Podcasts about stokholme

Valdančioji koalicija baigė ministrų paieškas. Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus tris likusius „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. Į teisingumo ministrus siūlomas advokatas Gintautas Bartkus, į žemės ūkio – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, į aplinkos – Gamtos tyrimų centro vadovas Sigitas Podėnas. Dabar beliko sulaukti, ar kandidatai tiks prezidentui. Baigiama rengti ir Vyriausybės programa.Medikai sako, kad eilės pas gydytojus dar labiau pailgės, jei Valstybinė ligonių kasa nesumokės už jau atliktus brangius tyrimus ir procedūras. Ligonių kasa tikina, kad tokia tvarka galioja seniai, o mažėti gali nebent gydymo įstaigų pelnai.Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis pranešė stabdantis neseniai Vilniuje įkurto „Sostinės medicinos centro“ veiklą. Dainius Dundulis aiškina susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis, tačiau šįkart tokie argumentai kelia abejonių.Europos parlamentas šiandien patvirtino naują Europos Komisiją, kurioje Gynybos komisaru dirbs Lietuvos atstovas Andrius Kubilius. Visgi du mūsų šalies europarlamentarai balsavo prieš tokią komisijos sudėtį, o vienas susilaikė.Rusijos rublis pasiekė žemiausią lygį nuo invazijos į Ukrainą pradžios.Baltijos jūros regiono šalių lyderiai šiandien susitiko Stokholme, kur buvo aptariami regiono saugumo ir paramos Ukrainai klausimaiKiek Vilniuje didės kainos už automobilių stovėjimą?Ved. Liepa Želnienė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ aptariami svarbiausi Lietuvos ir užsienio futbolo pasaulio įvykiai. Šią savaitę dėmesys krypsta į UEFA Tautų lygos kovas ir Lietuvos rinktinės pralaimėjimus prieš Kosovą ir Rumuniją. Laidoje dalyvauja – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 04:23 Tautų lyga ar Vyšniausko stovykla: už ar prieš? 13:48 Lietuva – Kosovas 20:27 Moterų futbolo intarpas 23:12 Vėl – apie Lietuva – Kosovas 40:24 Prisiminkime, kur mes buvome 47:30 Reikia nugalėt Kiprą 51:52 Lietuva – Rumunija ir baudiniai 1:11:37 Thomas Tuchelis gavo naują darbą arba anglams nėra nieko švento 1:18:53 Kylianas Mbappe ne rinktinėje, o Stokholme: beda po vieną nevaikšto 1:21:00 Eksperimentinės Vokietijos pergalės 1:26:32 Pasaulio čempionato atranka Pietų Amerikoje: Leo Messi dieviškas pasirodymas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai kokią įtaką klimato kaita gali turėti mūsų sveikatai? Apie tai svarsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr.Vidmantas Vaičiulis.Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Kaip ruošiamasi 100-metį šiais metais minėsiančiai Dainų šventei? Studijoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Regionų kultūros skyriaus vedėja Ieva Krivickaitė.Čiagimis – vietinis, čia gimęs žmogus. Blaiventis – blėsuoti, tik tik degti. Poetė Jurgita Jasponytė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi retesniais lietuviškais žodžiais ir jų reikšmėmis. Kodėl svarbu neužmiršti tokių žodžių?Ved. Agnė Skamarakaitė

„Išskirtinės asmenybės“ rubrikoje šį kartą pokalbis apie praėjusią savaitę mirusį partizaną, laisvės kovų metraštininką, Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą.Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuvos televizijos ekranuose pasirodžiusi meksikietiška telenovelė „Ir turtuoliai verkia“ sulaukė milžiniško populiarumo. Ieva Balsiūnaitė ir Viktorija Mickutė kuria filmą „Varguoliai irgi verkia“ kuriame žvelgia į to meto pokyčius skirtingų kartų moterų pasauliuose.Šiais metais Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Pokalbis su Dalia Pinkevičiene apie jos disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“. Autorė lankėsi keturiose skirtingose Lietuvos įmonėse, iš tyrimo paaiškėjo, kad mišrią kalbą, t.y. lietuvių su angliškais ir rusiškais intarpais darbuotojai naudoja labai tikslingai. Kokiems tikslams? Ir kaip dažnai tai daroma?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad narkotikų vartojimas tarp paauglių nebėra tik nacionalinė bėda, ji peržengia nacionalinio saugumo slenkstį. Anot patarėjo, prezidentas svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką net Valstybės gynimo taryboje.Vilniaus Žaros gimnazijos tėvai sako, kad patiekalus už 10 centų žadėjusi ir maitinimo konkursą laimėjusi įmonė savotiškai apmokestino įėjimą į mokyklos valgyklą. Į ją patekti galima tik iš anksto įsigijus taloną už 3 eurus, vyresnių klasių mokiniams jis kainuoja tris eurus ir 50 centų. Vargingiau gyvenantys vaikai iš viso neturi galimybės rinktis pigesnio patiekalo pietų metu, nes pietų kaina viena – tiek, kiek kainuoja talonas. Mokyklos direktorė pripažįsta, kad talonų neįperkantys vaikai pietų metu į mokyklos valgyklą iš viso neįleidžiami, jie valgyti gali ateiti po pamokų ir pavalgyti už turimą pinigų sumą.Lietuvos bankas siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.Europos Sąjunga (valstybės narės ir bendrijos valdymo institucijos kartu) skyrė didžiausią pasaulyje sumą Ukrainai paremti. Ji siekia 85 milijardus eurų.Iki kokios ribos Estija pasirengusi atsikratyti okupacinius metus žymėjusių įamžinimo ženklų? Pavyzdžiui neseniai Talino pakraštyje nugriautas sovietinis paminklas, žymėjęs vietą, kurioje 1941 metais tūkstančiai sostinės gyventojų buvo priversti kasti prieštankinius griovius, kad sustabdytų artėjančias nacistinės Vokietijos pajėgas.Prasideda Nobelio premijų paskelbimo savaitė. Šiandien Stokholme paaiškės, kam atitenka šių metų Medicinos ir fiziologijos premija.Ved. Madona Lučkaitė

Arkadijus Vinokuras prieš daug daug metų gyvendamas Švedijoje, Stokholme pradėjo organizuoti mitingus už Lietuvos laisvę. Ir rengė juos tol, kol Lietuva laisvę. Dabar jis tai daro dėl Ukrainos. Pilietiškumo dėlionės svečias Arkadijus Vinokuras ir žurnalistai Romas Sadauskas, Liudas Ramanauskas ir Vilija Kvedaraitė.

Pasaulio lyderių pozicijoje pokalbis apie NATO ir šios organizacijos istoriją, svarbiausias asmenybes ir lyderystę pasaulyje. Pasakoja Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkas Audrius Skaistys.Aktorius, publicistas Arkadijus Vinokuras Rusijai pradėjus didelio masto karą Ukrainoje Vilniuje pradėjo organizuoti pirmadienio mitingus, kurie skirti Ukrainai remti ir turėtų tęstis iki jos pergalės. Jau yra įvykę 62 tokie mitingai. Liepos 3 d. mitingas pavadintas „Ukrainai NATO narystę be jokių išlygų“. 1990-1991 metais, Lietuvai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, tokie mitingai buvo organizuojami Švedijos sostinėje Stokholme.Pokalbis su organizacijos „Blue/Yellow atstovais Jonu Ohmanu ir Žemyna Bliumenzonaite apie situaciją fronte, akciją „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“, NATO susitikimo rezultatus ir kt.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalgoje – naujausias žurnalo „Nemunas“ numeris.Ar tikrai turėtume kiekvieną technologiją iškart įsisavinti? Klausia socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.Šiauliuose praėjusią savaitę jau prasidėjo Saulės vasaros koncertų ciklas. Ir jau šeštą vasarą viešosiose miesto erdvėse, pėsčiųjų bulvare, parke, amfiteatre skamba nemokami profesionaliosios muzikos koncertai. Jų rengėjai sako, kad taip siekiama lavinti šiauliečių muzikinį skonį ir priartinti profesionaliąją kultūrą prie regiono.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Savaitgalį pasibaigė tarptautinis Kanų kino festivalis – ką jo laimėtojai kalba apie šių dienų kino pasaulį?Gegužės 25-26 dienomis Paryžiuje vyko UNESCO konferencija apie kultūrinį ir meninį ugdymą – kokios tendencijos ryškėja pasaulyje? Kur Lietuva dar turi pasistengti?Prieš kelias savaites kolegė Indrė Kaminckaitė pasakojo apie pasaulio kultūros ir meno viršūnių susitikimą Švedijos sostinėje Stokholme. Ten ji susitiko pabendrauti su lyčių lygybe muzikos industrijoje besirūpinančio judėjimo „Keychange“ vadove Marie Fol.Debiutinis autorius Ignas Urbonas skaitytojus kviečia į gyvenimą nežiūrėti pernelyg rimtai ir prisijaukinti juodąjį humorą apysakų knygoje „Pasaulis yra netvarkoi“. Kokias ribas turi juodasis humoras?Ved. Urtė Karalaitė

Stokholme šiomis dienomis vyksta pasaulinis meno ir kultūros viršūnių susitikimas, kurį stebi kolegė Indrė Kaminckaitė.Paskelbtas nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantų sąrašas. Pateiktos buvo 64 paraiškos, o birželio 4 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bus įteiktos 22 statulėlės. Kaip sako komisijos pirmininkas prodiuseris Martynas Mickėnas, pastarasis laikotarpis Lietuvos kino industrijai buvo itin sėkmingas. Taigi, kuo?Toliau pristatome Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo konkurso kūrinius. Šiuokart – „Moters žvilgsnis“, kurį LRT KLASIKAI pristato kūrinio autorius, kompozitorius Šarūnas Nakas.Tarptautinis festivalis Materia Magica kviečia paties įvairiausio amžiaus žiūrovus atrasti savąjį lėlių teatrą. Per šešias dienas festivalyje klaipėdiečiai ir į miestą atvykę svečiai bus supažindinti su įvairiu ir nuolat kintančiu lėlių ir objektų teatro pasauliu.Šiandien minime soulo krikkštatėvio James‘o Browno 90-metį. Tai viena ryškiausių R&B scenos žvaigždžių, galima sakyti, sukūrusi soulo ir fanko muzikos kanoną.Rubrikoje „Be kaukių“ – viena ryškiausių džiazo asmenybių Valerijus Ramoška, kurio trimitas tiesiog užburia, nepalikdamas abejingų nei scenoje, nei publikoje. Tai vienas veikliausių Lietuvos džiazo muzikantų, grojančių įvairiausiose sudėtyse, kurio tiesiog dainuojantis instrumentas dažnai tampa grupių emociniu pagrindu. Taip kalba apie muziką kritikai, vertina kolegos ir mėgaujasi publika. Kaip tai pavyksta, ir ką tai reiškia pačiam menininkui - Valerijus Ramoška.Ved. Gabija Narušytė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Iwano Wrypajevo spektaklį „Girti“, kurio premjera praėjusį savaitgalį įvyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.Dmitrijus Gluščevskia apžvelgs filmą „Salos vaiduokliai“.Bibliotekos ELVIS autobusas pradeda kelionę po Lietuvą: apie garsines knygas senjoramas bus pasakojama asmeniškai.Pokalbis su dizaineriu kūrėju Viliumi Dringeliu, kuris šiuo metu vieši Stokholmo baldų mugėje.Naujininkų pašonėje plytinčiame Burbiškių miške neseniai stūksojo karinė bazė, su kurios artefaktais supažindina gidai.Šiaulietis menininkas Korenelijus Užuotas pristato savo darbų retrospektyvą ir kviečia į kelionę per jo kūrybinį kelią.Kaip skamba 1482? Gerūtos Griniūtės Ukrainos palaikymo akcija vilnija socialiniuose tinkluose.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus Seime. Jam pateikti įtarimai dėl seksualinio mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimo, tvirkinimo. Premjerė Ingrida Šimonytė BNS sako esanti tikra, kad partiečiai nieko nežino apie atliekamą ikiteisminį tyrimą prieš Bartoševičių. Lietuvoje netrukus rinkimai ir politikai jau ima naudotis šia istorija: Liberalų sąjūdžio kandidatė į Vilniaus merus Eglė Radvilė savo komentare Facebook klausia, ar nepilnamečių tvirkinimas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretose tampa norma ir teigia nenorinti, kad jos vaikai augtų mieste, kurio politinė valdžia turi reikalų su pedofilija, nenorinti, kad Majauskas ar bet kuris kandidatas artintųsi prie Vilnaius mokyklų.Lietuvoje maisto kainos praėjusiais metais augo beveik 35 proc.Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, sako pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida. Ko sprendžiant šį klausimą imasi Japonija? Kokia situacija Lietuvoje?Ukrainą krečia korupcijos skandalai Regionų, teritorijų ir infrastruktūros plėtros bei gynybos ministerijose, šiandien taip pat paskelbta apie virtinę pareigūnų atleidimų ir atsistatydinimų, iš pareigų šalinami ir penkių Ukrainos sričių karinių administracijų vadovai.Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, sako suomių užsienio reikalų ministras. Tokių svarstymų Suomijoje atsirado po to, kai Turkija pareiškė, kad nepritars Švedijos kandidatūrai, nes prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.Vienoje Radviiliškio gimnazijoje – tuberkuliozės protrūkis. Sergantys gimnazistai gydomi ligoninėje. Nuspręsta ištirti viisą gimnazijos bendruomenę ir dalį neformaliojo švietimo atstovų. Iš viso – apie tūkstantį asmenų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tobulai lietuviškai kalbanti iranietė Ava pasakos apie tolimąją gimtinę Iraną, į kurią grįžta praleisti vasaros. Maistas, kultūra, papročiai ir persų palikimas šalyje, į kurią užsuka tik retas turistas. Ledo baras ir vikingų restoranas Stokholme su Indre Trakimaite. Ir legendinio JAV roko atlikėjo Alice Cooperio interviu. Ved. Lavija Šurnaitė ir Ramūnas Zilnys

Apie ukrainiečių registracijos centrą Alytuje ir alytiškių pagalbą ukrainiečiams pokalbis su „Alytaus naujienų“ žurnaliste Alma Mosteikaite.Arkadijus Vinokuras 1990 m. gyveno Švedijoje ir 79 pirmadienius Stokholme skaitė savo švediškai parašytas eiles. Tais pirmadieniais tūkstančiai švedų ėjo į gatves ir rėmė Baltijos valstybių išsilaisvinimą. Šiandien mes laisvi ir esame ES bei NATO nariai, tačiau Ukraina kenčia Rusijos agresiją, o tūkstančiai žmonių laisvajame pasaulyje protestuoja prieš Rusijos pradėta karą. Kai kurie Arkadijaus Vinokuro eilėraščio tokie pat aktualūs ir šiandien, išleidžiama knyga „Pirmadienio susitikimai 1990-1991“.Virtuvės šefas Dalius Drumsta Lenkijos – Ukrainos pasienyje nemokamai gamina maistą pabėgėliams nuo karo. Deja, su Daliumi Drumsta laidos metu nepavyko susisiekti, tačiau apie situaciją papasakojo maisto produktus į pasienį nuvežęs Aidas Bubinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš kelias dienas minėjome Lietuvos nepriklausomybės 30- metį. Šiais metais nekūrenome laužų, nesirinkome į didelius renginius, tačiau nuo to nesumažėjo mūsų kiekvieno asmeninė emocija, pagarba, prisiminimai ir meilė laisvai Lietuvai. Laidos pašnekovės, lietuvių bendruomenės Stokholme pirmininkė Rūta Gailiūtė Žičkienė ir tos pačios bendruomenės valdybos narė Virginija Gumbienė pasakoja apie tai, kad jokie atstumai ar virusai negali sumažinti meilės tėvynei. Laisvė, atsakomybė, pagarba, pareiga – visiems žinomi žodžiai. Tačiau kiekvienas juos priimame savaip. Abi pašnekovės, augusios dar sovietinėje Lietuvoje ir jau 11 metų gyvenančios Švedijoje dalijasi savo vaikystės prisiminimais apie sausio - osios įvykius. Laidoje kalbame apie švietimo ir ugdymo svarbą, apie meilę, laisvę, atsakomybę ir pagarbą kitam.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniuje surengtas aukšto lygio Jungtinių valstijų ir Europos energetikos forumas. Dėl atlyginimų didėjimo kitąmet augant kultūros įstaigų finansavimui, Finansų ministerija tuo pačiu siekia mažinti pinigus muziejams, teatrams, bibliotekoms turtui įsigyti. Mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje tarp nepilnamečių sparčiai auga elektroninių cigarečių vartojimas. Nobelio komitetas Stokholme pradėjo Nobelio premijų dalybas. Pasaulyje šiandien minima diena už Orų darbą. Ved. Darius Kuodis.

Skelbiamas nuosprendis Sausio 13-osios byloje. Kaltinimai pateikti 67 asmenims. „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme atliktos kratos. Konservatoriai kreipėsi į premjerą dėl S. Jakeliūno keliamos žalos Lietuvos įvaizdžiui. Kiek lietuviai turi psichologinių problemų? Pokalbių ciklas, skirtas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Kaip žmonės prisimena A.Smetoną? Gyvi liudijimai. Ved. Deividas Jursevičius.

Viešojo sektoriaus darbuotojų protesto akcija Vilniuje. Pirmadienį šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis. Dalis dienotvarkės klausimų susiję su prezidentės siūlomomis pataisomis dėl etatinio mokytojų apmokėjimo.Jungtinių Tautų Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos.Stokholme įteikiamos Nobelio premijos.Minint 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines, Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis žmogaus teisių forumas.Ar balsavimas nuo 16 metų galimas Lietuvoje?Verslo naujienos iš Latvijos, sporto apžvalga, B. Gailiaus komentaras, šios savatės istoriniai įvykiai ir kt. temos.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Viešojo sektoriaus darbuotojų protesto akcija Vilniuje. Pirmadienį šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis. Dalis dienotvarkės klausimų susiję su prezidentės siūlomomis pataisomis dėl etatinio mokytojų apmokėjimo.Jungtinių Tautų Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos.Stokholme įteikiamos Nobelio premijos.Minint 70-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metines, Lietuvoje pirmą kartą rengiamas Nacionalinis žmogaus teisių forumas.Ar balsavimas nuo 16 metų galimas Lietuvoje?Verslo naujienos iš Latvijos, sporto apžvalga, B. Gailiaus komentaras, šios savatės istoriniai įvykiai ir kt. temos.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Lietuvos radijo ir televizijos veiklą tirianti Seimo komisija konstatuoja, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų, siūlo steigti naują valdymo organą – valdybą. Šiandien tyrėjai ketina pradėti tyrimą, kodėl vakar keltas „Regina Seaways” Baltijos jūroje patyrė incidentą. Nobelio komitetas Stokholme šiandien skelbia, kam atitenka šių metų Nobelio chemijos premija. 30-imt Lietuvoje veikiančių įmonių ketina pasirašyti „Įvairovės chartiją”, kurios tikslas – mažinti diskriminaciją ir skatinti lygias teises darbo rinkoje, kuriant darbo vietas ir palankią darbo kultūrą skirtingiems darbuotojams. Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje atidarytas atnaujintas radiologinės diagnostikos centras „Affidea Lietuva” ir pristatytas naujasis 3 teslų magnetinio rezonanso tomografo aparatas „GE Signa Pioneer 3T”. Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Stokholme sunkvežimis įvažiavo į žmonių minią, pranešama apie sužeistuosius. JAV pajėgos atakavo Sirijos režimo bazę – ar tai naujas karo Sirijoje etapas? Seimo nuomonė dėl dvigubos pilietybės vėl išsiskiria. Rūtos Dambravaitės pasivaikščiojimas po Trakų miškus. Laidos svečias – 11-metis Benediktas, kuris kolekcionuoja geležinkelių pervažas.

Pasak dr. Giedriaus Jokubauskio, kalbėdami apie žydų politinę tautą dažniausiai užsidedame sionizmo akinius, nors iš tiesų sionizmas niekada nebuvo ir nėra vienintelis Europos žydų politinės tapatybės pamatas. Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip ir kodėl žydai gali būti suvokiami kaip integrali Europos tauta ir kodėl tai ypač aktualu dabar. Giedrius Jokubauskis – politologas. Studijavo Europos žydų studijų institute Švedijoje (Stokholme), stažavo Jeruzalės Hebrajų ir Tel Avivo universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kelerius metus dėstė kursą apie Izraelio visuomenę. Paskaita skaityta 2015 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

Pasak dr. Giedriaus Jokubauskio, kalbėdami apie žydų politinę tautą dažniausiai užsidedame sionizmo akinius, nors iš tiesų sionizmas niekada nebuvo ir nėra vienintelis Europos žydų politinės tapatybės pamatas. Paskaitoje „Žydai kaip Europos tauta“ mėginama pažvelgti į mažiau žinomas Europos žydų politinės tapatybės raiškos formas, tokias kaip diasporos nacionalizmas ir bandymas konstruoti kolektyvinį identitetą multikultūrinėje šiandienos Europoje. Didžiausias dėmesys skiriamas klausimui, kaip ir kodėl žydai gali būti suvokiami kaip integrali Europos tauta ir kodėl tai ypač aktualu dabar. Giedrius Jokubauskis – politologas. Studijavo Europos žydų studijų institute Švedijoje (Stokholme), stažavo Jeruzalės Hebrajų ir Tel Avivo universitetuose, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kelerius metus dėstė kursą apie Izraelio visuomenę. Paskaita skaityta 2015 m. rugsėjo 6 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre.

Šią Literatūros akiračių laidą skiriame šių metų literatūros Novelio laureatui, vienam žymiausių XX a. Švedijos ir pasaulio poetui Tomui Transtriomeriui. Stokholme gyvenantis 80-metis rašytojas įvertintas už kūrybą, kuri, kaip teigia karališkosios Švedijos mokslų akademijos formuluotė, per sutirštintus, peršviečiamus vaizdus leidžia mums naujai pažvelgti į pasaulį.

Šią Literatūros akiračių laidą skiriame šių metų literatūros Novelio laureatui, vienam žymiausių XX a. Švedijos ir pasaulio poetui Tomui Transtriomeriui. Stokholme gyvenantis 80-metis rašytojas įvertintas už kūrybą, kuri, kaip teigia karališkosios Švedijos mokslų akademijos formuluotė, per sutirštintus, peršviečiamus vaizdus leidžia mums naujai pažvelgti į pasaulį.