Podcasts about kembrid

„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.Ved. Ignas Klėjus

Stāsta sociologs, zinātniskā institūta Baltic Studies Centre vadošais pētnieks, LU profesors Tālis Tisenkopfs Pēdējā laikā man ir sarežģītas attiecības ar lietvārdiem. Šiem mūžīgajiem karognesējiem, teikuma priekšmetiem un galvenajiem varoņiem, kuri visādos veidos pakļauj darbības vārdus. Man šķiet, ka lietvārdi melo un izliekas. Tāpēc esmu sācis tiem neuzticēties un dēvēt tos par viltvārdiem, sevišķi abstraktos lietvārdus, kuri apzīmē idejas. Nesen kādas mazpilsētas centrālajā laukumā ieraudzīju no atspoguļojošām plāksnēm uzbūvētu viltus fasādi, kura aizslēpa graustu. Īpašnieku strīdu un nolaidības dēļ grausts bija tur stāvējis desmitiem gadu un nokaitinājis pilsētas vadību. Tad nu tā bija izlēmusi graustu paslēpt, un vietējā reklāmas firma bija uzslējusi spoguļfasādi. Uz spīdīgās virsmas bija uzrakstīti vārdi, kuru uzdevums bija iedvesmot garāmgājējus, kuri ieklīda gandrīz mirušajā laukumā: ģimene, kultūra, miers, centība, izaugsme, patiesība, godīgums, tradīcija... Atspoguļojošās plāksnes bija nelīdzenas un rādīja kroplu attēlu ar izlauzītām mājām un līkiem karogu kātiem. Es izbijies raudzījos savā aukstajā atspulgā un domāju – ko šiem vārdiem no manis vajag? Lietvārdiem piemīt nevaldāma tieksme parādības definēt – uzdot patiesību, pareizību, jābūtību. Taču cilvēki nespēj vienoties par šo vārdu nozīmēm, tāpēc vieni un tie paši lietvārdi tiek izmantoti pilnīgi pretēju ideoloģiju, reliģiju un sadzīvisku pārliecību būvēšanā. Cilvēki iecērtas uz lietvārdiem un to paustajām pārliecībām, un tad tās kļūst par maldiem. Tāpēc man labāk patīk darbības vārdi. Šovasar dzīvoju laukos. Kā pašam šķiet, vienkāršu un piepildītu dzīvi. Pusi laika strādāju – rakstīju, vērtēju, kritizēju, slavēju; otru pusi darbojos – krāsoju, raku, zāģēju, skrūvēju, skaldīju, pļāvu. Arī atgūlos, atpūtos, ēdu. Mazliet satikos, parunāju, palīdzēju. Un man sāka šķist, ka darbības vārdos ir ieslēpta pareizās dzīves formula. Es sāku tos kārtot, grupēt un veidot proporcijas. Man iznāca četras darbības vārdu kategorijas: darbības vārdi lietai, piemēram – saskaldīt malku; darbības vārdi baudai, piemēram – dzert pēcpusdienas tēju; darbības vārdi ilūzijai, piemēram – uzrakstīt recenziju; un darbības vārdi cilvēkiem, piemēram – neatteikt. Varbūt man pietrūka darbības vārdu dvēselei – klausīties, iejusties, izprast. Un man sāka šķist, ka dzīves māksla ir prasme izveidot pareizās attiecības starp darbības vārdiem. Tādiem kā pavedieniem, kuri izveido mūsu biogrāfiju un dzīves ceļu. Un mums darbības vārdiem ir tikai nedaudz jāpalīdz. Mīlenbaha / Endzelīna vārdnīcā ir 125 tūkstoši vārdu, un pēc datorlingvistu aplēsēm latviešu valodā ir 20 miljoni vārdformu. Kembridžas angļu valodas vārdnīcā 37% vārdu ir lietvārdi, un 30% - darbības vārdi. Latviešu valodā varētu būt līdzīgi. Lietvārdi ir galvenā vārdu šķira valodā un vārdnīcās, bet vai arī cilvēka dzīvē? Lietvārdi nosaka mērķi, ar darbības vārdiem mēs cenšamies to sasniegt. Darbības vārdi ir atbildīgi par dzīves skriešanu, lietvārdi – par apmānīšanu. Kā raksta poļu autore, 2019. gada Nobela prēmijas literatūrā laureāte Oksana Tokarčuka – “Pasaule ir pilna steigā skrienošiem, sasvīdušiem un nogurušiem ļaudīm un viņu pazudušajām dvēselēm, kas nav jaudājušas tikt līdzi.” Un es aizdomājos – vai darbības vārdi vieni paši var izveidot pareizu dzīvi? Un kas notiktu tad, ja pazustu visi lietvārdi un darbības vārdi? Vasaras nogalē es atklāju sev poļu dzejnieci Vislavu Šimborsku un izlasīju dažus viņas dzejoļus. Viņas personība un dzeja bija mans spilgtākais vasaras izskaņas iespaids. Tā paplašināja manu pasauli un atgrieza pie lietvārdiem. Manī iesākās tāda kā lietvārdu renesanse. Mēs nevaram iztikt bez darbības vārdiem, lietvārdiem un citām vārdu šķirām. Bet, varbūt, svarīgāki par tiem ir īpašvārdi? Visbiežāk ar tiem apzīmē cilvēkus, kuriem mēs veltām visas vārdu šķiras un kuri apkopo mūsu eksistences mērķi ārpus mums.

Nuo mažo Lepšių kaimo Šakių rajone iki Kembridžo universiteto - tai jaunos mokslininkės Viktorijos Pavalkytės gyvenimas. Kilusi iš nedidelės Lietuvos gyvenvietės, Viktorija pripažįsta, kad mokykloje apie mokslininkės karjerą nesvajojo, nes apie tai tiesiog niekas nekalbėjo. Šiuo metu Viktorija dirba Plastiškumo laboratorijoje, kurioje gilinasi į „Trečiojo nykščio“ projektą ir tai, kaip mūsų smegenis veikia papildomos robotinės galūnės, o smegenų plastiškumas viena pagrindinių laboratorijos krypčių.Kaip atrodė mokslininkės kelias nuo kaimo iki prestižinio universiteto? Kam žmogui reikalingas trečias rankos nykštys ir kada išvysime žmones su papildomomis galūnėmis?Pokalbis su Kembridžo universiteto Plastiškumo laboratorijos neuromokslininke Viktorija Pavalkyte.Ved. Ignas Klėjus

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“.Ved. Laima Kreivytė

Savu atrašanās vietu uz mūsu planētas ikdienā nosakām nu jau vairs nelietojot kartes un kompasu, bet gan GPS jeb globālās pozicionēšanas sistēmas. Taču arī tām ir trūkumi. Magnētisms varētu kļūt par alternatīvu risinājumu ģeopozicēšanās sistēmām un ne tikai - magnētiskā lauka mērījumi varētu stabilizēt strāvu elektrotīklos un pat uzlabot lidostu drošības sistēmas. Kā Zemes magnētismu varam izmantot savā labā? Par to saruna ar fiziķi, Latvijas Universitātes profesoru, Latvijas Universitātes Padomes priekšsēdētāju Mārci Auziņu. Pagājušajā nedēļā daudzi Latvijas iedzīvotāji debesīs redzēja skaistās ziemeļblāzmas krāsas un dalījās ar redzēto fotogrāfijās. Ziemeļblāzmas ir viena no Zemes magnētiskā lauka izpausmēm, bet pats magnētisms, magnētiskā lauka īpašības, kā arī, piemēram, zemes polu pārvietošanās ir jautājumi, kas zinātniekiem ir aizraujoši ne tikai teorētisko pētījumu līmenī, bet veroties arī uz magnētisma praktiskiem pielietojumiem. Saruna gan par magnētismu teoriju, gan tā izmantojumu praksē. Par makgnētismu un tā pētījumiem Latvijas Universitātē raidījumā esam stāstījuši arī iepriekš. Par ziemeļblāzmām un ne tikai par tām stāsti zinātnes ziņās. Aizvadītās nedēļas top notikums noteikti bija ziemeļblāzmas fantastiskā izrāde debesīs un tas, kas tiešām priecē, ka šādas retas dabas parādības mudina cilvēkus pacelt skatienus debesīs, izbaudīt ainavu un galu galā uzzināt arī kaut ko jaunu. Kāda ļoti neparasta ziņa nāk no Indonēzijas. Unikālu pieredzi guvuši pētnieki, kuri novēroja orangutānu vārdā Rakus. Šis Sumatras orangutāns cīniņā ar citu tēviņu bija savainojis seju. Pētnieki novēroja, ka orangutāns ārstējis savu brūci ar īpašu augu Akar Kuning, kas vietējā tautas medicīnā labi zināms kā ārstniecisks augs. Pētnieki pamanījuši, ka orangutāns košļājis šī auga lapas un nevis apēdis, bet licis tās pie uzplēstās brūces. Šis ir unikāls novērojums, jo līdz šim biologiem nav gadījies redzēt, ka kāds primāts šādā veidā ārstētu savas kaites. 21. gadsimts folklorā visticamāk ieies ar mākslīgā intelekta rīkiem un mūsu paradumiem to lietošanā, tostarp saistībā ar tuvinieku piemiņu. Kembridžas universitātes pētnieki ceļ trauksmi par "dedbotiem" jeb mirušo botiem - mākslīgā intelekta čatbotiem, kas simulē mirušā cilvēka valodu, izteiksmes līdzekļus, personību un pat balsi, lai ļautu tuviniekiem sarunāties ar aizgājēju. Šādu pakalpojumu sāk piedāvāt aizvien vairāk uzņēmumu, kas pētniekiem, protams, rada pamatotas bažas - šādas sarunas ar mākslīgo intelektu varot atstāt ne tikai smagas psiholoģiskas sekas, bet pat atvērt durvis vajāšanai internetā.

Stāsta Latvijas Universitātes Izglītības zinātņu un psiholoģijas fakultātes un Datorikas fakultātes Uztveres un kognitīvo sistēmu laboratorijas vadošā pētniece Solvita Umbraško Sinestēzijas neparastums un tās saistība ar papildu maņu aktivizēšanos liek domāt, ka tai pamatā var būt arī īpašas radošās spējas. Šo pieņēmumu pastiprina arī stāsti par slaveniem un ģeniāliem mūziķiem, rakstniekiem, zinātniekiem un māksliniekiem, kuri, iespējams, ir bijuši sinestēti, piemēram, komponisti Žans Sibēliuss un Olivjē Mesiāns, fiziķis Ričards Fainmens, mākslinieks Vincents Van Gogs un daudzi citi. Protams, šiem cilvēkiem nav doti testi, lai par to pārliecinātos, un par viņu sinestēzijas pieredzi var spriest pēc viņu pašu vai viņu laikabiedru atstātām liecībām. Piemēram, rakstnieks Vladimirs Nabokovs savu grafēmu-krāsu sinestēzijas pieredzi ļoti detalizēti apraksta savos darbos un arī intervijās. Rakstnieks kādā intervijā stāstījis, ka arī viņa sievai un dēlam ir bijusi grafēmu-krāsu sinestēzija, kas apliecina šī fenomena iedzimtību. Vēl viņš norādīja, ka viņiem visiem bijuši atšķirīgi krāsu fotismi noteiktiem burtiem. Par citu slavenu mākslinieku sinestēziju var tikai netieši spriest, piemēram, pēc laikabiedru liecībām var nojaust, ka mākslinieks Vincents van Gogs, iespējams, ir bijis sinestēts. Tajā pašā laikā ir arī pieņēmumi, ka daļa no slavenībām, kuri tikuši uzskatīti par sinestētiem, tādi nemaz nav bijuši, piemēram, komponists Aleksandrs Skrjabins - ka viņš savos skaņu-krāsu priekšnesumos tikai izmantojis sinestēzijas darbības principus, bet pats to nav piedzīvojis. Mūsdienās pētnieki dažādos pētījumos mēģina noskaidrot, vai tiešām sinestētu vidū ir vairāk radošo profesiju pārstāvju nekā nesinestētu populācijā. Un vai sinestētiem ir izteiktāka interese par mākslu. Tā kādā nesenā pētījumā pētnieki analizēja dažādu sinestēzijas veidu sinestētu radošās un vizuālās spējas, viņu interesi par mākslu un salīdzināja viņu sniegumu ar nesinestētu grupas dalībniekiem. Rezultāti liecina, ka sinestētu grupā tiešām biežāk sastopami mākslinieki, īpaši skaņu-krāsu sinestētu vidū. Skaņu-krāsu sinestēti arī uzrādīja lielāku iesaisti mākslinieciskajās aktivitātēs kopumā, savukārt telpiskā izkārtojuma sinestēti uzrādīja lielāku iesaisti tieši vizuālajā mākslā. Tomēr attiecībā uz radošajām spējām rezultāti nebija tik viennozīmīgi. Tikai grafēmu-krāsu un skaņu-krāsu sinestēti uzrādīja ievērojami augstākas radošuma spējas, salīdzinot ar nesinestētiem, taču tas bija vērojams tikai vienā no radošo spēju uzdevumiem. Kopumā sinestēti uzrāda augstākas vizuāli telpiskās spējās. Rezultāti arī liecina, ka sinestēti vairāk interesējas par mākslu nekā nesinestēti, un tas var nebūt saistīts ar viņu radošajām spējām. Var rasties jautājums, vai sinestēzija kādreiz traucē? Liela daļa no sinestētiem apgalvo, ka sinestēzija viņiem ne traucē, ne rada kādas īpašas priekšrocības. Tomēr ir atsevišķi sinestēti, kuri norāda, ka attiecīgais sinestēzijas veids noteiktās situācijās ir palīdzošs vai apgrūtinošs. Piemēram, vārdu lentas vai subtitru sinestētiem var būt labākas pareizrakstības prasmes, taču tā var būt traucējoša jaunu valodu apguvē, kad sinestētam ir nepieciešamība redzēt vārdus, bet viņi to nespēj, jo vēl nezina attiecīgo vārdu rakstību. Daži grafēmu-krāsu sinestēti norāda, ka viņiem sinestēzija palīdz atcerēties kodus vai tālruņa numurus, tā kā veidojas noteiktu krāsu asociāciju kombinācijas. Taču tajā pašā laikā tā var būt arī traucējoša gadījumos, kad dažādiem cipariem ir vienāda krāsa, un tāpēc tie jūk. Tomēr, ja jūs jautātu sinestētiem, vai viņi vēlas no sinestēzijas atbrīvoties, viņi gandrīz vienmēr atbildētu “nē”, saka Kembridžas Universitātes profesors un sinestēzijas pētnieks Saimons Barons-Koens. Ja sinestētiem atņemtu šo viņu unikālo spēju, viņi justos tā, it kā viņiem būtu atņemta viena maņa."      

Kino gimtadienis šiemet bus pažymėtas olandų režisieriaus Peterio Delpeuto filmu „Lyriškasis nitratas“. Toks festivalio „Pirmoji banga“ pasirinkimas. Koks tai filmas ir kuo įdomus daugiau nei šimtmetį gyvuojantis kinas?Kaune kiek ilgiau nei metai veikia „Amsterdamo mokyklos muziejus“. Jį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti, kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai, kviečiantis butas-muziejus – kaip ir kiek anksčiau jų įkurtas „Art deko“ muziejus – domina tūkstančius lankytojų. Entuziastai sustoti neketina - pakvies ir į trečiąjį savo iniciatyva ir lėšomis kuriamą muziejų.Jaunoji lietuvių aktorė - dešimtmetė Elena Vasiliauskaitė - apdovanota filmų festivalyje Kembridže. Jis suvaidino pagrindinį Mėtos vaidmenį režisieriaus Ado Burkšaičio trumpametražiame filme tuo pačiu pavadinimu – „Mėta“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ištikima Šv. Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė Rusnė Kiškytė mena, kaip, susižavėjusi tik ką Donato Katkaus suburtu nauju orkestru Vilniuje, pati pasiprašė į šį kolektyvą ir jame groja iki šiol. Ir džiaugiasi būtent čia realizuodama save. Tačiau ne tik orkestras su muzika nuo pat mažumės augusios smuikininkės gyvenime - jai muzika nesibaigia užvertus natas orkestro repeticijoje. Rusnė Kiškytė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Dragan Lončar je gost Vladimira Stankovića u 135. epizodi podcasta Biznis priče. Biznis priče konferencija 3. i 4. aprila 2024. u Novom Sadu. ⏰ Obezbedi kartu na vreme https://bit.ly/3velZeJ ⭐️ Partneri podcasta:

Mokslo rubrika: kaip atrasti šalia mūsų esančius dar neatpažintus virusus? Kembridžo Universiteto mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė publikavo mokslinį straipsnį apie naujų virusų paiešką. Ji sako, kad kai kuriuose virusų šeimose rado dvigubai daugiau virusų, kiek iki šiol žinoma. Naujų virusų rasta ir gripo virusų šeimoje. Kokią įtaką naujai atrasti virusai turi žmonių sveikatai ir visai bioįvairovei?Prasideda aktyvus kelionių sezonas. Kaip pasirūpinti atostogomis, kad jos nevirstų galvos skausmu? Apie kelionių draudimų, skrydžius ir kitas kelionių detales pokalbis su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu ir Lietuvos turizmo asociacijos vykdančiąja direktore Milda Plepyte-Rainiene.Lygių galimybių kontrolierė: pernai žmonės dažniausiai diskriminuoti dėl lyties. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pristatė ataskaitą apie metų darbus. Kiek konfliktų pavyksta išspręsti ar žmonės nebebijo kreiptis dėl patiriamos diskriminacijos?Geriausia Lietuvos buriuotoja Viktorija Andrulytė apie šio sporto populiarumą Lietuvoje: ar jis tik išrinktiesiems? Pokalbis su sportininke po Prancūzijos olimpinės savaitės, kuri leidžia pasitikrinti savo pasiruošimą prieš rugpjūtį vyksiančią atranką į Paryžiaus olimpiadą.Ved. Urtė Korsakovaitė

LRT KLASIKA domisi, kokią miestų kultūros viziją turi ką tik išrinkti merai. Apie kultūrą Panevėžyje kalbamės su meru Ryčiu Mykolu Račkausku.Savaitgalį Latvijoje prasidėjo trijų Baltijos šalių kartu organizuojamas festivalis „Baltijos muzikos dienos“. Įspūdžiai iš festivalio.LRT Klasikos laidos pristato akcijoje „Metų knygos rinkimai“ dalyvaujančias knygas ir siūlo pasiklausyti pokalbių su autoriais. Šiandien pristatome Publicistikos ir dokumentikos kategoriją. Pokalbis su Ohajo universiteto profesoriumi Algiu Mickūnu apie knygą „Atsiminimų punktyrai“. Kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Ieva Buinevičiūtė apžvelgs šiais metais 95-ojoje „Oskarų“ ceremonijoje nominuotus kino muzikos kūrėjus ir jų darbus.„Kol nesuėjo 50, su savanoryste neturėjau jokio santykio“, – sako beveik du dešimtmečius Kembridže gyvenantis ir dirbantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rokas Tamošauskas, visai neseniai grįžęs iš dar vienos kelionės į Ukrainą. „Be kaukių“ – apie gydytojo darbą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, patirtis Ukrainoje ir svajonę dviračiu pervažiuoti Andų kalnus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Netyla ažiotažas dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo rinkimų. Įspūdis iš teatre šiandien skubos tvarka surengtos spaudos konferencijos. Spaudos konferencijos metu nuskambėjusios mintys; situaciją komentuoja operos kritikė Rima Juraitė, kultūros kritikas Vaidas Jauniškis bei Kultūros ministras Simonas Kairys.„Tumo galerija“ tęsia pažintį su šiuolaikiniu Afrikos menu – pristatoma paroda „Tarpininkai“. Apie Afrikos meną kalbamės su „Tumo galerijos“ projektų koordinatore Juste Buslavičiūte.Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje šiandien, penktadienį,lankytojams duris atveria tarptautinė paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Klasikinės muzikos naujienose: tolesnės aistros dėl Vysbadeno festivalyje pasirodysiančios Annos Netrebko, Víkinguro Ólafssono gautas apdovanojimas, naujas Miuncheno filharmonijos orkestro meno vadovas, Beethoveno muzika kaip būdas sumažinti nusikalstamumą „McDonald‘s“ restorane.Dailininkė ir interjero dizainerė Alicija Zimnickas gimė Punske, mokėsi Kaune ir Varšuvoje, o šiuo metu gyvena ir kuria Kembridže. Meną pamilusi nuo pat vaikystės, Lietuvoje gyvenusi pačioje Nepriklausomybės aušroje, savo kūryboje ji ieško šviesos, spalvų, gamtos. Pokalbis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT Plius laidų ciklas „Perspektyva“ Meno kūrėjų apdovanojimuose įvertintas už fotografijos meno pristatymą plačiai ir įvairialypei auditorijai. Apie ciklą ir įvertinimą kalbamės su kūrybinės komandos nariais Raminta Jonykaite ir Tomu Pabedinsku.Vaikų knygų autorė Kotryna Zylė ir iliutruotoja Greta Alice išskrido į Indiją, kur dalyvaus Bangalore literatūros festivalyje. Pokalbis su Indijoje jau viešinčiomis Kotryna ir Greta.Vilniuje jau 7 kartą vyksta Paviljono knygų savaitgalis. Kaip sekasi festivaliui, kokie renginiai laukia ir kaip skaitmenizacijos laikais sekasi knygų leidybai?Klasikinės muzikos naujienose: BBC filharmonijos orkestro naujas vyr. dirigentas, pratęstos muzikos vadovų sutartys Toronto ir Strasbūro orkestruose, naujas įrašas su archyviniais Marios Callas pasirodymais, po ketverių metų pertraukos veiklą atnaujinęs Europos Sąjungos baroko orkestras, sudėties pokyčiai Niujorko filharmonijos orkestre ir ypač sėkmingas Asmik Grigorian debiutas Japonijoje.Kembridže gyvenanti virusologė Ingrida Olendraitė šiandien derina motinystę ir profesinę veiklą. Pandemijos metu ypač didelio dėmesio sulaukusios profesijos atstovei ypatingai rūpi ir platesnė mokslo komunikacija, apsauganti visuomenę nuo dezinformacijos. Atitinkamą vietą Ingridos gyvenime užima ir muzika – mokslininkė užaugo muzikų šeimoje, pati grojo smuiku Vilniaus universiteto orkestre. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Jei nuo 2014 metų būtų naudotas teisingas terminas „karas“, galbūt mes būtume matę uždaromą oro erdvę virš Ukrainos,“ - sako profesorius Rory Finnin. Apie kalbos ir kultūros svarbą kare ir dezinformacinėje aplinkoje, pokalbis su Kembridžo Ukrainos studijų profesoriumi Rory Finnin.

Apie mokslo eksperimentus Energetikos ir technikos muziejuje kalbamės su šio muziejaus elektronikos dirbtuvių edukatoriumi, elektronikos inžinieriumi Andžej Kuldoš.Apie patirtis padedant Ukrainos medikams Čerkasų ligoninėje pasakoja Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas.Kaip „Achemos“ veiklos stabdymas atsilieps Jonavai svarstome su šio miesto meru Mindaugu Sinkevičiumi.Lenkijos valdančioji partija 1.3 trln. Eurų įvertino per Antrąjį pasaulinį karą šalies patirtą žalą ir pareiškė, kad prašys Vokietijos derėtis dėl šių reparacijų. Kaip vertinti tokį Lenkijos žingsnį? Lietuva reikalauja, kad okupacinę žalą atlygintų Rusija, o kaip dėl Vokietijos? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Krustpunktā Lielā intervija: Kembridžas Universitātes doktorants, starptautiskās drošības pētnieks, NATO Stratēģiskās komunikācijas izcilības centra vecākais eksperts Tomass Pildegovičs.

Krustpunktā Lielā intervija: Kembridžas Universitātes doktorants, starptautiskās drošības pētnieks, NATO Stratēģiskās komunikācijas izcilības centra vecākais eksperts Tomass Pildegovičs.

Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas lankėsi Ukrainoje, kur padėjo šios šalies medikams. Ten jis suprato, kad ukrainiečiams labai trūksta priemonių ligoniams gydyti, jis sutelkė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę ir ėmė rinkti 20 tūkst. svarų reikalingoms priemonėms.Kokia vaikų globos situacija Lietuvoje? Kas stabdo žmones nuo tokio sprendimo? Ką reikia žinoti norint tapti vaiko globėju? Ši savaitė - Vaikų globos savaitė. Apie tai pokalbis su globos eksperte, Globos centrų įveiklinimo projekto vadove Rugile Ladauskiene ir VšĮ Sotas globos koordinatore Aušra Talakauskiene.Pokalbis su Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Egle Bogvilaite-Aronen apie Suomijos perspektyvas NATO.Kaliningrado tranzito klausimą aptariame su konstitucinės teisės ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Dainiumi Žalimu.Jau metus Lietuvoje, iš pradžių Pabradės, dabar Medininkų migrantų stovykloje, gyvenanti irakietė Rojin Shamo: „Tai pirma tokia patirtis mano gyvenime ir aš nenutuokiau, kad tai kažkoks Baltarusijos planas. Tad aš tiesiog čia atvykau ir net neįsivaizdavau, ką teks išgyventi. Turiu omeny buvimą užrakintai stovykloje, kad ims mano pirštų antspaudus ir panašiai.“Ved. Agnė Skamarakaitė

Užsienio bendradarbių rubrikoje – kolegė iš Ispanijos apie aktualijas šalyje. „Menstruacines atostogas“, šalyje plintančius beždžionių raupus ir turizmo sezoną.Svajonė studijuoti prestižiniuose pasaulio universitetuose kasmet išsipildo mažiau nei šimtui jaunuolių iš Lietuvos. Pokalbis su Kembridžo magistrantūros studijas baigusia ir Europos Centriniame Banke dirbančia Emilija Ieva Petrauskaite.Kiek įtakos svajonių darbo paieškoms turi socialiniai tinklai? Pokalbis su rinkodaros specialistu Arijumi Žaku ir su darbuotojų paiešką vykdančia Egle Staniulione.Prasideda Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų programa. Apie arabišką kiną pokalbis su kino tyrinėtoju Karoliu Žuku.Rubrikoje LRT FAKTAI: kaip susekti piktavalius su netikromis socialinių tinklų paskyromis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Latvijas čempione Rīgas maratonā Anna Kļučņika Kembridžas Universitātē beigusi doktorantūru, pētot mitohondrija DNS, kam esot vistiešākā saistība ar viņas kaislību skriešanu. Pirms došanās mājup uz Lielbritāniju Anna ir mūsu studijas viešņa - sarunu par skriešanu, latvietību un zinātni raidījumā Globālais latvietis. 21. gadsimts.    

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse iš 28-osios pakilo į 9 vietą, skelbia „Reporteriai be sienų“. Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės, o Estija iš buvusios penktosios pakilo į ketvirtąją. Kas lėmė Lietuvai tokį reikšmingą „šuolį“ reitinge – apie tai kalbame pasaulinę spaudos laisvės dieną.Europos transliuotojų sąjungos valdybos nariu patvirtintas LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius. Apie tikslus ir iššūkius mažesniems kanalams medijų virsmo laikais ir radijo misiją, o ir daugiau apie patį EBU kalbamės su J.Grickevičiumi.Minint Lietuvos krepšinio 100-metį toliau žvelgiame į jo istoriją: „bobiškas žaidimas“ – taip vadintas XX amžiaus pradžioje pradėtas žaisti krepšinis, šiandien tapęs viena populiariausių sporto šakų šalyje. Apie tai, kokią reikšmę krepšinio atsiradimui Lietuvoje turėjo moterys, domisi Agnė Šimkūnaitė.Tradicinis žvilgsnis į muziką kine. Šiuokart Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kelis kompozitoriaus Nicholo Britelo kūrybos tarpsnius, per muziką atkleidžiančius Amerikos portretą skirtingų režisierių kūryboje.Rubrikos „Be kaukių“ pašnekovės Unės Kaunaitės biografijoje – trys parašytos knygos, Kembridžo universitete baigtos studijos, ketveri metai dirbant Ministro Pirmininko patarėja, ir atsakingos „Edu Vilnius“ vadovės pareigos. Pokalbis – apie tai, koks turėtų būti pažangus švietimas, meilę knygoms ir gimtajam Vilniui.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Predrasuda - neracionalni i nefer stav ili osećanje, formirano bez dovoljno razmišljanja ili znanja, navodi Kembridž rečnik. Leči se, dakle, dovoljnim izlaganjem i informisanjem o onome prema čemu imamo predrasude. Kao na primer - osobe sa mentalnim poteškoćama. U 94. epizodi težićemo da vas izšuškamo iz zone konfora, razbijemo koju predrasudu i predstavimo par rešenja za ove probleme. Fond LICEULICE od 2010. godine pruža direktnu podršku marginalizovanim grupama, s ciljem njihove veće socijalne i ekonomske uključenosti. Oni svoj program realizuju na principima socijalnog preduzetništva. List izlazi jednom mesečno, a pola zarade ide direktno prodavcu. Jedan od prodavaca je David iz Novog Sada, koji već duže od dve godine prodaje ovaj list. Magazin LiceUlice omogućio je Davidu da zaradi dodatni dinar, ali i ponovo formira mrežu podrške koju je ranije imao u udruženju ULOP. David kaže da ljudi kojima prodaje časopis reaguju potpuno različito - neki su veoma raspoloženi da ga saslušaju, dok drugi umeju da budu i neprijatni. On za podkast Reaguj! prepričava najlepši i najgori deo svog posla. “Komunikacija sa ljudima koji su veoma prijatni, koji se zaiteresuju za časopis, to je bolji deo posla. Međutim, dešava se nekada ređe, taj lošiji deo posla, kada neko počne da viče na vas, zove konobara da interveniše. Čak sam imao prilike i jednom u Sremskim Karlovcima, ženu ništa nije interesovalo, još je zvala konobara da me propusti kroz šake”, prepričava David. Naučna saradnica na Odseku za psihologiju Filozofskog fakulteta u Novom Sadu i programska direktorka MentalHub-a Milica Lazić objašnjava sa kojim se stereotipima najčešće susreću ljudi sa mentalnim poteškoćama. To su uglavnom stereotipi koji su zasnovani na nekim pogrešnim uverenjima o tome šta određena dijagnoza znači i u kojoj meri je funkcionisanje te osobe oštećeno samo zato što ima neku određenu dijagnozu. “Postoje određeni stereotipi na primer da su osobe sa dijagnozom agresivnije od drugih ljudi, što istraživanja ne pokazuju. Takođe, postoje neka implicitna verovanja da osobe koje imaju određenu psihijatrijsku dijagnozu u stvari ili nisu sposobne za rad ili nisu sposobne da dugoročno budu istrajne u nekom svom radu i zbog toga se javlja problem sa zapošljavanjem u ovoj vrsti populacije”, objašnjava Lazić i dodaje da je i izolacija deo posledica predrasuda, koje ostavljaju dodatni otisak na mentalno zdravlje bilo koga. Protiv stereotipa se možemo boriti, pre svega edukacijom. Međutim, kako naglašavaju Jovana Ćojder i Tamara Musić iz Udruženja građana “Patrija” koje sarađuje na časopisu “LiceUlice”, samo informisanje o ovim problemima često nije dovoljno. Međutim, i kontakt je jedna od izuzetno važnih elemenata u borbi protiv predrasuda. “Kombinacija je jako važna, jer može se desiti kao što vidimo da što se tiče inkluzije u školama, možemo videti da zapravo često dolazi nekada taj kontakt, odnosno to kada dolaze marginalizovane grupe u kontakt sa nekom opštom populacijom, može se desiti da se suprotno potkrepi slika, ukoliko ona nije na određen način regulisana”, navode iz ove organizacije. Dobar primer je i komšinca “Roze kuće” u Velikom Gradištu. “Roze kuća” otvorena je 2017. godine u cilju usklađivanja normativa Srbije i Evropske unije. Ona je postala dom za šest stanovika Ustanove za odrasle i starije “Gvozden Jovančićević” u Velikom Popovcu, u okviru procesa deinstitucionalizacije. Ivan Gojković koji je radio na ovom projektu, prepričava rezultate. “Prva komšinica je bila užasno neprijatna na primer, u Velikom Gradištu. Ona je odbijala svaku komunikaciju sa nama što to radimo. Posle jedno mesec, dva dana mi smo došli tamo, oni piju kafu kod nje. To je neverovatna promena. To je život. I dalje se oni druže. Piju kafu, imaju zajedno mačke, farbaju jaja za Uskrs, imaju aktivnosti, cepaju drva. Idu jedan kod drugog na slave, rođendane, kafe, torte…”, pepričava Gojković. Osim kompletne promene paradigme, društvo na ovaj način dobija i rasterećenje budžeta, navodi Gojković. “Zašto društvo, država plaća od poreza taj smeštaj, ako taj čovek može da zaradi. A usluga stanovanja u zajednici je ovako veća cena, a kako prolaze godine, ta cena kreće da pada - zato što se jačanjem njihovih kapaciteta smanjuje nivo podrške”, objašnjava naš sagovornik i dodaje da je država previdela korist ovog projekta i da još 260 korisnika samo u Velikom Popovcu čeka da bude deinstitucijalizovano. Podkast pripremile Iva Gajić, Sanja Kosović, Irena Čučković i Sanja Đorđević. Podkast je nastao u okviru projekta „Povezivanje: ka većoj vidljivosti organizacija civilnog društva i većem učešću građana“, koji realizuje Fondacija Ana i Vlade Divac uz podršku Balkanskog fonda za demokratiju Nemačkog Maršalovog fonda SAD (BTD).

Raidījuma Krustpunktā Lielās intervijas viešņa ir pētniece, ar kuru bieži sazināmies raidījumā "Divas puslodes", kas ir veltīts starptautiskajiem notikumiem. Parasti pieteikums īss - Maršala fonda pētniece vai eksperte Kristīne Bērziņa. Klausītāju vairums pat nenojauš, ka tajā brīdī mēs esam sazvanījušies ar Vašingtonu. Fakts, ka viņu bieži varam redzēt citētu un intervētu arī pasaules vadošajos medijos, kā "Washington Post", "The New Your Times" vai "Financiale Times", kanālos BBC, Deutsche Welle, pats par sevi ir interesants. Līdz ar to var teikt, ka viņa ir viena no zināmākajām latvietēm starptautisko notikumu analīzē. Izglītību politikas zinātnē un starptautiskajās attiecībās viņa ir ieguvusi gan prestižajā Jēlas universitātē, gan Kembridžas universitātē. Bez angļu un vācu valodas viņa zina arī krievu, franču valodu, protams, arī latviešu valodu. Raidījuma viešņa - Savienoto Valstu Vācijas Maršala fonda Ģeopolitiskās nodaļas vadītāja vecākā eksperte Kristīne Bērziņa.    

Vilius Bartninkas - filosofijos daktaras, TSPMI fakulteto dėstytojas, Vilius Magistrą bei Doktarantūrą baigė Kembridže. Podkasto metu pakalbėjom apie senuosius filosofus, pagrindines jų idėjas bei apie pačią filosofiją, gyvenimo prasmę bei daugiau.

Mihajlo Popesku, marketing naučnik i nekadašnji direktor istraživanja u kontroverznoj Kembridž analitici, gost je nove epizode podcasta "Život na srpskom". Popesku nam otkriva zašto je prihvatio posao u kompaniji Kembridž analitika, i to nakon afera s Donaldom Trampom i Bregzitom, i objašnjava kako zapravo ceo taj sistem funkcioniše. Odgovara na teorije zavere o prisluškivanju preko mobilnih i čipovanju kroz vakcine. Iz svog ugla daje korisne savete o tome kako koristiti društvene mreže, pojašnjava našu ulogu u tom svetu i posle ovog razgovora znaćete da li nas prate, kako i zašto. Autorka podcast "Život na srpskom" je Ana Kalaba.

Nuo Johanneso Brahmso „saldžios nuodėmės“ iki jauno islando kompozitoriaus Viktoro Orri Árnasono debiuto, nuo Krzysztofo Pendereckio kvartetų, iki parašiutininko programuotojo džiazmeno iš Izraelio Roy‘aus Moro ir išskirtinių vargonų Kembridže, kuriuos prakalbino Thomas Trotteris. Nuo Zoltano Kodály ir Antonino Dvořáko iki nuostabaus Mocarto įrašo! Visa tai itin gausios muzikinės leidybinės naujienos „Kitame laike“. Su Domanto Razausko komentarais, pristatymais ir muzikiniais pavyzdžiais.Ved. Domantas Razauskas

„Keturi milijonai“: virusologė iš Kembridžo universiteto Ingrida Olendraitė – apie profesinį kelią ir pomėgius.Trečdalis Lietuvos medikų norėtų išvykti dirbti į užsienį, rodo naujas Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto užsakytas tyrimas. Apklausą atlikusių „Spinter tyrimų” vadovas Ignas Zokas, Lietuvos medikų sąjūdžiovaldybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.LRT Faktai: mitai ir tiesa apie galimybių pasą.Kiek šiemet galime tikėtis uodų ir kodėl jie svarbūs gamtai? Pokalbis su kraujasiurbių tyrinėtoja Rasa Bernotiene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Svarbus pokalbis. Kembridžo universiteto mokslų daktarė, virusologė Ingrida Olendraitė sako, kad per drąsu sakyti, kad jau pandemijos pabaiga.Ved. Deividas Jursevičius

Viņš ir jauns čalis, kurš vēl nesen Latviju pārstāvēja starptautiskās olimpiādēs, tad turpināja mācības Kembridžā, studējis epidemioloģiju un imunoloģiju un vadību, pandēmijas laikā strādājis Slimību profilakses un kontroles centrā, tagad - pretrunīgi vērtētajā Vakcinācijas birojā. Krustpunktā Lielā intervija ar vakcinācijas procesa koordinatoru Vakcinācijas birojā Ņikitu Trojanski.

Viņš ir jauns čalis, kurš vēl nesen Latviju pārstāvēja starptautiskās olimpiādēs, tad turpināja mācības Kembridžā, studējis epidemioloģiju un imunoloģiju un vadību, pandēmijas laikā strādājis Slimību profilakses un kontroles centrā, tagad - pretrunīgi vērtētajā Vakcinācijas birojā. Krustpunktā Lielā intervija ar vakcinācijas procesa koordinatoru Vakcinācijas birojā Ņikitu Trojanski.

Cilvēka un dabas attiecības. Vispirms stāsts par to, kā pēdējos gados arī cilvēka darbības rezultātā mainījusies pavasara plūdu norise. Aizvadītajā nedēļā Gaujā pie Carnikavas novērots otrais augstākais ūdens līmenis pavasara palos kopš 1934.gada. Bez plūdu radītā posta cilvēku īpašumiem, tie ir īpaši būtiski dabai kopumā – upēm, jūrai, palieņu pļavām un tur mītošām augu, putnu un zivju sugām. Taču pavasaru palu izraisīti plūdi pēdējās desmitgadēs kļuvuši arvien retāki. Plašāk par tematu stāstīs botāniķe Agnese Priede, zinātniskā institūta BIOR pētnieks, ihtiologs Ivars Putnis un hidroloģe Līga Klints. Un saruna par bioloģiskās daudzveidības ekonomiku un to, vai tā var būt pamats gan ekonomisko, gan dabas interešu līdzāspastāvēšanai. Kas ir bioloģiskās daudzveidības ekonomika un vai tāda, ņemot vērā, ka bieži domājam par dabu un ekonomiku kā pretnostatītiem jēdzieniem, maz ir iespējama? Nesen Londonā publicēts Kembridžas Universitātes  profesora Parta Dasgupta ziņojums par bioloģiskās daudzveidības ekonomikas ideju. Par kompromisiem un līdzāspastāvēšanu arī runājam raidījuma Zināmais nezināmajā. Skaidro Latvijas Bankas padomes padomnies, ilgtspējas virziena vadītājs Edvards Kušners un Latvijas Dabas fonda padomes locekle Inga Račinska.  

Podkāsta "Eiropas diena" pirmajā raidījumā padziļināti pievēršamies diviem tematiem – Skotijas neatkarības jautājumam, kuru atkārtoti aktualizējis "Brexit" un skotu vairākuma vēlme palikt Eiropas Savienībā, kā arī nule sāktā Portugāles prezidentūras ES padomē termiņa prioritātēm, kuras ietekmēs ikvienu eiropieti. Skotu viedokli "Delfi" skaidro Kembridžas Universitātes pasniedzēja un Skotu Eiropas izpētes centra vadītāja Kirstija Hadža, bet gaidāmo prezidentūras pusgadu palīdz izprast kāda augsta Portugāles prezidentūras amatpersona.

Apie SARS-CoV-2 virusą mokslininkai žino labai daug, bet ta informacija tik patvirtina, kad turime kuo labiau saugotis ir elgtis atsakingai visi, sako Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė.Laidoje mokslininkė paaiškina, kas yra žinoma apie imuninį atsaką, kada didžiausia tikimybė užkrėsti kitą, ar reikia nerimauti dėl viruso mutacijų ir ar galima užkirsti kelią kitų virusų protrūkiams.Ved. Sigita Vegytė

Lietuva daugiau nei keturias savaites gyvena antrame karantine, kurio tikslas – stabdyti epidemijos plitimą. Tačiau nepaisant vis griežtinamų priemonių, naujų koronaviruso atvejų skaičiai muša vis naujus antirekordus. Per lapkritį šalyje registruota 43 proc. daugiau mirčių, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ko reikia, kad karantinas veiktų?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, Sveikatos ekspertų tarybos narys, duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius, Ispanijos Leridos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas Mindaugas Gudelis, Karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė, viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis, Kembridžo universiteto doktorantė, virusologė Ingrinda Olendraitė.Ved. Rasa Tapinienė

Kinijos statistika rodo, kad ši šalis suvaldė koronavirusą, Tai paskatino gandų ir netikrų naujienų bangą, kad pandemija praeis savaime. Tačiau ekspertai aiškina, kad tai netiesa. Pasak jų, Kinijoje taikomos itin griežtos viruso valdymo priemonės, kurios ir padeda sumažinti pandemijos plitimą.Pasaulinėms kompanijoms paskelbus apie sėkmingai baigiamas kurti vakcinas nuo koronaviruso, šalies specialistai sako, kad nebus taip lengva jas atsivežti į Lietuvą. Dvi iš trijų vakcinų turi būti gabenamos keliasdešimties laipsnių šaltyje–kol kas tokių šaldytuvų pas mus nėra.Kuo kuriamos vakcinos skiriasi viena nuo kitos, ką reikės žinoti norintiems pasiskiepyti, pasakoja Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, kuris pats dalyvauja vienos iš kuriamų vakcinų bandymuose.Užsienio įvykių apžvalgą rengia Lukas Kivita.Vyriausybei ir toliau raginant atsisakyti dujų balionų daugiabučiose, panašu, kad kaimų gyventojai tokiais balionais turės naudotis dar ilgai. Bet ar visuomet saugiai? Apie ką tik įvykusią nelaimę pasakoja viename Šiaurės Lietuvos kaimų gyvenantis Valentinas–prieš kelias dienas, sprogus dujų balionui, sudegė jo namai. Komentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Techninės priežiūros departamento direktorius Andrius Daščioras,Verslininkai kritikuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirinktas priemones skatinti užsienio investicijas į mokslinius tyrimus. Apie tai rubrikoje „Verslo laikas“ pasakoja Darius Matas.„Ryto garsų“ eteryje–Prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius.Suomijoje gyventojų gerokai daugiau, bet koronavirusu užsikrėtė mažiau žmonių, nei Lietuvoje. Ko galime pasimokyti iš suomių, pasakoja Lietuvos radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.Savaitės komentaro autorius–„Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Edvardas Kubilius

Šajā piektdienā ar jums kopā ir Laura, kuru uz izbrīnu paķēra grafoloģe Anita Millere. Uzrakstīju uz lapas pāris vārdus un Anita skaļi izstāstīja visas manas labās un sliktās īpašības, kas kā zibens no skaidrām debesīm izskrēja cauri iekšām. Pateica, ka burta (kura, vairs neatceros) izliekums norāda uz to, ka es neesot saimnieciska, nākamajā dienā es stāvēju pie plīts un par spīti sev (un gan jau ka arī viņai) cepu ābolmaizi. Atkārtojums nav sekojis. Tad jau laikam daļa taisnības tur ir. Šoreiz par rokrakstiem, bet ne tikai. Par to, kā 16 gadu vecumā var policijas iecirknī var sarunāt studijas Kembridžā, par piecām augstākajām izglītībām, par slimību un izveseļošanos, par neticamiem rokrakstu stāstiem, par psiholoģiju un par dzīvi, kādu dažreiz apraksta tikai grāmatās.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1531 užsikrėtimo koronaviruso atvejis, mirė 13 žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Austina Vžesniauskaitė sako, kad maždaug pusės užsikrėtimų dar nespėta ištirti.Po Vilnių pasidairęs Mindaugas Laukagalis pasakoja, kaip žmonės dėvi veido kaukes.Kokias pasekmes sau ir kitiems turi kaukių nedėvėjimas, aiškina Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė.Nemažėjančio žmonių judumo pasekmė–viruso plitimas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Ramunė Kalėdienė.Naujajame Seime pirmasis politinis pasipešiojimas dėl vicepirmininko posto Andriui Mazuroniui. Komentuoja Karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.Kokiais žmogaus teisių pažeidimai skundžiasi per pirmąjį karantiną priverstinai izoliuoti žmonės, pasakoja Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius.Kas užteršė Klaipėdos uosto akvatoriją, aiškinasi Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius,Ved. Lavija Šurnaitė

Grafoloģes Anitas Milleres karjeras stāsts ir kino sižeta cienīgs kaut vai dēļ tā, kā Anitas aizturēšana policijā rezultējās ar studijām Kembridžā. Anita ir ieguvusi maģistra grādu kriminoloģijas psiholoģijā Cīrihes Universitātē un maģistra grādu neiropsiholoģijā Kembridžas Universitātē. Savā darba ikdienā viņa ir sadarbojusies ar tiesībsargājošām institūcijām ASV, Kanādā, Vācijā, Dānijā, Šveicē, Krievijā, Zviedrijā un daudzās citās valstīs, palīdzot atklāt krimināla rakstura noziegumus. Anitas ekspertīze ir grafoloģija – rokraksta analīzes metode, ar kuras palīdzību ir iespējams precīzi uzzīmēt cilvēka personības portertu un noteikt tā vājās, stiprās puses un rakstura iezīmes. Viņas karjeras ceļš nav bijis viegls, sabiedrība ar grafoloģiju nav pazīstama un to bieži neatzīst par zinātnisku metodi, bet saista ar zīlēšanu, kaligrāfiju utt. Tomēr tas Anitu nav apturējis darīt to, par ko viņas sirds deg.

U epizodi 37. idemo premijerno za Beč! Moja današnja gošča je Sofia Kovačević, pravnica specijalizovana za arbitražno pravo. Sa Sofiom razgovaramo o njenim ranim počecima u rodnom Beogradu, studijama prava u Beogradu i na Kembridžu, arbitražnom pravu i izazovima alternatvnih rešavanja pravnih sporova, ali i životu u jednom od najlepših gradova na svetu. Sofiu možete kontaktirati putem LinkedIn-a: https://www.linkedin.com/in/sofia-kovacevic-8b414383/ Uživajte!

„Alio alio. Lietuvos radijas. Kaunas" – būtent tokiais žodžiais pirmą kartą į savo klausytojus kreipėsi radijo kolegos 1926-ųjų birželio 12 dieną. Koronos karštoji linija – kokia jos ateitis? Lenkija netrukus atidarys sienas. Turkijoje koronavirusas plito itin greitai, tačiau kol kas šalyje išvengta didelio aukų skaičiaus. Verslo naujienos: pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip milijonas aktyvių tinklalaidžių. Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas – apie eksperimentus su vakcinomis. Ved. Rūta Kupetytė.

Pokalbis su trijų vaikų mama, psichologe-psichoterapeute, socialinių mokslų daktare Agne Matulaite. 2014 metais A. Matulaitė apsigynė daktaro disertaciją tema „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“. Ji taip pat yra Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė, Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė ir knygos „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“ autorė.Kalbėjome apie trapią moters tapimo mama pradžią, apie naujo kūdikio ir naujos mamos gimimą ir kodėl sau keliame lubas siekiančius, neadekvačius reikalavimus. A. Matulaitė sako, kad tai – būtent 21 a. „griekas“, kaišiojantis pagalius į ratus. Labai svarbu neužmiršti pasirūpinti savimi ir priimti savo netobulumą. Mokėjimas klysti ypač svarbus šalia augant mažam žmogui, kuris dar tik mokosi gyventi.„Mano pažeidžiamumas leidžia ir vaikui būti pažeidžiamam, priimti savo pažeidžiamumą“, – sako A. Matulaitė.Taip pat nemažai dėmesio pokalbyje skyrėme tėčiams, jų vaidmeniui vaiko auginime, santykiams, kurie neretai pasikeičia ir tampa ypač dinamiški gimus vaikui. Jei pamenate, pačiame pirmame šios tinklalaidės pokalbyje, kuris buvo su psichologe Sigita Valevičiene, kalbėjome, jog didesnė dalis porų gimus vaikui išsiskiria, todėl A. Matulaitės klausiau, kas gali padėti neišsilakstyti į skirtingas puses ir įveikti iššūkius kartu, pabandyti geriau suprasti vienas kitą. Ji sako, kad realiau būtų neišsigąsti santykių dinamiškumo ir galvoti, kad klupsime, kažko nemokėsime, pyksimės ir taikysimės, o ne kad kažkaip stebuklingai tapsime neišskiriamais ir niekada nebesipyksime. Išmokti priimti savo ir kitų netobulumą, leisti sau ir kitam žmogui klysti, atleisti ir judėti toliau.„Su savimi, kaip su naujai gimusiu kūdikiu – ne tik tuo, kuris ant mano rankų, bet ir savimi – reikia elgtis labai švelniai. O ką mes dažnai darome? Įjungiame visą reikalavimų sistemą.“Gyvenimas banguotas kaip jūra, kurioje kartais kyla ir audra. Verta rasti tose bangose savo vietą, pagauti jų ritmą. „Jeigu esu žuvis, kas man yra būti savo pačios vandeny?“, – klausia A. Matulaitė, kalbėdama apie siekį būti savo komforto zonoje.Jaukaus klausymo! Labai lauksiu jūsų minčių ir pasidalinimų.P.S. Džiugi žinia! Pradedame bendradarbiauti su naujienų portalu 15min.lt, tad netrukus jų platformoje KLAUSYK bus galima rasti visus pokalbius, o taip pat ir naujų pokalbių pristatymus 15min.lt. Kaip ir iki šiol, pokalbius pirmieji išgirs Patreon rėmėjai. Kviečiu tapti bendruomenės dalimi: https://www.patreon.com/kalbamamosNuotraukos autorė Živilė Zimnickaitė

Gost novog Radio Karantina je sociološkinja iz Kembridža Jana Baćević. U kontekstu pandemije, sa njom razgovaramo o odnosu "struke" i politike, o uticaju neoliberalizma na zdravstvo i o propuštenim lekcijama iz prethodnih epidemija.

Tokį karantiną išgyvename pirmą kartą, todėl nebuvo galima numatyti, kaip žmonės reaguos – sako Kembridžo universiteto mokslininkas dr. Valdas Noreika. Jis kartu su keliais tūkstančiais kitų mokslininkų iš beveik 50 valstybių vykdo bendrą tyrimą – aiškinasi, kaip žmonės jaučiasi per pandemiją, ar pasitiki savo vyriausybe bei kitomis institucijomis ir kaip savijauta keičiasi pendemijai vystantis.Lietuvių suburta įmonė „UVIRESO“ kuria apsauginę veido kaukę su ultravioletinių spindulių filtru. Tikimasi, kad ši technologija beveik šimtu procentų sunaikins koronavirusą – tiek įkvepiant orą, tiek ir iškvepiant. Apie tai pasakoja įmonės generalinis direktorius, idėjos iniciatorius fizikas Jonas Klimantavičius ir projektų vadovas ekonomistas Adomas Klimantas. Tuo metu JAV bioinžinierius Jimas Collinsas su komanda bando sukurti apsauginę kaukę, kuri akimirksniu parodytų, ar ją užsidėjęs žmogus serga koronavirusu. Kiek ši idėja reali ir plačiai pritaikoma – komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas dr. Dalius Ratautas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Balandžio 23 dieną laidoje „TIEK ŽINIŲ: kalba daktaras“ pokalbis su Kembridžo ligoninėje dirbančiu gydytoju Roku Tamošausku apie tai, kaip ateityje gali vystytis šis koronavirusas ir kaip atrodo darbas per pandemiją didelėje Didžiosios Britanijos ligoninėje. --- Laikykitės, medikai! Mūsų medikai susiduria su grėsme savo ligoninėse. Siaučiant virusui jie ne tik patys rizikuoja susirgti, bet ir būdami šalia sergančių gali tapti užkrato nešiotojais. Daugybė Lietuvos medikų šiandien dirba be apsaugos priemonių, nes jų tiesiog neturi. „Laisvės TV” skatina burtis ir paremti tuos, kurie dirba pirmose fronto linijose kovoje su koronavirusu. Registruokitės ir pasidalinkite savo turimomis medicininėmis priemonėmis su medikais: http://bit.ly/2UdB22l Taip pat galite skirti piniginę paramą už kurią mes nupirksime regionų ligoninėms reikalingų priemonių: VšĮ Laisvės TV LT16 7300 0101 5692 7144 Swift: HABALT22 Aukojimo paskirtis: Laikykitės, medikai! Turmasis paramos numeris: 1880 parama 2 eurai. Daugiau apie projektą: https://apiekorona.lt/laikykitesmedikai/

Pokalbis su Kembridže dirbančia virusologe Inrida Olendraite. Kiek iš viso žmonių užsikrės koronavirusu ir kokius vaistus naudoti pirmiausia?Vedėjas Deividas Jursevičius.

Satori podkāsts "Sargiet galvas!" ir veltīts zinātnei, sabiedrībai un politikai Latvijā un Eiropā. Jau sengrieķu filozofs Platons bija pārsteigts par to, cik izvēlīgi ir cilvēki attiecībā pret to, ar ko baro savu ķermeņi, bet neizvēlīgi, izvēloties barību dvēselei un prātam. Šajā podkāstā politologs, Eiropas Parlamenta deputāts Ivars Ijabs un zinātnes popularizētājs Vents Zvaigzne sargās savas un mūsu galvas no mītiem, pasakām un sazvērestības teorijām par zinātnes un tehnoloģiju nākotni. Katra podkāsta viesis būs kāds Latvijas zinātnieks.  Šī raidījuma viesis Mārcis Pinnis ir ieguvis datora runas, teksta un interneta tehnoloģiju maģistra grādu Kembridžas Universitātē, aizstāvējis datorzinātņu doktora grādu Latvijas Universitātē, izstrādā valodas tehnoloģijas mašīntulkošanas risinājumiem un runas atpazīšanai, plašākā kontekstā – palīdz radīt mākslīgā intelekta tehnoloģijas. Mārcis Pinnis ir vadošais pētnieks valodas tehnoloģiju uzņēmumā “Tilde” un docē mākslīgā intelekta kursu Ekonomikas un kultūras augstskolā. Par vienu no nozīmīgākajiem zinātnes sasniegumiem 2018. gadā Latvijas Zinātņu akadēmija atzina Mārča Piņņa un viņa kolēģu izstrādātu jaunu mašīntulkošanas tehnoloģiju, kas balstās neironu tīklu dziļās mašīnmācīšanas metodēs un ir īpaši piemērota tulkošanai latviešu un citās mazajās valodās.  Projektu finansiāli atbalsta Eiropas Parlamenta grupa "Renew Europe". 

Šeštojoje „Klausiame daktaro" serijoje kalbinome VU TSPMI dėstytoją, Kembridžo universiteto daktarą Vilių Bartninką. Įdomus pokalbis apie Platono tyrimus, sveiko proto metodo taikymą bei atsakymas į vieną svarbiausių filosofinių klausimų – Heraklis ar Ksena? Nauja serija – jūsų dėmesiui!

Apie grįžusius gyventi į Lietuvą. Jie baigė prestižinius užsienio universitetus, padarė karjeras svetur, tačiau grįžo į Lietuvą. Paskutinę metų dieną kalbėsime apie viltį ir tikėjimą, gyvenant ir dirbant Lietuvoje. Studijoje svečiuosis du Lietuvos talentai – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis ir Lietuvos banko Tyrimų centro direktorius dr. Povilas Lastauskas.L. Tarasonis į Lietuvą grįžo iš Prancūzijos – Paryžiaus ekonomikos mokykloje baigė ekonomikos doktorantūrą.P. Lastauskas prestižiniame Jungtinės Karalystės Kembridžo universitete įgijo daktaro laipsnį, šiame universitete dirbo studijų direktoriumi.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Apie grįžusius gyventi į Lietuvą. Jie baigė prestižinius užsienio universitetus, padarė karjeras svetur, tačiau grįžo į Lietuvą. Paskutinę metų dieną kalbėsime apie viltį ir tikėjimą, gyvenant ir dirbant Lietuvoje. Studijoje svečiuosis du Lietuvos talentai – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslo prodekanas dr. Linas Tarasonis ir Lietuvos banko Tyrimų centro direktorius dr. Povilas Lastauskas.L. Tarasonis į Lietuvą grįžo iš Prancūzijos – Paryžiaus ekonomikos mokykloje baigė ekonomikos doktorantūrą.P. Lastauskas prestižiniame Jungtinės Karalystės Kembridžo universitete įgijo daktaro laipsnį, šiame universitete dirbo studijų direktoriumi.Ved. Mindaugas Jackevičius.

Suksis 1999-ų metų tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo, lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos naujausi įrašai. Gruodžio 12 d. jis surengs rečitalį „Vaidilos teatre“. Po to skambės Bachų kompozitorių dinastijos motetų šeimos, Johano Sebastiano Bacho vyresniųjų giminaičių motetų, kuriuos giedos Kembridžo „Clare“ koledžo choras, o paskutinį pusvalandį – Bacho choralai ir jų džiaziniai komentarai, kuriuos improvizuoja saksofonininkas Janas von Klewitzas ir pianistas Marcus Burgeris. Ved. Jūratė Katinaitė.

Suksis 1999-ų metų tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojo, lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos naujausi įrašai. Gruodžio 12 d. jis surengs rečitalį „Vaidilos teatre“. Po to skambės Bachų kompozitorių dinastijos motetų šeimos, Johano Sebastiano Bacho vyresniųjų giminaičių motetų, kuriuos giedos Kembridžo „Clare“ koledžo choras, o paskutinį pusvalandį – Bacho choralai ir jų džiaziniai komentarai, kuriuos improvizuoja saksofonininkas Janas von Klewitzas ir pianistas Marcus Burgeris. Ved. Jūratė Katinaitė.

Naujoje „Laikykitės ten“ laidoje kalbame apie Lietuvos partijų ir politikų margučius, o taip pat – apie virtualų ir realų pasaulį sudrebinusį „Cambridge Analytica“ skandalą. Ką „Feisbukas“ išduoda apie mūsų valdžios atstovus? Svečių kėdėse šįsyk – estrados grandas Edmundas Kučinskas bei multitalentų multitalentas Timūras Augucevičius.

Lielbritānijas vadošajās universitātes pēdējos gados pieaudzis to studentu skaits, kuri krāpjas savos akadēmiskajos darbos un pētījumos. Ar šādu problēmu saskaras gan Oksfordas, gan Kembridžas universitātes, kur studenti pamanās “nopirkt esejas”. Akadēmisko darbu nopirkšana ir tikai viens no pārkāpumiem, kurus fiksē universitātes un zinātniskie institūti pasaulē. Ne mazāk aktuāla ir datu falsifikācija, plaģiātisms un daudzas citas akadēmiskā negodīguma izpausmes, vēsta portāls theguardian.com. Arī Latvijā nav sveša problēma, kas saistās ar akadēmisko godīgumu, un temats kļūst arvien aktuālāks, tikai par to vēl maz runājam, atzīst raidījuma dalībnieki. Tajā pašā laikā arvien biežāk ir gadījumi, kad studenti mēdz vērsties pie pasniedzējiem un lūdz palīdzību risināt situācijas, kad grupas ietvaros kāds nestrādā vai veic darbu negodīgi. Zinātnieki, pētnieki, pasniedzēji un citi akadēmisko institūciju darbinieki jau izsenis dažādās sabiedrībās guvuši uzticības garantu – viņu viedokļos ieklausās un viņu darbu novērtē. Vienlaikus zinātnē, līdzīgi kā citās nozarēs, ik pa laikam novērojami pārkāpumi un tad šī uzticēšanās sašķobās. Par akadēmisko godīgumu un biežākajiem pārkāpumiem pētniecībā saruna raidījuma Zināmais nezināmajā. Diskutē Rīgas Tehniskās universitātes asociētā profesore Alla Anohina-Naumeca un Rīgas Stradiņa universitātes Pedagoģiskās izaugsmes centra izveidotāja un vadītāja Nora Jansone-Ratinika un šīs pašas universitātes Studējošo pašpārvaldes akadēmiskā virziena vadītājs Māris Lapšovs.

Pokalbis su Kembridže filosofiją baigusiu ir į Lietuvą grįžusiu Viliumi Bartininku.Demaskuok.lt – nacionalinė iniciatyva, vienijanti žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę kovai su dezinformacija esamu laiku, naudojant moderniausias technologijas. Tai pirmasis toks atvejis ne tik Lietuvoje, bet galimai ir pasaulyje. Pasitelkusi unikaliais algoritmais paremtus įrankius žiniasklaida gali greičiau ir efektyviau reaguoti į pasirodžiusią dezinformaciją bei ją demaskuoti.Ekonomistas Gitanas Nausėda skelbia, ar kandidatuos prezidento rinkimuose.Apie dviračių hobį ir sportą.Ved. Rūta Kupetytė.

Pokalbis su Kembridže filosofiją baigusiu ir į Lietuvą grįžusiu Viliumi Bartininku.Demaskuok.lt – nacionalinė iniciatyva, vienijanti žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę kovai su dezinformacija esamu laiku, naudojant moderniausias technologijas. Tai pirmasis toks atvejis ne tik Lietuvoje, bet galimai ir pasaulyje. Pasitelkusi unikaliais algoritmais paremtus įrankius žiniasklaida gali greičiau ir efektyviau reaguoti į pasirodžiusią dezinformaciją bei ją demaskuoti.Ekonomistas Gitanas Nausėda skelbia, ar kandidatuos prezidento rinkimuose.Apie dviračių hobį ir sportą.Ved. Rūta Kupetytė.

Visa pasaule gavilē - Kembridžas hercogiene dažas stundas pēc dzemdībām jau pozēja fotogrāfiem un izskatījās gandrīz tikpat tieva un bērnu radīšanas neskarta kā pirms tam. Vai tas nozīmē, ka pārējām mātēm vienkārši trūkst gribasspēka? Trešais Džemmas podkāsts par krūtīm un erotiku kopā ar mākslas kritiķi un grāmatas "Daiļās Mātes" autori Janu Kukaini. Mūzika:  Komiku, Disco Cat RoccoW, Musicisexpressionofartthroughthemediumofsound  RoccoW, Nontinde Vendor Theme  Cathy Berberian Surabaya Johnny,  Song of Sexual Slavery Patika podkāsts? Kļūsti par patronu: www.patreon.com/dzemmas_podkasts

Laidos pradžioje apie šįvakar vyksiantį LKO koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.. Justės Janulytės audiovizualinis kūrinys „Smėlio laikrodžiai“ pirmą kartą bus atliktas Paryžiuje, festivalyje „SORS DE CE CORPS!“ Šįvakar LNOBT skambės R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuriame Zentos partiją atliks suomė Miina Liisa Värelä, Eriko – latvis Andris Ludvigs, Dalando – Estijos nacionalinės operos solistas Pavlo Balakin, o pagrindinę Olando – Vokietijoje gyvenantis lietuvis Almas Švilpa. Prancūzų impresionistinės muzikos kūrėjo Claude‘o Debussy mirties 100-osioms metinėms kompanija „Warners Classics“ pristato 3 dalių dokumentinį filmą „Debussy pėdsakais“ ir 33 CD rinkinį – pilną jo kūrinių komplektą.Įžymus birtų chorvedys Steve Cleobury, Kembridžo King‘s koledžo direktorius ir garsoio King‘s Koledžo choro vadovas praneša apie savo atsistatydinimą nuo šių metų rugsėjo. Šiame poste jis dirba 36-us metus. Per tą laiką EMI ir DECCA išleido per 100 šio choro albumų. Krasnojarsko valstybinis operos ir baleto teatras praneša, kad jam suteiktas Dmitrijaus Chvorostovskio vardas.Po to su rubrika „Retro‘ prisiminsime įžymų praėjusio amžiaus pianistą Claudio Arrau, nuo kurio gimimo sukanka 115 metų.Paskutinį pusvalandį klausysimės Dave‘o Brubecko beveik klasikinės muzikos, žinoma, paveiktos džiazo ritmo ir harmonijos.

Laidos pradžioje apie šįvakar vyksiantį LKO koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.. Justės Janulytės audiovizualinis kūrinys „Smėlio laikrodžiai“ pirmą kartą bus atliktas Paryžiuje, festivalyje „SORS DE CE CORPS!“ Šįvakar LNOBT skambės R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuriame Zentos partiją atliks suomė Miina Liisa Värelä, Eriko – latvis Andris Ludvigs, Dalando – Estijos nacionalinės operos solistas Pavlo Balakin, o pagrindinę Olando – Vokietijoje gyvenantis lietuvis Almas Švilpa. Prancūzų impresionistinės muzikos kūrėjo Claude‘o Debussy mirties 100-osioms metinėms kompanija „Warners Classics“ pristato 3 dalių dokumentinį filmą „Debussy pėdsakais“ ir 33 CD rinkinį – pilną jo kūrinių komplektą.Įžymus birtų chorvedys Steve Cleobury, Kembridžo King‘s koledžo direktorius ir garsoio King‘s Koledžo choro vadovas praneša apie savo atsistatydinimą nuo šių metų rugsėjo. Šiame poste jis dirba 36-us metus. Per tą laiką EMI ir DECCA išleido per 100 šio choro albumų. Krasnojarsko valstybinis operos ir baleto teatras praneša, kad jam suteiktas Dmitrijaus Chvorostovskio vardas.Po to su rubrika „Retro‘ prisiminsime įžymų praėjusio amžiaus pianistą Claudio Arrau, nuo kurio gimimo sukanka 115 metų.Paskutinį pusvalandį klausysimės Dave‘o Brubecko beveik klasikinės muzikos, žinoma, paveiktos džiazo ritmo ir harmonijos.

Šis paukštis išsiskiria ne tik savo išvaizda ir mūsų vaizduotės jam priskiriamomis galiomis, bet ir protiniais bei socialiniais gebėjimais – juos tyrinėję Kembridžo universiteto mokslininkai kranklį lygina su šimpanze. Gyvu to įrodymu panevėžiečiams tapo Panevėžio Gamtos mokykloje prieš dvylika metų apgyvendintas kranklys. Tačiau jis įdomus ne vien tik savo ypatingu sugebėjimu, dėl kurio pelno dėmesio ir skanėstų. Jo atsiradimo žmonių rankose istorija kelia daugiau klausimų apie tai, kur yra ta plonytė riba tarp pagalbos ir neatitaisomos žalos laukiniams gyvūnams. Autorė Inga Janiulytė.

Šis paukštis išsiskiria ne tik savo išvaizda ir mūsų vaizduotės jam priskiriamomis galiomis, bet ir protiniais bei socialiniais gebėjimais – juos tyrinėję Kembridžo universiteto mokslininkai kranklį lygina su šimpanze. Gyvu to įrodymu panevėžiečiams tapo Panevėžio Gamtos mokykloje prieš dvylika metų apgyvendintas kranklys. Tačiau jis įdomus ne vien tik savo ypatingu sugebėjimu, dėl kurio pelno dėmesio ir skanėstų. Jo atsiradimo žmonių rankose istorija kelia daugiau klausimų apie tai, kur yra ta plonytė riba tarp pagalbos ir neatitaisomos žalos laukiniams gyvūnams.

Seimo narys Linas Balsys įtartas į darbą Seime atvykęs neblaivus.Medikų atlyginimų didinimas. NATO narės sutarė naudoti kibernetinius ginklus ir taktiką per karines operacijas tam, kad atgrasytų stiprėjančią Rusiją.Tarptautinė diena prieš fašizmą ir antisemitizmą.„Rojaus dokumentų“ istorija: Oksfordo ir Kembridžo universitetų investicijos į naftos išteklių gavyba užsiimančias kompanijas.Kūrybiškumo ir ateities tendencijų konferencija „What's Next?“ Sporto pranešimai.

Kuo patraukli Lietuva grįžtantiems lietuviams?Nusivylimas valstybe skatina jaunimą emigruoti ir savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje. Tačiau vis daugiau žmonių, Vakaruose baigusių mokslus ir ten padirbėjusių, grįžta į Lietuvą. Kuo ji jiems yra patraukli? Kaip Lietuva juos gali pritraukti? Apie tai kalbėsimės su Kembridžo universitetą baigusiu ir kompanijoje „Google“ dirbusiu, o dabar Lietuvoje spektaklį kuriančiu Adu Burkšaičiu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

Kuo patraukli Lietuva grįžtantiems lietuviams?Nusivylimas valstybe skatina jaunimą emigruoti ir savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje. Tačiau vis daugiau žmonių, Vakaruose baigusių mokslus ir ten padirbėjusių, grįžta į Lietuvą. Kuo ji jiems yra patraukli? Kaip Lietuva juos gali pritraukti? Apie tai kalbėsimės su Kembridžo universitetą baigusiu ir kompanijoje „Google“ dirbusiu, o dabar Lietuvoje spektaklį kuriančiu Adu Burkšaičiu bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

„Naujienų pulsas“: britai išrinko Prahą patraukliausiu miestu kultūriniam turizmui; rugpjūčio 25 d. eidamas 79-uosius mirė žymus Donizetti ir Rossini operų dainininkas, italų bosas Enzo Dara; garsus Kembridžo vyrų vokalinis ansamblis „The King‘s Singers“ po 12 bendradarbiavimo metų apsisprendė palikti ne mažiaus garsią prodiuserių kompaniją „Music Productions“; prestižinės Niujorko salės „Carnegie Hall“ spaudos tarnyba praneša, kad spalio 4 d. naująjį sezoną pradės neeiliniu koncertu – scenoje pasirodys dvi fortepijono legendos – džiazo pianistas Chickas Corea ir klasikinės muzikos virtuozas kinų pianistas Lang Langas.Su rubrika „Retro“ klausysimės pianisto ir dirigento Rimo Geniušo įrašų, šiandien jam sukaktų 97-eri. Paskutinį pusvalandį suksis naujausia pianisto Daumanto Kirilausko kompaktinė plokštelė su J. S. Bacho partitomis.

„Naujienų pulsas“: britai išrinko Prahą patraukliausiu miestu kultūriniam turizmui; rugpjūčio 25 d. eidamas 79-uosius mirė žymus Donizetti ir Rossini operų dainininkas, italų bosas Enzo Dara; garsus Kembridžo vyrų vokalinis ansamblis „The King‘s Singers“ po 12 bendradarbiavimo metų apsisprendė palikti ne mažiaus garsią prodiuserių kompaniją „Music Productions“; prestižinės Niujorko salės „Carnegie Hall“ spaudos tarnyba praneša, kad spalio 4 d. naująjį sezoną pradės neeiliniu koncertu – scenoje pasirodys dvi fortepijono legendos – džiazo pianistas Chickas Corea ir klasikinės muzikos virtuozas kinų pianistas Lang Langas.Su rubrika „Retro“ klausysimės pianisto ir dirigento Rimo Geniušo įrašų, šiandien jam sukaktų 97-eri. Paskutinį pusvalandį suksis naujausia pianisto Daumanto Kirilausko kompaktinė plokštelė su J. S. Bacho partitomis.

Sekmadienį Los Andžele išėjo džiazo žvaigždė 76-erių Al Jarreau. Iš Los Andželo pasiekė dar viena svarbi, jau gera žinia: apdovanoti praėjusio sezono „Grammy“ laureatai už geriausius įrašus. Tarp 84 nominacijų – ir kelios skirtos klasikinės muzikos įrašams. Kam nusišypsojo laimė - „Naujienų pulse“. Po to – muzikinė naujiena iš Versalio: atgaivintas Versalio operos teatro inauguracijos spektaklis, skambėjęs XVIII a. per Marijos Antuanetės vestuves.„Retro“: vasario 10-ąją 90-metį atšventė pokario dešimtmečių Amerikos operos žvaigždė Leontyne Price – pirmoji juodaodė operos dainininkė, įžengusi į Niujorko „Metropolitan opera“ sceną.Liūdnasis „Retro“ – Leontyne Price bendraamžis 91-erių švedų tenoras Nicolai Gedda paliko šį pasaulį sausio 8 dieną, tačiau šeima žiniasklaidą apie netektį informavo tik po mėnesio, praėjusį penktadienį. Stabtelėsime Berlyne prie Brandenburgo vartų su J. S. Bacho ir Dave‘o Brubecko muzika bei Kembridže, kur ansamblis „The King‘s Singers“ atlieka „The Beatles“ dainas.

Sekmadienį Los Andžele išėjo džiazo žvaigždė 76-erių Al Jarreau. Iš Los Andželo pasiekė dar viena svarbi, jau gera žinia: apdovanoti praėjusio sezono „Grammy“ laureatai už geriausius įrašus. Tarp 84 nominacijų – ir kelios skirtos klasikinės muzikos įrašams. Kam nusišypsojo laimė - „Naujienų pulse“. Po to – muzikinė naujiena iš Versalio: atgaivintas Versalio operos teatro inauguracijos spektaklis, skambėjęs XVIII a. per Marijos Antuanetės vestuves.„Retro“: vasario 10-ąją 90-metį atšventė pokario dešimtmečių Amerikos operos žvaigždė Leontyne Price – pirmoji juodaodė operos dainininkė, įžengusi į Niujorko „Metropolitan opera“ sceną.Liūdnasis „Retro“ – Leontyne Price bendraamžis 91-erių švedų tenoras Nicolai Gedda paliko šį pasaulį sausio 8 dieną, tačiau šeima žiniasklaidą apie netektį informavo tik po mėnesio, praėjusį penktadienį. Stabtelėsime Berlyne prie Brandenburgo vartų su J. S. Bacho ir Dave‘o Brubecko muzika bei Kembridže, kur ansamblis „The King‘s Singers“ atlieka „The Beatles“ dainas.

Mārtiņš Vaivars: "Nav nekādas maģijas [..] vienkārši salauz kaut kādu lietu izdarāmos vienumos un [..] pašam ir jāiet un kaut kas jādara." === Mārtiņš Vaivars ir absolvējis Oksfordas universitāti, kurā viņš mācījās politiku, ekonomiku un filozofiju. Pēc Oksfordas Mārtiņš pavadīja divus gadus Londonā, kur viņš strādāja biznesa konsultāciju uzņēmumā LEK consulting. Kad 2014. gadā Mārtiņš atgriezās Latvijā, viņš kļuva par Infogr.am finanšu direktoru. Tagad Mārtiņš ir līdzdibinājis un vada uzņēmumu Toneboard, kas izmanto balss analīzes tehnoloģiju, lai finanšu instrumentus padarītu pieejamākus cilvēkiem, kuriem vēl nav bijusi iespēja izveidot uzticamu kredītvēsturi. Šogad Toneboard bija viens no 14 uzņēmumiem, 700 pieteikumu konkurencē, kura dalību apstiprinājā Startup saunas biznesa akseleratoram. Paralēli tam, Mārtiņš ir atzīts debatētājs. Savas aktīvās debatēšanas laikā Mārtiņš ir bijis starp top trīs labākajiem runātājiem Eiropas universitāšu debašu turnīrā un Oksfordas debašu turnīrā un ir uzvarējis Kembridžas debašu turnīrā. Mārtiņš ir līdzdibinājis Latvijas Debašu asociāciju un darbojas tās projektā QUO tu domā?, kura vīzija sevī ietver šo: Latvija, kurā visi iedzīvotāji spēj skaidri, argumentēti un pārliecinoši aizstāvēt savu viedokli un nekautrējas to darīt, kad tas ir svarīgi. 00:00 - Ievads par Mārtiņu. 02:05 - Mārtiņa dzīve no pirmās līdz divpadsmitajai klasei. 03:03 - Hip Hopa loma Mārtiņa dzīvē. 04:32 - Kā Mārtiņa basketbola treniņi ietekmēja viņa atzīmes un, ko izdarīja viena no Mārtiņa skolotājām, lai labotu situāciju. 06:36 - Otra Toneboard dibinātāja Vladimira Murevica netipiskā pieredze stājoties Kembridžā. 08:17 - Kā debates nonāca līdz Latvijai. 10:08 - Kā Mārtiņš nonāca līdz debatēm. 12:20 - Kāds ir britu parlamentāro debašu formāts un ko Mārtiņam un man iemācījusi debatēšana. 22:15 - Kas, pēc Mārtiņa domām, veicināja Mārtiņa debašu prasmi. 24:33 - Mārtiņa ceļš līdz Oksfordai un veids kā līdz tai nokļūt. 28:11 - Kādas kliķes ir Oksfordā. 30:05 - Vai ir vērts mācīties filozofiju (vai kā saka Mārtiņš: "filosofiju")? 33:21 - Kādas ir atšķirības attieksmē pret studijām starp Rīgas Ekonomikas augstskolas un Oksfordas studentiem. 37:26 - Kādi bija Mārtiņa pienākumi strādājot Infogr.am finanšu direktora lomā. 39:07 - Mārtiņa raksturojums Ulda Leiterta darba stilam. 41:07 - Mācības, ko Mārtiņš guvis strādājot ar Uldi. 42:44 - Atšķirības starp darbu korporatīvajā un startup vidē. 49:51 - Kas ir Startup Sauna un kā tā norit. 50:58 - Mārtiņa ieteikumi tiem, kuri grib tikt līdz Startup Saunai. 53:56 - Vertīgākās mācības, ko Mārtiņš Guva Startup Saunā. 55:23 - Ko dara Toneboard. 56:16 - Ko dara QUO Tu domā? 58:23 - Kā podkāsta klausītāji var iesaistīties QUO Tu domā? iniciatīvās, apmeklēt QUO Tu domā? pasākumus vai lasīt online debates. 01:02:08 - Par Eiropas Universitāšu debašu čempionātu un Rīgas kandidatūru būt šī čempionāta organizatoram 2018. gadā. 01:05:28 - Kā Mārtiņš izvēlas grāmatas, ko lasīt. 01:06:55 - Mārtiņa mīļākās grāmatas. 01:10:26 - Veidi kā saglabāt fokusu uz veicamo darbu. 01:11:11 - Divas lietas kas Mārtiņam visvairāk palīdzējušas paveikt darbu. 01:14:01 - Kas ir labākais padoms, ko Mārtiņš ir saņēmis. 01:16:02 - Kas ir spēcīgākais Mārtiņa motivators. 01:17:47 - Vai ir kaut kas kam Mārtiņš tic, ko viņš nevar pierādīt. 01:19:18 - Par ko Mārtiņš ir optimistisks. 01:20:35 - Mārtiņa aicinājums publikai. Mārtiņš twiterī: @Martins_Vaivars Juris twiterī: @JurisBaltacs

Kuo šiandien gali būti įdomios Petro Dirgėlos idėjos? „Pradžioje atradau patį žmogų, tik po to knygas. Pirmas pokalbis su P. Dirgėla buvo keistas, nagrinėjome istorinius, politinius klausimus. Jo mintys suskambėjo mano galvoje, norėjau, kad jos liktų jaunesniems žmonėms, kurie turi jau visai kitokį santykį su valstybe“, – sako filosofas Vilius Bartninkas, parengęs pokalbių su P. Dirgėla knygą „Apie Karalystę“.P. Dirgėla – įdomus, tačiau gana menkai žinomas lietuvių autorius, kurio vienas didžiausių kūrinių „Karalystės ciklas“, sudarytas net iš 14 knygų ciklo. P. Dirgėla tekstuose detaliai apmąsto valstybės sampratą, tačiau daugybė įvykių, simbolių, metaforų, veikėjų lemia, kad jo kūrinius skaityti sudėtinga. Tad ar pasirinkdamas tokią formą autorius „nepasmerkė“ savo kūrybos būti literatūros paraštėse? Kas dėjosi P. Dirgėlos galvoje? Jeigu autoriaus knygos tokios sudėtingos ir reikalauja daug skaitytojo darbo, kuo vis dėlto jos gali būti įdomios ir naudingos šiandien? Apie tai kalbėsime su Kembridžo universitete disertaciją rašančiu V. Bartninku.

Kuo šiandien gali būti įdomios Petro Dirgėlos idėjos? „Pradžioje atradau patį žmogų, tik po to knygas. Pirmas pokalbis su P. Dirgėla buvo keistas, nagrinėjome istorinius, politinius klausimus. Jo mintys suskambėjo mano galvoje, norėjau, kad jos liktų jaunesniems žmonėms, kurie turi jau visai kitokį santykį su valstybe“, – sako filosofas Vilius Bartninkas, parengęs pokalbių su P. Dirgėla knygą „Apie Karalystę“.P. Dirgėla – įdomus, tačiau gana menkai žinomas lietuvių autorius, kurio vienas didžiausių kūrinių „Karalystės ciklas“, sudarytas net iš 14 knygų ciklo. P. Dirgėla tekstuose detaliai apmąsto valstybės sampratą, tačiau daugybė įvykių, simbolių, metaforų, veikėjų lemia, kad jo kūrinius skaityti sudėtinga. Tad ar pasirinkdamas tokią formą autorius „nepasmerkė“ savo kūrybos būti literatūros paraštėse? Kas dėjosi P. Dirgėlos galvoje? Jeigu autoriaus knygos tokios sudėtingos ir reikalauja daug skaitytojo darbo, kuo vis dėlto jos gali būti įdomios ir naudingos šiandien? Apie tai kalbėsime su Kembridžo universitete disertaciją rašančiu V. Bartninku.

Kembridžo ir Vilniaus universitetų bibliotekų lobiai.Ištraukti iš vėsių, kruopščiai prižiūrimų saugojimo kamerų plačiajai visuomenei dabar pasiekiami Charleso Darwino rankraščiai ir eskizai, Isaaco Newtono „Principia Mathematica“ kopija su jo paties komentarais, 9-ojo amžiaus ranka rašytas Koranas bei, galima sakyti, dvi vienos brangiausių knygų pasaulyje – Gutenbergo biblija ir ankstyviausias Williamo Shakespeare‘o pjesių rinkinys. Šešių šimtų metų įkūrimo sukaktį mininti Kembridžo universiteto biblioteka su plačiąja visuomene dalijasi savo vertingiausiais saugomais eksponatais ir tikisi lankytojus taip pat įkvėpti dideliems darbams.Vilniaus universiteto biblioteka saugo ne mažiau svarbias mūsų istorijai knygas. 2016-aisiais, kurie paskelbti Bibliotekų metais, kalbamės apie Kembridžo bibliotekos ir seniausios Lietuvos bibliotekos istorinius turtus.

Kembridžo ir Vilniaus universitetų bibliotekų lobiai.Ištraukti iš vėsių, kruopščiai prižiūrimų saugojimo kamerų plačiajai visuomenei dabar pasiekiami Charleso Darwino rankraščiai ir eskizai, Isaaco Newtono „Principia Mathematica“ kopija su jo paties komentarais, 9-ojo amžiaus ranka rašytas Koranas bei, galima sakyti, dvi vienos brangiausių knygų pasaulyje – Gutenbergo biblija ir ankstyviausias Williamo Shakespeare‘o pjesių rinkinys. Šešių šimtų metų įkūrimo sukaktį mininti Kembridžo universiteto biblioteka su plačiąja visuomene dalijasi savo vertingiausiais saugomais eksponatais ir tikisi lankytojus taip pat įkvėpti dideliems darbams.Vilniaus universiteto biblioteka saugo ne mažiau svarbias mūsų istorijai knygas. 2016-aisiais, kurie paskelbti Bibliotekų metais, kalbamės apie Kembridžo bibliotekos ir seniausios Lietuvos bibliotekos istorinius turtus.

„Jei manęs paklaustumėt: ar tu tikras, kad tai pavyks? Aš negalėčiau atsakyti, kad esu absoliučiai tikras. Tačiau jei paklaustumėt, ar turėtume pabandyti, atsakyčiau, kad nieko nedaryti ir palikti tokią riziką ateities kartoms yra neįmanoma“, – taip interviu LRT radijui apie pasaulio mokslininkų raginimus atsisakyti iškastinio kuro ir sustabdyti klimato kaitą kalba prof. Anilas Markandyja iš Baskų klimato kaitos centro Ispanijoje. „Todėl priimdami sprendimus didelio netikrumo sąlygomis vadovaujamės vadinamuoju atsargumo principu. Jis yra daugelio klimato kaitos valdymo politikos priemonių pagrindas“, – priduria jis.Prof. A. Markandyja yra Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius. 2007 m. drauge su kitais Jungtinių tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos mokslininkais ir su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi, Alu Goru jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Kembridžo universitetas šį aplinkosaugos ekonomistą yra įtraukęs į 50-ies įtakingiausių darnaus vystimosi mąstytojų sąrašą. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika. Lietuvoje jis lankėsi Kauno technologijos universiteto kvietimu.Nuotrauka: Prof. Anilas Markandya. Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Jei manęs paklaustumėt: ar tu tikras, kad tai pavyks? Aš negalėčiau atsakyti, kad esu absoliučiai tikras. Tačiau jei paklaustumėt, ar turėtume pabandyti, atsakyčiau, kad nieko nedaryti ir palikti tokią riziką ateities kartoms yra neįmanoma“, – taip interviu LRT radijui apie pasaulio mokslininkų raginimus atsisakyti iškastinio kuro ir sustabdyti klimato kaitą kalba prof. Anilas Markandyja iš Baskų klimato kaitos centro Ispanijoje. „Todėl priimdami sprendimus didelio netikrumo sąlygomis vadovaujamės vadinamuoju atsargumo principu. Jis yra daugelio klimato kaitos valdymo politikos priemonių pagrindas“, – priduria jis.Prof. A. Markandyja yra Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius. 2007 m. drauge su kitais Jungtinių tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos mokslininkais ir su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi, Alu Goru jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Kembridžo universitetas šį aplinkosaugos ekonomistą yra įtraukęs į 50-ies įtakingiausių darnaus vystimosi mąstytojų sąrašą. Daugiausiai profesoriaus publikacijų išleista klimato kaitos, aplinkos vertinimo, aplinkos politikos, energetikos ir aplinkos, žaliosios apskaitos, makroekonomikos ir prekybos sričių tematika. Lietuvoje jis lankėsi Kauno technologijos universiteto kvietimu.Nuotrauka: Prof. Anilas Markandya. Kauno technologijos universiteto nuotr.

Gydanti laimės jėga. Gilesni pokyčiai mūsų įpročiuose vyksta gilėjant supratimui, kad visiškai sąmoningas žmogus gali veikti materiją, būti jos šeimininku. Pokalbis su gydytoju, Kembridžo Integralios sveikatos centro vadovu dr. Prashant V. Kakode.„Stengiuosi nekonfliktuoti: noriu būti suprasta ir pati suprasti kitą”, – pokalbis apie tėvų ir vaikų santykius su architekte Salvinija Kirvaitiene ir asmeninio ugdymo specialiste Elada Eimaite Elūrija.Ved. Violeta Melnikienė.

Gydanti laimės jėga. Gilesni pokyčiai mūsų įpročiuose vyksta gilėjant supratimui, kad visiškai sąmoningas žmogus gali veikti materiją, būti jos šeimininku. Pokalbis su gydytoju, Kembridžo Integralios sveikatos centro vadovu dr. Prashant V. Kakode.„Stengiuosi nekonfliktuoti: noriu būti suprasta ir pati suprasti kitą”, – pokalbis apie tėvų ir vaikų santykius su architekte Salvinija Kirvaitiene ir asmeninio ugdymo specialiste Elada Eimaite Elūrija.Ved. Violeta Melnikienė.

„Stengiuosi nekonfliktuoti ar išreikšti savo prieštaringą nuomonę, stengiuosi būti suprasta ir pati suprasti kitą“, – pokalbis apie tėvų ir vaikų santykius su architekte Salvinija Kirvaitiene ir asmeninio ugdymo specialiste Elada Eimaite Elūrija.Gydanti laimės jėga. Gilesni pokyčiai mūsų įpročiuose vyksta gilėjant mūsų supratimui, visiškai sąmoningas žmogus gali veikti materiją, būti jos šeimininku. Pokalbis su gydytoju, Kembridžo Integralios sveikatos centro vadovu dr. Prashant V. Kakode.

„Stengiuosi nekonfliktuoti ar išreikšti savo prieštaringą nuomonę, stengiuosi būti suprasta ir pati suprasti kitą“, – pokalbis apie tėvų ir vaikų santykius su architekte Salvinija Kirvaitiene ir asmeninio ugdymo specialiste Elada Eimaite Elūrija.Gydanti laimės jėga. Gilesni pokyčiai mūsų įpročiuose vyksta gilėjant mūsų supratimui, visiškai sąmoningas žmogus gali veikti materiją, būti jos šeimininku. Pokalbis su gydytoju, Kembridžo Integralios sveikatos centro vadovu dr. Prashant V. Kakode.