Podcasts about atgimimo

Partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gavo socialdemokratų kvietimą formuoti valdančiąją koaliciją naujos kadencijos Seime.Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius į Seimą išrinktas su Liberalų sąjūdžiu atsisakė Joniškio rajono mero įgaliojimų, bus skelbiami nauji mero rinkimai.Europos lyderiai šiandien Budapešte svarsto Europos situaciją po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Lyderius priimantis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas turi puikius santykius su Donaldu Trumpu, pastarasis Orbaną nuolat minėjo savo mitinguose. Apžvalgininkai sako, kad Orbanas pasirinko labai gerą taktiką.Seimui neužteko balsų apsispręsti dėl siūlymo Lietuvos komunistų partiją paskelbti organizacija, vykdžiusia nusikalstamas veikas.Dėl Atgimimo aikštėje Klaipėdoje aptiktų sprogmenų savivaldybė siūlo skelbti ekstremaliąją situaciją. Daugiau nei dvi dešimtys įvairių bombų rastos bei neutralizuotos pradėjus aikštės atnaujinimo darbus.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vokietijoje griūvant valdančiajai koalicijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad šioje šalyje užsitęsusi nestabili situacija pakenktų visiems. Tačiau Gabrielius Landsbergis mano, kad politinė situacija Vokietijoje neturės įtakos vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje.Socialdemokratai šiandien ketina pranešti, kurias partijas kviečia dirbti valdančioje koalicijoje. Tą partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pranešė po susitikimo su Liberalų sąjūdžiu.Demokratė Kamala Harris pripažino pralaimėjimą prieš respublikoną Donaldą Trampą ir kreipėsi į savo rėmėjus. Tuo metu Europos šalių lyderiai renkasi Budapešte, kur be visų kitų klausimų taip pat bus aptartas ir tolesnis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis.Valstybės kontrolė: 2027 metais šalies skola gali pasiekti pusę BVP.Klaipėdoje siūloma skelbti ekstremaliąją situaciją dėl Atgimimo aikštėje aptiktų sprogmenų. Daugiau nei dvi dešimtys įvairių bombų rastos bei neutralizuotos pradėjus aikštės atnaujinimo darbus, tačiau, anot specialistų, sprogmenų čia gali būti ir daugiau.Ved. Darius Matas

Izraelio kariuomenė paskelbė, kad Pietų Libane vyksta intensyvios kovos, ir įspėjo regiono gyventojus nekeliauti transporto priemonėmis. Anksčiau kariuomenė paskelbė pradėjusi sausumos operacijas prieš Irano remiamą libaniečių grupuotę „Hezbollah“ Libano pietuose.Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Riutė pradeda eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, tokiu metu, kai Vakarų karinis aljansas išgyvena kritinį momentą likus kelioms savaitėms iki svarbių JAV rinkimų.Klaipėdoje stabdomi Atgimimo aikštės rekonstrukcijos darbai. Tokį sprendimą privertė priimti archeologų atkasti radiniai – išlikusios gatvės statinių liekanose aptikta daugybė sprogmenų.Daugiau nei du tūkstančiai Lietuvos studentų vis dar laukia užsakyto studento pažymėjimo. Dėl to negali gauti dalies studentams taikomų nuolaidų, naudotis bibliotekų paslaugomis. Pažymėjimų gamybą administruojanti Lietuvos studentų sąjunga sako, kad dokumentų gamyba stringa dėl tiekėjų ir partnerių kaltės.Ved. Darius Matas

Iš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai?Minint Baltijos kelio sukaktį, artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, žurnalistė Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.Dokumentika pirmą kartą transliuota 2019-08-25.

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Nors dažniausiai Lietuvoje kalbame apie Stambulo konvenciją, vis dar neratifikuota ir beveik prieš 2 dešimtmečius patvirtinta Faro konvencija. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Ji pabrėžia paveldo vertę visuomenės, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos labui. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenei šis dokumentas yra priemonė, skirta saugoti vietos identitetą, kultūros ir kraštovaizdžio paveldą bei skleisti žinią apie vietos savivaldos įgyvendinimą.Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorė Rasa Bačiulienė išleido jau aštuntąjį dvikalbį patarlių žodyną.Vilniuje įveiklinta dar viena nenaudojama erdvė. Buvusios areštinės kieme įsikūrė miesto vasaros erdvė – „Utopija“, kuri Vilniuje bandys populiarinti dienos šokių kultūrą. Apie tai – kolegės Justės Luščinskytės pasakojimas.Kas yra B kategorijos filmai? Kodėl auga jų populiarumas?Žymūs ir karui Ukrainoje neabejingi Lietuvos žmonės savo Facebook paskyrose skelbia virtualų paramos aukcioną, kuriame parduodami menininkės Jolitos Vaitkutės ir kūrybininko Aurimo Kadzevičiaus sukurti „Atgimimo inkilai“.1977-ųjų „Grammy” kino muzikos nominantai paisžymėjo išskirtiniais sprendimais kino muzikos istorijoje.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Šiandien minimos 33-iosios Baltijos kelio metinės. Rugpjūčio 23-ioji - ypatinga data Lietuvos istorijoje. 1939 m. šią dieną pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas lėmė pusę amžiaus trukusią šalies okupaciją, 87-aisiais mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje simbolizavo sovietų dar bandytą užgniaužti Atgimimo pradžią, o 89-aisiais du milijonai Baltijos šalių žmonių savo valią išreiškė susikibdami į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Prieš dvejus metus Laisvės kelias nuo Vilniaus iki Medininkų palaikė masinius protestus Baltarusijoje.Kaip pritraukti mokytojų į mokyklas? Nuo šių mokslo metų studentai galės sudaryti išankstinę sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl įsidarbinimo mokytoju. Sutartis pasirašiusiems būsimiems pedagogams valstybė kas mėnesį skirs daugiau kaip 500 eurų tikslines stipendijas. Ar gali tai pritraukti daugiau būsimųjų mokytojų į mokyklas?Ar Vyriausybė gelbės „Perlo Energijos“ klientus? Apie tai ir kilusį chaosą elektros rinkos liberalizavime pokalbis su Ministre pirmininke I.Šimonyte.Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų dauguma gyventojų nenori paklusti okupantams, LRT sako į Lietuvą iš užimtos Chersono srities pabėgusi mokytoja. Skadovsko mieste gyvenusi Tatjana Sopčenko atvirauja bijojusi, kad bus verčiama dėstyti Rusijos pusei priklausančiose mokyklose.Į LRT GIRDI kreipėsi kaunietis, klausdamas, kodėl saulės elektrinės pagaminamo ir nesuvartojamo elektros perviršio negalima padovanoti šeimos nariams. Valdžios atstovai sako, kad tokia galimybė nėra svarstoma, o elektros tiekėjai pastebi, kad elektros „pasaugojimo“ modelis jiems yra nuostolingas.Užsienio mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad itin apdoroto maisto, pavyzdžiui, šaldytos picos, bulvių traškučių, kitų greitai paruošiamų produktų, vaisvandenių, vartojimas gali būti susijęs su didesne demensijos ir Alcheimerio ligos rizika. Kiek tokio maisto suvartoja lietuviai ir kaip praturtinti savo mitybos racioną?Ved. Rūta Kupetytė

Dvisavaitinio kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.Ar aiškėja Klaipėdos centrinio pašto ateitis? Atgimimo scenarijus apžvelgia Česlovas Burba.Skirtingose Šiaulių erdvėse išsibarstė mažyčiai požeminio meno kūriniai – žinomų regiono menininkų kurti slapukai. Visi jie prabyla netikėtais, rašytojo Rimanto Kmitos kurtais tekstais. Projekto rengėjai sako taip norėję paskatinti žmones labiau domėtis Šiaulių istorija.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Lietuvos kultūros institutas pristato naują žurnalą „* as a Journal“, skirtą kultūra besidomintiems pasaulio skaitytojams. Šioke kultūrinio bendradarbiavimo erdvėje Lietuvos ir įvairių užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka kolektyviai apmąstyti visuotinai aktualių temų. Pirmoji iš jų – miškas.Po sostinės Liubarto tiltu vėl rengiami projekto „Gilios upės tyliai plaukia“ kino seansai. Šiemet repertuaro ašį sudaro programa, skirta sinefilijai ir kino žiūrėjimo praktikoms.Troškūnuose, Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, baigėsi tradiciniu tampantis menininkų pleneras „Atradimai 21-ieji“.Naujausia LRT KLASIKOS tinklalaidės „Savas miestas“ kelionė – Gargžduose.LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su vasara“ vėl Kaune – šįkart sveikinsis iš Vytauto parko, kavinės „O kodėl ne?“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Interviu su Kovo 11-osios akto signatarais Irena Andrukaitiene ir Vidmantu Povilioniu.Žodžiais „Tėvyne dainų ir artojų...“ prasideda viena garsiausių Atgimimo dainų „Trečias atsidusimas“. Ją prieš daugiau nei 30 metų su grupe „Rondo“ atlikę vaikai subrendo ir įrašė kūrinį iš naujo. Pokalbis su buvusiu vaikų choro Šiauliuose vadovu Vadimu Kamrazeriu ir viena iš chorisčių Giedre Bakiene.„Keturi milijonai“: pokalbis su lietuve, kuriai darbe tenka susitikti Švedijos karalienę ir po visa pasaulį skleisti žinias apie orų senėjimą – tai svarbioje Švedijos slaugos švietimo organizacijoje dirbanti Aušra Visockė.LRT FAKTAI: „AstraZeneca“ vakcinos patikimumas, kainą ir kiti klausimai. Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Naujųjų metų išvakarėse didieji miestai riboja žmonių judėjimą centruose. Vilniuje Katedros ir Rotušės aikštėse esančios kalėdinės eglės atitveriamos nuo lankytojų ir išjungiamos. Gatvėse aplink Arkikatedrą ribojamas eismas, draudžiama statyti automobilius. Neleidžiama įvažiuoti ir į Kalnų parką. Kaune užtveriami patekimai į Rotušės aikštę, priemonių gali būti imtasi ir dėl kitų gausiai lankomų vietų. Klaipėdoje ribojamas patekimas į Teatro bei Atgimimo aikštes, ten esančios eglės bei dekoracijos - užgesinamos. Uždaromas įvažiavimas į stovėjimo aikštelę Melnragėje. Kaip pandemija koreguoja Naujųjų metų pasitikimą ir kaip pandemiją koregavo visus metus, kalbamės su trijų miestų merais.Paskutinės Jungtinės Karalystės akimirkos Europos Sąjungoje. Po sunkiai rasto susitarimo šįvakar 23 valandą Britanijos laiku ir vidurnaktį – Briuselio, Britanija pasitrauks iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos – tai bus galutinis pasitraukimo iš bendrijos žingsnis.Ar mušant naujus užsikrėtimo koronavirusu rekordus, reikia dar labiau griežtinti karantiną, - pokalbis su prezidento patarėju Simonu Krėpšta.Ved. Rūta Kupetytė

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, kalbėsime apie suaugusius žmones, kurie augo su geriančiais tėvais. Kokių problemų neišsprendus, jos gali lydėti visą gyvenimą? Kur galima kreiptis pagalbos? Studijoje – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. „Lietuvystės mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija“ – taip istorikas Eligijus Raila pavadino naują lietuvių tautos Atgimimo patriarcho biografiją. Ką negirdėta istorikas sužinojo apie Joną Basanavičių? Kodėl knyga skirta ir garsiojo žmogaus gyvenimo, ir ligos istorijai?Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvoje šiandien pagerbiamas prieš 29 metus per sovietų agresiją žuvusių laisvės gynėjų atminimas.Prezidentas: „Sausio 13-oji yra kertinė data, parodžiusi okupantams, kad ginklai ir brutali jėga – dar ne viskas“.Rytą šalies mokyklose, įstaigose ir organizacijose buvo uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių. Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui, partizanui Albinui Kentrai-Aušrai įteikta Laisvės premija.Sausio 13-osios didvyrių atminimui sukurtas LRT dokumentinis ciklas „Neužmiršti“. Jo autoriai Aistė Stonytė, Audrius Stonys, Česlovas Stonys. Vilniaus savivaldybės atstovai, AAD, "Vilniaus vandenų" specialistais ir aplinkosaugininkais lankosi bendrovėje „Grigeo“ Grigiškėse. Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje sugautose žuvyse pradedami tyrimai dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų.Kauno apygardos prokuratūra turėtų pateikti naujos informacijos tyrime dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Nepatvirtintais duomenimis, daugėja įtariamųjų. Po medikų skundų dėl patiriamo mobingo, Klaipėdos universitetinė ligoninė skundžiasi esą yra apšmeižta. SAM sako, kad ir į kitus miestus planuojamos mobilios ekspertų komandos. Sportas. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Vilniaus universitetas dviem dienom sustabdė savo veiklą. Ar tai teisėta? Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija sako – valdžia aukoja pacientų gyvybes tam, kad medikai gautų didesnes algas. Laisvės premija skirta partizanui, Atgimimo metraštininkui A. Kentrai-Aušrai. LRT RADIJAS tęsia pokalbių ciklą, skirtą Kovo-11 osios akto trisdešimtmečiui. Pokalbis su signataru, ambasadoriumi A. Kumža. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Ketvirtoji radijo dokumentika iš Čekijos „Gauja. Po 25-erių metų".Po 25-erių metų nesimatymo vėl susitinka 5 vaikystės draugai. Jie kalbasi, kaip pasikeitė jų požiūris į Michaelą Jacksoną, kuris anksčiau buvo jiems pavyzdys, kas jiems yra laisvė, ką jie galvoja apie šių dienų Čekiją ir pasaulį. Autorius Danielis Kupšovskis iš Čekijos radijo.Laidą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vita Ličytė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu.Trečioji istorija iš Slovakijos „Laukimo dienoraštis“. Autorė Tereza Križková iš Slovakijos radijo. Pasakojimą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Rūta Dambravaitė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Antroji – istorija iš Serbijos „Mano vaikystės sirena“. Autorė Sara Arsenovič iš Belgrado radijo. Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Sigita Vegytė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Pirmoji - Vlado iš Rumunijos istorija. Autorė Rumunijos radijo Kultūros kanalo prodiuserė Maria Balabas. Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Iš ko vaikas augdamas supranta, kad keičiasi santvarka? Kokią įtaką gali padaryti pirmas sutiktas svetimšalis? Kaip supratimą apie tiesos svarbą virsmo kartai formavo Atgimimo laikotarpio žurnalistai? Minint Baltijos kelio sukaktį ir artėjant Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, Vaida Pilibaitytė pasakoja savo asmeninę istoriją apie laisvę.

Prasidėjo beveik pustrečio mėnesio skambėsianti ryškiausia Šiaulių apskrityje profesionalios muzikos šventė – tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Mintimis dalinasi renginio meno vadovas Robertas Šervenikas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie profesionalius protestuotojus.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šiemet švenčia 30-metį. Maestro Gintaro Rinkevičiaus iniciatyva suburtas jaunų muzikų kolektyvas pirmąjį koncertą klausytojams surengė 1989-ųjų pradžioje. Atgimimo išvakarėse užgimęs Jaunimo simfoninis orkestras subrendo į Valstybinį, tapo pilnakrauju meno kolektyvu, aktyviai dalyvaujančiu šių dienų kultūros gyvenime. Apie Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą – muzikinėje viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Moljerą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Ar prisimenat Sąjūdį remiančius plakatus? Ant marškinėlių, suvenyrų dabar spausdinamą Geležinį vilką, Lipdukus Žalgiris? Ar tokį plačiai paplitusį Vyčio atvaizdą? Šie ir begalė kitų Lietuvos simbolikos atvaizdų buvo sukurti išeivijoje. Daugiau kaip prieš 40 metų Amerikos lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono drauge su bendraminčiais tokiu būdu, pasitelkdami vaizdinę informaciją, bandė pasiekti nutautėjusius išeivius, o Atgimimo laikotarpiu – ir pačias Amerikos politikos viršūnes. Apie tautinių simbolių kūrimo istoriją ir jų galią – pokalbis su jų autoriumi Gintaru Karosu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektas „Dangaus veidrodis“ sukėlė dalies miestiečių susirūpinimą. Kanados režisierė Christina Willings pristatė dokumentinį filmą „Grožis“. Fotografės Dovilės Dagienės laiko temai skirta paroda „Čia tada, ten dabar“. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Kornelijaus Platelio eilėraščių knyga „Įtrūkusios mėnesienos“ – Metų knygos rinkimuose. Baleto žvaigždė Jurgita Dronina įvertinta Baltijos Asamblėjos premija.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

„Su vaidmeniu gali tapatintis tik tuomet, kai vaidini. Stengiuos į save vaidinantį žiūrėti su ironija“, – sako poeto, redaktoriaus, ministro, organizacijų vadovo ir kitokius vaidmenis visuomenėje atlikęs Kornelijus Platelis.Nauja Kornelijaus Platelio poezijos knyga „Įtrūkusios mėnesienos" viena įdomiausių šių metų knygų, patekusi ir į Metų knygos rinkimų sąrašą.Kornelijus Platelis, nors daug bendravęs ir kaip poetas brendęs Vytauto Bložės, Sigito Gedos aplinkoje, tačiau rinkosi kiek kitokią, ne siurrealistinių vaizdų šėlsmu grįstą poetiką, o modernaus žmogaus patirtis organizuojančias klasikines, iš Antikos ateinančias formas. Turbūt artimiausi Kornelijui Plateliui būtų Henriko Radausko, Tomo Venclovos, iš dalies Juditos Vaičiūnaitės vardai.Kornelijaus Platelio vardas neatsiejamas nuo Druskininkų ir jame kasmet vykstančio tarptautinio poezijos festivalio Poetinis Druskininkų ruduo. Tačiau ne tik šventės, bet ir kasdieniai menininkų rūpesčiai Kornelijui Plateliui puikiai pažįstami. Jis žino ir ministro portfelio sunkumą, ir menininkų organizacijų ar kultūros leidinių vadovavimo niuansus.Tad ir kalbėsimės, ne tik apie naujausią eilėraščių knygą „Įtrūkusios mėnesienos", bet ir apie skirtingus vaidmenis gyvenime, ir apie santykį su mūsų pasirinktomis kaukėmis visuomenėje, apie poezijos rašymą sovietiniais ir Atgimimo laikais bei poezijos vietą šiandienos mūsų gyvenime.Žinoma, girdėsite ir Kornelijaus Platelio eilėraščių su jų istorijomis.Ved. Rimantas Kmita.

„Man svarbiausia, kad per tų dviejų moterų gyvenimus, jų nuopelnus pavyko užfiksuoti laikmečio šviesą, žmonių laikyseną, kuri visiškai, rodos, kontrastuoja su šia diena, šiandienos politika, visuomeniniu gyvenimu, kai pamiršti tokie dalykai – šviesa, taurumas, sąžinė“, – sako dokumentinio filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ režisierė Ramunė Kudzmanaitė.„Pastatas sukurtas žmonėms, nereikia pirkti bilieto, kad patirtum muziejų. Nuo laiptų gali aprėpti žvilgsniu parodas, stebėti renginius. Šis pastatas nėra dėžė su durimis, kur viduje užrakintas menas“, – mintimis dalijasi pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas, projektavęs MO muziejų.Kultūros savaitraščių „7 meno dienos“ ir „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.„Klaipėdoje, įgyvendinant projektus, yra daug karštų taškų ir mes turime pinigų viešosioms erdvėms tvarkyti, tačiau neradus konsensuso tarp valdžios ir bendruomenės, atsirandantis objektas tampa konflikto židiniu, o juk siekiama priešingo rezultato, siekiama bendrojo gėrio. Bendruomenė neįtraukiama, o geriausiu atveju, tik informuojama post factum“, – teigia Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė, pasisakanti prieš pasiūlytą Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą „Dangaus veidrodis“.Ved. Alma Valantinienė.

„Man svarbiausia, kad per tų dviejų moterų gyvenimus, jų nuopelnus pavyko užfiksuoti laikmečio šviesą, žmonių laikyseną, kuri visiškai, rodos, kontrastuoja su šia diena, šiandienos politika, visuomeniniu gyvenimu, kai pamiršti tokie dalykai – šviesa, taurumas, sąžinė“, – sako dokumentinio filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ režisierė Ramunė Kudzmanaitė.„Pastatas sukurtas žmonėms, nereikia pirkti bilieto, kad patirtum muziejų. Nuo laiptų gali aprėpti žvilgsniu parodas, stebėti renginius. Šis pastatas nėra dėžė su durimis, kur viduje užrakintas menas“, – mintimis dalijasi pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas, projektavęs MO muziejų.Kultūros savaitraščių „7 meno dienos“ ir „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.„Klaipėdoje, įgyvendinant projektus, yra daug karštų taškų ir mes turime pinigų viešosioms erdvėms tvarkyti, tačiau neradus konsensuso tarp valdžios ir bendruomenės, atsirandantis objektas tampa konflikto židiniu, o juk siekiama priešingo rezultato, siekiama bendrojo gėrio. Bendruomenė neįtraukiama, o geriausiu atveju, tik informuojama post factum“, – teigia Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė, pasisakanti prieš pasiūlytą Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektą „Dangaus veidrodis“.Ved. Alma Valantinienė.

Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes. Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos paskaita „Atgimimo pranašas, arba Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940)“ aptaria Maironio kanonizaciją nulėmusias socialines ir komunikacines praktikas, daugiausia dėmesio skiriant švietimo sistemai, kaip vienai svarbiausių literatūrinį kanoną formuojančių institucijų. Nors dar iki valstybingumo atkūrimo susiformavo ištisa Maironio poetinė mokykla, o jo dainos tautinio atgimimo metais pradėjo sklisti po Lietuvą, vis dėlto visuotinai žinomu ir pripažintu klasiku Maironis tapo tik sukūrus valstybinę Lietuvos švietimo sistemą ir privalomą pradinį mokslą. Vadovėliuose pateikiama rašytojo biografija, specialiai parinkti poeto tekstai skaitiniuose, savitos užduočių, klausimų ir siūlomų rašinių temų formuluotės ne tik užtikrino Maironiui centrinę vietą nacionaliniame kanone, bet ir formavo kanonines poeto biografijos ir kūrybos reikšmes. Įrašyta 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Hum. m. dr. Audronės Girdzijauskaitės paskaitoje „Sovietinio teatro grimasos“ – Lietuvos dramos teatrų repertuaro apžvalga nuo 1945 metų iki Atgimimo.Aptariama, kaip teatras reagavo į jam keliamus socialistinio realizmo reikalavimus, svarstoma, kas atvirai prasilenkė su meno dėsniais, o kas buvo iš tiesų gero. Apžvelgiama žymiausių to meto režisierių Juozo Miltinio, Povilo Gaidžio, Jono Jurašo, Henriko Vancevičiaus ir kitų kūryba.Paskaita įrašyta 2009 m. vasario 24 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Hum. m. dr. Audronės Girdzijauskaitės paskaitoje „Sovietinio teatro grimasos“ – Lietuvos dramos teatrų repertuaro apžvalga nuo 1945 metų iki Atgimimo.Aptariama, kaip teatras reagavo į jam keliamus socialistinio realizmo reikalavimus, svarstoma, kas atvirai prasilenkė su meno dėsniais, o kas buvo iš tiesų gero. Apžvelgiama žymiausių to meto režisierių Juozo Miltinio, Povilo Gaidžio, Jono Jurašo, Henriko Vancevičiaus ir kitų kūryba.Paskaita įrašyta 2009 m. vasario 24 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Pokalbis apie ketvirtį amžiaus laisvos Lietuvos Bažnyčioje - 2 dalis. Laidoje dalyvauja knygos „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo“ autorius Paulius Subačius.

Pokalbis apie ketvirtį amžiaus laisvos Lietuvos Bažnyčioje - 2 dalis. Laidoje dalyvauja knygos „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo“ autorius Paulius Subačius.

Pokalbis apie ketvirtį amžiaus laisvos Lietuvos Bažnyčioje. Laidoje dalyvauja knygos „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai“. Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo autorius Paulius Subačius. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Pokalbis apie ketvirtį amžiaus laisvos Lietuvos Bažnyčioje. Laidoje dalyvauja knygos „Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai“. Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo autorius Paulius Subačius. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ kalbama apie sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizacijos politiką. Aptariami „švelnieji“ jos pavidalai: ateistinės autobiografijos, pramogos ir šventės, tautiškai „įkrauti“ renginiai.Tais renginiai siekta žmones atitraukti nuo religinio gyvenimo ne tiek persekiojant ir represuojant, kiek pasiūlant patrauklias alternatyvas religinėms praktikoms, būdus perinterpretuoti savo asmeninę patirtį. Tai – priemonės, skatinusios žmogų priimti asmeninį sprendimą nureligėti. Paskaitoje svarstoma ir tai, kokį žmogų suformavo lietuviškoji ateizacijos politika.Paskaita parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“, Nr. LIT-7-11.

Dr. Nerijos Putinaitės paskaitoje „Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ kalbama apie sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizacijos politiką. Aptariami „švelnieji“ jos pavidalai: ateistinės autobiografijos, pramogos ir šventės, tautiškai „įkrauti“ renginiai.Tais renginiai siekta žmones atitraukti nuo religinio gyvenimo ne tiek persekiojant ir represuojant, kiek pasiūlant patrauklias alternatyvas religinėms praktikoms, būdus perinterpretuoti savo asmeninę patirtį. Tai – priemonės, skatinusios žmogų priimti asmeninį sprendimą nureligėti. Paskaitoje svarstoma ir tai, kokį žmogų suformavo lietuviškoji ateizacijos politika.Paskaita parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“, Nr. LIT-7-11.