Podcasts about danijos

Klasikos pasaulis atsisveikina su Peru Nørgårdu – vienu svarbiausių XX a. Europos simfonistų, vadinamu šiuolaikinės Danijos muzikos tėvu. Džiazo pasaulis taria sudiev būgnininkui Alui Fosteriui, grojusiam su Milesu Davisu, Sonny Rollinsu, McCoy Tyneriu ir kitais didžiaisiais.Ved. Domantas Razauskas

Saudo Arabijoje vyksiančiose derybose su JAV pareigūnais Ukrainos delegacija pasiūlys paliaubas, kurių metu būtų nutraukta ugnis ore ir jūroje. Tai naujienų agentūrai AFP sakė neįvardintas Ukrainos pareigūnas. Tokių paliaubų idėją per Londone vykusį susitikimą buvo iškėlęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas.Elonas Muskas, milijardierius pramonininkas ir vyresnysis patarėjas Baltuosiuose Rūmuose, pažadėjo, kad Ukraina galės naudotis „Starlink“ satelitiniu ryšio tinklu, po to, kai internete susikivirčijo su Lenkijos Užsienio reikalų ministru.Lietuvos parlamentarai susirinko į Seimo pavasario sesiją. Kone didžiausias dėmesys joje bus skirtas didesniam gynybos finansavimui ir su tuo susijusiems mokestiniams pakeitimams.Pradėjo veikti mobilioji programėlė LT72, skirta gerinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Joje gyventojams pateikiami algoritmai, kaip reikėtų elgtis oro pavojaus, karo grėsmės, branduolinės avarijos, stichinių nelaimių ir kitais atvejais.Pasaulio akys krypsta į Grenlandijos parlamento rinkimus, nes bene didžiausios pasaulio salos užsimanė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Pasak ekspertų, dešimtmečius nepriklausomybės siekiančiai Danijos autonomijai visiškos laisvės dar teks palaukti, nors tai ir yra pagrindinis šios rinkimų kampanijos klausimas.Į Jonavos mero postą grįžus praėjusią savaitę išteisintam Mindaugui Sinkevičiui, Seimas po pateikimo pritarė atšaukti pirmalaikius šios savivaldybės vadovo rinkimus. Pats Mindaugas Sinkevičius sako svarstantis kandidatuoti ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose.Ved. A. Kavaliauskas

Naujasis JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsetas pareiškė, kad Vašingtonas nedislokuos karių Ukrainoje pagal jokį taikos susitarimą ir kad Ukrainai atgauti visą savo žemę ar įstoti į NATO nėra realu.Danijos žvalgyba įspėja, kad Rusija per dvejus metus gali užpulti Baltijos šalis, o per penkerius - pradėti plataus masto karą EuropojeEuropos Žmogaus teisių teismas imasi apgręžtų migrantų bylų prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.Klaipėdos savivaldybės taryba nusprendė nekeisti Salomėjos Nėries bei Liudo Giros gatvių pavadinimų, nors tą padaryti juos įpareigojo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Tiek centras, tiek Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse sako, jog pavadinimai privalės būti pakeisti – jei tokio sprendimo nepriims pati savivaldybės taryba, tą padaryti įpareigos teismas.Į Ukrainą atvyksta Jungtinių valstijų iždo sekretorius, o po kelių dienų Volodymyras Zelenskis kalbėsis su Amerikos viceprezidentu J.D.Vencu. Artėjant galimoms deryboms dėl taikos Ukraina stiprina ir puolimą fronte. Yra vilčių, kad šaliai gali pavykti atsiimti Pokrovską.Ved. Liepa Želnienė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau grasina užimti Danijai priklausančią Grenlandijos salą, jo teigimu salos reikia tarptautinio saugumo sumetimais. Danijos premjerė Europos sostinėse ieško užtarimo ir siekia užsitikrinti paramą. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigia, kad sąjungos narės palaiko Daniją ir nesileis į derybas dėl Grenlandijos. Ar Europa atlaikys D. Trumpo išbandymą Grenlandija? Kaip elgtis reikėtų Lietuvai?Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti ženkliai didesnį finansavimą, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas. Daugiau nei septynis milijardus eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje.LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, lietuviškos įmonės „Teltonika“, gaminančios įvairią elektroniką, produkcija patenka į Rusiją. Tai rodo muitinės duomenų bazių analizė. Pasinaudojant trečiosiomis šalimis, nuo 2023-ių metų elektronika buvo vežama mažiausiai aštuoniolika kartų.Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje diskutuota apie Baltarusijos opozicionierių iniciatyvą savo piliečiams išduoti alternatyvius pasus, kurių viršelyje vaizduojamas į Vytį panašus simbolis.Valdantieji yra pažadėję imtis augančių maisto kainų tyrimo, tam jie žada steigti maisto tarybą, taip pat ir aiškintis, kodėl tos kainos taip auga. Šiandien Seimo biudžeto ir finansų komitete buvo pirmas susitikimas su ekspertais, kurie pateikė informaciją apie tai, kaip keičiasi kainos ir kodėl.Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trampas neatsisako planų iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę. Patys grenlandai tvirtina, kad tiek jie, tiek jų žemė nėra parduodami. Tuo metu Kopenhaga svarsto apie galimo ekonominio spaudimo pasekmes, šalies valdžia šiuo klausimu kiek anksčiau surengė konsultacijas su verslo atstovais.Ved. Madona Lučkaitė

Pernai 315 bitininkų iš 27 Europos šalių įsitraukė į aplinkos taršos tyrimą. Juo siekta įvertinti aplinkos užterštumą pesticidais, lakiaisiais organiniais junginiais, sunkiaisiais metalais ir mikroplastikais. Mat prie po teritoriją skraidančių bičių plaukelių prikimba viskas – ir gera, ir bloga.„Skraidant bitėms, mums nereikia brangios tyrimų įrangos tam, kad daugiau sužinotume apie mus supančią aplinką“, - gruodžio pradžioje, per tyrimų rezultatų pristatymą Europos parlamente pasakojo Suzanne Barry, 78 metų bitininkė iš Danijos.Į piliečių mokslo projektą įsijungė ir 10 bitininkų iš Lietuvos, jį koordinavo Gamtos tyrimų centro mokslininkė ir bitininkė Laima Blažytė-Čereškienė.Kaip buvo atliekamas tyrimas, kokie jo rezultatai ir ko tikisi bitininkai?Autorė Inga Janiulytė-TemporinL. Blažytės-Čereškienės archyvo nuotrauka

Sabotažu Baltijos jūroje įtariamas Kinijos laivas yra sustojęs prie Danijos krantų. Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad įtarimų sulaukęs laivas niekur nepabėgs, o jei pasitvirtintų įtarimai dėl sabotažo, kaltieji turi būti nubausti.Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyrius verčia nuteistuosius duoti melagingus parodymus prieš sistemai neįtikusius įkalinimo įstaigų prižiūrėtojus. Taip teigia kalėjimų darbuotojų profesinė sąjunga. Siekdami atkreipti politikų dėmesį į sistemos darbuotojų problemas, kitą savaitę kalėjimų darbuotojai rengia protesto akciją.Kilnojamas radijo ir televizijos stotis įrenginėjančios Šiaulių bendrovės „TVC Solutions“ direktorius neatskleidžia kokios šalies užsakymą vykdė, kai, prokuratūros duomenimis, du ispanai bandė sudeginti bendrovės gamybines patalpas ir įrenginius bei daiktus lauke.Ukrainos kariai prieš 3,5 mėnesio įžengė į Rusijos Kursko srytį ir užėmė 1200 km2 teritorijos su keliasdešimt kaimų.Ved. Darius Matas

Danijos karalius Haroldas I Mėlyndantis buvo žinomas dėl dviejų dalykų: suvienijo Daniją ir Norvegiją ir dėl mėlyno danties. Trumpo nuotolio radijo technologija pavadinta „Bluetooth“, nes suvienija kompiuterio ir ryšių industrijas, prisimenant karalių, suvienijusį Skandinaviją.

Tarp leidybinių naujienų „Kitame laike“: Danijos kamerinio orkestro istorija. Kaip šis stipriausias šalies orkestras, kuriam vadovauja Ádámas Fischeris tapo visiškai nepriklausomu nuo valstybės paramos? Naujas išskirtinio balso savininkės Samaros Joy džiazo albumas. Vakarų muzikai įtaką padariusi Balio gamelano muzika, susijungiantis su arabiškomis temomis. Lydso tarptautinio pianistų konkurso nugalėtojas. Japonų džiazo festivalis, per klaidą pagimdęs unikalų muzikinį projektą.Ved. Domantas Razauskas

LRT OPUS laidoje „Be filtro“ – pokalbis su po 10 metų pertraukos į Vilnių grįžtančiu žymiu Danijos muzikos kūrėju Trentemøller. Naujas albumas „Dreamweaver“, beprotiška vagystė per gastroles, „Eurovizija“ ir kitos temos – valandos trukmės laidoje su paties muzikanto parinktais kūriniais. Ved. Ramūnas Zilnys

Ketvirtadieniai „Kitame laike“ – leidybinių naujienų apžvalgos metas. Šįkart tarp jų ir istoriniais instrumentais sugrotas Mahleris, ir XVII a. Danijos kompozitorius Dietrichas Buxtehude, ir Pietų Afrikos muzikas Malcolmas Jiyane, ir britų džiazo pianistas Richardas Fairhurstas. Tačiau šįkart laidoje ir pagrindinių Vokietijos klasikinės muzikos apdovanojimų „Opus Klassik“ apžvalga. Jų laureatai paskelbti šiomis dienomis.Ved. Domantas Razauskas

Daugiau nei dešimtadalis Lietuvos vienuolikamečių: 12 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų, jau yra patyrę tabako dūmą. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių vienuolikmečių skaičių Lietuvą lenkia tik Bulgarija. Tarp trylikamečių šis rodiklis dar didesnis. Beveik ketvirtadalis visų trylikamečių: 23 proc. mergaičių ir 24 proc. berniukų jau yra traukę dūmelį. Pagal bent kartą gyvenime rūkiusių trylikamečių skaičių mūsų šalis yra lyderė pasaulyje. O bent kartą gyvenime rūkiusių penkiolikmečių skaičiai artėja prie pusės: 42 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų jau yra rūkę. Pagal šį rodiklį atsiliekame tik nuo Danijos penkiolikmečių.Tai rodo tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas (HBSC), kuris yra Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo dalis. Šio tyrimo metu 44-iose pasaulio šalyse buvo aiškinamasi apie paauglių alkoholio, tabako vartojimą bei elektroninių cigarečių garinimą, taip pat savijautą.Prasčiausiai atrodome, pagal paauglių, išbandžiusių elektronines cigaretes mastą. Pagal šį rodiklį Lietuvą „pirmauja“ pasaulyje. Net 18 proc. vienuolikamečių mergaičių ir 21 proc. berniukų jau yra išbandę elektroninių cigarečių garą. Tarp trylikamečių, išbandžiusių elektronines cigaretes skaičius: 36 proc. mergaičių ir 41 proc. berniukų. O tarp penkiolikmečių, išbandžiusių elektronines cigaretes, skaičiai jau perkopė pusę visos šios amžiaus grupės: net 58 proc. merginų ir 60 proc. penkiolikmečių vaikinų yra patyrę „garinimą“.Daugiau nei trečdalis visų penkiolikmečių: 36 proc. merginų ir 34 proc. vaikinų, prisipažino „garinę“ elektronines cigaretes per paskutines 30 dienų.Ne ką geriau mūsų šalis atrodo ir, pagal paauglių, ragavusių alkoholio rodiklį: 22 proc. tiek berniukų, tiek mergaičių jau yra ragavę alkoholio. Pagal šį rodiklį esame aštunti pasaulyje.Nagrinėjant psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės rodiklius, išryškėjo, kad savo sveikatą puikiai vertina tik 35 proc. Lietuvos penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.); Europoje šie rodikliai atitinkamai 41 ir 32 proc.Lietuvos moksleiviai gana panašiai vertino savo pasitenkinimą gyvenimu ir atliepė bendrą psichikos sveikatos tendenciją: tarp vyresnių jaunuolių psichikos sveikatos rodikliai prastesni, ypač – tarp mergaičių.Ką daryti pamačius šiuos palyginamuosius rodiklius? Ar yra kokių nors efektyvių priemonių situacijai gerinti, ar tegalime tik konstatuoti ir skėsčioti rankomis?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja HBSC tyrimo vadovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Kastytis Šmigelskas, psichologė-psichoterapeutė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė Aina Adomaitytė ir reabilitacijos centro „Vilties švyturys“ vadovas, Lietuvos priklausomybės ligų asociacijos prezidentas Albertas Lučunas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vos prieš keletą dienų Kopenhagos simboliu laikytas XVII a. pastatas – senieji biržos rūmai užsiliepsnojo. Apie šią nelaimę pasakoja kolega iš Kopenhagos, Danijos radijo žurnalistas Clausas Bethelsenas. Minėdami Tarptautinę paminklų apsaugos dieną apie paveldosaugą, pasaulio ir Lietuvos galimybes išvengti nelaimingų atsitikimų kalbamės su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotoju Robertu Motuzu.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Leidykla „Aukso žuvys“ išleido Vytenės Muschick, Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą „Prieš srovę. Sabiha – žuvų draugė“. Istorija apie albanę mergaitę, tapusia žymia albanų ichtiologe, pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Birželį Plungėje, Žemaitijos Versaliu vadinamuose kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmuose, vyks devintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Renginio organizatoriai žada įspūdingą ir gausią kultūrinę programą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, Klasikinės filologijos katedros vedėjas, filosofijos mokslų daktaras Vilius Bartninkas.Ved. Gerūta Griniūtė

„Sausio 13-oji mums svarbi kaip istorija ir įvykęs stebuklas. Dievas mums suteikė galimybę pasirinkti, ir tauta pasirinko tai, ko buvo verta. Šiandien vėl kyla klausimas – kaip apginti savo identitetą nuo gresiančio pavojaus“,- sakė kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs oratoriją „Miraculum“.„Neabejodamas sakau, kad šis kadras yra svarbiausias mano gyvenime“,- sako fotografas Virgilijus Usinavičius, sausio 13-os naktį užfiksavęs visą pasaulį apskriejusį vaizdą, kaip sovietų tankas traiško žmones. Pokalbis su fotografu.Paskutinę praėjusių metų dieną iš sosto pasitraukė Danijos karalienė Margrethe II ir viešai pareiškė, kad dabar atsidės kūrybai. Apie tai plačiau - radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Muzikologė Paulina Godliauskė apžvelgia naujausius įvykius klasikinės muzikos pasaulyje. Apžvalgoje: portalo „Bachtrack“ tyrimas, apžvelgiantis populiariausius praėjusių metų kompozitorius ir atlikėjus, šių metų „Auksinio gaublio“ laimėtojas už geriausią originalų garso takelį, Romanų Šveicarijos orkestro inovatyvi koncerto forma, Kennedy centre toliau pasiliekantis reziduoti kompozitorius ir lietuvių soprano Vidos Miknevičiūtės sėkmingas pasirodymas Richardo Wagnerio operos „Zygfrydas“ pastatyme Latvijoje.Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas Tomas Balkelis yra parašęs knygą „Lemtingi metai“, kurioje atskleidžiama, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 metų. Pažvelkime į šių dienų mūsų valstybę, kuri vis dar kuriasi po penkių okupacijos dešimtmečių. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su dr. Tomu Balkeliu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaune pristatytas naujas literatūrinis žurnalas „Gegutė“.„Dirbti su visomis negaliomis vienu metu yra be galo sunku, todėl šiuos metus skiriu regos negalią turintiems“, – teigia Kazlų Rūdoje gyvenanti keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė. Ji savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems.Kaip mus apgauna mūsų pačių prisiminimai? Selektyvią atmintį ir saviapgaulę analizuoja Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – naujametinės nėrimo į šaltą vandenį tradicijos Olandijoje, Italijoje ir Kroatijoje bei Danijos karalienės Margrethės II pasitraukimas iš sosto.Kasmet sausio 4 dieną minima Pasaulinė Brailio rašto, kurį naudoja neregiai ar silpnai regintieji, diena. Kaip Brailio raštą pritaikyti šiandieniniame technologijų amžiuje?Kas laukia Lietuvos mados žiniasklaidos nebelikus žurnalo „L‘Officiel“? Apie demokratišką, bet drauge elitistinę mados žiniasklaidą komentare svarsto Deimantė Bulbenkaitė.Kristina Norvilaitė-Geniušienė savo kūrybinį kelią pasakoja per santykį su miestu. Paroda „Išgyventi Vilnių“ per eksponatus atskleidžia ne tik kūrėjos pažintį su 700-ąjį gimtadienį baigiančia švęsti Lietuvos sostine, bet ir leidžia suprasti, koks buvo parodos autorės kūrybinis ir gyvenimo kelias. Susitikimas su Kristina Norvilaite-Geniušiene „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ukrainos prezidentas žada rūstybę Rusijos pajėgoms ir skelbia, kad šalis savo arsenale šiemet turės milijoną papildomų dronų ir Vakarų partnerių skirtų naikintuvų F-6.Centrinę Japoniją sukrėtė stiprus žemės drebėjimas.Po daugiau nei pusės amžiaus valdymo Danijos karalienė Margarita II sostą perleidžia sūnui.Kaip Naujuosius sutinka graikai ir suomiai?Net dešimt Lietuvos ekipažų ketina dalyvauti prestižiniame Dakaro dykumų ralyje.Ved. Madona Lučkaitė

Tarptautiniam olimpiniam komitetui leidus kitų metų olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos atstovams - pasipiktinimas iš Ukrainos ir ją palaikančių šalių.Prasidėjus užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių registracijai į kitąmet vyksiančius rinkimus, Belgijos lietuvių bendruomenė žada aktyviai dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo.Socialdemokratai šiandien tarybos posėdyje aptaria politines aktualijas, artėjančius rinkimus, šalies saugumo situaciją.Šią savaitę Danijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas netinkamas elgesys su religiniais tekstais ir uždraudžiamas Korano deginimas.Vis daugiau organizacijų prieš šventes skelbia apie nulinę dovanų politiką. Kaip ir kokiais būdais išreikšti padėką? Ko geriau nedaryti, kad dovana netaptų kyšiu ar nemaloniu įpareigojimu?Jungtinės Karalystės oro linijų bendrovė įvykdė pirmą pasaulyje komercinį skrydį, kuriuo metu lėktuvas naudojo ekologiškus degalus. Pasak aviakompanijos, šio skrydžio tikslas - įrodyti pasauliui, kad tvari aviacija yra įmanoma. Bendrovė teigia galinti sumažinti išmetamųjų dujų kiekį iki nulio, tačiau greičiau pereiti prie ekologiškų degalų trukdo žaliavų stoka.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Žemių savininkai ir ūkininkai piktinasi gaunamasis laiškais, kuriais nustatomi apribojimai veiklai jų valdose. Tie apribojimai susiję su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos visose savivaldybėse patvirtintus natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius.Seimas nesvarstė kitų metų valstybės biudžeto projekto. Tokį siūlymą pateikę darbiečiai kritikuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbą, taip pat pabrėžia nesutarimus valdančiojoje koalicijoje. Finansų ministrė situacijos nesureikšmina, sako, kad pakaks laiko priimti projektą.Didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“ svarsto Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą, BNS patvirtino keli šaltiniai. Kaip informacijai pasitvirtinus keistųsi situacija mūsų šalies bankiniame sektoriuje?Seimui siūloma Europos Parlamento rinkimų diena skelbti kitų metų birželio 9-ąją. Kai kurių partijų atstovai sako, kad tokia data naudinga Tėvynės Sąjungai - Lietuvos krikščionims demokratams, šios partijos atstovai sako, kad Lietuva siekė šiuos rinkimus rengti kartu su prezidento, tačiau tam pasipriešino kitos ES valstybės.Danijos parlamentarai svarsto įstatymų projektą, kurio būtų šalyje uždraudžiamas Korano deginimas. Anksčiau šios knygos sudeginimo atvejai buvo iššaukę musulmonų pyktį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spalio 20d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaroma Knygos meno festivalio paroda „Ekonomiškai neefektyvus tiražas“. Tai – jau antrus metus vykstančio Knygos meno festivalio dalis. Festivalis ragina klaipėdiečius ir miesto svečius iš arti susipažinti su knygos meniniu apipavidalinimu, patyrinėti knygas, kaip meno kūrinius.Spalio 19 d. muzikologei, LRT televizijos ir radijo laidų vedėjai Zitai Kelmickaitei būtų suėję 72-eji. Prisimename Zitą, viešėjusią LRT KLASIKOS laidose, taip pat – ir laidoje „Pakeliui su klasika“, rubrikoje „Be kaukių“.Madsas Mikkelsenas – vienas geriausiai atpažįstamų savo šalies aktorių, iškilęs kartu su Danijos kinu. Buvęs gimnastas ir šokėjas, Mikkelsenas karjerą kine pradėjo dešimtajame dešimtmetyje Nicolo Windingo Refno juostoje „Pusher“. Šiemet Venecijos kino festivalyje „Karališko romano“ režisierius Nikolajus Arcelis pristatė naujausią savo filmą „Pažadėtoji žemė“, kuriame Mikkelsenas atlieka pagrindinį buvusio kapitono Ludvigo Kahleno vaidmenį. Filmą bus galima išvysti Europos šalių kino forume „Scanorama“, o šiandien išgirsime šiek tiek aktoriaus Madso Mikkelseno minčių, kurias Venecijos kino festivalyje įrašė kino žurnalistė Ieva Šukytė.Laidoje – Jolantos Kryževičienės rubrika „Ką man skaityti?“. Kodėl žmones taip lengva suskaldyti į grupes, kurios įsitikinusios savo teisumu? Ar diskutuodami ieškome tiesos, ar giname savo matricos tiesą? Jeigu nedarau niekam blogo – ar jau esu teisus? Atsakymus į šiuos klausimus rasite Niujorko universiteto profesoriaus, socialinės psichologijos tyrėjo dr. Jonathano Haidto knygoje „Teisusis protas. Kodėl geros žmones supriešina politika ir religija“.Skulptoriaus Romo Kvinto darbus atpažįsta daugelis žmonių, nes šiltos, jaukios skulptūros stovi ne ant postamentų, o greta žmogaus. Eglės Kvintienės sudarytoje knygoje „Romas Kvintas. Įtraukiančio pasakojimo meistras“ prieš penkerius metus mirusį talentingą menininką prisimena artimieji, studijų draugai, šeimos bičiuliai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši dainininkė Ieva Prudnikovaitė, kuri atveria savo santykį su kūrybos pasauliu ir scena, taip pat dalinasi mintimis apie tai, kaip vaikystėje su muzika augo ji ir kaip jai šiandien svarbu kūrybiškai auginti savo dukras.Ved. Gerūta Griniūtė

Šiandien, spalio 12-ąją sukanka trisdešimt metų nuo dienos, kai buvo nužudytas žurnalistas, vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje Vitas Lingys. Minėdami Vito Lingio netekties sukaktį, kalbamės apie šiandieninę tiriamosios žurnalistikos padėtį Lietuvoje su tyrimų žurnaliste, viena iš tiriamosios žurnalistikos platformos „Redakcija“ įkūrėjų Birute Davidonyte.Vilniečiai ir miesto svečiai vienoje iš Neries krantinių, ant Antano Juozapavičiaus gatvės 9-ojo namo sienos jau gali pamatyti naują neofreską „Nezlamna“ – jungtinį Lietuvos, Ukrainos ir Estijos kūrėjų projektą, dedikuotą nepalaužiamam Ukrainos žmonių ryžtui ginti savo Laisvę, bendruomenes ir tautas telkiančio nematerialaus kultūros paveldo svarbai.Kaip miestas veikia mūsų gyvenimus? Kada mieste yra gera būti? Kas yra žmogiškas mastelis ir kas turi vykti akių lygyje? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasime Danijos architekto urbanisto Jano Gehlo knygoje „Miestai žmonėms“. O kad nepamirštume poezijos – vienas šiandien gimusio poeto Henriko Nagio eilėraštis iš radijo archyvo.„Tokia gracinga veikla kaip šokis, gali būti ir labai smurtinė bei brutali“, – apie kultūrinę apropriaciją šokyje sako choreografas Pavelas Sakovičius. Tarptautiniame „Sirenų“ festivalyje choreografas Pavelas Sakovičius pristatė savo šokių spektaklį „Jumpcore“. Tai pirmasis choreografinis kūrinys Lenkijoje, kuris buvo nupirktas į valstybinės meno galerijos kolekciją.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kino prodiuserė, Europos kino akademijos, Europos audiovizualinio sektoriaus moterų asociacijos narė Živilė Gallego.Ved. Gerūta Griniūtė

Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje. Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos. Marija 

Jei nori klausyti daugiau pokalbių, junkis prie KALBA MAMOS narystės, ateik į mūsų bendruomenės narėms skirtus rytmečius įvairiuose miestuose ir prisijunk prie diskusijų KALBA MAMOS Discord serveryje. Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosi www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e. Junkis prie KALBA MAMOS ir kurkime laimingų mamų bendruomenę kartu! Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje. Tinklalaidės pokalbiai yra skirti KALBA MAMOS narystės prenumeratorėms, tad jei įdomu, jei norėtum prisijungti į rytmečius ar organizuoti juos savo mieste ar rajone, bendrauti KALBA MAMOS Discord‘e, kviečiu jungtis prie mūsų bendruomenės ir jai skirtų veiklų. Visą informaciją apie narystę rasi www.kalbamamos.lt/naryste O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą. Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje. Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės. Kalbėkime, mamos Marija 

Ukrainos oro pajėgos pradeda tyrimą trijų žuvusių pilotų.Po visiškai slapto Ukrainos ir NATO atstovų susitikimo Lenkijos pasienyje stebėtojai atkreipia dėmesį į pasikeitusią kariuomenės strategiją.Kiek ir kaip yra apsaugota valstybės siena?Nuo rugsėjo bendrąjį telefonų numerių sąrašą papildys dar vienas trumpasis numeris 111.Įrodyti darbo stažą iki 1994 metų padės ir liudininkai.Danijos vyriausybė planuoja uždrausti Korano deginimą.Ved. Madona Lučkaitė

#Tiekžinių Pirmadienį (rugpjūčio 21 d.) Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie dronų skrydžius į maskvą, didėjantį spaudimą rusijos karinei vadovybei, F-16 naikintuvus Ukrainai iš Danijos ir Nyderlandų, pasibaigusią istorinio reaktoriaus kelionę, Baltarusijos aktyvistės O. Karač leidimą gyventi Lietuvoje ir peticiją dėl Grybauskaitės.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/1w7WFeqR-Qg

Pasaulio lyderių rubrika. Kas iš tiesų yra Aleksejus Navalnas? Netrukus sueis treji metai nuo rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Didžiausiu Putino priešu laikomas politikas šiuo metu įkalintas Rusijoje. Tačiau dalies žmonių ši asmenybė vertinama prieštaringai. Visų pirma, dėl jo nacionalistinių pažiūrų, kalbų apie Krymo aneksiją ir rodomo palankumo neseniai sulaikytam buvusiam Rusijos karo vadui Igoriui Strelkovui.Lietuva ir visa Europa mini romų genocido atminties dieną. Remiantis oficialiais išlikusiais duomenimis, nacistinės Vokietijos okupacijos metais nužudytas beveik kas trečias Lietuvos romas. Aukų atminimas šiandien pagerbiamas Vilniuje Panerių memoriale. Kaip gyvena romai Lietuvoje šiandien?Politikas, kuris neslepia patiriamo streso ir perdegimo – nekelia pasitikėjimo ar demonstruoja lyderio stiprybę? Tokias diskusijas paskatino Danijos gynybos ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas Jakobas Ellemannas-Jensenas, šią savaitę grįžęs į darbą po šešių mėnesių atostogų, kurių buvo išėjęs dėl streso ir pervargimo. Metų pradžioje, minėdama perdegimą, postą paliko Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.Klimatologams įspėjant, kad rekordinės karščio bangos ateityje tik stiprės ir dažnės, dalis mokslininkų diskutuoja, kiek fiziologiškai prisitaikyti prie klimato karštėjimo gali žmogus?Ved. Darius Matas

She Is Glowing Klubas jungia veiklias, vis naujų tikslų ir naujovių siekiančias moteris. Būtent tokia ir yra naujausios tinklalaidės pašnekovė Giedrė Bučytė. Savo karjeros kelionę Giedrė pradėjo M1 Radijo stočių grupėje, kurioje užėmė grafikos dizainerės pareigas, ji teigia, jog tuo metu turėjo puikų gyvenimą, tačiau netikėtas apsilankymas Londone privertė pakeisti tolimesnius planus. Moteris pajuto, jog atėjo metas nuotykiams ir naujoms patirtims, tad susipakavusi lagaminus ji pradėjo savo gyvenimą svetur. Nors darbovietės Jungtinėje Karalystėje netenkino, pašnekovė pasakoja, kad gyvendama dideliame mieste ji išmoko prisitaikyti bei įsivesti į rutiną tvirtą discipliną. Nors gyvenimas buvo spalvingas, Giedrei trūko naujų žinių bei terpės išlaisvinti savo kūrybiškumą, tad ji nusprendė išvykti. Būtent tuomet ir prasidėjo naujų įgūdžių siekimas verslo mokykloje Kopenhagoje, Danijoje. Šiuo metu Giedrė yra vizualinio identiteto dizainerė bei brendo strategė turinti savo asmeninį prekinį ženklą Danijoje „Digitaler ApS“. Ji padeda įvairiems prekiniams vardams tiek pastarojoje šalyje, tiek Lietuvoje išsigryninti savo vizualinį identitetą ir siekti tvarumo. Šiame pokalbyje kalbame apie nesėkmingą bandymą kurti verslą kartu su bičiule, išmoktas pamokas, gyvenimą mažoje, tačiau labai ypatingoje Danijos saloje Møn, dirbtinį intelektą bei moterišką bendrystę ir palaikymą, kurio ilgą laiką Giedrė neturėjo profesinėje kelionėje. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas yra „Digitaler ApS“? Kultūriniai skirtumai, kas padeda suprasti kliento gyvenančio svetur poreikius? Kaip pasikeitė draugių ryšys po nesėkmingo bandymo kurti verslą kartu? Kaip Giedrei sekasi bendradarbiauti su susikurta dirbtinio intelekto asistente? Dirbtinio intelekto galimybės, ar grafikos dizaineriai turi ieškoti kitos veiklos? Darbas su avalynės dizainere Frederikke Antonie Schmidt. Kaip išsiskirti tarp didelio kiekio skirtingų prekės ženklų? Kokiais būdais patraukti kliento dėmesį vos per 3 sekundes? Ar pakankamai informacijos tvarumo tema turime Lietuvoje? Žiedinė ekonomika, kas tai? Kuri Klubo narė savo veikla ir požiūriu atkreipė Giedrės dėmesį? Milijardinė kompanija vos su 3 trijų žmonių komanda, įmanoma? Pašnekovės patarimai savęs tebeieškančioms moterims. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečiai – ne pirmą sykį Lietuvoje viešinti Danijos „synth-pop“ grupė „Gents“. Ved. Ramūnas Zilnys

Po savivaldos rinkimų dalis partijų lyderių pareiškė, kad kai kur prašys perskaičiuoti balsavimo rezultatus. Tuo metu VRK pirmininkė įspėjo, kad jeigu ir toliau žmonės taip aktyviai balsuos iš anksto, rezultatų suskaičiavimas ir paskelbimas gali užtrukti ilgiau.Danijos parlamentas nusprendė šalyje atsisakyti vienos nedarbo dienos, kad į biudžetą būtų galima surinkti daugiau pajamų ir taip didinti finansavimą gynybai. Ar Jūs sutiktumėte atsisakyti vienos nedarbo dienos, jog būtų galima daugiau pinigų skirti gynybai?„Verslo laike“ – apie augančius sėklų pardavimus ir Lietuvoje būstą perkančius Baltarusijos bei Rusijos piliečius.Antrojo merų rinkimų turo nebus 26-iose savivaldybėse iš 60-ies. Tiek daug merų jau pirmajame ture nebuvo išrinkta nei prieš 4-erius, nei prieš 8-erius metus. Gerai ar ne, kai vienas politikas ir jo komanda savivaldybėje iš esmės įtvirtina vienvaldystę? Kodėl taip yra – rinkimus laimi stipri komanda ar tiesiog neatsiranda rimtų politinių oponentų? Diskusija su rinkimus jau pirmajame ture laimėjusiais merais.Ukrainos kariuomenėje moterys sudaro maždaug penktadalį – beveik penki tūkstančiai jų dalyvauja aktyviuose kovos veiksmuose.Ved. Edvardas Kubilius

Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio radijo pokalbiui pasirinta istorija nukelia į tarpukario Lietuvą ir leidžia pažvelgti į mūsų šalį joje namus atradusio jauno ūkininko iš Danijos akimis. Ta istorija nutrūko sulig 1940-ųjų rusų okupacija, o sugrįžo atgal daugiau kaip po penkių dešimtmečių, kai 1991-aisiais Lietuvai galutinai atsivėrė sienos.Prisiminimus apie iš žemėlapio ištrintą Lietuvą atsivežė Ebbe Flatau, čia gimęs, bet Kopenhagoje augęs danų kalbos dėstytojas, atvykęs dirbti į ką tik Vilniaus universitete įkurtą Skandinavistikos katedrą. Ištrauka iš jo autobiografijos kaip tik ir publikuojama naujausiame NŽ-A numeryje. Tekstą iš danų kalbos išvertė viena pirmųjų Ebbe Flatau studenčių, o dabar VU Skandinavistikos centro profesorė Loreta Vaicekauskienė, kurią prie Naujojo Židinio kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma dalyvauti ir ekoshemose, tam ūkyje palankios sąlygos.Uogų auginimo patirties Gerda Abraitė sėmėsi Amerikoje, domėjosi kaip galima šilauoges auginti pramoniniu būdu. Nepaisant to, kad Gerda su vyru Liudviku turi visai kitus, su žemės ūkiu nesusijusius kitus darbus, sezono metu spėja darbuotis 7 ha šilauogių ūkyje. Kokią naudingą patirtį, įgytą nuotolinių studijų Amerikoje metu, šeima pritaiko Zapiškio seniūnijoje esančiame ūkyje?Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, sausio 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Spaudos apžvalga.Danijos karalienė nusprendė nebegloboti prestižinio Hanso Kristiano Anderseno vaikų literatūros apdovanojimo, nes jo pirmininke tapo iliustruotoja iš Rusijos Anastaija Archipova.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė svarstys, kokios yra mūsų nesusikalbėjimo priežastys.Tarptautinio mobilumo projekto „Common Ground“ finalinė paroda „Įsišaknijimas“ sulaukė kritikos. Menotyrininkės Monikos Krikštopaitytės teigimu, spaudos pranešimo informacija ne visai atliepė tai, ką galima pamatyti Vilniuje, „Arkos“ galerijoje.Šiandien vyks popiežiaus emerito Benedikto 16-ojo laidotuvės. Kokios bus apeigos? Kaip apskritai valdyti tokio masto renginį? Pokalbis su ekspertais.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia „Netflix“ platformoje rodomą serialo „Alice in Borderline“ antrąjį sezoną.Kas yra grobuoniški žurnalai ir kokią žalą jie daro mokslininkų bendruomenei?Taip pat jūsų laukia ir tinklalaidės 72 atspalviai ištrauka.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Užupyje siaučia Jono Meko skersvėjis. Istoriniame kultūros skersgatvyje atidaroma šiuolaikinės keramikos paroda „Treji metai žmogaus“, kurioje lankosi Karina Metrikytė.Danijos karalienė Margarita II nusprendė nebegloboti prestižinio Hanso Christiano Anderseno vaikų literatūros apdovanojimo, nes jo pirmininke tapo iliustruotoja iš Rusijos Anastasija Archipova. Jos pirmininkavimą patvirtino Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija (IBBY). Pokalbis su IBBY Lietuva pirmininke Inga Mitunevičiūte.Po vieno žygio į Aukso Ordos stepes Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas 1397 m. perkėlė į Lietuvą apie 380 karaimų šeimų. Pasakojama, kad Vytautas pasiėmęs juos drauge kaip ištikimus sargybinius. Nuo tada Trakai tapo karaimų bendruomenės administraciniu ir dvasiniu centru. Apie naują unikalų leidinį „Trakai. Karaimų pasaulis“ pasakoja Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius.Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Stepheną Hawkingą, žymiausią britų kvantinės fizikos mokslininką, tyrinėjusį juodąsias bedugnes. Sausio 8-ą genialiam mokslininkui būtų sukakę 81 metai.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - pašėlęs profesorius Giedrius Jonaitis. Lietuvos pinigų tėvu vadinamas menininkas tarsi pokštaudamas kuria visiems įsiminusią skulptūrą „Žvaigždžių barsukas“. Apie meną ir pasaulį, apie juokingas ir graudžias gyvenimo istorijas - pokalbis su Giedriumi Jonaičiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Saulės mūšis žymi kertinę šiaurės kryžiaus žygių akimirką. Vokiškos kolonizacijos kumštis atsitrenkė į baltišką skydą, pasmerkdamas ne tik 2000 krikščioniškų gyvybių, bet ir nuskandindamas Kalavijuočių ordiną. Komplikuota besikeičiančių aljansų, vidinių kovų, nepaklusnių vasalų ir geopolitinių intrigų Viduramžių sriuba piešia kur kas kietesnį mūsų protėvių pasipriešinimo vaizdą. Kokiais artefaktais žiemgaliai šventė pergalę? Kaip apie lietuvius atsiliepė vokiečių šaltiniai? Kokios aplinkybės privedė prie Saulės mūšio? Ir prie ko čia Danijos karalius? Visi atsakymai ir dar daugiau klausimų - naujausiame Proto Pemzos epizode! Muzika: OB-LIX, SergeQuadrado, Coma-Media, FreeGroove, kmacleod, QubeSounds Iliustracija: Tiny Mischiefs (IG @tinymischiefs)  

Prieš pora savaičių, kai dėl sprogimų dujotiekyje „Nord Stream“, Baltijos jūroje nutekėjo didelis kiekis metano, ekspertai perspėjo apie katastrofiškas pasekmes klimatui. Įvairiais skaičiavimais, į aplinką pateko nuo kelių dešimčių tūkstančių iki pusės milijono tonų dujų. Nuotėkis greitai imtas vadinti rekordiniu, bet jo poveikis aplinkai dar tiriamas.Ekspertai pabrėžia, kad metanas yra viena pavojingiausių šiltnamio dujų ir klimatui kenkia keliasdešimt kartų labiau nei anglies dvideginis. Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje šis nuotėkis didžiausias iš kada nors buvusių. Danijos specialistų teigimu, tarša siekia apie trečdalį šalies metinių šiltnamio dujų emisijų. Prancūzai savo ruožtu patikslina, kad į aplinką visgi pateko mažiau teršalų ir jie esą prilygsta metiniams Paryžiaus išmetimams.Visgi pašnekovai ramina, kad tiesioginis incidento poveikis ekosistemoms nebus didelis, o klimatui – taip pat nežymus. Tiesa, geopolitinės jo pasekmės – atskiras klausimas.Lietuvos ir Estijos specialistai prisimena, kaip buvo vertinamas „Nord Stream“ dujotiekio poveikis aplinkai jį tiesiant ir komentuoja galimas sprogimų sukelto nuotėkio pasekmes.Autorė Vaida Pilibaitytė

Danija jau sumažino dujų vartojimą 17 proc. Apie tai ir kitas Danijos aktualijas pokalbis su LRT Radijo bendradarbė šioje šalyje Aiste Pileckyte Hoffbeck.Kodėl prasta Kuršių marių ekologinė padėtis? Kokios teisinės priemonės užtikrintų, kad teršėjai teršti nebenorėtų? Apie tai diskutuoja biochemikas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius irteisininkas, advokatų kontoros GLIMSTEDT Lietuvos biuro partneris Linas Sesickas.Koks Vilnius vaizduojamas tautosakoje ir literatūroje? Pokalbis su etnologe Gražina Kadžyte.Kaip nusiteikę naujus mokslo metus pasitinka mokytojai? Apie tai su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtadienis „Kitame laike“ – metas pasižvalgyti po įvairiausių žanrų ir tautų muzikines leidybines naujienas, kurias pristato Domantas Razauskas. Šioje laidoje laukia Avishai Coheno „Slenkantis smėlis“, Billy Drummondo „Siaubingasis valsas“, Franzo Schuberto „Didžioji“ ir „Nebaigtoji“, neatrastas danas Vagnas Holmboe ir jo styginių kvartetai, o taip pat Plínio Fernandeso klasikinės gitaros raudos iš Brazilijos.

Laidoje vieši saksofonininkas, aranžuotojas, kompozitorius, gitaristas, Danijoje gyvenantis ir doktorantūros studijas bebaigiantis Donatas Petreikis. Visai neseniai jis išleido savo debiutinį albumą „Another Spirit“, kuriame groja jo kolegos iš Danijos, o dabar jau anonsuoja antrąjį – jį įrašyti pakvietė net „Grammy“ laureatą! Apie muzikos industrijos skirtumus tarp Lietuvos ir Danijos, apie kūrybinį kelią ir principus Donatas Petreikis kalbasi su laidos autoriumi Domantu Razausku.

Pirmadienį (liepos 4d.) Tiek žinių vedėja Silvija pasakoja apie Ukrainos karo naujienas, augančius Covid susirgimus, ESTT nepalankų sprendimą Lietuvai ir išpuolį Danijos sostinėje. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/GH45ndPKsEw Šiandien #TiekŽinių ;)

Moterys modernaus džiazo pasaulyje, elektrinių gitarų instaliacijos iš Šveicarijos, japoniška fleita Afrikoje, muzikinė hipnozė iš Danijos ir džiazmenų rinkinys Ukrainai. Visa tai - daug nepaprastai keistų, į jokių žanrų apibūdinimus netelpančių muzikinių leidybinių naujienų, kurias pristato Domantas Razauskas.

10-yje šalies mokyklų šį mėnesį - birželį - devintokams vyks Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Kokių įgūdžių įgis moksleiviai po šių tris dienas truksiančių mokymų?Danijos piliečiai šiandien balsuoja referendume ir sprendžia, ar jų šalis turėtų atsisakyti 30-mt metų galiojusios išimties, kuri leido nedalyvauti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje.Jau dvi savaites šalyje vyksta informacinė civilinės saugos akcija„Žinojimas saugo“. Įvairiuose miestuose, miesteliuose ir rajonuose vykstančių renginių metu gyventojai informuojami, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Klausytojų klausime, kaip jie pasiruošę gyventi ekstremalios situacijos atveju?Metinė infliacija Lietuvoje gegužę - didžiausia per pastaruosius dvidešimt šešerius metus. Išankstiniais vertinimais, kainų augimas siekė 18,5 procento. Kiek ir kaip lietuvius veikia esamas kainų augimas ir kokios galimos ekonominės perspektyvos. Diskutuosija su ekspertais.„Verslo laike“ apie tai, kad lieka mėnuo iki bedarbio statuso sąlygų pasikeitimų. Vieni bus registruoti bedarbiai, kiti bus vadinami kitaip. Tie, kurie taip ir neužsimanys dirbti, bus braukiami iš sąrašo ir turės patys mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.Ved. Darius Matas

Lietuvos mokyklose prasidėjo brandos egzaminų sesija. Šiandien daugiau nei 17 tūkstančių abiturientų laiko valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.Vakarų žvalgybos teigimu, Rusija ir toliau yra sutelkusi didžiąją dalį savo sausumos pajėgų Ukrainos Rytuose. Pasak Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos, didžiausia pajėgų koncentracija išlieka Luhansko srityje, kur Rusija siekia užimti paskutinius ukrainiečių kontrolėje išliekančius miestus - Sieverodonecką ir Lysičianską.Danijos piliečiai referendume sprendžia, ar jų šalis turėtų atsisakyti 30 metų galiojusios išimties, kuri leido nedalyvauti Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje.Nevyriausybinė organizacija „Paramos vaikams centras“ pradeda socialinę kampaniją „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“. Ja siekiama atkreipti tėvų ir globėjų, ir žinoma visų suaugusiųjų dėmesį, kaip atsitiktinai pasakyta mintis ar nuolat kartojami žodžiai gali paveikti vaikus.Pajūrio miestuose pradedamas vasaros sezonas. Nuo šiandienos darbą paplūdimiuose pilnu pajėgumu pradeda Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai.Kaip vyksta darbai Kauno Dariaus ir Girėno stadione?Ved. Madona Lučkaitė

Šią savaitę į „Kitą laiką“ iškeliavo net du mohikanai. Balandžio 18 dieną mirė anglų šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius, vienas vadinamosios „Mančesterio mokyklos“ atstovų, provokuojantis, iššaukiantis ir nenuspėjamas Harrisonas Birtwistle'as. Viena diena anksčiau – legendinis rumunų pianistas, vienas ryškiausių XX amžiaus II pusės vokiečių romantikų interpretatorių Radu Lupu. Be atsisveikinimo su šiais muzikais „Kitame laike“ dar laukia ir tradicinės muzikinės leidybinės naujienos, o jose – Škotijos, Danijos džiazas ir Ravelis trims marimboms.Ved. Domantas Razauskas

Nuo Johanno Sebastiano Bacho iki Jeano Sibelijaus, nuo Carlo Nielseno iki Jóhanno Jóhannssono, nuo Islandijos iki Panamos, nuo Anglijos iki Danijos, nuo klasikos iki džiazo ir eksperimentų. Visa tai – itin gausi muzikinių leidybinių naujienų lentyna, kurią sudėlioju, kurią išsamiai pristatau aš, Domantas Razauskas. Kiekvienas leidinys, kiekvienas ansamblis turi savo atskirą istoriją, o „Kitas laikas“ ir yra vieta, kur gyvena įvairiausių amžių ir žanrų muzikinės istorijos.Ved. Domantas Razauskas

Episode Notes Apžvelgėme Sausio'22 mėnesio aktualijas ir padiskutavome šiomis temomis: Y2K22 BUG Spotify ir COVID kontroversija Google - 150mil eurų bauda, facebookui - 60mil eurų Microsoft perka Activison Blizzard Istorijos iš Google Android 911 Open-sourced Danijos ekonomikos modelis https://gist.github.com/mantasmarcinkus/47610556618fa162f5250066f94723b9

Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad testavimosi punktuose formuojantis eilėms dėl išaugusio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus patikros vietų artimiausiomis dienomis padaugės keliais tūkstančiais.Premjerė Ingrida Šimonytė lankosi pasienyje su Baltarusija.Į Šiaulių oro uostą atskrenda Danijos naikintuvai. NATO oro policijos misiją stiprina dėl Rusijos kaitinamos geopolitinės situacijos.Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė Lietuvos ekonomikos atsparumą pastarųjų metų iššūkių aplinkoje.Santaros klinikų vadovas sako, kad regione nežymiai padidėjo hospitalizacijų skaičius, tačiau pačiose Santaros klinikose situacija kiek rimtesnė. Pastebima, kad auga užsikrėtusių ir hospitalizuotų vaikų skaičius.Seimo kontrolierių įstaigai paskelbus, jog Kybartuose migrantai laikomi žeminančiomis sąlygomis, nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia panašių gaunantys signalų ir iš kitų migrantų apgyvendinimo vietų.Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka skelbdamas metinį pranešimą pagrasino, kad Baltijos šalys praras valstybingumą, jeigu aštrėjanti įtampa tarp Vakarų šalių ir Rusijos bei jos sąjungininko Minsko peraugtų į karą.Ved. Darius Matas

LRT užsienio bendradarbių rubrikoje - Aistė Pileckytė Hoffbeck ir naujienos iš Danijos.Badmintono federacija būsimų šios sporto šakos čempionų ieškos mokyklose. Projekto „Mano klasė žaidžia badmintoną“ tikslas - kartu su mokytojais išugdyti būsimus olimpiečius. Laidoje dalyvaus projekto vadovas, badmintono treneris Mašius Šlaustas ir projekto ambasadorius aktorius Giedrius Savickas.Lietuvių kurta šunų dresavimo programėlė DOGO pritraukė 3 mln USD investicijų. O kaip apskritai šiais jau besibaigiančiais metais sekėsi Lietuvos startuoliams? Diskutuos Mindaugas Kuprionis, vienas iš programėlės šunų treniravimui „Dogo“ įkūrėjų, „Baltix Sandbox“ įkūrėjas Andrius Milinavičius, bei Ugnius Savickas, TechHub startuolių pre-akceleratoriaus mentorius, buvęs ISM inovacijų bazės vadovas.Ved. Živilė Kropaitė

7 nauji vardai, septyni džiazo, šiuolaikinės muzikos vardai, kurių nežinojote, kurie debiutuoja, arba tik atsargiai pradeda savo įrašų karjerą. Vardai iš Japonijos, Danijos, Ispanijos, Lenkijos, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų. Vardai iš skirtingų leidyklų, skirtingų instrumentų ir stilių – čia ir džiazo smuikininkai, saksofonistai, ir akustinė gitara, ir vibrafonas, ir marimba, fortepijonas ir net didelis bigbendas. Visi išleidę albumus tik ką, pastarosiomis savaitėmis, visi su pristatymais, komentarais, kuriuos paruošė Domantas Razauskas.

Į šalies elevatorius jau suvežta didžioji dalis šiųmečio javų derliaus. Supirkimo kainos rekordinės, tačiau laboratorijose atlikti kokybės tyrimai ūkininkų nedžiugina. Derlius žymiai prastesnės kokybės, nei pernai. Beveik pusė jo tinkama tik pašarams. Dėl to pavyksta įvykdyti ne visus pardavimų užsakymus.Baltarusijos Vyriausybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje kartas nuo karto pasirodo žinutės apie dėl Lietuvos tiesiamos spygliuotos vielos pasienyje nukentėjusius gyvūnus. Ar patikima ši informacija ir kokia tikroji padėtis pasienyje, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Nacionalinio kraujo centro mobili ekspertų komanda, per vasarą keliavusi po Lietuvą ir paskiepijusi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių nuo koronaviruso (COVID-19), veiklą baigia šiandien Vilniuje. Tai – paskutinė galimybė norintiems pasiskiepyti vienos dozės „Janssen“ vakcina lauko palapinėje, nes nuo šiol bus skiepijama Nacionalinio kraujo centro skyriuose. Tradiciškai gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami tapti kraujo donorais ir padėti pacientams aukodami visų grupių kraujo, kurio nuolat trūksta gydymo įstaigose. Studijoje šio centro direktorius Daumantas Gutauskas.Šiandien į Lietuvą atvyksta Danijos princesė Mary. Tarp kitų susitikimų, renginių - Vilniuje ji atidarys danų tapytojų parodą. Joje 44 darbai, kurių brangiausio vertė siekia 800 tūkst. Eurų, Jie bus eksponuojami Vilniaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje nuo šiandien iki lapkričio 7 dienos. Paveikslus parodai „Bundančios tautos. Danų tapybos „aukso amžius“ paskolino šios šalies Nacionalinė galerija. Ją organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Danijos nacionalinė galerija. Apie šią parodą išsamiau Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.Užsienio naujienų apžvalga. Lukas Kivita.Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo interviu apie jo naujas pareigas - Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas ir Bažnyčios indėlį aiškinant visuomenei siaučiančios pandemijos iššūkius ir kelius ją sumažinti bei įveikti.Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.DAINA, reklamaSporto naujienos. Marius Andrijauskas.Daugėja maitinimo įstaigų vengiančių tikrinti galimybių pasus, praneša maisto inspektoriai. Praėjusią savaitę pažeidimų skaičius išaugo trigubai, jų daugiausiai Vilniuje. Tikrinamos ir mažesnės maisto prekių parduotuvės, kuriose nereikia galimybių paso, ten nustatomi saugos nesilaikymo pažeidimai. Plačiau Edita Vitė.Savaitės komentaras. Autorius - „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

Ketvirtadienį (rugsėjo 30d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie ginčus dėl karantino paskelbimo, vienintelį numerį 112, didėjančias algas ir karališką Danijos princesės vizitą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/kMjZbql51DY Šią savaitę #TiekŽinių

Nacionalinio kraujo centro mobili ekspertų komanda, per vasarą keliavusi po Lietuvą ir paskiepijusi daugiau kaip 24 tūkst. žmonių nuo koronaviruso (COVID-19), veiklą baigia šiandien Vilniuje.Pasikeitimai nuo spalio 1 dienos, kai Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos tarnybų telefono ryšio numeris 112.Minint oficialių diplomatinių santykių pradžios tarp Danijos ir Lietuvos 100 m. jubiliejų, naujojoje parodoje „Bundančios tautos“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje pristatoma per 40 danų „aukso amžiaus“ šedevrų.Ved. Olga Ugriumova