Podcasts about ilgai

Karolis Tiškevičius, Augustas Šuliauskas ir Lukas Malinauskas analizavo Jono Valančiūno interviu ir apžvelgė sudėtingus Lietuvos rinktinės varžovus pasaulio čempionato atrankoje. Taip pat nemažai dėmesio skyrėme Eurolygos finaliniam ketverui, kuris prasidės jau šią savaitę. Tinklalaidės partnriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. „MotoMafia“ – tai daugiau nei parduotuvė, tai motociklininkų bendruomenė. Siūlome kokybišką aprangą, apsaugas ir aksesuarus visiems, kas gyvena greičiu ir laisve. Apsilankykite internetinėje parduotuvėje: motomafia.lt arba užsukite į fizines parduotuves gyvai konsultacijai: Vilnius - Kalvarijų g. 206, Kaunas - Raudondvario pl. 150, Klaipėda - Minijos g. 2 – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – BasketNews krepšinio stovykla 2025 vėl kviečia 10-15 metų vaikus išbandyti save ir tobulėti kartu su geriausiais! Šiemet stovykla įsikurs jau pamėgtoje „Karpynės“ kaimo turizmo sodyboje Raseinių rajone, kuri puikiai tinka tiek krepšinio treniruotėms, tiek poilsiui. https://www.basketnews.lt/news-216466-pradedame-registracija-i-2025-m-basketnews-stovykla.html Temos: Nebylus signalas BasketNews (0:00); „Rytas“ nepersistengė Kaune? (2:01); DJ žaidimai per derbį (8:24); Karolio sveikinimai Jonui Mačiuliui (10:04); Ginevičius nenorėjo prisikalbėti ir įsiveržimas Klaipėdoje (12:35); Mattas Mitchellas pagaliau – žaidėjas (18:08); Šviesulys ir nuviliantis krepšininkas „Ryte“ (22:46); Nesusipratimas Šiauliuose (26:54); Ilgai lauktas JV ir Kurčio susitikimas (28:55); Visiškas pritarimas Balčiūnui (37:26); Buzelis ir Jonas taško dar nepadėjo (41:45); Pasaulio čemionato atranka – bus labai sunku (45:29); Basketnews kelionė į Abu Dabį – kokios žvaigždės atvyks? (50:12); Panathinaikos generolas Atamanas: ar pastatys Lessortą ant kojų? (55:45); Kas laimės Eurolygą? (1:01:59); Olympiakos vs Monaco – trenerių graikų istorinis mūšis (1:04:47); Negirdėtas „Žalgirio“ taikinys ir kitas Eurolygos vasaros turgus (1:10:05); Šios savaitės ir vasaros planai (1:15:41).

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.„Esu pilna noro dalintis, padėti kitiems taip, kaip man padėjo žmonės“, – sako menininkė Monika Dirsytė. Performansų kūrėja pristatė pirmąją savo knygą „NE/RIBA“.Menininkas Gvidas Latakas Kaune kviečia į personalinę tapybos ir mažosios plastikos darbų parodą „Už kalno“.Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga.Vakar buvo paskelbti „Zabolis Art Prize“ laimėtojai. Tai – nuo 2009 m. vykstantis renginys, laikomas jaunųjų šalies tapytojų „Oskarais“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažinsite su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai, bei Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paskelbti dvidešimtą kartą vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Būdamas 16-iolikos susirgo ADHD, 18-iolikos prisidėjo bipolinis sindromas ir Martyno Jurkevičiaus egzistencija tapo kančia. Ilgus metus vaikinas gyveno paskendęs juodumoje, nesuvokdamas, kodėl taip blogai jaučiasi ir slegiamas suicidinių minčių. Bijojo kam nors pasipasakoti, nes tikėjo, kad savo blogumu gali „užkrėsti“ kitus. Po keliolikos metų, pagaliau gavus tikslią diagnozę ir paskyrus gydymą, Martynas patikėjo, kad gali gyventi ir norėti būti šiame pasaulyje.Šiandien Martynui 43-eji, jis dirba mėgstamą darbą ir turi žmoną.Ved. Lavija Šurnaitė

Tarptautinę gido dieną – žvilgsnis į šios profesijos subtilybes, kasdienybę ir poreikį šiandien.Dirigentės Giedrės Šlekytės batutai paklūsta vis daugiau pasaulio orkestrų: nuo Linco, Londono iki Dalaso ar Tokijo, tačiau nepaprastai ji laukia debiuto ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniuje.Didžiausioje Šiaurės Amerikos liaudies muzikos konferencijoje „Folk Alliance International“ dalyvauja muzikantė, dainų autorė, kompozitorė, poetė Jausmė.Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos šeimyninė grupė „DeBarge“ iš Mičigano švelniais balsais ir užburiančiomis melodijomis sudomino daugybę klausytojų. Nors populiariosios muzikos kolektyvo skambesiai sklido toli, net ir didžiausia šlovė ne visada apsaugo nuo gyvenimo išbandymų.Apie šokio akimirkos fiksavimą fotoaparatu, prieš kamerą atsiveriantį žmogų ir kūrybinius atradimus darbo procese – pokalbis su fotografe Vaiva Abromaityte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo svarbi piliakalnių istorija ir kaip ją patraukliai pasakoti?Šiaulių simfoninis orkestras jau renkasi į pirmąsias repeticijas.Kauno miesto kamerinis teatras šiuos metus pradėjo su nauja menine programa „Kamerinis plius“.2024-uosius Lietuvos tautosakos institutas vykdė porjektą „Ilgai atminčiai“. Kokie šio projekto rezultatai?Minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Kodėl reikia mokyti vaikus apie holokaustą ir kaip tą daryti?Šiauliuose šiemet minimas seniausio miesto pastato jubiliejus – 400-osios, Renesanso epochą atspindinčios, katedros metinės.Paskelbti praėjusių metų „Turizmo sėkmingiausieji“. Tarp jų ir ne vienas kultūros objektas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

15min tinklalaidėje apie Lietuvos ir pasaulio futbolą „Skrieja kamuolys“ – įspūdžiai iš Vilniaus „Žalgirio“ ir „Manchester United“ akistatos LFF stadione, pjautynės Lietuvos futbolo čempionate ir Kauno klubų atostogos, geriausio šalies futbolininko rinkimai, „Auksinis kamuolys“, kosminė „Barcelona“ savaitė, Miuncheno „Bayern“ ir Madrido „Real“ bėdos, išsikvėpęs Kylianas Mbappe, atleistas Erikas ten Hagas, Londono „Arsenal“ kaktomuša su „Liverpool“ ir įdomybės kitose didžiosiose lygose. Komanda – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. Sveikatos Ryčiui Vyšniauskui! 00:00 Krepšinio protmūšis ir nauji marškinėliai 03:48 „Man United“ logotipas LFF stadione ir 2:5 23:13 Mušamos Kauno komandos, II lyga ir „Žalgirio“ standartas 52:49 Ilgai lauktas E.Utkaus sugrįžimas ir geriausias LT futbolininkas 1:00:03 Kam duodam „Auksinį kamuolį“? 1:03:24 Čempionų lyga ir skylėta „Bayern“ vairininko kepurė 1:22:33 „Man City“ įtrūkimai ir C.Palmerio šedevras 1:28:52 Kodėl atleido Eriką ten Hagą?? Ir kas toliau? 1:35:19 „Arsenal“ kaktomuša su „Liverpool“ 1:40:31 Nuošalėje likęs „Real“, K.Mbappe bėdos ir „Barca“ jaunimas 1:53:02 Vokiški reikalai – išvykose deganti „Borussia“ 1:55:10 48-erių legendos (ne)sugrįžimas ir beprotiška Italija 2:01:26 Kelnes nusimovęs „Marseille“

Prieš 200 metų gimė pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Abdonas Korzonas, kurio gyvenimas tragiškai baigėsi Sibiro tremtyje. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius atskleidžia įdomų mūsų istorijos puslapį.Šiandien po dvejų metų pertraukos atidaromas Marijampolės dramos teatras kviečia į premjerą. Kokią perspektyvą šiame mieste turi ne kartą kurtas ir vis nunykstantis teatras – pokalbis su teatro meno vadovu Zigmantu Baranausku.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie „Nematomą žmogų“ Rodą Tempertoną, formavusį 8-9 dešimtmečių skambesį ir kūrusį žymiausius praeito amžiaus muzikos hitus.„Ilgai bandžiau save slopinti, užsiimti rimtais mokslais, bet galiausiai nusprendžiau: bus kaip bus – rašysiu poeziją“,- yra sakęs filosofijos mokslų daktaras, poetas ir vertėjas Rimas Užgiris, šiais metais apdovanotas Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į anglų kalbą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Lai gan daudzus gadus viņš burtiski liedza sev gleznot, kaislība pret glezniecību ne brīdi neapdzisa. Kopš aiziešanas no Rundāles pils muzeja direktora amata pirms pieciem gadiem Imants Lancmanis gleznošanai nodevies ar pilnu krūti un lielu virsotni piedzīvoja pirms diviem gadiem, kad Latvijas Nacionālajā mākslas muzeja Lielajā zālē tika atklāta plaša viņa darbu izstāde „Imanta Lancmaņa māksla”. Pēc šīs izstādes tapusi un tikko dienasgaismu ieraudzījusi Lancmaņa glezniecībai veltīta grāmata, kuras autore ir šīs izstādes kuratore, mākslas zinātniece Helēna Demakova. Teju četrsimt lappušu biezā grāmata ir rezultāts vairākus desmitus gadu ilgai draudzībai, kas vieno Imantu Lancmani un mākslas zinātnieci Helēnu Demakovu. Demakova atceras, ka ar Imantu Lancmani iepazinusies 80.gadu beigās, strādādama Kultūras ministrijā. Vēlāk kopā ar citiem ekspertiem bijuši Sorosa Mūsdienu mākslas centra valdē. Kā kuratore viņa Lancmaņa darbus iekļāvusi vērienīgā Baltijas mākslas izstādē Varšavas nacionālajā mākslas galerijā. Vēlāk kā kultūras ministre Helēna Demakova pierunājusi franču kultūru mīlošo Lancmani kļūt par Francijā rīkotā festivāla „Pārsteidzošā Latvija” goda prezidentu. Gadiem ejot, abi daudz kopā ceļojuši un vadījuši laiku sarunās. Lancmaņa mākslai veltītā grāmata izauga no izstādes, kas 2022.gada nogalē tika atklāta Latvijas Nacionālajā mākslas muzejā. Helēna Demakova bija izstādes kuratore. Tā bija pirmā tik plaša mēroga Lancmaņa mākslas retrospekcija, kurā bija skatāmi gan viņa samērā nedaudzie jaunībā un Rundāles pils direktora gados radītie darbi, gan jaunākās gleznas, kam Lancmanis ar lielu sparu pievērsās pēc aiziešanas no pils vadības pirms pieciem gadiem. Pilī pavadītais laiks redzams arī viņa mākslā, secina Demakova. Sižeta noslēgumā arī kāds apetīti rosinošs stāsts. Mākslinieks grāmatu lūdzis papildināt tikai ar vienu faktu par sevi, ka viņam ļoti patīk gatavot un daudz to arī dara. Un Helēna Demakova atklāj arī kādu recepti, ko pati pārņēmusi no Imanta Lancmaņa. Arī šodien Imants Lancmanis aktīvi turpina gleznot, un 15.novembrī durvis vērs viņa mākslas darbu izstāde Jelgavas muzejā. Tajā būšot skatāmi arī pavisam nesen tapuši un agrāk neizstādīti darbi.

Po stiprios audros savaitę be elektros likę žmonės – pikti. Bet ar įmanoma išvengti elektros linijų trūkinėjimo? Ir ką tokios bėdos reiškia, kai viskas aplinkui tampa varoma elektra?Taip pat – Olimpinių žaidynių ekonomika. Ar įmanoma, kad jos miestui atsipirktų?Bei kodėl mirė pirmasis elektromobilis?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Tai sužinosime parodoje „Atsiminimų miestas“ liepos 31 d. (trečiadienį), 17 val. Ilgai lauktas „Meno gurkšnio“ susitikimas ir vėl įtrauks į glaudžią pažintį su nepažintu kūrėju. Audiovizualiųjų menų centre vyks susitikimas su menotyrininke, Samuelio Bako muziejaus vyriausiąja kuratore Ieva Šadzevičiene.

ENBO tinklalaidės bendraautoriai Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas vidurvasarį pasitinka skirdami savo dėmesį Lietuvos NBA sirgaliams bene aktualiausiu klubu tapusiems Čikagos „Bulls“. Kokį įspūdį palieka Matas Buzelis, kaip lygos ekspertai vertina Artūro Karnišovo sprendimus ir kokie žaidėjai per pastaruosius šešiolika metų turėjo aukščiausią reitingą NBA2K žaidimų serijoje? Temos: Įžanga: vasaros vidurys ir naujas ENBO dėmesio centro klubas (0:00); Pirmieji du Mato Buzelio pasirodymai NBA Vasaros lygoje (3:06); Ar prieš NBA debiutą daugiau tikėjomės iš Buzelio ar Sabonio? (13:26); Kaip lygos apžvalgininkai vertina šios vasaros „Bulls“ ėjimus (22:02); Kuris NBA klubas bent teoriškai gali susidomėti Vučevičiumi? (36:20); Pirmieji Bronny Jameso žingsniai Vasaros lygoje (46:25); Sporcle kvizas apie aukščiausius NBA2K reitingus (55:10).

Vokālā grupa "Putni", kas latviešu izpildītājmūzikas vēsturē iegājusi ar oriģinālu, pārdomātu repertuāru un efektīgām, tehniski augstvērtīgām performancēm, šosezon turpina svinēt 30 gadu jubileju un aicina uz koncertu "Hildegarde. Spēka dziesmas", kas šoreiz tapusi kopā ar leģendārās grupas "Iļģi" solisti un tautas muzikālo tradīciju zinātāju Ilgu Reiznieci. Jaunā programma jau atskaņota 9. martā Rīgas Vecajā Sv. Ģertrūdes baznīcā, bet vēl viens atskaņojums vēl priekšā: tas notiks otrdien, 16. aprīlī, plkst.19.00 Liepājas Lutera baznīcā. Koncertā piedalīsies arī ērģelniece Kristīne Adamaite.  Bet jau šobrīd "Klasikas" studijā tiekamies ar vokālās grupas "Putni" vadītāju Antru Dreģi un Ilgu Reiznieci.  Sarunas ievadā Antra Dreģe atgādina par Bingenes Hildegardes daudzslāņainās personības spēku, kas ir iemesls vokālās grupas "Putni" daudzu gadu ciešai saiknei ar šo leģendāro viduslaiku autori. Tikām Ilga Reizniece vedina atcerēties latviešu folkloras senumu un min piemērus, kas uz to norāda. Tiek runāts par garīgo spēku un dziedniecības ietekmi, kas piemīt gan Hildegardes dziedājumiem, gan latviešu tautas dziesmām, par dažādajām vokālajām manierēm un burdonu kā satikšanās centrālo platformu; par dziesmu atlasi un komponistes Madaras Pētersones un ērģelnieces Kristīnes Adamaites iesaisti šīs programmas veidošanā. Noslēgumā - vēlreiz par veiksmīgo Hammond ērģeļu atdzīvināšanas projektu Liepājā un atziņa, kas Antrai un Ilgai šodien sniedz vislielāko spēka malku.  

Jungtinių Valstijų pareigūnai toliau aiškinasi, kas nutiko krovininiam laivui, kuris šią savaitę sugriovė 1977 metais statytą Baltimorės tiltą. Per nelaimę žuvo mažiausiai 6 žmonės. Kiek dažnos tokios tiltų katastrofos? Kaip keičiasi tiltų statyba pasaulyje? Komentuoja statybos inžinierius, Vilnius Tech universiteto dėstytojas, doktorantas Povilas Dabrila.„Šilutėje reikia pastatyti didelį kazino“, – sako Pranciškus Bernotas. Pokalbis su profesionaliu bitininku, medžiotoju, rašytoju ir keliautoju Pranciškumi Bernotu. Jį kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Aurėja Dzevečkaitė.Apie prastą savijautą viešai prabilusi vienuoliktokė Akvilė Korsakaitė iš Radviliškio sulaukė mokyklos bendruomenės spaudimo, šiuo metu dėl suprastėjusios savijautos mokyklos nelanko. Tuo metu viena mama paskelbė apie neseniai nusižudžiusį sūnų – taip pat vienuoliktoką, kuris, pasak mamos, nebeatlaikė mobingo mokykloje. Ar kam nors rūpi, kaip mūsų mokyklose jaučiasi moksleiviai?Ved. Edvardas Kubilius

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas grįžta po pertraukos į savaitinę laidą „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Sveiki sugrįžę (0:00); Kazio pasirodymas 26-ajame ture (5:30); Karolio komandos pasirodymas 26-ajame ture (8:32); Keitimai Kazio komandoje (10:39); Keitimai Karolio komandoje (16:05); Savaitės rekomendacijos (20:04); Komentarų apžvalga (26:56).

Lietuvių Liudo Lazausko (Roe Deers) ir Tito Motuzo kuruojama leidybinė kompanija GOOD SKILLS švenčia ketverių metų gimtadienį! Ta proga jie pristato šešių, niekada dar neišleistų remiksų rinkinį. Kaip patys sako: „Atėjo laikas atskleisti, kas yra mūsų slaptoje kišenėje”.Laidoje svečiavosi ir niekur kitur negirdėtomis istorijomis, patirtimis bei slaptais kūriniais dalinosi Liudas (Roe Deers).Kalbino ir kartu į ritmą lingavo ved. Rimvydas Černiauskas

Kokios knygos nominuotos „Metų knygos rinkimuose“? Ar gausus knygų derlius ir kokių pastabų rašytojams turi komisija? Nominantus aptariame su komisijų pirmininkais Sauliumi Vasiliausku ir Kęstučiu Urba.Studijoje vieši savanoris, knygų „Ukrainos karo audrose“ autorius Arūnas Kumpis.Aktualią autizmo temą aptaria knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės – Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė. Pokalbis apie istorijas, sugulusias į knygą, ir problemas, su kuriomis susiduria autistiški suaugusieji.Ilgai brandinta, visų pirma užsienyje pasirodžiusi Vyganto Švobos knyga apie džiazo muzikantą, saksofonininką Petrą Vyšniauską tik ką išleista ir lietuviškai. Pokalbių su saksofono virtuozo kolegomis, mokytojais ir bičiuliais knyga – „Vyšnia džiazo sode“ - atskleidžia ne tik mums visiems puikiai žinomo muziko, Nacionalinės premijos laureato kelią į didžiąją sceną, bet ir pasakoja knygos herojaus kasdieną ir aplinkybes.Daugiau nei tris dešimtmečius tarp Lietuvos ir Kipro gyvenanti rašytoja, vertėja, filosofė, dr. Dalia Staponkutė savo naujoje knygoje būtent šių šalių istoriją pasakoja remdamasi moterų patirtimi: leidyklos „Apostrofa“ išleista jos naujausia knyga „Vivat Regina!“ gretina Barboros Radvilaitės gyvenimo istoriją su Kipro karalienės Kotrynos Kornaro likimu. Ir tai ne tik karalienių biografijos, kaip pastebi filosofas Zenonas Norkus, bet ir modernus istorinis romanas.Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

Miuncheno saugumo konferencijoje Volodymyro Zelenskio klausimas pasaulio lyderiams: kiek ilgai leisime Rusijai būti tokiai, kokia ji yra.Šią popietę prie Vokietijos ambasados rengtas mitingas prieš vokiečių brigadą Lietuvoje neįvyko–protestuoti neatėjo nė vienas žmogus. Tačiau ekspertai įspėja–panašių provokacijų Lietuvoje daugės.Pasak oro gynybos karių, Rusijos naudojami bepiločiai orlaiviai kelia vis didesnę grėsmę Ukrainos civilių saugumui, tačiau, dėl tinkamos amunicijos trūkumo kariams sunku atremti naktines raketų atakas.Šį vakarą Lietuva rinks savo atstovą į šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursą.Ved. Guoda Pečiulytė

Europos Sąjungos šalių lyderiai vos pradėję Europos Vadovų Tarybą pasiekė susitarimą dėl 50-ies milijardų eurų pagalbos paketo Ukrainai. Tai socialiniame tinkle patvirtino Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis.Šilalės rajone oficialiai atidaromas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui.Vilniuje ir Kaune į ligonines paguldyti pro butų langus iškritę bei tėvams iš rankų išslydę mažamečiai vaikai.Karo alinamoje Ukrainoje, Charkivo mieste statomos pirmosios požeminės mokyklos metro stotyse. Pasak mokytojų, nuo karo kenčiantiems vaikams mokykla yra kritiškai svarbi. Charkive gyvena virš 100 000 mokyklinio amžiaus vaikų, todėl šiuo metu ieškoma ir kitų miesto metro stočių, kad būtų galima įrengti daugiau mokyklų ir darželių.Ved. Paulius Šironas

Dėl apmaudžios NMA stringančios sistemos klaidos jaunajai ūkininkei Anai Šmidt-Žilinskienei nepavyko pernai pateikti paraiškos paramai gauti. Kitą paraišką rengę specialistai neatsižvelgė į besikeičiančias taisykles – ir vėl ūkininkės nusivylimas bei didelės išlaidos. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad tokių atvejų nemažai pasitaiko, mėgins ieškoti sprendimų su NMA ir ŽŪM specialistais.Ar galima Lietuvoje gardumynų mėgėjus nustebinti šakočiu? Galima. Naujas vardas šakočių rinkoje – „Miltuoto katino“ šakočiai – pirkėjams siūlo spalvotus šakočius. Geltoni – tradiciniai, žali – obuolių skonio, raudoni – miško uogų. Supakuoti kartu į dėžutę, jie gali būti puikiomis lauktuvėmis iš Lietuvos.Jauni žmonės Milda ir Gaudas Giedraičiai, dar gyvendami užsienyje, vis galvojo apie nuosavą verslą. Ilgai svarstė įvairius variantus ir tik grįžę į Lietuvą Gaudo gimtinę Jurbarko rajone, galutinai apsisprendė gaminti avižų gėrimą. Iki tol reikėjo sutvarkyti išnuomotas apleistas buvusios mokyklos patalpas, perprasti sudėtingą gamybos technologiją. O pradėjus gaminti – sudominti pirkėjus neįprastu produktu. Kaip jiems pavyko?Ved. Regina Montvilienė

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie Kauno „Žalgirio“ vargus A lygoje, „Riterių“ komandos bejėgiškumą, įsibėgėjantį čempioną, LFF taurės burtų linksmybes, Čempionų lygos pusfinalius. „Barcelona“ klubo pergalę „La Liga“ čempionate ir kitų šalių Europos klubinius čempionatus. Komanda – 15min žurnalistai Aurimas Tamulionis, Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas ir tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:28 Eurovizija ir futbolo akcentai joje 09:11 „Hegelmann“ krizė ir šiaulietiška jėga 16:20 „Riterių“ farsas, arba kiek ilgai temps Janas? 27:03 Įstrigęs „Panevėžys“ 37:30 Aistutės pėdsakais 43:10 Baltijos lygos klausimas 1:10:48 Čempionų lygos desertas 1:26:37 Išsikvėpęs „Arsenal“ 1:38:48 Italijos „Serie A“ intrigos 1:41:11 Ilgai laukta „Barcelona“ sėkmė 1:45:55 Milžinų dominavimas Vokietijoje

Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu, pjaustymo lentele ar dailia sage. „Visi mano kūriniai – funkcionalūs, todėl ir esu amatininkas“, – save pristato Petras ir noriai pasakoja bene kiekvieno kūrinio istoriją.„Ar tarpautinę darbo dieną neturėtume dirbti?“, – klausimą užduoda Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis. Anot jo, reikia keisti požiūrį ir į gegužės 1-ąją minimą šventę, ir į darbuotojų susivienijimus valstybėje. Interviu – idėjos, kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuva, siekdama labiau rūpintis dirbančiais regionuose.„Verta žinoti“ rubrikoje pasakojimas apie sužydėjusias magnolijas. Jų priežiūros detales, rūšių skirtumus aptaria VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kāpēc Jāni Šteinhaueru, kurš dzīvoja 18. gadsimtā, varam uzskatīt par varoni un kādēļ mūsdienās viņa personībai pievēršam uzmanību? Studijā domubiedri – arhitekts Pēteris Blūms un mūziķe Ilga Reizniece. 31. martā plkst. 17.30 Latvijas Nacionālās bibliotēkas (LNB) 1. stāva "Klīversalas" telpā notiks pasākums "Izrakt Šteinhaueru". Tā mērķis sarunu, priekšlasījumu un muzikālu priekšnesumu formātā pievērst uzmanību izcilajai, bet nepelnīti aizmirstajai Jāņa Šteinhauera (1705–1779) personībai. Pēteris Blūms atklāj, ka motīvs pasākumam ir vēsturnieka Gvido Straubes doma no filmas "Šteinhauers un Blūms", ja citām tautām ir lielie varoņi, kam taisa pieminekļus sēdus uz zirga, mums tādu nav. Kā tad rodas šādi varoņi un vai viņi mums ir vajadzīgi? "Ja mums tie varoņi nav vajadzīgi, varbūt mēs viņus negribam. Ja mēs viņus neradīsim sev, viņi to izdarīt vairs nevar. Ja man liekas, Ilgai liekas, ka viņš ir varonis [Šteinhauers], un mēs neesam vienīgie, ir jāpieliek zināmas pulēs, lai, pirmkārt, viņu "izraktu", jo viņš atkal slīd atpakaļ tajā kapā, no kura mēs viņu pirms trim gadiem ar kolēģiem, likās, ka esam izcēluši," vērtē Pēteris Blūms. "Tautas atmiņa ir īsa. Šis ir pasākums, kurā mēs mēģināsim viņu "izrakt" un viņam ir jāierāda pelnītā vieta mums un mūsu nākotnē." Pēteris Blūms ir apkopojis 11 punktusi, kas ir Jāņa Šteinhaera izcilība. Daži no tiem: Viņš ir pirmais latviešu politiķis, pirmais latviešu muižnieks de facto, pirmais cilvēks, kurš sāka ar pilnu prātu un apziņu cīnjties par latviešu nacionālajām tiesībām, turklāt ar juridiskiem līdzekļiem, viens pats pret Rīgas rāti ar visu viņas budžetu. Un šo karu pēc nāves uzvarēja. Viņš bija karavadonis bez karaspēkā.  Viņu var uzskatīt par kopdziedāšanas aizsācēju Rīgā, pateicoties viņam un viņai sievai, mums ir Zāļu diena.  Viņš bija izcilākais speciālists savā jomā, kas ir kokrūpniecība. Faktiski viņš ir pirmais lielais eiropietis, arī pasaules pilsonis lielā mērā, tāpat kā viņa ģimene. Tas ir pirmais latvietis, kas nopirka 16 kvadrātkilometrus zemes un uzdāvināja to hernhūtiešu draudzei, kuru Rīgā viņš vadīja 40 gadus. Ilgai Reizniecei ir savs stāsts par sastapšanos ar Jāni Šteinhaueru. "Vienmēr licies, ka latviešu folklora, tie ir lauki. Kas tad Rīgā var būt? Jāmeklē tālāk no Rīgas. Daļa taisnības tam ir. Mīts par to, ka latvieši bijuši vienmēr apspiesti, ka 18. gadsimts bijis visbriesmīgākais, kā arī bija laukos, bet izrādās, Rīgā bija brīvi cilvēki. Un tie brīvie latvieši dzīvoja tur, kur es tagad dzīvoju. Tā ir Pārdaugava, Zunda, Iļģuciems. Man šī vēsture sākās caur šiem ciemiem," stāsta Ilga Reizniece. "Jānis Šteinhauers, to es atklāju, kad mani piespieda "Iļģi" spēlēt Dzegužkalnā. Man tā bija milzīga apgrēcība, jo Jāņi ir laukos, tālu prom no Rīgas. Es meklēju sev attaisnojuma rīkus un uzgāju, ka ir bijis Šteinhauers, kurš ar sievu pulcinājuši visus Pārdaugavas latviešus viņu muižā. (..) Tas, ka es tur esmu, palīdz man sajust. Cilvēks no grāmatas izkāpa un ienāca manā dzīvē." Pirmais latviešu tautības lieluzņēmējs, politiķis, izglītotājs, muižu un zemes īpašnieks, Rīgas hernhūtiešu kustības vadītājs, cīnītājs par Rīgas latviešu tiesībām – Jāņa Šteinhauera darbības virzieni un vēriens ir apbrīnas vērti un pilnībā maina priekšstatus par latviešu tautības cilvēku dzīvi un iespējām 18. gadsimtā. Viņš bija liela mēroga kokrūpnieks un eksportētājs, Šteinhaueram piederēja muižas un nekustāmie īpašumi, tostarp Spilves pļavas, Fosa sala, Volera muiža, Zasu muiža, Hermeliņa muiža un lielākā daļa Iļģuciema zemju. 40 gadu garumā viņš bija Rīgas, īpaši Pārdaugavas, latviešu sabiedrības līderis, kura iedibinātās tradīcijas, piemēram, Zāļu dienas svinēšana Rīgā, ir dzīvas joprojām – pēc 300 gadiem. Kaut arī Jāņa Šteinhauera paveiktā ietekmi var atrast joprojām, viņa vārds mūsdienu sabiedrībā paradoksālā kārtā ir mazpazīstams. No pilnīgas aizmirstības tas pamazām tiek izcelts, lielā mērā pateicoties arhitektam un Šteinhauera pētniekam Pēterim Blūmam.

Ved. Irma Janauskaitė

Kai kurių didžiųjų miestų gyventojai sako, kad jų savivaldybės labai lėtai nagrinėja įvairiausius prašymus, dėl to, pavyzdžiui, jiems ilgiau nei turėtų tenka laukti šildymo kompensacijų. Kodėl taip yra ir ar gali savivaldybės ką nors padaryti, kad gyventojų prašymus išnagrinėtų greičiau?4 iš 10 gyventojų pritaria, kad Vilniuje būtų pastatytas paminklas prezidentui Antanui Smetonai. Panašiai tiek – nepritaria.Aktualus klausimas. Ar reikėtų bausti tėvus, kurie savo vaikus atostogų vežasi per mokslo metus ir dėl to mokiniai praleidžia pamokas?„Verslo laike“ – apie po truputį pingančius maisto produktus.Ar yra pagrindo pradėti Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nepasitikėjimo arba apkaltos procedūrą dėl jos vaidmens, galbūt nutekėjus informacijai dėl Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo?Kol Lietuvoje virė diskusijos, kodėl į Lietuvą netrukdomai pateko Rusijos ir Baltarusijos sportininkai dalyvauti tarptautiniame teniso turnyre, paaiškėjo, kad iš turnyro pirmą dieną iškritęs Rusijos tenisininkas iš Lietuvos neišvyko. Jis liko Lietuvoje ir naudodamasis sporto infrastruktūra ruošėsi kitam turnyrui Prancūzijoje.Ved. Edvardas Kubilius

Rokas Jama Grajauskas ir Mykolas Jankaitis po pertraukos grįžta aptarti Ime Udokos skandalo Bostone, Roberto Sarverio sprendimo parduoti komandą, netikėtų Donovano Mitchello mainų ir kitų lygos aktualijų. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Įžanga (00:00); Netikėtas skandalas Bostone (05:00); Sezoną keičianti Roberto Williamso trauma (22:06); Ilgai lauktas „Suns“ savininko žingsnis (30:28); Jae Crowderio noras ištrūkti (41:03); Suprastėję, bet intriguojantys „Jazz“ (46:54); „Lakers“ savų klaidų pripažinimas (52:48); Ką Bogdanovičius duos Detroitui (57:55); Nauja žvaigždė Klivlande (1:01:37); „Cavaliers“ problemos trečioje pozicijoje (1:12:56).

Inžinerinių bei technologijų krypčių studijos vadinamos prioritetinėmis, bet Lietuvos inžinerinės pramonės atstovai ir aukštųjų mokyklų, rengiančių būsimus inžinierius vadovai, nuogąstauja, kad šiais metais pamatysime naują priimtųjų į inžinerinės krypties studijas antirekordą. Kodėl? Kas tai lemia? Ir ar tikrai jau dabar taip stinga inžinierių, kad į Lietuvą kviečiami dirbti užsieniečiai?Dalyvauja Lietuvos inžinerinės ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Laidoje „Vardai ir garsai“ – pasakojimai apie artėjančius užsienio atlikėjų koncertus ir žiupsnis naujų kūrinių, išleistų Lietuvoje mažiau žinomų atlikėjų – nuo roko keistuolių „Pianos Become The Teeth“ iki savaitės albumą išleidusių „Art Moore“. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Augalininkystės ūkis ne vien nuo sausros kenčiaVentos kaime 800 ha augalininkystės ūkio šeimininkas Stasys Bačiulis tik retais metais pasidžiaugia lietumi ir dirvos drėgme. Dažniausiai, kai aplinkiniai dejuoja dėl lietaus pertekliaus, jis ir dar keli kaimynai, ūkininkaujantys šalia Kamanų rezervato, kenčia dėl drėgmės stygiaus. Ne tik gamtos anomalijos vargina ūkininką. Ne mažiau – nepamatuoti, nepasverti valdžios sprendimai.Ilgai svarsčiusi, kokius augalus pasirinkti, jaunoji ūkininkė Simona Sinicienė iš Elektrėnų sav. Pakalniškių kaimo pradžioje įveisė hektarą šilauogyno. Vėliau ūkyje atsirado smidrai ir šitakiai. Pasak ūkininkės, tai dar ne pabaiga. Domisi, svarsto, kokius kitus netradicinius augalus įveisti. Ir tam rimtai ruošiasi: skaito įvairią literatūrą, lanko seminarus, tariasi su kitais ūkininkais.Prieš dešimtmetį Kaišiadorių r. Pavuolio kaime Daiva ir Ernestas Vaičiai, po ilgų svarstymų, ryžosi įkurti sraigių ūkį, pavadintą „Aspersa“. Ūkio šeimininkai užsimojo ne tik auginti sraiges, bet, jas perdirbdami, valgytojams pateikti gatavus produktus. Būtent perdirbimas jiems padėjo išlikti ir įsitvirtinti rinkoje. Jų privalumas – perdirba tik savų išaugintų sraigių mėsą.Ved. Regina Montvilienė

Savanorių bataliono karys Serhej Judin, esantis „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje sako, kad jiems pavyko atremti rusų šturmą, tačiau rusų pajėgos vis labiau artėja link gynėjų pozicijųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nešturmuoti paskutinės ukrainiečių pajėgų Mariupolyje tebekontroliuojamos teritorijos – „Azovstal“ gamyklos. Jis liepė „užblokuoti tą pramonės teritoriją, kad neištrūktų nė musė“.Seimas priėmė 3 Konstitucijos pataisas. Balsų dauguma pritarta Konstitucijos pataisai, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos. Tai leistų Rolandui Paksui grįžti į politiką.Seimas tai pat pritarė Konstitucijos pataisai, sumažinančiai amžiaus cenzą kandidatams į Parlamentą iki 21 m.Parlamentarai taip pat Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus.Kiek Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui politiškai ir ekonomiškai kainuos neskubėjimas patraukti verslo iš Rusijos?Šiuo metu vyksta geriausių radijo ir televizijos laidų konkurso „Pragiedruliai“ apdovanojimai. Apdovanoti ne tik lietuviai, bet ir ukrainietė karo korespondentė už savo reportažą apie Mariupolį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainą puolančiai Rusijai vis dar nepavyksta įveikti Mariupolio gynėjų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė nešturmuoti metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso. Aptarsime, ką tai reiškia ir kas laukia po pastatais įstrigusių civilių ir karių?Trumpam pristabdžius nepaprastosios padėties veikimą, Seimas ėmėsi trijų skirtingų su rinkimais susijusių Konstitucijos pataisų. Parlamentas įteisino tiesioginius merų rinkimus, numatė, kad praėjus dešimčiai metų po apkaltos politikas vėl galės kandidatuoti į postus, kur reikalinga priesaika valstybei, o į Seimą renkami galės būti žmonės nuo 21-erių metų.Ukrainiečiai moksleiviai nuo šiandien gali mokytis lietuvių įkurtoje internetinėje mokykloje. Tokį nuotolinį mokslą jau pasirinko apie tūkstantį vaikų.Daugiau nei dvi dešimtys būsimųjų jūrininkų iš Ukrainos savo studijas baigs Klaipėdoje.Į furgoną susikrovė pusę tonos miltų ir nuvažiavo į Bučą. Keletą dienų kartu su ukrainiečių kepėju Jareku Burkijevskiu valė kepyklėlę, kurią rusų kareiviai buvo pavertę savo baze. ,,Šiandien ta kepykla yra vilties ir sugrįžimo į normalų gyvenimą vieta“ – sako kepėjas iš Poznanės Jacekas Polevskis.Svarbiuose televizijos debatuose Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų atstovę Marine Le Pen apkaltino dėl jos ryšių su Rusija ir pavadino ją priklausoma nuo Kremliaus.Ved. Liepa Želnienė

Andriui Tapinui paraginus gegužės 9-ąją paskelbti „Nacionaline apsivalymo nuo okupantų diena” ir tądien nugriauti „okupantus šlovinančius“ paminklus, Liberalų sąjungos Klaipėdos skyrius paragino uostamiesčio savivaldybę ir Kultūros ministeriją imtis iniciatyvos dėl paminklo Raudonajai armijai kuris nuo 1975-ųjų stovi Skulptūrų parke. Klaipėdos meras suabejojo, ar reikalinga tokia skuba. Daugiau pasakoja Česlovas Burba.Ilgai laukto filmas vaikams ir visai šeimai „Drugelio širdis“ jau pasiekia Lietuvos kino teatrus. Režisierės Inesos Kurklietytės filmas kviečia atrasti vaikystės džiaugsmą be patyčių ir pamatyti, ką gali draugystė, kuri tiesiog išskleidžia sparnus. Apie filmą, kuris jau įvertintas ne viename festivalyje, premjeros išvakarėse kalbėjomės su režisiere ir prodiusere Živile Galego.LRT klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. ŠĮ kartą skleidžiame Miglės Anušauskaitės komikso „Kas išsigando Šliūpo?“ puslapius.Brazilų džiazo dainininkė Florà Purìm praėjusį mėnesį pasitiko 80-metį. Ilga karjera ir begalinis improvizacijų pasaulis. Meilė ir viltis - dalykai, svarbiausi didžiulio populiarumo sulaukusiai atlikėjai. Plačiau apie dainininkės kūrybos kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Žydrė Arlauskaitė yra psichoterapeutė ir mokyklų psichologė, dirba Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje, tačiau be tiesioginio darbo Žydrė turi ir didelę gyvenimo aistrą - tai knygos. Ji subūrė knygų aistruolių klubą, nuolat skaito, pati parašė keletą knygų. „Knyga leidžia pabūti ten, kur nebūtum“, - sako Žydrė Arlauskaitė. Kaip mums gali padėti ne tik psichoterapeutas, bet ir knyga, kelionė ar muzika? Rubrikoje „Be kaukių“ – Žydrė Arlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Atlikėja ir dainų autorė, šių metų Eurovizijos nacionalinės atrankos finalininkė Justė Kraujelytė dalinasi nauju kūriniu „ne_jausmas". J.Kraujelytė ruošiasi antrojo albumo pristatymui ir antradienį užsuko į „Radiocentro“ studiją, laidą „Vakarop su Vyteniu“. Justė šįkart atvirai kalba ir kiek ironizuojančiu žvilgsniu žvelgia į tai, kas aktualu beveik kiekvienam, bandymą suprasti, kaip gyventi, kaip rūpintis savimi ir surasti vidinių resursų bei ramybę tada, kai tenka žongliruoti daugybe socialinių vaidmenų ir gyventi laikais, kuriuose tampa vis sunkiau suprasti ir atskirti, kas yra tiesa bei iš kurios pusės į ją žvelgiama. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Mamos kaltės jausmas Rūtą Diržanauskaitę ėmė slėgti vos pagimdžius sūnų, nes gimdymo procesas buvo sunkus, o Rūtai rodėsi, lyg tai būtų jos asmeninė kaltė. Šis deginantis jausmas neapleido ir tolimesniais etapais, kai tekdavo dalyti save karjerai, naujam verslui ir vaikams. Toliau laukė dar vienas sunkus sprendimas – skyrybos su vyru, jos vaikų tėvu. Vaikai žinią priėmė ašarodami, o Rūtą dar stipriau prislėgė kaltė, nes iniciatorė skirtis buvo ji. Tačiau ieškodama ir bandydama ji vis dėlto atrado, kaip išgirsti save, tapti laiminga ir tą laimę perduoti savo vaikams.Ved. Lavija Šurnaitė

Europos Komisija ketina uždrausti vištas dedekles laikyti narvuose. Lietuvoje tik penktadalis vištų dedeklių laikomos laisvai, o didesnei pertvarkai reikia apie 60 mln eurų. Gali nepadėti ir ES parama, nes investicijos skirtos tik paukščių gerovei.Pandemija pristabdė ūkininko Audriaus Danilevičiaus planus padidinti augintų daržovių plotus. Tėčio veiklai tęsti iš Vilniaus sugrįžęs jaunas vyras turi sunkumų ir plėtodamas augalininkystės ūkį. Ka labiausia trukdo?Profesionalių miškininkų iniciatyva prie VDU ŽŪA centrinių rūmų, pradėtas sodinti ypatingas ąžuolynas. Ilgai rinktos seniausių ir istoriškai svarbių ąžuolų gilės buvo sudaigintos, o medeliai pasodinti. Yra ir 500 m ąžuolų palikuonių.Ved. Arvydas Urba

Naujausioje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – jau tradicinės abejonės dėl Nacionalinio stadiono statybų, maloniu siurprizu tapusi pergalė prieš Bulgariją, Tautų lygos finalo ketverto peripetijos ir į „Premier“ lygą ateinantys Saudo Arabijos milijardai. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Aurimas Tamulionis ir Gintaras Radauskas. 00:00 įžanga 01:11 Nacionalinio stadiono reikalai 15:24 Lietuvos rinktinės pergalė prieš Bulgariją 29:14 Valdo Ivanausko pokyčiai 33:39 Tautų lygos finalo ketvertas 51:03 naujieji „Newcastle United“ savininkai

Kultūrinės spaudos apžvalga.Menininkas Marius Abramavičius-Neboisia Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ pristato savo naujausių darbų parodą „Aš matau. Tu matai?“. Kūrėjas parodą apibūdina kaip vidinių, subjektyviai išgyventų tiesų dienoraštį, perteiktą spalvomis.Kultūros komentare VDU Psichologijos katedros docentas, dr. Visvaldas Legkauskas aptaria, kaip kultūra kontroliuoja agresiją.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kauno centriniame pašte ketinama įkurti architektų bendruomenės ilgai lauktą Architektūros centrą-muziejų. Kokią Architektūros centro viziją pateikia Galimybių studija ir ją atlikę ekspertai? Kada ketinama atverti naujojo centro duris?Vienas žymiausių XX a. menininkų Jozefas Boisas šiemet būtų šventęs 100 metų jubiliejų. Vilniuje jo garbei įvykęs performansas – ąžuolo sodinimas, kviečia iš naujo atrasti laikui nepavaldžias menininko idėjas.Lietuvos bibliotekininkai parengė manifestą, kuriuo įsipareigojo šalies bibliotekas kurti atviresnes negalią turintiems žmonėms. Kiek šiandien bibliotekos pasiruošusios priimti negalią turinčius žmones ir kas pirmiausia turėtų keistis, kad bibliotekos iš tiesų taptų atviresnės?Labdaros ir paramos fondo „Auginame ateitį“ projektas siekia sumažinti vaikų patiriamą stresą gydytojo kabinete. Tai vienas pirmųjų bandymų Lietuvoje, kai medicinoje bandoma pritaikyti virtualią realybę.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Jonas Miklovas, Jonas Lekšas ir Donatas Urbonas diskutuoja apie naująjį Lietuvos rinktinės trenerį Kazį Maksvytį ir Eurolygos klubų ikisezonines rungtynes. Temos: Intro (0:00); Ilgai lauktas Kazio Maksvyčio paskyrimas į rinktinės trenerius ir kas bus jo asistentais (1:16); Kokia sudėtimi rinktinė žais per pirmuosius langus? (11:22); Puikiomis sąlygomis pasižymėjęs „Gloria” turnyras (22:01); Pasitikėjimu savimi trykštantis Atamanas (25:18); Energijos ir emocijų Turkijoje stigęs „Žalgiris” (31:09); Jaunimui vietos komandoje nematantis Schilleris (39:30); Lūkestis dėl kitokio Švedo CSKA komandoje (50:00). Tinklalaidę pristato Euromaster, kuri yra ne tik lengvųjų automobilių padangų, bet ir sunkvežimių padangų servisų tinklas, kur yra siūlomos Michelin grupes padangos ir aukščiausios kokybės serviso paslaugos krovininiam transportui, o taip pat pagalba kelyje (taip vadinama assistance 24/7) visoje Europoje. Daugiau apie visas paslaugas rasite https://www.euromaster.lt/sunkveimi-padangos

LRT reportažas iš Kazitiškio pabėgėlių apgyvendinimo punkto.Vilniuje prasideda "Sostinės dienos". Miesto centre tris dienas vyks mugė, koncertai, parodos, spektakliai ir kiti renginiai.Išsami rugsėjo mėnesio orų prognozė su sinoptike Margarita Kirkliauskaite.Ved. Irina Andrianova

„Industrinis turizmas populiarėja visame pasaulyje. Žmonės ieško naujų, unikalių patirčių. Ilgai galvojome, kaip, turizmo prasme, apibūdinti Panevėžį. Atsigręžėme į senąją pramonę“, – sako turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė.Kūrėjams Vaidai Andrijauskaitei ir prancūzui Danui Hermouet pramoninės erdvės yra ne tik vieta, kurioje jie eksponuoja savo darbus, bet ir įkvėpimo šaltinis. Pavyzdžiui, fotografijų parodą „Vandens veidas“ menininkai iškabino po žeme esančiame ir nenaudojamame „Aukštaitijos vandenų“ rezervuare, kuriame tvyro ypatinga ir galerijai neįprasta atmosfera. Menininkai rodo nematomą vandentiekio darbuotojų gyvenimą ir kviečia panevėžiečius atrasti naują erdvę.Kitas Vaidos ir Dano projektas – „Dabarties ekranas“. Panevėžyje veikusios įmonės “Ekranas“ teritorijoje dalis pastatų sienų pasipuoš freskomis. Fotografijose atsiskleis ne gamyklos, o kažkada joje dirbusių žmonių istorijos.Pirmą kartą Panevėžyje reziduosiantis prancūzų fotomenininkas sujungs mokslą, pramonę ir meną. D. Hermouet  vystys alternatyvius metodus kurti fotografijas. Jis naudos miesto pramonės įmonių produkciją: lino atraižas, stiklą, krakmolą, varškę. Fotomenininkas Panevėžyje dalysis savo patirtimi ir kūrybos procesu su miesto bendruomene, vietos menininkais, jaunimu.Svajūnas Mikeška, „Aukštaitijos vandenų“ darbuotojas, pritaria minčiai, kad vis daugiau pramonės įmonių atvertų duris kultūrai.Apie savo veiklas pasakos bendrovės „Panevėžio stiklas“ gen. direktorius Gintaras Petrauskas, buvusio mėsos kombinato valgyklos savininkė Zita Tolvaišienė ir aludarė Asta Briedienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prezidentas susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais. Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija spręs dėl karantino režimo pabaigos.Lietuvos gaunamų vakcinų nuo COVID infekcijos skaičiai auga, o skiepyjimas lėtėja. Koks planas spartinti skiepijimą ir kur bus dedamos nepanaudotos vakcinos?Kiek vidutiniškai darbuotojų Lietuvoje į darbą kasdien ateina neblaivūs, kokią įtaką karantino laikotarpis turėjo neblaivumui darbe.Sukanka penkeri metai nuo „Brexito“ referendumo, kuriuo britai nubalsavo už Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos. 2016-ųjų birželio 23-iąją tuometinio šalies premjero Deivido Kamerono inicijuotas balsavimas, padalijęs Britaniją į dvi stovyklas, rezonuoja iki šiol.Ved. Vaida Zakarkienė

Ilga Švāne jau padsmit godu dzeivoj Norvegejā, Bergenā. Jau teikūt ite, Ilgai izreiz beja skaidrys, ka jei gryb īsasaisteit latgaliskajuos i latvyskajuos aktivitatēs iteinis vidē. Jai ryup sovys tautys kulturys kūpšona i harmoniska tuos īkļaušona gon sovā saimē, gon cytu tautīšu kasdīnā, kuri ari ite dzeivoj. Taipat Ilga aktivi sekoj leidzi ari aktivitatem Latvejā i sovā dzymtajā pusē – Rēzeknē.

Ilga Švāne jau padsmit godu dzeivoj Norvegejā, Bergenā. Jau teikūt ite, Ilgai izreiz beja skaidrys, ka jei gryb īsasaisteit latgaliskajuos i latvyskajuos aktivitatēs iteinis vidē. Jai ryup sovys tautys kulturys kūpšona i harmoniska tuos īkļaušona gon sovā saimē, gon cytu tautīšu kasdīnā, kuri ari ite dzeivoj. Taipat Ilga aktivi sekoj leidzi ari aktivitatem Latvejā i sovā dzymtajā pusē – Rēzeknē.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune šiandien pristatyta ir iki birželio 10 d. bus eksponuojama partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra, kurią sukūrė skulptorius Gintautas Lukošaitis. Apie skulptūros sukūrimą ir idėją kalbame su skulptoriumi ir Merkinės krašto muziejaus direktoriumi Mindaugu ČerniauskuNaujasis „Tarmynas“ leis visiems prisidėti prie tarmių išsaugojimo ir tyrimų. Apie projektą pasakoja idėjos autorė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.Penktadienį baigėsi ciklas „Koncertas vienam“ – devyni ryškiausių Lietuvos operos solistų koncertai, kurių salėje klausėsi po vieną klausytoją, o radijo bangomis ir internetu – tūkstančiai. Mintimis pasibaigus vienam ambicingiausių LRT KLASIKOS projektų dalijasi LRT KLASIKOS vadovas ir „Koncerto vienam“ idėjos autorius Julijus Grickevičius.Ilgai buvo svarstoma, kas perims Kauno valstybinio choro meno vadovo misiją, o prieš kurį laiką paaiškėjo, kad šių pareigų imsis žymus šalies dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas. Šįkart jis svečiuojasi rubrikoje „Be kaukių“, kur ne tik papasakos apie naują karjeros puslapį, bet ir dalinsis dirigento specialybės paslaptimis, įdomiausiais savo karjeros epizodais ir pomėgiais, kurie pripildo jo kasdienybę, kai batuta padedama į šoną.Ved. Rasa Murauskaitė ir Marius Eidukonis

Radviliškis renka merą. Dėl šio posto varžosi 7 kandidatai. Vieta liko laisva, kai meras Antanas Čepononis pernai buvo išrinktas Seimo nariu.Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad privalomas vaikų skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas būtinu.Pagrindinėje Trakų gatvėje - Karaimų - svarstoma įrengti pėsčiųjų zoną.Ilgai laukta šilta diena sostinėje. Kuo užsiima tokią dieną vilniečiai?Prancūzijos vynuogynus užklupo šalnos. Kokią įtaką tai gali turėti vyno derliui?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šio epizodo rėmėjas: verslininko Benedikto Gylio fondas. Dauguma norime gyventi ilgai ir laimingai. Tai atrodo jauku, patrauklu ir gal net siektina. Ir iš aplinkos vis gauname žinučių, – toks gyvenimas yra būtent tai, ko tau... The post Ilgai ir (ne)laimingai appeared first on Tilviko Lizdas.

Artėjančios Valentino dienos proga pasikvietėme meilę. Ilgai trunkančią, išnešiotą, patyrusią pakilimų ir išbandymų, bet nuo to tik sutvirtėjusią. Pokalbis su aktorių Larisos Kalpokaitės ir Jono Braškio šeima apie jų meilės ir kasdienio džiaugsmo receptus.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Pirmą kartą istorijoje išplėstinė Aukščiausiojo teismo kolegija rinkosi spręsti prekybos žmonėmis bylos. Kokios atsakomybės sulaukė prekeiviai žmonėmis, kodėl taip ilgai užtrunka tokių nusikaltimų tyrimas ir kodėl šią sausio pradžioje Aukščiausiajame teisme išnagrinėtą bylą bei joje paskelbtą nuosprendį Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė vadina istorine?Nevyriausybininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kuria viešojo sektoriaus darbuotojų žmogaus teisių švietimo modelį. Kodėl susirūpinta viešuoju sektoriumi?Valstybinė darbo inspekcija stiprina paskelbtų prastovų kontrolę.Laidoje dalyvauja: Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos profesorius Aurelijus Gutauskas, Viešosios įstaigos Žmogaus teisių balsas direktorė Giedrė Šėmytė , Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.Ved. Artūras Matusas

Mokyklose pratęstas nuotolinis ugdymas. Neslūgstant epidemijai, jis tikriausiai truks iki mokslų metų pabaigos. Ar tam yra pasiruošę mokytojai ir mokiniai? Ar yra pakankamai suskaitmenizuoto ugdymo turinio? Su kokiais iššūkiais susiduria tėvai ir mokiniai?Trečiadienį 9.05 val. „LRT aktualijų studijoje“ diskutuos Seimo narė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, žurnalistė Jonė Kučinskaitė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkas Robertas Ramanauskas, Jolanta Navickaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vadovė.Ved. Virginijus Savukynas

Nėra tokios profesijos, kuria užsiimantis žmogus negalėtų rašyti knygų, tapti rašytoju ar rašytoja. Daugelis rašytojų pragyvena iš kitų veiklų nei rašymas.Tačiau vis tiek nuostabą kelia, kai su literatūra ar rašymu visiškai nesusijusioje srityje ilgai dirbę ir daug pasiekę žmonės ima ir parašo romaną.„Pirmame sakinyje“ dviejų tokių autorių – aukščiausios klasės vadybininko Kristijono Kaikario ir biologės Dianos Latvės – klausiame apie pasiryžimą rašyti ir to priežastis.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta.

Antanas Blėda gyvena tarpukariu tėvų statytoje sodyboje. Varėnos raj. Dvarčių kaime išlikusi senojo gyvenamojo namo dalis, o tvartas, daržinė, klėtis, naujas namas statyti jau pokaryje. 30 metų ūkininkavęs ir viską perdavęs vaikams, dabar Antanas kruta savo malonumui: prižiūri dukros ūkio aveles, vieną karvę ir saugo dzūkišką sodybą, istorijas pasakodamas ir anūkams.Nuo gruodžio 1d. žemdirbiai, nukentėję nuo gamtos stichijos, gali kreiptis lengvatinės paskolos. Ją administruojančio Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovas aiškina apie finansinės paramos privalumus, tačiau iš trijų du kalbinti ūkininkai abejoja tokia paramos forma.Naudinga žinoti. Gruodžio pradžioje darbai lauke jau turėtų būti baigti. Tačiau Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Elena Survilienė primena, ką pašalus žemei dar reikėtų nuveikti sodo – daržo šeimininkams.Ved. Arvydas Urba

Beveik 13 mln. eurų buvo skirta smulkiesiems pieno ūkių šeimininkams. Ilgai prašę dėmesio ir paramos, ūkininkai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais galėjo teikti paraiškas gauti paramą iki 15 tūkst. eurų. Tačiau trečdalis lėšų liko nepanaudota. Kodėl?Pasvalio rajono ūkininkas Algirdas Kripaitis augina ne tik grūdus, bet ir remontuoja automobilius. Neseniai Krinčino miestelyje įsirengė automobilių servisą. Kam ūkininkui reikalinga papildoma veikla?Įdomu žinoti: kuo skiriasi levandos ir levandinai?Ved. Saulenė Pečiulytė

Kultūros naujienų spaudoje apžvalga. Pasaulio kultūros įstaigos siūlo vartotojams kultūros lobyną pasiekti iš namų, bet tuo pačiu metu sprendžia ir didėjančios interneto apkrovos problemą. „Turbūt tai buvo pati pirma premjera nepriklausomoje Lietuvoje“, – taip spektaklį „Ten būti čia“, pristatytą praėjus lygiai 11 dienų po kovo 11-osios, prisimena jo režisierius Oskaras Koršunovas. Kovo 22-ąją pirmasis O. Koršunovo ir, tikėtina, apskritai pirmasis spektaklis nepriklausomoje Lietuvoje švenčia 30-metį. O pats OKT/Vilniaus miesto teatras mini 20-ąjį sezoną. Apie sukaktis – pokalbyje su O. Koršunovu. Daugelyje Europos šalių įvedus karantiną, žiniasklaida skelbia apie teigiamus pokyčius gamtoje: Venecijos kanaluose – švarus vanduo, o kosmoso nuotraukos rodo sumažėjusį užterštumą. Tačiau, ar pasibaigus karantinui, ekonomiką siekiančios atgaivinti valstybės nesmogs gamtai su dviguba jėga? Tai aptarsime su ekologijos temų žurnaliste, LRT RADIJO laidos „Vienkartinė planeta“ autore Vaida Pilibaityte. Londone sužaliuos lietuviškas miškas. Startuoja internetinis trumpametražių filmų festivalis „My Darling Quarantine“ („Mano mielas karantine“), padėsiantis rinkti lėšas nuo koronaviruso nukentėjusiems asmenims bei institucijoms. VDU psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas pataria, kaip šiuo įtemptu laikotarpiu nepasiduoti nerimui. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Nuo kada dukros gali naudoti makiažą? Ką papasakoti vaikams apie grožio ir savęs priežiūros ritualus? Apie tai kalbamės su mama, grimo dailininke Vaida Venckute.

Onkologinių ligonių atstovai teigia, kad kas trečias pacientas tyrimų laukia per ilgai, o kas penktas moka už tyrimus. Specialistų teigimu, nors Lietuvoje mažėja kyšininkavimo atvejų, viešajame sektoriuje vis dar gausu kitų korupcinių problemų. Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje pacientui sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Vilniaus vairuotojai savo peticijoje reikalauja atšaukti nesuprantamus ir transporto grūstis didinančius eismo organizavimo pakeitimus. Spręsti Ukrainos klausimų Paryžiuje susitinka Normandijos ketvertas - Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos vadovai. Lietuvos kariuomenės vadas teigia, kad mažinamas finansavimas gynybai privers peržiūrėti kitų metų kovinio rengimo planus, tačiau suplanuoti įsigijimai neturėtų nukentėti. Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Ūkio naujienos. Žemės ūkio bendrovių asociacija jungia žemės ūkio uždarąsias akcines, kooperatines bendroves, perspektyvias žemės ūkio įmones. Asociacijos veikloje dalyvauja ir ūkininkai. Kokią bendradarbiavimo naudą mato žemdirbiai? Ilgai apie bites galėtų pasakoti Sandra Andriūnaitė, kuri po ilgų metų praleistų didmiestyje grįžo į gimtąjį Kupiškį. Kaip pavyksta derinti iš tėčio perimtą verslą ir bitininkavimą? Pakruojo rajono Rozalimo ir aplinkinių vietovių gyventojai džiaugiasi, kad miestelyje esančioje ambulatorijoje greitai gali patekti pas šeimos gydytoją. Kas visgi kelia rūpesčių? Ved. Rūta Katkevičienė.

Ilgai gyvuojantys profesionalūs kolektyvai skirtingai sutinka brandą: vieni tęsia ilgai kurtą sceninį veidą, kiti, dėl specifikos priklausomi nuo besikeičiančio laiko kartu su kintančia muzikos raiška – keičiasi. Kuo gyvena mums visiems žinomas Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“?Apie tai pokalbis su jo vadovu, kompozitoriumi Antanu Kučinsku. Bet laidoje ne tik pučiamųjų muzika, girdėsime ir pianistės Guodos Gedvilaitės skambinamus fortepijoninės muzikos perlus. Ved. Gabija Narušytė.

Šomēness sākies Pasaules kausa sezona biatlonā. Raidījumā "Piespēle", ziemas sezonu gaidot, uzrunājam Latvijas labāko distanču slēpotāju Patrīciju Eiduku un vadošo biatlonisti Baibu Bendiku. Piespēles viesis arī  pludmales volejbolists Mihails Samoilovs. Viņš kopā ar  pretinieku tīkla otrā pusē Rinaldu Aišpuru apvienoja spēkus un  Rīgā sarīkoja pirmo  "tekvolī" turnīru Baltijā. Kas ir "tekvolī" un kāpēc jaunākais no brāļiem Samoiloviem tam paredz jau drīzumā iekļauties olimpiskajās spēlēs, klausieties raidījumā ! 19 gadus vecā distanču slēpotāja Patrīcija Eiduka nāk no Kokneses novada Vecbebriem, no kuplas slēpotāju ģimenes. Viņai ir 6 brāļi.Tēvs Ingus Eiduks devis nozīmīgu artavu bērnu karjeras attīstībā, ieguldot gan savus, gan draugu un sponsoru sarūpētos līdzekļus. Vecākais brālis Valts Eiduks piedalījās distaču slēpošanas sacensībās 2006. gada Turīnas olimpiskajās spēlēs, Pērn  pasaules čempionātā junioriem Patrīcija izcīnīja 10. vietu sprintā, kas ir līdz šim labākais Latvijas slēpotāju sasniegums šāda līmeņa sacensībās. Arī izcīnītā 44. vieta 10 km brīvā stila distancē ir līdz šim augstākais sasniegums olimpiskajās spēlēs starp Latvijas distanču slēpotājiem kopš neatkarības atjaunošanas. Patrīcija  pērn sacentās Igaunijā bāzētās “Team Haanja” vienības sastāvā, kuru gan aizvadītās sezonas izskaņā piemeklēja dopinga skandāls, tāpēc komanda izjukusi.  Igaunijas sportistus un komandas treneri Mati Alaveru aizturēja pasaules čempionāta laikā Austrijā. Dopinga lietas ietvaros tika aizturēti pieci distanču slēpotāji, tostarp divi igauņi – Andreass Vērpalu un Karels Tammjervs, kuri atzinās asins pārliešanā. Gan par vērtīgo pieredzi Igaunijā, gan par jauno Polijas komandu, gan arī sapņiem par medicīnu nākotnē saruna ar Patrīciju Eiduku. Mēnesi pirms gaidāmās sezonas, tika sasaukta Latvijas  biatlona federācijas ārkārtas konference.Caur  "Wacap" telefoniski  sazinājos ar Baibu Bendiku un viņas treneri Ilmāru Brici, kuri uz dažām dienām bija ieradušies Latvijā, lai atkal turpinātu treniņus ārzemēs. Publiski izskanējis  izmisuma kliedziens, ka vadošie biatlonisti varētu apsvērt iespēju nākotnē pārstāvēt citu valsti, ja līdzekļi netiks rasti un valsts neatbalstīs sporta veidu. Iemesls - krass finanšu līdzekļu samazinājumus pēc nedraudzīgās  nodokļu politikas, Ārkārtas konferencē klātienē žurnālistiem nebija atļauts piedalīties, bet pēc tam uz sarunu aicināju gan federācijas prezidenti  Baibu Broku, gan viceprezidentu Gundaru Upenieku, gan arī izlases galveno treneri Māri Čakaru. Broka nav piesavinājusies biatlona federācijas līdzekļus vai no sponsoru piesaistes guvusi kā labumu, - tā bijusi galvenā atziņa pēc neatkarīga revīzijas komisijas ziņojuma. To viņa pati atstāstīja gan TV, gan radio žurnālistiem un izteica cerību, ka IZM atbalstīs biatlonu, lai izdotos kaut kā kompensēt sponsoru trūkumu, nodokļu reformas sakarā.Jau iepriekš izskanējušas baumas, ka biatlonisti varētu apsvērt iespēju nākotnē pārstāvēt citu valsti, ja valsts sporta politika pret sporta veidu nemainīsies. Šovasar Baibas Bendikas treneris Ilmārs Bricis ko līdzīgu izteicis arī publiski , tādēļ vispirms telefonsaruna ar pašu sportisti un tad viņas treneri. Bricis četrus gadus bijis galvenā trenera amatā Igaunijā, tad piecus gadus Gulbenes novada Bērnu un jaunatnes sporta skolas direktors. Māri Čakaru maijā apstiprināja par Latvijas biatlona izlases galveno gtreneri. Joprojām vairāk viņu pazīstam  kā Madaras Līdumas treneri. Pēc Čakara treniņu plāniem kārtīgi strādājot, Turīnas olimpiādē Līduma sasniedza augstāko – 10. – vietu Latvijas sieviešu biatlonam olimpiskajās spēlēs . Par  atstāto materiālu izlasē . Pēc bijušā trenera Vitālija Urbanoviča aiziešanas, izlases kandidāti  treniņos kopīgi strādā, bet vadošie biatlonisti Andrejs Rastorgujevs un Baiba Bendika turpina darbu ar saviem treneriem, jo abi sportisti regulāri startē augsta līmeņa sacensībās. Māris Čakars pēc ārkārtas konferences saglabāja to pašu optimismu kā stājoties amatā . Sešas olimpisko ziemas sporta veidu federācijas nonākušas neapskaužamā finansiālajā situācijā, kura var radīt neatgriezeniskas sekas ne tikai šodien, bet arī daudz tālākā nākotnē. Biatlona federācijas līdzekļu iztrūkums ir teju 100 tūkstoši eiro. ''Salīdzinājumā ar 2017. gadu, šī situācija ir desmitreiz sliktāka. Ziemas sporta veidu federācijas  4. oktobrī nosūtīja oficiālu vēstuli izglītības un zinātnes ministrei Ilgai Šuplinskai, lai pievērstu  uzmanību uz kritisko situāciju, kas radusies pirms ziemas sacensību sezonas uzsākšanas. Vai palīgā sauciens valdības gaiteņos un kabinetos tiks  sadzirdēts? Biatlona federācijas viceprezidents Gundars Upenieks raidījumam "Piespēle" izteica cerību, ka TIKS. Skan raidījums "Piespēle", un noslēgumā vārds kolēģim Mārtiņam Kļaveniekam.Saruna ar pludmales volejbolististu Mihailu Samoilovu. Viņš kopā ar  pretinieku tīkla otrā pusē Rinaldu Aišpuru apvienoja spēkus un nule kā  Rīgā sarīkoja pirmo  "tekvolī" turnīru Baltijā. Kas ir tekvolī un kāpēc jaunākais no brāļiem Samoiloviem tam paredz jau drīzumā iekļauties olimpiskajās spēlēs par to Piespēles izskaņā.

Ketvirtadalis šalies mokyklų neturi nuolatinių vadovų? Joms laikinai vadovauja pavaduotojai arba buvę direktoriai. Mat pernai sausį buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir šių metų sausį paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 30 metų ir daugiau.Kitų metų sausį bus skelbiami konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 20 metų ir daugiau. O 2021 m. bus sausį paskelbti konkursai vadovams, kurie vadovauja tai pačiai švietimo įstaigai 10 metų ir daugiau.Bet rasti naujų vadovų nėra taip paprasta. Mat, kaip rodo konkursų rezultatai, vieniems pretendentams į vadovus stinga kvalifikacijos ar vadovavimo patirties, kiti gal ir laimėtų konkursus, tačiau, kadangi nuo šiol vadovai bus skiriami tik penkerių metų kadencijai, atsisako šios minties. Juos atgraso tai, kad terminuota darbo sutartis suvaržo jų asmeninį gyvenimą, pvz.: joks bankas nesuteikia vadovui, kurio darbo sutartis yra terminuota paskolos. O patys vadovai suvokia, kad per penkerius metus vargiai sukursi tokį mokytojų kolektyvą, kuris atvestų mokinius į akademinę sėkmę, o ir nevisada pavyks taip greitai perkeisti mokyklos kultūrą. Laidoje dalyvauja Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė, telefonu situaciją komentuoja skirtingų regionų mokyklų vadovai. Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas, tradicija jau tapę, ponas Paulius Mikolaitis a.k.a Paul deMiko ir vėl mūsų studjoje! Kalbėjome apie įvairias kliurkas ir šiaip viską!Svečias:https://www.youtube.com/channel/UC1Ou_J5eSfdeXsGKogXviDghttps://www.instagram.com/pauldemiko/?hl=enKalbėjome apie:GRANATOS BIČAS: https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/08/04/eismas/per-reida-po-granatos-live-vairuotojas-puole-ant-keliu-as-maldauju/ANYKŠČIŲ REPERIAI: https://www.youtube.com/watch?v=WiAr5r8hDsUOKSANOS PIKUL LAISKAS: https://www.15min.lt/vardai/naujiena/lietuva/oksana-pikul-jasaitiene-gavo-itin-atvira-trecioje-klaseje-besimokancios-gerbejos-laiska-1050-432184TABORO ŽAIDIMAS: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/zaidimo-kurejai-feisbuke-platino-sveiku-protu-nesuvokiama-reklama-kviete-saudyti-i-tabore-gyvenancius-romus.d?id=81788831IRMANTO KLIURKA: https://www.delfi.lt/veidai/zmones/i-dainininko-intymiu-vaizdo-irasu-nutekinimo-skandala-sureagavo-ir-jo-kolega-ten-visai-kitokia-istorija-nei-visi-kalba.d?id=81696593https://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Šodien 90.dzimšanas dienā sveicienus sūtām aktrisei Ilgai Hincenbergai, kura nospēlējusi daudzas lomas Nacionālajā (tolaik Drāmas) teātrī, bet 80.gados ar latviešu tautas pasaku programmu apbraukājusi vai visu Latviju. Nu jau 10 gadus, kopš vīra arhitekta Modra Ģelža aiziešanas mūžībā, viņa dzīvo Alūksnē - Alūksnes pils Palmu mājā, namā, kas 1933.gadā piešķirts brāļiem Hincenbergiem, un kuri tur ierīkoja linsēklu spiestuvi. Pirms diviem gadiem, veidojot raidījumu „Dzimtas saknes” par Ģelžu dzimtu, tuvāk iepazinām Ģelžu ciltsmāti. Alūksnē netrūka smieklu un nopietnības, savstarpēju zobgalību un atmiņu tajās dažās stundās, kad par Ģelžu ģimeni stāstīja Ilga Hincenberga. Šajā nozīmīgās jubilejas reizē atgādinām arī aktrises lomas teātrī un radio uzvedumos -„Mazais princis” (1962), „Lorencačo” (1973), Arvīda Skalbes dzejas kompozīcija).

Tiesiogiai iš Rotušės aikštės. Kiek ilgai taip skambiai ekonomistų pavadintas laikotarpis tęsis ir kodėl jis toli gražu ne visiems?Skaičiuosime gyventojų pajamas, gyvenančiuosius skurde, milijonierius ir net Lietuvos turimą auksą. Ir bus atsakymas, ar geras gyvenimas įmanomas be pinigų. Laidoje svečiuosis Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis ir Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Ved. Irma Janauskaitė.

Galerijų, menininko ir meno kūrinių rinkimas yra jau tradicinė „Art Vilnius“ programos dalis. Keturių nominacijų geriausiuosius aptars šiuolaikinio meno mugės komisijos pirmininkas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.Kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai“ apžvalga su vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.Ilgai laukta režisieriaus Arturo Jevdokimovo premjera – filmas „Second Hand“, pasakojantis keturių lietuvių istorijas dėvėtų drabužių verslo užkulisiuose Londone. Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme veikiančioje tarptautinėje lauko parodoje „Dvigubai laisvos. Moterų politinės teisės 1918 m.“ iki birželio 17 dienos galima susipažinti su nepaprastų Lenkijos ir Lietuvos moterų, siekusių savo šalių nepriklausomybės ir politinių teisių suteikimo, istorijomis. Ved. Laima Ragėnienė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad VSD apšmeižė buvusį ministrą Raimondą Šukį. Ilgai užsitęsę sausi orai – tikras galvos skausmas ūkininkams. Lietuvos radijas pristato visus kandidatus į prezidento postą. Beveik neabejojama, kad šį sekmadienį naujuoju Ukrainos prezidentu bus išrinktas aktorius ir verslininkas Volodymyras Zelenskis. Vakarų krikščionys mini Didįjį Penktadienį. Ved. Simonas Bendžius.

Pasivaikščiosime po naują MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, pasakojančią apie žmogaus ir kitų gyvybės formų bei dirbtinio intelekto santykius. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie audiovizualinį vertimą ir subtitrus kurtiesiems bei neprigirdintiesiems pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja docentė Jurgita Kerevičienė. Ar novatoriški sprendimai teatre tėra ilgai pamirštos senos idėjos? Pokalbis su „Boriso Dauguviečio auskaru“ apdovanotu garso menininku Arturu Bumšteinu, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatu aktoriumi, režisieriumi ir dramaturgu Aleksandru Špilevojumi bei aktore, viena iš Apeirono teatro įkūrėju Greta Gudelyte. Ved. Indrė Kaminckaitė. Klasikos enciklopedija: apie Vittorio De Sica iš trumpos kino istorijos. Ved. Indrė Kaminckaitė

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Nauja knyga apie rašytoją ir lakūną Romain Gary: interviu su vertėja. Ilgai laukti lietūs: ar verta laukti grybų derliaus.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Nauja knyga apie rašytoją ir lakūną Romain Gary: interviu su vertėja. Ilgai laukti lietūs: ar verta laukti grybų derliaus.

„Prieš Kalėdas taip norisi daryti gerus darbus“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi miškininkas Raimundas Ereminas.Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo pasimatuoti eigulio kepurę.Kauno rajone ošia šimtamečiai miškai. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje atliekami ne tik moksliniai tiriamieji ar įprasti miškininkams darbai, bet ir šviečiama visuomenė.Apžiūrėti medelyno ir Dubravos arboretumo kviečia buvęs urėdas Kęstutis Šakūnas, Vaišvydavo girininkijos girininkas Aivaras Audėjaitis, pav. Ernoldas Kreivėnas, eiguliai Saulius Bučas ir Antanas Bukauskas. Apie arboretume auginamus sumedėjusius augalus pasakoja dr. Valerija Baronienė.

„Prieš Kalėdas taip norisi daryti gerus darbus“, – nuoširdžiai mintimis dalijasi miškininkas Raimundas Ereminas.Vilniuje Sapiegų rūmų parke eglių šakas už palinkėjimą ir gerą žodį dalijo neseniai į Vilnių persikėlęs gyventi žemaitis iš Palangos R. Ereminas. Ilgai netrukęs ėmėsi veiklos mieste. Šiandien jis organizuoja žygius po miškingas Vilniaus apylinkes, bendrauja su vaikais ir visiems siūlo pasimatuoti eigulio kepurę.Kauno rajone ošia šimtamečiai miškai. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje atliekami ne tik moksliniai tiriamieji ar įprasti miškininkams darbai, bet ir šviečiama visuomenė.Apžiūrėti medelyno ir Dubravos arboretumo kviečia buvęs urėdas Kęstutis Šakūnas, Vaišvydavo girininkijos girininkas Aivaras Audėjaitis, pav. Ernoldas Kreivėnas, eiguliai Saulius Bučas ir Antanas Bukauskas. Apie arboretume auginamus sumedėjusius augalus pasakoja dr. Valerija Baronienė.

Koks turėtų būti optimalus ūkio dydis? Vieni skaičiuoja šimtais hektarų, kiti teigia, kad reikia turėti ne mažiau 50 melžiamų karvių ... savo patirtimi sukurtą optimalų ūkį turi Kupiškio rajone Salamiestyje gyvenantis Renatas Bartaševičius. Daugiau kaip 20 metų iš žemės ūkio besiverčiantis vyras turi 60 ha ir augina javus bei bulves. Ilgai pats važinėdavo į turgus, bet dabar jau nereikia, nes įsigijęs reikiamos technikos, sparčiau nuima derlių ir bulves parduoda tarpininkams. Pajamų iš ūkio užtenka ir gausiai 4 vaikų šeimai išlaikyti. Jonavos rajone Upninkuose gyvenančių Danutės ir Edmundo Kasmočių sodyba skiriasi nuo kaimynų. Jau prie įvažiavimo į kiemą ant akmens įsitaisiusi grakšti metalinė varlytė muzikantė, prie namo rasi iš skardos ar metalo pagamintų stilizuotų varlių. Daugelis ir ne tik Upninkuose žino, kad Kasmočiai turi sukaupę didelę varlių kolekciją. Joje apie 2000 iš įvairiausių medžiagų padarytos į 23 skyrius sugrupuotos, skirtingų dydžių varlės. Iš viso pasaulio: Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos, Azijos, netgi iš Australijos vienas varliukas yra, daugiausia, aišku, iš Europos.

Koks turėtų būti optimalus ūkio dydis? Vieni skaičiuoja šimtais hektarų, kiti teigia, kad reikia turėti ne mažiau 50 melžiamų karvių ... savo patirtimi sukurtą optimalų ūkį turi Kupiškio rajone Salamiestyje gyvenantis Renatas Bartaševičius. Daugiau kaip 20 metų iš žemės ūkio besiverčiantis vyras turi 60 ha ir augina javus bei bulves. Ilgai pats važinėdavo į turgus, bet dabar jau nereikia, nes įsigijęs reikiamos technikos, sparčiau nuima derlių ir bulves parduoda tarpininkams. Pajamų iš ūkio užtenka ir gausiai 4 vaikų šeimai išlaikyti. Jonavos rajone Upninkuose gyvenančių Danutės ir Edmundo Kasmočių sodyba skiriasi nuo kaimynų. Jau prie įvažiavimo į kiemą ant akmens įsitaisiusi grakšti metalinė varlytė muzikantė, prie namo rasi iš skardos ar metalo pagamintų stilizuotų varlių. Daugelis ir ne tik Upninkuose žino, kad Kasmočiai turi sukaupę didelę varlių kolekciją. Joje apie 2000 iš įvairiausių medžiagų padarytos į 23 skyrius sugrupuotos, skirtingų dydžių varlės. Iš viso pasaulio: Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos, Azijos, netgi iš Australijos vienas varliukas yra, daugiausia, aišku, iš Europos.

Ilgai tarp vilkų gyvenęs eigulys Petras Dabrišius juokauja: „Kalnuose išgyventi lengviau, nes aplink žvėrys, kurie tavęs bijo. Lietuvoje gyveni kaip zuikis. Tu visų bijai. Žinote, kaip tam zuikiui lapai krenta ant uodegos...“Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas toli už Lietuvos ribų. Jo garsas į Žemaitijos girias net iš Tuvos vilioja šamanus. Jiems Lietuva reta ir neįprasta šalis.Atvykus į „Žvėrinčių“ galima daug ko išmokti, svarbiausia – supratimo ir meilės gamtai ir supančiai aplinkai.

Ilgai tarp vilkų gyvenęs eigulys Petras Dabrišius juokauja: „Kalnuose išgyventi lengviau, nes aplink žvėrys, kurie tavęs bijo. Lietuvoje gyveni kaip zuikis. Tu visų bijai. Žinote, kaip tam zuikiui lapai krenta ant uodegos...“Ubiškės girininkijoje, prie Laukstėnų kaimo, 20 m. gyvuoja „Žvėrinčius“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – eigulys P. Dabrišius. Legendomis ir mitais apipintas medinčius žinomas toli už Lietuvos ribų. Jo garsas į Žemaitijos girias net iš Tuvos vilioja šamanus. Jiems Lietuva reta ir neįprasta šalis.Atvykus į „Žvėrinčių“ galima daug ko išmokti, svarbiausia – supratimo ir meilės gamtai ir supančiai aplinkai.

Kokios rinkimus žada besikeičiantys partijų reitingai?Ilgai jokių pokyčių nerodę partijų reitingai pradėjo keistis – socialdemokratų populiarumas sumažėjo, o Lietuvos valstiečių partijos išaugo. Kokios galime laukti rinkimės kampanijos – aštrios ar vangios? Kokias strategijas pasirinks įvairios partijos? Ir ko iš politikų tikisi rinkėjai? Apie tai laidoje diskutuos rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys, politikos analitikas Vytautas Bogušis, viešųjų ryšių ekspertas Liutauras Ulevičius.

Į muzikinę dėžutę atkeliavo laiškas su piešiniu, kuriame viena mažoji klausytoja Rūtelė pasakoja, jog besibaigiant žiemai kartu su tėveliais nuėjo į mišką pasiklausyti pavasario garsų. Tolumoje pamatė pilką pilką vilką. Grįžusi namo paėmė balto popieriaus lapą ir nupiešė vilką. Piešinį sugalvojo pasiųsti man, Kolombinai. Ilgai žiūrėjau į tą piešinėlį ir pamaniau, jog būtų visai įdomu išgirsti kaip „skamba vilkas”.

Į muzikinę dėžutę atkeliavo laiškas su piešiniu, kuriame viena mažoji klausytoja Rūtelė pasakoja, jog besibaigiant žiemai kartu su tėveliais nuėjo į mišką pasiklausyti pavasario garsų. Tolumoje pamatė pilką pilką vilką. Grįžusi namo paėmė balto popieriaus lapą ir nupiešė vilką. Piešinį sugalvojo pasiųsti man, Kolombinai. Ilgai žiūrėjau į tą piešinėlį ir pamaniau, jog būtų visai įdomu išgirsti kaip „skamba vilkas”.

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.

„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.

„Gamta – visų namai“: žiemos pradžia gamtoje. Ką veikia, kaip laikosi ežiai? Ilgai laukta knyga apie paukščius jau čia. Keliaujam į Veprius pas gamtai artimus žmones.

„Gamta – visų namai“: žiemos pradžia gamtoje. Ką veikia, kaip laikosi ežiai? Ilgai laukta knyga apie paukščius jau čia. Keliaujam į Veprius pas gamtai artimus žmones.

Ilgai kaupiausi visuomet užimto DJ Mamanios klaustelėti apie tai, ar suraitytų kokį miksą ir man. Pavyko! Tai nėra tipiškas repo diskotekų koncentratas - labiau tai, kas į platųjį eterį nepatenka. Bet kuriuo atveju unikalus „G&G Sindikato“ nario talentas tinka bei patinka visų žanrų melomanams ir kolegoms didžėjams. Hawt ir fresh. Kalba ir pats Mamania.