiu?Koks yra seniausias istorikams žinomas LDK parengtas privatus dokumentas rusėnų ir lotynų kalba ir kas jame parašyta?Kokie privačiai LDK bajorų arba ponų aplinkoje rengti tekstai, istorikų požiūriu, nusipelno „dokumento“ statuso? Kaip istorikai nustato skirtį, kokie LDK rengti dokumentai priskiriami „viešų“, o kokie – „privačių“ dokumentų sferai?Į kokias pagrindines rūšis reikėtų suskirstyti privačius dokumentus, rengtus LDK XIV-XVI a.?Kokie (kokių specialybių) žmonės turėjo reikiamą kvalifikaciją rengti privačius dokumentus?Kiek griežtos ir visuotinai privalomos buvo konkrečios rūšies privačių dokumentų rengimo taisyklės? Kaip ir kur būdavo saugomi privatūs dokumentai?Ką rašytinis privatus dokumentas reiškė Viduramžių epochos žmogui?Pokalbis su istoriku, knygos „Ad perpetua rei memoriam: privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikšystėje XIV amžiaus pabaigoje – XVI amžiaus pradžioje“ autoriumi dr. Mindaugu Klovu.Ved. Aurimas Švedas

Vienas iš keturių žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą, tad psichikos sveikatos tema visais laikais lieka svarbi ir aktuali, apie ją palaipsniui girdime vis daugiau, bet retai susimąstome, kad čia gali atsiverti ir architektūrinis aspektas. Poreikis gilintis į skirtingas tipologijas ir ypač kai jos yra skirtos labai specifinei funkcijau, egzistuoja visuomet, tad šį sykį kalbėsime apie erdves skirtas psichinei sveikatai ir klausime: Kokiose erdvėse atsiduria žmonės susidūrę su emociniais sunkumais? Kaip organizuojamos jiems skirtos institucijos ir ar gali architektūra padėti joms geriau atliepti personalo ir pacientų poreikius? Su kokiais emociniais iššūkiais tenka susidurti architektūros studijų metu? Apie tai kalbamės su architekte Evelina Bartusevičiūte, tyrinėjančia, kaip architektūra ir erdvinė patirtis veikia individo agentūrą, ir su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių eksperte Karile Levickaite.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

ENBO duetas Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis susirinko atsakyti į BN+ narių užduotus klausimus. Daug laiko skirta neišblėstančiai Kyrie Irvingo temai, prisiminti keli herojai iš ankstyvų 2000-ųjų bei aptarti besikeičiantys lietuvių vaidvmenys jų komandose. Tai – tinklalaidės iškarpa, o visą laidą gali klausyti „BasketNews.lt” veiklą BN+ sistemoje remiantys žmonės: https://basketne.ws/pliusas Temos: Įžanga (0:00); Apie istorinę NBA naktį (01:15); Kodėl žaidėjai išlieka abejingi Irvingo nesąmonėms (7:22); Ar verta nerimauti dėl mažėjančių JV minučių (14:54). BN+ temos: Apie Irvingą. Vėl Ar ir kur galėtų būti išmainyti NBA lietuviai? Kokiose komandose lietuviai laimėtų žiedus? Istorija apie Sabonį, rankšluostį ir komandos žvaigždę Pasvaigstame apie S. Swiftą Kuris 2k pats geriausias OKC šansai kovoti dėl vietos įkrintamosiose Kiek šaukimų verti „Clippers“ vaidmens krepšininkai? Geriausios patirtys stebint sportą

Laidos mokslo rubrikoje kalbamės su Veronika Urbonaite-Barkauskiene, tyrinėjusia, kaip keitėsi grafičių kultūra Lietuvoje nuo vėlyvojo sovietmečio iki dabar?Pokalbis su geografu Rytu Šalna apie Sacharos dykumą.Su Augustinu Žemaičiu ir Aiste Žemaitiene leidžiamės į lietuvių kapines JAV.Kaip gyvena žmonės Lietuvos pasienyje su Lenkija? Lazdijų miesto centre sutikta senolė Onutė pasakoja, kad čia žmonės baiminasi šildymo kainų, tačiau giria drausmingą policijos darbą. Onutei - 86-eri, vaikystė prabėgo skurdžiai, todėl prisiminimai apie Lazdijus pokario metais ne patys gražiausi.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip išlaikyti gyvybingą Lietuvos ekonomiką ir spartinti augimą? Kokios verslo galimybės padėti Ukrainai likviduojant karo padarinius ir padedant miestų ir infrastruktūros atstatymo srityje? Šie klausimai aptarti Prezidento Gintano Nausėdos ir verslo atstovų susitikime.Ar sugriežtinus psichotropinių vaistų išrašymą, sumažėjo jų vartojimas? Kokiose amžiaus grupėse paplitęs psichotropinių vaistų vartojimas?Lietuvoje veikiantys kai kurie bankai pastebi pastarosiomis savaitėmis išaugusį sukčių atakų skaičių. Pavyzdžiui, „Swedbank“ informacinės saugos specialistų teigimu, sukčiai gyventojams SMS žinute praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, ir prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą. Kaip išvengti tokių sukčių pinklių?Susisiekimo ministerija pristatė kuriamą viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planą iki 2030 metų. Žemėlapyje pateikiama informacija apie esamas ir planuojamas viešas įkrovimo prieigas prie valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse, pažymėti ruožai prie kelių, kur numatoma plėtoti stoteles.Lietuvos Ortodoksų bažnyčia komentavo savo sprendimą, kodėl už priesaikos sulaužymą ir kanoninius nusižengimus suspenduoti penki bažnyčios kunigai? Ar kunigai atleisti už jų aiškią poziciją dėl putino vykdomo karo Ukrainoje?Ved. Madona Lučkaitė

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nėra požymių, jog artimiausiu metu migrantų srautai į Lietuvą sumažės. Deivido Jursevičiaus „Svarbus pokalbis“ su ministre pirmininke.Kaip aplinkai palankesni dizaino sprendimai pritaikomi kasdieniame gyvenime? Kokiose netikėtose srityse dizaineriai bando įprasminti kūrybą? Pasakoja rankų darbo urnas kuriantys Greta Unguvaitytė ir Jonas Kentrus Aliukas.Neuroedukatorė Žydrė Dargužytė-Černiauskė - apie patyriminius mokymus, ankstyvąjį vaikų ugdymą ir projektą šeimoms „Trijų širdžių džiazas“.Ved. Karolina Panto.

Šią savaitę pristatytas tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS.Ką jis parodė, kaip nuo praėjusio tyrimo pasikeitė mūsų ketvirtokų ir aštuntokų pasiekimai? Ar mažėja atotrūkis tarp aukščiausius ir žemiausius įverčius pasiekiančių mokinių? Kaip skiriasi berniukų ir mergaičių pasiekimai? Kokiose srityse nepavyksta įveikti atotrūkio? Kokius sprendimus, atsižvelgę į TIMSS išvadas privalome padaryti nedelsiant? Ką būtina keisti ar įtraukti į bendrojo ugdymo programas?Laidoje dalyvauja dr. Rita Dukynaitė, tyrimą organizuojančios tarptautinės švietimo organizacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Galvodama apie jūsų atsiliepimus ir išreikštas mintis, ko pasigedote podkaste, nutariau pakalbinti psichologę, mindfulness praktikę Rūtą Baltušninkaitę-Navickę apie dėmesio treniravimą ir jau minėtas mindfulness praktikas. Kam aktualūs tėvystės klausimai - ji yra ir pirmoji sąmoningos tėvystės (angl. Aware parenting) instruktorė Lietuvoje. Rūtos specializacija: stresas, trauma, mindfulness, tėvystės sunkumai, mediacija, konfliktų sprendimo būdai, pagalbos būdai sergant migrena, taip pat konsultuoja emocinio valgymo ar miego sutrikimų klausimais, todėl pokalbis gavosi gan platus ir įvairialypis. - Kalbėjome apie tai, kas yra mindfulness. - Kokiose srityse taikomos mindfulness praktikos. - Su kokiomis problemomis gali padėti susitvarkyti mindfulness praktikos. - Kaip maždaug atrodytų viena mindfulness praktika. - Apie skirtingas sąmoningumo arba dėmesio treniravimo technikas. - Apie tai, ko tikėtis pradėjus praktikuoti dėmesingumą, kaip greit tikėtis rezultatų ir ką jau galima vadinti siekiamybe. - Kalbėjome apie tai, ar yra praktikos skirstomos į sąmoningumo “lygius”. - Apie streso, nerimo, panikos priepuolius ir kaip dėmesingumo praktikos gali padėti tvarkytis su užklumpančiomis emocijomis ir minėtomis situacijomis, įskaitant priešvaržybinį stresą. - Apie mindfulness praktikos pradžią - kaip ir nuo ko reikėtų pradėti praktikuoti mindfulness. - Ko gali tikėtis pradedantysis ir su kokiais sunkumais jis gali susidurti. - Apie didžiausios pradedančiųjų klaidas ir dar daug kitų dalykų. - Taip pat Rūta pravedė trumpą dėmesingumo praktiką pokalbio metu, tad galėsite pasibandyti vieną iš mindfulness technikų. Tai ką, neriam?

Kur driekiasi muzikų keliai vasarą? Kokiose scenose smagiausia pasirodyti vienam ar su scenos bendražygiais? Apie tai pasakos dainininkė ir ukulelininkė Ugnė Bakanaukaitė ir akordeonininkas Tadas Motiečius. Antroje dalyje – pasaulio orkestrų muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

Kokių universitetinių studijų krypčių ar netgi universitetų netrukus nebeliks? Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigė vertinti universitetų mokslo veiklą už 2017 metus. Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad dalyje Lietuvos universitetų mokslo lygis menkas ir dėl to kone penktadalis studijų programų ir krypčių bus neakredituotos. Jų, veikiausiai, jau šiais metais neliks.Ką apie naująjį universitetų mokslo veiklos vertinimą svarbu žinoti abiturientams? Kokiose studijų kryptyse bei kokiuose universitetuose mokslo lygis itin silpnas ar netgi iš viso nekuriamas mokslas? Ar mokslo nekuriantis universitetas gali veikti aukštojo mokslo rinkoje? Ar verta studijuoti universitete, kuriame mokslininkai nekuria mokslo?Laidoje dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.

Kokių universitetinių studijų krypčių ar netgi universitetų netrukus nebeliks? Lietuvos mokslo tarybos ekspertai baigė vertinti universitetų mokslo veiklą už 2017 metus. Iš šio tyrimo paaiškėjo, kad dalyje Lietuvos universitetų mokslo lygis menkas ir dėl to kone penktadalis studijų programų ir krypčių bus neakredituotos. Jų, veikiausiai, jau šiais metais neliks.Ką apie naująjį universitetų mokslo veiklos vertinimą svarbu žinoti abiturientams? Kokiose studijų kryptyse bei kokiuose universitetuose mokslo lygis itin silpnas ar netgi iš viso nekuriamas mokslas? Ar mokslo nekuriantis universitetas gali veikti aukštojo mokslo rinkoje? Ar verta studijuoti universitete, kuriame mokslininkai nekuria mokslo?Laidoje dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys.

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val.Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?Kas užims mokinius iki vakaro?Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs? Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai? Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val.Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?Kas užims mokinius iki vakaro?Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs? Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai? Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

4-asis Vilniaus Rusijos forumas.Neįgaliųjų bendruomenės problemos.Šiuo metu iš Rygos į Vilnių vežamos donorinės kepenys, kurios dar šiandien bus transplantuotos jų laukiančiam pacientui.Sporto pranešimai. Kultūros renginių anonsas.Kokiose srityse žmonės su protine negalia gali būti netgi pranašesni už sveikus žmones?

Ronaldo Reigano nacionalinis gynybos forumas.„Radijo dokumentika“: aš čia gyvenu.Kultūros renginiai. Kokiose srityse žmonės su protine negalia gali būti netgi pranašesni už sveikus žmones?Šiandien Smiltynėje po rekonstrukcijos bus atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo ekspozicija. Vaikų alergija. Vakarietiško turgaus tradicijos: Halės turgus.

1948 m. JTO Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Kiek daugiau kaip prieš pusšimtį metų deklaracijoje išdėstyti straipsniai, kalbantys apie žmogaus laisves ir teises, aktualūs šiandien? Kokiose srityse pasiekta daugiausiai, o kurios iki šiol kelia didžiausią įtampą? Minint Žmogaus teisių dieną – pokalbis apie žmogaus teises ir laisves su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekane dr. Gintare Žukaite.

1948 m. JTO Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Kiek daugiau kaip prieš pusšimtį metų deklaracijoje išdėstyti straipsniai, kalbantys apie žmogaus laisves ir teises, aktualūs šiandien? Kokiose srityse pasiekta daugiausiai, o kurios iki šiol kelia didžiausią įtampą? Minint Žmogaus teisių dieną – pokalbis apie žmogaus teises ir laisves su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekane dr. Gintare Žukaite.

Etninės, kultūrinės, religinės, profesinės, šeimos –mūsų elgseną lemia daugybė skirtingų tradicijų, kuriomis grindžiame savo kasdienybę. Kuo svarbios tradicijos, ir ar tikrai norint jas išsaugoti privalu jų nekeisti? Kodėl dažnai esame prisirišę prie tam tikrų tradicijų, nors jų esmės jau nebesuvokiame? Kokiose žmogaus ir visuomenės gyvenimo srityse egzistuoja didžiausios įtampos tarp tradicijų ir pokyčių, ir kodėl verta tradicijas laužyti?

Etninės, kultūrinės, religinės, profesinės, šeimos –mūsų elgseną lemia daugybė skirtingų tradicijų, kuriomis grindžiame savo kasdienybę. Kuo svarbios tradicijos, ir ar tikrai norint jas išsaugoti privalu jų nekeisti? Kodėl dažnai esame prisirišę prie tam tikrų tradicijų, nors jų esmės jau nebesuvokiame? Kokiose žmogaus ir visuomenės gyvenimo srityse egzistuoja didžiausios įtampos tarp tradicijų ir pokyčių, ir kodėl verta tradicijas laužyti?

„Tai, kas įvyko po Sovietų sąjungos žlugimo buvo blogiau, nei pati Sovietų sąjunga. Jos žlugimas daugelį posovietinių visuomenių nubloškė į labai gilų tradicionalizmą. Psichologine prasme, matome sugrįžimą į XIX amžių. Sovietų sąjungos žlugimas, kad ir laikinas, buvo ir regresas, ne tik progresas“.Su kuo siejama moderni visuomenė? Kokiose srityse ir kaip ją matuoti? Kokiais bruožais ji pasižymi ir kokia yra šiuolaikinė Lietuvos visuomenė?Apie visuomenės modernėjimą – pokalbis su tyrimo „Sovietinių atminties ritualizavimo formų perėmimas: lyginamoji Vidurio ir Rytų Europos analizė“ autoriais prof. Gintautu Mažeikiu ir doc. dr. Rasa Baločkaite.

„Tai, kas įvyko po Sovietų sąjungos žlugimo buvo blogiau, nei pati Sovietų sąjunga. Jos žlugimas daugelį posovietinių visuomenių nubloškė į labai gilų tradicionalizmą. Psichologine prasme, matome sugrįžimą į XIX amžių. Sovietų sąjungos žlugimas, kad ir laikinas, buvo ir regresas, ne tik progresas“.Su kuo siejama moderni visuomenė? Kokiose srityse ir kaip ją matuoti? Kokiais bruožais ji pasižymi ir kokia yra šiuolaikinė Lietuvos visuomenė?Apie visuomenės modernėjimą – pokalbis su tyrimo „Sovietinių atminties ritualizavimo formų perėmimas: lyginamoji Vidurio ir Rytų Europos analizė“ autoriais prof. Gintautu Mažeikiu ir doc. dr. Rasa Baločkaite.

Etninės, kultūrinės, religinės, profesinės, šeimos – mūsų elgseną lemia daugybė skirtingų tradicijų, kuriomis grindžiame savo kasdienybę. Kuo svarbios tradicijos? Ar tikrai norint jas išsaugoti privalu jų nekeisti? Kokiose žmogaus ir visuomenės gyvenimo srityse egzistuoja didžiausios įtampos tarp tradicijų ir pokyčių ir kodėl verta tradicijas laužyti?

Etninės, kultūrinės, religinės, profesinės, šeimos – mūsų elgseną lemia daugybė skirtingų tradicijų, kuriomis grindžiame savo kasdienybę. Kuo svarbios tradicijos? Ar tikrai norint jas išsaugoti privalu jų nekeisti? Kokiose žmogaus ir visuomenės gyvenimo srityse egzistuoja didžiausios įtampos tarp tradicijų ir pokyčių ir kodėl verta tradicijas laužyti?