Podcasts about jubiliejus

Kūčių vakarą popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejinių metų pradžią. Kas ketvirtį amžiaus Katalikų Bažnyčioje švenčiamas jubiliejus – reta proga išgyventi ryšį su tais savo tikėjimo broliais ir seserimis, kurie minėjo šią tradiciją nuo pat 1300-ųjų metų, kai, pasak legendos, į Romą atvykęs būrys piligrimų kreipėsi į popiežių Bonifacą VIII-ąjį, prašydami suteikti jiems ypatingą palaiminimą. Tačiau šios tradicijos šaknys glūdi Senajame Testamente, kuris liudija, jog kas penkiasdešimt metų būdavo skelbiamas Jubiliejus, per kurį vergai būdavo išlaisvinami, skolos nurašomos, o dirbamai žemei leidžiama pailsėti. Jubiliejinių metų piligrimai pagal tradiciją lanko šventąsias vietas, daro artimo meilės darbus ir siekia pelnyti visuotinius atlaidus. Ir nors piligrimais galima tapti, neišvykstant iš savo gimtųjų vietų, nori ar nenori, bet visi keliai veda į Romą, kuri kartu su bazilikų Šventosiomis Durimis šiemet atveria duris daugiau kaip trims dešimtims milijonų piligrimų. Tie, kurie į jubiliejaus maršrutus įtrauks ir Šv. Petro baziliką, turės ypatingą progą patirti šventovės istoriją per unikaliose jos erdvės įrengtą parodą „Petros eni“ – „Petras yra čia“. Ši paroda – tai Vatikano bendradarbiavimo su didžiosiomis informacinių technologijų bendrovėmis vaisius, o jai regimą pavidalą įgyti padėjo lietuvių kūrėjų komanda, kurios atstovai šiandien svečiuojasi mūsų laidoje. Tai – dizaino studijos DADADA vadovas Martynas Birškys ir bendrovės „Processoffice“ architektas Rokas Kilčiauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pats laikas Baltijos šalių cirko menininkams sužibėti tarptautiniuose vandenyse, akcentuoja trupės „Taigi cirkas“ kūrėjos Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė. Tai pirmasis Baltijos šalių kolektyvas, patekęs į svarbiausias Europos cirko organizacijas vienijančios platformos „Circus Next“ finalą.Šią savaitę minėjome žymaus smuikininko, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigžės Danielio Pomeranco 120-ies metų sukaktį.Seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ šį mėnesį mini 84-ąjį gimtadienį. Kuo „Romuva“ gyvena šiandien, kokias naujas tradicijas kuria prieš dvejus metus po rekonstrukcijos atidarytas kino teatras?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie gaisro suniokotą istorinį Kopenhagos pastatą, prasidedančią Venecijos bienalę bei naują UB40 muziką.„Praėjo tie laikai, kai rusai Kantą vertino, kai jo vardas kūrė pridėtinę miesto ir srities vertę“, – apie Karaliaučiuje gimusį ir mirusį Imanuelį Kantą sako filosofas Aldis Gedutis. Savo komentarą jis paskyrė Kanto 300 metų sukakčiai.„Vienas pagrindinių iššūkių – kaip perkelti tuos tapatybės ženklus į naują funkciją, jų neprarandant – kad nekurtume miesto nuo nulio, o sugebėtume išsaugoti tuos istorinius sluoksnius, juos integruojant į naują dizainą, naujus pastatus,“ – sako architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis, kalbėdamas apie Lietuvos miestų patiriamus iššūkius pokyčio kelyje.„Žmonės iš tiesų nežino, kokios yra akordeono galimybės. Nedaug gerų akordeonistų groja svarbius klasikinius muzikinius kūrinius. Akordeonistų pasaulyje labiau priimta groti trijų minučių trukmės kūrinius: trijų minučių tango, trijų minučių polka... Bet mums reikia ir kitokių koncepcijų“, – sako akordeono virtuozas iš Moldovos Radu Ratoi, laimėjęs visus svarbiausius akordeono pasaulio trofėjus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriama tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Indas Prašant Rana rašo knygą apie Visaginą. Ja nori Lietuvai ir pasauliui paaiškinti, kad Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame dauguma rusakalbiai gyventojai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: apie atšiaurioje Norvegijos saloje saugomą žmonijos istoriją ir meną, Madrido muziejuje eksponuojamas paveikslų nugarėles bei amerikiečių mokinių pjesių konkursą, kviečiantį rašyti apie ginkluotą smurtą šalies mokyklose.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Ar žinote, kad Kaune egzistuoja slaptas klubas pavadinimu „Mano vaikas irgi ėjo į „Etiudą“? Darželis, kuriame ugdymas grįstas menų metodu, mini 30-metį.Teatro režisierė Laura Kutkaitė sako, kad būtų dar radikalesnė, bet tam trūksta drąsos. Pirmajame pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Sirenų tyla“ apie seksualinio pobūdžio smurtą Lietuvos teatre kalbėjusi režisierė dabar kviečia į premjerą „Teiresijo krūtis“ – dialogą lytiškumo, seksualumo, teisės į savo kūną klausimais. Pokalbis su Laura Kutkaite apie teatrą, kuris kvestionuoja pats save, vyriškas savybes, kurias perima dėl savo pozicijos kovojančios moterys kūrėjos, radikalumą ir drąsą mene.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

#TiekŽinių Antradienį (spalio 18 d.) Tiek žinių vedėja Silvija sveikina profesorių V. Landsbergį su jubiliejumi, pasakoja apie naujus smūgius Ukrainai, kaip veikia karma rusijoje ir kiek po sabotažo nebeliko Nord Stream. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/Yw-9SmYM-h4

Rubrikoje „Dabar prieš šimtą metų“ Domantas Razauskas pristato 1922-ųjų metų šlagerį, vieną pirmųjų kūrinių, kurio parduota daugiau nei milijonas kopijų. Tai valsas „Trys valandos ryto“ („Three O'Clock in the Morning“).Rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – atsakymai į klausimus, kuo simfonija skiriasi nuo koncerto, ir kas buvo simfonijų išradėjai, pirmieji kūrėjai?O taip pat laidoje – jubiliejus. Legendiniam būgnininkui Jackui DeJohnette – 80. Kodėl tai vienas svarbiausių gyvųjų džiazo muzikantų?Ved. Domantas Razauskas

Gegužės 24 vienai įtakingiausių figūrų muzikos istorijoje suėjo 80. Kai 7-ajame XX a. dešimtmetyje Dylano meteoras rėžėsi į Žemę, jo neišmatuojama įtaka savo purslais palietė visus žanrus. Įskaitant ir džiazą, ir akademinę kultūrą. Anglakalbėje tradicijoje šio dainiaus, poeto įtaka yra tokia stipri, tokia pačią tradiciją keičianti, pamatus liečianti, jog už ją jis buvo apdovantas net Pulitzerio ir Nobelio literatūros premijomis. Vienintelis muzikantas Vakarų pasaulio istorijoje gavęs tokį apdovanojimą. Už ką? Kodėl? Atsakymai „Kitame laike“ klausant Dylano kūrinių atliekamų džiazo ir akademinės muzikos atlikėjų. Antroje laidos dalyje – rubrika „Dabar prieš 100 metų“, kurioje svečiuojasi XX amžiaus pradžios klasikinės gitaros virtuozas, kompozitorius, aranžuotojas iš Paragvajaus Augustinas Barriosas. Ši primiršta figūra buvo viena didžiausių garsenybių gitaros pasaulyje.Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.Išskirtiniai pasaulio kultūros įvykius apžvelgia Vita Ličytė.LRT Klasikoje nuo gegužės 2 d. prasidėjo Gamtos savaitė. Klausytojus kas rytą žadina paukščių choras. Kaip jis įrašinėjamas?Ugnės Kačkauskaitės įspūdžiai iš šoko premjeros „Alkis“ Dūmų fabrike.Gegužės 3 d. prasideda „Virtuali vaikų ir paauglių literatūros savaitė“.Ar iš tiesų 2021-2026 metų finansinės pagalbos plane „Naujos kartos Lietuva“ neliko vietos kultūrai?Pažintis su dar viena moterimi kompozitore.Gegužės 3 – iosios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

„Vardai ir garsai“ švenčia legendinės britų įrašų leidyklos „4AD“ jubiliejų. Nuo „Dead Can Dance“ iki „Big Thief“ – po šios leidyklos sparnu per 40 metų išsiskleidė daugybė ryškių alternatyvios muzikos scenos talentų. Jubiliejaus proga „4AD“ pristato įdomų melomanišką projektą – vieni leidyklos atlikėjai įrašė kitų dainas. Kai kuriais iš šių eksperimentų pasimėgausime šį vakarą. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Kultūros publikacijų apžvalga.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie šiurpių lietuvių liaudies pasakų ir sakmių knygą „Žmogus, kuris nežinojo, kas yra baimė“, joje esančius žiaurumus ir teksto pritaikymą dabartiniam skaitytojui – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Šlekonyte.„Normalūs žmonės“ nėra serialas apie normalius žmones, bent jau ne apie tuos, kuriuos dažnai galvojame. Tai dviejų destruktyvių, kalbėtis nemokančių jaunuolių istorija, nekurianti jokių iliuzijų apie tikrąją meilę ar tai, kad ji stebuklingai gali išgydyti visas žaizdas,“ – serialą „Normalūs žmonės“ („Normal People“) apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Sausio 21 dieną sukanka 170 metų Petrui Vileišiui – inžinieriui, verslininkui, lietuviškosios spaudos ir knygų leidėjui, švietėjui, knygų autoriui ir vertėjui, mecenatui, istorinės Lietuvos gaivintojui. Šia proga Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka kviečia į virtualų pokalbį „Jubiliejus, kurio negalima praleisti, žmogus, kurio negalime pamiršti“.Klaipėda pradeda išskirtinius Europos jaunimo sostinės 2021 metus. Šį titulą, kurio laukta porą metų, uostamiestis perėmė iš Prancūzijos miesto Amiens. Projektą „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021” sudaro devynios platformos, pristatančios jaunimo idėjas, iššūkius ir problemas, tokias kaip silpnas politinis aktyvumas, senstantis miestas, „nepatogių“ temų ir žmonių vengimas, verslumą ir kūrybiškumą puoselėjančios aplinkos stoka. Pokalbis su #chooseklaipeda projekto vadove Greta Meškauskiene ir ptaformų koordinatoriais.Tęsiame pokalbių ciklą su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. „Teatras yra mano prieglobstis, pabėgimas iš realybės, kuri man nebuvo labai palanki. Teatro realybė man aiškesnė,“ – sako Klaipėdos dramos teatro aktorė Regina Šaltenytė. Kuo mums svarbi ir įdomi Reginos Šaltenytės kūryba pasakoja teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainas kino režisieriaus Fernando Meirelleso kūryboje.Ved. Austėja Kuskienė

Metų pradžioje populiariausia Europoje klasikos stotis „Classic FM“ paskelbė, koks gi kūrinys jų klausytojų buvo mylimiausias ir klausomiausias per 25 metus. Tiek laiko sudaromi klausytojų mylimiausiųjų sąrašai, vadinamas šlovės muziejus. Antroje laidos dalyje – rubrika „Muzikos enšteinai“ ir pažintis su vienu iš ankstyvųjų XX amžiaus elektroninių instrumentų Marteno bangomis, kurias ypač mėgo akademinės muzikos kompozitoriai, tokie kaip Olivier Messiaenas. O laidos pabaigoje – jubiliejus. 90 metų sueina vienam populiariausių, nors kontraversiškai vertinamų pianistų Alfredui Brendeliui.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje "Vardai ir garsai" - prestižinį "Mercury" apdovanojimą pelnęs dainininkas Michaelas Kiwanuka, naujus įrašus išleidę lietuviai FC Baseball ir "Auskraft", vieno populiariausių savo albumų sukaktį minintys britai "Oasis" ir netikėtas naujas grupės "The xx" vokalistės amplua. Laidos vedėjas - Ramūnas Zilnys.

Ar klasikinės akademinės kultūros, industrijos ateitis – kiniška? Ar suvokiame, matome, suprantame, kokias pastangas deda komunistinės Kinijos valdžia, kad taptų pasaulio kultūros centru? Iš kur Kinijoje fortepijono konkursų karštinė ir 40 milijonų jaunų pianistų? Tai pirmoji laidos tema. Antroji skirta istoriniam džiazo albumui, Johno Coltrane‘o „Giant Steps“, kuriam šiemet sueina 60. Kodėl šis įrašas toks svarbus ir kaip jis pakeitė džiazo muzikos raidą? Ved. Domantas Razauskas

„Kitame laike“ – 1888 birželio 29 padaryto pirmojo klasikinės muzikos įrašo istorija, Terry Riley 85 metų jubiliejus ir In Memoriam britų legendai Verai Lynn. Laidą veda Domantas Razauskas.

Ar po koronaviruso pandemijos galėtų įvykti Didysis Jubiliejus? Ką reiškia nepaprastasis popiežiaus Pranciškaus palaiminimas "urbi etorbi" ir kiek jų dar bus artimiausiomis dienomis? - komentuoja Paulius Subačius. Antano Terlecko spaudos apžvalga. Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

„Šį šventą visai Lietuvai sekmą rytą, einu link jūsų gerbiamieji, amžinybėn išėjusios, puikios poetės Elenos Mezginaitės žodžiais: Tu graži netektie, nes parodai kas buvo turėta.” Tiesa paprasta, Molėtų krašto neįgalieji ruošėsi didelei šventei – savo organizacijos 30-čiui. Deja, deja, nedorėliai juos apvogė. Jubiliejus buvo pažymėtas šventomis mišiomis Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir gerumo suolelio prie parapijos namų pristatymo. Tai tarsi atmintis Šventojo Tėvo Pranciškaus vizitui Lietuvoje. Pristatome knygą neregiams. Tai poetės Vilijos Dumbliauskienės „Akimirkų vitražai”. Ved. Gemutė Padribonienė.

„Šį šventą visai Lietuvai sekmą rytą, einu link jūsų gerbiamieji, amžinybėn išėjusios, puikios poetės Elenos Mezginaitės žodžiais: Tu graži netektie, nes parodai kas buvo turėta.” Tiesa paprasta, Molėtų krašto neįgalieji ruošėsi didelei šventei – savo organizacijos 30-čiui. Deja, deja, nedorėliai juos apvogė. Jubiliejus buvo pažymėtas šventomis mišiomis Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir gerumo suolelio prie parapijos namų pristatymo. Tai tarsi atmintis Šventojo Tėvo Pranciškaus vizitui Lietuvoje. Pristatome knygą neregiams. Tai poetės Vilijos Dumbliauskienės „Akimirkų vitražai”. Ved. Gemutė Padribonienė.

„Gamta – visų namai“: Kaip gyvuoja gegutės? Jubiliejus kurį privaloma švęsti. Apie voveres ir mėlynes.

„Gamta – visų namai“: Kaip gyvuoja gegutės? Jubiliejus kurį privaloma švęsti. Apie voveres ir mėlynes.

į kartą aptariame galutines Windows 8 RTM, Windows Server 2012 RTM ir Visual Studio 2012 RTM versijas bei naują Office 2013 ir Outlook.com. Taipogi anonsavome pirmą gyvą ITishnikų susitikimą vienerių metų jubiliejaus proga (registracija)! #ITishnikai Anniversary Vilnius Rugpjūčio 23 – registracija.…