Podcasts about juozapo

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Įvairiais skaičiavimais, per pastaruosius pusšimtį metų šios knygos pasaulyje parduota nuo 4 iki 5 milijardų egzempliorių, taigi, visiškas bestseleris. Ši knyga yra Biblija. Tačiau įsigyti ir turėti nebūtinai reiškia perskaityti. Jei Biblijos tomas tik puošia knygų lentyną arba guli naktinio stalelio stalčiuje, ar tai reiškia, kad ji nebėra gyva ir įkvepianti knyga šiuolaikinio žmogaus gyvenime? O gGal tiesiog reikalingas mokytojas ar vedlys, kuris tinkamu metu suteiktų įrankių, padedančių prakalbinti įkvėptųjų knygų puslapius taip, kad Biblijos skaitymas ir išmanymas taptų viso gyvenimo užsiėmimu? Apie savo kaip Šv. Rašto tyrinėtojos kelią šiandien laidoje pasakoja biblistė, Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto teologijos daktarė, knygų autorė ir Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto vadovė Ingrida Gudauskienė.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ko Pekinas tikisi iš naujausios popiežiaus Pranciškaus kelionės po Aziją?Artėjant spalį Vatikane vyksiančiai antrajai sinodo baigiamosios asamblėjos sesijai, kunigas ir teologas Tomašas Halikas vėl primena svarbiausius šio sinodo tikslus, lemsiančius Bažnyčios ateitį ir pačios religijos vaidmenį XXI a. pasaulyje. „Modernybės epochoje krikščionybė prarado savo kultūrinį-politinį vaidmenį kaip religio ta prasme, kad anksčiau ji visuomenėje atlikdavo „rišamosios medžiagos“ vaidmenį. Sinodo reforma gali parengti Bažnyčią religijos vaidmeniui kitokia - veiksmažodžio re-legere, reiškiančio „skaityti iš naujo“ - prasme. Bažnyčia gali būti „naujo skaitymo“, naujos hermeneutikos, naujo, gilesnio Dievo kalbos aiškinimo mokykla. Tai viena iš būtinų mūsų laikų Bažnyčios užduočių: būti kontempliatyvaus požiūrio į tikrovę mokykla." Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis su bibliste Ingrida Gudauskiene, Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto vadove, kuri pristatys savo naujausią knygą „Galia ir teisingumas. Biblijos pranašai šiandienai“ (išleido Tyto alba).Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Faustina Andriulytė.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Ruduo“.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus.“ Jn 1, 45

Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas triuškinamai nugalėjo Ajovos rinkimuose - pirmosiose iš kelių varžybų, kurios lems, kas taps Respublikonų partijos kandidatu šių metų JAV prezidento rinkimuose. Trumpas, kuris prieš ketverius metus bandė panaikinti praėjusių rinkimų rezultatus ir sukurstė Kapitolijų šturmavusią minią, po pergalės Ajovoje turi daugiau galimybių tapti savo partijos kandidatu. Tokiu atveju jis vėl susikaus su dabartiniu prezidentu Joe Bidenu.Trumpo populiarumas tarp Amerikos rinkėjų tėra vienas iš naujausių rodiklių, kad konstitucinei demokratijai visame pasaulyje gresia pavojus. Šiemet svarbūs rinkimai dar ir tokiose šalyse kaip Rusija, Indija, Pietų Afrika, taip pat Europos Parlamento rinkimai" Plačiau - vedamojo skiltyje.Ateinantį šeštadienį, vasario 3 d., Vilniaus Šv. Juozapo teologinis institutas ir Vilniaus kunigų seminarija kviečia į atvirą forumą „Apie sinodą ir sinodiškumą – kad būtume gyva Bažnyčia". Plačiau apie renginį pasakoja instituto vadovė, biblistė, dr. Ingrida Gudauskienė.Spaudos apžvalga: apie Rusijos katalikus persekiojantį šimtametį Lenino šešėlį ir kitas užsienio katalikiškos žiniasklaidos publikacijas (parengė Giedrius Tamaševičius).Bažnyčios ir politikos temos: rašytoja Giedrė Kazlauskaitė savo komentare klausia, kodėl Lietuvos kunigams paatinka vienas kandidatas į prezidentus, kuris ir pats mėgins ir jau mėgina įsiteikti tam tikriems bažnytiniams sluoksniams. „Krikščioniškos minties“ puslapyje - Bažnyčios ir politikos santykis teologiniu požiūriu.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Juozapo palikuonys kalbėjo Jozuei: „Kodėl davei mums paveldėti tik vieną dalį žemės? Juk mes esame gausi tauta, Viešpats mus laimina“. Joz 17, 14

Spaudos apžvalga.Vytautas V. Landsbergis, vaikų rašytojas, dramaturgas, teatro ir kino režisierius, savo sodyboje, Anykščių rajone, vasaromis rengia kūrybines stovyklas vaikams – kino, teatro, kūrybinio rašymo, fotografijos, muzikos. Šią vasarą dvi su puse stovyklos iš šešių buvo skirtos Ukrainos vaikams.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Lietuvos nacionalinio muziejaus lankytojai jau gali išvysti unikalius artefaktus – ypač retus, pagal specialų užsakymą tarpukario Lietuvos kariuomenei gamintus ginklus su išgraviruotais Gediminaičių stulpais. Dalis jų į Lietuvą sugrįžo apkeliavę pasaulį – po šalies okupacijos jie perėjo į sovietų rankas, į Ameriką pateko net iš Korėjos karo.Pirmas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ pusmetis: rekordiškas lankytojų skaičius ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesys. Įpusėjus projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ (KEKS), jo renginiuose sulaukta per 800 tūkst. žmonių, apie jį rašė 62 šalių žiniasklaida.„Tai, kas yra už seminarijos durų – visiškas kontrastas to, ką galima įsivaizduoti, perskaičius „Altorių šešėly“. Natūralu, juk viskas pasikeitę“, – kalba 29-erių būsimasis kunigas Linas Braukyla. Pasibaigus stojimams į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją, kolega Vaidotas Burokas svečiuojasi joje bei domisi ne tik mokymosi užkulisiais, bet ir studento įvairiapusiška patirtimi.Šiemet minime karaimų metus, tad LRT Klasika kviečia susipažinti su šia bendruomene, kviesdama klausytis ciklo „Lietuvos karaimų istorijos“. Karaimų bendruomenė nėra gausi, tad tradicijų ir papročių puoselėjimas įgauna naują svarbą. Kaip bendruomeniškumą, tradicijas ir savastį puoselėja jaunoji karaimų karta? Agnė Šimkūnaitė apsilankė šiemet vykusioje karaimų jaunimo stovykloje Karaim camp 2022.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Lietuva laikoma krikščioniška šalimi. Kaip artimo meilė pasireiškia Lietuvos Katalikų bažnyčioje išitkusios pandemijos metu? Laidoje apie tai kalba Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Andžejus Šuškievičius, Telšių vyskupijos kunigas Andriejus Sabaliauskas, Rima Malickaitė iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos ir Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro komandos narė Miglė Viselgaitė.Ved. Jūratė Kuodytė

36-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečias: Edvinas Jurgutis, Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) brolis ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos studentas.  Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Įkelta į Youtube: 2019-05-17. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/jgMrnkk0hQc  

Pirmąją Advento – ramybės ir susikaupimo laikotarpio dieną laidoje svečiuojasi Kauno šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos kunigas Ramutis Janšauskas, neregys ir Vilniaus švento Juozapo kunigų seminarijos klierikas, mokantis gestų kalbą, Darius Graževič. Abu, dvasininko kelią pasirinkę, pašnekovai pasakoja, kas jiems yra Adventas, ar negalios turėjimas, ar buvimas arti jos įtakojo pasirinkimus: „Mūsų gyvenimas yra kelionė ir Adventas yra vienas iš tų ženklų, kuris primena: dėmesio! Tai yra laikas, kai galima sustabdyti laiką ir pagalvoti, ar aš teisingai viską darau?” Apie išgyvenimus iki atėjimo į kunigų seminariją, aplinkinių reakciją, kai regos negalią turintis jaunuolis pravėrė Kunigų seminarijos duris, apie bažnytinę gestų kalbą, dovanas ir džiaugsmą jomis dalintis, asmeninius kasdieninius ritualus, kurie padeda išlikti. “Klausykla yra facebook’as kitaip” – sako kunigas Ramutis, - nesu akmuo, tai paliečia mane ir reikia tam tikrų ritualų, kad išlikčiau žmogumi”. “Susitikimas su kunigu ir negalia rodo, kad Dievui nėra negalimų dalykų”, - sako Darius. Svajonių, nepasiduoti jokioms provokacijoms, stabtelėjimų, kurie užkurtų gyvenimą, kurį turime tik vieną – to linki laidos svečiai, artėjant didžiosioms metų šventėms.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

Šiemet į Lietuvos kunigų seminarijas priimti vos devyni jaunuoliai – dar mažiau nei ankstesniais metais. Nors teigiama, kad panašios tendencijos šiuo metu vyrauja visoje Europoje, kyla klausimas ar šių laikų visuomenėje gali atsirasti daugiau besirenkančių dvasininko kelią?Kodėl mažėja besirenkančių kunigystę ir kokia Lietuvos perspektyva? Dalyvauja Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas; Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Andžėj Šuškevič; bažnyčios istorikas, VU prof. Paulius Subačius, buvęs seminaristas Simas. Ved. Artūras Matusas.

Pokalbis su Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi Andriumi Šuškevič. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

„Festivalis yra svarbus valstybės ateičiai, o literatūra – visų kitų menų pagrindas“, – įsitikinęs vienas iš vaikų ir jaunimo literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizatorių Justinas Vancevičius.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Pjesės autorius nėra toks populiarus ir žinomas Lietuvoje, kiek yra nusipelnęs. Manau, kad lietuviškų klasikinių pjesių nėra tiek daug, o JAV gyvenęs Algimantas Landsbergis labai prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo. Istorinė – stebuklinė pjesė „Vėjas gluosniuose“ parašyta 1956 metais. Pas mus ši dramaturgija ateina pavėluotai“, – apie arėjančią spektaklio „Vėjas gluosniuose“ premjerą Nacionaliniame Kauno dramos teatre kalba režisierius Gytis Padegimas.„Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, blaškęsis po pasaulį, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius“, – pasakoja diplomatas Dainius Junevičius, Juozapo Čechavičiaus (1818-1888) palikimo tyrinėtojas.„Klasikos enciklopedija“: apšvietimas teatre.Ved. laima Ragėnienė.

„Festivalis yra svarbus valstybės ateičiai, o literatūra – visų kitų menų pagrindas“, – įsitikinęs vienas iš vaikų ir jaunimo literatūros festivalio „Vaikų Kalėdų sala“ organizatorių Justinas Vancevičius.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Pjesės autorius nėra toks populiarus ir žinomas Lietuvoje, kiek yra nusipelnęs. Manau, kad lietuviškų klasikinių pjesių nėra tiek daug, o JAV gyvenęs Algimantas Landsbergis labai prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo. Istorinė – stebuklinė pjesė „Vėjas gluosniuose“ parašyta 1956 metais. Pas mus ši dramaturgija ateina pavėluotai“, – apie arėjančią spektaklio „Vėjas gluosniuose“ premjerą Nacionaliniame Kauno dramos teatre kalba režisierius Gytis Padegimas.„Gimęs 1818 m. netoli Polocko dabartinėje Baltarusijoje, gimnaziją baigęs Vitebske, pirmąją fotoateljė atidaręs 1853 m. Liubline, blaškęsis po pasaulį, Čechavičius Vilniuje apsigyveno 1865 m. Šiame mieste praleidęs visą likusį gyvenimą, fotografas sukūrė kelis šimtus Vilniaus ir miesto apylinkių nuotraukų, svarbių Lietuvos ir aplinkinių kraštų praeičiai. Savo darbuose jis fiksavo miesto panoramas, urbanistinį peizažą, architektūros ir istorijos paminklus, miesto permainas, renginius ir įvykius“, – pasakoja diplomatas Dainius Junevičius, Juozapo Čechavičiaus (1818-1888) palikimo tyrinėtojas.„Klasikos enciklopedija“: apšvietimas teatre.Ved. laima Ragėnienė.

Kodėl žmogui reikalinga bendruomenė? Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvo, kunigo Sauliaus Bužausko komentaras.

Kodėl žmogui reikalinga bendruomenė? Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvo, kunigo Sauliaus Bužausko komentaras.

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val.Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?Kas užims mokinius iki vakaro?Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs? Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai? Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val.Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?Kas užims mokinius iki vakaro?Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs? Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai? Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Kam ir kodėl reikalingas Krikšto sakramentas bei kaip jis teikiamas“. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytojo kun. Kęstučio Palikšos komentaras.

„Kam ir kodėl reikalingas Krikšto sakramentas bei kaip jis teikiamas“. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytojo kun. Kęstučio Palikšos komentaras.

„Kas yra sakramentai ir kokia jų reikšmė tikėjimo gyvenime.“ Pokalbis su Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoju kun. Kęstučiu Palikša.

„Kas yra sakramentai ir kokia jų reikšmė tikėjimo gyvenime.“ Pokalbis su Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoju kun. Kęstučiu Palikša.

„Bendruomenė ir pinigai: ar dvasiniam gyvenimui reikalingas materialus pagrindas ir kokiais principais remiantis jį kurti.“Pokalbis su Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvu kun. Sauliumi Bužausku.

„Bendruomenė ir pinigai: ar dvasiniam gyvenimui reikalingas materialus pagrindas ir kokiais principais remiantis jį kurti.“Pokalbis su Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvu kun. Sauliumi Bužausku.

„Kaip bendruomenę turtina ir ugdo kiekvieno nario asmeniniai gebėjimai bei turimos dovanos“. Komentuoja kun. Saulius Bužauskas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas.

„Kaip bendruomenę turtina ir ugdo kiekvieno nario asmeniniai gebėjimai bei turimos dovanos“. Komentuoja kun. Saulius Bužauskas, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas.

Katalikų radijo Mažoji studija pradeda naują laidų ciklą „Bažnyčios bendruomenė ir bendruomenės Bažnyčioje“. Mūsų pašnekovas Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas šiandien atsako į klausimą „Kodėl žmogui apskritai reikia bendruomenės?“

Katalikų radijo Mažoji studija pradeda naują laidų ciklą „Bažnyčios bendruomenė ir bendruomenės Bažnyčioje“. Mūsų pašnekovas Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas šiandien atsako į klausimą „Kodėl žmogui apskritai reikia bendruomenės?“

Naujoje rašytojos Vandos Junkaitės knygoje "Ponios Alisos gimtadienis", kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-aisiais parašytą pjesę "Formulė" apie Marijos ir Juozapo būvį po 2000 krikščionybės metų. Pokalbis su Vanda Juknaite.

Naujoje rašytojos Vandos Junkaitės knygoje "Ponios Alisos gimtadienis", kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-aisiais parašytą pjesę "Formulė" apie Marijos ir Juozapo būvį po 2000 krikščionybės metų. Pokalbis su Vanda Juknaite.

Naujoje Vandos Juknaitės knygoje „Ponios Alisos gimtadienis”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-ais parašytą pjesę „Formulė”. Apie Marijos ir Juozapo būvį po dviejų tūkstančių krikščionybės metų. Apysakos ir apsakymų knygos „Ugniaspalvė lapė” romano „Šermenys”, apysakos „Stiklo šalis”, esė ir pokalbių knygos „Išsiduosi. Balsu” ir pokalbis su vaikais knygos „Tariamas iš tamsos” autorė, nacionalinės premijos laureatė, Vanda Juknaitė savo kūryboje toliau plėtoja žmogiškumo ir paties žmogaus ribų temas naujoje pjesėje mėgindama įsiterpti į diskusiją apie gyvybę ir mūsų pačių teisę į ją.

Naujoje Vandos Juknaitės knygoje „Ponios Alisos gimtadienis”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-ais parašytą pjesę „Formulė”. Apie Marijos ir Juozapo būvį po dviejų tūkstančių krikščionybės metų. Apysakos ir apsakymų knygos „Ugniaspalvė lapė” romano „Šermenys”, apysakos „Stiklo šalis”, esė ir pokalbių knygos „Išsiduosi. Balsu” ir pokalbis su vaikais knygos „Tariamas iš tamsos” autorė, nacionalinės premijos laureatė, Vanda Juknaitė savo kūryboje toliau plėtoja žmogiškumo ir paties žmogaus ribų temas naujoje pjesėje mėgindama įsiterpti į diskusiją apie gyvybę ir mūsų pačių teisę į ją.

Tema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme. Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.

Tema „Visų Šventųjų iškilmė ir Helovino pagundos“. Lektorius – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. lic. Robertas Šalaševičius. Daugelyje Europos šalių, kurių visuomenes formavo katalikų tikėjimas, lapkričio 1-oji yra šventinė diena. Lietuvoje taip pat. Tačiau vis dažniau girdime kalbant apie Heloviną nei apie Visus Šventuosius, vieną didžiausių katalikų švenčių. Paskaita supažindina su šios šventės istorija bei prasme. Pats Visų Šventųjų iškilmės pavadinimas kviečia susimąstyti apie šventumą. Biblija šią charakteristiką priskiria išskirtinai Dievui, o žmogus prasmę atranda ir pilnatvę pasiekia atsiliepdamas į Kūrėjo reikalavimą visas gyvenimo sritis persmelkti šventumu.Tačiau ar modernus žmogus, nors ir einantis per gyvenimą su Dievu, šiandieniame pasaulyje gali pasiekti šventumo? Visų Šventųjų iškilmė būtent tokį iššūkį jam ir kelia.