Podcasts about herkaus kun

Spaudos apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Kandidatuodamas pirmuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Stasys yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS koncertai.Kai Europa prisimena stalinizmo ir nacizmo aukas, Lietuva mini Baltijos kelią, tarptautinė bendruomenė – vergų kelią ir vergovės panaikinimą, o Ukrainai vis dar kovoja dėl to, kad galėtų švęsti savo Nepriklausomybės dieną, tegu ši oratorija tampa vilties ir šviesos himnu, pabrėžiančiu vienybės jėgą. Tokią svarbiausią mintį siunčia muzikų bendruomenė Kristupo vasaros festivaliui parengusi premjerą – prozininko, dramaturgo Herkaus Kunčiaus ir kompozitorių Giedriaus ir Ryto Svilainių oratoriją „M‘Es – NATO`S”.Vyksta pirmasis studentų gatvės teatro festivalis-laboratorija anglų kalba „Out of Context“. Festivalio metu vyks žymių Lietuvos ir Latvijos teatro menininkų atviros paskaitos apie įvairius performanso komponentus.„Čia eksponuojami automobiliai, kuriais žmonės važinėjo prieš 20, 30 ar 50 metų. Vyresni lankytojai gali prisiminti savo pirmąjį automobilį, jaunesni – pažinti, ką vairavo jų tėvai ar seneliai“, – sako Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus. Čia pasakojama penkiasdešimties metų Lietuvoje naudotos technikos istorija. Į ekskursiją po Molėtų technikos muziejų kviečia Rytis Skamarakas.Šiandien savo 75-ąjį gimtadienį švenčia skulptorius Petras Mazūras, kuris sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto.Ved. Justė Luščinskytė

Po naujais rašytojo Herkaus Kunčiaus knygos „Šaltasis karas“ viršeliais sutelpa keturi kūriniai: herojinė operetė, vesterniška operetė, kriminalinė operetė ir politinė operetė. Kas jungia visus šiuos kūrinius?Kaip reikėtų nusakyti operečių romano žanrą? Kas tai yra?Pirmoji operetė „Trumpa didingos baltų genties istorija“ užbaigiama prekybos centro „Akropolis“ pastatymu, kuris yra tuo pat metu ir finalinis žmonijos egzistavimo akordas. Ar tai pritarimas Francis Fukuyama požiūriui, kad Vakarų civilizacijos (o kartu ir prie jos atstovus telkiančių prestižinių klubų 2004-aisiais vėl pritapusiems lietuviams) istorija (kurią vertėtų įamžinti rašytojo plunksna) iš esmės baigiasi? O gal – istorija gali pasibaigti, jeigu aptingsime ją kurti apsigyvenę prekybos centre?Antroji vesterniška operetė „Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ pasakoja apie tai, kaip 1908 m. rugsėjo 26 d. žemaičių kilmės bajoras, revoliucionierius ir būsimas Lenkijos viršininkas Józefas Piłsudskis drauge su bendražygiais Bezdonyse apiplėšė iš Varšuvos į Sankt Peterburgą vykusį traukinį. Kodėl J.Piłsudskio personaliją vertėtų pri(si)minti XXI a. Lietuvos visuomenei?Trečioji kriminalinė operetė „Danaja ir Piktadarys“ pasakoja apie 1985 m. birželio 15 d. iš Kauno atvykusio Broniaus Maigio Leningrado (Sankt Peterburgo) Ermitaže įvykdytą politinio vandalizmo aktą. Jis sieros rūgštimi apliejo Rembrandt'o paveikslą „Danaja“. Kokia prasmė šiandien mąstyti apie šį keistą įvykį?Ketvirtoji politinė operetė „Perestroika“ prasideda Michailo Gorbačiovo atėjimu į valdžią ir baigiasi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Kas iš tiesų buvo M.Gorbačiovas - žmogus pakeitęs pasaulio istoriją, laisvės nešėjas pavergtoms tautoms, o gal – visų pirma karjeristas aparatčikas, nuoširdžiai norėję išgelbėti SSRS, bet neapskaičiavęs galimų savo veiksmų pasekmių ir nesuvaldęs prasidėjusių procesų?Ar tikrai žiaurius praeities demonus ir baimės pamėkles galima nugalėti pokštaujant bei ironizuojant?Pokalbis su rašytoju Herkumi Kunčiumi, kompozitoriumi Šarūnu Naku, architektu Algirdu Kaušpėdu.Ved. Aurimas Švedas

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius aptaria Herkaus Kunčiaus Herkaus Kunčiaus romaną „Kolūkio metraščiai“. Stebėtinai lengvu bei skaidriu stiliumi parašytas H. Kunčiaus kūrinys pulsuoja sarkazmu ir žiauria ironija. Skaitytojas panyra į keliasluoksnį pasakojimą, leidžiantį per vieno žmogaus gyvenimą pažinti makabrišką sovietinės Lietuvos praeitį. Apmąstomas santykis su skausminga praeitimi apskritai. Autoriaus kuriami fantasmagoriški, tarp realybės ir siurrealybės balansuojantys vaizdiniai skaitytojus ir juokina, ir stebina, ir gąsdina. Išskirtinė knyga Lietuvos literatūriniame pasaulyje.

Lietuviškų šaknų turintis pasaulinio garso architektas Massimiliano Fuksas nuo šiol turės ir lietuvišką pasą. Daivos Lapėnaitės pasakojimas iš Italijos.Lietuvių kalba pasirodė nauja Tahiro Shaho knyga „Mago mokinys“. Prieš aštuonerius metus rašytojas viešėjo Vilniaus knygų mugėje ir tuomet jo knygų vertėja Rasa Drazdauskienė specialiai pakalbino rašytoją LRT radijui. „Rašykite knygas, nes jos jums atvers pasaulį,“- sako Tahiras Shahas archyviniame įraše, kurio fragmento kviečiame klausytis.Internete gausėjant neapykantą kurstančių komentarų, į pagalbą ateina dirbtinis intelektas, kuriamas įrankis, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse. Pasakoja vienas iš projekto vykdytojų, VDU Informatikos fakulteto dekanas, profesorius Tomas Krilavičius.Neseniai pasirodė naujausia rašytojo Herkaus Kunčiaus knyga „Kolūkio metraščiai“. Tai jau ne pirmas romanas apie sovietinę praeitį, kur autorius ironiškai, kartais net groteskiškai pasakoja apie žmonių likimus beveik siurrealistiniame pasaulyje. Kodėl rašytojui toks įdomus sovietinis laikotarpis, kaip jis prisimena savo gyvenimą tuo laiku, kodėl dviejų muzikų sūnus nepasirinko muzikinio kelio ir daug kitų temų aptariame su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Herkumi Kunčiumi.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ved. Jolanta Kryževičienė

Rašytojai rašo knygas, o literatūros kritikai jas analizuoja ir recenzuoja. O jeigu pamėgintume atvirkščiai – su rašytojais pasikalbėti apie literatūros kritikus ir kritikes, klausdami apie vardus, keliančius pasitikėjimą, ir recenzijas, po kurių norisi paburbėti.„Pirmame sakinyje“ apie literatūros kritiką kalbamės su rašytojais Aušra Kaziliūnaite, Herkumi Kunčiumi ir Gyčiu Norvilu.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.Nuotraukų autoriai: Aušros Kaziliūnaitės – Tom Langdon, Gyčio Norvilo – Gediminas Sadauskas, Herkaus Kunčiaus – Andrius Ufartas.

Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Pokalbis su kadenciją baigusiu Kultūros ministru, poetu, literatūrologu Mindaugu Kvietkausku apie politiką, kai ją stebi iš šalies ir kai pats joje dalyvauja, virsmą iš draugo Mindaugo į ministrą Kvietkauską ir neseniai prasidėjusio post-ministro laikotarpio atvertas galimybes.Mykolo Drungos parengtoje užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: apie šių metų Nobelio literatūros premijos laureatę, poetę Louise Glueck; kuo ypatingas tik ką miręs korėjiečių kino kūrėjas Kimas Ki-Dukas; pasaulis neteko pirmarūšių romanų apie šnipus autoriaus Johno Le Carrė.„Metų knygos rinkimuose“ geriausia knyga susaugusiems pretenduoja tapti Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“. Pokalbis su rašytoju.Galerija „Vartai“ pristato tarptautinę Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijams metams skirtą parodą „An Unfinished Project“, kurioje pagrindiniu pasakotoju tampa praeitis. Parodą karantino metu bus galima pamatyti netradiciniu ir Lietuvoje dar nepristatytu būdu – orientacinių principu viešose ir gerai matomose sostinės vietose, taip pat „Vartų“ galerijos vitrinoje bus rodoma virtualus 3D video turas. Pokalbis su „Vartų“ galerijos vadove Toma Mongine ir vienu iš šešių parodai darbus kūrusių menininkų Konstantinu Bogdanu.Su rubrika „Atminties akmenys“ – pasakojimas apie Chazenų šeimą, kurios verrslai prisidėjo prie Panevėžio miesto ekonominio vystymosi.Kokia yra Lietuvos teatro naujoji karta? Kaip galėtų atrodyti Lietuvos teatro ateitis? Teatrologai Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas pasakoja apie visą kompleksinį lauką, žymintį naujosios kartos kryptis: „Naujoji karta įvairi, kuriai kūrybinis procesas kartais yra net svarbiau, nei rezultatas. Naujoji karta – kūrėjai, anksčiau laiko supratę, kad teks būti ir savo paties prodiuseriu“.Visą gruodžio mėnesį LRT KLASIKA skiria ypatingą dėmesį Ludwigo van Beethoveno kūrybai, o specialia šventine programa užbaigs kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms skirtus metus. Beethoveno krikšto dieną – gruodžio 17-ąją – pokalbis su LRT Klasikos vadovu Julijumi Grickevičiumi apie kompozitoriaus svarbą šiandieninei muzikai bei naujus žvilgsnius į jo palikimą.Ved. Austėja Kuskienė

Muzikologė Jūratė Katinaitė dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatytos kompozitoriaus Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros. Su itin sėkmingo personažo Kakės Makės kūrėja, rašytoja ir iliustruotoja Lina Žutaute susitiko Indrė Kaminckaitė ir pasikalbėjo apie tai, kaip autorė vertina komercinę Kakės Makės sėkmę bei apie rašytojos gyvenimą vieno personažo šešėlyje.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas. Šiemet tarp „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantų – net du muzikos albumai, su kuriais dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Pokalbis apie muzikos garso režisierių virtuvę, darbą su pasaulinėmis muzikos žvaigždėmis ir vis didėjančią atsakomybę, kurią atneša tokie įvertinimai. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato du romanus, kurie savitai brėžia laiko perspektyvą: Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“ ir Alinos Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“.Ved. Austėja Kuskienė.

Herkaus Kunčiaus pjesė „Dirbtinis pluoštas”. Režisierius Albertas Vidžiūnas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė, kurioje panaudoti Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraščio“ fragmentai, Vilnius 2006. Šio dienoraščio rankraštis 1990 metais buvo rastas Lietuvos SSR valstybės saugumo (KGB) archyve.

Metų knygos rinkimai 2018. Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos”. Ištraukas skaito aktorius vytautas Rumšas.

Metų knygos rinkimai 2018. Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos”. Ištraukas skaito aktorius vytautas Rumšas.

In memoriam Eimuntas Nekrošius. Pokalbis su Vokietijos istoriku, kino režisieriumi ir prodiuseriu Felixu Molleriu. Herkaus Kunčiaus „Lietuviškos apybraižos“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Mindaugo Kvietkausko komentaras. Audros Girijotės pasakojimas apie aktualiąją Estijos kultūrą. Su dailininku ir režisieriumi Rimu Driežiumi keliausime po lėlių teatro istoriją atskleidžiančią parodą „Dailė lėlių teatre“.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.

Skulptūra „Laisvės karys“ Kaune.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Naujų knygų apžvalgoje – Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuviškos apybraižos“ ir Roy‘aus Jacobseno romanas „Neregimieji“.Viktorina apie režisierių Ingmarą Bergmaną.„Klasikos enciklopedija“ – apie Pompėją.Ved. Indrė Kaminskaitė.

Skulptūra „Laisvės karys“ Kaune.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Naujų knygų apžvalgoje – Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuviškos apybraižos“ ir Roy‘aus Jacobseno romanas „Neregimieji“.Viktorina apie režisierių Ingmarą Bergmaną.„Klasikos enciklopedija“ – apie Pompėją.Ved. Indrė Kaminskaitė.

Herkaus Kunčiaus pjesė „Dirbtinis pluoštas”. Režisierius Albertas Vidžiūnas.

Herkaus Kunčiaus pjesė „Dirbtinis pluoštas”. Režisierius Albertas Vidžiūnas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė „Upės vardu”. Režisierius Alvydas Šlepikas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė „Upės vardu”. Režisierius Alvydas Šlepikas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė, kurioje panaudoti Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraščio“ fragmentai, Vilnius 2006. Šio dienoraščio rankraštis 1990 metais buvo rastas Lietuvos SSR valstybės saugumo (KGB) archyve.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė, kurioje panaudoti Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraščio“ fragmentai, Vilnius 2006. Šio dienoraščio rankraštis 1990 metais buvo rastas Lietuvos SSR valstybės saugumo (KGB) archyve.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė „Euforinė savaitgalio karuselė”. Režisierius Alvydas šlepikas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė „Euforinė savaitgalio karuselė”. Režisierius Alvydas šlepikas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė „Euforinė savaitgalio karuselė”. Režisierius Alvydas šlepikas.

Herkaus Kunčiaus radijo pjesė „Euforinė savaitgalio karuselė”. Režisierius Alvydas šlepikas.

Šįkart pasivaikščiosime po Vilniaus miestą ir jo daržą, o tai padaryti mums padės naujausias rašytojo Herkaus Kunčiaus romanas "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".

Šįkart pasivaikščiosime po Vilniaus miestą ir jo daržą, o tai padaryti mums padės naujausias rašytojo Herkaus Kunčiaus romanas "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".

Pasivaikščiojimas po Vilniaus miestą su naujausiu rašytojo Herkaus Kunčiaus romanu "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".

Pasivaikščiojimas po Vilniaus miestą su naujausiu rašytojo Herkaus Kunčiaus romanu "Lietuvis Vilniuje", kurį išleido mėnraštis "Kultūros barai".

Šioje laidoje - apie naują Herkaus Kunčiaus romaną "Pijoko chrestomatija", kurią išleido leidykla "Versus Aureus". "Pijoko chrestomatija" - tai įstabi kelionė po paslaptingą svaigiųjų gėrimų pasaulį. Laidoje - pokalbis su knygos autoriumi.

Šioje laidoje - apie naują Herkaus Kunčiaus romaną "Pijoko chrestomatija", kurią išleido leidykla "Versus Aureus". "Pijoko chrestomatija" - tai įstabi kelionė po paslaptingą svaigiųjų gėrimų pasaulį. Laidoje - pokalbis su knygos autoriumi.