Podcasts about danguol

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas, tokias kaip dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, kone visi įstoję į tvariąją inžineriją įsidarbina pagal specialybę. Tvariąją inžineriją pasirinkęs Arnas Katilius džiaugiasi savo pasirinkimu ir vienu spėja ne tik studijuoti, dirbti žemės ūkio verslo įmonėje, bet ir laisvalaikiu didžėjauja.Danguolė ir Saulius Naujokaičiai Šakių rajone puoselėja kone vieną didžiausių braškių ūkių. Atvirame grunte ir tuneliniuose šiltnamiuose augindami braške susiduria su aibe gamtos iššūkių, bet džiaugiasi galėdami gana anksti pirkėjus lepinti saldžiomis uogomisRubrikoje „Gamtininko komentaras“ gamtininkas Andrejus Gaidamavičius papasakos apie laumžirgių svarbą mūsų ekosistemoje ir kaip juos pritraukti į savo sodybas.Ved. Rūta Simanavičienė

Danguolė Kandrotienė. „Aitvarų diena“. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. „Aitvarų diena“. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. „Aitvarų diena“. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. „Aitvarų diena“. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba“. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba“. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba“. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba“. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Pasaiba“. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Kėdainių krašte gyvena ir verslą kuria jauni žmonės, kuriems humoras suneša pelnus. Vieni kratosi Kėdainių, kaip agurkų miesto įvaizdžio, kiti mato neišnaudotas nišas. Jei dar pridedama meilė savo kraštui, istorijai ir patrauklūs būdai ją perduoti kitiems – pasisekimas garantuotas!Po Akademijos miestelį vaikščiojame su Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininke ir gide Edita Mongirdaite, verslininke, gimusia ir mokslus baigusia Akademijos miestelyje Justina Kočetova bei Žydrone Smulskiene, Akademijos kultūros centro direktore. Akademijos metraštininkas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas ragina individualiai pasivaikščioti po miestelį su jo parašyta knygele rankose – „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tėvas Stanislovas Dotnuvoje įkūrė kapucinų vienuolyną. Šiandien galima lankytis bibliotekoje, liturginių rūbų muziejuje, autentiškoje Tėvo Stanislovo celėje, o bažnyčioje apžiūrėti gausias meno vertybes.Danguolė Špokienė vadovauja Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriui ir veda ekskursijas. Bažnyčio ir vienuolyno rūsiai alsuoja gilia istorija. Parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis dalijasi džiaugsmais, vargais ir pašaukimu tarnauti dievui ir žmonėms.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Danguolė Kandrotienė. „Besmegeniai ir dingusios nosys“. Išleido Debesų ganyklos. Skaito aktorė Violeta Podolskaitė.

Danguolė Kandrotienė. „Debesų kamuoliai“ iš knygos „Aitvarų diena“. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. „Monstrų vakarėlis“ iš knygos „Pasaiba“. Skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas“ ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas“ ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas“ ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Rietavo savivaldybės ūkininkai, Danguolė ir Aleksandras Trumpeliai, laiko senosios lietuviškos veislės – Lietuvos vietinių šėmųjų – karvių bandą. Smulkaus ūkio šeimininkai baiminasi, kad nelikus šios veislės gyvulių rėmimo, ateityje ne tik jie gali atsisakyti juos auginti. Situaciją komentavo Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo ir koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.Gamtininko komentaras. Lūšis – rečiausias plėšrusis gyvūnas Lietuvoje. Jį kameros užfiksavo Vijurkų geomorfologiniame draustinyje. Anot ekologo Vidmanto Lopetos, lūšis atlieka svarbią funkciją gamtoje, reguliuoja kiškių populiaciją, silpnus pašalina.Ved. Rūta Katkevičienė

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Aitvarų diena“ ištrauka. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Iškritęs sniegas vargina ne tik keliaujančius, ūkininkai dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius. Apie iškritusio sniego gausą ir ūkininkavimui daromą įtaką pokabis su Telšių ūkininku Remigijumi Gailiumi ir Platelių apylinkėse besidarbuojančiu Giedriumi Kosa.Utenos rajone, Užpalių dvaro pastatų komplekse, buviame Radvilų žirgyne, žinoma žirgininkė Viktorija Jovarienė įgyvendina nuo vaikystės puoselėtą svajonę. Čia įprasminama pagarba jos numylėtam žirgui, kuriamas Arklio muziejus, gausu vietos bendruomeninėmes veikloms, o dalis pastato skirta jos per gyvenimą surinktų abrūsų ekspozicijai.Anykščiuose gyvenančios Danguolės Rimavičienės pomėgis – kurti personažus iš pasakų, atvirukų, pjesių. Šią veiklą moteris atrado neseniai, tačiau dešimtys jos kūrinių jau iškeliavo ne tik į skirtingus Lietuvos miestus, bet ir užsienio valstybes.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Danguolė Kandrotienė. Knygos ,,Spintos istorijos“ ištrauka. Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Danguolė Kandrotienė. Knygos ,,Spintos istorijos“ ištrauka. Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Vakar Alytaus m. taryba priėmė sprendimą priimti ligoninės dalininke valstybę. Kas keisis, atsakymai į rūpimus klausimus, kurių teigė negaunantis Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir kas laukia kitų regiono ligoninių.

Žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Kolegė Alma Valantinienė lankosi menininkų rezidencijoje „Kultūra ir gamta“ Ignalinoje.Populiariausia Klaipėdos knyga 2020 metais tapo Vasilijaus Safronovo „Klaipėdos miesto istorija“, gražiausia – tapo Danguolės Ruškienės sudarytas Vyto Broniaus Karaciejaus retrospektyvinis forografijų albumas „Jutimai“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mįslių atsiradimą kalboje, erotinių mįslių funkcijas ir mįsles kaip protmūšių pirmtakes.Šiandien minime 80-ąsias Birželio sukilimo metines. Ar Lietuvių aktyvistų fronto bandymai virto sėkme ar nesėkme? Kodėl šis sukilimas – nepatogi tema istorikams ir ar sutariama, kaip vertinti sukilimą šių dienų kontekste?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas spie Nicholo Britello garso takelį Barry Jenkinso filmui „Jei Bylo gatvė prabiltų“.Kokių alternatyvų pateiks vasaros sezoną pradedantis LRT OPUS?Ved. Indrė Kaminckaitė

Šiemet MO muziejus išrinktas svetingiausiu ir draugiškiausiu Europos muziejumi. Visiems atvirą meno ir edukacijos erdvę kuria moderniai moteriška MO muziejaus komanda, kurios dvi kapitonės – Danguolė Butkienė ir Milda Ivanauskienė – apsilankė LRT radijo studijoje. Jos abi ryžtingai žengė į meno lauką, sėkmingai pritaikydamos „nemeniškų“ profesijų žinias. Danguolė Butkienė – biofizikė, kartu su vyru, habilituotu fizinių mokslų daktaru Viktoru Butkumi, 2008 m. įsteigė Modernaus meno centrą (nuo 2017 m. – MO muziejus). Milda Ivanauskienė – teisininkė, dirbusi Lietuvos atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriuje, dabar – MO muziejaus direktorė. Su jomis kalbėjomės apie MO muziejaus parodų ir kolekcijos formavimo politiką ir modernaus bei šiuolaikinio meno eksponavimo, komunikavimo ir edukacijos iššūkius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė

“Dar tos čia” #20 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Danguolės Marijos Navickienės vardą puikiai žino ir su giliausia pagarba taria daugelis Lietuvos šeimų, Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojų. Buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė yra įvairių Amerikos ir Lietuvos organizacijų, užsiimančių labdaringa veikla, įkūrėja ir aktyvi narė. Prieš daugelį metų įsijungusi į Los Andželo organizaciją „Lietuvos vaikų viltis“, pagalbos vaikams iniciatyvas Danguolė Navickienė palaikė, jose tiesiogiai dalyvaudama; ir iki šiol jas organizuoja, bendradarbiaudama su Lietuvos gydymo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasakojimas apie neblėstančią ir veiklią meilę Lietuvai, ilgainiui tapusią mieliausiu darbu ir gyvenimo būdu.Ved. J.Kuodytė

Nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, nuo Žagarės iki Lazdijų, iš viso 500 kilometrų žmonės eina vedini pačių įvairiausių minčių, su tikslu ar be jo, kiekvienas atrasdamas artimą tempą ir būdą eiti savo Camino Lituano keliu. Laidoje - einančių ir kelią kuriančių žmonių mintys ir istorijos. Kaip Camino Lituano keičia vietas, pro kurias kelias eina ir žmones, kurie jame susitinka? Ugnė ir Lukas per medaus mėnesio kelionę vėl atrado žmonių geraširdiškumą, Danguolė etapus eina, kai turi laisvo laiko, Algis mėgaujais ėjimu vienumoje. Jonas sako, kad kelias moko dėkingumo, paprastumo, o sulėtėjusiame tempe lengviau pastebėti gyvenimo stebuklus. Į Beinoraičių klėtelę užsukusius piligrimus pasitinka svetingi šeimininkai ir apsupa Camino de Santiago kelių Ispanijoje atmosfera.Pirma laidos apie Camino Lituano dalis.Autorė Vita Ličytė

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Aitvarų diena“ ištrauka. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Aitvarų diena“ ištrauka. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Aitvarų diena“ ištrauka. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Danguolė Kandrotienė. Knygos „Aitvarų diena“ ištrauka. Skaito aktorius Paulius Markevičius.

Ilgametė braškių augintoja iš Anykščių rajono Danguolė Lingienė šį sezoną savo kokybiškų daigų dėl karantino neturėjo galimybės išvežti į muges, o įprastai ten uždirbti pinigai sudaro didžiąją dalį ūkio pajamų. Kas padėjo išsilaikyti ūkiui ir kaip dera net 30 veislių braškės Danguolės laukuose?Karantino metu vienas opiausių klausimų Šovenių seniūnaitijos gyventojams buvo maisto prekių įsigijimas, kadangi kaime parduotuvės nėra, o važinėjanti per karantiną neatvyko. Kaip sako kaimo seniūnaitis Raimondas Sunklodas, kaimo žmonės, nepaisant sunkumų, suvienijo jėgas ir dabar laukia, kada laisvėjant karantinui, galės susiburti nors trumpam pasibuvimui.Ved. Rūta Katkevičienė.

Från 2013. Hon är 16 år och flyr från ett liv i extrem utsatthet i Litauen. Men i Sverige blir hon inlåst och hänsynslöst utnyttjad. Till slut hoppar hon från en motorvägsbro. Hon heter Danguol och hennes fall ger traffickingoffren ett ansikte. Efter Danguolė självmord startar en polisutredning som ger fragmentariska pusselbitar av vad som hänt. Hennes öde inspirerar till storfilmen "Lilja 4-ever". Hon blir en symbol för de tusentals anonyma offren för den internationella människohandel för sexuella ändamål som blivit en mångmiljardindustri. En dokumentär av: Emma Janke. Ursprungligen publicerad år 2013 med titeln: "Verklighetens Lilja 4-ever".

Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Ūkio naujienos. Lenkai valgys lietuviškas bulves, tvirtina Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas. Klimato kaita verčia ūkininkus koreguoti žemės dirbimo technologiją. Patirtimi pasidalins Pasvalio rajono Saločių bendrovės inžinierius Algimantas Norgėla. Nedidelis šilališkių Danguolės ir Virginijaus Mikutavičių gėlių ūkis rado savo nišą rinkoje. Ved. Regina Montvilienė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas” ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas” ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas” ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Pasaiba ir dingęs liūtas” ištrauka. Skaito aktorė Vesta Šumilovaitė.

Šilavoto davatkynui 100 metų. Sodybą pamėgo menininkai, kultūros žmonės. Čia vyksta poezijos pavasariai, dailininkų plenerai, pristatomos knygos.Davatkyno savininkė ir paveldėtoja Danguolė Lincevičienė su šeima tvarko ir rūpinasi aplinka, saugo autentiką, sakralumą.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė. Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau...

„Pasigendu gyvybės. Literatūra neturi būti trafaretų, teisingų personažų rinkinys, bet turi padėti vaikams ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus“, – pastebi literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė.„Kaip keičiasi autoritetai vaikų literatūroje“ – tokį pranešimą vaikų ir paauglių tyrinėtoja D. Šakavičiūtė skaitys tradiciniuose Prano Mašioto skaitymuose.Kasmet P. Mašioto gimtadienio proga susirenkantys literatūros tyrinėtojai, autoriai, bibliotekininkai ir skaitytojai aptaria vaikų ir paauglių literatūros naujienas, tendencijas ir kitus įdomius klausimus.Tad apie vaikų ir paauglių literatūrą ir autoritetus joje mašiotinių išvakarėse kalbėsimės su literatūrologe D. Šakavičiūte.Ved. Raminta Jonykaitė.

„Pasigendu gyvybės. Literatūra neturi būti trafaretų, teisingų personažų rinkinys, bet turi padėti vaikams ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus“, – pastebi literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė.„Kaip keičiasi autoritetai vaikų literatūroje“ – tokį pranešimą vaikų ir paauglių tyrinėtoja D. Šakavičiūtė skaitys tradiciniuose Prano Mašioto skaitymuose.Kasmet P. Mašioto gimtadienio proga susirenkantys literatūros tyrinėtojai, autoriai, bibliotekininkai ir skaitytojai aptaria vaikų ir paauglių literatūros naujienas, tendencijas ir kitus įdomius klausimus.Tad apie vaikų ir paauglių literatūrą ir autoritetus joje mašiotinių išvakarėse kalbėsimės su literatūrologe D. Šakavičiūte.Ved. Raminta Jonykaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „ Pasaiba” ištrauką skaito aktorė Sonata Visockaitė.

„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė.Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau...

„Meilė gyvenime yra viskas. Iš jos randasi kūryba, didžiuliai darbai“, – mintimis dalijasi žinoma tekstilės tautodailininkė Danguolė Bukėnaitė.Ignalinos kraštas gali didžiuotis turintis darbščią moterį, siuvančią ir savaip interpretuojančią liaudiškos tradicijos drabužius, juos sušiuolaikindama, siuvinėjančią viską, kas pasitaiko po ranka... Sabališkės kaime senų medžių apsuptoje sodyboje, tarsi gyvame muziejuje, randi visko, kuo gali pasidžiaugti širdis. Tačiau didžiausia dovana – Danguolė, juokais save vadinanti Sabališkės ragana. Taip smagiau... Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pirmasis specialiai pastatytas privatus meno muziejus Vilniuje atidarytas tuo metu, kai Finansų ministerija planuoja beveik 6 mln. eurų sumažinti asignavimus, skirtus kultūrai kitų metų biudžete. Muziejaus savininkai, sumanytojai ir įkūrėjai Danguolė ir Viktoras Butkai dalyvavo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

Lietuvoje išskirtinis įvykis – Vilniuje duris atveria mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įkurtas, iki šiol beveik dešimtmetį veikęs kaip muziejus be sienų, modernaus meno – MO muziejus. Kolekcijoje apie 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių.Ką apie tokio centro reikšmę Lietuvos menui, visuomenei ir patiems menininkams sako patys kūrėjai, kurių darbai jau yra kolekcijoje?Apie tai laidoje kalbėsimės su menininkais Dainiumi Liškevičiumi, Remigijumi Gatavecku ir Egle Ridikaite.Ved. Gabija Narušytė.

Lietuvoje išskirtinis įvykis – Vilniuje duris atveria mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įkurtas, iki šiol beveik dešimtmetį veikęs kaip muziejus be sienų, modernaus meno – MO muziejus. Kolekcijoje apie 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių.Ką apie tokio centro reikšmę Lietuvos menui, visuomenei ir patiems menininkams sako patys kūrėjai, kurių darbai jau yra kolekcijoje?Apie tai laidoje kalbėsimės su menininkais Dainiumi Liškevičiumi, Remigijumi Gatavecku ir Egle Ridikaite.Ved. Gabija Narušytė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Spintos istorijos” ištrauka.Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Spintos istorijos” ištrauka.Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ ištrauka.Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Danguolės Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ ištrauka.Skaito aktorė Dalia Morozovaitė.

Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovė- mišrios gamybos ūkis, kuriame 440 melžiamų karvių. Praėjusieji metai pienininkystei buvo sėkmingi: kasdein melžta apie 10 t pieno, racionaliau pertvarkytas šėrimas, palankios buvo ir supirkimo kainos, tačiau bendrovės vadovas Edmundas Pėčia negarantuoja pieno gamybos didėjimo. O bendrovės savininkas Rimas Čeičys įsitikinęs, kad pieno sektorius šalyje trauksis. Arūnas Andrulis – ūkininkas iš pašaukimo, jo žmona Danguolė – ūkininko padėjėja. Šeima, gyvenanti Kelmės rajone Grinių kaime, jau 24 metai dirba 60 ha žemės, laiko keliolika melžiamų karvių, turi pakankamai technikos. Nedidelio ūkio šeimininkai tvarkosi patys, naudojasi ir ES investicine parama, bet didesnės perspektyvos ūkiui nemato. Ūkio naujienos.

Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovė- mišrios gamybos ūkis, kuriame 440 melžiamų karvių. Praėjusieji metai pienininkystei buvo sėkmingi: kasdein melžta apie 10 t pieno, racionaliau pertvarkytas šėrimas, palankios buvo ir supirkimo kainos, tačiau bendrovės vadovas Edmundas Pėčia negarantuoja pieno gamybos didėjimo. O bendrovės savininkas Rimas Čeičys įsitikinęs, kad pieno sektorius šalyje trauksis. Arūnas Andrulis – ūkininkas iš pašaukimo, jo žmona Danguolė – ūkininko padėjėja. Šeima, gyvenanti Kelmės rajone Grinių kaime, jau 24 metai dirba 60 ha žemės, laiko keliolika melžiamų karvių, turi pakankamai technikos. Nedidelio ūkio šeimininkai tvarkosi patys, naudojasi ir ES investicine parama, bet didesnės perspektyvos ūkiui nemato. Ūkio naujienos.

Režisieriaus Gyčio Padegimo premjera – „Karalienė Luizė“. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Dalios Staponkutės knygos „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji Odisėja“ idėja. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis apie Kauną. Danguolė ir Viktoras Butkai apie Modernaus meno centro viziją.

Režisieriaus Gyčio Padegimo premjera – „Karalienė Luizė“. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Dalios Staponkutės knygos „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji Odisėja“ idėja. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis apie Kauną. Danguolė ir Viktoras Butkai apie Modernaus meno centro viziją.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai. Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė-reanimatologė Daiva Čiučiškinienė ir Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų sk. vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai. Kita tema laidoje - apie rūkymą. Nemanykite, kad nieko naujo neišgirsite - pašnekovai pateiks tikrai įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė-reanimatologė Daiva Čiučiškinienė ir Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų sk. vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai.Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė reanimatologė Daiva Čičiškinienė, Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Šulienė.

Pirmąją laidos dalį skirsime organų donorystės temai.Kita tema - apie rūkymą. Pašnekovai pateikia įdomių faktų.Laidos pašnekovai - Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorė Aušra Gujytė, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės anesteziologė reanimatologė Daiva Čičiškinienė, Nacionalinio psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų skyriaus vyr. specialistė Danguolė Šulienė.