Podcasts about atsakymas

Dėl egzaminų rezultatus skaitmenizuojančios įmonės klaidos skaičiuojant valstybinių brandos egzaminų rezultatus, nežymiai keičiasi apie 5 proc. abiturientų darbų galutiniai rezultatai. Nacionalinė švietimo agentūra teigia, kad stojimo į aukštąsias mokyklas procesas nesutrikdytas.Europos komisija šįryt išsiuntė prašymus šalims pateikti kandidatus į eurokomisarų postus. Atsakymas turi būti pateiktas iki rūgpjūčio 30 dienos. Lietuva kol kas sprendimo nėra priėmusi.Paaiškėjo, ką Europos Parlamente veiks pirmą kartą išrinkti Lietuvos atstovai. Kaip niekada daug jie žada dirbti ekonomikos klausimais. Keli naujokai gavo aukštas pareigas komitetuose.Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pasakė kalbą Amerikos Kongrese. Įtampų netrūko ir rūmų viduje, ir Kongreso prieigose Vašingtone. Virtinė demokratų partijos atstovų boikotavo Izraelio premjero kalbą, o ekspertai pabrėžia, kad paramos Izraeliui klausimas tampa vis labiau skaldančiu.Rytoj oficialiai prasideda Paryžiaus Olimpinės žaidynės. Miestas joms rengėsi ne vienerius metus. Apie pasirengimą ir kilusius iššūkius, su Paryžiaus 17-ojo rajono meru Žofrua Bolaru kalbėjosi žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.Finansų ministerijos sudaryta komisija baigė tyrimą dėl Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos direktoriaus Klemenso Rimšelio veiklos. Vadovaudamas ministerijai pavaldžiai tarnybai, Rimšelis, vykdamas į komandiruotes užsienyje, kartu pasiimdavo ir žmoną. Tačiau, kad elgiasi neteisėtai, Rimšelis nepripažįsta. Kol vyko tyrimas, į valstybės biudžetą jis suskubo pervesti beveik 2 tūkstančius eurų ir sako, kad reikalas baigtas.Klaipėda ruošiasi jubiliejinės Jūros šventės startui, o Lietuvos jūrų muziejus ta proga pristato naują ekspoziciją - „jūros ir Lietuva: 793-ieji - 1918-ieji". Ekspozicija kviečia sužinoti, koks gyvenimas vyko pajūryje ir kokia buvo jūros svarba, prieš daugiau nei tūkstantį metų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Dusia – dzūkams jūra, gelažinės varlės – simbolis. Verta ar ne keliauti po Dzūkiją? Atsakymas laidoje.Metelių regioninio parko lankytojų centro gamtininkas Artūras Pečkys kviečia į ekspoziciją „Ką pasakytų ežerai“.Lazdijų turizmo informacijos centro darbuotojai Jolita Bakšaitė ir Mantas Valukonis siūlo į pažintinį Pojūčių žygį Bijotų-Širvinto miške.Laisvės kovų muziejus Lazdijuose nepalieka abejingų. Buvusiame Petrauskų name veikė NKVD, KGB ir kitos represinės struktūros. Pastato rūsyje išlikusiose autentiškose kamerose vartomi skaudūs istorijos puslapiai. Partizanų laisvės kovos ir žiaurūs kankinimai. Unikalias ekspozicijas pristato Laisvės kovų muziejaus muziejininkė Jūratė Paciukonienė, į Dzūkiją atvykti kviečia Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė-edukatorė Daiva Andruškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Antrąją savo knygą redaguojantis Kastytis Sarnickas-Kastetas po debiutinio romano „Turnė“ įgijo drąsos kurti istorijas. Per karantiną gimė hip hopinis albumas „Nouvellės, kelios pamokančios ir kelios nelabai...“. Vėliau – dar trys albumai. Pokalbis apie solo kūrybos pristatymą ir kitokį „G&G Sindikato“ koncertą neatrastoje erdvėje. Ved. Marius Andrijauskas

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landbsergis sako, kad ši Vyriausybė dar turi šiek tiek laiko diskutuoti, kaip toliau Lietuvai reikėtų stiprinti gynybą, bet kita Vyriausybė to laiko jau nebeturės – reikės konkrečių sprendimų. Tuo metu dalis politikų sako, kad ministras ir apskritai ši Vyriausybė gąsdina žmones karu. Spartus gynybos stiprinimas – būtinybė ar gąsdinimai?Kaip sekasi važinėti vandeniliu varomu automobiliu? Tokių Lietuvoje yra du, vieno iš jų savininkas – Kauno Technologijos universiteto docentas Benas Gabrielis Urbonavičius – eismo rubrikoje.Panevėžyje nuo neatmenamų laikų veikia turgus, kuriame – ne tik prekės, bet ir verdantis gyvenimas. Evelinos Povilavičiūtės pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Žodis „recesija“ vis dažniau skamba ekonomistų lūpose. Tik neaišku, kaip tai paveiks gyventojus. Atsakymas – laidoje.Taip pat ieškoma atsakymo, kodėl vienas šalis parklupdo mažos skolos, o kitų net ir didelės nepaveikia.Ir kaip infliacija pakeitė Bigmako indeksą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Tadas ir Vaidas siūlo pakeisti individual contributor terminą į geresnį. Kodėl? Ir į ką? Atsakymas šiame epizode.

Atsakymas paprastas – tą patį. Arba – ką nori tą ir valgo. Moterys, kurių gyvenimus paveikė negalia, susiduria su kliūtimis eidamos į restoraną, polikliniką ar norėdamos susilaukti vaikų. Bet jų poreikiai tokie patys kaip ir žmonių be negalios. Daugiau apie Lygių galimybių plėtros centro veiklą bei moterų su negalią situaciją Lietuvoje klausykite FM99 pokalbyje su šio centro darbuotojomis Aurelija Auškalnyte ir Margarita Jankauskaite.

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Valdo Ivanausko interviu ir mintys, paskutinės dienos prieš naująjį A lygos sezoną, PSG žaidimas ir Mauricio Pochettino įtaka, kitos Čempionų lygos rungtynės, staigmena Anglijoje, besikeičianti „Barca“ ir kluptelėjimai Italijoje. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Gintaras Radauskas ir Aurimas Tamulionis. Praėjusią savaitę klausėme jūsų, kas laimės Čempionų lygą ir kodėl. Išrinkome mums labiausiai patikusį komentarą – jį po „YouTube“ įrašu paliko Daumantas Speranskis. Sveikiname ir dovanojame Daumantui 6 mėnesių „Viaplay“, mūsų rėmėjo, prenumeratą. Dėmesio, šios savaitės klausimas – kuris žaidėjas trečiadienio rungtynėse tarp Madrido „Atletico“ ir „Manchester United“ pelnys pirmąjį įvartį? Atsakymas, kad įvarčių nebus, irgi tinka. Palikite savo atsakymus feisbuke ar „YouTube“ – prizas toks pats!   00:00 įžanga 02:04 V.Ivanausko interviu 15:34 A lyga per TV 26:10 PSG ir Čempionų lyga 1:05:40 netikėtumas ir intriga Anglijoje 1:25:38 ispaniškas futbolas 1:34:10 lyderiai stoja Italijoje 1:42:15 Vokietija

Kas paskatino pasaulį susidomėti britišku džiazu ir kur dabartinės britų džiazo scenos šaknys? Atsakymas naujame „Decca“ kompanijos rinkinyje, kuris imasi tyrinėti 1965-1972 metų Didžiosios Britanijos džiazo vyksmą. Kokie naujausi jaunų pianistų virtuozų darbai? Atsakymas korėjietės Sonyos Bach ir kino Moye Cheno albumuose, kuriuose jaunuoliai drąsiai imasi techniškai sudėtingiausių kūrinių fortepijonui. Kaip skambėtų Philipas Glassas transkribuotas violončelei? Atsakymas amerikietės Maya Beiser leidinyje, skirtame šiam kompozitoriui minimalistui. Na ir pagaliau, kuo hinduistinės ritualinės mantros gali būti panašios į gospelo giesmes? Atsakymas legendinės Alice Coltrane iki šiol neviešintame albume. Visi klausimai ir atsakymai – „Kitame laike“, skirtame muzikinėms leidybinėms naujienoms.Ved. Domantas Razauskas

Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai prieš kelias savaites publikavo tyrimą, kurį cituoja garsiausi pasaulio verslo, psichologijos, pedagogikos žurnalai ir net tokie leidiniai kaip „Forbes“. Po ilgalaikių 112 tūkstančių studentų rezultatų tyrimų, apklausų ir statistikos analizių, prieita išvados: studentai, kurie aktyviai mokėsi muzikos vaikystėje, pradinėje mokykloje, ar tęsia muzikinę veiklą aukštojoje mokykloje demonstruoja žymiai geresnius rezultatus matematikos, gamtos ir filologijos srityse, nei tie, kurie muzikos nesimokė. Ką reiškia žymiai? Tyrėjai tikina, kad muzikos besimokiusiųjų socialinis intelektas, imlumas žinioms, atmintis ir gebėjimas mokytis, o tai reiškia ir bendri rezultatai jų bendraamžius lenkia lygiai vienais mokslo metais. Kodėl? Atsakymas laidoje „Pakartot“.Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Didžioji dalis to, ką galvojame – 97% tavo minčių yra niekalas. (Beje, mano, – taip pat). Niekur nevedančios, negatyvios, besikartojančios nesąmonės. Kodėl? Atsakymas šiame podkasto epizode.… Skaityti toliau#9 97% tavo minčių yra niekalas The post #9 97% tavo minčių yra niekalas appeared first on Tilviko Lizdas.

Platforma - tai nauja kultūrinė erdvė Vilniaus Geležinkelio stoties teritorijoje, kuri kiekvieną savaitę palydėti kvies traukinių apsuptyje. Su Dominyku ir Benu, šio projekto organizatoriais kalbamės apie tai, kaip ši erdvė atrodys, nuo ko atsispyrė ir kur link keliauja. Klausimas kyla - kodėl? Atsakymas paprastas - nepakanka bendruomeniškų multikultūrinių erdvių, kurios būtų prieinamos visiems. Veda Tomas Lukaševičius.

Didžiausias Lietuvos darbdavys – atvirai apie tai, ką reiškia vadovauti penkiolikai tūkstančių žmonių. Tai maždaug Palangai ne sezono metu. Anot darbdavio, kasmet tenka iš naujo priimti aštuonis tūkstančius žmonių. Atsakymas į nuolat kirbantį klausimą – kaip iš tiesų dirba kasininkai? Ir tūkstantmečio kartos, robotų ir migrantų iššūkiai.

Didžiausias Lietuvos darbdavys – atvirai apie tai, ką reiškia vadovauti penkiolikai tūkstančių žmonių. Tai maždaug Palangai ne sezono metu. Anot darbdavio, kasmet tenka iš naujo priimti aštuonis tūkstančius žmonių. Atsakymas į nuolat kirbantį klausimą – kaip iš tiesų dirba kasininkai? Ir tūkstantmečio kartos, robotų ir migrantų iššūkiai.

Laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias – mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė. „Geras klausimas. Pirmiausia aš esu žmogus, kuriam rūpi. O šiandien aš vadovauju „Maxima“ ir tai šiandien yra didelė dalis mano gyvenimo, nes įmonė tikrai yra nemaža, iššūkių yra be galo daug. Esu sąlyginai nauja šitoje įmonėje, nes metai yra pakankamai trumpas laikas padaryti tai, ką tu nori. Manau, kad Jūsų klausimas buvo kur kas platesnis. Tai ką tu darai šiandien – tiesiog darai, bet vis tiek esi tai, kas tave suformavo per labai daug metų. Ir, jeigu aš kažko imuosi iš širdies, tikrai atiduodu daug savęs“, – į klausimą „kas jūs tokia?“ atsakė pašnekovė. Anot K. Meidės, šis karjeros posūkis esą tikrai nebuvo specialiai planuotas. Laidos viešnia pasakoja, jog pati pradžia įmonėje, kurioje dabar dirba, buvo tikrai sunki ir labai sparti, o daugiausia laiko ir energijos iš jos atėmė tinkamos komandos formavimas. „Pradžia buvo nelengva tuo, kad ateini ir randi kažkokią komandą žmonių, kurių didžioji dalis turi savo planus, matymą, kelią, o tu pirmą savaitę jau matai, kad ne tuos karus kariausi. 85 proc. tavo energijos suris įrodinėjimas, bandymas kažkaip susitarti dėl veiksmų, kur mes einam, kodėl svarbu tai, kodėl mes ten einam. Turbūt pats svarbiausias sprendimas bet kokiam vadovui yra žmonės ir komanda. Ar mes einam viena kryptimi, ar jaučiame, kad, net ir ginčuose, gimsta ta tiesa, kuri veda įmonę į kažkokį kitą lygį ir pavyks pasiekti tuos tikslus, kuriuos esam nusibrėžę“, – pasakoja pašnekovė. „Maxima“ generalinė direktorė sako, kad didžiausiais savo karjeros pamokas yra išmokusi priimdama sprendimus, kurie nevisada buvę tik teisingi. „Kartais pajuokauju, ypač su naujais vadovais, apie tai, kuo skiriasi geras vadovas nuo vidutinio? Atsakymas – 20-ies metų patirtimi – nes iš tikrųjų vadovais juk niekas mūsų nemokė būti. Skaitėme, mokėmės iš savo klaidų, kurias kartais darėm su gyvais žmonėmis. Ir pati savo istorijoje prisiminčiau, kas atnešė didžiausias pamokas, kur kažkokie sprendimai buvo vadybiškai neteisingi ir šiandien daug ką darau kitaip, bet, turbūt tas pamokas išmokti reikėjo tiesiog darant. Manau, jeigu tu analizuoji savo sprendimus, ypatingai gerus, juos reikia kartoti. Bet daugiausiai išmokstam ir iš tų sprendimų, kurie nebūtinai buvo teisingi“, – apibendrina K. Meidė.

Mylėti, atleisti, paleisti ir susitikti iš naujo. Ką per visą savo gyvenimą mylime labiausiai? Ant ko daugiausiai rūstaujame? Kokio žmogaus šaukiamės sunkiausią gyvenimo valandą? Su kuo sunkiausia užmegzti suaugusių asmenų ryšį? Atsakymas į visus klausimus – mama. Kaip per gyvenimą kinta mūsų santykis su mama, gyvenimo davėja ir rėmėja? Ar visiems pavyksta išaugti iš kaprizingo lepūnėlio vaiko ir tapti motiną suprantančiu ir atjaučiančiu asmeniu? Vedėjos Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Mylėti, atleisti, paleisti ir susitikti iš naujo. Ką per visą savo gyvenimą mylime labiausiai? Ant ko daugiausiai rūstaujame? Kokio žmogaus šaukiamės sunkiausią gyvenimo valandą? Su kuo sunkiausia užmegzti suaugusių asmenų ryšį? Atsakymas į visus klausimus – mama. Kaip per gyvenimą kinta mūsų santykis su mama, gyvenimo davėja ir rėmėja? Ar visiems pavyksta išaugti iš kaprizingo lepūnėlio vaiko ir tapti motiną suprantančiu ir atjaučiančiu asmeniu? Vedėjos Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Kaip skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, apie trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir vartoti tinkamo maisto yra išmetama kaip atliekos – dėl to auga maisto poreikis ir jo kaina, prastėja jo kokybė, didėja socialinė atskirtis. Augant žemės ūkio produkcijai, plečiasi ūkio plotai ir nyksta miškai bei kitos natūralios gamtos buveinės. O dėl sąvartynuose pūvančio maisto susidaro klimatą keičiančios metano dujos. Jei maisto švaistymas būtų valstybė, pagal poveikį klimato kaitai užimtų trečią vietą po Kinijos ir Jungtinių Valstijų.Dažnai galvojama, kad maistą į šiukšliadėžę meta turtingesnių Vakarų valstybių gyventojai, o tokiose šalyse kaip Lietuva šios bėdos nėra. „Ar Lietuvoje maisto švaistymas problema? Atsakymas priklauso nuo to, su kokiomis valstybėmis lyginsimės. Aišku, norisi baksnoti pirštu į tas, kurios švaisto daug, bet yra šalių, kuriose žmonės maisto beveik neišmeta“, – sako naujo tyrimo apie Lietuvoje švaistomą maistą ir galimybę juo pasidalinti su nepasiturinčiais vadovė, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkė dr. Gitana Alenčikienė.

Kaip skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, apie trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir vartoti tinkamo maisto yra išmetama kaip atliekos – dėl to auga maisto poreikis ir jo kaina, prastėja jo kokybė, didėja socialinė atskirtis. Augant žemės ūkio produkcijai, plečiasi ūkio plotai ir nyksta miškai bei kitos natūralios gamtos buveinės. O dėl sąvartynuose pūvančio maisto susidaro klimatą keičiančios metano dujos. Jei maisto švaistymas būtų valstybė, pagal poveikį klimato kaitai užimtų trečią vietą po Kinijos ir Jungtinių Valstijų.Dažnai galvojama, kad maistą į šiukšliadėžę meta turtingesnių Vakarų valstybių gyventojai, o tokiose šalyse kaip Lietuva šios bėdos nėra. „Ar Lietuvoje maisto švaistymas problema? Atsakymas priklauso nuo to, su kokiomis valstybėmis lyginsimės. Aišku, norisi baksnoti pirštu į tas, kurios švaisto daug, bet yra šalių, kuriose žmonės maisto beveik neišmeta“, – sako naujo tyrimo apie Lietuvoje švaistomą maistą ir galimybę juo pasidalinti su nepasiturinčiais vadovė, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkė dr. Gitana Alenčikienė. Autorė Inga Janiulytė.

Pats sau draugas, tėvas ir mokytojas.Kiekvienam bent kartą teko stebėti kojomis trypiančio, spiegiančio, ant grindų besiraitančio vaiko ir išsigandusių, mėginančių jį nuraminti tėvų veiksmo sceną. „Ožiai užėjo“, – sakome mes ir keliaujame sau, nes su mažamečio emocinėmis audromis susitvarkyti yra tėvų užduotis. O jei perkelsime tai į suaugusiųjų gyvenimą? Klykiantis, besikeikiantis, besispjaudantis, daiktais besisvaidantis keturiasdešimtmetis. Kas jį nuramins? Duos saldainuką, nušluostys ašaras ar nuvalys seilę? Kas atsakingas už mūsų emocinę raišką? Kas turėtų mus nuraminti, suvaldyti, paguosti? Atsakymas akivaizdus. Kaip prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir impulsus? Kaip save paguosti? Nuraminti? Nesitikėti, kad kažkas kitas tai padarys už mus?

Pats sau draugas, tėvas ir mokytojas.Kiekvienam bent kartą teko stebėti kojomis trypiančio, spiegiančio, ant grindų besiraitančio vaiko ir išsigandusių, mėginančių jį nuraminti tėvų veiksmo sceną. „Ožiai užėjo“, – sakome mes ir keliaujame sau, nes su mažamečio emocinėmis audromis susitvarkyti yra tėvų užduotis. O jei perkelsime tai į suaugusiųjų gyvenimą? Klykiantis, besikeikiantis, besispjaudantis, daiktais besisvaidantis keturiasdešimtmetis. Kas jį nuramins? Duos saldainuką, nušluostys ašaras ar nuvalys seilę? Kas atsakingas už mūsų emocinę raišką? Kas turėtų mus nuraminti, suvaldyti, paguosti? Atsakymas akivaizdus. Kaip prisiimti atsakomybę už savo jausmus ir impulsus? Kaip save paguosti? Nuraminti? Nesitikėti, kad kažkas kitas tai padarys už mus?

Ar žinote, kas bendro tarp sausainių, muilo ir dyzelino? Atsakymas gali pasirodyti netikėtas: palmių aliejus. Ši universali ir pigi žaliava beveik nepastebimai taip paplito pasaulyje, kad sutinkama kone kas antroje supakuotoje prekėje. Tačiau Europos Sąjungoje vis garsiau skamba raginimai apriboti palmių aliejaus naudojimą. Kodėl? Atsako žinoma lietuvių kilmės orangutanų tyrinėtoja dr. Birutė Galdikas, Europos parlamento atstovai, palmių aliejaus importuotojai ir maisto rizikos vertinimo specialistai.

Ar žinote, kas bendro tarp sausainių, muilo ir dyzelino? Atsakymas gali pasirodyti netikėtas: palmių aliejus. Ši universali ir pigi žaliava beveik nepastebimai taip paplito pasaulyje, kad sutinkama kone kas antroje supakuotoje prekėje. Tačiau Europos Sąjungoje vis garsiau skamba raginimai apriboti palmių aliejaus naudojimą. Kodėl? Atsako žinoma lietuvių kilmės orangutanų tyrinėtoja dr. Birutė Galdikas, Europos parlamento atstovai, palmių aliejaus importuotojai ir maisto rizikos vertinimo specialistai.

Nuo „Dead Can Dance” iki „Future Islands” ir „Merchandise” - kas vienija šias išskirtines muzikos grupes? Atsakymas – visų jų įrašus po savo sparnu išleido „4AD”, vadinama viena ryškiausių ir savičiausių muzikos leidyklų Didžiojoje Britanijoje. „Vardų ir garsų” valandoje – žvilgsnis į įdomiausius su „4AD” vėliava išgarsėjusius atlikėjus ir pačios leidyklos istoriją. Kaip visada – su pora išskirtinių istorijų, susijusių ir su Lietuva.

Nuo „Dead Can Dance” iki „Future Islands” ir „Merchandise” - kas vienija šias išskirtines muzikos grupes? Atsakymas – visų jų įrašus po savo sparnu išleido „4AD”, vadinama viena ryškiausių ir savičiausių muzikos leidyklų Didžiojoje Britanijoje. „Vardų ir garsų” valandoje – žvilgsnis į įdomiausius su „4AD” vėliava išgarsėjusius atlikėjus ir pačios leidyklos istoriją. Kaip visada – su pora išskirtinių istorijų, susijusių ir su Lietuva.

Kaip keisti supančią aplinką ir net dalyvauti valstybės tvarkyme? Atsakymas – savanorystė. Kai biudžetinių lėšų visiems bendruomenės poreikiams nepakanka į pagalbą pasitelkiami savanoriai – žmonės, skiriantys savo laiką ir įgūdžius neatlygintinoms, tačiau labai reikalingoms veikloms. Kitų šalių patirtis rodo, kad savanorių veikla keičia net valstybių administracijų požiūrį: iš paslaugų klientams teikimo į tarnystę piliečiams. Į savanorystę įsitraukę žmonės tvirtina gaunantys gerokai daugiau, nei duoda patys.Ar sunku savanoriauti Lietuvoje ir kokios savanoriškos veiklos mūsų šalyje reikia labiausiai? Pokalbis su Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Vydūnu Trapinsku, tarptautinės katalikiškosios „Carito“ organizacijos atstove Justina Petronyte, savanoriškos iniciatyvos „Senučiukai“ iniciatore, VU socialinių mokslų daktare Urte Orlova.

Laidos svečias – VMI vadovas Dainoras Bradauskas. Nors Lietuvoje mokesčių lygis yra panašus į kitų Europos valstybių, tačiau vis dar atsiliekame pagal tai, kokią dalį nuo BVP paskirstome per biudžetą. Atsakymas vienas – didelė šešėlinė ekonomika. Kaip ją sumažinti? Kaip geriau surinkti mokesčius? Ko galime imtis?