Podcasts about aplink

Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės, bet ūkininko vištos saugios. Jis sugalvojo, kaip atbaidyti plėšrūnes. Kaip sako ūkininkas, vištas jis laiko ne dėl kiaušinių, o kaip ūkio darbininkes.Nuo penkerių metų vašku kiaušinius marginanti Danutė Vokienė iš Kauno rajono iš mamos išmoktus raštus perkėlė ir medinukų. Lietuviai medinukus perka namams puošti ir kaip vaikų žaislus. Šiais metais pirkėjams Danutė siūlo nedažytus medinius kiaušinius, nes taip išsaugojamas medžio kvapas. Saulutės, augalėliai, puošiantys Velykų atributiką, yra išdeginti.„Iš miesto į kaimą“. Prieš maždaug aštuonerius metus Milda ir Marius Mockai dar su pirmu ką tik gimusiu vaikučiu kėlėsi gyventi iš Klaipėdos į Judrėnų seniūnijos Uždvario kaimą.Dabar šeimoje jau auga keturi vaikai, jau ir įkurtuvių rūpesčiai pasibaigę. O kaip jaučiasi patys jauni žmonės? Juk žmona psichologė, o vyras - archeologas istorikas.Ved. Kristina Toleikienė

Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode aiškinsimės, kas yra skaitmeninė tarša ir kaip mes teršiame aplinką kasdieninėmis savo veiklomis internete? Atsakymų į šiuos klausimus ieškosime su Vilniaus universiteto informacinių technologijų ekspertu prof. Povilu Treigiu.Ved. Darius Matas

Liubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai.Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.Ved. Kristina Toleikienė

„Ieškau, kas parašytų slaugos bakalaurinį darbą. Profesionaliai. Už atlyginimą“ - toks skelbimas pasirodė vienoje sveikatos sektoriaus darbuotojams skirtoje socialinio tinklo „Facebook“ grupių. Ir nors taip uždarbiaujančių specialistų, studentų ar įmonių šalyje netrūksta, tiek studentams, tiek ir darbų rašytojams gali grėsti nemalonumai.Šengeno erdvė, kurioje žmonės gali laisvai keliauti be sienų kontrolės iš vienos valstybės narės į kitą yra vadinama vienu iš pagrindinių Europos projekto laimėjimų. Tačiau pastaruoju metu padaugėjo valstybių, kurios siekdamos pažaboti neteisėtą migraciją griežtina savo sienų kontrolę, įveda patikras. Šiandien - Tarptautinę migrantų dieną - diskutuosime, ar sustiprinta vidaus sienų kontrolė reikš europietiškos svajonės pabaigą?Dalis būsto nuomos administratorių paslaugomis besinaudojančių asmenų sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos žinios. Gyventojai, kurie iki šiol nuomodami sau priklausantį būstą įsigydavo verslo liudijimą, to daryti negalės. Valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, gyventojai turimą nekilnojamąjį turtą nuomoti per nuomos tarpininkavimo ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones gali tik vienu būdu — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, deklaruodami iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokėdami gyventojų pajamų mokestį. Kai kurie gyventojai ir nuomos tarpininkai kelia klausimą, ar pagrįstai įvedama tokia tvarka, kuri daliai gyventojų reikš didesnius mokamus mokesčius už legaliai nuomojamą būstą. Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad tokia tvarka galiojo visada, o verslo liudijimai šiam tikslui buvo išsiimami nepagrįstai.Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodintą eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20-imt metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame ūkyje Olandijoje.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodinta eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20 metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame ūkyje Olandijoje. Dabar ūkyje auga per 600 tūkstančių medžių, dauguma jų išvežama į kitas šalis, o kitos keliauja į didžiuosius Lietuvos miestus. Pastarieji penkeri metai eglių augintojams Europoje buvo labai sunkūs. Po Brexit‘o užsidarė Jungtinės Karalystės rinka, o po Rusijos pradėto karo – ir Rusijos rinka.Lietuvininkai nesilaikė pasninko, tikėjo, kad kuo riebiau valgys, tuo geresni bus kiti metai. Kūčioms valgė mėsą, o Kalėdoms stalus nuklodavo pyragais. Apie Kalėdų laukimą ir švento vakaro papročius pasakoja Pagėgių savivaldybės kultūros centro etnografinio ansamblio „Kamana“ vadovė Aksavera Mikšienė.Halina Pauliukėnienė gyvenanti Sarių seniūnijoje, Švenčionių rajone, būdama jauna išgyveno, kad nėra grynakraujė lietuvė. Lenkiškos ar gudiškos šaknys atrodė tolimos ir svetimos, visiems pasakodavo apie močiutę lietuviška pavarde. Ir tik kai nusprendė rasti savo rojaus kampelį, ją širdis atvedė į prosenelių lenkų išnykusį Ašvaraiščio kaimą. Likusioje vienoje vienintelėje senoje sodyboje ji priima svečius ir moko senųjų kaimo amatų.Ved. Kristina Toleikienė

Vaidas Kariniauskas aprodė savo gimtinę, papasakojo, kodėl vaikystėje buvo įšokęs į cementą ir atskleidė, kurio klubo savininkas yra sėdėjęs kalėjime. Temos: Įžanga (00:00); Sugrįžimas į gimtąjį Alytų ir kodėl vaikams geriau gimti sausį? (00:43); Svarbiausi būdo bruožai aikštelėje (10:41); Pirmasis legionieriaus duonos kąsnis Graikijoje (13:20); - Vadovas mafijozas ir treniruotės su Rimu Kurtinaičiu Italijoje (15:50); Kelyje Rumunija-Lietuva-Graikija (19:57); - Koks mokinys buvo V. Kariniauskas? (24:12); Grįžimas į Lietuvą ir traumų metai (29:39); Iš gimdymo namų į oro uostą ir sugrįžimas pas M. Kiltinavičių (40:08); Aplink pasaulį apskriejusi nuotrauka ir per didelis dėmesio kiekis (50:34); Antri metai „Vilkuose“ ir kas toliau? (56:38).

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Pokalbis su Panevėžio Beržų progimnazijos mokytoja metodininke Alma Pupštiene ir tos pačios klasės mokytojo padėjėja, ikimokyklinio ugdymo pedagoge Rasmina Uščiauskiene apie jų kasdieninį darbą. „Reikia sekti paskui autistišką vaiką, kurti santykį su jo tėvais, kurti tinkamą aplinką vaikui, turinčiam iššūkių, taip pat į tai įtraukti ir kitus mokinius, visų tėvelius, kolegas“, - sako mokytoja A. Pupštienė „Sensorinės dietos metodas gali padėti išspręsti didelę dalį problemų, kylančių sensorinių sutrikimų turintiems vaikams“, - laidoje pasakoja R. Uščiauskienė ir dalinasi atlikto tyrimo patirtimis, kurias taiko kasdieniniame darbe.Pedagogės atvirai dalinasi pamąstymais, kodėl taip yra, kad vieni gilinasi, galvoja, kaip suprasti ir priimti kitą, o kiti tiesiog žiūri savęs.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Šventine proga skambės estradinė muzika, įrašyta laikais, kai vasario 16-osios buvo neleistina ir minėti, bet laisvės idėja reiškėsi ir pačiam vis labiau vakarietiškame skambesyje, ir tarp eilučių dainose.Ved. Lukas Devita

Studijoje apsilankė AmberSail 2 kapitonas Rokas Milevičius. Epizodo metu pakalbėjom kaip atrodo Ocean Race varžybos aplink pasaulį. Apie tikrą piratų grėsmę ir apmokymus ką daryti jiems užklupus, pabėgelių problemą. Apie kapitono darbą varžybų metu, nepalankių sprendimų priėmimą. Banginių, gyvačių, ryklių pasimaišymas kelyje ir kt.Support the show

Europos Komisija teigiamai įvertinusi Ukrainos ir Moldovos pažangą įgyvendinant reformas atveria kelią šioms valstybėms dar šiemet pradėti oficialias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija taip pat suteikia šalies kandidatės pažangą Sakartvelui. Galutinį sprendimą kitą mėnesį priims Europos Sąjungos šalių lyderiai.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi, kokią Lietuvos kritinę infrastruktūrą ar atskirus objektus saugotų NATO ir Baltijos jūroje, ir sausumoje. Diskutuota, kuriuos objektus reikia išskirti, kaip svarbiausius, kaip pasiruošta jų apsaugai, ką dar reikia padaryti iš Lietuvos ir Aljanso pusės.Seimo komitetai toliau aiškinosi dėl ESO 160 mln. eurų permokos, kaip greitai ją ketinama grąžinti ir kas dėl to turi prisiimti atsakomybę. Vėl pasižadėta permoką grąžinti kuo skubiau, tačiau kritikos pasipylė ir reguliuotojui.Kretingoje pastarosiomis paromis iškritęs gausus kritulių kiekis užtvindė kolektorius, ėmė tvinti gatvės, kiemai. Hidrometeorologai informavo, kad Kretingoje pastarosiomis paromis lyja gausiausiai – dar kiek ir bus pasiekta lapkričio mėnesio norma.Ved. Madona Lučkaitė

Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.Ved. Arvydas Urba

Šis pokalbis su kūrėja Monika Malinauskaite - būdas „įsikišt” save į elektros rozetę ir gerai pasikraut. Mums kartais reikia priminimų, kad gyvenimas gali būti visoks, neapsakomai spalvotas, lyg žaidimas, ir kuriame mes galime kaifuoti jausdami, kad išties GYVENAME. Aišku, būna dienų, kai net patys savimi nebetikime ir išsigąstame savo svajonių. Būna dienų kai mums nutinka patys baisiausi dalykai ir kai vėl stotis ir eiti pirmyn atrodo per sunku. Aplink tiek baimės balsų, o ir vidiniai kritikai mūsų tokie stiprūs, kartais jaučiamės (Monikos žodžiais tariant) lyg pati visata būtų nuo mūsų nusisukusi. Šis pokalbis sukurtas pamatyti problemas bei iššūkius dar kitoje šviesoje. Ar gali būti, kad viskas kas mums atsitinka, kad ir patys blogiausi dalykai, yra tikrų tikriausia dovana? Galiausiai, kaip gera leisti sau gyventi gyvenimą, kurio nereikia režisuoti ar kontroliuoti ir paleidus baimes, patirti tikruosius nuotykius? O juk tam reikia tvirtos vidinės ašies, pasitikėjimo savimi - kur jo gauti? Kaip padėti sau labiau savimi kliautis? Galiausiai, tai ir pokalbis apie skirtingas mūsų puses, kurios kartais nori dar skirtingesnių dalykų bei mus pačius, kurie per daug žvalgydamiesi į kitus, pametame save. Ir tai irgi yra dovana! Juk iš naujo savęs ieškodami tiek visko išmoksim, atrasim ir dar paaugsim!  Ačiū, kad klausai ir daliniesi

Greitesnis ir tikslesnis darbas, tausojama dirva, saugoma aplinka – modernios skysto mėšlo įterpimo į dirvą ar žolę privalumai. Jais pasinaudojusi Šakių raj. Griškabūdžio ŽŪB šiemet piovė penkis žolės derlius, išaugino metru aukštesnius kukurūzus. Apie perkamos technikos ypatumus ir naudą ūkiui pasakoja bendrovės inžinierius Tomas Puskunigis ir agronomas Viktoras Šnipas.Neariminėms sėjamosioms pirkti pernai buvo skirta 8 mln eurų, tačiau iki šiol išmokėta tik 1,3 mln. Žemdirbių nuomone dėl nepalankių paramos teikimo sąlygų, mažai kas domisi ir geriau kreipiasi į bankus paskolos. Patirtimi dalinasi Vilkaviškio raj. ūkininkas Marius Janušauskas. Apie galimus pokyčius kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistas Rimvydas Šinkūnas.Šilalės raj. Pajūrio miestelyje gyvenanti Irena Paulienė turi 45m pedagoginio darbo stažą. Pradinių klasių mokytojos svajonė buvo studijuoti dailę. Nors mokytis neteko, tačiau šiemet ji pradėjo tapyti ir gana sėkmingai. Vietos bendruomenėje buvo paroda, o darbai labai populiarūs.Ved. Arvydas Urba

Ramūnas Butautas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius susitiko ne tam, kad paliūdėtų studijoje. Vis dėlto liūdėjo, analizavo ir padėkojo Lietuvos rinktinei. Tikrai yra už ką. Tinklalaidės partneriai: - Telia Play – filmai, serialai ir TV kanalai vienoje platformoje. Nuo karščiausių filmų tiesiai iš kino teatro ekranų iki kultinių ir pasaulyje apdovanotų serialų bei pamėgtų TV kanalų. Viskas vienoje vietoje, tau patogia kalba, visuose tavo ekranuose. Daugiau: teliaplay.lt - „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. Profitus.lt puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR. Profitus veiklą reguliuoja bei prižiūri Lietuvos bankas. Iki rugsėjo 30 d. visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS25 - Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Sunku kalbėt, bet yra kaip yra (0:00); Kas patiko Ramūnui Butautui? (3:27); Pagarba serbams (5:40); Tai kas čia buvo? (8:18); Ačiū, kad skauda (11:51); Ko trūksta mums, to trūksta ir mūsų žaidėjams (14:14); Pagarba tiems, kurie nesirenka varžovų (17:09); Lietuvių klaidos (26:35); Olimpinė atranka ir FIBA reitingas (28:15); Lietuvos rekordus mušantis BasketNews podkastas  (29:07); Pergalė prieš JAV ir kuo ispūdinga šita rinktinė? (29:35); Vienos rungtynės ir Kazys –  geriausias (31:33); Aplink ką formuosime kitą rinktinę? (33:04); Ilgas medalių badas ir skaudi istorija (37:52); O dabar – pirmyn, broliukai! (44:27); Miklovo svajonė, kad italai pakrapštytų JAV (46:09); Kanada-Slovėnija ir prastos mūsų prognozės (46:55); Užtenka būti kukliais berniukais? (48:51); Kodėl istoriškai mušamės su serbais? (51:08); Pabandom pasiimti tą penktą vietą (52:37).

„Manau, mikrorajonų egzotizavimą (nejučia – ir stigmatizavimą) stiprina ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojų strategijos kurti ir palaikyti centro bei priemiesčio kaip prestižinių erdvių ir naujo kaip savaiminio gėrio akcentavimas.“ Tai citata iš šios laidos pašnekovo, istoriko, publicisto ir Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojo Zigmo Vitkaus straipsnio. Nors istoriko žvilgsnis pirmiausia regis turėtų krypti į praeitį, bet kartais supančios aplinkos temos ir problemos verčia pažvelgti į miestą šiandien ir koks jis bus rytoj. Todėl šiandien kalbėsimės apie masinės statybos rajonus ir kitą nebūtinai patogų paveldą, apie mažųjų Lietuvos miestelių vietovaizdį ir apie istoriko žvilgsnį į dabarties miestą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Jeigu manote, kad šių laidų reikia tokiame formate, prašome jus paspausti žvaigždutes arba mygtuką patinka. Ačiū! 00:00:00 – Įžanga 00:02:15 – Real vs Manchester City 00:19:10 – AC Milan vs Inter Milan 00:29:35 – Smaugiamas Lietuvos futbolo jaunimas 00:45:48 – Aplink stadioną 00:51:46 – Negalima praleisti

Šių metų spalį Ajana Lolat su ramentais, nepaisant cerebrinio paralyžiaus, per 9,5 val nukeliavo 14,5 km ir pasiekė pasaulio Gineso rekordą. Tai buvo žinutė visuomenei, kuria siekiama atkreipti dėmesį į tikruosius neįgaliųjų poreikius.Ajana, visą gyvenimą gyvendama su cerebriniu paralyžiumi, šiuo metu studijuojanti socialinių mokslų doktarantūrą ir tuo pačiu ateityje planuojanti apeiti visą Lietuvą, yra tapusi tikru, neįkainojamos vilties įkvėpimu, kad nepaisant sunkumų, galima nuveikti daug. Pasak jos, visuomenė dažnai apsimeta, kad dėl neįgaliųjų yra padarę viską, kai iš tiesų nėra tikro ir kokybiško dėmesingumo.Pokalbis ir dvylika Ajanos Lolat gyvenimo punktų laidoje Tuzinas.Ved. Ignas Klėjus

Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo sumanymas įgyvendintas - penkios skirtingos, bet itin svarbios Lietuvos istorijai asmenybės: Mikalojus Kontantinas Čiurlionis, Anatolijus Šenderovas, Vidmantas Bartulis, Vytautas Barkauskas ir Faustas Latėnas, jų kūryba jau nugulė į dvigubą vinilinę plokštelę „Legendos“.„Aplink mus yra likimo iškasta bedugnė, bet mūsų širdyse, ji yra giliausia“, – rašė ukrainietė Olha Kobylianska. Jos daugiau nei prieš šimtą metų sukurtas romanas „Žemė“ tapo naujo spektaklio Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagrindu. „Žemę“ čia stato kolektyvas iš Kijevo Ivano Franko vardo nacionalinio akademinio dramos teatro.2022 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija paskirta uteniškiui rašytojui Vytautui Kazielai už poezijos knygą „Sapnų slidininkas“. Utenoje su laureatu susitiko kolegė Alma Valantinienė.Klasikinės muzikos naujienose: Grawemeyer kompozicijos apdovanojimo laimėtojas, pratęsta muzikos vadovo sutartis Ciuricho Tonhalės orkestre ir naujas vyr. dirigentas Kristiansando orkestre, iš pareigų pasitrauksiantis Liucernos festivalio vadovas ir tyrimas, atskleidęs grojimo pianinu naudą. Pasaulio klasikinės muzikos naujienų apžvalgą parengė Paulina Nalivaikaitė.Choro dirigentas, baritonas Dainius Puišys nuo pat pirmųjų žingsnių gimtojoje Ukmergėje iki dabar yra atsidavęs muzikai, ką įrodo jo darbai: nuoseklus darbas su chorais, studentais ir mokiniais bei solinės programos, kurios pačios įvairiausios. Kuo gera būti muziku visą gyvenimą: ieškoti rutinoje žavesio ir neprarasti džiaugsmo visame tame? Dainius Puišys – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Muzikinė pasaka-žaidimas „Aplink pasaulį“. Teksto autorė ir atlikėja Agnė Sunklodaitė, kompozitorius Deividas Gnedinas. 2014m.

LSMU Gyvulininkystės instituto tyrimai prisideda prie amoniako emisijos mažinimo. Ištirta ir jau pradėta taikyti srutų rūgštinimo technologija palankesnė gamtai, skleidžia mažiau kvapo, yra naudinga ir patiems ūkininkams – rūgštintose srutose lieka daugiau organinio azoto, todėl pasėlius reikia mažiau tręšti mineralinėmis trąšomis. Apie tai pokalbis su LSMU gyvulininkystės instituto direktoriumi Artūru Šiukščiu.Įsigijusi siuvimo mašiną Danutė Blažienė nusprendė persikelti gyventi į kaimą Utenos rajone. Dabar čia ji seniems audiniams suteikia antrą gyvenimą: senas raštuotas paklodes skiautinių technika derina su šiuolaikiniais audiniais.Pasivaikščiojimai rudenėjančiu Vilniumi su ekologe Edita Medeina: net ir miesto centre galima aptikti į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių ar augalų, o čia pat sirpstančios uogos gali būti naudingos buityje.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Aplinką tausojančioms neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo skirta 8 mln eurų. Nuo vasaros pradžios jau galima teikti paraiškas, bet kol kas iš planuotų 200 sulaukta 40. Žemdirbiai nepatenkinti paramos teikimo taisyklėmis, o ŽŪM aiškina, kad sudarytos geros sąlygos.Gyvenimo kaime privalumai. Seserys Zita Bergner ir Danutė Ciparienė džiaugiasi ūkininkaujančiais vaikais ir anūkais, sena sodyba, gražia aplinka ir galimybe dar pakeliauti.Lenkijos grūdų augintojai jau baigė javapjūtę, prikūlę kaip pernai apie 27 mln. tonų grūdų. Kodėl ūkininkai gali neskubėti realizuoti derliaus, kokia grūdų kokybė? Pasakoja LRT radijo bendradarbis iš Vroclavo Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba

PILNO EPIZODO TEMOS: 00:00:00 Lenkija ginkluojasi nevokiškai 00:26:10 Atomas Azijoje? 00:42:15 Vilkų bokšteliai 00:49:20 Aplink Ukrainą Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Aplink – koncertai ir festivaliai, netoli – karas Ukrainoje, už lango – kaitrą keičiančios liūtys. 2022-aisiais atrodant, kad pasaulis išprotėjo, pirmadienio vakarą – dar vienas eklektiškas „Vardų ir garsų“ kokteilis. Su pamąstymais apie Vilniuje įvykusį festivalį „8 Festival”, naują Alinos Orlovos albumą ir muzikinėmis naujienomis nuo Stellos, Jacobo Bankso ir kitų mažiau žinomų vardų.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – Valdo Ivanausko interviu ir mintys, paskutinės dienos prieš naująjį A lygos sezoną, PSG žaidimas ir Mauricio Pochettino įtaka, kitos Čempionų lygos rungtynės, staigmena Anglijoje, besikeičianti „Barca“ ir kluptelėjimai Italijoje. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Gintaras Radauskas ir Aurimas Tamulionis. Praėjusią savaitę klausėme jūsų, kas laimės Čempionų lygą ir kodėl. Išrinkome mums labiausiai patikusį komentarą – jį po „YouTube“ įrašu paliko Daumantas Speranskis. Sveikiname ir dovanojame Daumantui 6 mėnesių „Viaplay“, mūsų rėmėjo, prenumeratą. Dėmesio, šios savaitės klausimas – kuris žaidėjas trečiadienio rungtynėse tarp Madrido „Atletico“ ir „Manchester United“ pelnys pirmąjį įvartį? Atsakymas, kad įvarčių nebus, irgi tinka. Palikite savo atsakymus feisbuke ar „YouTube“ – prizas toks pats!   00:00 įžanga 02:04 V.Ivanausko interviu 15:34 A lyga per TV 26:10 PSG ir Čempionų lyga 1:05:40 netikėtumas ir intriga Anglijoje 1:25:38 ispaniškas futbolas 1:34:10 lyderiai stoja Italijoje 1:42:15 Vokietija

Rapsų sėjamoji į ražienas – tik vienas neariminės žemdirbystės padargas, atitinkantis žaliojo kurso reikalavimus. Jį įsigijęs ūkininkas Eugenijus Adamkevičius dabar taupo sėklą, trąšas ir laiką. Bet moderni technika brangi, o dėl 8 mln. paramos iš modernizavimo fondo žemdirbiai nesutaria.Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studentui už „Gintarinio spiečiaus“ kūrimą atiteko JAV lietuvių fondo stipendija. Kokia veikla pagarsėjo Vilius Juodzevičius ir kur išleis 1000 dolerių?Patyrusi įvairių daržovių augintoja Salvina Kievinienė turi 30 rūšių čili ir paprikų kolekciją. Ji pataria kaip namuose galima išsiauginti šių daržovių, kurių sėja prasideda vasario mėnesį.Ved. Arvydas Urba

Ar tam, kad gautum, ko nori, užtenka tiksliai žinoti, ko nori? Kaip išlaikyti stuburą ginče, pastovėti už savo poziciją ir netirtinti kelių prašant didesnio atlyginimo? Kaip sutuoktiniui pasakyti, kad... nuo šiol jis gamins maistą? Laidoje LAIMĖS DIETA apie laimę derėtis kalbamės su derybų ir pardavimų treneriu, verslo strategu, derybos.lt įkūrėju Dariumi Rupšlaukiu.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Mūsų teisę dalyvauti priimant aplinką veikiančius sprendimus garantuoja tiek tarptautinės konvencijos, tiek Lietuvos teisės aktai.„Pasaulis sudėtingėja. Problemos tampa kompleksinės, - sako geografė Giedrė Godienė. - Reikia skirtingų specialybių ir patirčių žmonių indėlio, nes priešingu atveju gali pražiūrėti kažką, kas vėliau turės dideles pasekmes“.Bet praktika rodo, kad ypač vietos lygiu savivaldybės apie projektus yra linkusios pranešti tik formaliai. Rekonstrukcijos ir statybos žaliųjų erdvių sąskaita neretai sukelia konfliktus, o aktyvūs gyventojai dažniau pralaimi nelygioje kovoje su valdininkais ir vystytojais.Paradoksalu, bet visuomenė skundžiasi negaunanti informacijos net tada, kai jos dalyvavimas yra įrašytas kaip europinės paramos sąlyga.Su visuomenės įtraukimo praktike, Lietuvos geografų draugijos viceprezidente kalbamės apie tai, kaip Lietuvoje užtikrinamas visuomenės dalyvavimas ir kodėl tai svarbu.Autorė Vaida PilibaitytėPokalbis parengtas kartu su Daiva Repečkaite ir Elena Reimeryte.

Tai pokalbio ištrauka. Visą pokalbį girdėti turi galimybę Patreon rėmėjai. Kviečiu pokalbiui apie psichologinį atsparumą su psichologe, meno psichoterapeute, dvynukų mama Evelina Savickaite-Kazlauske, kuri yra ir knygos „Kaktusas ar pienė“ autorė. Koks yra atsparus žmogus? Ar galime išmokti tokiais būti? Kokį vaidmenį čia atlieka genai, o kiek galios keistis turime patys? Ar psichologiškai atsparūs tik ypatingų, neįtikėtinų istorijų herojai, o gal kiekvienas iš mūsų yra savaip stiprus ir norėdamas gali keltis vėl ir vėl iš naujo ir žengti pirmyn? Kodėl tiek daug kalbama apie mitybą, miegą, fizinį aktyvumą? Šie klausimai narstomi ir Evelinos knygoje, ir mūsų pokalbyje. Dar kelios temos, kurias palietėme – tai Evelinos šeimos sprendimas po dešimties metų gyvenimo užsienyje sugrįžti į Lietuvą, to priežastys ir pirmieji įspūdžiai. Taip pat klausiau, ką davė kelionė su tuomet dar tik būsimu vyru aplink pasaulį, trukusi pusantrų metų ir leidusi įkelti koją į 6 žemynus bei keliauti su 720 įvairiausių priemonių. O kuo ši kelionė panaši su motinyste? Kviečiu klausyti ir dėkoju Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM, kur galim jaukiai, šiltai ir profesionaliai įrašinėti šiuos pokalbius. Jau kurį laiką kas antrą pokalbį išgirsti turi galimybę tik rėmėjai, tad jei norisi daugiau turinio, kviečiu jungtis į rėmėjų būrį. AČIŪ už paramą! Linkėjimai, Marija

Gerbiamieji, sprukdamas nuo Pinčios (Tulpiniai) iškvietimo sudalyvauti "Žuvies pirštelių" žaidime šefas Gintas skubos tvarka atsidūrė Vladivostoke, o paskui (dėmesio, pro kitą pusę, nes žemė apvalainė!) nusileido vienoje iš Karibų jūros salų. Masė įspūdžių viename iš geriausių mūsų laidos epizodų. Važiuojam! >>> Nekarpyta laida su muzikiniais įrašais pagal faktą ir kitais kopiraito saugomais elementais skamba kas antrą penktadienį 15.00 val. START FM Čia paduodama Pasaulinį Internet tinklo standartą atitinkanti laidos versija.

Kaip stojosi ant kojų Antroji Lenkijos Respublika. Išleidžiame anksčiau, Lenkijos Respublikos valstybinės šventės proga. Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Nors didmiesčiai paprastai pasižymi triukšmingu gyvenimu, tačiau ir čia pasitaiko progų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir įsiklausyti į aplinką ir į tylą. Kaip lavinti įsiklausymo į aplinką gebėjimus? Ar miesto triukšmas gali tapti įkvėpimo šaltiniu? Kaip derinti šiuolaikinių technologijų naudojimą ir tylos paieškas? Kas yra įvietintas garso menas ir kas yra garso ekologija? Šiuos ir kitus klausimus plėtoja laidos svečiai - kompozitoriai ir tarptautinio šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ vadovai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė. Laidoje skamba šių metų įvietintos muzikos festivalio kūrinių fragmentai: Andriaus Šiūrio ir Paulinos Simutytės garso instaliacijos „Laikas gimti ir laikas mirti“ ir Agnės Matuliavičiūtės kūrinio „AA-AA“ fragmentai bei garso menininko Alessandro Perini komentaras apie garso instaliaciją „Mirusio medžio spektras“.Laidos vedėja - miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Grynas oras yra pamatinė sveiko gyvenimo sąlyga. Tačiau taršių įmonių veiklos paveiktiems klaipėdiečiams grynas oras tapo siekiamybe ir ilgai trunkančių diskusijų su atsakingomis institucijomis objektu. Klaipėdiečių kovos už kokybišką aplinką rezultatu tapo „Klaipėdos paketas“ – aplinkos kontrolę ir atsakomybės reikalavimus griežtinantis įstatymų paketas, kurį Seimas priėmė 2020 m. pradžioje. Pasak visuomenininkų, šio aplinkos apsaugos įstatymų paketo nuostatos dar turi būti tobulinamos. Taigi, kokios priemonės yra prieinamos gyventojams siekiant užtikrinti savo teisę į ekologišką aplinką? Kaip gyventojai gali atlikti oro kokybės stebėseną? Į kokias institucijas kreiptis siekiant išmatuoti taršą ir užtikrinti aplinkos kokybę? Šį kelią praėję klaipėdiečiai nurodo, kad laboratoriniai tyrimai, nustatant ar ukio subjektas tešia ir ar jo produktai patenka už jo teritorijos ribų trunka apie 5 mėnesius. Savo ir savo bendraminčių patirtimi sprendžiant oro taršos problemą dalijasi klaipėdietė Alina Andronova, asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ vadovė.Laidos vedėja dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė

Buriuotojas Rokas Arbušis prieš kelias dienas grįžo iš kelionės aplink Europą. Pokalbis su juo apie nuotykius, skonius, patirtis po burėmis ir dar nenudžiūvus druskai.Ved. Vytaras Radzevičius

Ką šiandien turi gebėti radijo žurnalistas ir kuo ypatinga radijo žurnalistika? Artėjant 95-ajam LRT RADIJO gimtadieniui, Edvardas Kubilius ir Giedrė Čiužaitė pasakoja apie darbą su žurnalistikos studentais.Rubrikoje „Užeikite“ – apsilankymas „Meno ir mokslo laboratorijos“ alternatyviame teatro kiemelyje – „MMLAB Erdvėje“, kur netrukus prasidės nemokamas scenos menų renginių ciklas.Dailininkė, menotyrininkė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė kviečia į galeriją „Vitebsko Trivium“, parodos „Grumstai, dumblas, lipalas ir molis“ atidarymą. Menininkė pristato 1994-1997 metais sukurtus darbus, kurie – tai jos abejonių ir grumtynių su tradicine raiška istorija.Pokalbis „Be kaukių“ su dainininke Gabriele Vilkickyte, kuri auditorijos siejama su ramybe, švelnumu ir net liūdesiu. Kokį miražą aplink save kuria menininkė? Kaip populiarumas keičia žmogų?Ved. Ignas Andriukevičius ir Indrė Kaminckaitė

Pokalbis su psichologe Egle Lukinaite-Vaičiurgiene ir dula Lina Gabrijolavičiene, kurio centre – nėštumas ir gimdymas pandemijos akivaizdoje. Eglė yra psichologė, dviejų dukrų mama, studijos „Natūrali motinystė“ bendraįkūrėja. Ji dirba su tėvais motinystės ir tėvystės temose, kurias mato kaip labai auginančią, keičiančią, daug atveriančią patirtį. Taip pat rašo, veda seminarus, konsultuoja ir padeda tėvams augti auginant savo vaikus. Lina yra dula, padedanti besiruošiantiems gimdymui ir tėvystėje ieškoti orientyrų individualių konsultacijų, grupių ar paskaitų metu. Domisi gimdymo teorija ir praktika, o kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga dalyvauja projekte, tyrinėjančiame, kaip Lietuvos moterys vertina savo patirtis gimdant. Klausydami mūsų pašnekesio turėkit omeny, kad jis įrašytas dar sausio 1-ąją, tačiau net ir klausant jo po 4 mėnesių man visgi susidarė įspūdis, kad niekas, apie ką kalbėjome, nepasenę ir vis dar neiškritę iš konteksto – mes vis dar su kaukėmis, vis dar daug nerimo ir nežinios, o moterys ir toliau laukiasi, gimdo virusui šnopojant į nugaras. Eglė ir Lina dalinasi, kaip pasikeitė jų – psichologės ir dulos – darbas pandemijos metu, kokių naujų patirčių, minčių tie pokyčiai atnešė. Mudvi su Egle įrašinėjant pokalbį buvome paskutinių dienų, savaičių laukime, abiem šis nėštumas buvo antras, tad pasidalinome, kuo jis kitoks ir kokių atspalvių jam suteikė pandemija, ribojimai, negalėjimas matytis su artimaisiais, nerimas dėl susirgimo ir, galų gale, pačio gimdymo laukimas. Eglė ir Lina dirba su moterimis, jas konsultuoja, prisideda savo žiniomis ir patirtimi prie jų ramesnio laukimo, tad jų įžvalgos man atrodo tikrai vertingos ir aprėpiančios įvairias patirtis. Lina palietė labai įdomų „geros mergaitės“ gimdyme aspektą ir dalinosi mintimis apie tai, kas suteikia mums saugumo, pasitikėjimo savo kūnu ir kaip išmokti jo klausyti, jį suprasti. Pabaigoje išgirsite Eglės ir Linos patarimus apie tai, kas gali padėti laukti gimdymo ramiau, labiau pasitikint savimi. Ačiū, kad klausot. Norintys paremti tinklalaidę, tą padaryti galite Patreon (https://www.patreon.com/kalbamamos) arba Contribee (https://contribee.com/kalbamamos)   Linkėjimai, Marija

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyventojams svarbu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos, kodėl būtina užtikrinti gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. Šios laidos viešnia – Audra Balundė, aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį, įgyvendinanti doktorantūros veiklas Aplinkos psichologijos tyrimų centre Mykolo Romerio universitete bei Groningeno universitete Nyderalnduose.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Pokalbyje palietus psichinės, emocinės sveikatos klausimus, laidos viešnios prašymu pateikiame nuorodas į psichologinės pagalbos centrus: Vilties linija, tel. 116 123; Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555. Sidabrinė linija, tel. 8 80080020. Jaunimo linija, tel. 8 800 28888; Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), tel. 8 800 77277.

The manga is back! Jordan and Thomas talk about Oden the Man, Oda's interview with Watsuki, pigeons, and manga chapters 45-56.Link to Sandman's Twitter: https://twitter.com/sandman_APLink to interview summary tweets: https://twitter.com/sandman_AP/status/1354360055420739585Link to character poll: https://onepiecewt100.com/en/​Twitch: https://www.twitch.tv/inheritedwillpodcastsTwitter: https://twitter.com/Inherited_Will

Nuo kovo 1 dienos Lietuvos verslai bei darbuotojai iš užsienio sulaukė pokyčių – įsigaliojo nauja tvarka ir reikalavimai užsieniečių įdarbinimo srityje.Kada ir kokius veiksmus atlieka Vaiko teisių tarnyba, kai nustatoma, kad vaikui aplinka nesaugi, bei ką reiškia perkelti vaiką į saugią aplinką?Nuo kovo 1 dienos už paveldėto ar dovanų gauto nekilnojamojo turto įregistravimą reikia mokėti mažiau. Toks sprendimas priimtas, Registrų centro įkainiais pradėjus piktintis mažavertį turtą paveldėjusiems žmonėms. Jų teigimu, suma už tokio turto įregistravimą kartais galėjo būti didesnė nei paveldėto objekto vertė.Laidoje dalyvauja: profesinės advokatų bendrijos „WALLESS“ vyresnioji teisininkė, Migracijos ir mokesčių teisės ekspertė Alma Marcinkutė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma SkuodienėVed. Artūras Matusas

Šią savaitę apžvalgoje – apie Lietuvos politikų kreipimąsi į Latviją, sutrikusį Karaliaučiaus aprūpinimą dujomis ir Europos institucijų dėmesį Astravo AE projektui.Tinklalaidė internete: https://naglis-navakas.squarespace.com/audio/ Naujienlaiškio prenumerata: https://naglis-navakas.squarespace.com/energydigest-prenumerata #EnergyDigest socialiniuose tinkluose:https://www.facebook.com/nnavakas (FB)https://www.linkedin.com/in/naglis-navakas-6ab613a6/detail/recent-activity/shares/ (LIN)https://twitter.com/leo_lenox (TWT)#EnergyDigest „Patreon“: https://www.patreon.com/energydigest

PILNO EPIZODO TEMOS: Bideno dovanėlės Putinui Karoblis ir Linkevičius – tuščias skandalas 00:15:44 Skandalas aplink Rakutį 00:29:26 Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Sukanka metai, kai už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu eurokomisaru paskirtas Virginijus Sinkevičius.Pandemijos suvaržymų padariniai jaučiami prekybos sektoriuje, vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. Pokalbis su E-komercijos ekspertu Vytautu Vorobjovu.Gražiausia kalėdine egle Europoje vėl paskelbta Vilniaus žaliaskarė. Bendrovės „Švenčių studija“ vadovės Jolantos Tūraitės komentaras.Ved. Irina Andrianova.

Šiukšlių kalnai ir kalneliai, plastikiniai buteliai ir šiaudeliai, plaukiojantys vandenynuose – žmonės šiukšlių išmeta vis daugiau! Kaip saugoti mūsų planetą ir išmesti skirtus daiktus panaudoti dar sykį? Kokius smagius dalykėlius galima sukonstruoti iš senų daiktų? Visi atsakymai ir patarimai drauge su Nacionalinės bibliotekos dirbtuvių „Pats sau“ mokytoju Donatu.Ved. Tomas Dirgėla

Saviugdos konsultantė Laura Montvilaitė, įsirenginėdama būstą ir eidama savęs pažinimo keliu, pradėjo domėtis ne tik namų psichologija bet ir terminu „vidinis arba dvasinis interjeras“, kaip mūsų aplinka atspindi mūsų vidų ir atvirkščiai kaip, įsirenginėjant namus, pažinti save. Paskutinės mados ir interjero tendencijos yra nebūtinai tai, ko reikia jūsų geram jausmui būnant namuose.Ved. Beata Nicholson

Laidoje kalbamės su daugelio visuomeninių iniciatyvų, taip pat ir „Tautiškos giesmės aplink pasaulį” vienu iš organizatorių, Raimundu Daubaru. Raimundas neįsivaizduojamas be buriavimo, kuris užima didelę vietą jo gyvenime, papildydamas visuomenines iniciatyvas. Su Raimundu Daubaru kalbasi Valentinas Mitė.

Išragavę vasarą ir išsivolioję saulėje, vėl grįžtame kalbėtis apie tai, kas nepatogu, bet padeda. Gal todėl, kad baterijos dar pilnos, šįkart su prof. Eugenijumi Laurinaičiu nėreme jau į  visai  nevasarišką temą -  pakalbėti apie narcizus. Aplink mus ir mumyse. Pabandėme ne tik diagnozuoti ar prikalti prie  sienos, bet pažiūrėti, kaip jie gimsta ir kodėl ‘žydi'?Narcizmas yra ne šiaip nepageidaujama, šveniai tariant,  savybė, o rimtas asmenybės sutrikimas. Jis randasi iš vaikystėje tinkamai nesuformuotos savivertės, kurią, pasirodo, vėliau tenka kaišioti ir ramstyti aplinkiniams.Narcizstinių savybių turime daugelis, bet jei besiklausydami pradėsite diagnozuoti šiuo sutrikimu save (“o gal tai aš?”), jau galite nusiraminti - tikrieji narcizai niekada to nedaro:)Gero klausymo.Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Sėjimas į ražieną, optimalus augalų apsaugos priemonių naudojimas ir sumanus žemės dirbimo agregatų taikymas leidžia ūkininkui Rimantui Garuckui iš hektaro gauti daugiau pajamų. Radviliškio rajono Pociūnėlių kaimo ūkininkas nesiekia didelio derliaus, o minimaliai investavęs gauna maksimalią naudą. Ivaškevičių šeima gyvena Utenoje, tačiau vasarą net keletą kartų per savaitę aplanko savo šilauogyną prie pat Tauragnų. Nors dviejų tūkstančių krūmelių priežiūra užima nemažai laiko, tačiau šiais metais tikimasi beveik tonos derliaus. Ką daryti, kad namuose augančios šilauogės gausiai derėtų ir kaip šias uogas kaupti žiemai?Ved. Saulenė Pečiulytė

„Sudijoje 50” lankosi fotografas Zenonas Nekrošius. Nuo pat vidurinės mokyklos Zenonas iš rankų nepaleido fotoaparato - fotografavo net ir tarnaudamas sovietų armijoje, o vėliau tapo vienu iš Lietuvos Nepriklausomybės kovų metraštininku. Laidoje kalbėsime daugiausia apie fotografiją, bet ne vien tik apie tai. Veda Valentinas Mitė.

Kompozitoriaus Deivido Gnedino ir režisierės Agnės Sunklodaitės muzikinė pasaka - žaidimas „Aplink pasaulį".

Paramos skyrimo platforma „Aukok.lt“ mini dešimtmetį – ką apie mus atskleidžia aukojimo internetu tendencijos ir kam dažniausiai skiriama parama pasaulyje? Interviu su „Aukok.lt“ vadove Giedre Šopyte – Šilinskiene. Rengiama vis daugiau masinių aplinkos švarinimo akcijų, nuo šio penktadienio Lietuva jungiasi ir prie pasaulinės aplinkos tvarkymo dienos „World Cleanup Day“, per 20 tūkstančių moksleivių žada dalyvauti aplinkosauginiame „flashmobe“ arba sąspietyje. Studijoje – šių iniciatyų rengėjai. Interviu su Australijoje gyvenančiu 94-erių Edvardu Šidlausku: pasitraukimo iš Lietuvos ir kūrimosi Australijoje istorija. Lietuvos literatūros ir meno archyvo ir Vasario 16-osios fondo rengiamos ekspedicijos po Australijos ir Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenes pokalbis, kurį rengė Juozapas Blažiūnas.Reportažas iš vadovų konferencijos „Lūžio taškas“ su LRT žurnalistu Jonu Deveikiu. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrui Virginijui Sinkevičiui paskirtas už aplinką ir vandenynus atsakingo eurokomisaro portfelis. Tvarkiečių frakciją palikus keturiems parlamentarams, Seime kuriama nauja frakcija. Kokios pagalbos labiausiai reikia nusižudžiusių žmonių artimiesiems? Kaip propaganda veikia vaikus ir paauglius bei kokią įtaką tai jiems gali padaryti ateityje? Ruošiamasi Lietuvos futbolo rinktinės atrankos į Europos čempionatą rungtynėms su Portugalijos futbolininkais. Ved. Simona Vasiliauskaitė.

Šį kartą „Vasaros popietė“ kviečia pakeliauti. Kartu su žygeiviu Niko Amirgulašvili – lietuvių kilmės kartvelu prisimename jo kojomis įveiktą maršrutą virš 2000 km, nuo Vilniaus keliaujant į Tbilisį, Sakartvelo sostinę. Pakeliui sutikti žmonės, nutikimai, iššūkiai, lengvai pasiekiami tikslai – tai temos, kuriomis laviruojame. Vėliau atsitraukiame nuo žygių ir keliamės į lėktuvus kartu su Lietuvos oro uostų keleivių patirties valdymo skyriaus vadove Rasa Petraitiene ir nagrinėjame lauktuves, jų pakavimo ir transportavimo įgūdžius. Pagrindinis klausimas: kaip saugiai pervežti šakotį lėktuvu? Persiritus į antrą valandą ir padovanojus prizus keliamės į Rusijos taigą ir su keliautoju motociklu Karoliu Mieliausku, kurio kelionės šūkis: „Aplink pasaulį per 40 dienų“ kalbamės apie jo kelionės iššūkius, gamtą, patyrimus. Patyrimų apstu ir keliautojo dviračiu – Aurimo Vajulavičiaus stovykloje: sunkiausia ekspedicijos: Aplink Skandinaviją – dviračiu dalis – 2200m aukščio viršūnė pasiekta, poilsio diena, bet nuotykiu apstu, tad kalbamės ir apie juos. Ved. Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas baigė žygio dviračiais aplink Baltijos jūrą pirmą etapą. Per kelias savaites įveikta apie 1200 kilometrų Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos keliais. Laukia Švedija, Suomija, Estija, Latvija. Laidos svečiai – šio žygio dalyviai Rolandas Lubys, Artūras Voveris, Ernesta Lubytė. Ved. Vytaras Radzevičius.

Laidos tema – kelionės. Kai kurios – įkvėptos religinių motyvų ar troškimo pažinti, kitos – akistata su savimi, tačiau visos jos – inspiruojančios, išskirtinės ir savaip žavios.Pirmoji laidos pašnekovė – keliautoja, fotografė, Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro Azijos studijų dėstytoja, VU Konfucijaus instituto lektorė, kelionių po egzotiškąsias šalis vadovė, o taip pat ir knygos „Išskirtinės kelionės. Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas“ autorė bei kiniškų arbatų meistrė Ieva Rutė. Moteris aplankė tiek mistiškąjį Baikalą, tiek Kamčiatkos ugnikalnius, tiek išmaišė Pietų Amerikos Atiplaną, Kiniją, Tibetą, Peru, Boliviją ir Etiopiją. Po pokalbio – žvilgsnis į akistatą su savimi. Videografas, žygių organizatorius, visuomenininkas ir organizacijos „Gamta yra daugiau“ įkūrėjas Mantas Žalkauskas būtent tokią akistatą turėjo 2016-aisiais. Tuomet jaunas vyras žiemą išsiruošė į 1000 kilometrų žygį aplink Lietuvą. Nors pasirengimas kelionei pėsčiomis į Pietų ašigalį dėl išsekimo baigėsi ties 38 dienomis ir nupėdintais 900 kilometrų, Mantas šį iššūkį vienareikšmiškai laiko pergale.O ar žinote, kad garsusis, katalikų piligrimų itin pamėgtas Šv. Jokūbo kelias turi alternatyvą Lietuvoje? LRT RADIJO studijoje svečiuojasi asociacijos „Camino Lituano“ nariai Rasa Augutytė ir Vytautas Dubniakovas. Pašnekovai savanoriškai sudarinėja piligriminius kelius Lietuvoje, kurių šiuo metu iš viso yra 12. Rasa ir Vytautas dalinasi savo „Camino Lituano“ maršrutų rekomendacijomis, kurias vėliau galima tęsti Europos tarptautiniais Šv. Jokūbo keliais. Laidos pabaigoje – skambutis Lietuvos kartvelui Niko Amirgulašvili, kuris šiuo metu pėsčiomis iš Vilniaus keliauja į Sakartvelo sostinę Tbilisį. Žygeivis ketina nueiti maždaug 2200 kilometrų, aplankyti apie 150 miestų ir miestelių bei išgerti 350 litrų vandens. Birželio 9 d. startavęs Niko šiuo metu yra Lenkijoje. Prie mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Iki prezidento rinkimų likus dviems dienoms dalis užsienio lietuvių teigia dar negavę balsavimo biuletenių. Daugiausiai tokių nusiskundimų – Italijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministras teigia, jog bus svarstoma keisti mokyklų finansavimo modelį.Naujausioje JT biologinės įvairovės ataskaitoje skelbiama, kad žmonija sparčiai naikina natūralią aplinką, nuo kurios priklauso jos pačios išlikimas. Kas lemia šį grėsmingą procesą ir kokių veiksmų pasiruošusios imtis pasaulio valstybės?Šiandien paskutinė diena, kai kandidatai ir rinkėjai gali agituoti prieš sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus ir referendumus.„Regitra“ primena, per kiek laiko reikia įregistruoti automobilį savo vardu.JAV įvedė didesnius muito mokesčius prekėms iš Kinijos už 200 milijardų dolerių.Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia aplankyti įspūdingiausius Lietuvos medžius – gamtos paveldo objektus – gamtos kelionių žaidimas „APLANKYK 25 ĮSPŪDINGIAUSIUS MEDŽIUS“.LRT prisideda prie Lietuvos negalios organizacijų forumo informacinės kampanijos „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo”, kurios tikslas - supažindinti visuomenę su negalios etiketu. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienose – apie degalų kainas. R. Miliūtės komentaras. Kultūros renginių anonsas.Ved. Artūras Matusas.

Ar populiarioji kultūra gali lemti mūsų vardą?Verslo naujienose – apie atostoginius.10 dienų beliko iki termino, kai turime pateikti pajamų ir turto deklaracijas.Jau nuo vasario veikia elektroninė užsienyje gyvenančių rinkėjų registracija į šių metų vyksiančius prezidento ir rinkimus į Europos Parlamentą. Nepilnamečių nusikalstamumo tendencijos.Lietuvos ornitologų draugija paskelbė žuvėdrų fotografijų konkursą.Kandidatų į prezidentus portretai – Arvydas Juozaitis.Policija siūlo savanoriškai užregistruoti savo turimą vaizdo stebėjimo kamerą ir prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. V.Keršansko komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Artūras Matusas.

„Gimiau kaime ir jo į nieką neiškeisiu. Noriu tapti pavyzdžiu savo mokiniams, kad ir Lietuvoje, savame krašte, galima gyventi ir kurti. Aplinką pačiam reikia susikurti, nelaukti veltui gauti“, – mintija keramikė Jolita Bužinskienė. Nesuviliojo Jolitos Vilnius, liko ištikima savo kraštui, pradėjo dirbti Ignalinoje, Daugėliškyje. Keramikė turi svajonę – įrengti lauko krosnį, kurioje galėtų degti keraminius darbus. Nori grįžti prie senosios juodosios ir raugo keramikos.

„Gimiau kaime ir jo į nieką neiškeisiu. Noriu tapti pavyzdžiu savo mokiniams, kad ir Lietuvoje, savame krašte, galima gyventi ir kurti. Aplinką pačiam reikia susikurti, nelaukti veltui gauti“, – mintija keramikė Jolita Bužinskienė. Nesuviliojo Jolitos Vilnius, liko ištikima savo kraštui, pradėjo dirbti Ignalinoje, Daugėliškyje. Keramikė turi svajonę – įrengti lauko krosnį, kurioje galėtų degti keraminius darbus. Nori grįžti prie senosios juodosios ir raugo keramikos. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kompozitoriaus Deivido Gnedino ir režisierės Agnės Sunklodaitės muzikinė pasaka - žaidimas „Aplink pasaulį".

Aikštinga. Reikalaujanti nuolatinių pagarbos, dėmesio, meilės įrodymų. Visada teisi. Kupina norų ir troškimų, kuriuos kiti PRIVALO įgyvendinti. Visada pasiruošusi tuoj suraukti nosytę, patempti lūpytę. Aplink save sėjanti chaosą, įtampą ir barnius. Tai princesė ant žirnio.Tokių princesių gyvenime nestinga. Jos kuria šeimas, gimdo vaikus, dirba įstaigose, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Gyvenimo partneriai, vaikai, kolegos su jomis jaučiasi nejaukiai: įsitempę, nuolat pasiruošę patirti aikštingą išpuolį, gintis nuo nebūtų kaltinimų.Kodėl tokia mergina ar moteris leidžia sau elgtis lyg įnoringa maža mergaitė? Kodėl aplinkiniai taikstosi su tokios „ypatingos personos“ išsišokimais?

Aikštinga. Reikalaujanti nuolatinių pagarbos, dėmesio, meilės įrodymų. Visada teisi. Kupina norų ir troškimų, kuriuos kiti PRIVALO įgyvendinti. Visada pasiruošusi tuoj suraukti nosytę, patempti lūpytę. Aplink save sėjanti chaosą, įtampą ir barnius. Tai princesė ant žirnio.Tokių princesių gyvenime nestinga. Jos kuria šeimas, gimdo vaikus, dirba įstaigose, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Gyvenimo partneriai, vaikai, kolegos su jomis jaučiasi nejaukiai: įsitempę, nuolat pasiruošę patirti aikštingą išpuolį, gintis nuo nebūtų kaltinimų.Kodėl tokia mergina ar moteris leidžia sau elgtis lyg įnoringa maža mergaitė? Kodėl aplinkiniai taikstosi su tokios „ypatingos personos“ išsišokimais?

Norint išmokti kurti web-projektus, neužtenka vien tik PHP kalbos. Aplink ją dar yra daugybė dalykų, kuriuos reikia išmokti, tai pabandysiu šiame epizode juos išvardinti, tuo pačiu kviečiu jus į du savo vedamus renginius: 1. Paskaita: "10+ metų freelancinimo: 10 svarbiausių pamokų" https://www.facebook.com/events/1014337878597184/ 2. Paskaita: "Kaip mokytis programavimo efektyviau?" https://www.facebook.com/events/1525708801074809/

Deivido Gnedino ir Agnės Sunklodaitės muzikinė pasaka - žaidimas „Aplink pasaulį".