Podcasts about vytauto kernagio

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia pjesės „Amerika pirtyje“ reikšmė lietuvių kalbai, kultūrai ir teatro istorijai?Kuo ypatingas Michelangelo Antonioni modernusis kinas ir jo muzikiniai kontrastai?Kuo ypatingas Upynos etnografijos muziejus? Ir kokie eksponatai sulaukia daugiausiai lankytojų dėmesio?Vilniaus muziejui perduotas saugoti Vytauto Kernagio palikimas. Ką bus galima išvysti muziejaus ekspozicijose?Vilniaus „Prospekto“ galerijoje startuos grupinė fotografijos paroda „reStart“.Po kiek daugiau nei trijų savaičių Paryžiuje prasidės Lietuvos sezonas Prancūzijoje. Apie paskutiniuosius štrichus jam ruošiantis kalbuosi su sezono komisare Virginija Vitkiene.Kelios savaitės kaip Visagine veikia Visagino miesto muziejus. Kokio susidomėjimo jis sulaukė?Ved. Marius Eidukonis

Šį kovą sueina 15 metų, kai gyvename be Vytauto Kernagio. Taip pat 40 metų legendiniam kabaretui „Tarp girnų“, plokštelei, kuri buvo kiekvieno namuose. O taip pat, 1983-iaisiais įvyko paskutinis šio kabareto gyvas pasirodymas. Viskas nugulė dviguboje jubiliejinėje plokštelėje, kurią tik ką išleido Vytauto Kernagio fondas. Ta proga „Pakartot“ kalbina Vytautą Kernagį jaunesnįjį.Ved. Domantas Razauskas

Kokie pokyčiai laukia kultūros lauke pasibaigus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams? Apie tai kitą savaitę klabėsime su didžiųjų miestų merais, o dabar žvilgsnis į mažesniuosius Lietuvos miestus ir rajonus.Žinomas lenkų choreografas Robertas Bondara grįžta į Lietuvos pajūrį: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristato išskirtinę dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjerą. Spektaklio repeticijoje apsilankė kolega Klaipėdoje Česlovas Burba.Klasikinės muzikos naujienose Paulina Nalivaikaitė pasakoja apie Siemens Hallé tarptautinio dirigentų konkurso nugalėtoją, „Universal Music Group“ įsigytą „Hyperion“ leidyklą, naują „Apple Music Classical“ programėlę ir apie apie geriasią garso takelį, laimėjusį „Oskarą“.Rubrikoje „Be kaukių“ – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius Jokūbas Bareikis, kuris be vaidmenų teatre imasi ir ambicingo sumanymo: ruošiasi publikai pristatyti Vytauto Kernagio dainas. Apie aktorystę, prasidėjusią vaikystėje, vaidmenis teatre, kartų kaitą ir drąsą scenoje ir kalbamės su aktoriumi.Ved. Gabija Narušytė

Prisiminsime prieš keturiasdešimt metų įrašytas ar išleistas populiariosios muzikos plokšteles - drąsiai permainingą Lietuvos estradą link išradingos roko muzikos, avangardinio džiazo ar elektronikos. Taip pat kelios Vytauto Kernagio dainos įrašytos kitų atlikėjų plokštelėse 1983 metais.Ved. Lukas Devita

Pokalbis su Niujorke kuriančia kompizotore Simona Smirnova, kuri pristato ten išleidžiamą knygą „Kanklės Niujorke“.Aušros Kaminskaitės parengta teatro apžvalga.Šiandien Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje jūsų laukia šventinis koncertas.Lietuvos valstybės atkūrimo dieną mūsų šalis šventė prieš šimtą metų?Šiandien maestro Vytauto Kernagio gerbėjams pristatoma džiugi naujiena – išleistas naujas dvigubas Vytauto Kernagio albumas – dvi vinilinės plokštelės pavadinimu Kabaretas „Tarp girnų“. Pokalbis su maestro dukra Eglė Kernagyte-Dambrauske.Menininkė Ona Julija Steponaitytė gyvena ir dirba tarp Vilniaus ir Amsterdamo. Visai neseniai drauge su kitais menininkais Julija buvo apdovanota viename svarbiausių meno renginių Šiaurės šalyse.Literatūriniais muziejais garsėjančiuose Anykščiuose, skirtingai nuo daugelio Lietuvos savivaldybių, nėra krašto istoriją, kultūrinį paveldą atspindinčio muziejaus. Tik nedaugelis žino ir retas aplanko turtingą senų buities daiktų, buitinės bei radijo technikos, dailės kūrinių muziejinę ekspoziciją Anykščių meno mokykloje.Šiandien prie MO muziejaus interaktyvaus kultūrinio–edukacinio projekto „Vilniaus kalbančios skulptūros“ prisijungs viena iškiliausių Lietuvos istorijos asmenybių – dr. Jonas Basanavičius.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandien Vilniaus Gabijos gimnazijoje bus rodomas mokyklos jaunimo bendruomenės teatro „Alfonsas prie teatro“ miuziklas pagal Vytauto Kernagio kūrybą „Mažiau girių“. Kas paskatino sukurti tokį miuziklą? Atsakymo ieškome su režisiere Egle Meldaike.NFT yra gana naujas vardas vizualaus meno rinkoje, kasdien pritraukiantis vis didesnį susidomėjusių būrį. Įvairios jo išraiškos stebina savo išradingumu ir pasitelkiamomis technologijoms. Ekspertai prognozuoja, kad ši meno sritis ateityje tik augs. Plačiau apie tai – Aurimo Žukausko pasakojime.Muzika, išsiveržusi už Afrikos ribų. Muzika, šiandien padariusi įtaką ne vienam atlikėjui. O pati dainininkė šiandien sako norėjusi nedaug – kad jos dainas išgirstų afrikiečiai ir būtų žinoma, kad Pietų Afrikos muzika vis dar gyva. Dar ji norėjo grįžti namo – iš tolimųjų Jungtinių Amerikos Valstijų, į kurias teko išvykti dėl gimtojoje šalyje vyriausybės vykdytos rasinės segregacijos politikos. Letta Mbulu džiaugiasi, kad visą laiką darė tai, be ko neįsivaizdavo gyvenimo – dainavo. Plačiau apie Lettos Mbulu gyvenimo ir kūrybos vingius – Igno Gudelevičiaus pasakojime.„Iki šiol nesu girdėjusi nieko, kas tereminu grotų geriau ir gražiau nei Clara Rockmore“, – sako smuikininkė, dainininkė ir teremino atlikėja Katica Illenyi. Rytoj ji Kauno valstybinėje filharmonijoje pasirodys kartu su Kauno pučiamųjų orkestru „Ąžuolynas“, atverdama mums dar mažai pažįstamą Vilniuje gimusios teremino virtuozės Claros Rockmore pasaulį. Apie tai kalbėjomės su pačia Katica Illenyi ir kompozitore, Kauno santakos meno ir kultūros projektų vadove Zita Bružaite.Juvelyrika Giedrės Duoblės gyvenime nebuvo pirmasis pasirinkimas, tačiau jau kurį laiką sėkmingo prekės ženklo „57 Edges“ kūrėja savo kūrybinį potencialą įprasmina šioje srityje. Visai neseniai ji viešėjo unikaliuose Marinos Abramovič instituto rengiamuose kursuose, kuriuos galima pavadinti tikra „išgyvenimo mokykla“ – teko keturias dienas pamiršti apie maistą, mobiliuosius telefonus, atsigręžti į save ir netgi... skaičiuoti ryžius. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

2021 metais Maestro Vytautui Kernagiui sueitų 70. Ta proga jau dabar, prieš Kalėdas pasirodo nauja dviguba plokštelė – „Teisingos dainos. 70“. Tai įvairių laikotarpių Kernagio dainų rinkinys, į kurį pateko ir niekada neviešinta neseniai atrasta Kernagio daina, atlikta „Ąžuoliuko“ choro ir vinilo plokštelėse nepublikuoti koncertiniai, retesni archyviniai ir populiarūs kūriniai. Plokštelę parengė, sudarė Maestro sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis. „Pakartot“ jis užsimena, kad „Vytauto Kernagio fondas“ kitus metus simboliškai skelbia Kernagio metais ir žada daugiau specialių jubiliejinių leidinių, renginių ir ypatingą dokumentinį filmą.Ved. Domantas Razauskas

Apie modulinius sintezatorius, apie jų litavimą ir kiekvieno laidelio pažinimą, apie vaikystę muzikos mokyklose, apie Joe Dassino ir Vytauto Kernagio plokšteles, apie iškeliavusius draugus, apie naujausią albumą „Utopija“, kurio taip ir nepavyko dorai pristatyti per karantiną ir kuris baigiasi Algimanto Čekuolio kalba. Apie tai, ir dar apie daug ką pasakoja Marius Narbutis ir Andrius Kauklys. Kartu jie – elektroninės muzikos duetas „Happyendless“, grojantis jau daugiau nei 20 metų. Ved. Domantas Razauskas

Daugeliui pirmiausia jis yra Kukutis – poezijos knygos „Kukučio baladės“ autorius. Kažkas jį atpažįsta tik iš Vytauto Kernagio dainų. Kitiems jis – puikus eseistas, giliai, intelektualiai reflektavęs gyvenimo sovietmečiu patirtį ir autentiškai apmąstęs XX amžiaus Lietuvą. „Pirmame sakinyje“ – 1936-ųjų balandžio 1-ąją gimęs, 2013-ųjų balandžio 5-ąją iškeliavęs Marcelijus Martinaitis: archyviniai įrašai, dainos ir pokalbis su jo kūrybos tyrinėtoja literatūrologe dr. Akvile Rėklaityte. Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

1979-aisiais pasirodė Vytauto Kernagio albumas „Baltojo Nieko dainelės“. Tai pirmasis konceptualus dainų albumas vaikams istorijoje. Bet ar tik vaikams? Galbūt tai vienas savičiausių darbų visoje Kernagio diskografijoje, žymėjęs perėjimą nuo įtakingo, bet paprasto „Akustinio“ link muzikaliai įvairaus „Dainos teatro“? Apie tai svarsto muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas, laidoje kalbinantis ir Vytautą Kernagį jaunesnįjį, kuriam šis albumas kadaise ir buvo tėčio dedikuotas, kurio veidas puošia plokštelės voką. Beje, pats plokštelės tiražas dar sovietmečiu buvo pakartotas net 5 kartus! Ved. Domantas Razauskas.

Ar dainuojamoji poezija išeina iš mados? Kas tie bardai? Kodėl mes juos taip vadiname? Kaip keitėsi jų muzika per pastaruosius dešimtmečius? Kas yra jų klausytojų ir kokie jų festivaliai? Apie tai, kas dabar yra dainuojamoji poezija ir kaip ji keitėsi nuo tada, kai gavo vardą iš Vytauto Kernagio, kalbasi laidos vedėjas, muzikantas Domantas Razauskas, jaunosios kartos dainų autorius, atlikėjas Gytis Ambrazevičius ir renginių organizatorius, kultūrininkas Juozas Žitkauskas. Pokalbio metu išaiškėja keli paradoksai. Visų pirma, niekas negali apibrėžti, kokia muzika vadintina dainuojamąja poezija, bet visi žino, kas tai yra. Visų antra, jauni atlikėjai dažnai ironiškai pašiepia bardus, bet šios muzikos festivaliai vis dar pilni jaunimo! Visų trečia, „tu bardas!“ – gali būti ir įžeidimas, ir komplimentas! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Šįkart jūsų dėmesio prašo dr. Solveigos Daugirdaitės paskaita „Literatūros ryšiai su išeivija sovietmečiu". Tie, kas gyveno Sąjūdžio laikais, prisimena tokius įvykius kaip poeto Bernardo Brazdžionio pirmasis po emigracijos apsilankymas Lietuvoje 1989 m., Vytauto Kernagio dainą „Šaukiu aš tautą“ pagal šio poeto eiles, teatruose statomas Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio pjeses. Šį išeivijos sukurtos literatūros grįžimą į Lietuvą galėtume palyginti su potvyniu ar sprogimu, matomu ir tiems, kas literatūrs pernelyg ir nesidomėjo. Tačiau abipusiai Lietuvoje ir išeivijoje rašomos literatūros ryšiai nebuvo nutrūkę per visą sovietmetį. Paskaita atskleidžia, kad ištisus dešimtmečius gyvavo viena literatūrs, rašoma skirtinguose žemynuose ir skirtingomis sąlygomis.

Vilniaus kalbančios skulptūros pradeda sezoną su prakalbinta maestro Vytauto Kernagio skulptūra. Pokalbis su MO muziejaus direktore Milda Ivanauskiene. Kultūrinės spaudos apžvalga. „Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su trimis iš skirtingų šalių atvykusias lituanistinių mokyklų mokytojais. Apie teatro scenoje vis drąsiau ir ryškiau besireiškiantį šiuolaikinį šokį ir tai, ko iš pastarojo galėtų pasimokyti teatras – pokalbis su Šiuolaikinio šokio asociacijos apdovanojimų laimėtojomis choreografe ir pedagoge Birute Banevičiūte ir šokėja, choreografe Greta Grinevičiūte. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Jauna ambicinga gitarinio roko grupė „Elnio rago miškas“ pristato debiutinį albumą „Šamano duktė“. Albumą, kurį kolektyvui padovanojo... publika! Vokalistas ir gitaristas Žilvinas Ališauskas pradėjo nuo akustinės gitaros, Vytauto Kernagio dainų ir dainuojamosios poezijos konkursų. Išskirtinio balso savininkas dabar yra vienas esminių „Elnio rago miško“ skiriamųjų bruožų. Bet ne tik balsas daro šio kolektyvo skambesį kitokiu. Grupė nevaidina ir nebando atkartoti tūkstančių tokių pačių vakarietiškų atlikėjų. „Elnio rago miško“ tekstai lietuviški, nebanalūs ir nekvaili, o skambesys remiasi klasikiniu gitariniu psichodeliniu roku, tačiau taip pat sujungia skirtingas muzikantų muzikines patirtis. Laidoje taip pat viešintis bosininkas Linas Ramanauskas savo karjerą pradėjo metalo ir punk stiliaus kolektyvuose Panevėžyje. „Elnio rago miškas“ neseniai tapo jaunų grupių konkurso „Garažas“ vienais laureatų ir pirmoji jų vinilo plokštelė – juos palaikančių klausytojų dovana, publikos prizas!Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Pirmoje laidos dalyje – Giedriaus Kuprevičiaus muzika kino filmams, pasakojimas apie G. Verdi įkurtus globos namus pagyvenusiems menininkams. Rubrikoje „Retro“ – Gornis Krameris, vienas pirmųjų Italijoje pradėjęs akordeonu groti džiazą. „Naujienų pulse“ – apie kovo pradžioje LNOBT scenoje pristatomą Gintaro Sodeikos, Oskaro Koršunovo ir Sigito Parulskio operą „Post Futurum“, kolektyvo „Subtilu-Z“ dovaną Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga bei naujausią Vytauto Kernagio vinilinę plokštelę.

Pirmoje laidos dalyje – Giedriaus Kuprevičiaus muzika kino filmams, pasakojimas apie G. Verdi įkurtus globos namus pagyvenusiems menininkams. Rubrikoje „Retro“ – Gornis Krameris, vienas pirmųjų Italijoje pradėjęs akordeonu groti džiazą. „Naujienų pulse“ – apie kovo pradžioje LNOBT scenoje pristatomą Gintaro Sodeikos, Oskaro Koršunovo ir Sigito Parulskio operą „Post Futurum“, kolektyvo „Subtilu-Z“ dovaną Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga bei naujausią Vytauto Kernagio vinilinę plokštelę.

Dalia Saukaityrtė yra išleidusi dvi poezijos knygeles: „Rugpjūčio žemuogės“, pasirodžiusi 1972 m., ir „Spalio laukas“, išleista 1997 m. Didžiausio skaitytojų dėmesio sulaukė „Rugpjūčio žemuogės“. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, jos eilėraštis kuriamas kaip nuotaikos ekspromtas, valdomas poetinio polėkio. Nemažai dainų pagal Dalios Saukaitytės tekstus atsirado Vytauto Kernagio ir Kosto Smorigino repertuare. Baigiantis vasarai – keletas eilėraščių iš „Rugpjūčio žemuogių“. Skaito autorė Dalia Saukaitytė.

Dalia Saukaityrtė yra išleidusi dvi poezijos knygeles: „Rugpjūčio žemuogės“, pasirodžiusi 1972 m., ir „Spalio laukas“, išleista 1997 m. Didžiausio skaitytojų dėmesio sulaukė „Rugpjūčio žemuogės“. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, jos eilėraštis kuriamas kaip nuotaikos ekspromtas, valdomas poetinio polėkio. Nemažai dainų pagal Dalios Saukaitytės tekstus atsirado Vytauto Kernagio ir Kosto Smorigino repertuare. Baigiantis vasarai – keletas eilėraščių iš „Rugpjūčio žemuogių“. Skaito autorė Dalia Saukaitytė.

Ar sunku būti įžymaus žmogaus sūnumi? Laidoje „Studija 50” viešėjo Seimo narys, dainininko ir aktoriaus Vytauto Kernagio sūnus, Vytautas. Su juo kalbasi žurnalistas Valentinas Mitė.

Ar reikalingos kvotos radijo stotims, nustatančios, kiek lietuviškos muzikos privalu groti? Buvęs aktyvus visuomenininkas, o dabar ir Seimo narys Vytautas Kernagis jaunesnysis kviečia diskusijai, kaip padėti lietuviškai produkcijai skleistis šalies ir pasaulio rinkose. Vinilinių plokštelių gerbėjų laukia malonus siurprizas – legendinio albumo „Akustinis” perleidimas. Ir dar daugiau – laidos metu pirmą kartą radijo eteryje nuskambės Vytauto Kernagio daina „Paskutinė Pompėjos diena”.

Ar reikalingos kvotos radijo stotims, nustatančios, kiek lietuviškos muzikos privalu groti? Buvęs aktyvus visuomenininkas, o dabar ir Seimo narys Vytautas Kernagis jaunesnysis kviečia diskusijai, kaip padėti lietuviškai produkcijai skleistis šalies ir pasaulio rinkose. Vinilinių plokštelių gerbėjų laukia malonus siurprizas – legendinio albumo „Akustinis” perleidimas. Ir dar daugiau – laidos metu pirmą kartą radijo eteryje nuskambės Vytauto Kernagio daina „Paskutinė Pompėjos diena”.

Vienintelis ir nepakartojamas maestro Vytautas Kernagis mus paliko 2008 metų kovo 15 dieną. Jam buvo 56-eri. Šį rudenį leidykla "Tyto Alba" išleido Rūtos Aginskaitės knygą "Nes nežinojau, kad tu nežinai", kuriame pateikiamas išsamus artisto kūrybos ir gyvenimo portretas, prisimenama Vytauto Kernagio giminės istorija, bohemiška tėvų namų atmosfera, jaunystė, pirmasis ansamblis "Aisčiai", dainos, teatras... Knygoje prabyla pats Vytautas Kernagis, jo artimieji, draugai ir kolegos. Tad laidoje kalbėsime apie Rūtos Aginskaitės knygą, prisiminsime Vytauto Kernagio fenomeną.

Vienintelis ir nepakartojamas maestro Vytautas Kernagis mus paliko 2008 metų kovo 15 dieną. Jam buvo 56-eri. Šį rudenį leidykla "Tyto Alba" išleido Rūtos Aginskaitės knygą "Nes nežinojau, kad tu nežinai", kuriame pateikiamas išsamus artisto kūrybos ir gyvenimo portretas, prisimenama Vytauto Kernagio giminės istorija, bohemiška tėvų namų atmosfera, jaunystė, pirmasis ansamblis "Aisčiai", dainos, teatras... Knygoje prabyla pats Vytautas Kernagis, jo artimieji, draugai ir kolegos. Tad laidoje kalbėsime apie Rūtos Aginskaitės knygą, prisiminsime Vytauto Kernagio fenomeną.