Podcasts about viename

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 131 gaisro ir atliko 82 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų nukentėjo žmogus.

Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Linu Mikalainiu - regėjimo negalią turinčios paraatletės gidu.Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Linui? Kokios yra bėgiko gido užduotys? Kaip viskas vyksta techniškai?Pašnekovai pasakoja apie komandinį darbą, vienodų žingsnių, rankų mostų svarbą, emocinį vienas kito palaikymą, bėgimą kartu lygindami su šokiu poroje.Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Šios žaidynės Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvoje registruotai virtualiųjų valiutų operatorei „Payeer“ skyrė beveik 9,3 mln. eurų baudą. Per 8-is milijonus skirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, dar daugiau nei milijonas eurų – už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.Vašingtone tęsiasi NATO viršūnių susitikimus - esminiai sprendimų kontūrai galėtų paaiškėti šįvakar Lietuvos laiku. Vienas svarbiausių klausimų - aljanso santykis su Ukraina. Pasak šaltinių, NATO narės toliau derasi dėl formuluotės, kad Ukrainos kelias į aljansą yra negrįžtamas.Jungtinių Valstijų rinkėjai ir viso pasaulio lyderiai atidžiai klausėsi prezidento Džou Baideno kalbos NATO viršūnių susitikimo metu ne tik norėdami išgirsti, kokią žinutę jis pasiųs, tačiau ir norėdami įvertinti jo sveikatos būklę.Stiprinant Lietuvos pasirengimą ekstremalioms situacijoms, rudenį ketinama surengti nacionalines gyventojų evakavimo pratybas. Vidaus reikalų ministrė daugiau detalių nepateikia, tačiau sako, kad pratybų eigą nulems kuriamas evakavimo planas. Siekiama, kad savivaldybės būtų pasiruošusios organizuotai perkelti ketvirtadalį gyventojų – teikiant pirmenybę asmenims su negalia, nėščiosioms, šeimoms su mažamečiais vaikais.Viename iš Palangos daugiabučių vakar, kaip įtariama sprogus paspirtuko baterijai, kilo gaisras. Iki atvykstant ugniagesiams iš namo evakavosi dvylika žmonių, niekas nenukentėjo.Nacionalinė švietimo agentūra šiandien skelbia dalies valstybinių brandos egzaminų rezultatus. O nuo kitų mokslo metų brandos egzaminai bus sudaryti iš dviejų dalių, kurių pirmąją bus galima išsilaikyti III gimnazijos klasėje, antrąją – IV gimnazijos klasėje. Abi dalys bus laikomos egzaminų centruose ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu. Šių metų ir 2024-2025 m. m. vienuoliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei rezultatas netenkins.Ved. Madona Lučkaitė

Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus, verda pušų sirupą. Šeima ūkį pavadino „Lond“ ir pirmą kartą savo produkciją pristatė didelėje mugėje, vykusioje Dainų ir šokių šventės proga. Pasakoja Dainius Kiza ir Rūta Kizaitė. Ūkis įkurtas Nuobariškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.Vilnietė, vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė savo gydymo kabinetą įkūrė kaime. Jos darbo vieta – žydinčios pievos su besiganančiomis avimis bei kumelaitėmis. Terapinių gyvūnų ūkis pavadintas „Žirgų paštas“ įkurtas Medininkų miestelyje, Šalčininkų rajone.GAMTA. Ginučių ąžuolyne, Labanoro regioniniame parke, po 50 metų vėl ganosi galvijai. Šiuo projektu siekiama atkurti labai retą gamtinę buveinę – medžiais apaugusią ganyklą, pasižyminčią biologinės įvairovės gausa, ji – unikali visoje Europoje. Projektą pristato „Natura 2000“ tinklo optimizavimo Lietuvoje projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.Ved. Kristina Toleikienė

Ar skamba dainos reanimacijoje? O gal koncertų klausytojai, tarp dainų stengiasi gauti mediko konsultaciją? Kaip teko gelbėti žmonės ilgame skrydyje lėktuve, kai jiems prireikė medikų pagalbos? Apie perdegimą, nuovargį ir šypseną, gerą žodį, kurie padeda kiekvieną dieną ir dar daug įdomių dalykų.Pokalbis su žmogumi, kuris kiekvieną dieną savo darbus lyg padalinęs į dvi priešingas, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nelabai suderinamas sferas, gydytoju anesteziologu reanimatologu ir muzikos kūrėju, scenos atlikėju Vygantu Kazlausku, pristatančiu savo kūrybos pirmąją vinilinę plokštelę „Saulė ant bėgių“.„Gyvenimas lyg poeto traukinys, kur kiekviena keleivio vieta tarsi ląstelė turi savo istoriją, kiekvienas vagonas – romanas be pabaigos, o vaizdai pro lekiančio traukinio langus – bėgantys prisiminimai“, - sako Vygantas Kazlauskas.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniuje, Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje, po stiprių sprogimų kilo didelis gaisras. Skelbiama apie mažiausiai penkis sužeistuosius. Viename bute galėjo likti vaikas. Namo gyventojai evakuoti.Keičiantis saugumo situacijai, valdantieji ir opozicija sutaria, kad reikia atnaujinti nacionalinį gynybos susitarimą. Kada tai bus galima padaryti ir ar nesutrukdys rinkimų maratonas?Rusija surengė dar vieną masinę ataką Ukrainoje - šalis atakuota raketomis ir bepiločiais orlaiviais, pareigūnų duomenimis, per ataką žuvo mažiausiai penki žmonės, dešimtys sužeisti.Vokietija akivaizdžiai pakeitė savo gynybos politiką, kokių konkrečių veiksmų imasi Berlynas – interviu su Vokietijos brigados generolu.Vienuoliktokai pavasarį pirmą kartą laikys tarpinius patikrinimus, kurie sudarys 40 procentų valstybinio brandos egzamino įvertinimo.Potvynis Klaipėdos rajone slūgsta, tačiau specialistams nerimą kelia į Lietuvą atkeliaujanti šalčio banga.Kaip 2024-ais metais tobulės dirbtinis intelektas ir kiek jo naudosime kasdieniame gyvenime?Ved. Aistė Plaipaitė

Spaudos apžvalga.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgs Klaipėdos jaunimo teatro ir Kirilo Glušajevo spektaklį „Gyvenimas dar prieš akis“.Jūsų laukia ir kino kritiko Dmitrij Gluščevskij parengta kino apžvalga.Jungtinė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus LIMIS centro ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – komanda sukūrė virtualių pasakojimų platformą „Mano ir mūsų istorija“.22-oji Vaižganto premija už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą skirta mokslininkėms dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei.Kauno valstybiniame lėlių teatre – darbymetis. Dviejose salėse rodomi du kalėdiniai spektakliai. Viename jų, pasakojančiame apie liūto ir paukščio draugystę, apsilankė mūsų kolegė Kotryna Lingienė. Ji apie metų pabaigos tempą ir Kalėdų reikšmę pasikalbėjo su teatro aktoriais ir su į sceną įžengusiu Kalėdų seneliu.Šventiniu laikotarpiu itin populiaru lankytis spektakliuose ir koncertuose – teatrai ir renginių salės vakarais pilni žiūrovų. Bet vis dažniau žmonės renkasi dovanoti ne daiktus, o kultūrines patirtys. Koks yra kultūrinių renginių etiketas?Viktorina.Ved. Justė Luščinskytė ir Karolina Bieliauskaitė

Eidamas 55-us metus savo namuose Los Andžele mirė aktorius Matthew Perry, geriausiai žinomas iš serialo „Draugai“, kuriame kūrė Chandlerio Bingo vaidmenį. Aktorius ilgus metus kovojo su priklausomybėmis nuo alkoholio ir narkotikų, vėliau padėjo priklausomiems žmonėms sveikti. Viename iš interviu jis yra sakęs, kad didžiausias jo noras – būti palikusiam pėdsaką pirmiausia ne kaip serialo „Draugai“ personažui, o kaip žmogui, padėjusiam kitiems. Šiandien apie priklausomybes kalbamės su Vilniaus „Ažuolyno klinikos“ įkūrėju ir vadovu, psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna.Lapkričio 3-5 dienomis vyks IV Tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Apie konkursą ir chorinės muzikos padėtį, chorų dirigentų pasirengimą Lietuvoje ir pasaulyje kalbamės su LMTA Choro dirigavimo katedros vedėju, Tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso vienu iš organizatorių, žiuri nariu prof. Gintautu Venislovu.Kitų metų Europos kultūros sostinės bus Bad Išlis Austrijoje, Budė Norvegijoje ir Tartu Estijoje. Kultūros sostinės Tartu kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Apie pirmos lietuviškos operos premjerą Vilniuje Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga radijo cikle „Vilniaus motyvas“ pasakoja Fausta Savickaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ apsilankys 2022 metų Europos tango čempionė, profesionali argentinietiško tango šokėja Vilniaus tango teatre Rūta Keller.Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo praėjusios savaitės streikuojanti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį pateikė kompromisinius siūlymus dėl keliamų reikalavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ši pakvietė profsąjungą derybų. Kokie kompromisiniai pasiūlymai pateikti, kol kas neaišku. O kaip streikuojančių mokytojų problemas spręstų buvę švietimo ministrai?Santaros klinikose duris atveria naujas Krūtų radiologinės diagnostikos poskyrys, kuriame galima atlikti mamografijos, krūtų ultragarsinės diagnostikos ir magnetinio rezonanso tyrimus.Traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams, Lietuvos paštas praneša, kad atleis apie 400 laiškininkų. Kiek jūs visa dar naudojatės laiškininkų paslaugomis, kiek jos jums reikalingos? - klausimas klausytojams.„Verslo iš širdies“ rubrikoje V.Urbonaitė kalbina socialiniame restorane „Pirmas blynas“ dirbančius žmones. Lietuvoje apsigyvenusio olando svajonė – sukurti vietą, kur galėtų dirbti žmonės, turintys specialiųjų poreikių, įgyvendinta ir po įvairių išbandymų sėkmingai gyvuoja. Keičiasi ir visuomenės požiūris. O kaip sekasi su tokio verslo kūrimu visoje Lietuvoje?„Ryto garsų“ studijojė - Premjerė Ingrida Šimonytė.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip tobulinti lytiškumo ugdymą Lietuvoje. Asociacija „Vilniaus Lietaus vaikai“ kartu su specialistais sukūrė lytiškumo ugdymo mokymus, kuriuose siekiama vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, informaciją pateikti pagal jų žinių įsisavinimo galimybes.Situacija Lietuvos pieno sektoriuje tebėra sudėtinga. Dėl daugiau kaip prieš metus stipriai kritusių pieno supirkimo kainų konkurencijos neatlaiko smulkieji pienininkai. Dalis jų jau pasitraukė iš rinkos, kiti tebesvarsto savo galimybes, nors ekspertai sako, kad pienininkystės ateitis priklauso tik stambiesiems gamintojams. Viename nedideliame Suvalkijos pieno ūkyje lankėsi K.Brusokas.Ved. Rūta Kupetytė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje kasmetinėje „Gyvulininkystės parodoje“ be gausios gyvūnų ekspozicijos, lankytojai galėjo aplankyti technikos ekspoziciją, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, konferencijoje bei diskusijose. Daug dėmesio telkta į naujausius pasiekimus, kurie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.Apie tai pokalbbis su Inga Kalesnikove, įmonės „Timac Agro“ vadove, Karolina Januškiene, „Timac Agro“ regiono vadove, ir Arvydu Pilipausku, UAB „Žemtiekimas“ gyvulininkystės projektų vadovu.Viename iš „Gyvulininkystės parodos“ paviljonų veikė ir veislinių paukščių paroda. Tomas Skrodenis iš Kaišiadorių rajono Paparčių kaimo pirmą kartą dalyvavo veislinių paukščių vertinime. Tik pavasarį pradėjęs auginti povus, veislines vištas bei gaidžius, po renginio vyras pripažino, kad dar yra ko mokytis.Apie iniciatyvą „Saugom lašišą“ ir visuomenės įsitraukimo svarbą pasakoja Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.

Viename socialiniame tinkle pamačiusi informaciją apie kun. Česlovo Kavaliausko 100-ojo gimtadienio minėjimą jo tėviškėje, Pumpėnuose, kažkodėl prisiminiau skaudų Jėzaus atodūsį ant kryžiaus „jie nežino, ką daro“ ir jį perfrazavau – jie nepažino, todėl nieko ir nepadarė. Gal klystu, bet Šventojo Rašto vertėjui esant gyvam, Bažnyčia Lietuvoje nežinojo, ką su juo daryti: buvo kitoks, laisvas ir tuo pat metu klusnus, minties galiūnas, eruditas ir teologas, bet ir jautrios sielos poetas. Per didelis toms mažoms bažnytkaimių parapijoms, bet ir per mažas vyskupijų katedroms. Bet galbūt šiandien požiūris į šį dvasios galiūną keičiasi?Visos šio teologo, susirašinėjusio su garsiais pasaulio mokslininkais, tarp kurių ir kardinolas Jozefas Ratzingeris, knygos buvo išleistos privačių asmenų, kunigo kraštiečių ir bičiulių iniciatyva ir lėšomis. Ne išimtis ir nauja Jurgitos Fedorinienės knyga „Kunigo Česlovo Kavaliausko rašytinis palikimas“, pristatyta Pumpėnuose jo 100-ojo gimtadienio proga. Tačiau šį kartą ja, o galbūt ir viso kunigo rašytinio palikimo ateitimi ir sklaida susirūpino ne tik vyskupijų, kuriose kunigas tarnavo, ganytojai, o tai teikia vilčių rasti kun. Č. Kavaliausko raštus knygynuose. Prisiminimais apie dalijasi jo mokinė, teologijos dr. Jurgita Fedorinienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas” numeris.Viename iš lietuvių taip mėgstamų varškės sūrelių gali būti nustatoma iki 14 gramų, riešutais ir medumi pagardintoje kukurūzų pusryčių dribsnių pakuotėje iki 90 gramų, o pusės kilogramo pomidorų padažo net iki 85 gramų pridėtinio cukraus. Kiek yra blogai vartoti tiek saldiklių turinčius maisto produktus? Ar žmonės kažkada sugebės iš savo mitybos raciono visiškai pašalinti cukrų?Kaip galėtų skambėti vieta, kurioje būdavo atliekamos egzekucijos? Patyriminė garso ekskursija „Atmintis“ šiandien pristatoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – buvusios NKVD ir KGB kalėjimo-tardymo izoliatoriaus erdvėse. Pasakoja kompozitoriai Antanas Kučinskas ir Mantvydas Leonas Pranulis.Šio ryto knygų apžvalgoje – du prancūzų autoriai – Žoržas Perekas su knyga „Žmogus, kuris miega“ ir Ani Erno, 2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatės, autofikcinis pasakojimas „Įvykis“. Šiuos du lietartūros kūrinius mūsų apžvalgininkas Vytautas Bikulčius apibendrino, pavadindamas „Intertekstų klampynės ir Moters iššūkis“.Vokietijoje gyvenusi rašytoja, dailininkė Aldona Gustas žinoma tarptautinėje scenoje, tačiau Lietuvoje ji pažįstama ne visiems. Kuo ji sužavėjo užsienio auditoriją? Kaip skleidžiasi erotinis leitmotyvas kūrėjos darbuose? Apie tai pasakoja dokumentinis filmas „Piešianti poetė“.Šiandien Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Vienos radijo simfoniniam orkestrui grasinama finansavimo nutraukimu. Klasikinės muzikos bendruomenė sujudo palaikyti grėsmėje atsidūrusio orkestro. Kiek šiandien aktualus specifinis radijo orkestro formatas?Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKultūros naujienų pasaulyje apžvalgaMarija Kavtaradzė už filmą „Slow/Tu man nieko neprimeni“ Sandanso kino festivalyje įvertinta Geriausios režisierės prizu.Kuo įdomūs Kabelių bažnyčios vargonai ir kaip jie susiję su Čiurlionių gimine?LRT pradeda akciją „Radarom!“.Šią savaitę paaiškės, kas užims Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovo poziciją. Kiek ši pareigybė svarbi formuojant teatro repertuarą ir koks žmogus turėtų formuoti teatro meninę kryptį?Ciklo „Lietuvos kelias į Klaipėdą“ pasakojimas apie diplomatiją ir politiką.Kaip galima įvairias judesio praktikas integruoti į bendrąjį ugdymą? Ir kaip tai gali pagerinti ugdymo ir žinių įsisavinimo kokybę?Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Naujosios tinklalaidės ciklo „Užsidegę žmonės“ laidos tema aktuali tiems, kuriems rūpi ne tik parduoti, bet ir kurti teigiamą pokytį pasaulyje. Pokalbis su Migle Makuškaite–Survile, kuri šiuo metu vysto „Planet positive“ agentūrą, padedančią įmonėms tapti tvaresnėms. Ją kalbina Monika Petravičiūtė, „HOT“ reklamos agentūros įkūrėja (www.uzsidegezmones.lt). Šis pokalbis apie tai, kokias klaidas verslai daro kalbėdami apie tvarumą ir ar apskritai tvarumas gali būti suderintas su marketingu, o jei taip, kaip tai turėtų atrodyti? Jei nori toliau mokytis iš įkvepiančių lektorių ir būti palaikančios moterų bendruomenės dalimi, junkis prie „Veiklių Moterų Klubo“ - pirmos 3 dienos visiškai nemokamos!    Prisijunk prie mūsų Instagram: https://www.instagram.com/kadaraidarykgerai/   Nori tobulėti? Atrask kursus ir seminarus:  https://kadaraidarykgerai.lt/

Spaudos apžvalga.Kintuose prie Kuršių marių kranto iškilo Meno regykla. Bokštelis pakilęs virš nendrių skirtas poilsiui, gamtos ir paukščių stebėjimui.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras apie filmą „Vesper“.Klasikos koncertų salė.Kitą savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks neregėta premjera: bus galimybė išvysti valandos trukmės eksperimentinės operos spektaklį, kurį įkvėpė socialinis tinklas „Tik Tok“. Kur slypi jo sėkmė?Apie „Tik Tok“ fenomeną pokalbis su socialinių tinklų rinkodaros ekspertu Karoliu Rimkumi bei Skaitmeninio etikos centro vadove Rasa Jauniškiene.„Muziejus – tai našlaitėmis tapusių ikonų namai”, – sako muziejaus Radomyšlyje „Ukrainos dvasia” įkūrėja kultūros mecenatė Olga Bogomolets, sukaupusi didžiausią Rytų Europoje ukrainietiškų ikonų kolekciją.Viename įspūdingiausių Švedijos scenos menų centrų Kulturhuset Spira koncertavo lietuvių džiazo atlikėjų grupė „Dainius Pulauskas Trio“, sukėlusi ovacijų bangas ir žengusi pirmąjį tvirtą žingsnį į ilgalaikį bendradarbiavimą su Jonšiopingo džiazo scena.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Užsienio reikalų ministras teigia, kad gerbdama teisės viršenybės principą turi vykdyti Europos Komisijos gaires dėl Kaliningrado tranzito. Pasak ministro, naujų gairių Lietuva neprašė ir nenorėjo, bet jų teks laikytis, antraip bet kuri sankcijoms nepritarianti šalis galėtų visas sankcijas interpretuoti kaip tinkama. Nepaisant ministro paaiškinimų, kai kurie politikai ir toliau aiškina, kad geležinkeliu sankcionuotų prekių vežti negalima. O europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius sako, kad išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito Europos Komisija (EK) peržengė kompetencijos ribas.Dauguma parlamentinių politinių partijų pasirašė susitarimą dėl gynybos. Jame įtvirtintas visuotinės gynybos siekis, tačiau nėra kalbama apie visuotinį šaukimą į kariuomenę, nenustatytas gynybai skiriamų lėšų procentas.Svarbiausių savaitės karinių įvykių Ukrainoje apžvalga.Šri Lankos parlamento pirmininkas pranešė, kad prezidento anksčiau šią savaitę pabėgusio iš šalies, atsistatydinimas buvo priimtas.Viename seniausių šalies miestų Žagarėje prasideda vyšnių festivalis. Tai viena didžiausių švenčių Šiaurės Lietuvoje. Šiųmetė jau 18-oji. Kelerius metus kilniems tikslams lėšas renkantis festivalis, šiemet aukoja Ukrainai. Festivalis jau trejus metus išlieka draugiškas aplinkai ir atsisako vienkartinių indų.Ved. Liepa Želnienė

Ukraina šiandien ketina tęsti civilių evakuaciją iš Rusijos pajėgų sugriauto Mariupolio.Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet per pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek pernai per visus metus. Pasak Monikos Navickienės, tokia parama leido mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams iš viso sutaupyti 22-u milijonus eurų.Degalai Lietuvoje gaminami jau ne iš rusiškos naftos. Mažeikių įmonė “Orlen Lietuva” perdirba arabišką naftą. Nors gamykla sovietmečiu statyta perdirbti tik rusišką Urals tipo naftą. Kaip sekėsi pereiti prie kitokios naftos, kiek iš jos galima pagaminti dyzelino ir benzino?ES energetikos ministrai Briuselyje renkasi į neeilinį posėdį, kuriame diskutuos, kaip atsakyti į Rusijos energetinį šantažą ir stiprinti Europos nepriklausomybę nuo rusiškų išteklių.Naujovės ir pokyčiai į kraujo donorystės srityje : nuo šiol specialiame klausimyne donorams šalies kraujo centruose nebeliks klausimo dėl homoseksualių lytinių santykių vyrams – visų donorų vienodai bus klausiama apie nesaugius lytinius santykius, turėtus per pastarąjį pusmetį. Taip asmenims, kurie pasidarė tatuiruotę ir nori paaukoti kraujo, pakaks palaukti keturis mėnesius vietoj iki šiol buvusių šešių.Viename žiūrimiausių nacionalinių Italijos televizijos kanalų transliuota laida, kurioje dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo propogandos apie Kremliaus požiūrį į karą Ukrainoje italai galėjo klausytis 42 minutes.Ved. Madona Lučkaitė

Sekmadienį Prancūzijoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose susirungs 12 kandidatų, bet prognozuojama, rinkimai bus prieš penkerius metus vykusios kovos pakartojimas. Susirungs – Emanuelis Makronas ir kraštutinės dešinės atstovė Marin Le Pen. Apklausos pergalę prognozuoja Makronui, bet politologai pabrėžia, kad rinkimuose gali būti netikėtumų: manoma, kad trečdalis rinkėjų į rinkimus neateis, tad tikėtina, kad Le Pen pralaimės kur kas mažesniu skirtumu. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Rusijai įsiveržus į Ukrainą, prekybos tinklai vienas po kito paskelbė išimantys iš prekybos rusiškas bei baltarusiškas prekes. „Norfa“ pirmadienį pranešė apie sprendimą grąžinti į parduotuvių lentynas iki šiol sandėliuose laikytą rusišką produkciją. Jos savininkas Dainius Dundulis sako, kad kitu atveju prekes tektų išmesti, o pinigai už jas jau vis tiek yra sumokėti. Gautas pajamas už šias prekes ketinama skirti labdarai.Aktualus klausimas. Ar jau pasikeitėte automobilių padangas iš žieminių į vasarines? Komentuoja Vilnius tech automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis.Europos kelionių ir turizmo duomenimis, Lietuvos atvykstamasis turizmas per pandemiją – tarp labiausiai nukentėjusių Europos Sąjungoje. Dėl karo Ukrainoje planavusių atvykti užsienio valstybių turistų srautai vėl mažės. Daugelis užsienio turistų atšaukia keliones manydami, kad šiuo metu Lietuva nėra saugi šalis. Ar atlaikys turizmo verslas dar vieną smūgį?Į Lietuvą nuo karo pradžios atvyko per keturiasdešimt tūkstančių ukrainiečių. Tačiau pagalbos centruose jau ima stigti būtiniausių daiktų - maisto produktų, higienos priemonių. Paramą renkantys savanoriai pastebi, jog žmonių entuziazmas padėti ukrainiečiams blėsta ir padėti karo pabėgėliams darosi vis sunkiau. Viename iš pagalbos centrų lankėsi ir situacija domėjosi Paulius Selezniovas.Ved. Rūta Kupetytė

Būstas, kurį renkamės, yra svarbi mūsų biografijos dalis. Kartu su būstu renkamės ir savo kasdienius ritualus ir maršrutus. Pasirinkdami būstą pasirenkame ir kaimynus, naujus iššūkius ir galimybes. O taip pat tampame miestus keičiančių politinių ir ekonominių procesų dalyviais. Šios laidos svečias - sociologijos daktaras Tadas Šarūnas, analizuojantis centrinės Vilniaus dalies urbanistines ir socialines transformacijas. Viename iš savo straipsnių jis teigia: „Būstas yra svarbiausia fizinėje erdvėje apriboto ekonominio kapitalo rūšis, kuri žymi skirtingas subjektų pozicijas socialinėje erdvėje. Tačiau būstas kartu suteikia prieigą prie simbolinių miesto reikšmių, kuriomis išreiškiamas socialinis statusas.“ Šiame pokalbyje apžvelgsime, kaip konstruojama būsto socialinė reikšmė, kokią įtaką urbanistinis ir socialinis virsmas daro mūsų supratimui apie aplinkos estetiką ir saugumą? Kaip kinta kaimynystės praktikos ir kokios veiklos gali apjungti kaimynus? Koks yra fotografijos ir vietinių istorijų vaidmuo miesto sociologijoje?Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Šią savaitę prasidėjus akcijai „Lydeka“, aplinkosaugininkai intensyviau tikrina poledinės žūklės mėgėjus. Organizuojami sustiprintos kontrolės reidai, pareigūnai nuolat stebi vietas, kuriose pavasariniam nerštui ruošiasi lydekos. Viename iš aplinkosaugininkų reidų ant ledo dalyvavo Daumantas Butkus.Neapykantos kalba yra netikrų naujienų ir dezinformacijos giminaitė, todėl šiandien reportažas apie tai, kaip mokslininkai kuria įrankius filtruoti kenksmingai informacijai, anoniminiams komentarams. Ar gali dirbtinis intelektas nuspręsti, kokias žinutes ir komentarus paslėpti ir kas kelia žalą visuomenei? LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės interviu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais.Šiandien (vasario 3 dieną) prasideda 2022 metų žiemos etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Žiemą į profesinio mokymo įstaigas paprastai stoja suaugusieji, jau turintys vieną kvalifikaciją ir ketinantys įgyti antrą.Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas, Alytaus Profesinio Rengimo centro vadovas Vytautas Zubras, buvusi ir dabar besimokanti antros specialybės šiame centre Solveiga Gutauskienė, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.Pernai Lietuva pasaulyje minėta dažniau: dėmesys šalies užsienio politikai ir ekonomikos aktualijoms. Vyriausybės kanceliarijos strateginės komunikacijos vadovas Marius Gurskas ir Taivane gyvenantis Ričardas Sedinkinas.Užsienio naujienų apžvalga. Žygimantas Kapočius.Portalo LRT.lt žurnalisto Beno Gerdžiūno pasakojimas iš Ukrainos.Verslo laikas. Irma Janauskaitė.Respublikos Prezidento Vyriausiasis patarėjas, nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius.Sporto naujienos. Marius AndrijauskasPavėluotai sužinojusi apie galimybę perskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką, Erika teigia išgirdusi ministerijos patarimą, kad tuo reikėjo pačiai domėtis. „Kaip galėjau domėtis, jei net nežinojau, kad tokios galimybės numatytos?“ – sako į „LRT girdi“ besikreipusi Erika. Tema domisi portalo LRT.lt žurnalistė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.Savaitės komentaro autorius meteorologas Silvestras Dikčius.Automobilių taršos mokestis, kaip bręstančios globalios nesėkmės simbolis.Ved. Rūta Kupetytė

Juditos ir Nerijaus gyvenimas tirštas sunkių patirčių: abu neteko motinų dar vaikystėje (Juditos mama nusižudė). Nerijus buvo patekęs į prekybos žmonėmis pinkles. Judita kenčia nuo gilios depresijos ir panikos atakų, gydėsi net elektrošoku. Beveik dešimtmetį keturių asmenų šeima spaudėsi vieno kambario bute. O tada dar prispaudė ir pandemija bei karantinas… Tačiau šie žmonės nepasiduoda, kabinasi į gyvenimą visomis išgalėmis, likdami ištikimi patys sau - kuria dainas, muziką, pasakas, spektaklius vaikams, rašo knygas.Ved. Lavija Šurnaitė

„Ryto allegro“. Moterų menininkių projektas ieškos ribos tarp būties ir buitiesSpaudos apžvalgoje – žurnalo„Literatūra ir menas“ 75 metų jubiliejus.Rygoje atgaivinami apleisti istoriniai pastatai. Viename jų įsikūrusi kultūrinė erdvė „M/Darbnica“ su koncertų sale, galerija ir terasa bei lauko scena, tapusi viena iš patraukliausių šių metų džiazo festivalio Rigas Ritmi aikštelių.Donato Puslio parengta knygų apžvalga.Europos šalių kino forumas „Scanorama“ kviečia į europietiško kino atostogas ir tęsia kelionę per skirtingus Lietuvos regionus su satelitiniu renginiu „Scanoramos vasara“, liepos 23 d. – 29 d. persikeliančiu į Biržus.Menų spaustuvėje tęsiasi rezidencijų programa, kurios metu menininkės kuria tarpdisciplininį meno projektą – performansą – „bu(i)tis“. Jame persipina skirtingų tautybių moterų patirtys, žodžiai, jų kūnus siejanti kasdienybė. Apie projektą laidoje pasakos jo autorės – scenografė Barbora Skaburskė, operos atlikėja Eglė Radavičiūtė bei kompozitorė Ieva Parnarauskaitė.Pirmą kartą Lietuvoje keturios šalies savivaldybės lankytojams naktimis atveria maldos namus. Bažnyčiose vyks koncertai, bus rengiamos ekskursijos. Pasak projekto sumanytojų, kiekviena bažnyčia yra savotiškas muziejus, saugantis daug vertingų meno kūrinių.Vienas seniausių Lietuvos miestų Ukmergė yra kupina mažosios architektūros stebuklų - čia kas rytą miestiečius pasitinka humoristiniai meniniai netikėtumai.Liepos pradžioje iki kosminės erdvės ribos pakilus britų verslo magnatui Ričardui Brensonui, šią savaitę į panašią kelionę leidosi turtingiausias pasaulio žmogus, buvęs bendrovės “Amazon” vadovas Džefas Beizosas. Ar iš tikrųjų keliolikos minučių odisėjas galima vadinti nauja skrydžių era?Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Šiandien Kaune prasideda tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Jame - net keturias dienas truksiantys susitikimai su žymiais Lietuvos ir užsienio kūrėjais. Apie festivalį pasakoja viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. Rūta Eidukevičienė.Tęsiame pokalbių ciklą „Keturi milijonai“, kurio metu kalbiname dėl įvairiausių priežasčių svetur gyvenančius ir dirbančius kultūros ir meno pasaulio žmones. Šiuokart skambiname į Vokietiją, kur savo profesinėse veiklose įsitvirtinę seserys Jonė ir Rūta ir jų brolis Vilmantas Kaliūnai. Su jais kalbėjosi Gabija Narušytė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Viename interviu šiemet „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią moters vaidmenį apdovanota aktorė Aistė Zabotkaitė yra sakiusi, kad šios profesijos nereikėtų sudievinti. Visgi daugeliui iki šiol teatro scena - tikras stebuklų laukas, į kurio užkulius labai smalsu pažvelgti. Apie teatrą ir ne tik - pokalbis „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Lietuvos muzikos informacijos centras tik ką paskelbė apie naują, po 6 metų pertraukos sudarytą mūsų šalies alternatyviosios muzikos rinktinę „Note Lithuania 2021“. Kokia mūsų alternatyvioji scena? Ką galima vadinti alternatyvia, nekomercine muzika, kaip gimsta tokie rinkiniai? klausimus užduodu aš, Domantas Razauskas, o į juos atsako muzikos kritikė, portalo mic.lt redaktorė Emilija Visockaitė ir Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė.Ved. Domantas Razauskas

Ilgą laiką Woodkid (Yoann Lemoine) buvo laikomas pasaulinio lygio prodiuseriu, režisieriumi, dizaineriu. Sykį jis netikėtai pristatė savo muzikos albumą, kuris susilaukė daug sėkmės, bet atlikėjas ramiai pareiškė, kad nėra tikras, ar dar pasirodys bent vienas jo muzikos kūrinys. Bet vėliau pasaulį išvydo keli jo albumai, naujausią kurių, „S16”, jis šiais metais pristatys Lietuvoje. Klausysimės jo muzikos ir analizuosime jo menines paieškas.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj

Pietų ir Pietryčių Azijos miškuose gyvena laukinės bitės - Indijos didžiosios bitės. Čiabuviai nuo senų senovės medžioja ir valgo jų suneštą medų, kai kurie jų - ir bičių lervas. Viename koryje miško medaus gali būti 3-4 kilogramai.Prieš kelis dešimtmečius laukinio medaus pardavimai kai kuriems čiabuviams tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Manyta, kad dėl to bus kertama mažiau medžių.Kaip idėja saugoti mišką nemedienos miško produktų pagalba pildosi miškingoje Filipinų saloje Palavane? Ir kodėl miškų plotai vis tiek mažėja?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Kaip vieno kambario būste telpa du suaugę, du paaugliai, didelis katinas, lėlių teatro rekvizitas ir dar nelengva Juditos liga?Nepaisant gyvenimo sunkumų, jie yra dėkingi už viską - nes svarbiausi dalykai matomi ne akimis, o širdimi.Ved. Lavija Šurnaitė

Mokslo metų išvakarėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, operacijų vadovo ir grupės specialistų nurodymais besiremiančiose rekomendacijose mokykloms nurodė, kad visi mokiniai turi mokytis tose pačiose klasėse. Tai mokytojai dalykininkai turėtų vaikščioti po kabinetus. Bet štai 11–12-okai bendrai mokosi tik lietuvių kalbos, matematikos ir (pogrupiais) anglų kalbos. Visos kitos pamokos yra individualios, besiremiančios vadinamu individualiu ugdymosi planu. Kai kuriose gimnazijose yra po 350–500 individualių ugdymosi planų, nes mokinių pasirinkti A ir B lygiu mokytis dalykai nesutampa. Mat III–IV-oje gimnazijos klasėse iš esmės nebėra klasių ir bendraklasių: kiekvienas vaikas mokosi to, kokį dalykų portfelį susidėliojo. Geresnė padėtis tik ištuštėjusiose regionų mokyklose, kuriose yra laisvų kabinetų ir mokyklų administracijos turi pakankamai pakaitinių kabinetų. Kai kuriose regionų mokyklose planuojama vieną kabinetą skirti vienos klasės mokymuisi, o kitą – pertraukoms. Bet miestuose, ypač Vilniuje, Kaune yra tokių mokyklų, kur vaikai netelpa ar net mokosi keliomis pamainomis.Kaip mokyklų administracijoms sekasi vykdyti valdžios vyrų imperatyvias rekomendacijas? Kiek mokyklų vadovai planuoja vadinamų kontaktinių (gyvų) pamokų, kiek nuotolinių, kiek įrašytų? Kaip mokyklos spręs krizines situacijas, jei susirgs mokytojas, kuriam nėra pamainos, o ir ką darys mokyklų administracijos tai atvejais, kai mokytojas dirba ne vienoje, o kelete mokyklų, kurių vienoje įvyks Covid–19 protrūkis? Kiek mokyklos yra parengusios planų A, B, C? Ar mokyklų administracijoms tikrai viskas aišku ar jos gavo aiškias koordinuojančių ministerijų rekomendacijas?LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų“ dalyvauja: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Arūnas Serneckas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Juvelyrė Ieva Laskevičiūtė siūlo naujai pažvelgti į akmenis – kūriniams iš kiaušinio lukšto ji suteikia įvairias spalvas ir formas. Juvelyrę kalbina Gailė Medelytė. Kai Kaunas kine vaidina pats save – iniciatyvą „Kauno atminties ekranai“ Kotrynai Lingienei pristato architektas, fotografas Arvydas Čiukšys LRT projekto „Atminties akmenys“ pasakojime – apie vieną elektroninės muzikos pionierių Clara Reisenberg, kuri būdama ketverių tapo jauniausia smuiko specialybės studente per visą Sankt Peterburgo karališkosios konservatorijos istoriją. Keliaujanti Europos bienalė „Manifesta“ renginiams pasirenka kultūriškai atskirtus, socialiai sudėtingus regionus. Viename skurdžiausių Europos miestų, Marselyje, pristatytas Baltijos šalių menininkų renginių ciklas. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentare – kodėl verta steigti ne Istorinės atminties, o Atminties istorijos komisiją. Pasaulyje: Kuveito vyriausybė sušvelnino knygų cenzūros įstatymą. Suomiai švenčia 75-ąjį Trolių Mumių gimtadienį. Autentiška Nigerijos architektūra ir Sudano aukso medžiotojai. Architektas Romas Gailius sako, kad kol lietuviai dar tik mokosi gyventi miestuose, architektai taip pat ieško būdų, kaip bendrauti su visuomene. Pokalbis apie Klaipėdos architektūrą ir ką daryti, kad uostamiestis netaptų krovamiesčiu. Ved. Juta Liutkevičiūtė

JAV tęsiantis protestams priešinstitucinę rasinę diskriminaciją ir policijos žiaurumą, toliau plinta vaizdo įrašai apie pareigūnų brutualumą, malšinant protestus. O Donaldas Trumpas pagrąsino į gatves pasiųsti kariuomenę. Tai reiškia – panaudoti karines pajėgas prieš savo šalies piliečius. Apžvalgininkai, kariuomenės atstovai ir buvę aukšto rango karininkai tokius norus kritikuoja. Nerimą kelia ir prezidento bandymai pasinaudoti kariuomene, siekiantasmeniniųpolitinių tikslų.Po kelius mėnesius trukusios politinės krizės, Kosove patvirtinta nauja vyriausybė, kuriai vadovaus centro dešinės partija „Kosovo demokratinė lyga“ ir premjeras Avdullah Hoti. Jis žada tęsti dabar įstrigusias derybas su Serbija. Derybų situacija komplikuota, o pasak apžvalgininkų, tvaraus susitarimo galima tikėtis tik tuo atveju, jei dialogą medijuos JAV ir ES kartu, kurios turi skirtingas pozicijas dėl teritorijų apsikeitimo.Nors pasaulinė koronaviruso krizė turi nedidelį poveikį Afrikos Sahelio regionui, pastaruoju metu čia netrūksta kitų iššūkių dėl saugumo. Viename skurdžiausių Afrikos regionų veikiančios džihadistų grupuotės naudojasi pandemija ir stiprina atakas. Tarptautinės organizacijos ragina visas su teroristais kovojančias pajėgas sustiprinti bendradarbiavimą. Kritikai sako, kad tai nepadeda išspręsti įsisenėjusių konfliktų.Ved. Sigita Vegytė.

Leidybinis susivienijimas „Dangus“, remiamas Lietuvos Kultūros tarybos pristato unikalų dvigubą albumą, kuriame – pastarojo meto baltiškos muzikos tendencijos. Leidinys, skirtas pristatyti senąja baltų kultūra kvėpuojančią muziką užsieniui, reprezentuoja mūsų regioną tarptautinėje muzikos mugėje „Womex“. Antra vertus, „Dangus sampler 2018//2020“ gali įsigyti ir kiekvienas lietuvių melomanas. Leidinyje 15 pačių įvairiausių žanrų grupių iš Lietuvos, Latvijos, buvusios Prūsijos teritorijos pateikia 30 kūrinių, kurių bendras vardiklis – ryšys su senuoju muzikiniu palikimu. Šio albumo pasirodymo proga, apie modernią baltišką muziką, jos leidybą, festivalius pasakoja „Dangaus“ vadovas Ugnius Liogė. Ved. Domantas Razauskas.

„Maniau – nebekursiu eilių,/ kol nerasiu/ naujo kalbėjimo būdo – / paprasto, aiškaus, taisyklingo“. Tai eilutės iš Aido Marčėno eilėraščių rinkinio „Viename“, išėjusio 2015 m. Poeto teirausimės, ar rado tą naują kalbėjimo būdą?

Egzaminų rezultatai paskelbti, abiturientai atsiima brandos atestatus. Kokie šiųmečių abiturientų egzaminų rezultatai, lyginant su ankstesniais?Viename iš Vilniaus barų prie geležinkelio stoties šiandien rengiamas protestas dėl čia esamo triukšmo. Daugybė miestų visame pasaulyje skelbia klimato nepaprastąją padėtį.Taip pat laidoje apie gatvės teatro festivalį „SPOT“ ir dainuojamąją poeziją, sporto naujienos ir kitos temos.Laidą veda Greta Klimkaitė.

Rimantas Jasiukaitis iš Daugėlaičių kaimo Radviliškio rajone ūkį perduoda dviem sūnums Mantui ir Gediminui. Kodėl stiprus vidutinis augalininkystės ir šiltnamių ūkis neatsisako ir gyvulių laikymo? Senosios kartos bitininkas iš Kiemelių Vilniaus rajone gali palyginti kaip skyrėsi prievartinis bitininkavimas sovietų kolūkiuose ir kaip pasikeitė dabar. Kas džiugina ir neramina Zenoną Akelaitį?Ved. Darius Švenčionis.

Balandžio viduryje skrisdami virš Lietuvos pavojingai priartėjo trys keleiviniai lėktuvai. Pradėtas tyrimas. Šiandien 20 valandą baigiasi išankstinis balsavimas savivaldybėse, specialiuose paštuose, ligoninėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo įstaigose. Klaipėdos universitetas aptarė pedagogų rengimo ir jų poreikio Vakarų Lietuvos regione klausimą. Šiandien 58-ojoje tarptautinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidarytas Lietuvos paviljonas. Šiandien Vilniuje prasidėjo dviejų dienų automobilių kultūros paroda. Įspūdinga magnolijų ir gausiausia Lietuvoje klevų kolekcija Lietuvoje garsėja Skinderiškio dendrologinis parkas. Ved. Madona Lučkaitė.

Šįkart atsiversime vieną iš naujesnių Aido Marčėno poezijos rinkinių, išėjusių 2015 m. Jis pavadintas „Viename“. Jame – atpažįstama ir ankstesnė Aido Marčėno poetika, ir nauji motyvai. Amžinybė ir išminties gelmė, paviršiaus blizgučiai, Dievas ir žmogus. Viskas čia viename. Aido Marčėno skaitymuose daugiausia išgirsime albų. Tai žanras, kuriame kalbama apie vertybinius dalykus.

Šįkart atsiversime vieną iš naujesnių Aido Marčėno poezijos rinkinių, išėjusių 2015 m. Jis pavadintas „Viename“. Jame – atpažįstama ir ankstesnė Aido Marčėno poetika, ir nauji motyvai. Amžinybė ir išminties gelmė, paviršiaus blizgučiai, Dievas ir žmogus. Viskas čia viename. Aido Marčėno skaitymuose daugiausia išgirsime albų. Tai žanras, kuriame kalbama apie vertybinius dalykus.

Belgija mums asocijuojasi su Europos sąjunga ir apie šios valstybės kultūrą žinome gerokai mažiau, nei apie iš jos sklindančią politiką. Visa Belgijos muzikinė kultūra, kurios fragmentams skiriama „Audiologų“ laida, susiformavo lyg du plačios upės krantai. Viename jų flamandų, kitoje – valonų kultūrų tradicijos. Įvairūs muzikos kūrinių pavyzdžiai supažindina su savitu, palyginti nauju laike ir gana konservatyviu savo turiniu Belgijos kompozitorių palikimu.

Belgija mums asocijuojasi su Europos sąjunga ir apie šios valstybės kultūrą žinome gerokai mažiau, nei apie iš jos sklindančią politiką. Visa Belgijos muzikinė kultūra, kurios fragmentams skiriama „Audiologų“ laida, susiformavo lyg du plačios upės krantai. Viename jų flamandų, kitoje – valonų kultūrų tradicijos. Įvairūs muzikos kūrinių pavyzdžiai supažindina su savitu, palyginti nauju laike ir gana konservatyviu savo turiniu Belgijos kompozitorių palikimu.

In memoriam Maestro Sauliui Sondeckiui. Menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė apie politikos ir kultūros ryšius. Kaip radosi poezijos rinkinys „Viename“ pasakoja poetas Aidas Marčėnas. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su architektu Leonardu Vaičiu.

In memoriam Maestro Sauliui Sondeckiui. Menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė apie politikos ir kultūros ryšius. Kaip radosi poezijos rinkinys „Viename“ pasakoja poetas Aidas Marčėnas. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pokalbis su architektu Leonardu Vaičiu.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vadovas vaistininkas dr. Tauras Mekas kviečia dažniau praverti Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusio muziejaus duris.Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, atvykę tibetiečiai nedrįso nusileisti į rūsius. Mat žvalgams apžiūrėjus, nuspręsta, kad ten galimai yra sutvėrimų nagų, kurie panašūs į gyvates ir gyvena 20 cm gylyje. Pajudinus piktąsias dvasias, galima susilaukti jų keršto, ligų ir bėdų.Viename unikaliausių Baltijos šalyse Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje susitiksite ne tik su vaiduokliais, šamanais, bet ir susipažinsite su vaistų, vaistinių ir vaistininkų istorija. Apsilankysite oficinoje, koktorijoje, laboratorijose, špitolėje.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vadovas vaistininkas dr. Tauras Mekas kviečia dažniau praverti Kauno Rotušės aikštėje įsikūrusio muziejaus duris.Į Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, atvykę tibetiečiai nedrįso nusileisti į rūsius. Mat žvalgams apžiūrėjus, nuspręsta, kad ten galimai yra sutvėrimų nagų, kurie panašūs į gyvates ir gyvena 20 cm gylyje. Pajudinus piktąsias dvasias, galima susilaukti jų keršto, ligų ir bėdų.Viename unikaliausių Baltijos šalyse Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje susitiksite ne tik su vaiduokliais, šamanais, bet ir susipažinsite su vaistų, vaistinių ir vaistininkų istorija. Apsilankysite oficinoje, koktorijoje, laboratorijose, špitolėje.

Pokalbis apie poeto Aido Marčėno naujausią rinkinį „Viename“.Kuo skiriasi vienumas ir vienatvė? Vienybė ir vienovė? Laidoje išgirsite pokalbį su A. Marčėnu ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Viename“.

Pokalbis apie poeto Aido Marčėno naujausią rinkinį „Viename“.Kuo skiriasi vienumas ir vienatvė? Vienybė ir vienovė? Laidoje išgirsite pokalbį su A. Marčėnu ir jo paties skaitomus eilėraščius iš knygos „Viename“.

Viename ežeringiausių Molėtų rajono krašte Mindūnų gyvenvietėje įkurtas Ežerų žvejybos muziejus kviečia užsukti tiek vasarą, tiek žiemą. Karšta liepos vasara vilioja Ežerų švente, šaltas žiemos vasaris – didžiule Žiemos žūkle. Kai susirenka į vieną krūvą žinomi krašto žvejai, žuvienės virėjai, žuvų rūkytojai, kulinarinio paveldo žinovai, amatininkai, tai neabejoji Lietuvą esančia žuvų šalimi. Tik čia galima sužinoti, kaip atskirti tikrą žuvienę nuo paprastos sriubos, kaip skaniai ežerų žuvis rūkoma ir valgoma.Molėtų rajonas garsėja ežerų gausa, kurių yra net trys šimtai. Vien tik nuo Ežerų žvejybos muziejaus kiemo legendiniu keliu galima nueiti iki Baltųjų Lakajų ežero, šalia Kamužėlis, Siesartis, Juodieji Lakajai. O jau legendų gražumas! Ir apie nedidelį Ežerinio ežerą šalia Mindūnų. Ežerinis lietuvių mitologijoje vadinamas ežerų dievu, būtybe, gyvenančia kiekviename ežere. Ir apie Stirnių ežere kadaise besidaužusią pabaisą. Tai vieną ežero krantą pagrumdo, tai – kitą pagraužia. Pabaisa nugalėta, o Siesarčio ežero galai gavo Pagrundos ir Pagraužės vardus.Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose plečiasi, didžiuojasi neseniai atidarytu žinomo medžiotojo ir gamtininko Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejumi. Čia galima giliau susipažinti su tolimų kraštų gamta, penkių kontinentų gyvūnų trofėjais.Bet geriausia būtų, anot nuoširdžios Ežerų žvejybos muziejaus vedėjos Alfredos Petrauskienės, atvažiuoti ir viską savo akimis pamatyti.

Viename ežeringiausių Molėtų rajono krašte Mindūnų gyvenvietėje įkurtas Ežerų žvejybos muziejus kviečia užsukti tiek vasarą, tiek žiemą. Karšta liepos vasara vilioja Ežerų švente, šaltas žiemos vasaris – didžiule Žiemos žūkle. Kai susirenka į vieną krūvą žinomi krašto žvejai, žuvienės virėjai, žuvų rūkytojai, kulinarinio paveldo žinovai, amatininkai, tai neabejoji Lietuvą esančia žuvų šalimi. Tik čia galima sužinoti, kaip atskirti tikrą žuvienę nuo paprastos sriubos, kaip skaniai ežerų žuvis rūkoma ir valgoma.Molėtų rajonas garsėja ežerų gausa, kurių yra net trys šimtai. Vien tik nuo Ežerų žvejybos muziejaus kiemo legendiniu keliu galima nueiti iki Baltųjų Lakajų ežero, šalia Kamužėlis, Siesartis, Juodieji Lakajai. O jau legendų gražumas! Ir apie nedidelį Ežerinio ežerą šalia Mindūnų. Ežerinis lietuvių mitologijoje vadinamas ežerų dievu, būtybe, gyvenančia kiekviename ežere. Ir apie Stirnių ežere kadaise besidaužusią pabaisą. Tai vieną ežero krantą pagrumdo, tai – kitą pagraužia. Pabaisa nugalėta, o Siesarčio ežero galai gavo Pagrundos ir Pagraužės vardus.Ežerų žvejybos muziejus Mindūnuose plečiasi, didžiuojasi neseniai atidarytu žinomo medžiotojo ir gamtininko Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejumi. Čia galima giliau susipažinti su tolimų kraštų gamta, penkių kontinentų gyvūnų trofėjais.Bet geriausia būtų, anot nuoširdžios Ežerų žvejybos muziejaus vedėjos Alfredos Petrauskienės, atvažiuoti ir viską savo akimis pamatyti.

Kurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais mineraliniais vandenimis, bet ir istorija. Dar 1382 metais Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose aptinkamas pirmasis šios vietovės paminėjimas kaip „sodyba prie sūraus vandens.“ XIX a. viduryje atlikta mokslininkų cheminė šaltinių analizė patvirtino, kad apylinkių vanduo tinka gydymui.„Birštonas yra ne tik sveikatingumo, bet ir karališkasis istorinis miestas. Čia medžiojo, privilegijas rašė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Mieste ir jo apylinkėse labiausiai paplitęs Vytauto vardas, – juokauja Vytautas Kuzmickas, Birštono muziejaus istorikas, – taip pat Birštonas siejasi su 1863 m. sukilimu, siekiančiu atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Čia įvyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui sambūrių, visame krašte buvo telkiami sukilėliai.“Birštone yra du muziejai. Viename perteikiama miesto istorija, kitame, Sakraliniame muziejuje, atsispindi kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimo tarpsnis, susijęs su Birštono kurortu. Anot muziejininkės Daivos Valatkienės, muziejus yra gausiai lankomas, jame rengiamos bažnyčios istorijos dokumentų parodos, religinio meno paroda „Gloria Deo“.

Kurortinis miestas Birštonas įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko centre. Vien tik jo apylinkėse yra 25 šaltiniai, apipinti apie vandens sugrąžintą jaunystę ir sveikatą bylojančiomis legendomis. Tačiau Birštonas garsėja ne tik gydomaisiais mineraliniais vandenimis, bet ir istorija. Dar 1382 metais Kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose aptinkamas pirmasis šios vietovės paminėjimas kaip „sodyba prie sūraus vandens.“ XIX a. viduryje atlikta mokslininkų cheminė šaltinių analizė patvirtino, kad apylinkių vanduo tinka gydymui.„Birštonas yra ne tik sveikatingumo, bet ir karališkasis istorinis miestas. Čia medžiojo, privilegijas rašė Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Mieste ir jo apylinkėse labiausiai paplitęs Vytauto vardas, – juokauja Vytautas Kuzmickas, Birštono muziejaus istorikas, – taip pat Birštonas siejasi su 1863 m. sukilimu, siekiančiu atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Čia įvyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui sambūrių, visame krašte buvo telkiami sukilėliai.“Birštone yra du muziejai. Viename perteikiama miesto istorija, kitame, Sakraliniame muziejuje, atsispindi kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio gyvenimo tarpsnis, susijęs su Birštono kurortu. Anot muziejininkės Daivos Valatkienės, muziejus yra gausiai lankomas, jame rengiamos bažnyčios istorijos dokumentų parodos, religinio meno paroda „Gloria Deo“.

Žemaitijos nacionaliniame parke duris atvėręs unikalus ir vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus iš karto tapo lankomas turistų. Viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse įkurtos ekspozicijos mena 1963–1978 m., kada keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis, buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis.Su kitomis Žemaitijos nacionalinio parko vertybėmis supažindina direkcijos darbuotojai Aušra Brazdeikytė ir Giedrius Norvaišas.

Žemaitijos nacionaliniame parke duris atvėręs unikalus ir vienintelis Europoje Šaltojo karo muziejus iš karto tapo lankomas turistų. Viename pirmųjų Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse įkurtos ekspozicijos mena 1963–1978 m., kada keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis, buvo nutaikytos į Vakarų Europos šalis.Su kitomis Žemaitijos nacionalinio parko vertybėmis supažindina direkcijos darbuotojai Aušra Brazdeikytė ir Giedrius Norvaišas.

Laidoje girdėsite: Nauji balsai Karšuvos girioje. Kelionė po Lietuvos parkus. Viename lizde vaikų darželis. Pats baisiausias mūsų namų žvėris.

Laidoje girdėsite: Nauji balsai Karšuvos girioje. Kelionė po Lietuvos parkus. Viename lizde vaikų darželis. Pats baisiausias mūsų namų žvėris.