Podcasts about susitikimai

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasitelkdami šiuolaikines technologijas mokslininkai bando įminti senčsias Egipto mumifikacijos praktikas?Donatas Puslys apžvelgia Benjamino Moserio knygą „Pasaulis aukštyn kojomis. Susitikimai su olandų meistrais“ ir Simono Bankso knygą „Opera. Vakarų pasaulio autobiografija“.Lietuvos nacionalinė filharmonija Naujuosius metus pasitinka su „Virpančiomis stygomis fanfarų spindesy“.Vyriausybė patvirtino Dainų šventės 2024 m. metų veiklos planą. Kas jame numatyta ir kokie svarbiausi plano akcentai?Kamerinis choras „Polifonija“ tęsia tradiciją ir naujųjų išvakarėse rengia koncertą Šiaulių miesto katedroje.Režisierius Gintaras Varnas Valstybiniame jaunimo teatre statanto spektaklį „Ūbas Caras“ pagal dramaturgo Sigito Parulskio pjesę.Prieš didžiąsias menų šventes pasirodė poeto Alvydo Valentos eilėraščių rinktinė „Amerikos atradimas arba vaizduotės šokis“.Ved. Marius Eidukonis

#Tiekžinių Ketvirtadienį (birželio 1 d.) Tiek žinių vedėja Eglė pasakoja apie liūdną vaikų gynimo dieną Kyjive, susirėmimus rusijoje, Seimo pradėtą apkaltą Gražuliui, kreipimąsį į Konstitucinį Teismą, Seimo narius pasivijusį čekiukų skandalą, perspėjimą ruoštis kibernetinėms atakoms. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/mpUMVpfVqqU

Pirmoji krikščionių ugdymo kurso "Susitikimai kelyje" paskaita "Kelyje" (be diskusijos). Kurso „Susitikimai Kelyje“ tikslas – skaityti ir suprasti Šventąjį Raštą, pažinti turtingą krikščioniško tikėjimo paveldą, puoselėti tiesos troškulį, gilinti bendrystę su Dievu ir artimu, burti Kristaus Bendriją (plačiau apie kursą skaitykite: https://sielovada.de/index.php/2023/02/12/ekumenine-bendruomene-sielovada-vokietijoje-kviecia-i-krikscioniu-ugdymo-kursa/ Norintys prisijungti ir dalyvauti gyvai vykstančiuose aptarimuose, diskusijose gali registruotis: https://sielovada.de/index.php/registracija/

Su vertėja Marija Čepaityte, ilgamete Maskvos gyventoja,jos namų virtuvėje Čisty skersgatvyje, visai priešais patriarchoKirilo rezidenciją, iki išnaktų, senu tarybiniu papročiu, esame sugėrę nežinia kiek arbatos, plepėję, politikavę, kūrę planus, kaip lietuvių rašytojų kūrybą versti į rusų kalbą ir t.t. Vaikštinėjome po neaprėpiamą ir nesuvokiamą Maskvą. Susitikimai su Tėvo Stanislovo mokiniais ir gerbėjais iš Rusijos. Paskui Marija kasmet vežė maskviečių moksleivių ekskursijas į Lietuvą, savaitėmis sėdėjo tai Vilniuje, tai Paberžėje.Bernardinų bažnyčioje su jais kalbėjomės apie Viduramžiusir katalikiškus vienuolynus. Marijos ir kitų žmonių pastangomis vienaspo kito net du solidaus žurnalo „Inostrannaja literatura“ numeriai buvo skirti Lietuvai ir lietuviams. Peterburgo leidėjų vizitai į Vilnių, vakaronės ir pokalbiai. Žodžiu, taika, draugystė, susikalbėjimas. Kas iš viso to likę dabar, žinome, matome kiekvienas. Marija Čepaitytė dabarVilniuje. Po vasario 24-osios ji nemėgino aplankyti Maskvos ir savobuto patriarcho kaimynystėje. Šeima išsivažinėjusi po VakarųEuropą. Dauguma artimiausių draugų – taip pat. Nėra lietuvių mokyklosMaskvoje, kur ji dirbo mokytoja. Bet ir gera naujiena – Vilniuje atsirado dešimtys čia iš visur suvažiavusių rusų, ukrainiečių, baltarusių, kurie panoro mokytis lietuvių kalbos. Jie sako: tai prestižas – kalbėti lietuviškai. Marija grįžo mokyti. Ir vėl susidraugauti. „Mažojoje studijoje“ kalbamės su ja ne tiek apie senus laikus, o apie tai, kas nutiko ir kas galėtų būti rytoj.Redaktorius Julius Sasnauskas.

Japonų muzikantas, tradicinės japonų perkusijos virtuozas ir novatorius - Stomu Yamashta, laisvai derino muziką teatrui, avangardą, džiazą bei elektroniką - įnėręs į roko muziką meistriškai suliejo išvien visas išraiškos formas, išlikdamas labai plataus akiračio kompozitoriumi.Ved. Lukas Devita

Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys. Naujausi A. Kunčiaus albumai „Fotografuota Vilniuje 1960–1970“, „Fotorefleksijos. Vilnius, 1990–2019“ vėl žavi urbanistine poezija, netikėtomis jungtimis ir atida detalėms. Vilnius fotografui yra „labirintiškas, netikėtumų pilnas ir visą laiką toks pūpsantis lyg gyva terpė“. Keliaujant su Kunčiumi jo fotografijų gatvelėmis, kiemais ir sodais, žvalgantis pro jo langus atsiveria nematyti miesto fragmentai, pasigirsta pamirštos istorijos, pasklinda kepamų sausainių kvapas Latako gatvėje. Nieko specialiai neieškodamas, tiesiog eidamas per miestą, Kunčius rašo fotografinį Vilniaus metraštį: „Mano gidas buvo saulė – kiek įstengiau, ėjau paskui ją“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-JadevičienėNuotraukoje jos autorius, fotografas Algimantas Kunčius.

Parduoti ar įsigyti būstą – nemenkas iššūkis, o, jei nusprendi tai padaryti, turėdamas negalią, būk pasiruošęs – tavęs laukia susitikimai su įvairiausiais stereotipais, patarimais, lyg pats negalėtum savarankiškai nuspręsti, kur ir kaip tau gyventi. Laidoje apie sėkmingą sandorį ir naujas patirtis pasakoja regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė ir nekilnojamojo turto ekspertė Vita Žilytė. Eglė dalijasi, kad ją labai nustebino, kad skirtinguose notarų biuruose galioja skirtingos taisyklės, o Vita pasakoja, kad daugelis siūlančių būstus negalėjo net patikėti, kad Eglei bankas suteiks paskolą. Apie vis dar gyvus įvairius stereotipus, žmonių požiūrį į kitokį, apie pasirinkimo laisvę ir įstatymų pinkles laidoje pasakoja abi pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pasiilgusiems gyvų koncertų kasdien vis džiugiau – susitikimai su atlikėjais atgimsta. Į koncertus kviečia dainininkė Alina Orlova. Laidoje taip pat keliausime po Lietuvą: ko svarbu nepamiršti išsiruošus į žygį? Apie keliavimą pėsčiomis papasakos vienas iš VšĮ „TrenkTuras“ įkūrėjų Vytautas Bartulis. Komiksų mėgėjams – keletas smagių komiksų rekomendacijų. Rubrikoje „Minutė džiaugsmo“ apie „PapaiŠėliojimus“ kalbėsimės su menininke Nomeda Marčėnaite, kuri subūrė entuziastus, karantino vakarus leidusius paišant. Ved. Gerūta Griniūtė ir Ramūnas Zilnys.

Kviečiu pasiklausyti Povilo Ž. įžvalgų, paremtų angelų patarimais, apie asmeninę maldą. • Visų pirma, išgirsite Onutės Ž. eiliuotą "Maldą". • Paskui aptarsime asmeninės maldos kriterijus bei rekomendacijas jai kurti. • Pabaigoje skambės asmeninė Povilo Ž. malda "O, Dieve, aš meldžiu". * Jeigu klausytojų širdžiai bus artimos šioje tinklalaidėje girdimų maldų formuluotės, galite jas naudoti asmeninėje dvasinėje praktikoje! --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

Požiūris 1. Kai tu kalbiesi su Dievu – tai malda, kai Dievas su tavimi – tai liga. Požiūris 2. Mes esame ne žmogiškosios esybės, patiriančios dvasinę egzistenciją; mes esame dvasinės būtybės, patiriančios žmogiškąją egzistenciją. Angelai su mumis ir tarp mūsų. Kaip atpažinti angelą? Dažniausiai bendravimo su angelais būdai ir formos Pagundos ir pavojai angelų bičiulio kelyje Kai pats negirdžiu, nematau. Ar galima pasikliauti dvasinių mokytojų patarimais? * Kviečiu dalyvauti dvasinių bičiulių susitikimuose internetu. Daugiau informacijos: https://merkinespiramide.lt --- Send in a voice message: https://anchor.fm/merkinespiramide/message

„Kauno akcentų“ iniciatyva – Žaliakalnyje įamžinta išskirtinė šiame rajone gyvenusi senbernarė Bitė. Biotechnologas, profesorius Vladas Algirdas Bumelis sako, kad stresas yra varomoji visuomenės jėga. Pokalbis mokslininko 70-mečio proga. Ilgiausiai pasaulyje dirbantis karikatūristas, legendinio amerikiečių satyros žurnalo „,MAD“ bendradarbis Al Jaffe prisimena vaikystę Zarasuose. Kartu su tūkstančiais Lietuvos žydų dingo ir išskirtinė jų kultūra. Pasakojimas apie bandymą atgaivinti lietuviškąjį klezmer.Projekte „Laikinai atidaryta“ jauni kinematografininkai fiksuoja senus, mažų Lietuvos miestelių parduotuvėlių fasadus. Ką jie pasakoja apie esminius šalies pokyčius?Ritos Vileišytės Bagdonienės tėtis – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis. Koks jausmas augti signataro šeimoje? Mokytojas Ričardas Jankauskas sako, kad mūsų laikais leonardai ir aristoteliai gimti jau nebegali. R. Jankauskas dėsto muziką Vilniaus licėjuje, vedė paskaitas apie modernųjį meną sostinės MO Muziejuje. Gal jis jau rado atsakymą, kaip patraukliai kalbėti apie meno istoriją? Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Prezidentūra ir Vyriausybė: galimas konfliktas, komentarai. Pasaulinė pagalbos alkoholikų vaikams savaitė. Įvykiai Venesueloje: komentaras. Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus paroda „Susitikimai su Hofmanu“.

Susitikimai su Mozarto muzika yra puiki proga į kultūros reiškinius kreipti įdėmesnį ir universalesnį žvilgsnį. Ciklo laidos – ne koncertai, o virtualūs pokalbiai apie garsą ir tylą, girdėjimo ir klausymo meną, kurio turėtume mokytis nuo mažens.Mozartas surinko savyje daugybę mums ir šiandien svarbių meninės raiškos sandų, iš kurių svarbiausias – gebėjimas džiaugtis gyvenimu su visais jo pliusais ir minusais. Laidoje skamba Köchelio kataloge 294, 296, 299 ir 304 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai ir fragmentai iš jo amžininkų muzikos.Ved. Giedrius Kuprevičius.

„Aš niekad nesijaučiau gyvenąs Amerikoj, aš jaučiausi gyvenąs Utenoj arba Nemeikščiuose“, – kalbėjo į Lietuvą 1998 metais grįžęs Alfonsas Nyka-Niliūnas.Trečioji laida iš ciklo apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės medžiagos.Skirtingai negu Bernardo Brazdžionio vizitai, Alfonso Nyko-Niliūno buvo plačiai neviešinami. Susitikimai su skaitytojais vyko nedidelėse auditorijose. Šioje laidoje girdėsime įrašo fragmentus iš susitikimo Lietuvos rašytojų sąjungos salėje. Renginį veda literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Tai buvo vienintelis poeto vizitas į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą. Alfonsas Nyka-Niliūnas vienas iš svarbiausių lietuvių poezijos autorių, bet taip pat ir vienas iš uždariausių, vengęs viešumos, todėl šis įrašas gali vadintis retenybe.Atvykęs po daugybės metų Alfonsas Nyka-Niliūnas Vilniuje pažino ne tik gatves, fasadus, bet ir interjerus, ir namuose tvyrantį šaltį. Įraše girdėsime poeto mintis apie savo kūrybą, apie savo santykį su lietuvių literatūra, taip pat ir klausimus iš salės, kuriuos uždavinėja ir žinomi lietuvių rašytojai.Ved. Rimantas Kmita.

„Aš niekad nesijaučiau gyvenąs Amerikoj, aš jaučiausi gyvenąs Utenoj arba Nemeikščiuose“, – kalbėjo į Lietuvą 1998 metais grįžęs Alfonsas Nyka-Niliūnas.Trečioji laida iš ciklo apie literatūrinius renginius, parengtus iš LRT RADIJO archyvinės medžiagos.Skirtingai negu Bernardo Brazdžionio vizitai, Alfonso Nyko-Niliūno buvo plačiai neviešinami. Susitikimai su skaitytojais vyko nedidelėse auditorijose. Šioje laidoje girdėsime įrašo fragmentus iš susitikimo Lietuvos rašytojų sąjungos salėje. Renginį veda literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Tai buvo vienintelis poeto vizitas į nepriklausomybę atgavusią Lietuvą. Alfonsas Nyka-Niliūnas vienas iš svarbiausių lietuvių poezijos autorių, bet taip pat ir vienas iš uždariausių, vengęs viešumos, todėl šis įrašas gali vadintis retenybe.Atvykęs po daugybės metų Alfonsas Nyka-Niliūnas Vilniuje pažino ne tik gatves, fasadus, bet ir interjerus, ir namuose tvyrantį šaltį. Įraše girdėsime poeto mintis apie savo kūrybą, apie savo santykį su lietuvių literatūra, taip pat ir klausimus iš salės, kuriuos uždavinėja ir žinomi lietuvių rašytojai.Ved. Rimantas Kmita.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pastebi, kad jiems tenka tirti ir kalinių atsiųstus skundus apie tai, kaip neįgaliems kaliniams ir jų lankytojams nepritaikyta kalėjimų aplinka.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros programų koordinatorė Lina Puodžiūnienė informuoja, kad LASS dienos „Susitikimai“ balandžio 4-5 dienomis vyks Kėdainiuose, o rudenį Marijampolėje.

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pastebi, kad jiems tenka tirti ir kalinių atsiųstus skundus apie tai, kaip neįgaliems kaliniams ir jų lankytojams nepritaikyta kalėjimų aplinka.Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros programų koordinatorė Lina Puodžiūnienė informuoja, kad LASS dienos „Susitikimai“ balandžio 4-5 dienomis vyks Kėdainiuose, o rudenį Marijampolėje.

Minint Pasaulinę baltosios lazdelės dieną Pasvalio mokyklose, kultūros įstaigose spalio 12-16 dienomis vyks Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dienos „Susitikimai“. Programą pristato LASS pirmininko pavaduotoja Rasa Balčikonienė.Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kondratavičienė sveikina parolimpiečius ir džiaugiasi, kad jau spalio mėnesį 20 specialių automobilių neįgaliesiems vežioti bus išdalinta vartotojams.

Minint Pasaulinę baltosios lazdelės dieną Pasvalio mokyklose, kultūros įstaigose spalio 12-16 dienomis vyks Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dienos „Susitikimai“. Programą pristato LASS pirmininko pavaduotoja Rasa Balčikonienė.Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kondratavičienė sveikina parolimpiečius ir džiaugiasi, kad jau spalio mėnesį 20 specialių automobilių neįgaliesiems vežioti bus išdalinta vartotojams.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir Lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas pristato keliaujančią socialinę meninę akciją „Sugriaukime sienas“.Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis spalio 8–11 dienomis Ukmergėje vyksiančias Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dienas „Susitikimai“ vadina sugrįžtuvėmis.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė ir Lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas pristato keliaujančią socialinę meninę akciją „Sugriaukime sienas“.Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis spalio 8–11 dienomis Ukmergėje vyksiančias Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dienas „Susitikimai“ vadina sugrįžtuvėmis.

Telšiuose spalio 9–11 dienomis vyks tradicinės aklųjų dienos „Susitikimai“. Projektą pristato aklųjų kultūros programų koordinatorė Danutė Cidzikienė. Išsėtine skleroze sergantys vyrai Juozas ir Alvydas įsitikinę, jog susigyventi su negalia jiems padeda kūno mankšta. Įvairių pratimų dienos užimtumo centre juos moko kinezeterapeutas.

Telšiuose spalio 9–11 dienomis vyks tradicinės aklųjų dienos „Susitikimai“. Projektą pristato aklųjų kultūros programų koordinatorė Danutė Cidzikienė. Išsėtine skleroze sergantys vyrai Juozas ir Alvydas įsitikinę, jog susigyventi su negalia jiems padeda kūno mankšta. Įvairių pratimų dienos užimtumo centre juos moko kinezeterapeutas.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Susitikimai festivalyje „Scanorama“. „Pasaulio literatūros premijos“: Kinijos rašytojas Mo Yanas. Mocarto Requiem su unikaliu projektu. Kultūros komentaras. K. Kirtiklis. Latvijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. „Sėskim ir pakalbėkim“: Kėdainių krašto muziejui 90-metis.

Iš europarlamentaro dienoraščio.Nūdienos pasaulis humanitaro, filosofo Leonido Donskio akimis. Pristatome knygą „Susitikimai: akimirkos portretai“.Labdaros tradicija formuojasi ir Lietuvoje.Trejų metų gimtadienį švenčiantis aukojimo portalas aukok.lt suteikia galimybę privatiems asmenims ir įmonėms aukoti patogiau. Pokalbis su šios svetainės įkūrėjais Inga ir Tadu Langaičiais

Iš europarlamentaro dienoraščio.Nūdienos pasaulis humanitaro, filosofo Leonido Donskio akimis. Pristatome knygą „Susitikimai: akimirkos portretai“.Labdaros tradicija formuojasi ir Lietuvoje.Trejų metų gimtadienį švenčiantis aukojimo portalas aukok.lt suteikia galimybę privatiems asmenims ir įmonėms aukoti patogiau. Pokalbis su šios svetainės įkūrėjais Inga ir Tadu Langaičiais