Podcasts about kiekvienais

Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura Sivakonenko, Timuko globėja, save jau vadinanti berniuko mama.Kiekvienais metais vasario mėnesio paskutinę dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Kokia situacija Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientai retų ligų priežiūroje?Laidoje taip pat dalyvauja Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė Dr. Birutė Tumienė ir Retų ligų asosciacijos prezidentas Danas Čeilitka.Ar retos ligos tikrai yra retos? Ar yra Lietuvoje tokių ligų, kuriomis sergantys pacientai yra vieninteliai šalyje? Ar ilgas retos ligos diagnozavimo kelias? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žinių apie masinius atleidimus. Kaip tai paaiškinti – kokios to priežastys ir kokias masiniai atleidimai gali turėti pasekmes ekonomikai ir mums visiems?Šiomis dienomis, kai lankome artimųjų kapus, prisimename gražiausiais praleistas akimirkas su tais, kurių jau nebėra tarpo mūsų – į kapines galima pažvelgti dar ir kitaip, juk kapinės pasakoja istoriją - gidai ir kviečia ja domėtis.Rubrika ,,Auga ir balkone“ šeštadienio rytais tęsiasi ir lapkričio mėnesį. Šio ryto pašnekovė interjero ir eksterjero architektė Gitana Valavičiūtė turi savitą požiūrį į sodininkavimą balkone ir skatina žmones nesusitelkti vien į daržovių auginimą.Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Kiekvienais metais JAV esanti Arizonos dykuma pasiglemžia šimtus migrantų. Nelegaliai iš Meksikos į Ameriką bandantys patekti migrantai dėl visą vasarą besilaikančios 50 laipsnių temperatūros neretai miršta vienoje didžiausių ir karščiausių dykumų Šiaurės Amerikoje. Migrantams gelbėti bando savanoriai.Karybos ekspertai teigia, kad dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių vengia atlikti privalomąją karo tarnybą, naudojasi įvairiais būdais jos išvengti.Ved. Gabija Narušytė

Šiandienos svečias – ryški asmenybė Eduardo Giménezas. Ketvirtį amžiaus dainuojantis ir argentinietišką tango šokantis vyras papasakos ne tik apie savo puoselėjamą Tango akademiją, bet ir rašomą knygą. Joje ne tik apie tango techniką, jo mokinių istorijas bet ir apie jo dviejų senelių emigraciją iš Lietuvos į Urugvajų Tarpukariu.Praėjusią savaitę Lietuvoje pasipiktinimo ir pašaipos bangą sukėlė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovės teiginiai, esą muzikos festivaliuose turėtų būti mažiau trankios muzikos, nes ji skatina narkotinių medžiagų vartojimą. Ar tai tikrai netiesa? Aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.Maždaug 70 Lietuvos tikinčiųjų beveik prieš metus kreipėsi į šalies Katalikų bažnyčios vadovybę, ragindami sudaryti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus. Kokio atsako sulaukta?Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per tūkstantį įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisė apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Festivalis ,,Kaime žydi abrikosai” tai nekomercinis renginys, gyvuojantis jau 13 metų. Jis nepriklausomas, neprojektinis, gyvas iš draugų, bičiulių aukų. Kiekvienais metais vyksta pagal pareikalavimą. FM99 studijoje pasakoja ir dainuoja  Akvilė Rubikienė, festivalio organizatorė.

Šį kartą mūsų studijoje svečiuojasi mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, kuri Lietuvoje yra bene ryškiausia astronomijos naujienų pranešėja bei mokslo tyrinėtoja. Besiklausant Godos, sudėtingi kosminiai reiškiniai tampa lengvai suprantami, o susidomėjimas šiuo tolimu pasauliu tik išauga. Galime drąsiai teigti, jog tai remiasi į komunikacijos įgūdžių lavinimą bei nuolatinį norą domėtis. Šiandieną Godai yra tik 34-veri, tačiau jau dabar mokslo žurnalistė gali džiaugtis išskirtiniais profesiniais pasiekimais, vienas jų – darbo patirtis NASA. Pašnekovė teigia, jog darbo vietą jai pavyko susikurti pačiai, tad „darbų repertuaras“ neapsiriboja vien žurnalistikos sritimi. Goda rašo knygas, skaito pranešimus bei veda paskaitas mokslininkams, kurių metu moko mokslinės komunikacijos meno. Ji sako, jog visuomenės požiūrį į mokslininkus galima formuoti tik jų pačių rankomis. Klausantis „kosmoso direktorės“ suprantame, jog jos meistriškumą lemia strateginis požiūris į savo veiklą. Kiekvienais metais ji parengia planą, kuriame apžvelgia būsimus tikslus ir jų nuosekliai siekia, o kas penkerius – sukuria asmeninio tobulėjimo strategiją, kuri veikia, kaip orientacinis kompasas, užtikrina nuoseklią profesinę kelionę bei suteikia galimybę lengviau pasakyti „NE“ tiems projektams, kurie nėra jos prioritetas. Interviu metu kalbame apie meilę mokslui, įdomiausius dalykus kosmoso platybėse ir asmeninio prekinio ženklo augimą, kurį Goda formuoja atsakingai ir strategiškai. Gero klausymo! Šiame pokalbyje Tavęs taip pat laukia: Kaip Goda pateko į NASA? Kasmetinė veiklos strategija – kaip pasakyti „NE“ papildomiems projektams? Kaip atrodo mokslo žurnalistės įprasta diena? Kodėl Goda atsisako pramoginių televizinių projektų? Nuo ko pradėti norint susikurti savo veiklos ir asmeninio tobulėjimo strategiją? 5 esminiai dalykai tiems, kurie galvoja apie asmeninio prekinio ženklo vystymą. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Kiekvienais metais gruodžio 3-ąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje pokalbis apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją.Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.„Kiekvienais metais, nesvarbu, koks miestas taptų Lietuvos kultūros sostine, kyla tas pats klausimas apie išliekamąją šios iniciatyvos vertę“, – sako rašytoja Renata Karvelis ir pati grįžta prie šio klausimo apsvarstymo.Jelgavoje, Pašto saloje, po poros metų pertraukos vėl rengiamas ledo skulptūrų festivalis. Keliasdešimt menininkų iš 12 pasaulio šalių kūrė senovės dievų atvaizdus. Šiemet festivalyje sulaukta itin daug lietuvių.„Cezario“ kino apdovanojimai Paryžiuje.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Paskelbti šių metų Kultūros paso paslaugų tiekėjų sąrašai.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Šiandien minime saugesnio interneto dieną – kaip patobulėjo ir kokios saugumo problemos išlieka opios skaitmeninėje erdvėje?Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atverta tarptautinė paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Vališevska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“.Ved. Urtė Karalaitė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras subūrė trijų meno vadovų komandą. Ar europietiškas modelis pasiteisins Lietuvoje?Aštuonioliktąjį gimtadienį ir turiningus 2022-uosius Kauno miesto simfoninis orkestras jau spėjo atšvęsti, o proginio koncerto repeticijoje apsilankė Kotryna Lingienė.Pasaulio įvykių apžvalgoje: Sandanso kino festivalio atgarsiai, tyrimas dėl iš muziejaus Ukrainoje išgrobstytų meno vertybių, Afrikos modernistinės tapybos retrospektyva bei eksperimentai, patvirtinantys klasikinės muzikos poveikį žmogaus elgesiui.„Knygų klube“ – apie amerikiečių rašytojos Jeanine Cummins romaną „Amerikos purvas“.Kodėl garsaus Lietuvos poeto Sigito Gedos jubiliejus minimas gana tyliai? Domisi Marius Eidukonis.„Kiekvienais metais, nesvarbu, koks miestas taptų Lietuvos kultūros sostine, kyla tas pats klausimas apie išliekamąją šios iniciatyvos vertę“, – sako Renata Karvelis ir pati grįžta prie šio klausimo apsvarstymo.„Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – kultūros komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė. Anot jos, kultūros sektoriuje kūrėjai ir komunikacijos specialistai patys iš menininkų padaro kultą, o paskui su juo kovoja.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kiekvienais metais prieš laiką gimsta maždaug 15 milijonų kūdikių, o tai yra maždaug vienas iš 10 visų visame pasaulyje gimusių kūdikių. Vos 35 cm ilgio ir mažiau nei 1000 g sveriantis Paulius – pirmą kartą Lietuvoje! Apie Lietuvoje pirmą kartą pristatytą pasaulinę inovaciją, skirtą gerinti neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūrą, iššūkius, su kuriais susiduria neišnešiotukai ir jų šeimos, laidoje pasakoja Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Liubšys, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė ir operos solistė, neišnešiotukės Veronikos mama Ieva Prudnikovaitė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Gerumo žvaigždė“ – jau šešioliktąjį kartą nuo 2007 metų organizuojama socialinė paramos akcija. Kiekvienais metai akcijos metu surinktos lėšos skiriamos skirtingoms organizacijoms, asociacijoms, šeimoms ir tiems, kam pagalbos labiausiai reikia. Šių metų kalėdinė paramos akcija „Gerumo žvaigždė“ palies asociaciją „MIRABILIA“, kuri vienija neįgalius vaikus auginančius tėvus, globėjus, šeimas. FM99 kalbėjome su Rimu Švedkausku „Lankava“ Marketingo vadovu.

Kokia nauda iš atliekų rūšiavimo? Akivaizdi. Be visų kitų teigiamų dalykų, iš jų galima pagaminti didelį kiekį elektros energijos, kuri brangsta kone kasdien, o nerūšiuodami atliekų mes netiesiogiai prie to prisidedame. Vien iš išrūšiuotų maisto ir kitų biologiškai skaidžių atliekų Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras per mėnesį pagamina apie 300 tūkstančių kilovatvalandžių elektros energijos. Jos užtenka visiems įmonėms padaliniams aprūpinti, o apie pusė kiekio parduodama į rinką. FM99 pasakojo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.

Kiekvienais metais gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną, kurią 1992 m. pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Laidoje kalbamės apie nematomą negalią ir gyvenimą, turint ją. Laidos svečiai: medicinos psichologė, projekto „Diabusas“ koordinatorė Jolanta Žilinskienė ir Tomas Čepelevskis, kuris cukriniu diabetu susirgo būdamas dar septynerių, liga stipriai paveikė inkstus, prireikė dializių, transplantacijos. Tomui inkstą padovanojo mama, tačiau dabar ir vėl Tomui reikalingos dializės.Mūsų visuomenėje dar vis gajūs stereotipai. Akivaizdžiai fiziškai matomą negalią mes jau išmokome pastebėti ir padėti tokiam žmogui, suprasti jį, tačiau vis dar sunkiai pripažįstame akimi nematomą negalią ir ne tik, kad neištiesiam pagalbos rankos, bet iš anksto „prirašom“ savo nustatytą diagnozę. Tomas pasakoja su kokiomis situacijomis tenka susidurti, kai aplinkiniai neteisingai reaguoja į būsenas, išprovokuotas sudėtingos ligos. J.Žilinskienė dalijasi, kaip visuomenė galėtų mokytis pažinti ir priimti nematomą negalią, kaip kalbėti su vaikais apskritai apie negalią ir kviečia matyti, girdėti, keistis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo 1996 metų Pasaulyje spalis minimas kaip organų transplantacijos ir donorystės mėnuo. Lietuvoje šis mėnuo minimas nuo 2004 metų. Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį visose Europos bei daugelyje pasaulio šalių minima organų donorystės ir transplantacijos diena. Ir šiais metais Lietuvoje bus rengiama daug įvairiausių renginių, susitikimų, skirtų šiai temai paminėti. Laidos svečiai: Aušra Degutytė – asociacijos „Gyvastis“, kuri vienija transplantuotus žmones, jų artimuosius, prezidentė, Kotryna Čaikauskaitė, Nacionalinio transplantacijos biuro (prie Sveikatos apsaugos ministerijos) transplantacijos skyriaus specialistė ir Mindaugas Masedunskas – transplantacijų koordinavimo skyriaus vyr. Specialistas – koordinatorius.Pokalbis apie tai, kur galėsime sudalyvauti, ką sužinoti, išgirsti, pamatyti šių metų spalį. Ką yra parengusi „Gyvasties“ asociacija? Kiek ir kokių transplantacijų įvyko per paskutinius metus ir, ar įtakojo jų skaičių prasidėjusi pandemija? Koks pasirašiusiųjų sutikimus donoro kortelei gauti skaičius per paskutinius metus? Ar keičiasi laukiančiųjų transplantacijos ir jau transplantuotų žmonių kasdienybė, visuomenės požiūris, sveikatos priežiūros tvarka, įstatyminė bazė, kad nors kažkiek lengvėtų šių žmonių gyvenimas? Ir jautrūs pašnekovų asmeniniai išgyvenimai.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta pasaulio lietuvių bendruomenės vaikų ir jaunimo vasaros stovykla, apie ją ir pasaulio lietuvių alėją Alytuje šiandien pokalbis su stovyklos iniciatore, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininke Alvija Černiauskaite. “Populiarumas tikrai išliko ir vis didėja, pridėjus pasaulinę pandemiją tikrai nesumažėjo vaikų skaičiai. šiemet turime 60 norinčių dalyvauti ir dar yra laukiančiųjų sąrašas. Vaikų pasaulio kontekstas labai platus, turime 17 šalių: Venesuela, JAV, daug Europos šalių”, - sako stovyklos iniciatorė.

Baisiogaloje daržoves auginantis Rimantas Sinkevičius tai daro su šeima ir papildomos pagalbos neieško. Šiemet smulkaus ūkio apimtis teko sumažinti perpus, nes daržovių per pandemiją niekas nepirko.Kiekvienais metais skelbiant paramą asbestinių stogų keitimui gaunama per 1 000 paraiškų, dauguma patvirtinama. Kodėl reikia keisti tokio tipo stogą?Kiek kartų ir kada šiltu oru reikia laistyti lauko augalus?Ved. Saulenė Pečiulytė

Naujausio žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ numerio apžvalgaDomanto Razausko muzikinėse naujienose: naujas švedo saksofonininko avangardisto Matso Gustafssono grupės „The End“ darbas ir rinkinys, skirtas moterų vaidmeniui klasikinės muzikos kontekstuose.Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Apie įvertintuosius mintimis dalijasi komisijos nariai Audrius Stonys, Jūratė Katinaitė, Jūratė Sprindytė, Audrius Ambrasas, Ramunė Marcinkevičiūtė ir Jūratė Tutlytė.Kiekvienais metais netyla diskusijos dėl kultūros projektų finansavimo. Paraiškų teikėjams ir kūrėjams vis kyla klausimų dėl ekspertų kompetencijų, sprendimų objektyvumo, vertinimo kriterijų. Iš vertintojų kai kada pasigirsta kritika dėl teikiamų projektų parengimo kokybės – ne iki galo išvystytos idėjos ar silpnas jų pagrindimas, konteksto trūkumas, „išpūstos“ sąmatos. Kultūros vadybininkų asociacija kviečia į kultūros projektinio finansavimo procesą pažvelgti iš įvairių perspektyvų ir pristato eksperimentą „Geriausia paraiška“.Sukurtas sunkmečio sąlygomis, Valstybės teatras buvo ypač svarbi šalies gyvenimo dalis – jauna valstybė siekė įsitvirtinti būtent per operą. Pasak muzikologės, operos kritikės Jūratės Katinaitės, operos teatras buvo susijęs su galia, įsiteisinimu ir valstybingumo idėja.„Klasikos koncertų salių“ apžvalga.Ved. Austėja Kuskienė

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.„Lapkričio migla ir oras, keliantis snaudulį, skatina ieškoti aštresnių pojūčių ir ta proga, kad „Scanorama“ turi visą rinkinį filmų dedikuotų vidurnakčio kinui, nusprendžiau tų pojūčių ieškoti būtent ten,“ – kino tyrėjas ir festivalių programų kuratorius Karolis Žukas apžvelgia Luko Feigelfeld „Raganas“, Thomo Clay „Fanės Laj gundymą“ ir Lijo Jose Pellissery „Jallikattu“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė Marija Liugienė-Zalanskaitė pasakoja apie dainininko ir pasakotojo Petro Zalansko ir jo giminės religingumo apraiškas.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Gidono Kremerio albumą „Le Cinema“ – jo surinktus muzikinius prisiminimus iš kino filmų.Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu lankytojus kviečia į virtualius susitikimus trečiadieniais ir šeštadieniais. „Šiuo nenuspėjamu laikotarpiu norime pasiūlyti šį tą nuspėjamo, bent jau susitikimo dieną ir laiką“, – tvirtina muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Kodėl tai būtinas sprendimas? Iniciatyvą pristato R. Kačkutė.Pirmasis šios Lietuvos nacionalinio muziejaus iniciatyvos renginys – dokumentinio filmo „Petras Repšys: darbai“, pasakojančio apie 30 metų dailininko kurtą bareljefą „Lietuvos krikštas“, premjera. Taip pristatoma retrospektyvinė paroda „Petras Repšys: darbai“, kuri šiuo metu negali sulaukti lankytojų. Plačiau apie šią retrospektyvą pasakoja Laima Ragėnienė.Naujai kuriamas lietuviškas serialas „Trolių ferma“ atrinktas į tarptautinį prestižinį audiovizualinio turinio finalinį renginį „CONTENT LONDON – C21 MEDIA“ ir varžysis dėl pagrindinio prizo. Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje vykstantis renginys nubrėžia gaires, ką pasaulio žiūrovai žiūrės ateinančiais metais, kas bus populiaru ir patrauklu tarptautinei auditorijai. „Šis projektas pristatytų Lietuvą pasaulyje kaip originalių ir kokybiškų TV serialų kūrėją. Tikiu, kad mes turime labai stiprią komandą Lietuvoje, kuri gali ne tik gerai nufilmuoti užsienietišką serialą, bet ir jį sukurti“, – sako prodiuserė Gabija Siurbytė. Pokalbis su ja ir „Trolių fermos“ režisieriumi Ernestu Jankausku apie Lietuvos galimybes sukurti pasaulinio lygio serialą.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: dar viena proga pasidžiaugti nebekoncertuosiančiu Keithu Jarrettu, daugiau nei po pusės amžiaus atrastas Ellos Fitzgerald įrašas ir Airijoje gyvenančio pianisto Gedimino Karkausko debiutas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kiekvienais metais lapkričio mėnuo yra skiriamas Movember judėjimui. Jo metu stengiamasi atkreipti dėmesį į vyrų sveikatą, ypač prostatos bei sėklidžių vėžį ir vyrų psichinę būklę. Tai šiame epizode aptaria Beata ir Kotryna. Jos kalbasi apie vyrų fizinę ir emocinę sveikatą ir kaip svarbu skirti jai pakankamai dėmesio, bei vyrų seksualinį gyvenimą ir kartais pasitaikančius sunkumus jame.

Ariogaloje vyksta tradicinis buvusių tremtinių politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis. Jame dalyvauja prezidentas Gitanas Nausėda.Partijos „Tvarka ir teisingumas“ taryba nusprendė siekti įkurti naują politinę partiją. Taip pat svarstoma keisti partijos pavadinimą į „Liberaldemokratų partija“ arba „Suvereni tauta“.Lietuvos liaudies buities muziejaus teritorijoje Rumšiškėse vyksta muzikos festivalis „Granatos Live“..Pasaulio krepšinio čempionatui besirengianti Lietuvos vyrų rinktinė sužaidė pirmąsias draugiškas rungtynes. Ispanijos Pamplonos mieste vykusias rungtynes lietuviai pralaimėjo Ispanijos komandai.Kiekvienais metais rugpjūčio pirmąjį savaitgalį vis kitame Lietuvos regione bitininkai organizuoja bitininkų šventę. Šį kartą medaus festivalis vyksta Gelgaudiškio dvaro sodyboje, Šakių rajone. Ved. D. Kuodis.

„Jūs paskambinote į LRT radiją“. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kiekvienais metais žurnalas „Time“ skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Kaunas su senaisiais metais atsisveikina „Naujametiniu Ąžuolyno bėgimu“. Išsamiau šiuos metus kine apžvelgs Karina Urbanavičiūtė.

Ar motociklininkai ir automobilių vairuotojai lygūs kelyje?Motociklininkų sezonas prasideda sulig pirmomis šiltomis pavasario dienomis. Kiekvienais metais automobilių vairuotojai raginami būti atidesniais ir dėmesningiais po žiemos į gatves išvažiavusiems motociklininkams. Tačiau nelaimių nepavyksta išvengti. Lietuvos motociklininkų bendruomenė parengė pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl situacijos gerinimo, bet ar jie bus išgirsti?Pokalbis su Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Vidmantu Pumpučiu, LR Seimo nariu Šarūnu Gustainiu ir Lietuvos baikerių Kongreso atstovu Kazimieru Čeponiu.

Europos Sąjungos šalių lyderiai savaitės viduryje skubiai sušauktame susitikime Briuselyje sutarė migrantų krizę spręsti stiprinant sienų apsaugą ir didinant paramą šalims, į kurias pirmiausia patenka pabėgėliai. Ar bendrija keičia savo politikos kryptį? Po daugelio metų neigimo Meksikos valdžia pripažino, kad smurtas prieš moteris yra labai didelė šalies problema. Kiekvienais metais Meksikoje be žinios dingsta tūkstančiai moterų ir mergaičių. Kokių priemonių imsis šalies valdžia? Skelbiama, kad tūkstantmečių sandūroje iškelti vystymosi tikslai padėjo išvaduoti milijardą pasaulio gyventojų iš skurdo, daugiau mergaičių gavo išsilavinimą ir sumažino sergamumą užkrečiamomis ligomis. Tačiau ar pasaulis tikrai tapo geresne vieta daugeliui? Taip pat naujienos ir įdomybės iš viso pasaulio.

Europos Sąjungos šalių lyderiai savaitės viduryje skubiai sušauktame susitikime Briuselyje sutarė migrantų krizę spręsti stiprinant sienų apsaugą ir didinant paramą šalims, į kurias pirmiausia patenka pabėgėliai. Ar bendrija keičia savo politikos kryptį? Po daugelio metų neigimo Meksikos valdžia pripažino, kad smurtas prieš moteris yra labai didelė šalies problema. Kiekvienais metais Meksikoje be žinios dingsta tūkstančiai moterų ir mergaičių. Kokių priemonių imsis šalies valdžia? Skelbiama, kad tūkstantmečių sandūroje iškelti vystymosi tikslai padėjo išvaduoti milijardą pasaulio gyventojų iš skurdo, daugiau mergaičių gavo išsilavinimą ir sumažino sergamumą užkrečiamomis ligomis. Tačiau ar pasaulis tikrai tapo geresne vieta daugeliui? Taip pat naujienos ir įdomybės iš viso pasaulio.

Kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį Šilutė švenčia miesto gimtadienį. Kaskart šilutiškiai ieško būdų, kaip praturtinti kasdienį miestelėnų gyvenimą, kuo daugiau pritraukti svečių. Šiais metais lankytojams duris atveria Šilutės dvaras. Pamario krašto žmonės negali atsidžiaugti etnografinio regiono statusu – Mažoji Lietuva. Šilutiškiai gerbia ir myli žemaičius, tačiau nori likti savimi. Jiems neprilipo nuo pokario primetamas vakarų žemaičių pavadinimas. Nuo Atgimimo laikų Šilutės gyventojai stengėsi saugoti ir puoselėti etninę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, muzikinį folklorą, tautosaką, papročius.

Kiekvienais metais paskutinį gegužės šeštadienį Šilutė švenčia miesto gimtadienį. Kaskart šilutiškiai ieško būdų, kaip praturtinti kasdienį miestelėnų gyvenimą, kuo daugiau pritraukti svečių. Šiais metais lankytojams duris atveria Šilutės dvaras. Pamario krašto žmonės negali atsidžiaugti etnografinio regiono statusu – Mažoji Lietuva. Šilutiškiai gerbia ir myli žemaičius, tačiau nori likti savimi. Jiems neprilipo nuo pokario primetamas vakarų žemaičių pavadinimas. Nuo Atgimimo laikų Šilutės gyventojai stengėsi saugoti ir puoselėti etninę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, muzikinį folklorą, tautosaką, papročius.

Ar įstatymas apsaugos vaikus nuo smurto? Kiekvienais metais Lietuvoje daugėja smurto prieš vaikus ir jų nepriežiūros atvejų. Pernai nukentėjo 1337 vaikai, apie du tūkstančius jų teko paimti iš šeimų ir paskirti globą.Siekiant pakeisti esamą padėtį į gerąją pusę, Seime pradėtas svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas. Laidoje šia tema diskutuos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, Seimo narys Liutauras Kazlavickas, visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė Rasa Didžpetrienė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos inspektorė Edita Žiobienė.