Podcasts about tado ivanausko

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus paroda „Fauna grįžta“ pristato sovietų cenzūros sustabdytą Rimanto Šulskio stelų projektą, kuris turėjo puošti muziejaus fasadą.Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga.Šiandien prasideda vienas ilgaamžiškiausių šiuolaikinės muzikos festivalių Lietuvoje – „Druskomanija“. Jau 41 metus vykstantis renginys išlaiko ne tik tęstinumą, bet ir maištingą, eksperimentinę dvasią.Žurnalistikos studijų Lietuvoje šimtmetis: ar universitetai kuria pasitikėjimą žiniasklaida?Kaune pristatytas transmedialus projektas „Šiaurė“, kviečiantis į meditacinę kelionę į save.Naujas kultūrinis židinys: Druskininkuose kuriama Žako Lipšico memorialinė ekspozicija. Kuo ji svarbi?Ved. Justė Luščinskytė

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta 50 metų kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams. Pasirodo, pelėdos ir ereliai ne tik kelia baimę, bet ir verčia mokslininkus laipioti į medžius, tikrinant lizdus – ne visada be mėlynių ar subraižytų kelių. Apie tyrimų pradžią, iššūkius ir kodėl pelėdos naktį atrodo protingesnės nei mes – kalbamės su konferencijos dalyviais.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiais metais Europos kultūros sostine džiaugiasi netolimo Tartu gyventojai, 2027- aisiais šis titulas atiteks Latvijos miestui Liepojai, o dar po dviejų metų - Lenkijos miestui Liublinui. Kaip ši žinia pasitikta Lenkijoje ir koks Liublinas pačių lenkų akimis?Nacius palaikęs, Hitleriui nekrologą parašęs, savo laiku provokatyvus, tačiau iki šių dienų didelį skaitymo malonumą suteikiantis kūrėjas. Tai norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas. Kol Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų Hamsuno literatūros vertimų ir dar tik pažindinasi su jo niuansuota biografija.Ispanų teatro kūrėjas Pablo Gisbert tiki, kad šiuolaikinis teatras pranašesnis už kiną, o Europoje turime laikytis drauge. Barselonoje gyvenantis duetas jau pažįstamas lietuviams – šią vasarą jo trupės spektaklį Tado Ivanausko sodyboje prie Kauno pamatė beveik tūkstantis žmonių. Dar vieną kūrinį trupė atveža į festivalį „Sirenos“.„Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Jaučiuosi kaip geležis, o Panevėžys – kaip magnetas“, – sako aktorius Irmantas Pilis. Jis veda ekskursijas „Panevėžys turi senamiestį“ ir pasakoja, kaip mato gimtąjį miestą, apie miesto dėmesį kultūrai ir tai, kas skatina jaunus žmones čia grįžti.„Jeigu nori atskleisti ir reprezentuoti savo visuomenės įvairovę, menas yra viena iš formų tai daryti,“ – apie žmonių įvairovės atspindėjimą naujausiame šokio spektaklyje „Lustopija“ sako vienas jo choreografų Laurynas Žakevičius. Kokį visuomenės paveikslą piešia šis spektaklis?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Bairote tūkstančiai melomanų iš viso pasaulio susirenka pamatyti ir išgirsti Richardo Vagnerio šedevrus. Šio legendinio operos festivalio nuolatinis svečias, Vagnerio muzikos žinovas Julijus Grickevičius jau ten. Kuo šiuokart operos melomaną stebina festivalis?Ketvirtasis Klaipėdos festivalis, prasidėjęs baleto premjera šį vakarą Elinge baigiasi varinių pučiamųjų ir šviesų stebuklo kupina programa Elinge „Ugnies ir vandens muzika“. Kaip vandenį girdi klaipėdiečiai?Obelynėje, gamtininko Tado Ivanausko sodyboje-memorialiniame muziejuje prasidėjo folkloro festivalis „Obelynės žolinė 2024“. Kiek joje žolinių tradicijos?LRT Klasika toliau tęsia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Šiandien keliamės į Šilalės rajone įsikūrusį Upynos etnografijos muziejų. Kuo jis ypatingas – pasakoja Vesta Vitkutė.Lietuvos pajūrio kultūros pasaulis dabar sunkiai įsivaizduojamas be maestro Tomo Ambrozaičio – vyriausiojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro dirigento, pedagogo ir chorų dirigento. Klaipėdoje gimęs ir užaugęs muzikas liko čia, ir sako, kad jo siekiamybė yra ta, kad tai, ką jo vadovaujami muzikai daro scenoje – teiktų jiems džiaugsmą, kuris savaime paliečia ir publiką. Apie atsakomybę už kuriančius kartu žmones, apie Klaipėdos svorio kainą Lietuvos kultūroje ir kita – rubrikoje „Be kaukių“ Tomas Ambrozaitis.Ved. Gabija NarušytėDonato Babensko - Baltas kadras nuotrauka.

Lietuvos generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė dalijasi patirtimi, kuo skiriasi kėniai nuo eglių, kokias ir kur eglutes miškininkai kerta specialiai pardavimui, kada miškininkai nemokamai dalija eglučių šakas.Kauno Zoologijos sodas, bene paskutinė profesoriaus Tado Ivanausko, kartu su kitais šviesiais žmonėmis įkurta įstaiga. Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė pasakoja, kad Zoologijos sode yra kampelis skirtas T.Ivanauskui, taip pat džiaugiasi, jog per mėnesį nuo sodo atidarymo vis dar susilaukia gausybės svečių, o lankomiausios yra žirafos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus entomologinio rinkinio kuratoriausRomas Ferenca pasakoja, kad aktyvios boružės yra invazinė rūšis, kuri skiriasi nuo įprastos boružės septyntaškės, raštų ir spalvų įvairove bei dydžiu.Gamtos fotografas Kęstutis Čepulėnas pristato savo knygą „Raiba tyla“ apie pelėdas, kurių Lietuvoje yra net 13 rūšių.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Iki lapkričio 6 d. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti pasiūlymus, formuojant Lietuvos poziciją dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Kaip sako ŽŪM ministro patarėja Kristina Simonaitytė, svarbu, kad direktyvoje būtų išsikelti ambicingi tikslai, bet, tuo pačiu, kad jie būtų įgyvendinami ūkininkams. Lietuvos agrarinių miškų ir mokslų centro mokslininkas Gediminas Staugaitis teigia, kad, formuojant direktyvą, yra svarbu atlikti dirvožemio tyrimai, tačiau jų vis dar stinga. Šia tema taip pat diskutuos Šakių r. ūkininkas Augustas Masevičius, VDU ŽŪA mokslininkas Vaclovas Bogužas ir agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininkas Augustas Alešiūnas.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Tado Ivanausko sodybą „Obelynė“ Kauno rajone. Sužinosite, kodėl šis sodas yra unikalus iš visų 25 ištyrinėtų paveldo sodų Lietuvoje bei kokia obelis šį sezoną dosniausia derliumi. Papasakos Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Kauno pašonėje jau šimtą metų stovi profesoriaus Tado Ivanausko sodyba. Tai ne tik memorialinis muziejus, bet ir dendrologinis parkas. Obelynėje popietę praleido Kotryna Lingienė.Pasaulyje: Damienas Hirstas ruošiasi deginti savo piešinius, Kyjive vėl atidarytas meno centras, protestas prie Botičelio paveikslo „Primavera“ ir Joni Mitchell sugrįžimasAušra ir Tauras Česnulevičiai Druskininkuose prieš daugiau nei 10 metų įkūrė „Druskos studiją“. Čia jie kviečia artimiau susipažinti su miesto istorija, druskingais šaltiniais ir druskos skulptūromis.Mados analitikės Deimantės Bulbenkaitės komentaras apie naują sceninės mados erą.Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys savęs nelaiko menininku, jam daug meno pasaulyje vykstančių procesų atrodo nepriimtini. Kaip prieš sistemą nusiteikęs kūrėjas ugdo jaunuosius menininkus?Seniausias Lietuvos miestas Klaipėda švenčia 770-ąjį gimtadienį, ta proga atidarytos parodos „Klaipėdos dailės muziejus“ ir „Vakarų vėjai: gimtadienis“. Jų kuratorė, juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė sako, kad Klaipėdos vizualiojo meno kūrėjų bendruomenė yra uždara, bet gali pasiūlyti tai, ko galbūt pasiilgsta po šiuolaikinio meno sales vaikštantis žiūrovas – tai klasikinės meno formos. Pokalbis apie tai, ar reikia Klaipėdai dailės muziejaus ir kodėl žmonės bijo eiti į parodas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Per karantiną daugybė vaikų per mažai juda. Treneriai sako, kad viena iš išeičių – kartu su tėvais imtis žiemos sporto, pavyzdžiui, slidinėjimo. Kaip pradėti? Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas, slidinėjimo treneris Ričardas Panavas.Lietuvoje toliau laikosi šalčiai. Norintieji padėti laukiniams gyvūnams girdi prieštaringų rekomendacijų. Kada žmogaus įsikišimo reikia, o kada ne? Kaip radę jau žuvusį paukštį ar žinduolį galime prisidėti prie gamtos mokslo? Ornitologas Marius Karlonas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje dirbanti veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.Interviu su Lietuvos kariuomenės kapitone Greta Žiliūte, metus praleidusia pavojingiausioje Jungtinių Tautų misijoje Malyje. Kalbina Domantė Platukytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Švietimo ir mokslo ministro pareigas laikinai einantis Rokas Masiulis sako, kad galima pasiekti kompromisą, kai visos pusės bus patenkintos, bent jau šiame etape, tol, kol išaiškės kokie kiti trūkumai, kuriuos galima bus taisyti. Anot ministro, per ketvirtadienį mokytojų profsąjungos parengs prioritetų sąrašą dėl papildomo finansavimo švietimui, nes penktadienį vyks pirmasis Vyriausybėje sudarytos darbo grupės posėdis dėl ilgalaikio viešojo sektoriaus finansavimo.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad pagerėjo medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai namuose reikalingos paprastos ar išmaniosios insulino pompos, gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaikams netrukus bus pradėtos kompensuoti ir insulino adatos.Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Briuselyje vykstančiuose Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose. Pagrindinė darbotvarkės tema – derybos dėl 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžeto. Jose Lietuva siekia trijų pagrindinių tikslų: kad mažėjant ES biudžetui nebūtų drastiškai mažinama parama iš ES sanglaudos fondų, tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams greičiau pasiektų ES vidurkį ir būtų užtikrinta tinkama parama tiek Ignalinos AE uždarymui, tiek strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimui.Augant ekonomikai, daugėja tų, kurie laisvas dienas nusprendžia leisti ilsėdamiesi užsienyje ar Lietuvoje kuriame nors iš SPA centrų. Šiemet šventinio laikotarpio kalendorius itin palankus ilsėtis. Prisidūrus prie švenčių ir savaitgalių vos kelias poilsio dienas, galima atostogauti net 11 dienų – tad nenuostabu, jog vis daugiau žmonių pasirenka tuo metu išvykti į kitus kraštus ar pasilepinti Lietuvos kurortuose. Ką reiktų žinoti keliaujant per šventes? Ko galbūt vengti? Kaip sutaupyti?Iš Naujosios Akmenės į Ukrainos Mariupolio miestą išvežama labdaros siunta.Atlantinis paltusas Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.Verslo naujienose – apie prekybą eglutėmis. Užsienio politikos aktualijos.Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras. „Naujienų žemėlapis“: antisemitizmas Europoje – didėjanti problema. Orai. Dienos renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Švietimo ir mokslo ministro pareigas laikinai einantis Rokas Masiulis sako, kad galima pasiekti kompromisą, kai visos pusės bus patenkintos, bent jau šiame etape, tol, kol išaiškės kokie kiti trūkumai, kuriuos galima bus taisyti. Anot ministro, per ketvirtadienį mokytojų profsąjungos parengs prioritetų sąrašą dėl papildomo finansavimo švietimui, nes penktadienį vyks pirmasis Vyriausybėje sudarytos darbo grupės posėdis dėl ilgalaikio viešojo sektoriaus finansavimo.Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad pagerėjo medicinos priemonių prieinamumas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Pacientai, kurių sveikatos priežiūrai namuose reikalingos paprastos ar išmaniosios insulino pompos, gali jas išsinuomoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaikams netrukus bus pradėtos kompensuoti ir insulino adatos.Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Briuselyje vykstančiuose Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose. Pagrindinė darbotvarkės tema – derybos dėl 2021–2027 m. Europos Sąjungos biudžeto. Jose Lietuva siekia trijų pagrindinių tikslų: kad mažėjant ES biudžetui nebūtų drastiškai mažinama parama iš ES sanglaudos fondų, tiesioginės išmokos mūsų šalies žemdirbiams greičiau pasiektų ES vidurkį ir būtų užtikrinta tinkama parama tiek Ignalinos AE uždarymui, tiek strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimui.Augant ekonomikai, daugėja tų, kurie laisvas dienas nusprendžia leisti ilsėdamiesi užsienyje ar Lietuvoje kuriame nors iš SPA centrų. Šiemet šventinio laikotarpio kalendorius itin palankus ilsėtis. Prisidūrus prie švenčių ir savaitgalių vos kelias poilsio dienas, galima atostogauti net 11 dienų – tad nenuostabu, jog vis daugiau žmonių pasirenka tuo metu išvykti į kitus kraštus ar pasilepinti Lietuvos kurortuose. Ką reiktų žinoti keliaujant per šventes? Ko galbūt vengti? Kaip sutaupyti?Iš Naujosios Akmenės į Ukrainos Mariupolio miestą išvežama labdaros siunta.Atlantinis paltusas Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.Verslo naujienose – apie prekybą eglutėmis. Užsienio politikos aktualijos.Dramos edukatorės Raimondos Medeišienės komentaras. „Naujienų žemėlapis“: antisemitizmas Europoje – didėjanti problema. Orai. Dienos renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Beveik ketvirtadalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvoje įtakingiausia politike toliau laikoma prezidentė Dalia Grybauskaitė, skelbia naujienų portalas delfi.lt. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kol kas besirengiant naujiems mokslo metams gydytojai sveikatą patikrino apie 160 tūkst. vaikų. Vilniaus Žydų kvartalas, kadaise užėmęs didžiąją senamiesčio dalį, XIX a. buvo vadinamas „juoduoju miestu“. Įrodyta, kad prieš šimtą metų profesoriaus Tado Ivanausko pirmą kartą užfiksuotas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas gyvatėdis veisiasi Lietuvoje.

Beveik ketvirtadalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvoje įtakingiausia politike toliau laikoma prezidentė Dalia Grybauskaitė, skelbia naujienų portalas delfi.lt. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kol kas besirengiant naujiems mokslo metams gydytojai sveikatą patikrino apie 160 tūkst. vaikų. Vilniaus Žydų kvartalas, kadaise užėmęs didžiąją senamiesčio dalį, XIX a. buvo vadinamas „juoduoju miestu“. Įrodyta, kad prieš šimtą metų profesoriaus Tado Ivanausko pirmą kartą užfiksuotas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas gyvatėdis veisiasi Lietuvoje.

Statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkstančių žmonių. Ministrų kabinetas aptaria oro taršos Klaipėdoje problemą. Garsusis amerikiečių komikas Johnas Oliveris savo pokalbių laidoje „Last Week Tonight with John Oliver“ aptarė ir „Vilnius – Europos G taškas“ reklamą. Penkios Kaspijos jūros valstybės pasirašė susitarimą dėl šio vandens telkinio teisinio statuso. Tradicines vertybes puoselėjanti kepykla „Vilniaus duona“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją siūlydami į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti lietuviškus rugius. Įrodyta, kad prieš šimtą metų profesoriaus Tado Ivanausko pirmą kartą užfiksuotas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas gyvatėdis veisiasi Lietuvoje.

Statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkstančių žmonių. Ministrų kabinetas aptaria oro taršos Klaipėdoje problemą. Garsusis amerikiečių komikas Johnas Oliveris savo pokalbių laidoje „Last Week Tonight with John Oliver“ aptarė ir „Vilnius – Europos G taškas“ reklamą. Penkios Kaspijos jūros valstybės pasirašė susitarimą dėl šio vandens telkinio teisinio statuso. Tradicines vertybes puoselėjanti kepykla „Vilniaus duona“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją siūlydami į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti lietuviškus rugius. Įrodyta, kad prieš šimtą metų profesoriaus Tado Ivanausko pirmą kartą užfiksuotas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas gyvatėdis veisiasi Lietuvoje.

„Gamta – visų namai“:Kaip atrodo gamta švenčiant Lietuvos Neriklausomybės šimtmetį. Zoologijos muziejus, Ventės rago stotis, Žuvintas... Istorija su Tado Ivanausko ženklais. Kaip buvo priimtas Gamtos apsaugos įstatymas Gamta mažų darbų nebūna.

„Gamta – visų namai“:Kaip atrodo gamta švenčiant Lietuvos Neriklausomybės šimtmetį. Zoologijos muziejus, Ventės rago stotis, Žuvintas... Istorija su Tado Ivanausko ženklais. Kaip buvo priimtas Gamtos apsaugos įstatymas Gamta mažų darbų nebūna.

Kauno miesto savivaldybė žada, kad jų Nemuno saloje suplanuotas mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ bus naujos kartos muziejus, kur viską galima liesti ir norisi grįžti. Planuojama, kad jau 2019 m. čia jau veiks ekspozicijos apie žmogų, gamtą ir technologijas bei keičiamos parodos, o temas diktuos ir aktualijos. Tado Ivanausko zoologijos muziejus kitąmet minės šimtmetį. Kauno centre įsikūrusios įstaigos šeimininkai sako, kad tokiam „klasikiniam“ muziejui keistis sunku. Bet jie irgi planuoja naujas edukacijai ir aktyviam pažinimui skirtas erdves, kurių čia iki šiol trūksta. Kodėl gamtos muziejuje kyla diskusijos apie mirtį? Ką šiais laikais veikia muziejų gidai? Kokia iškamša gamtos istorijos muziejuje Briuselyje iki šiol populiari?

Kauno miesto savivaldybė žada, kad jų Nemuno saloje suplanuotas mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ bus naujos kartos muziejus, kur viską galima liesti ir norisi grįžti. Planuojama, kad jau 2019 m. čia jau veiks ekspozicijos apie žmogų, gamtą ir technologijas bei keičiamos parodos, o temas diktuos ir aktualijos. Tado Ivanausko zoologijos muziejus kitąmet minės šimtmetį. Kauno centre įsikūrusios įstaigos šeimininkai sako, kad tokiam „klasikiniam“ muziejui keistis sunku. Bet jie irgi planuoja naujas edukacijai ir aktyviam pažinimui skirtas erdves, kurių čia iki šiol trūksta. Kodėl gamtos muziejuje kyla diskusijos apie mirtį? Ką šiais laikais veikia muziejų gidai? Kokia iškamša gamtos istorijos muziejuje Briuselyje iki šiol populiari?

Šiomis dienomis minimos žymaus gamtininko Tado Ivanausko 133-osios gimimo metinės. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų ir vienintelis Baltijos šalyse.Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo pagamintos T. Ivanausko tėvo Leonardo seniausios gyvūnų iškamšos, vėliau patekusios į muziejų iš gimtųjų namų – Lebiodkos dvaro Baltarusijoje.Visa Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus istorija ir veikla susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir prof. T. Ivanausku. Per metus muziejų aplanko 40 000 lankytojų. Šiandien moderniame centre gausu interaktyvių informacinių terminalų, supažindinančių su gyvąja gamta, gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.Šį kartą Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje lankysimės ne ekspozicijų salėse, o užkulisiuose. Ten, kur darbuojasi specialistai, ruošia eksponatus, prikelia juos naujam gyvenimui. Ten, kur ne kiekvienas gali užeiti.Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paslaptis atskleidžia direktorė Nijolė Gulbinienė, pavaduotojas Ramūnas Grigonis, skyrių vedėjai Romas Ferenca, Natalija Avyžienė, Vasilijus Vasiliauskas, Giedrė Pakeltytė, Deivis Dementavičius, Vaclovas Gedminas, edukacinių užsiėmimų vadovė Lina Marmaitė ir kiti.

Šiomis dienomis minimos žymaus gamtininko Tado Ivanausko 133-osios gimimo metinės. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų ir vienintelis Baltijos šalyse.Muziejaus ištakos siekia 1861-uosius. Tais metais buvo pagamintos T. Ivanausko tėvo Leonardo seniausios gyvūnų iškamšos, vėliau patekusios į muziejų iš gimtųjų namų – Lebiodkos dvaro Baltarusijoje.Visa Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus istorija ir veikla susijusi su Lietuvos gamtos mokslo raida ir prof. T. Ivanausku. Per metus muziejų aplanko 40 000 lankytojų. Šiandien moderniame centre gausu interaktyvių informacinių terminalų, supažindinančių su gyvąja gamta, gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.Šį kartą Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje lankysimės ne ekspozicijų salėse, o užkulisiuose. Ten, kur darbuojasi specialistai, ruošia eksponatus, prikelia juos naujam gyvenimui. Ten, kur ne kiekvienas gali užeiti.Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus paslaptis atskleidžia direktorė Nijolė Gulbinienė, pavaduotojas Ramūnas Grigonis, skyrių vedėjai Romas Ferenca, Natalija Avyžienė, Vasilijus Vasiliauskas, Giedrė Pakeltytė, Deivis Dementavičius, Vaclovas Gedminas, edukacinių užsiėmimų vadovė Lina Marmaitė ir kiti.

Žiema ne žiema, bet Kalėdos vistiek bus. Apie ką kalba Kučių vakaro gyvuliukai? Atidaro profesoriaus Tado Ivanausko vardo auditorija. Baigiasi dar vienas konkursas.

Žiema ne žiema, bet Kalėdos vistiek bus. Apie ką kalba Kučių vakaro gyvuliukai? Atidaro profesoriaus Tado Ivanausko vardo auditorija. Baigiasi dar vienas konkursas.

„Gamta – visų namai“: gruodžio vidurys gamtoje. Minint profesoriaus Tado Ivanausko jubiliejų. Kokios eglutės laukiama namuose. Kaip bendraujama valstybiniuose parkuose?

„Gamta – visų namai“: gruodžio vidurys gamtoje. Minint profesoriaus Tado Ivanausko jubiliejų. Kokios eglutės laukiama namuose. Kaip bendraujama valstybiniuose parkuose?

„Gamta – visų namai“: gruodžio vidurys gamtoje. Minint profesoriaus Tado Ivanausko jubiliejų. Kokios eglutės laukiama namuose. Kaip bendraujama valstybiniuose parkuose?

„Gamta – visų namai“: gruodžio vidurys gamtoje. Minint profesoriaus Tado Ivanausko jubiliejų. Kokios eglutės laukiama namuose. Kaip bendraujama valstybiniuose parkuose?

„Gamta – visų namai“: vasaros pasiūlymai. Ką gieda kregždės? Apie profesoriaus Tado Ivanausko palikimą. Kaip kas myli gamtą?

„Gamta – visų namai“: vasaros pasiūlymai. Ką gieda kregždės? Apie profesoriaus Tado Ivanausko palikimą. Kaip kas myli gamtą?

Laidoje girdėsite: Trumpiausių dienų metas gamtoje ir mūsų sieloje. Švenčiant profesoriaus Tado Ivanausko gimtadienį. Kada žaltys tampa gintariniu? Medžioklė gali būti nepigi.

Laidoje girdėsite: Trumpiausių dienų metas gamtoje ir mūsų sieloje. Švenčiant profesoriaus Tado Ivanausko gimtadienį. Kada žaltys tampa gintariniu? Medžioklė gali būti nepigi.