Podcasts about technologijos

Prieš šimtmetį Dotnuvoje įkurta Žemės ūkio akademija pasikeitė iš esmės. O moksliniai akademijos dėstytojų darbai žinomi ir Europoje. Technologijos mokslų daktarai Dainius Savickas ir Egidijus Šarauskis kalba apie studijų programų ir mokslinių tyrimų suderinamumą su precizinėmis technologijomis ir robotais. Dirbtinio intelekto ir dronų naudojimo populiarumą, unikalias duomenų kaupimo sistemas moderniuose javų kombainuose, autonomiškai valdomuose traktoriuose.Apie tyrimus taikant inovatyvias technologijas maisto gamyboje, kurių tikslas diegti beatliekines technologijas, pasakoja Agronomijos fakulteto prof. dr. Elvyra Jarienė ir Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros asistentas Marius Lasinskas.Ved. Rūta Simanavičienė ir Arvydas Urba

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

00:00:00 – Įžanga 00:01:17 – Jankauskas EČ 00:08:05 – bendros čempionato įžvalgos 00:13:45 – Kaip technologijos 00:15:30 – Sakrtvelo sensacija 00:19:17 – Jankauskui įstrigusios rinktinės 00:23:44 – Favoritų našta 00:29:20 – Anglijos problemos ir keitimai 00:35:55 – Atsistatymas 00:38:10 – Įspūdis apie Ronaldo 00:42:05 – Gineitis Europos čempionate 00:43:22 – Italija prieš Šveicariją 00:51:45 – Baudinių serijos 00:59:43 – Vokietija prieš Daniją 01:05:10 – 32 komandos Europos čempionate

Rubrikoje „4 milijonai“ – 20 metų Tenerifėje gidu dirbantis Gediminas Liaudanskis.Dirbtinis intelektas ausinėse arba kompiuteris ausyse. Technologijos žengia dar vieną žingsnį.Medžiotojai ūkininkams prieš šienavimą padeda pievose surasti stirnų jauniklius.Širvintų rajone Mindaugas ir Akvilė savo išsilavinimą švietimo srityje ketina išnaudoti savo įkurtame „miško briedžio ūkyje“.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Laikykitės ten technologijų rubrikoje Lukas Keraitis apžvelgia gegužės mėnesio technologijų naujienas: OpenAI pristatytą naują modelį GPT-4o, taip pat Google naujoves kaip naujos kartos asistentą Astra bei atnaujintą paieškos variklį ir naują funkciją Google Photos - “Ask Photos”. Lukas apibendrina kalbas apie pastaruoju metu vis garsiau kalbamus DI agentus ir apžvelgia apgaulę Facebook.

Metalo talpyklų ir slėginių indų gamybos įmonė „Astra LT“ įdiegė pažangų fazinių gardelių ultragarsinių tyrimų metodą savo gamyboje. Plačiau šia tema radijo stoties „FM99" eteryje pasakoja Dr. Vaidas Liesionis, „Astra LT” generalinis direktorius.

Klimato kaitos rubrikoje kalbamės apie naujas genomines technologijas – kas tai yra ir ar teisūs teigiantieji, kad genų redagavimas maisto auginime gali padėti spręsti klimato kaitos ir maisto trūkumo problemas? Diskutuoja asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Almantas Liorentas.Per Užgavėnes pokalbis apie blynus – kokius kepti ir su kuo valgyti?Pasakoja kulinarinių laidų ir knygų autorė Beata Nicholson.Šiandien minima pasaulinė radijo diena. Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Pokalbis su Lietuvos mokslo premiją neseniai pelniusiu VU Filosofijos fakulteto mokslininku prof. Evaldu Kazlausku, ją jis gavo už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“. KVed. Agnė Skamarakaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Daugų technologijos ir verslo mokykla gavo garbingą Finansų ministerijos apdovanojimą – „Europos Burę” – už sėkmingą infrastruktūros plėtrą, pripažintą kaip šių metų projektą konkurse. Šią žalvarinę burę atsiėmė mokyklos direktorius Valentas Pakalniškis, kuris akcentavo investicijų į ateities mokyklą svarbą. FM99 studijoje  direktorius pasakojo  –  “Žmonės dabar stebisi, kad tokie dalykai yra, normalios modernios lovos, keltuvai, inovatyvi įranga – paciento simuliatorius arba robotas humanoidas vardu Aleksas“.

Saugumas mieste atrodo tarsi neišsemiama tema, čia svarbu ir lyties perspektyva, ir skirtingų subkultūrų sąveikos, ir technologijų panaudojimas kontrolei ir tiesiog miesto infrastruktūros suteikiamos galimybės jaustis saugiai arba nesaugiai. Tad koks yra nusikaltimų santykis su erdve? Ar siekdami saugesnio miesto turime keisti erdvę, ar žmones? O galbūt šiandien nusikaltimams keliantis į virtualų pasaulį turėtume kalbėti ne apie fizinės miesto aplinkos, bet apie viešosios erdvės saugumą plačiąja prasme? Šį sykį laidoje Žmogus ir miestas ir vėl neriame į saugumo temą, bet šį sykį bandysime ją nukreipti į siauresnius, ankstesniuose epizoduose neaplankytus vandenis. Laidos pašnekovės - VU kriminologė dr. Maryja Šupa ir Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė dr. Aušra Pocienė tyrinėjančios ne tik nusikaltimus, bet ir miestą.VU mokslininkė, kriminologė dr. Maryja Šupa tyrinėja socialinius ir kultūrinius internetinių nusikaltimų aspektus, miestų viešąsias erdves ir kultūrinę kriminologiją.VU lektorė, kriminologė ir Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė dr. Aušra Pocienė tyrinėja jaunuolių delinkvenciją, bausmės ir bausmių politiką ir su miestų saugumu susijusias temas.Ved. Matas Šiupšinskas

Spaudos apžvalga.Sukako 30 metų, kai 1993 metais Anykščiuose atidarytas Vyskupo skveras ir jame atidengtas paminklas Antanui Baranauskui. Po metų paminklo autorius skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištopavičius už šį kūrinį buvo apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Šiomis dienomis Anykščiuose buvo paminėtas paminklo jubiliejus. Kokias laikmečio peripetijas atskleidžia jo sukūrimo istorija? Ir kodėl ji aktuali mūsų dienomis?88-ąjį Klaipėdos dramos teatro sezoną pradės premjera jaunosios kartos lietuvių režisieriaus Adomo Juškos spektaklis „Vakarų krantinė“. Kurti mieste prie vandens reiškia panaudoti šią stichiją, nusprendė jaunų kūrėjų komanda.Atgailos našta ir žvilgsnis į Paryžių – taip savo knygų apžvalgą pavadino literatūrogas Vytautas Bikulčius.Lietuvos meno darbuotojai vienijasi į naują organizaciją, kuri sieks atstovauti vizualaus meno lauko darbuotojų interesus. Vakar kultūros komplekse „SODAS 2123“ vyko atviras susitikimas-diskusija apie meno darbuotojų padėtį Lietuvoje.Vyriausybės sprendimu Nidos švyturio pastatų kompleksą išbraukus iš parduodamų objektų sąrašo, jis galės būti perduotas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Nidos švyturio komplekse planuojama įkurti muziejų, menininkų dirbtuves, kūrybines laboratorijas, edukacines erdves.Mokslo metų pradžios proga žvelgiame į švietimo ir technologijų santykį – kur technologijos padeda, o kur trukdo?Ved. Urtė Karalaitė

Vlado Vickuno ūkyje „Žuvies paštas“ (Vilniaus r.) žuvis veisiama ir auginama pasitelkus modernią technologiją – akvaponiką., kurios pagalba tvariai ir saugiai galima užauginti didelius kiekius žuvies ir daržovių. Šamai plėšikai auginami be antibiotikų, o daržovės - be trąšų. Prie ūkio sėkmės prisidėjo ir žmonos Svetlanos įžvalgumas, kokius produktus reikia pasiūlyti pirkėjams, kad šie pamėgtų žuvį. Šiemet ūkis tapo „Gero ūkininko čempionato“ ambasadoriumi.Nedidelio Voniškių kaimo (Šakių r.) bendruomenės namai po truputį tampa jaukesni. Lėšų remontams bendruomenė užsidirba įkūrusi socialinį verslą. Bendruomenės pirmininkė Gitana Kuncaitienė pasakoja, kad sumanymas paprastas – gaminti maistą. Projektas pasiteisino. Žemės ūkio bendrovėse darbymečiu triūsiantys darbininkai sotūs, moterys trykšta entuziazmu, o per Jonines voniškiečiai susirinko naujai įrengtoje terasoje. Dabar tikslas - uždirbti lėšų bendruomenės salės remontui, kad ir Kalėdas švęsti būtų jauku ir šilta.Mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atspariomis klimato kaitai, tačiau neišvaizdžiomis bulvėmis beveik nebeprekiaujama, tad baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.Ved. Kristina Toleikienė

„Dubajuje pristatytas skraidantis automobilis“. „Testuoja siuntų pristatymus dronais.“ „Išmokė kompiuterį skaityti mintis“… Tokias ir panašias antraštes skaitome reguliariai. Ir nors jos patenka po technologijų žurnalistikos tematika, susigundžius ir paspaudus vietoje techninių detalių gauni krūvą pažadų: jau tuoj, testuojama, greitai pasirodys, artimiausiu metu… Atsirinkome kelias smalsumą žadinančias, bet ir užknisančias technologijas – tai kada jos taps kasdienybe? Kodėl taip ilgai užtrunka? Kiek pažengusios jos yra?

Akmenės r., Žerkščių kaime, Valdas Baranauskas su sūnumi Tomu valdo 400 ha žemės. Dabar čia du atskiri ūkiai. Mechanikos mokslus krimtusiam Tomui rūpi diegti pažangias technologijas, tiksliąją žemdirbystę, o tėtis tam neprieštarauja. Juk pastebi: sumažėjo sąnaudos, išaugo pelnas.Audinių ūkis „Žydroji lapė“ iš Utenos r. Užpalių kaimo išgyvena ne pačius geriausius laikus. Dėl COVID-19 pandemijos sustojo vartojimas, nevyksta aukcionai. Tad dabar užaugintų audinių kailiukai išvežami ir laikomi aukcionų sandėliuose. Ūkiui audinių skaičių teko sumažinti iki 7 tūkst.Sintetinė biologija jau netrukus gali įžengti į kiekvieno mūsų namus, supaprastindama maisto, drabužių, kosmetikos, vaistų gamybą ar žemės ūkio technologijų taikymą. Ką šiuo metu tyrinėja, ties kuo dirba Lietuvos mokslininkai – pokalbis su VDU Biologijos katedros vedėju, genetiku Algimantu Paulausku.Ved. Regina Montvilienė

„Agrovizijoje 2022“ pristatyti naujausi dronai – dar vienas spartus žingsnis link robotizacijos žemės ūkyje, kurio pikas, kaip prognozuojama, turėtų prasidėti 2030 metais.Dabartinė įtampa – situacija dėl kainų augimo ir kalbos apie artėjančią krizę – jaunuosius ūkininkus veikia neigiamai. Ne tik mažėja noras imtis naujos veiklos, atsisakoma ir perspektyvių ūkio modernizavimo projektų.Tikslingas sideralinių (posėlinių) augalų auginimas gerina pagrindinių pasėlių derlių ir kokybę, išlaiko dirvožemio derlingumą. Juos auginti renkasi vis daugiau ūkininkų, siekiančių tvaraus ūkininkavimo ir darnos su gamta.Ved. Kristina Toleikienė

Antroji dalis, iš trijų. Šaltojo Karo pradžia žymi kokybiškai naujų technologijų atėjimą. Profesorius apžvelgia karo technologijas nuo APK pabaigos iki Pirmojo Persijos Įlankos Karo. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Jau ketvirtus metus Pakruojo rajono ūkininkas laukus tręšia pasitelkdamas specialius sensorius, kurie, pagal iš anksto padarytus žemėlapius, trąšų kiekį išpurškia atsižvelgiant į poreikį. Anot ūkininko, tai leidžia sutaupyti ir trąšų kiekius, ir įgyvendinti žemdirbiams keliamus Žaliojo kurso reikalavimus.Lietuvos ir dar 5 Šiaurės ir Baltijos šalių mokslininkai kviečiami dalyvauti tarptautiniuose tvaraus žemės ūkio ir klimato kaitos tyrimuose. Lietuvos moklų tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto narys prof. Algimantas Paulauskas sako, kad tai puiki galimybė šalies tyrėjams.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kuo naudingi pavasarį renkami pušų spygliai ir ūgliukai. Aromaterapeutė Aistra Kazlauskienė patars net kaip pušų spyglių girą pasidaryti.Ved. Rūta Katkevičienė

Sodininkystės ir uogininkystės ūkio šeimininkas Vitalijus Petronis iš Anykščių rajono pasitelkdamas išmaniąsias technologijas net ir žiemą vartotojams gali pasiūlyti itin gerai išsilaikiusių vaisių. Nors iššūkių dėl kylančių kainų daug, darbai vyksta visu tempu.Gintaras Žarskis iš Kazlų Rūdos savivaldybės galėtų būti geras darbdavys, tačiau laiptus gaminantis vyras tikina – norint įdarbinti žmonių, reikia didelių investicijų ir būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, todėl nusprendęs dirbti vienas. Darbo nestinga, nes laiptai ne tik praktiški, bet ir gražūs.Ved. Rūta Katkevičienė

Kokias naujas galimybes paveldo erdvėje kuria skaitmeninės trimačio vaizdo technologijos? Kaip pasaulio ir šalies muziejai jas išnaudoja savo ekspozicijose, istorijos ir paveldo komunikacijoje? Kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų pažintį su istorija, paveldu?Ar ateities muziejus gali apsieiti be šių komunikacijos formų? Pokalbis su socialinių mokslų daktaru Tadu Žižiūnu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Technologijos gali padėti daug kur. Ypač ten, kur mums tingisi. Vienintelis dalykas, ko jos negali nei padėti, nei pakeisti, tai mūsų prigimtis. Kuri be galo atspari bet kokiems pokyčiams.Ved. Aidas Puklevičius

Kitose ES šalyse taikoma pažangi organinių trąšų įterpimo į dirvą technologija Lietuvoje dar tik skinasi kelią. Kuo ji pranašesnė už kitas, kas trukdo plačiau ją taikyti?Jurbarkietis ūkininkas Nerijus Blažys suprato, kad neužtenka vien išauginti vaisius, uogas ar daržoves, svarbu mokėti juos kokybiškai perdirbti ir pateikti vartotojams.Šią vasarą per karščius ypač suaktyvėjusios agresyvios širšės puola žmones ir gyvulius. Kaip nuo jų apsiginti?Ved. Regina Montvilienė

Kultūrinės spaudos apžvalgaKino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia serialą „Raudoni žibintai“ („Red light“, 2020), apdovanotą Kanų tarptautiniame serialų festivalyje „CanneSeries“.Rubrikoje „Kalbos rytas“ - šie metai paskelbti Graikų literatūros metais, tad ar turime pakankamai vertėjų, verčiančių iš graikų kalbos, ir ar Homero „Iliadą“ gali perskaityti tie, kurie moka naująją graikų kalbą?Natalja Vorožbit – garsi ukrainiečių dramaturgė, scenaristė. Tarp jos darbų pjesė „Saša, išnešk šiukšles“ ir „Maidano dienoraščiai“.„Blogų kelių“ ekranizacija, sukurta pagal to paties pavadinimo pjesę, yra Vorožbit režisūros debiutas, pristatytas festivalyje „Kino pavasaris“.Dienos šviesą išvydo pirmasis lietuviškas NFT technologijos pagrindu sukurtas meno kūrinys „Neapykantos debesis“.Karalienės Elžbietos II-osios 95-ąjį gimtadienį pasitinkant: Didžioji Britanija, monarchija ir britų kultūra.Muzikinis Henry Mancini „it girl“ portretas Blake Edwards filme „Pusryčiai pas Tifani“: 7-ojo dešimt. niujorkietės tapatybė ir socialinės žaizdos. .Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris.Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje vystėsi šios srities reguliavimas, pasakoja VU medicinos etikos dėstytojas prof. dr. Eugenijus Gefenas.Rubrikoje “Va čia tai kosmosas” - praėjo 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Ko išmokome per šį laiką ir kaip kosmosą galime išgirsti šiandien?Ved. Karolina Panto

Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie protesto kaip pilietinės valios raišką šiuolaikinėje architektūroje, mieste ir jo erdvėse.Joje kalbėsimės su žymiu menininku ir Masačiusetso Technologijos instituto profesorium Gediminu Urbonu, bandydami išsiaiškinti, kokiomis formomis ir būdais protestuojama architektūroje, aptarsime Protesto laboratorijos „Lietuva be kabučių“ istoriją ir rezultatus.Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis

Prieš dešimtmetį nebūtume galėję pagalvoti, kad šiandien užteks kišenėje turėti telefoną, kad galėtum susimokėti už prekes, išsinuomoti automobilį ar pasirašyti dokumentą. O kokių technologinių gyvenimo pokyčių atneš ateinantis dešimtmetis?Taip pat pasakojame kaip pandemija veikia kriptovaliutas ir darbo aprangos kodą.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Kokias etines dilemas ir iššūkius kelia naujųjų technologijų taikymas karybos srityje? Kaip interpretuoti augantį dronų, robotų ir socialinių medijų vaidmenį šiuolaikiniuose karuose? Kokį poveikį šios inovacijos turi politiniams procesams ir mūsų kasdieniam gyvenimui? Koks apskritai yra karo ir politikos, karo ir moralės santykis? Kaip požiūris į žmogaus prigimtį keičia politikos suvokimą? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, karybos tyrinėtoju, knygos „Mąslaus Vyčio beieškant“ autoriumi dr. Deividu Šlekiu.Ved. Simas Čelutka

Net keičiantis technologijoms, principai lieka tie patys ir juos gali pritaikyti.

Šioje „Pinigų kartoje” baigiame laidų seriją apie Lietuvos „Ateities ekonomikos DNR” planą finansų technologijų arba kitaip vadinama FINTECH tema. Kokiame skaitmeninės ekonomikos lygyje esame dabar ir kokios perspektyvos numatomos ateityje? Kokia yra Lietuvos svarbumo vieta pasaulyje tarp finansų technologijų startuolių? „Pinigų kartą“ palaiko „Tele2“ ir „General Financing Bankas“

Nusikelkime į žilą senovę, kuri yra ... čia pat. Peiliadirbys Vykintas Motuza atkuria senovės Lietuvos ginklus, neabejingas ir kitų praeities tradicijų bei maisto rekonstrukcijoms. Archeologija, senovinės technologijos ir atkurti peiliai bei ginklai. Yra ir receptas. Ved. Vytaras Radzevičius

Ar technologijos gali išstumti menininką? Perfomansų atlikėja Monika Dirsytė. Prezidento Aleksandro Stulginsio lagerio dienoraštis. Pasaulio kultūros apžvalga. Nauja šiuolaikinio meno erdvė „Swallow“. „Vilniaus kontekstai“ prakalbino Antakalnio rajoną. Ved. Indrė Kaminckaitė

Kokios naujausios technologijos naudojamos futbolo treniruotėse ir varžybose? Kokį vaidmenį žaidėjų bei komandų tobulėjimo kelyje užima GPS, virtualioji realybė ar net dirbtinis intelektas? Apie tai pasakoja Utenos „Utenio" futbolo akademijos vaizdo ir pasirodymų analitikas, buvęs Lietuvos rinktinės trenerio Edgaro Jankausko asistentas Marius Babravičius.Kaip sportininkai išmokomi nesikoncentruoti į klaidas ir nesėkmes ar kitus trukdžius, bet judėti toliau ir tęsti pasirodymą? Tokius įgūdžius, kaip greitas sprendimų priėmimas, nesikoncentravimas į klaidas, galima išugdyti, naudojant skaitmenines pratybas. Daugiau apie tai pasakoja sporto psichologė Aistė Žemaitytė.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Vieni pirmųjų Pakruojo rajone pradėję taikyti beariminę žemdirbystę, tėvas ir sūnus, Albinas ir Martynas Navickai, ir toliau ūkyje diegia naujoves, ieško būdų kaip pelningai dirbti esant net ir nepalankioms oro sąlygoms.Stambaus gyvulininkystės ūkio šeimininkas Saulius Vilkas iš Anykščių rajono laiko pienines karves, mėsinius galvijus ir tikina, kad dėl karantino nuostolių nepatyrė. Pieno ūkį išlaikyti leidžia tik patikima įranga.Ved. Rūta Katkevičienė.

Kodėl technologijos nėra jūsų vaiko priešas, kaip jas panaudoti pažadinant smalsumą ir atrandant naujas aistras? Dešimčia laimės receptų, kurių išmoko iš robotų, su jumis dalinsis Robotikos akademijos kūrybos vadovas arba tiesiog švietimo šamanas Kristijonas Vasiliauskas. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Mokslininkai įspėja - maži vaikai neturėtų leisti daug laiko prie išmaniųjų ekranų. Tačiau psichoanalitinė psichoterapeutė Sandra Simanauskaitė sako, kad naujosios technologijos ne mažiau pavojingos ir kitoms amžiaus grupėms, pavyzdžiui, senjorams. Ką su mumis daro ir kaip mus keičia išmaniosios technologijos, kaip atpažinti priklausomybę ir su ja kovoti? Ved. Guoda Pečiulytė.

Ūkio naujienos. Kokios naujausios technologijos padeda našiau dirbti augalininkystės ūkio šeimininkui Gražvydui Koženiauskui besidarbuojančiam su sūnumi Ignu? Kaip politikų siūlymą mažinti lengvatą žemdirbių naudojamam dyzeliniam kurui vertina Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys? Kodėl jau trečią kartą vietos gyventojų išrinktam seniūnaičiui Vygantui Baršauskui svarbi kraštiečių gerovė? Ved. Rūta Katkevičienė.

Tęsiame gyvenimo su paaugliais temą ir su įmonės vadove, trijų vaikų mama Lina kalbamės apie namų darbus, atviravimą nepatogiomis temomis ir kitus dalykus, kurie ištinka tėvus jų vaikui įžengus į paauglystę. Ar yra taisyklės, kaip reikia ruošti namų darbus? Kaip atrodo paauglių socialinis gyvenimas? Kaip padėti vaikui tvarkytis su jį užplūstančiu pykčiu?

Dabar turime galimybę keliauti daugiau nei bet kada, o kelionę galime užsisakyti vienu mygtuko paspaudimu. Nežiūrint to, Google duomenimis dabar išsirinkti kelionę internetu vidutiniškai užtrunka 36 dienas. Būtent todėl atsiranda virtualūs kelionių asistentai, kurie visoje informacijos gausoje mums padeda išsirinkti tinkamiausius pasiūlymus. Apie technologijų atnešamus pokyčius į kelionių industriją šiame epizode pasakoja startuolio EddyTravels.Com vienas įkūrėjų ir rinkodaros vadovas Adomas Baltagalvis. Technotronika turi jau du laidos partnerius: Startup Lithuania ir Hostinger, ypač greitų web hostingo paslaugų tiekėjas su visą parą veikiančia klientų aptarnavimo komanda. Mūsų klausytojai visoms hostingo paslaugoms gauna papildomą 15% nuolaidą. Tereikia nueiti hostinger.lt/Technotronika ir panaudoti kodą TECHNOTRONIKA. Epizodo gale minimą podkastų rekomendacijų naujienlaiškį galima t adresu bit.ly/audioistorijos.

Fortnite, Nintendo ir kitų žaidimų pavadinimai tėvams dažnai kelia siaubą. Ar juos vaikams reikia drausti? Nuo kokio amžiaus leisti? Kaip atpažinti ribą, kada žaidimai ir technologijos dar „proto ribose“? Apie tai „Še tau“ laidoje su vedėja Kristina Savickyte diskutavo muzikantas Jurgis Didžiulis, Robotikos akademijos mokytojas Kristijonas Vasiliauskas ir technologijų poveikį vaikams tyrusi psichologė Lauryna Rakickienė. Už galimybę laidą filmuoti vykstant vėlyviesiems pusryčiams dėkojame restoranui Sakmės. 9:00 vaikai apžiūri senas technologijas 29:49 interaktyvus quiz'as apie populiariausius pasaulyje žaidimus. Ką apie juos turėtų žinoti tėvai?

Šiame „Technotronikos“ epizode kalbamės apie socialines inovacijas ir socialinį verslą. Kaip technologijos gali pakeisti pasaulį į geresnę pusę? Kaip tiesiog ieškodamas reikalingos informacijos, gali padėti sodinti medžius? Kodėl šiuolaikinis verslas privalo spręsti ir socialines problemas? Apie visą tai epizode Gediminas Galkauskas kalba su Simona Šimulyte, tarptautinės socialinių inovacijų ir vystymo programos „Changemakers'ON“ įkūrėja ir vadove. Epizodo gale minimą podkastų rekomendacijų naujienlaiškį galima užsisakyti adresu bit.ly/audioistorijos.

Ūkio naujienos. Prasidėjęs vasaros laikas vieniem asocijuojasi su atostogomis kitiems su įtemtais darbais, o jaunimui tai atsakingas pasirinkimo metas, kadangi birželio pirmąją prasidėjo registracija į aukštąsias ir profesines mokyklas. Šiandien laidoje iš arčiau susipažinsite su vienos profesinės mokyklos darbu. Plungėje esančios technologijų ir verslo mokyklos siekis – būti viena moderniausių Žemaitijos regiono profesinio mokymo įstaigų. Ved. Rūta Katkevičienė.

Šiandien mokyklų programos siekia ugdyti patriotiškumą, buvo kalbėta net apie tautinę matematiką, tačiau ar žinome, kokią asmenybę ugdo mokykla? „Mokyklos vertinimo sistema yra tokia, kad neatpažįsta laisvo, kūrybingo mąstymo“, – teigia humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė. Jeigu literatūros pamokose vaikai privalo išmokti interpretuoti tekstus „kaip reikia“, jeigu matematika moko dalinti arbūzus, o ne suvokti visumos ir struktūros principus – ar galime kalbėti apie asmenybės ugdymą? Kaip pateikti mokiniams literatūrą ar matematiką, kad tai nebūtų vien formalus mokymas ir standartinių sprendimų siūlymas? Kokių žinių žmogus turėtų gauti mokykloje? Šiandien, kai pasikeitė mūsų gyvenimo būdas ir ritmas, kokią reikšmę turi naujosios technologijos? Apie tai laidoje diskutuoja LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė, habilituotas matematikos mokslų daktaras, profesorius Rimas Norvaiša ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, valstybinio brandos egzamino vertintoja, literatūros kritikė, vertėja Elžbieta Banytė. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Kokia seniausia technologija? Tikriausiai nesusimąstome, kad maisto. Apie maisto svarbą, naudą ir pasaulines problemas laidoje pasakoja Rimantas Venskutonis.

Spaudos apžvalga. Partijų reitingai ir gyvenimas regionuose. Pokalbis su gaisrininkais apie gaisrinės šią naktį partrenktą moterį. Pasakojimas „Automobiliai frankenšteinai“.Technologijos ir jų poveikis visuomenėje. Pasaulio moterų lyderių suvažiavimas. Darbo migrantų vergovė Lietuvoje.Didesnio atlygio į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai ir moldavai dirba ilgesnes darbo valandas, kenčia didesnius krūvius, bet galiausiai lieka apgauti ir su mažesnėmis pajamomis nei žadėta. Ekspertai sako, kad tampame vergvaldžiais.

Spaudos apžvalga. Partijų reitingai ir gyvenimas regionuose. Pokalbis su gaisrininkais apie gaisrinės šią naktį partrenktą moterį. Pasakojimas „Automobiliai frankenšteinai“.Technologijos ir jų poveikis visuomenėje. Pasaulio moterų lyderių suvažiavimas. Darbo migrantų vergovė Lietuvoje.Didesnio atlygio į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai ir moldavai dirba ilgesnes darbo valandas, kenčia didesnius krūvius, bet galiausiai lieka apgauti ir su mažesnėmis pajamomis nei žadėta. Ekspertai sako, kad tampame vergvaldžiais.

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Trečiojoje ciklo dalyje klausiame: jeigu laiko mašina nusikeltume į Lietuvą po šimto metų ar susikalbėtume su ten gyvenančiais žmonėmis?Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?

Ciklas „Lietuva po 100 metų“. Trečiojoje ciklo dalyje klausiame: jeigu laiko mašina nusikeltume į Lietuvą po šimto metų ar susikalbėtume su ten gyvenančiais žmonėmis?Technologijos ir globalizacija – pavojus kalbai, o gal pagalba išlikti?

„Skype“ ribos siunčiamų failų dydį.

Veidų atpažinimo programėlė „FindFace“ socialiniame tinkle „V Kontakte“ suras bet kurį* gatvėje nufotografuotą žmogų (*jei jis tame tinkle užsiregistravęs).

Išmanioji „Google“ striukė ypač aktuali bus dviratininkams.

Tyrimas: koks prekinis ženklas populiariausias tarp lietuvių?

Išmaniosios ausinės „Pilot“ vers kalbas realiuoju laiku.

Vienintelė interneto naršyklė, kurios rinkos dalis ir toliau sėkmingai auga. Kas ji?

„Microsoft“ parduoda savo telefonų gamybos padalinį.

Po naujausio „iOS“ sistemos atnaujinimo streikuoja kai kurios „iPad Pro“ planšetės.

„Windows“ nebeprašys atnaujinimų, kuomet aktyviai naudositės kompiuteriu.

Džiugi naujiena kompiuterinių žaidimų fanams – jau rudenį „Sony“ pristatys atnaujintą „PlayStation 4 NEO“ konsolę.