Podcasts about norvegijos

Šie metai prasidėjo apžvelgiant ne vieną ryškų klasikos leidinį, tačiau džiazo jūroje iki šiol buvo štilis. Dabar naujų vėjų papučia iš Norvegijos ir JAV, kur puikų albumą išleidžia geriausias džiazo muzikantes moteris vienijantis ansamblis. Greta jų – Vakarų Afrikos garsai, vis dar nesibaigiantis Ravelio jubiliejaus šventimas ir du įstabūs smuiko koncertai.Ved. Domantas Razauskas

Kovo 8 d. 11 val.  Alytaus sporto ir rekreacijos centro arenoje  vyks VI tarptautinis dziudo festivalis „Judo animal planet 2025“. Jame planuoja dalyvauti apie 600 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Norvegijos, Škotijos, Anglijos. Festivalį sudarys 2 dalys: rytinėje dalyje varžysis U-18 ir U-15 amžiaus grupės, o popietinėje – U-11, U-13 ir komandinės vaikinų varžybos U-18 amžiaus grupėje. Atidarymo metu savo pasirodymą demonstruos vienas geriausių Alytaus miesto akrobatų Gediminas Maldanis.  FM99 sudijoje apie trenerio darbą, meilę dziudo ir kartų kaitą  pasakoja dziudo treneris Dainius Cimbolas. Festivalis – tai ne tik sporto pamokos, bet ir neįkainojama patirtis jaunimui, siekiančiam aukštumų dziudo sporte“, – teigė treneris Dainius Cimbolas. Intensyvios treniruotės, technikos tobulinimas bei komandinė dvasia suteikia sportininkams puikias sąlygas pasiruošti būsimoms varžyboms.

Gali būti, kad šiandien Jungtinių Amerikos valstijos nutrauks arba sustabdys karinę paramą Ukrainai. Be to, pasirodė pranešimų, kad Donaldas Trumpas jau rengiasi susitikimui su Vladimiru Putinu.Norvegijos naftos milžinė „Haltbakk Bunkers“ pareiškė, kad neaptarnaus JAV karino jūrų laivyno. Tokia kompanijos reakcija į viešą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio konfliktą.Vokietijos policija skelbia, kad vakariniame Manheimo mieste automobiliui įsirėžus į minią žuvo žmogus, dar keli buvo sužeisti. Automobilį vairavęs asmuo sulaikytas įvykio vietoje. Pareigūnai aiškinasi, ar nėra kitų su incidentu susijusių asmenų.Išgelbėtas į audrą Ramiajame vandenyne patekęs lietuvis Aurimas Mockus kariniu Australijos laivu toliau plukdomas į krantą. Manoma, kad jį pavyks pasiekti maždaug po keturių parų. Istorinę kelionę per Ramųjį vandenyną Mockus pradėjo pernai spalį. Iš San Diego Jungtinėse Valstijose išplaukęs keliautojas ketino pasiekti Brisbaną – miestą Australijos pietryčiuose. Taip jis būtų tapęs vienu iš nedaugelio irkluotojų, kurie vieni ir nesustodami perplaukė Ramųjį vandenyną, tačiau tą padaryti sutrukdė ciklonas „Alfredas“.Los Andžele išdalyti svarbiausiais laikomi Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai - Oskarai. Latviai čia pasiekė istorinę pergalę ir pelnė pirmąjį „Oskarą“ Baltijos šalyse už animacinį filmą "Potvynis". Visgi daugiausia „Oskarų“, tarp jų ir geriausio filmo bei geriausio režisieriaus, pelnė filmas „Anora“, pasakojantis rusų oligarcho sūnaus ir sekso darbuotojos istoriją. Tačiau šis filmas Lietuvoje nebuvo ir nebus rodomas dėl politinių priežasčių ir būtinybės palaikyti sankcijas Rusijai.Ved. Liepa Želnienė

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Lietuvoje 2024-aisiais metais visuomenėje ne kartą nuskambėjo atvejai, kai paspirtukuose ar kituose elektronikos įrenginiuose sprogo esančios ličio jonų baterijos. KTU doktorantė Eglė Ūsovienė elektronikos prietaisuose bando pritaikyti natrio jonų akumuliatorius, kurie būtų pigesnė ir draugiškesnė aplinkai alternatyva, padėsianti išspręsti sprogimo ar gaisro problemas.Streso sukelta įtampa, nuovargis ar dirglumas – visiems gerai pažįstama kasdienybė. Bet stresą sukeliančių veiksnių išvengti negalime – pats gyvenimas yra pagrindinis stresorių šaltinis. Tad ką galime pakeisti, kad stresas mus veiktų mažiau? Pokalbis su knygos „Gyvenimas be streso“ autore Lina Vėželiene-Dirmote.Specialistai perspėja, jog ilgai ant šventinio stalo pabuvęs maistas gali būti pavojingas. Kaip atskirti vis dar tinkamą vartoti maistą?Medinės architektūros puoselėtojai ne tik Lietuvoje susirūpinę dėl grėsmių, kylančių mediniam paveldui miestuose. Mūsų laidoje – pavyzdys iš Norvegijos, Trondheimo, kuriame vis atsiranda norinčių nugriauti eksperimentinį medinį rajoną ir iš teritorijos uždirbti daugiau. Ką reiškia gyventi mediniame name, būti apsuptam aktyvios bendruomenės ir rajono klausimus spręsti kooperatyve? Pasakoja dviejų Šiaurės Europos miestų gyventojai. Juos pakalbino kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Spaudos apžvalga.Ir paaugliai gali priimti sprendimus, kokius kultūrinius projektus finansuoti. Tokią galią jauniems žmonėms suteikia Europos kultūros sostinė Budė. Norvegijos šiaurėje, Nordlando regione įsikūręs miestas kasmet praranda vis daugiau jaunimo, kuris akcentuoja – gyventi čia jiems nuobodu. Kaip Europos kultūros sostinė pasiryžo spręsti šią problemą?Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta pasaulinio lygio fotografo Davido Goldblatto paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“.Filosofijos fakultete vyks atviras seminaras „Vaikų trauminės patirtys: kaip atpažinti sunkumus ir padėti?“.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, ir jis stebina žanrų įvairove.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Prasideda Taivano kino festivalis.Ar e. sportas gali tapti tradicinio sporto alternatyva?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Tyrimą „Foxpay“ veiklos atliekanti teisėsauga pranešė, kad dėl pinigų plovimo ir korupcijos buvo sulaikiusi septynis asmenis. Per kratas pas juos rasta pusė milijono eurų grynaisiais, kriptovaliutų, meno kūrinių ir prabangių laikrodžių. Išvis areštuota turto už 3 milijonus eurų. Pasak teisėsaugos, Seimo narė Monika Navickienė su tyrimu niekaip nesusijusi.Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras: gynybos finansavimas turėtų siekti 4–5 proc. BVP.Specialistai nustatė, kad iš Vilniaus rajone veikiančių plastiko atliekų tvarkymo įmonių sklindantis dvokas trigubai viršija leidžiamas normas. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad tarp šių bendrovių akcininkų – ir Norvegijos šiukšlių tvarkytojai. Už išvežtą plastiką Norvegijoje jie gauna atlygį ir savo šalies institucijoms deklaruoja, kad Lietuvoje laikosi visų reikalavimų.Kovodama su migrantų krize Baltarusijos pasienyje Lenkija ėmėsi griežtų priemonių. Ji ketina laikinai sustabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą iš Rusijos ir Baltarusijos atvykstantiems asmenims. Europos Sąjungos lyderiai tokias priemones palaiko.Policijos atstovai teigia, kad prekybos žmonėmis skaičiai Lietuvoje nedideli, tačiau problema ta, kad ne visos aukos kreipiasi į teisėsaugą, todėl tikrasis skaičius gali būti dešimt kartų didesnis nei oficiali statistika. Šiandien minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Jos tikslas – skleisti žinią apie prekybos žmonėmis pavojus ir skatinti apie tai pranešti.Išgirsite apdovanojimą „PRIX Bohemia“ radijo konkurse pelniusį kolegės Ievos Balsiūnaitės reportažą apie Ukrainoje karo sąlygomis gimdančias moteris.Ved. Liepa Želnienė

Aštuoniastygė gitara ir perkusija iš Argentinos; Norvegijos bažnytinis džiazas, iraniečio violončelininko atliekamas Schumannas; balsų ansamblis „Voces8“, mokantis parduoti chorinę muziką. Ir lašas britiško postdžiazo. Visa tai – leidybinės naujienos „Kitame laike“.Ved. Domantas Razauskas

Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš brolių, Mariaus Žaltausko žmona Roberta, prasideda uogų rinkimas ir tai yra vienas sudėtingesnių darbų ūkyje.Siekiant mažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikinai, iki bus peržiūrėti teisės aktai, sustabdė ūkio veiklos žurnalų pildymą. Anot ministro, neliks reikalavimo kiekviename lauke apskaičiuoti veikliosios medžiagos kiekį. Bus iki kitų pakeitimų. Asociacijos ,,CropLife“ Lietuva direktorė Zita Varanavičienė sako, kad pokyčių reikėjo.Pastarąją savaitę Šiaurės Lietuvoje buvo galima išvysti neįprastą vaizdą: kiek atokesniais keliukais keliaujančią merginą, žirgą ir šunį. Jų kelionė trunka jau beveik tris mėnesius. Žirgų trenerė Ania Szamreta kilusi Lenkijos, dabar per Lietuvą iš Norvegijos keliauja į gimtą šalį, neretai stabteldama ir ūkiuose.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Ukraina jau kitą savaitę turėtų pradėti derybų dėl narystės Europos Sąjungoje procesą. Tai pats ilgiausias ir sudėtingiausias narystės etapas, kuris gali užtrukti ilgus metus. Kokios reakcijos į šį žingsnį?LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ per pastaruosius tris mėnesius identifikavo penkis kartus išaugusį bandymų apeiti taikomas sankcijas skaičių. Jei kovą įmonė užfiksavo 14, tai gegužę pažeidimų skaičius siekė net 74. Daugiausia pažeidimų susiję su ketinimais vežti degalus ar naftos produktus.Šiemet viena iš Europos kultūros sostinių yra Norvegijos miestas Budė. Tai pirmoji Europos kultūros sostinė, esanti už Šiaurės poliarinio rato. Miestas rengiasi svarbiam programos vidurį žyminčiam renginiui, Europos kultūros sostinės renginiuose lankosi kolegė Indrė Kaminckaitė.Ved. Darius Matas

Jubiliejinė visos Lietuvos dainų šventė birželio 29-ąją bus atidaryta Kauno dainų slėnyje, kur vyks Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – pasimatuos ką tik baigtą atnaujinti estradą, o dar daugiau žiūrovų – naujas Dainų slėnio tribūnas.Įsteigta nauja Kino kultūros asociacija. Kokius tikslus ji sau kelia?„Labai svarbu, kad nepasimestų tai, ką dar turime, nes labai daug archyvų pasimetė“, – pabrėždama reivo kultūros Lietuvoje tyrinėjimo svarbą, sako viena parodos apie šią kultūrinę terpę kuratorių Justė Kostikovaitė. Kokių objektų ir pasakojimų šiai istorijos ir meno parodai tikimasi rasti?Pasaulio kultūros apžvalga.„Italijoje jau kurį laiką rašytojų ir bendrai kūrėjų bendruomenė tikslingai puolama ir maišoma su žemėmis“, – komentare pasakoja vertėja Toma Gudelytė.Pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato Budė mini programos vidurį ir kviečia į renginį „Vidurvasario misterija“. Tai ant jūros kranto vyksiantis, Šiaurės Norvegijos mitologija paremtas pasirodymas, kurį su vietos bendruomene kuria su britų kompanija „Walk the Plank“. Ši kompanija organizavo ne vieną skirtingų Europos kultūros sostinių renginį, taip pat prisidėjo prie „Kaunas 2022“.Šią savaitę Vilniuje įvyko europinė dokumentinio filmo „Mes – tai jūs“ apie Ukrainos mokinius ir jų mokytojus premjera. Filme rodomi skirtinguose Ukrainos miestuose ir išeivijoje gyvenantys paaugliai. Visus juos vienija suvokimas, kad jie yra savo šalies ateitis, tačiau kartu jiems rūpi ir tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje. Apie ką galvoja ir kaip įvykius savo gimtinėje vertina trys iš penkių šio filmo herojų?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Diversijos, užpuolimai, o šią savaitę ir gandai apie Rusijos planus keisti jūros sieną su Suomija ir Lietuva. Neretai su hibridinėmis grėsmėmis tenka kovoti vidaus reikalų sistemos pareigūnams. O šiandien Latvijoje susitiko Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrai. Kas susitarta papasakos ministrė Agnė Bilotaitė.Minske viešintis Vladimiras Putinas panoro, kad Baltarusija dalyvautų taktinio branduolinio ginklo pratybose, o Volodymyras Zelenskis apsilankė CharkiveGazoje rasti dar trijų įkaitų kūnai.Vilniuje surengtas reidas, per kurį pareigūnai matavo transporto priemonių triukšmą.Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje atrasta nuorodą į senojo Vilniaus istoriją – atkastas 14-tame amžiuje sudegintos Kreivosios pilies papilys. Pasak archeologų, šis atradimas padės geriau suprasti, kaip gyveno to meto žmonės ir geriau pažinti sostinės istoriją.Naujoji Kaledonija - Prancūzijai priklausantis salynas Ramiajame vandenyne. Nors įprastai šis regionas garsėja kaip turistų rojus, čia jau savaitę neslūgsta kruvini neramumai. Tūkstančiai vietinių kanakų protestuoja prieš Paryžiaus nurodytas reformas. Prancūzija atkreipia dėmesį, kad neramumus kursto ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas - iš pirmo žvilgsnio neturinčios jokių akivaizdžių sąsajų su regionu.Ved. Liepa Želnienė

Norvegijos regione Rogalande veikia itin stipri lietuvių bendruomenė. Čia įkurti ir lietuvių namai, veiklą vykdo ir lietuvių liaudies šokių kolektyvas„Jorė“.Rogalando lietuvių šokių kolektyvo „Jorė“ vadovė Ineta Trepekūnė. Tinklalaidėje „Stipresni už Sibirą“ - apie tremtinių laiškus į Lietuvą.Ryškėjant Saulei daugelis pradeda galvoti apie apsaugą nuo jos spindulių. Retas žmogus į paplūdimį ateina be kremo, tačiau specialistų nuomonės jo atžvilgiu išsiskiria. Ar nuo saulės saugo tik specialūs kremai?Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos apžvalga„Kai kultūros operatoriai, nusimesdami atsakomybę, negalvoja apie sklaidą ir naujų auditorijų įtraukimą, atrodo, kad jie atitrūkę nuo realaus pasaulio“, – sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis, parengusi Vilniaus knygų mugės inspiruotą komentarą.Patirti, kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai, kviečiantis „Amsterdamo mokyklos muziejus” domina tūkstančius lankytojų.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Vilniaus miesto istorijos tyrėjai vėl skatinami stipendijomis – kas dar neištirta?Naujas formatas Lietuvoje – vieno vakaro choras!Kas padėtų fiziniams asmenims Lietuvoje tapti aktyvesniais aukotojais ir įsitraukti į filantropinę veiklą? Kalbamės su Šveicarijos St.Galleno universiteto profesore Giedre Lideikyte Huber.Tarptautinis Lietuvos ir Norvegijos muzikos projektas - kaip skamba lietuviškas ir šiaurietiškas dainavimas bendrame projekte?Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Meno parko” galerija Kaune kviečia į dvi parodas, kurios turinio prasme tiesiog papildo viena kitą. Žygimantas Augustinas gretina mitines ir pavojaus sirenas ekspozicijoje „Sirenes et pax”, o dešimt kurdų menininkų filmuose perteikia skaudžias šios etninės grupės žmonių patirtis.Jelgavoje, Latvijoje, surengtas jubiliejinis 25-asis ledo skulptūrų festivalis.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje visą savaitę vyks šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos festivalis-dirbtuvės „contemPLAY“.Vilnius patvirtino 2024- ųjų metų biudžetą. Jame numatytas trečdaliu didesnis finansavimas kultūros sektoriui. Kaip tai pajus kultūros kūrėjai ir vartotojai?Pradedame pasakojimų ciklą, skirtą 2023 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Pirmasis pasakojimas – apie kompozitorių Mindaugą Urbaitį.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo Norvegijos miestas Budė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip į mokymosi procesą įtraukiama virtuali realybė ir kompiuteriniai žaidimai?Savaitgalį Kultūros sostinės metus pradeda Norvegijos miestas Budė, esantis už poliarinio rato.Donatas Puslys apžvelgia Laimanto Jonušio sudarytą Leonido Donskio publicistikos rinktinę „Blogis yra laikinas“ ir Giedrės Jankevičiūtės sudarytą knygą „Diplomatas par excellence“.Minint Donato Banionio metus, kinematografininkų sąjunga kviečia į filmų peržiūras „Kinas pagal Donatą“.Lietuvos muziejai, siekdami būti prieinamesni kuo didesnei auditorijai įgyvendina programą „Muziejai žmogaus gerovei“. Praėjusiais metais šioje programoje dalyvavo trys muziejai. Kokių rezultatų pavyko pasiekti?Mados industrija šiandien yra labiausiai kintanti, greita, ir dėl to bene taršiausia veikla, todėl menininkai yra priversti vis dažniau atsigręžti į atliekas, kaip kūrybines medžiagas.Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje Rygoje eksponuojama jungtinė Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“.Šiandien ir rytoj menų fabrike „Loftas“ vyks jau trečiais „Ži rekomenduoja festivalis“.Ved. Marius Eidukonis

Kas įkvėpė Gintarą Balčytį sukurti projektą „Medžių Architektūra: iš vietos šaknų virsta“, kuris atstovaus Lietuvą 2025-ųjų XIX-oje Venecijos architektūros bienalėje.Gruodžio 13–17 dienomis šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Zapyškyje pristato tarptautinę programą.Vyriausybė pritarė galimybei, prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas, neatlygintinai perduoti jas fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.Gruodžio 12-ąją minime Norvegijos tapytojo Edvardo Munko 160 metų sukaktį.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai šiuolaikinio cirko kūrėjai Markas ir Marija Baranauskaitė-Liberman.Ved. Marius Eidukonis

Laida „Vardai ir garsai“ apsilankė Zagrebe surengtame Europos atlikėjų festivalyje „Europavox“ – išgirskite joje grojusių grupių muziką (nuo britų „Shame“ iki prancūzų „MNNQNS“), pokalbius su Norvegijos grupe „Pom Poko“ bei Vokietijoje gyvenančia atlikėja Lucy Kruger ir susipažinkite su kylančiais žemyno muzikos vardais. Ved. Ramūnas Zilnys

„Lietuva yra viena pagrindinių žaidėjų sunkiai apibrėžiamame Europos kultūros pasaulyje. Ore jaučiu jūsų energiją, kuri pastebima šiuo Europai ir visam pasauliui sunkiu metu“, – sako Pompidou centro vadovas Laurent‘as Le Bonas. Lietuvoje viešėjęs kultūros ekspertas teigia, kad Lietuvos menininkai ir kultūros institucijos aktyviai seka aktualius pasaulio debatus ir ieško atsakymų svarbioms problemoms. O šiek tiek pretenzingi prancūzai galėtų pasisemti lietuviškos energijos.Kodėl Lietuvos teatruose sukuriama tiek mažai spektaklių su garsiniu vaizdavimu?Indas Prašant Rana rašo knygą apie Visaginą. Ja nori Lietuvai ir pasauliui paaiškinti, kad Visaginas yra kur kas daugiau nei skambios antraštės internetiniuose portaluose, uždaryta elektrinė ar jauniausias Lietuvos miestas, kuriame dauguma rusakalbiai gyventojai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: apie atšiaurioje Norvegijos saloje saugomą žmonijos istoriją ir meną, Madrido muziejuje eksponuojamas paveikslų nugarėles bei amerikiečių mokinių pjesių konkursą, kviečiantį rašyti apie ginkluotą smurtą šalies mokyklose.„Palestina yra begalė menkų detalių, nebylus dykumos šauksmas“, – komentare apie solidarumą Izraelio rašytojams ir tildomus Palestinos kūrėjus sako vertėja Toma Gudelytė.Ar žinote, kad Kaune egzistuoja slaptas klubas pavadinimu „Mano vaikas irgi ėjo į „Etiudą“? Darželis, kuriame ugdymas grįstas menų metodu, mini 30-metį.Teatro režisierė Laura Kutkaitė sako, kad būtų dar radikalesnė, bet tam trūksta drąsos. Pirmajame pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Sirenų tyla“ apie seksualinio pobūdžio smurtą Lietuvos teatre kalbėjusi režisierė dabar kviečia į premjerą „Teiresijo krūtis“ – dialogą lytiškumo, seksualumo, teisės į savo kūną klausimais. Pokalbis su Laura Kutkaite apie teatrą, kuris kvestionuoja pats save, vyriškas savybes, kurias perima dėl savo pozicijos kovojančios moterys kūrėjos, radikalumą ir drąsą mene.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Siekiant trumpinti maisto tiekimo grandines, Rokiškio rajone vykdomas pilotinis projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę. Projektu siekiama, kad žemės ūkio subjektai galėtų be tarpininkų tiekti viešojo sektoriaus įstaigoms vietoje pagamintą produkciją. Anot Žemės ūkio rūmų skyriaus vedėjos Inos Kalėdienės, Rokiškio rajonas pasirinktas dėl ūkinės produkcijos įvairovės. Projektą kuruojanti ūkininkė Laura Kubiliūtė tikina, kad produkcijos tiekimas per kooperatyvą „Ūkio ratas“ yra didelis palengvinimas ūkininkams.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie permakultūrinį ūkininkavimą ir tai, kaip jo principai veikia Norvegijos ūkiuose. Apie gerąsias praktikas, pamatytas užsienyje ir taikomas savame ūkyje Trakų rajone, papasakos Kristina Žukovska su šeima auginanti šilauoges, levandas bei vedanti edukacijas.Ved. Rūta Simanavičienė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija 

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija 

Šiais metais rugpjūčio 31 d. Lietuva minės okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos 30-metį, tad ši sukaktis bus paminėta ir antrą kartą Lietuvoje organizuojamu tarptautiniu kariniu orkestrų festivaliu. Rugpjūčio 26 d. festivalis prasidės šventiniu 12 NATO karinių orkestrų paradu nuo Lukiškių aikštės iki Katedros, kur ir bus pagrindinė renginio vieta. Negalintiems dalyvauti festivalyje gyvai, festivalio įrašą kviečiame stebėti per LRT televiziją rugpjūčio 30 d.Aplinkosaugos festivalis „Darom prie jūros“ Melnragėje. Festivalis jau trečius metus suburs gamtos mylėtojus ir apims tris sritis: aplinkosaugą, edukaciją ir kultūrą. "Baltijos jūros būklė darosi vis prastesnė, todėl turime veikti čia ir dabar“, – sako „Mes Darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Glušokas.Karo Ukrainoje atgarsiai jaučiami ir Norvegijos ir Rusijos pasienyje – Norvegija pripažįsta, kad karas pakeitė daugumos gyventojų požiūrį į Rusiją. Pasienio regione padidintas saugumas, dislokuoti papildomi kariuomenės daliniai. Tuo metu vietos gyventojai nuogąstauja dėl vis mažėjančių atvykėlių srautų ir žlungančių verslų.Tarp pusšimčio įvairių organizacijų ir asociacijų, kurios Seimo politikų prašo nepriimti mokesčių reformos, yra ir LATGA, atstovaujanti įvairių sričių autoriams. Patys kūrėjai sako, nuotaikos labai liūdnos: jeigu reforma bus priimta, meninė produkcija brangs, o pats menas, kultūra taps prabangos preke.Ved. Paulius Selezniovas

Prieglobsčio Lietuvoje negavusi Baltarusijos opozicijos aktyvistė Olga Karač toliau nesutinka su Valstybės saugumo departamento išvadomis, esą ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba.Kultūros ministro sudaryta komisija, išnagrinėjusi Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko pasisakymus viešoje erdvėje, nutarė jam skirti pastabą. Kritikos Audrius Valotka sulaukė dėl savo pareiškimų apie lenkiškus vietovardžių užrašus bei karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.Vienas iš intensyviausiai naudojamų šalies kelių Vilnius-Utena dėl savo pasenusios ir nelygios betono dangos vairuotojų vadinamas įvairiai – nuo „betonkės“ iki „geležinkelio“. Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos ekspertai tikina, kad teigiamų permainų ilgai laukti nereikės, nes vyksta intensyvūs šio kelio ruožų projektavimo darbai, kuriuos pabaigus bus imamasi rekonstrukcijos. Visą kelią iki Utenos numatoma sutvarkyti 2025 m.Rusijoje - dar viena bepiločių orlaivių ataka. Maskvos meras sako, kad sostinės apylinkėse esą buvo numušti du dronai. Pasak vietos žiniasklaidos, vienas bepilotis visgi apgadino daugiabutį Masvkos priemiestyje, apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.Karo Ukrainoje atgarsiai jaučiami ir Norvegijos ir Rusijos pasienyje – Norvegija pripažįsta, kad karas pakeitė daugumos gyventojų požiūrį į Rusiją. Pasienio regione padidintas saugumas, dislokuoti papildomi kariuomenės daliniai. Tuo metu vietos gyventojai nuogąstauja dėl vis mažėjančių atvykėlių srautų ir žlungančių verslų.Ved. Živilė Kropaitė

Jūros šventės svečių laukia apie 100 nemokamų renginių – jūrinės ceremonijos, geriausi koncertai, ryškūs teatriniai pasirodymai, parodos ir susitikimai, didžiausia vasaros mugė, sportas, pramogos.Po ilgų pasiruošimo mėnesių vilniečiai Juneta Krylovaitė ir Nikolajus Anikejevas, kartu su iš Kubos kilusiu Prancūzijos piliečiu Nino Fraguela estafete kelina įveikti Lamanšo sąsiaurį. Šiuo plaukimu, komanda siekia surinkti 30 tūkst. eurų reikalingų universaliam neišnešiotų kūdikių inkubatoriui įsigyti.Nors siūloma mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš minimalios algos, tam priešinasi antstoliai, smulkiųjų kreditų teikėjai. Teigiama, kad tai skatins neatsakingumą, o skolas turės dengti visi mokesčių mokėtojai.Norvegijos aptiktas milžiniškas fosfatų uolienų telkinys. Anot ekspertų, toks radinys padės ne tik patenkinti pasaulinę trąšų, bet ir saulės baterijų bei elektromobilių akumuliatorių paklausą.Ved. Paulius Selezniovas

Augintojai pastebi, kad lietuviškos uogos ir vaisiai šią vasarą kainuoja brangiau nei prieš metus. Dėl pavasarį kankinusių šalnų ir vasaros pradžioje vyravusios sausros šiemet derlius - gerokai mažesnis. Nerimą uogų augintojams kelia ir supirkimo kainos, kurios šią vasarą - tris kartus mažesnės nei prieš metus. Jei artimiausiu metu nebus gausesnių kritulių, niūrios derliaus prognozės piešiamos ir kitiems metams.Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių, iš kurių dirba vos 29 procentai. Naujausio „Spinter“ tyrimo duomenimis 60-imčiai procentų dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar taip pat atlikdamas darbą jų kolega turi negalią. Kodėl negalią turintiems žmonėms vis dar sunkiai sekasi įsidarbinti?Ar reikėtų atsisakyti automobilių eismo senamiesčiuose? Per NATO viršūnių susitikimą apribotas automobilių eismas Vilniaus senamiestyje, paskatino diskusijas, kad galbūt automobile eismą reikėtų riboti nuolat. Ką jūs manote – ar reikėtų atsisakyti automobilių eismo: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kituose senamiesčiuose?Pirmasis vėjo jėgainių parko jūroje konkursas baigėsi, nustatytas potencialus laimėtojas. Tačiau konkursas ir jo sąlygos susilaukė kritikos. Konkurse sulaukta tik dviejų dalyvių, nors ketino varžytis bent keletas tarptautinių kompanijų.Norvegijos geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado - taip mano kai kurie mokslininkai, šioje šalyje aptikus milžinišką fosfatų uolienų telkinį. Anot ekspertų, toks radinys padės ne tik patenkinti pasaulinę trąšų, bet ir saulės baterijų bei elektromobilių akumuliatorių paklausą.Ved. Rūta Kupetytė

Į Briuselį iš įvairių ES valstybių bei Norvegijos ir Šveicarijos susirinkę pieno gamintojai išsakė nerimą dėl visose šalyse krintančių pieno supirkimo kainų, aptarė aštrias pieno sektoriaus problemas, siūlė sprendimus. Išsamiau – Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.Dusetose išplėtotame gėlių versle darbuojasi visa Majos ir Daliaus Barzdų šeima. Šiuo metu 20 arų šiltnamiuose – didžiulė gėlių įvairovė, iš tolo masinanti kupliais įvairiaspalviais žiedais. Be gėlių ankstyvą pavasarį čia auginami agurkų, pomidorų daigai, už kuriuos gauti pinigai svariai papildo šeimos biudžetą. Juos pardavę, ištuštėjusiuose šiltnamiuose Barzdai augins agurkus rudeniniam derliui.Prieš 3 m. Balninkų miestelyje įsikūrė mažoji bendrija „Girios dovana“. Jos savininkai Asta ir Mantas Budrioniai dabar gamina išskirtinius natūralius koldūnus su stirnienos, elnienos, ėrienos bei grybų įdarais. Šeima ne iškart nusprendė iš Vilniaus keltis į Balninkus. Užsienyje dirbęs Mantas, gausėjant šeimai, ieškojo erdvės ir ramesnės aplinkos vaikams augti.Ved. Regina Montvilienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, birželio 28 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Birželio 9 d. Kaune vyks Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Žemdirbiai diskutuos apie aktualiausias kaime problemas, tarsis dėl jų sprendimo būdų ir teiks rezoliuciją politikams. Taip pat aiškins visuomenei kas atsitiko, kai žaliojo kurso strategai neskyrė finansavimo, bet ūkininkams numatė daugybę papildomų veiklų.Menininkų ūkiškas namas, daržas ir kultūrinė veikla garsina ne tik Žemaitiją. Plungės rajone Kuliuose gyvenantys Raimonda ir Valentinas Masalskiai iš esmės pakeitė bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Aktorius ir režisierius, kultūrinių renginių organizatorė kasmet rengia tarptautinį „Sofijos“ festivalį, gavo Norvegijos finansavimą bendruomenės namams, organizuoja susitikimus ir ekskursijas.Ved. Arvydas Urba

Šilutės rajone, Katyčiuose, gyvena ir ūkininkauja Vilija ir Robertas Peteraičiai. Pasak šeimininkų, ši žemė jiems brangi tuo, kad joje ūkininkavo dar Roberto prosenelis. Jų giminė patyrė dviejų karų, tremties išbandymus bei netektis, bet grįžę į gimtinę rinkosi ūkininkavimą, neieškojo lengvesnių kelių.Žydintiems sodams ir uogynams šią gegužę teko atlaikyti ne tik šalnas, bet ir tikrus šalčius. Pasakoja agronomas, sodininkas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.Kretingos r. Laukžemės kaime močiutės gimtinėje prieš šešerius metus broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai, grįžę iš Norvegijos, ėmėsi kurti prieskoninių augalų ūkį. Dabar jis išplėtotas, pastatytas didžiulis modernus šiltnamis. Ūkį pavadino „Prieskonių jūra“. Anot Vytauto Gedvilo, vien savomis lėšomis ir sutelktu šeimos darbu pavyko įgyvendinti iš Norvegijos parsivežtas idėjas.Ved. Regina Montvilienė

Perspektyvus trio iš Norvegijos, primirštas klavikordas ir iš aukštybių į kambarį perkeltas Bachas, raminantis ir gydantis triukšmas, legendinio Kenny Barrono improvizacijos solo fortepijonu ir teisininkas, klasiką grojantis geriau už daugelį muzikantų profesionalų! Tai tik dalis muzikinių leidybinių naujienų „Kitame laike“. Su Domanto Razausko komentarais ir muzikiniais pavyzdžiais.

Gitaristas Mindaugas Stumbras, perkusininkai improvizatoriai Dalius Naujokaitis ir Gintas Gascevičius, iš naujo atrasta prancūzė Hélène de Montgeroult, metalo ir džiazo lydinys iš Norvegijos, Kalėdų nakties barokiniai koncertai, jaunas Brahmsas, Vokietijos WDR bigbendas ir dar daugiau muzikinių leidybinių naujienų „Kitame laike“ su Domanto Razausko pristatymais.

Norvegijoje prieš kelias dienas sulaikytas įtariamas rusų šnipas, apsimetęs Brazilijos mokslininku rugsėjo pabaigoje dalyvavo Lietuvoje organizuotoje hibridinėms grėsmėms skirtoje konferencijoje, skelbia Norvegijos žiniasklaida. Greičiausiai šią konferenciją organizavo Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro, tačiau su jo atstovais mums nepavyko susisiekti.Prieštaringai vertinama Rusijos žurnalistė, televizijos laidų vedėja ir politinė veikėja Ksenija Sobčiak – yra Lietuvoje. Tai pareiškė Saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Lietuvos sieną Sobčiak kirto pateikusi Izraelio pasą, todėl ir buvo įleista. Darius Jauniškis sako neturintis duomenų, kad Sobčiak keltų grėsmę Lietuvos saugumui.Kaip Lietuvoje ruošiamės naujai nelegalios migracijos bangai iš Kaliningrado? Lenkija mano, kad tokia grėsmė labai reali ir svarsto pasienyje su Kaliningradu dėl to statyti sieną.Kaip Švedijai sekasi kalbėtis su Turkija, kad ši pritartų jos stojimui į NATO?Tūkstančiai žmonių Irane vėl išėjo į gatves. Irano saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus gimtąjame Mahsos Amini mieste - Sakeze, kuriame buvo minima 40-oji gedulo diena. Protestai Irane kilo po merginos žūties rugsėjo 16 dieną, praėjus trims dienoms po to, kai moralės policija ją suėmė už tariamą griežto šiitiškoje respublikoje taikomo moterų aprangos kodo pažeidimą. Apie situaciją šioje šalyje su Teherane gyvenančia lietuve.Vilniuje pirmą kartą surengta mokslinė konferencija „Ginklo sesės. Europos moterys ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius sako , kad Lietuvoje moterų partizanių tema tyrinėta menkai, bet dabar bandoma taisyti situaciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien pas mus svečiuojasi rašytoja, laidų vedėja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė! Pakalbėjom apie tai kaip kaltinam soc. medijas, nors patys ten sėdim. Apie spąstus vagims paslepiant narkotikus Nutelloj, pokalbius su prostitutėm, Norvegijos kontrabandininkus, fotografus, kurie suriša kūdikius dėl gero kadro. Peržiūrėjom Mis Ukmergės archyvus ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Europos Komisija pristato išgrynintą planą, kaip spręsti energetikos krizę – siūlo dujas pirkti visai ES kartu, įsivesti solidarumo taisykles, taip pat turėti kainų koregavimo mechanizmą.Per pastarąsias savaitės Norvegijoje buvo trys atvejai, kai sulaikyti Rusijos piliečiai fotografavę ir filmavę neleistinus objektus. Norvegijos žiniasklaidoje teigiama, kad taip siekiama sukelti sąmyšį visuomenėje. O kiek Lietuva pasiruošusi tokioms ir panašioms provokacijoms?Lietuvoje vyksta didžiausios šiais metais kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2022“.Estija pasmerkė Ukrainos teritorijų aneksiją ir paskelbė Rusiją teroristiniu režimu. Europos Parlamentas šiandien taip pat diskutuoja, ar reikėtų Rusiją paskelbti terorizmą remiančia valstybe.Rusija vis dažniau naudoja iranietiškus dronus kamikadzes naikindama Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Pasak ekspertų, tai gali būti senkančio Rusijos raketų arsenalo apraiška. Tačiau kiti apžvalgininkai įspėja, kad tai gali būti ir tikslinga taktika, kuria siekiama palaužti Ukrainos oro gynybos sistemas.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia nesulaukianti Tarptautinės Ukrainos mokyklos dokumentų, reikiamŲ skirti mokinio krepšelio lėšas. Įstaiga galėtų gauti du su puse milijonų eurų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad iki šiol nėra programos, nežinoma kaip mokomi vaikai, be to prisistačiusi kaip valstybinė, Ukrainos mokykla vėliau paaiškėjo, jog ji privati. Ar tarptautinė Ukrainos mokykla gaus mokinio krepšelį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainos rekordiškai didelės dėl karo Ukrainoje ir vasaros karščių. Taip pat jis apgailestauja, kad Lietuva nesiėmė statyti atominės elektrinės. Opozicijai tokių pasiteisinimų jau nebepakanka. Ji spaudžia ministeriją ieškoti būdų elektros kainoms sumažinti ar bent labiau padėti gyventojams. Ką galima padaryti dabar? Ar yra būdų sumažinti elektros kainas?Laidoje dalyvauja energetikos viceministrė Inga Žilienė, Seimo narė Rasa Budbergytė, energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas, Norvegijos energetikos analizės įmonės „Volue Insight“ analizės vadovė Vija Pakalkaitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis ir „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.Ved. Liepa Želnienė

Sukanka metai, kai Lietuva pradėjo taikyti migrantų apgręžimo politiką. Per metus iš Baltarusijos neįsileista beveik 12 tūkst. neteisėtai sieną bandžiusių kirsti žmonių.Dalis komercinių bankų įkainius už paslaugas padidino liepą, kita dalis tai ketina padaryti rugsėjį. Kodėl bankai didina įkainius ir ar valstybė gali juos reguliuoti?Aktualus klausimas. Istorinę pergalę jau pasiekęs Vilniaus „Žalgiris“ tęsia kovas UEFA Čempionų lygos atrankoje ir šįvakar susitinka su Norvegijos čempionais „Bodo Glimt“ komanda. Kiek jūs stebite istorinį Vilniaus „Žalgirio“ pasirodymą Europoje?Kaip Lietuvai sekasi užtikrinti tvarkingą Kaliningrado tranzitą ir kada bus sutvarkyti keliai, kuriuos liūtis nuplovė birželio pabaigoje? Pokalbis su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.Lietuvos vežėjų asociacija skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Anot „Linavos", netrukus situacija bus kritinė – trūks 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras.Ved. Edvardas Kubilius

Į Lietuvą sugrįžo mūsų disko metikai, pasaulio čempionate Jungtinėse Valstijose iškovoję sidabro ir bronzos medalius. Tai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius. Pokalbis su jais.Lietuvoje labai populiarėja darbuotojų nuoma – kai viena įmonė kuriam laikui išnuomoja savo darbuotoją kitai įmonei. Kodėl populiarėja darbuotojų nuoma ir ar gera praktika, kai savo darbuotojus gali nuomoti bet kokio pobūdžio įmonė, ne specialiai tuo užsiimanti bendrovė?„Norvegijos šiaurėje, kur važiuoju žvejoti, kartais galima sutikti praktiškai pusę Lietuvos“, – sako kolega, portalo LRT.lt verslo žurnalistas Jonas Deveikis. Kodėl jis kasmet važiuoja į Norvegiją žvejoti?Ved. Edvardas Kubilius

Nuo kitų metų Lietuvos ūkininkai jau gyvens pagal naujas strateginio plano taisykles. Nemaža dalis jų dar nėra aiškios ūkininkams ir kelia didelį susirūpinimą. Kupiškio rajone vykusioje lauko dienoje žemdirbiai galėjo ne tik plėsti savo žinias apie tvarų ūkininkavimą, stebėti geruosius pavyzdžius, bet ir užduoti rūpimus klausimus žemės ūkio ministerijos specialistams. Ar atsakymai tenkino ūkininkus?Akmenės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Rimantas Munius tvirtina, kad vėlyvas, šaltas pavasaris atitolino, sumažino medingųjų augalų žydėjimą. Paprastai gausaus rapsų medaus šiemet bus mažiau. Net ir palankiais metais vos keletas iš 70 rajono bitininkų sugebėdavo pragyventi iš pajamų už medų. Šiemet bus prasčiau, tad valgytojai pigaus medaus tikėtis neturėtų.Grįžęs iš Norvegijos, Edgaras Šimkus Šiaulių r. sukūrė savą verslą – bendrovę „Mano šamas“. Trečius metus dirbdamas šiame versle, mato geras plėtros perspektyvas. Dabar 18 didžiulių talpų smagiai plaukioja jaunikliai ir iki dviejų kilogramų užaugę šamai. Per metus jose užauginama 30 tonų šamų, kurie rūkomi, iš jų gaminami konservai.Ved. Regina Montvilienė

Šią savaitę prasidėjęs dujotiekio “Nord Stream” remontas sukėlė įtampą – didžiosios Vakarų Europos šalys mano, kad remontas gali būti pratęstas, o gal ir neįjungtas iki metų pabaigos. Taip Vokietija ir kitos šalys liks be rusiškų dujų - Rusija imasi šantažo.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savaitgalį pareiškė, jog šalis ruošiasi „blogiausiam“, nes dujų terminalai dar tik statomi. Prancūzijos vyriausybė paragino ruoštis visiškam dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimui.Ar Rusijos dujų šantažas gali išgąsdinti Vakarų Europos šalis?Laidoje dalyvauja Energetikos ekspertas Romas Švedas, Norvegijos energetikos analizės įmonės „Volue Insight“ analizės vadovė Vija Pakalkaitė, Nyderlandų SGD projektuose dirbantis Mantas Bartuška, ISM rektorius Dalius Misiūnas, buvęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, "Klaipėdos naftos" SGD komercijos direktorė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Kunigas Valdemaras Lisovskis yra vienas iš nedaugelio dvasininkų, kurie rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Jo tarnyste džiaugėsi Norvegijos lietuviai, trumpam sugrįžus į tėvynę – Vilniaus Gailestingumo šventovės parapijiečiai, o šiandien jo jau laukia pažintis su Bruklino katalikais Jungtinėse Valstijose. Pokalbis apie tai, kuo ypatinga yra sielovada užsienyje, kokie tikinčiųjų lietuvių poreikiai ir kokio pasiruošimo reikia, idant jie būtų deramai atliepiami ir kodėl kunigui jau netinka vadovautis nuostata „pasens, ir pats ateis į bažnyčią" .Redaktorė Jūratė Kuodytė

Ketvirtadieniai „Kitame laike“ skirti muzikinių leidybinių naujienų apžvalgai. Šįkart jos susijusios su „Kremerata Baltica“, su Čekijos filharmoniniu orkestru, su Johanno Sebastiano Bacho ir Arvo Pärto duetu, su Norvegijos lakštingalomis ir nacionaliniais parkais, su 84 metų veterano Charleso Lloydo saksofonu ir net su pasakišku Ellos Fitzgerald balsu, prisikėlusiu privačiose kolekcijose atrastuose įrašuose.Ved. Domantas Razauskas

Kunigas Valdemar Lisovskij yra vienas iš nedaugelio dvasininkų, kurie rūpinasi užsienio lietuvių sielovada. Jo tarnyste džiaugėsi Norvegijos lietuviai, trumpam sugrįžus į tėvynę – Vilniaus Gailestingumo šventovės parapijiečiai, o šiandien jo jau laukia pažintis su Bruklino katalikais Jungtinėse Valstijose. Pokalbis apie tai, kuo ypatinga yra sielovada užsienyje, kokie tikinčiųjų lietuvių poreikiai ir kokio pasiruošimo reikia, idant jie būtų deramai atliepiami ir kodėl kunigui jau netinka vadovautis nuostata „pasens, ir pats ateis į bažnyčią“.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie LRT metinę ataskaitą pokalbis su LRT generalinė direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.Interviu su žymiu Rusijos žurnalistu tyrėju, „Svarbių istorijų“ redaktoriumi Romanu Aninu. Paskutiniame savo tyrime jis atskleidė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino jauniausios dukters partneris yra Vokietijoje gyvenantis baleto artistas Igoris Zelenskis.Lietuviai mažame miestelyje Norvegijoje naujam gyvenimui prikėlė pastatą - vaiduoklį ir šeštadienį atidaro jame Rogalando lietuvių bendrijos namus. Taip pat nuo penktadienio šiame miestelyje vyksta Europos lietuvių dienos.Apie tai pasakoja Rogalando lietuvių bendrijos valdybos pirmininkas, Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas Saulius Trepekūnas.Lietuvių menininkas Tomas Upskas sukūrė figūrėles, pašiepiančias Rusijos karines pajėgas – rusų kariai vaizduojami vagiantys tualetus ir radiatorius. Šiuos meno kūrinius autorius parduoda aukcione, o gautus pinigus ketina skirti Ukrainai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mūza iš Italijos, kurią pristato „Filarmonica della Scala“, vadovaujant Riccardo Chailly, smuikas iš Norvegijos, kuriuo griežia Mari Samuelsen, vibrafonas iš Niujorko grojamas Joelio Rosso, Yo-Yo Ma violončelė, diriguojant devyniasdešimtmečiui Johnui Williamsui, styginių kvartetui atitarianti elektrinė gitara ir dar daugiau įvairiausių žanrų muzikinių leidybinių naujienų iš viso pasaulio, kurias apžvelgia Domantas Razauskas.

Lietuvoje vis nukeliamas tai vienas, tai kitas sovietinis paminklas. Šiandien buvo nukeltos karių skulptūros Kėdainiuose ir Šėtoje. Tačiau sovietines skulptūras nukelti skuba ne visos savivaldybės. Policija kasdien gauna pranešimų apie dažais apipiltus sovietinius paminklus ir pradeda tyrimus, nors uždengti sovietinius paminklus viešai ragino patys politikai.Vis dar nepavyksta evakuoti civilių iš „Azovstal“ komplekso Mariupolyje, nors Rusija žadėjo šiandien leisti tai padaryti. Toliau atakuojami įvairūs infrastruktūros objektai Ukrainoje, tačiau gaisrai šiandien kilo ir pačioje Rusijoje - degė naftos bazė ir karinio dalinio pastatai Brianske.Kaip okupantai ruošiasi vadinamajam referendumui Chersono srityje? Kuo svarbus Rusijai šis regionas? Žurnalistas Olegas Baturinas pasakoja, kad miesto gyventojai ir verslas yra labai įbauginti, okupantai jų įbauginimui naudoja pačius žiauriausius metodus.Vilniuje su premjere ir energetikos ministru susitikęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ vadovas teigia, kad Lietuvoje veikianti „Orlen Lietuva“ nebeperka ir ateityje neplanuoja pirkti rusiškos naftos. Pasak Danielio Obajteko, visa nafta atkeliauja iš kitur, pavyzdžiui Saudo Arabijos, Norvegijos ar kitų šalių.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai išaugo kokaino vartojimas, rodo naujausias vandens nuotekų tyrimas. Vilniuje kokaino pėdsakų nuotekose rasta net 70 procentų daugiau nei užpernai.Prahos Karolio universiteto profesoriaus, politologo Aleksandro Morozovo teigimu, Emanuelis Makronas neryškiai pasižymėjo savo pirmosios kadencijos metu, bet nežiūrint į tai, jis lieka prancūzų simpatijų lyderiu.Šiandien pasaulinė pingvinų diena. Pasak specialistų, kasmet šių paukščių populiacija pasaulyje mažėja, o daugiausiai įtakos tam turi žmogaus veikla.Ved. Liepa Želnienė

Liudas Mockūnas – Portugalijoje, Wolfgangas Amadeus Mozartas – Mančesteryje, Richardas Straussas – Londone. Pridėkite dar šveicarišką avangardinį džiazą, ir naujas leidyklos ECM muzikos spalvas ir Norvegijos ir gausite aktualių leidybinių naujienų rinkinį su pavyzdžiais ir Domanto Razausko komentarais.

Du Vytautai – tėvas ir sūnus Raižiai kol kas dar augina karves. Ferma moderni, karves melžia robotas. Darbo nesibodi ir iš Norvegijos gimtinėn grįžęs jaunesnysis Vytautas. Tik kodėl vis dažniau mintys krypsta atsisakyti karvių ir auginti mėsinius galvijus?Artėjanti pavasarinė sėja daugeliui augalininkystės ūkių šeimininkų bus rimtas išbandymas. Pabrangusios trąšos, degalai verčia pergalvoti tręšimo planus, kiek ir ko sėti, kokią technologiją pasirinkti. Pasak Elektrėnų sav. ūkininko Tomo Sinicos, tenka prisitaikyti ir prie tokių sąlygų, apmąstyti, kaip išsiversti su mažesniu trąšų kiekiu, kaip dirbti žemę, ką joje auginti.Bulgarijos avių augintojai nusivylę: didžiausias šalyje prekybos tinklas prieš Velykas pirkėjams pasiūlys didelį kiekį importuotos pigios avienos. Iki šiol būtent prieš Velykas vietos avių augintojai parduodavo daugiausia avienos. Kaip bus šiemet?Ved. Regina Montvilienė

Menininkės Emilijos Škarnulytės debiutinis filmas „Kapinynas“ (ang. „Burial“) pateko į kino festivalio „Visions Du Reel“ konkursinę programą „Burning Lights“. Pirmasis ilgametražis jos filmas yra bendras Lietuvos kino kompanijos „Just a moment“ ir Norvegijos kino kompanijos MER FILM projektas. Filmas veda žiūrovus į vietas, kur kitaip patekti neįmanoma. Pokalbis apie jį – su E. Škarnulyte.Briuselio operos teatro „La Monnaie“ repertuare kitą sezoną žiūrovai galės išvysti ne vieną rusišką operą. Teatro vadovas Peter de Caluwe teigia, kad nekeisti kito sezono repertuaro ir jame palikti tris rusų kompozitorių operas nuspręsta, nes, anot jo, menas turi vienyti ir jungti. Plačiau apie tai – Odetos Vasiliauskaitės pokalbyje su vadovu. Situacija komentuoja ir muzikologė Jūratė Katinaitė.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šiandien pristatome Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudarytą knygą „Fokuse: moterys Lietuvos kine“, kurią išleido leidykla „Lapas“ ir kuri įtraukta į 2021 m. publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką. Ši knyga pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Apie tai kolegė Austėja Kuskienė kalbėjosi su knygos sudarytojomis Natalija Arlauskaite ir Lina Kaminskaite.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje: „Grammy“ apdovanoti klasikinės muzikos atlikėjai ir kūrėjai, „Deutsche Grammophon“ kontraktas su pernai metų F. Chopino konkurso laimėtoju Bruce'u Liu, pasikeitusi soprano Anos Netrebko pozicija dėl karo Ukrainoje ir Berlyne įgyvendinamas projektas - metro stotyse skambanti klasikinė muzika.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kapelionas, knygų autorius kunigas Algirdas Toliatas.Ved. Gerūta Griniūtė ir Odeta Vasiliauskaitė

Kodėl pasmerkęs Rusijos invaziją į Ukrainą ir patį Putino režimą garsus estų ir amerikiečių dirigentas Paavo Järvi pirmomis karo dienomis atsisakė palikti Maskvą? Ar galima ir ar reikia jį už tai smerkti? Kokias istorines paraleles primena šio muziko įsipareigojimas savo muzikantams? Antrojoje laidos dalyje – muzikinės leidybinės naujienos, kuriose šįkart džiazo atlikėjai iš Čilės, Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.Ved. Domantas Razauskas