Podcasts about rimanto kmitos

Kultūros publikacijų spauda apžvalga.Prieš 20 metų sukurtas lietuviškas šriftas „Palemonas”.Vilniaus oro uosto išvykimo terminale bus atidaryta Vilniaus literatūros miesto knygų lentyna.Kuo ypatinga Lietuvos ir Čekoslovakijos draugystė ir laisvės siekiamybė?Adomo Mickevičiaus bibliotekoje prasideda projektas „Muzikinės poezijos transformacijos 2025“.Kas lėmė Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ ekranizacijos sėkmę?Kauno rajono muziejuje įsibėgėja archeologinių parodų ciklas, kuriuo siekiama supažindinti su krašto istorija nuo pat šaknų.MO muziejus šiuos metus pradėjo su valdysenos pokyčiais - suburta tarptautinė MO meno taryba ir patariamoji valdyba. Ką suteiks šie pokyčiai?AP galerijoje jau galima aplankyti parodą „Miau“.Ved. Marius Eidukonis

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Joris Zaliauskas. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Martynas Baranauskas. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

Pastaruosius penketą metų Kauno senamiestyje iššūkį veja iššūkis. Pandemija, Kauno rotušės rekonstrukcija, Vilniaus gatvės rekonstrukcija, įvažiavimo apmokestinimas ir metų pabaigoje prasidėjusi Rotušės aikštės rekonstrukcija. Kaip tai paveikė kultūros įstaigas?Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje pristatoma Kanados Pirmųjų Tautų kūrėjos Alanis Obomsawin retrospektyva ir Kvebeko regiono programa. Kuo išskirtinis šio regiono kinas ir ko galime pasimokyti iš jame vaizduojamų vietinių genčių pasipriešinimo sistemai istorijų?Nors M. K. Čiurlionio miestu laikomi Druskininkai, tačiau jo tikroji gimimo vieta mažai kam žinoma. Kur ji yra ir kaip žadama ją pažymėti?Neskubama iš gaisro niokojamo Los Andželo išgabenti meno kūrinius: neapsimoka?Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne? Tarptautinę Pūkuotuko dieną komentarą parašė filosofas Aldis Gedutis.Jei Jablonskis laikomas bendrinės lietuvių kalbos tėvu, tai Zinkevičius – esminis mūsų kalbos istorikas, akcentuoja profesorius Vytautas Kardelis. Šiemet kalbininkui Zigmui Zinkevičiui – 100.Kitą savaitę kino teatrus pasieks režisieriaus Igno Miškinio filmas „Pietinia kronikas“ pagal to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną. Pats filmo autorius pripažįsta, kad itin laukia filmo premjeros Šiauliuose. O geriausiu įvertinimu laiko Rimanto Kmitos ir scenarijaus autorės Eglės Vertelytės ištartą frazę, kad filmas grįžo prie knygos.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėKauno m. sav. nuotr.

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Anastasija Marčenakaitė, Urtė Povilauskaitė, Robertas Petraitis, Darius Gumauskas. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: ĮRokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. žangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, milicininką – Martynas Baranauskas, mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, milicininką – Martynas Baranauskas, mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rokas Petrauskas, Vaidilė Juozaitytė, Urtė Povilauskaitė, Joris Zaliauskas, Inga Juškevičiūtė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Editą Urtė Povilauskaitė, regbio žaidėjus – Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Joris Zaliauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Mantą – Martynas Baranauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaito autorius. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Jurgą – Anastasija Marčenkaitė, Editą – Urtė Povilauskaitė, Mindę – Robertas Petraitis, Kazlauską – Darius Gumauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaito autorius.2019 m. (S)

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, karatistą – Joris Zaliauskas, vaistininkę – Inga Juškevičiūtė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaito autorius. (S)

Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius. 2019m. (S)

Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Mindę – Robertas Petraitis, Mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Editos gimtadienio svečiai – Martynas Baranauskas, Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. 2019 m. (S)

„Pietinia kronikas“ – radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Vaidina aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, milicininką – Martynas Baranauskas, mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaito autorius. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2019 m. (S)

Tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ šiomis dienomis pristatomas lietuvių režisierės Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“. Pokalbis studijoje su filmo aktoriais Anne Azoulay ir Arthur Igual bei filmo prodiusere Živile Gallego.LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Su autoriumi kalbasi Jolanta Kryževičienė.Klasikinės muzikos naujienose: Niujorko „Metropoliteno“ operai skirtas įpareigojimas sumokėti daugiau nei 200 000 JAV dolerių sopranui Annai Netrebko, pardavimo rekordus sumušęs parduotas Guarneri smuikas ir Graikijos nacionalinės operos inicijuoti renginiai legendinio soprano Marios Callas šimtmečiui paminėti.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Simonas Lunevičius.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūrinių aktualijų spaudoje apžvalga.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pagal šiuolaikinę pjesę – Simono Stephenso adaptaciją pagal Marko Haddono romaną – režisierius Agnius Jankevičius kuria spektaklį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį”. Tai istorija, kurioje per autizmo sutrikimą turinčio paauglio patirtis nagrinėjama visuomenė, žmonės ir jų tarpusavio santykiai. Režisierius kviečia leistis į dviejų dalių nuotykį-detektyvą, kuriame atskleidžiama penkiolikmečio asmenybė, nagrinėjamos vienatvės temos.Girdėsite Ernesto Parulskio komentarą radijo serialui „Troškulys“ pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“. „Troškulys“ – detektyvinis radijo serialas, pristatomas LRT KLASIKOS radijo teatro programoje.Šiandien Berlyne atidaroma tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“, kurioje tarp kitų 17 parodos partnerių, atstovaujančių meno, taikomosios dailės ir dizaino institucijoms nuo Kijivo iki Zagrebo ir nuo Talino iki Prahos, dalyvauja du Lietuvos nacionaliniai muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis М. K. Čiurlionio dailės muziejus.Šią savaitę minėjome Pasaulinę Poezijos dieną – atsižvelgdama į tai, mūsų apžvalgininkė Elžbieta Banytė siūlo pavartyti dvi poezijos knygas – vieno žinomiausių švedų poetų, roko muzikanto Bruno K. Öijer „Sidarbo juodumo“ ir Antano A. Jonyno sudarytą ir verstą eilėraščių rinktinę „Atmintis, ugnis, deguonis : iš mūsų laiko Ukrainos poezijos”.Pokalbis su naujai išrinktu Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi – Klaipėda taps svarbiausiu kultūros miestu Lietuvoje?LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Į paskutinę šio sezono premjerą, baletą „Arlekino milijonai“, kviečia Nacionalinis operos ir baleto teatras. Prasidėjus karui Ukrainoje planuotą „Gulbių ežerą“ pakeitė šis pastatymas. Lietuvos scenoje šio veikalo nebuvo jau pusę amžiaus, o Kyjive augusiam šio baleto choreografui Aleksejui Ratmanskiui šis pastatymas – trečiasis, šio veikalo choreografija jis jau rūpinosi Metropoliteno operoje, Niujorke, bei Australijos balete.Ved. Urtė Karalaitė

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Pokalbis su nauju „Kultūros savaitės“ vedėju Dovydu Kiauleikiu.Nacionaliniame Kauno dramos teatre netrukus bus pristatytas spektaklis „Veidas/Visage“. Pastatymas paremtas Kaune gimusio mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija. Kotrynai Lingienei pasakoja Viktoras Bachmetjevas.LRT Knygų klube – Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo idealus.Pasaulyje: Brazilijos kultūros bendruomenė džiaugiasi nauju šalies vadovu, pasipriešinimas prieš tai pareigas ėjusiam Bolsonarui. Taip pat apie muzikinį mokslininkų atradimą, galintį padėti sapnuojantiems košmarus.Kai menininkai kuria socialinėmis temomis, kiek tokioje kūryboje yra grynojo meno? Gal jie – tiesiog aktyvistai? Choreografei ir šokėjai Agnietei Lisičkinaitei už atliktą performansą yra tekę pabūti ir areštinėje, nors savęs ji nelaiko menininke, kuriančia socialinėmis temomis. Pokalbis su Agniete apie visuomenės skaudulius šiuolaikiniame mene.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Neseniai pasirodžiusioje rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos knygoje „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ iš naujo apmąstoma šio poeto kūryba ir asmenybė, analizuojant jo santykį ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, tarp kurių – ir dukra Uršulė Gedaitė.„Pirmame sakinyje“ kartu su ja kalbamės apie atmintį, joje išlikusį tėvo vaizdinį ir tūkstantį jo veidų, kurių vienas buvo tikrasis.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.Nuotrauka iš šeimos archyvo: 1983 metų liepa, Paterų kaimas Lazdijų rajone.

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Apie vaikų, įvaikintų Italijoje, lietuvių kalbos įgūdžius, kaip tai veikia aplinka ir ką gali padaryti įtėviai, nors patys nemoka vaiko gimtosios kalbos? Pokalbis su dr. Jogile Teresa Ramonaite.Tęsiantis Metų knygos rinkimams pristatome Rimanto Kmitos romaną „Remyga“.Šeiko šokio teatras pakvietė atrasti šiuolaikinį Ukraino scenos meną ir kas savaitę pasirengė pristatyti po vieną kūrinį.Kokius nuostolis Rusijos sukelto karo ir agresijos akivaizdoje patiria Ukrainos kultūra? Pokalbis su Ukrainos kultūros ministru Oleksandru Tkačenka.Nepaisant to, kad Charkivas vis dar atakuojamas Rusijos kariuomenės jame vyksta „Charkivo muzikos festivalis“, o atlikėjai koncertus rengia skėptuvėse, pilnose žmonių. Apie festivalį kalbamės su jo meno vadovu, baltarusių dirigentu Vitalijumi Aleksijonuku.Kokie garso takeliai buvo nominuoti ir apdovanoti 94 – ojoje JAV kino akademijos apdovanojimų ceremonijoje?Ved. Marius Eidukonis

Išeivijos lietuvis ir buvęs FTB agentas Henry Lazarus Gaidis Lietuvos nacionaliniam muziejui dovanoja daugiau nei pusę amžiaus kauptus eksponatus, kurie virsta paroda „Išpakuojam!“, kuri bus eksponuojama Naujajame arsenale. Apie parodą ir su ja susijusius tyrimus pasakoja viena parodos kuratorių dr. Ina Ėmužienė.Kauno paveikslų galerijoje atidaryta žinomiausios pasaulyje performanso menininkės Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“. Pati menininkė šiuo metu vieši Lietuvoje, ketvirtadienį ketina gyvai susitikti su žiūrovais performatyvioje paskaitoje. Menininkės paroda ir vizitas mūsų šalyje - vienas svarbiausių „Kaunas - Europos kultūros sostinė“ akcentų. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Šįvakar LRT KLASIKA tiesiogiai transliuos koncertą iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kuriame skambins ukrainiečių pianistas ir prodiuseris Aleksejus Botvinovas. Dėl prasidėjusio karo jis buvo priverstas su šeima bėgti, tačiau nenuleidžia rankų ir organizuoja paramos Ukrainai koncertus. Ištrauka iš Gabijos Narušytės pokalbio su pianistu.Tęsiasi Metų knygos rinkimai. Šiandien pristatome rašytojo Rimanto Kmitos, legendinės knygos „Pietinia kronikos“ autoriaus, naujausią romaną „Remyga“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. Rašytoją kalbino kolegė Austėja Kuskienė.Tris mėnesius literatūrologė Neringa Butnoriūtė ir rašytojas Andrius Jakučiūnas keliavo po centrinę ir pietų Ameriką – nuo Meksikos iki Kolumbijos ir Kubos. Kokios naujos patirtys atsirado iš bendravimo su vietiniais žmonėmis? Kokių įspūdžių paliko seniausia majų kultūra ir magiškojo realizmo literatūros šalys? Pokalbis su Neringa Butnoriūte ir Andriumi Jakučiūnu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Rasa Murauskaitė

Rimanto Kmitos romanas „Remyga”. Ištraukas skaito autorius.

Rimanto Kmitos romanas „Remyga”. Ištraukas skaito autorius.

Rimanto Kmitos romanas „Remyga”. Ištraukas skaito autorius.

Dvisavaitinio kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.Ar aiškėja Klaipėdos centrinio pašto ateitis? Atgimimo scenarijus apžvelgia Česlovas Burba.Skirtingose Šiaulių erdvėse išsibarstė mažyčiai požeminio meno kūriniai – žinomų regiono menininkų kurti slapukai. Visi jie prabyla netikėtais, rašytojo Rimanto Kmitos kurtais tekstais. Projekto rengėjai sako taip norėję paskatinti žmones labiau domėtis Šiaulių istorija.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Lietuvos kultūros institutas pristato naują žurnalą „* as a Journal“, skirtą kultūra besidomintiems pasaulio skaitytojams. Šioke kultūrinio bendradarbiavimo erdvėje Lietuvos ir įvairių užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka kolektyviai apmąstyti visuotinai aktualių temų. Pirmoji iš jų – miškas.Po sostinės Liubarto tiltu vėl rengiami projekto „Gilios upės tyliai plaukia“ kino seansai. Šiemet repertuaro ašį sudaro programa, skirta sinefilijai ir kino žiūrėjimo praktikoms.Troškūnuose, Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, baigėsi tradiciniu tampantis menininkų pleneras „Atradimai 21-ieji“.Naujausia LRT KLASIKOS tinklalaidės „Savas miestas“ kelionė – Gargžduose.LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su vasara“ vėl Kaune – šįkart sveikinsis iš Vytauto parko, kavinės „O kodėl ne?“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Metų knygos rinkimuose“ Publicistikos ir dokumentikos kategorijoje geriausia pretenduoja tapti knyga „Emilijos dienoraštis. 1942–2015. Vienos epochos liudijimas“. Tai autentiškas Mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Pasakoja Alma Valantinienė.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Lapkričio 20–21 dienomis vyks didžiausias švietimo bendruomenės metų renginys – svarbių švietimo diskusijų ir inovatyvių mokymo priemonių paroda „Mokykla 2020“. Tai, kad šiųmetinė paroda susitelks į skaitmeninį mokymąsi, nestebina, tačiau nemažai bus kalbama ir apie tuos, kuriems nuotolinis mokymasis sunkiai prieinamas ne tik dėl finansinių, bet ir socialinės atkirties aspektų.Pasirodė ilgai laukta antroji Rimanto Kmitos knyga – romanas „Remyga“. „Siekiau Šiaulių miestą užfiksuoti vienu konkrečiu istorijos tarpsniu, kai vyksta Atgimimas, veikia Sąjūdis, skelbiama nepriklausomybė, matomi meno kūriniai ir patys įvairiausi personažai – nusikaltėliai, policininkai, inteligentai. Norėjau sukurti erdvę, kur viskas susiję ir vienas kita paaiškina. O tam reikėjo daug istorinių detalių“, – pasakoja R. Kmita.Pretendentu į kultūros ministrus įvardintas Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs Kauno vicemeras Simonas Kairys. Kokių politinių ambicijų kultūros politikos srityje turi šis kandidatas?Estijoje vyksta Talino tarptautinis „Juodųjų naktų“ kino festivalis. Kaip pastebi vienas programos sudarytojų Edvinas Pukšta, Estijoje kol kas kino teatrai neuždaryti, tad festivalis vyksta saugesne, bet įprasta vaga. Pokalbis apie paskutinį šiųmetinį A klasės kino festivalį.Ved. Austėja Kuskienė

Spalio 23 d. prasidėjo XXIII Tarptautinis akordeono festivalis, kuris, organizatorių teigimu, pristato įdomiausias akordeono meno aktualijas. Visą mėnesį vyksiantys renginiai pilni veržlių, novatoriškų atlikėjų ir įvairaus profilio programų. Apie tai pasakoja festivalio meno vadovas, akordeonininkas Raimondas Sviackevičius.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie vieno ryškiausių šių dienų amerikiečių nepriklausomo kino režisieriaus Jimo Jarmuscho mėgavimąsi muzika, jos istorija, instrumentais ir paties muzikavimą besitęsiantį nuo 9-ojo dešimtmečio iki garso takelių įrašų jo paties filmams.Jaunosios kartos kompozitorė Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė reiškiasi skirtinguose kūrybos baruose: akademinėje, populiariojoje bei taikomojoje kūryboje. Pasak kūrėjos, muzikoje svarbiausi – dialogas, diskusija, kontaktas su žmogaus prigimtimi, gebėjimas atrasti intymią ir unikalią kalbą, išgyventi šiandieną ir viską pamiršti, o kartais iš naujo prisiminti. „Man kūryba – viskas apie žmones. Kiekviename kūrinyje savo muzikiniu balsu kaskart kreipiuosi į klausytojus“ – sako menininkė, šiuo metu su Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija kurianti naują baletą vaikams „Kai prabunda žaislai“. Igno Gudelevičiaus pokalbis su kompozitore Silvija Miliūnaite-Bliūdžiuviene.Prieš kelerius metus pasirodęs Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ sukėlė tikrą ažiotažą, o šiais metais pasirodo ir naujas rašytojo kūrinys, kuris nebus pirmojo bestselerio tąsa, bet sąšaukų, panašu, turės. Visai neseniai po daugybės atidėliojimų pasirodė ir romano „Remyga“ pagrindu parašytos pjesės inscenizacija, kurią režisavo Oskaras Koršunovas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie bestselerius, kūrybą, Šiaulius, muziką ir visą kitą kalbamės su R. Kmita.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Spaudos apžvalga.Mykolas Drunga apžvelgia užsienio spaudos publikacijas kultūros tema.Klaipėdos galerijoje atidaryta šiemet 70- ąjį gimimo jubiliejų švenčiančio menininko Daniaus Drulio sukurtų skulptūrinių objektų ir instaliacijų parodą „Žmogus kaip augalas“.Prasideda Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Šiemet „Sirenų“ tema – UNWELCOME – kelia klausimų, ką reiškia būti nelaukiamu, nepageidaugaumu, nereikalingu ar atstumtu.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre rengiamasi Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Remyga“ premjerai pagal Rimanto Kmitos pjesę.LRT KLASIKOS laida „Ryto Allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Rugsėjo 24- osios laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos politinių partijų „Nacionalinis susivienijimas“ atstovas Vytautas Sinica ir „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų Šeimų sąjungos“ atstovė Edita Tamošiūnaitė. Diskusijoje dalyvauja nepriklausoma kultūros ekpertė Gintarė Masteikaitė. Debatus moderuoja Jolanta Kryževičienė.Vilniuje prasideda 17- asis „Vilniaus dokumentinių filmų festivalis“.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros puslapių apžvalga. 2020-ieji paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje. Apie pasaulio paveldo vertybių pažinimą – pokalbis su Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininke Andrijana Filinaite. „Iš Argentinos atvykę lietuviai iš pradžių sako sunkiai suprantantys, kas sakoma per Lietuvos televiziją, radiją, lengviau būna kalbėtis akis į akį, tačiau po savaitės jau perpranta kalbą“, – sako knygos „Emigrantai. Kalba ir tapatybė“ sudarytoja profesorė Meilutė Ramonienė. Kokia situacija Jungtinėse Amerikos valstijose susiklostė pastaruoju metu iš Jutos valstijos pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright. Šalyje paskelbus karantiną LRT siūlo turiningai leisti laiką namuose. LRT radijo serialas „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo popromaną – tai „rimts podkests“, kaip pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Pokalbis su R. Kmita, režisieriumi Juozu Javaičiu, LRT garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais Roku Petrausku, Urte Povilauskaite ir Vaidile Juozaityte apie šį radijo serialą. 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ tampa pirmuoju Lietuvoje virtualiuoju kino festivaliu ir kviečia daugumą numatytos programos filmų pamatyti savo namuose. Apie „Kino pavasarį“ – pokalbis su festivalio generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite. Ved. Austėja Kuskienė.

Kultūros puslapių apžvalga. 2020-ieji paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje. Apie pasaulio paveldo vertybių pažinimą – pokalbis su Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininke Andrijana Filinaite. „Iš Argentinos atvykę lietuviai iš pradžių sako sunkiai suprantantys, kas sakoma per Lietuvos televiziją, radiją, lengviau būna kalbėtis akis į akį, tačiau po savaitės jau perpranta kalbą“, – sako knygos „Emigrantai. Kalba ir tapatybė“ sudarytoja profesorė Meilutė Ramonienė. Kokia situacija Jungtinėse Amerikos valstijose susiklostė pastaruoju metu iš Jutos valstijos pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright. Šalyje paskelbus karantiną LRT siūlo turiningai leisti laiką namuose. LRT radijo serialas „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo popromaną – tai „rimts podkests“, kaip pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Pokalbis su R. Kmita, režisieriumi Juozu Javaičiu, LRT garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais Roku Petrausku, Urte Povilauskaite ir Vaidile Juozaityte apie šį radijo serialą. 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ tampa pirmuoju Lietuvoje virtualiuoju kino festivaliu ir kviečia daugumą numatytos programos filmų pamatyti savo namuose. Apie „Kino pavasarį“ – pokalbis su festivalio generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite. Ved. Austėja Kuskienė.

Kultūros puslapių apžvalga. 2020-ieji paskelbti UNESCO pasaulio paveldo metais Lietuvoje. Apie pasaulio paveldo vertybių pažinimą – pokalbis su Valstybinio kultūros paveldo komisijos pirmininke Andrijana Filinaite. „Iš Argentinos atvykę lietuviai iš pradžių sako sunkiai suprantantys, kas sakoma per Lietuvos televiziją, radiją, lengviau būna kalbėtis akis į akį, tačiau po savaitės jau perpranta kalbą“, – sako knygos „Emigrantai. Kalba ir tapatybė“ sudarytoja profesorė Meilutė Ramonienė. Kokia situacija Jungtinėse Amerikos valstijose susiklostė pastaruoju metu iš Jutos valstijos pasakoja Agnė Kairiūnaitė-Albright. Šalyje paskelbus karantiną LRT siūlo turiningai leisti laiką namuose. LRT radijo serialas „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos to paties pavadinimo popromaną – tai „rimts podkests“, kaip pasakytų „Pietinia kronikų“ herojus. Pokalbis su R. Kmita, režisieriumi Juozu Javaičiu, LRT garso režisiere Sonata Jadevičiene ir aktoriais Roku Petrausku, Urte Povilauskaite ir Vaidile Juozaityte apie šį radijo serialą. 25-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ tampa pirmuoju Lietuvoje virtualiuoju kino festivaliu ir kviečia daugumą numatytos programos filmų pamatyti savo namuose. Apie „Kino pavasarį“ – pokalbis su festivalio generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška ir meno vadove Mante Valiūnaite. Ved. Austėja Kuskienė.

Radijo serialas pagal Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Editą – Urtė Povilauskaitė, Monikos brolį – Joris Zaliauskas, stoties informatorę – Inga Juškevičiūtė. Ankstesnių serijų turinio santrauką skaitė Autorius. Seriale skambėjo atlikėjų Becko, Michelo Boltono, Whitney Houston, Bon Jovio, Vaidilės Juozaitytės, Meat Loaf, Saulės, Shaggyo bei grupių „Bix“, „Craftwerk“, „Dinamika“, „Duran Duran“, „Enigma“, „Lygiailyja“, „Nirvana“, „Pompa“, „Sel“, „Spin Doctors“, „2 Unlimited“, „XXL“, „Žuvys“ muzikos kūrinių fragmentai.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Editą Urtė Povilauskaitė, regbio žaidėjus – Robertas Petraitis, Martynas Baranauskas, Joris Zaliauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Mantą – Martynas Baranauskas. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė,Jurgą – Anastasija Marčenkaitė, Editą – Urtė Povilauskaitė, Mindę – Robertas Petraitis, Kazlauską – Darius Gumauskas. Ankstesnių serijų turinio santrauką skaitė Autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, karatistą – Joris Zaliauskas, vaistininkę – Inga Juškevičiūtė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė. Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Moniką – Vaidilė Juozaitytė, Mindę – Robertas Petraitis, Mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Editos gimtadienio svečiai – Martynas Baranauskas, Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti.Ankstesnės serijos turinio santrauką skaitė Autorius.

Radijo serialas pagal populiarų Rimanto Kmitos romaną, radiofonizuotas autoriaus. Režisierius Juozas Javaitis, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidino aktoriai: Rimantą – Rokas Petrauskas, Mindę – Robertas Petraitis, Milicininką – Martynas Baranauskas, Mamą – Sonata Barčytė, Editą – Urtė Povilauskaitė. Traukinio keleiviai, turgaus prekeiviai, pirkėjai, praeiviai – Inga Juškevičiūtė, Anastasija Marčenkaitė, Joris Zaliauskas ir kiti. Įžangą skaitė Autorius.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimantas Kmita – trijų poezijos knygų autorius. Šįkart klausysimės eilėraščių iš 2009 m. išėjusio rinkinio „Švelniai tariant“. Kmita – tai ne tik poetas, bet ir literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras. Nebijokite, jo poezija nėra itin mokslinga. Į poeto eiles dažnai ateina naivuolio kauke prisidengęs personažas, dominuoja šnekamoji kalba, bet po jos neįmantriu paviršiumi pulsuoja egzistencinės asociacijos. Taigi dabar šiek tiek Rimanto Kmitos poezijos, kurią pristatys autorius.

Rimantas Kmita – trijų poezijos knygų autorius. Šįkart klausysimės eilėraščių iš 2009 m. išėjusio rinkinio „Švelniai tariant“. Kmita – tai ne tik poetas, bet ir literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras. Nebijokite, jo poezija nėra itin mokslinga. Į poeto eiles dažnai ateina naivuolio kauke prisidengęs personažas, dominuoja šnekamoji kalba, bet po jos neįmantriu paviršiumi pulsuoja egzistencinės asociacijos. Taigi dabar šiek tiek Rimanto Kmitos poezijos, kurią pristatys autorius.

„Stengiausi atspindėti tuos muzikos stilius, kurie apie 1990-uosius dar tik kūrėsi Lietuvoje”, – sako kompozitorius Martynas Bialobžeskis, parašęs muziką spektakliui–diskotekai pagal Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas”. Kas labiausiai įtraukė ir kas buvo sunkiausia – pokalbyje su kūrėju pirmą laidos valandą. Antroje laidos dalyje klausysimės pasaulio muzikos.

„Stengiausi atspindėti tuos muzikos stilius, kurie apie 1990-uosius dar tik kūrėsi Lietuvoje”, – sako kompozitorius Martynas Bialobžeskis, parašęs muziką spektakliui–diskotekai pagal Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas”. Kas labiausiai įtraukė ir kas buvo sunkiausia – pokalbyje su kūrėju pirmą laidos valandą. Antroje laidos dalyje klausysimės pasaulio muzikos.

Pažintis su akcijoje „Metų knygos rinkimai“ dalyvaujančių knygų autoriais: Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie turkų kalbą.„Ryto alegro“ svečias – tapytojas Petras Lincevičius. „Klasikos enciklopedija“ – apie Izabelę Kastilietę.

Pažintis su akcijoje „Metų knygos rinkimai“ dalyvaujančių knygų autoriais: Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie turkų kalbą.„Ryto alegro“ svečias – tapytojas Petras Lincevičius. „Klasikos enciklopedija“ – apie Izabelę Kastilietę.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Rimanto Kmitos – literatūros kritiko, poeto, rašytojo pirmasis romanas „Pietinia kronikas”. Ištraukas skaito autorius Rimantas Kmita.

Šį šeštadienį Žinių radijo laidoje „Savaitgalio skaitiniai“ (7:00) skambės labai netradicinė audioknyga – Rimanto Kmitos, „Pietinia Kronikas“. Įgarsinta paties autoriaus ir dar šiaulietiška šnekta. Tai knyga apie Šiaulius, o tiksliau apie bachūrą iš Pietinio rajono. Kožos ir treningai, meilė ir pinigai, laukinis kapitalizmas ir regbis. Juokas pro ašaras ”i viskas – originals”. „Pietinia kronikas“ yra romanas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. ... Skaityti Toliau

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, todėl ir rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje. Dr. Rimanto Kmitos paskaitoje „Rašytojų laikysena sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ didžiausias dėmesys skirtas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.Paskaitoje dr. Rimantas Kmita aptaria, kokios rašytojų laikysenos buvo galimos sovietmečiu ir kelia klausimą, ar egzistavo pasirinkimo keliai. Savo teiginius lektorius grindžia gausia ir niekada nepublikuota archyvine medžiaga, saugoma Lietuvos literatūros ir meno archyve ir kitose atminties institucijose.Paskaitoje svarstoma, kaip keitėsi rašytojų laikysena skirtingais istoriniais laikotarpiais, kokios galimybės įsitvirtinti literatūroje buvo pasirenkamos ir kokia taktika pasitelkiama siekiant išlikti viešame kultūriniame gyvenime.Paskaita 2015 m. gegužės 6 d. skaityta Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.