Podcasts about tiksliau

„Jei Lietuva būtų pasiryžusi skirti daug pinigų, kad užsienyje populiarintų savo menininkus, galbūt tokia programa ir įvyktų“, – sako Camille Mathon, viena iš Tulūzos bienalės organizatorių. Tulūzoje pristatoma speciali Lietuvos scenos meno programa, toks išskirtinis dėmesys būtų sunkiai įmanomas, jei ne Lietuvos sezonas Prancūzijoje.Prancūzus į Lietuvos kultūrą ir kulinariją pažvelgti kviečia dvi savaites Paryžiuje veiksiantis restoranas „Vilnelė“.Visaginą fotografavęs indas Prašant Rana išleido knygą apie šį miestą „Taikusis atomas“.Pasaulio kultūros naujienos.„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis?Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje – tyrimas apie vartus. Tiksliau, tvorą. Kauno tvirtovės tvorą, pasklidusią po viešas ir privačias miesto erdves. Ji sudomino fotografą Luką Mykolaitį. Kartu su bendraminčiais miesto sluoksnių tyrėjais jis yra įkūręs skambiai pavadintą draugiją „Paveldo institutas“ ir siūlo alternatyvą įprastiems istoriniams tyrimams.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Pokalbio pradžioje grupės daina „Nutirpęs“ – neatsitiktinai. Vis dar lengvai tirpstama, kaip galbūt saldžiai beskambėtų, ir nuo ketverto skambesio. 2020-aisiais triumfavę muzikos inkubatoriuje „Novus“, jaunų grupių konkurse „Garažas“ užėmę II vietą, po metų išleidę debiutinį albumą „Atgaiva“, o 2023-aisiais – antrąjį, pavadinimu „Nuvytusi Meilė“ (abu jie – LRT OPUS savaitės albumai), kolektyvas iš Šakių grįžo su nauja kūryba. Grupė verčia klausytojus „Aukštyn Kojom“, pristato ne tik dainą, bet ir šios vaizdo klipą, o taip pat koncentruotai ruošiasi itin svarbiam koncertiniam turui, nes, kaip sako patys, soliniai pasirodymai – ypatingi.Nors sostinėje lauke – gana pilka, LRT OPUS studijoje – „Mėlyna“. Tiksliau, dvi grupės ketvirtosios: vokalistė, gitaristė Beata Beatričė Šiuikaitė ir bosistas Saidas Stiklius.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

LRT OPUS eteryje – „Anomalija“.Tiksliau, pokalbis apie taip pavadintą naują renginių seriją, kurio krikštas birželio 1–2 d. vyks pirmąsyk lankytojams tokiu formatu atsiversiančioje Šiaurinėje Vilniaus miesto katilinėje. Kur katilai, ten ir karštis – kontrastuojančius polius jungsiantį įvykį įgarsins ir amerikietis Baltra, ir berlyniečių tandemas „Kalte Liebe“.Išsamiau intriguoja vienas iš „Anomalijos“ iniciatorių, organizatorių Mantas Pivoriūnas.Kalbino Kristupas Naraškevičius

Šįkart pakalbėkime apie populiariąją kultūrą. Tiksliau – filmus ir serialą, kurie tiktų visai šeimai žiūrėti advento vakarais. Kurie ne tik suteiks gerą pramogą, bet ir vieną kitą prasmingą žinutę perteiks laukiantiesiems Karaliaus gimimo.Pašnekovė – katechetė, mokytoja, dėstytoja Aušra Mizgirienė.Ved. Simonas Bendžius

Laidoje „Vardai ir garsai“ – žvilgsnis į prieš kelias dienas paskelbtą pretendentų į „Grammy“ apdovanojimus sąrašą. Tiksliau – į alternatyviai, roko ir elektroninei muzikai skirtas jo eilutes, kuriose daug žinomų vardų, nuo „The Chemical Brothers“ iki „Gorillaz“. Ved. Ramūnas Zilnys.

Per Kūčias gimė Jonas Mekas, o prieš pat jas Kauno paveikslų galerijoje atveriamos dvi jam dedikuotos parodos. Tai Gintaro Sodeikos kuruota audioinstaliacija „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ ir „Vieno laiško istorija“. Paroda apie gerumą ir pagalbą kviečia pažvelgti į vieno žmogaus galimybes ir suvokti, kiek galime padaryti ir kiek tai reikš ateityje. Pasakoja kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė, kadaise išsiuntusi lemtingą faksą Mekui.Kūčios - išskirtinis - rimties, susikaupimo, praėjusių ir ateinančių metų apmąstymo laikas. Kolega Andrius Baranovas jau keliauja į Lietuvos liaudies buities muziejų, iš kurio - radijo eteryje - pasakojimas apie senąsias magiškojo vakaro tradicijas.Prieš 180 metų buvo parašyta viena gražiausių istorijų apie Kalėdas, kurią dar ir šiandien žmonės pasakoja vieni kitiems ir savo vaikams. Tai „Kalėdų giesmė“. Anglų rašytojas Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas sukūrė pasakojimą apie gerumą, tiksliau apie gerumo pamoką, taip norėdamas pasakyti, kad Kalėdų dvasia reikėtų dalintis ne tik per šventes. Rubrikoje „Ką man skaityti?“ pasakoja Jolanta Kryževičienė.​​Prieš didžiąsias metų šventes itin didelis šurmulys autobusų ir traukinių stotyse. Mūsų kolegai Šiauliuose Tomui Mizgirdui labai pasisekė – į jo klausimus sutiko atsakyti būrelis studenčių, gal net bendrakursių. O klausimų Tomas turėjo tikrai nemažai.Apie nesavanaudišką aistrą grožiui, aplinkai, istorijai. Apie santykius ir susitikimus, vedančius į priekį pačiais įdomiausiais keliais. Apie vieną sėkmingiausių pastarojo meto turizmo projektų – Art Deco muziejų ir jau antrąjį poros atveriamą istorinį butą Kaune – Amsterdamo mokyklos muziejų. Tiksliau, tiesiai iš pastarojo – „Be kaukių“ su Karoliu Baniu ir Petru Gaidamavičiumi.Ved. Kotryna Lingienė

Vieniems Kalėdos, Kūčios ir visas šventinis laikotarpis - nuolat būryje. Kitiems - nuolat vienatvėje. Šiais metais bent jau soc tinkluose buvo ypač daug prisipažinimų, kad šventės džiugios ne visiems - vieni supranta, susirinkę prie stalo, kokie yra skirtingi ir kaip sunku būti kartu, kiti tiesiog liūdi, nes yra per daug vieniši, o dar kiti turi savo priežasčių. Jei vienas - tikrai nebūtinai nelaimingas. BET. Kalėdų rytą kalbiname žmogų iš gausios šeimos, ir tokį, kuris gyvena vienas.Pdovanoti tinkamas dovanas yra didelis menas, kurį įvaldę tikrai ne visi. KAs lemia, kad vieniems tai puikiai sekasi, kitiems ne? Apie tai - tekstas BBC portale, pavadintas 'Why some people are great at giving gifts". O mes pasidomėjome šia tema ir siūlome jums dar ir lietuvišką kampą - ką daryti, jei esate netalentingų dovanotojų aukos. Tiksliau tariant, jei šįryt po eglute radote ką nors nereikalingo ar jus net suerzinusio. Komentuos VU Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.Šiandien ir ryt LRT pristato premjerą – dviejų dalių muzikinį spektaklį „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ (pamatu imtas tas pasakos variantas, kurį užrašė Jonas Basanavičius). Mediatekoje spektaklį bus galima ne tik girdėti, bet ir matyti – jam sukurta animacija. Scenarijaus autorė, režisierė ir kompozitorė Brigita Bublytė

Pokalbis su dramaturge, režisiere, aktore Andra Kavaliauskaite. „Jūs viską šiandien išgirdote. Atvėriau visa, pati to nenorėdama. Tiksliau, nesitikėdama, kad dar ir tam turiu jėgų. Bet čia turbūt dėl viso to kaltos pušys, įsišaknijusios krūtinėje. Šįryt jas apsnigo. Visądien jaučiu, kaip tirpsta ir vis laša laša. Primena mus, tiesa?”

1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo.Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio, ŽIV, ŽPV, SARS-CoV-2 ir daugybė kitų virusų bei sukurti vakcinas. Šios ląstelės pirmosios buvo sėkmingai užšaldytos, klonuotos, paveiktos radiacija, nukeliavo ne tik į visas pasaulio laboratorijas, bet ir į kosmosą.Pirmus kelis dešimtmečius, kol HeLa dalyvavo tyrimuose ir išradimuose, vos keli mokslininkai žinojo vardą Henrieta Lacks. Vardą moters, kurios gimdos kaklelio vėžinės ląstelės ir pavadintos HeLa. Šios ląstelės pražudė ir pačią Henrietą, tad apie savo indėlį į mokslą ji niekada nesužinojo. Tiksliau ji nežinojo, kad apskritai dalyvaus moksliniuose tyrimuose – gydytojai jos ląsteles paėmė neatsiklausę.Laidoje kalba VU GMC mokslininkai prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Algirdas Žiogas bei VU medicinos etikos prof. dr. Eugenijus Gefenas.Ved. Sigita Vegytė

„Ji pati. Tiksliau, jos struktūrnis negebėjimas lanksčiai reaguoti į pokyčius visuomenėje ir kultūroje. Žinoma, griauna ir tokie dalykai kaip išnaudojimo skandalas“, - sako čekų sociologas ir teologas kun. Tomašas Halikas savo naujausioje knygoje „Tuščių bažnyčių metas“, apmąstančioje Bažnyčios patirtį pandemijos laikotarpiu. Perduosime antrąją kun. Haliko interviu vokiečių katalikų spaudai dalį.Ką reiškia netikėta Vatikano doktrininė nota, skelbianti, jog Katalikų Bžanyčia nelaimins homoseksualių porų sąjungų? - pokalbis su filosofu Vytautu Ališausku.Kaip visuomenė įsivaizduoja dorybių ir patriotizmo ugdymą? Lauryno Peluričio komentaras.Ved. Rūta Tumėnaitė

Kvieskite ugniagesius, studijoje – „GAISRAS“. Tiksliau, pokalbis apie jį. Taip pakrikštytą albumą praėjusį ketvirtadienį išleido šaunieji šakiečiai „Abudu“. Ir pridūrė, kad jame suguldytas jų jautriausias pažeidžiamumas. Apie jį, kūrybines liepsnas bei sparčiai artėjančius koncertus ir kalbamės. Studijoje – „Abudu“ nariai Domantas Starkauskas ir Leonas Rėčkus. Nepamirškite vandens! Ved. Kristupas Naraškevičius.

„Nepriklausomybės atkūrimo metu viena iš raktinių temų buvusi žmogaus teisių problematika per šiuos tris dešimtmečius atsidūrė politinės darbotvarkės paraštėse. Tiksliau, ne atsidūrė, o buvo pamažu nustumta“, – įžangoje į Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą ataskaitą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“ rašo filosofas Paulius Gritėnas. Apie tai, kodėl taip nutiko, kokia žmogaus teisių situacija šiandien yra Lietuvoje ir į ką kalbant apie žmogaus teisių užtikrinimą lygiuojamės – Vengriją ar Šiaurės valstybes? Apie visa tai – pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Dainiumi Pūru. Ved. Donatas Puslys.

Gydymą kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje galima vadinti realybe, tačiau mažai kam prieinama. Toks gydymas yra legalus, tačiau dėl to, kad iš žmogaus paimtos kamieninės ląstelės gali būti panaudojamos tik tam žmogui, tai yra individualizuotas gydymas ir yra brangus. Lietuvoje buvo atliktas eksperimentinis gydymas, kurio metu žmonėms, kuriems grėsė galūnių amputacija, buvo taikyta kamieninių ląstelių terapija. Iš 15 ligonių trylika amputacijos iušvengė. Šis eksperimentas sulaukė pripažinimo – buvo aprašytas užsienio medicininėje spaudoje. Apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis, apie jų pritaikymą medicinoje „Sveikatos” laidoje papasakos kraujagyslių chirurgas Mindaugas Paškevičius ir biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.Antroji laidos tema – apie žoliavimą žiemą. Tiksliau reikėtų pasakyti, kad bus kalbama apie medžių ir krūmų pumpurus. Garsi žolininkė papasakos, kokios naudos jie gali turėti mūsų sveikatai. Ved. Rasa Pekarskienė.

Gydymą kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje galima vadinti realybe, tačiau mažai kam prieinama. Toks gydymas yra legalus, tačiau dėl to, kad iš žmogaus paimtos kamieninės ląstelės gali būti panaudojamos tik tam žmogui, tai yra individualizuotas gydymas ir yra brangus. Lietuvoje buvo atliktas eksperimentinis gydymas, kurio metu žmonėms, kuriems grėsė galūnių amputacija, buvo taikyta kamieninių ląstelių terapija. Iš 15 ligonių trylika amputacijos iušvengė. Šis eksperimentas sulaukė pripažinimo – buvo aprašytas užsienio medicininėje spaudoje. Apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis, apie jų pritaikymą medicinoje „Sveikatos” laidoje papasakos kraujagyslių chirurgas Mindaugas Paškevičius ir biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.Antroji laidos tema – apie žoliavimą žiemą. Tiksliau reikėtų pasakyti, kad bus kalbama apie medžių ir krūmų pumpurus. Garsi žolininkė papasakos, kokios naudos jie gali turėti mūsų sveikatai. Ved. Rasa Pekarskienė.

Rugsėjo 12 d. Vilniuje koncertuos vienas didžiausių senosios muzikos autoritetų, vargonininkas, klavesinininkas, Amsterdamo baroko orkestro ir choro įkūrėjas Tonas Kopmanas. Trečią kartą Vilniuje vykstanti kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“ šiais metas nagrinėja ir visuomenei pristato keturias Vilniaus bendruomenes bei kompozitorių joms sukurtas muzikines aplinkas. Vilniečiai ir miesto svečiai turi išskirtinę progą susipažinti su 620 metų sukaktį mininčiais Lietuvos totoriais musulmonais šiitais, moterų futbolo akademija „Žalgiris“, miesto benamiais, prieglobstį randančiais Vilniaus nakvynės namuose, bei Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Miunchene savaitgalį baigėsi prestižinis ARD muzikos konkursas su skandalingais rezultatais. Tiksliau – be rezultatų. Iš keturių instrumentų kategorijų tik vienoje išrinktas I premijos nugalėtojas.Su rubrika „Meduolis melomanui“ Ignas Gudelevičius pristatys savo pašnekovę – LNOBT šokėją, choreografę ir režisierę Jūratę Sodytę. Paskutinės „Pakeliui su klasika“ minutės skirtos Chopino muzikos aranžuotėms.

Rugsėjo 12 d. Vilniuje koncertuos vienas didžiausių senosios muzikos autoritetų, vargonininkas, klavesinininkas, Amsterdamo baroko orkestro ir choro įkūrėjas Tonas Kopmanas. Trečią kartą Vilniuje vykstanti kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“ šiais metas nagrinėja ir visuomenei pristato keturias Vilniaus bendruomenes bei kompozitorių joms sukurtas muzikines aplinkas. Vilniečiai ir miesto svečiai turi išskirtinę progą susipažinti su 620 metų sukaktį mininčiais Lietuvos totoriais musulmonais šiitais, moterų futbolo akademija „Žalgiris“, miesto benamiais, prieglobstį randančiais Vilniaus nakvynės namuose, bei Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Miunchene savaitgalį baigėsi prestižinis ARD muzikos konkursas su skandalingais rezultatais. Tiksliau – be rezultatų. Iš keturių instrumentų kategorijų tik vienoje išrinktas I premijos nugalėtojas.Su rubrika „Meduolis melomanui“ Ignas Gudelevičius pristatys savo pašnekovę – LNOBT šokėją, choreografę ir režisierę Jūratę Sodytę. Paskutinės „Pakeliui su klasika“ minutės skirtos Chopino muzikos aranžuotėms.

2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.

2000-aisiais per repeticiją Christianas Stuecklis ant pianino pasisodino geriausiai dainuojantį dešimtmetį. „Mes padainuojam ir matau, kad jo plaukai trumpi. Klausiu: tu turkų berniukas? Jis atsako: taip. Sakau, turi auginti plaukus spektakliui kaip ir kiti kaimo vaikai. O jis atsako: man čia negalima būti“, – prisimena režisierius. Tuomet jis net nenutuokė, kad po penkiolikos metų šitą istoriją linksniuos visa Bavarijos spauda.Tai pasakojimas apie vieną nedidelį kaimą Alpėse ir jo meilę teatrui. Tiksliau vienam spektakliui, kuriame nori vaidinti beveik visi. Bet ne visiems leidžiama. Tai taip pat istorija apie tikėjimą, kančią, atjautą ir namus.

Ko dejuoja strazdas? Laida dar kartą kviečia prisiminti paukščius – kiek kartų apie juos bekalbėtum, vis nepakanka.Tiksliau apibrėžiant laidos turinį – ji skirta vienam paukščiui, ne tiek papasakojant, kiek klausantis giesmių – jo ir apie jį. O tas paukštis – strazdas, ne itin lepintas dėmesiu, neišliaupsintas, kaip lakštingala ar vyturys, bet yra ką ir apie jį išgirsti, apie ką pasikalbėti.

Ko dejuoja strazdas? Laida dar kartą kviečia prisiminti paukščius – kiek kartų apie juos bekalbėtum, vis nepakanka.Tiksliau apibrėžiant laidos turinį – ji skirta vienam paukščiui, ne tiek papasakojant, kiek klausantis giesmių – jo ir apie jį. O tas paukštis – strazdas, ne itin lepintas dėmesiu, neišliaupsintas, kaip lakštingala ar vyturys, bet yra ką ir apie jį išgirsti, apie ką pasikalbėti.

Arma ir jo po „Agharta“ pavadinimu kuruojami experimental / lo-fi / noise / ambient / industrial / etc įvykiai – periodiški mano kalendoriaus svečiai. Tiksliau, tai aš svečiuojuosi jo renginiuose ir kaskart gėriuosi užsidegimu bei turiniu. Tai, ką ir kaip jis daro, yra įdomu ir vertinga. Man tai dažniausiai būna atsvara ir pabėgimas nuo muzikinės kasdienybės. Visiškai toks yra ir pirmasis Armos mixtape’as, apie kurį jis papasakojo pats.

Maratoninių garbanų savininkas ir vinilo dangoraižių statytojas, Naujamiesčio gyventojas ir nakties ilgintojas. Samuel Tange yra užtikrintas melomanas ir ne mažiau tvirtas DJ, galintis groti įvairiais kampais, tempais ir apimtimis. Gerai Milvydui sekasi su kolegom iš techno ar repo scenų, ne prasčiau ir solo. Solo įrašas susidainavo ir man. Tiksliau, susirašė!

Kompozicijos studijos - check. „Ritmo kovos“ - check. Projektai observatorijose ir su mada - check. Dar visokių reikalų svetinguose salonuose - check. Išties muzikalaus krašto - Gargždų - atstovas Rushkeys muzikoje jau senbuvis ir turi susiformavusių išskirtinių bruožų, bet nesigviešia šlovės ir nebruka savęs į akis be reikalo. Gal todėl ir teko net iki 78-os laidos išlaukti, kol sugalvojau jį paskviesti sudainuoti „Dainas Dainai“. Tiksliau, haiku. Rezultatas puikus, o dar ir aprašymas…

„Audiologuose“ jau įprasti pasakojimai apie mažiau žinomą muziką arba laidos autoriaus žvilgsnis į muzikos reiškinius kitu kampu.Naujoje laidoje – pasakojimas apie Lietuvoje bemaž nežinomo austrų kompozitoriaus Franzo Schmidto kūrybą. Tiksliau – apie vieną didžiulės apimties oratoriją „Septyniais antspaudais užantspauduota knyga“, kurią kompozitorius užbaigė 1937 metais. Išgirsime evangelisto Jono „Apokalipsės“ tekstais paremto kūrinio fragmentus.Antroje „Audiologų“ dalyje skambės įvairūs Vengrijoje aidinčių vargonų muzikos įrašai. Įdomu tai, kad daugelį jų sukūrė nagingi vengrų meistrai.

„Audiologuose“ jau įprasti pasakojimai apie mažiau žinomą muziką arba laidos autoriaus žvilgsnis į muzikos reiškinius kitu kampu.Naujoje laidoje – pasakojimas apie Lietuvoje bemaž nežinomo austrų kompozitoriaus Franzo Schmidto kūrybą. Tiksliau – apie vieną didžiulės apimties oratoriją „Septyniais antspaudais užantspauduota knyga“, kurią kompozitorius užbaigė 1937 metais. Išgirsime evangelisto Jono „Apokalipsės“ tekstais paremto kūrinio fragmentus.Antroje „Audiologų“ dalyje skambės įvairūs Vengrijoje aidinčių vargonų muzikos įrašai. Įdomu tai, kad daugelį jų sukūrė nagingi vengrų meistrai.