Podcasts about prognoz

LEADERS 85 Rezistă Europa în fața MAGA? Într-o lume în care centrul politic pare să amuțească, iar extremele devin tot mai zgomotoase, avem nevoie de voci care să apere bunul simț și rigoarea intelectuală. Astăzi, la Interviurile Leaders, avem onoarea de a-l avea invitat pe profesorul Adrian Papahagi. O discuție densă despre supraviețuirea valorilor conservatoare, radiografia fenomenului Trump și viitorul României într-un context geopolitic tot mai fragmentat. 00:03:50 Criza de voce a centrului politic 00:05:45 De ce domină extremele discursul public? 00:09:54 Geneza fenomenului Trump, cauze și efecte 00:13:40 Comunismul în Franța anului 1997 00:16:10 Definiția corectă a conservatorismului 00:19:20 Paradoxul AUR, discurs suveranist pe valori de stânga 00:26:00 Ce înseamnă, de fapt, „secuveranismul"? 00:31:35 Prognoză politică, alegerile din 2028 și 2030 00:35:50 Modelul Bolojan, priorități pentru un premier eficient 00:41:10 Grindeanu și PSD 00:42:30 USR, între radicalism stângist și aroganță 00:46:20 Bilanțul lui Nicușor Dan, calități și performanță 00:52:30 România între ciocan și nicovală, relația cu UE și SUA 01:04:30 Analiza sociologică: „Cei 1000 de ani de acasă" care ne lipsesc 01:09:40 Identitatea europeană și moștenirea popoarelor germanice 01:15:42 Donald Trump prin prisma profesorului Papahagi 01:23:10 Care este cel mai mare risc pe care îl aduce Trump? 01:25:45 Urmează declinul regimului MAGA? 01:31:40 Scenarii de viitor, între optimism și realism dur

Februāris gandrīz beidzies. Pēc aukstās un garās ziemas tuvojas pavasaris, kas mūsu platuma grādos ir palu laiks. Tas ir arī brīdis, kad ziņās biežāk parādās hidrologi, viņu prognozes un komentāri. Toms Bricis ir gatavs pastāstīt vairāk par viņu darbu. Gada lielāko daļu mēs no hidrologiem neko daudz nedzirdam. Pavasarī vai dažu iepriekšējo gadu siltajās ziemās, kad upes iziet no krastiem, tieši upju tuvumā dzīvojošie īpaši ieklausās, kas sakāms hidrologiem. Sarunā vairāk par darba aizkulisēm, kā notiek datu vākšana un plūdu prognozēšana. Bet vispirms atgādinājums par citiem gadiem, kad pēc bargas ziemas Latvijā upes sagādājušas problēmas. Tuvojoties paliem un iespējamiem pavasara plūdiem, hidrologiem priekšā smagākais darba cēliens gadā. Var teikt, ka gatavošanās tam norit visu ziemu, jo kopš uz upēm parādījās ledus, izbraukuma grupa apbraukā upes Latvijā, veic mērījumus, dati tiek likti modelī, kas veic aprēķinus par tālāko attīstību. Par hidrologu darbu stāsta Mārcis Tīrums un Līga Klints.    -- Pēdējā lielā plūdu epizode Latvijā bija 2023. gada janvārī Jēkabpilī, bet tos nevar īsti nosaukt par pavasara plūdiem. Hidrologi šādos gadījumos tos sauc par ziemas paliem vai ziemas plūdiem. Pēdējā reize, kad ziema bija pietiekami auksta, lai veidotos bieza ledus kārta, kas uzlūstot rada ledus sastrēgumus un ceļ ūdenslīmeni, bija 2021. gadā. Toreiz Gaujas lejtecē pie Carnikavas vairākas dienas ūdenslīmenis turējās bīstami augsts, draudot appludināt mājas. Tika pieņemts lēmums ledu spridzināt. Toreiz man bija neparasta pieredze, jo ar Latvijas Televīzijas ziņu dienesta kolēģiem nolēmām tiešraidē rādīt spridzināšanu un pirms tās bija paredzēts, ka es upes malā 10-15 minūtes komentēju apstākļus. Nacionālajiem bruņotajiem spēkiem kaut kas negāja pēc plāna un spridzināšanu vairakkārt atlika. Beigās es aptuveni stundu tiešraidē komentēju upes hidroloģiskos apstākļus, līdz vienā brīdī ledus sakustējās pats no sevis. Upe pati būtu problēmu atrisinājusi, bet tā kā ledū jau bija salikti desmitiem spridzekļu, lai tos neienestu Rīgas līcī, nācās uzspridzināt.

Gaisa kvalitāte  ir joma, kas satraukumu rada daudzviet pasaulē, tostarp, Eiropā un arī Rīgā. Īpaši ziemā, kad nokrišņu ir maz, vējš nav stiprs, bet apkures sezona rit pilnā sparā, rodas jautājums, kāds ir gaiss, ko elpojam? Ar satelītdatu palīdzību Latvijā varēsim labāk sekot līdzi gaisa kvalitātei. Pētnieki plāno izstrādāt modeļus, lai prognozētu gaisa kvalitātes izmaiņas, un tas ļautu laikus informēt iedzīvotājus. Kādi procesi ietekmē gaisa kvalitāti Latvijā un ko lietas labā plāno darīt pētnieki? Raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro ģeogrāfe, Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju fakultātes vadošā pētniece Olga Sozinova un ģeogrāfe, Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju fakultātes profesore Iveta Šteinberga.

Rima Aleknavičė gyvena džiaugsmingo laukimo akimirkomis: jau netrukus ji susitiks su savo pirmagimiu. Kai prieš metus Rimą pakirto siaubingi skausmai, medikai ne iš karto sumojo, kokia jų priežastis. Galiausiai viena sveikatos specialistė nustatė moteriai negimdinį nėštumą. Rima buvo įspėta, kad negimdinis nėštumas neretai baigiasi nevaisingumu.Tačiau Rima paneigė visas prognozes, ji netikėtinai greitai atsigavo - po vos kėlių mėnesių sėkmingai pastojo.Ved. Lavija Šurnaitė.

Dlaczego warto wywrócić narrację o przyszłości do góry nogami? Jak zmienić sposób myślenia i odzyskać sprawczość patrząc na kolejny chwytliwy ranking trendów? Czy przyszłość nie wydarzy się bez ludzi i wspólnoty? W kolejnym odcinku Podcastu Sektor 3.0 sprawdzamy dlaczego trendy bez kontekstu i doświadczenia tracą sens. Edyta Sadowska opowiada o antytrendach, trudnych pytaniach i projektowaniu tego co nadchodzi na własnych warunkach.⏹️ W tym odcinku:00:00 Wprowadzenie do Antytrendów01:39 Czym jest Trend?04:04 Antytrendy jako Nowa Perspektywa07:28 Sprawczość w Pracy z Przyszłością10:03 Krytyka Ślepego Podążania za Trendami12:50 Antytrendy jako Narzędzie Zrozumienia Świata15:22 Technologia a Człowiek18:08 Rola Wspólnoty w Zmieniającym się Świecie20:32 Doświadczenie vs Hype23:43 Podsumowanie i Wnioski⏹️ Więcej przeczytasz na naszym Blogu⏹️ W tym odcinku naszym gościem jest dr Edyta Sadowska - futurolożka, naukowczyni i innowatorka, która pomaga organizacjom, instytucjom i społecznościom pracować z przyszłością w sposób świadomy i odpowiedzialny. Specjalizuje się w future literacy, myśleniu długoterminowym oraz analizie społecznych aspektów technologii, szczególnie AI. Jako wykładowczyni akademicka i menedżerka projektów międzynarodowych działa na styku nauki, biznesu i kultury, pokazując, że przyszłość nie jest abstrakcją, lecz kompetencją, którą można rozwijać tu i teraz.⏹️ SEKTOR 3.0 to przedsięwzięcie, które wspiera transformację cyfrową i wykorzystywanie nowych technologii w działaniach społecznie użytecznych. ⏹️ Więcej informacji znajdziesz na http://sektor3-0.pl oraz w naszych mediach społecznościowych: FB - https://www.facebook.com/sektor3.0 IG - https://www.instagram.com/sektor_3 LI - https://www.linkedin.com/company/sektor-3-0/

Sinoptikai ir kelininkai įspėja, kad dalyje šalies keliai ir šaligatviai gali būti labai slidūs. dar vakar gyventojams buvo išplatintas raginimas, jei įmanoma, likti namuose. Lijundra, prognozuota antroje dienos pusėje, gali tęstis pernakt. Lenkijoje dėl šio reiškinio pasipylė avarijos, kai kur atšauktos pamokos.Federaliniai imigracijos agentai Mineapolyje savaitgalį nušovė dar vieną amerikietį. Pareigūnai tikina esą 37 metų vyras buvo ginkluotas ir jiems grasino. Tačiau paviešinti vaizdo įrašai rodo, kad tai netiesa. Po šio įvykio dar labiau plečiasi protestai.Kaip keistis nedarbo išmokų mokėjimo tvarka grįžtantiems emigrantams?LRT tęsia olimpiečių ciklą, kuriame pristato kiekvieną Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse dalyvausiantį Lietuvos sportininką. 18-metė čiuožėja Meda Variakojytė laukia išsvajoto debiuto Milane ir didžiuojasi, kad gavo galimybę atstovauti Lietuvai.Ved. Liepa Želnienė

Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knygomis, dirbtiniu intelektu ir savo patirtimi.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

  Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius: apie Vilniaus „Žalgirio“ intrigą, Viliaus Armanavičiaus sugrįžimą į Kauno r. „Hegelmann“, kitų A lygos klubų judesius ir mįslę dėl Pauliaus Golubicko ateities. Užsienyje – apie Romualdą Jansoną, Gvidą Gineitį ir šventiniu laikotarpiu žaidžiančius anglus bei italus. Žinoma, ir apie Afrikos Nacijų taurę, kurioje prasideda lemiamas turas grupėse. Apie visą tai ir dar daugiau – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Ką gavome dovanų? 04:12 „Žalgirio“ intriga 11:04 Armanavičius, Živanovičius, Lipskis ir kiti 18:59 Ką pasirinks Golubickas? 28:30 Jansonas Portugalijoje, Ruzgis, Dambrauskas 33:22 Kitų metų prognozės 40:40 MU sudėtis ir pagaliau pasikeitęs Amorimas 55:57 Save skriaudžiantys „Arsenal“ varžovai 1:05:33 Guardiolos svarstyklės ir Cherki genialumas 1:14:34 Ar gali „Aston Villa“ tapti čempione? 1:21:10 Pirmas Wirtzo įvartis, „Liverpool“, Szoboszlai 1:27:32 Likę „Premier“ lygos reikalai 1:31:12 Startinis Gineitis, bet paslydęs „Torino“ 1:33:12 „Serie A“: „Inter“, „Milan“, „Napoli“ 1:38:44 AFCON įžvalgos prieš paskutinį turą grupėse 1:53:17 Šventiniai palinkėjimai

Paskutinėmis šių metų dienomis Donaldas Trumpas tęsė susitikimus su Ukrainos ir Izraelio lyderiais. Būtent kontroversiški susitikimai ir nuotaikų kaita labiausiai atspindėjo šių metų užsienio politiką. Su kokiais esminiais iššūkiais susidursime kitąmet? Ir kokius pasirinkimus turės padaryti Lietuva?Diskusijoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai, diplomatai Vygaudas Ušackas, Antanas Valionis, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Mindaugas Aušra.

Ikdienā bieži dzirdam, ka zinātnieki nākotni prognozē ar modeļiem - vai tas būtu klimats, slimību izplatība vai kvantu fizika. Ko īsti nozīmē modelēšana? Kā šādi modeļi top un cik tie ir universāli? Vai modeļi var izskaidrot un prognozēt visu, vai tomēr arī tiem ir ierobežojumi? Raidījumā Zināmais nezināmajā skaidro fizikas doktors, Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju fakultātes Skaitliskās modelēšanas institūta direktors Uldis Bethers un fizikas doktors, Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju fakultātes Skaitliskās modelēšanas institūta vadošais pētnieks Kirils Surovovs.

Prisijunkite prie NARIŲ

Daugiau veiksmo

România, mai vraiște ca Moldova în războiul hibrid cu Rusia. Ce a reușit Maia Sandu și au ratat Iohannis, Ciolacu și Ciucă? (SpotMedia) - Cum se vede în SUA corupția generalizată din România (G4Media) - Numărul angajaților la stat a scăzut în prima jumătate de an. Sunt în continuare cu 116.000 mai mulți decât acum zece ani (Europa Liberă) - Încâlcitele căi ale statisticilor: Câţi angajaţi are cu adevărat România? În ce baze de date se încred autorităţile când pun la cale finanţele ţării? (Ziarul Financiar) Dosarul alegerilor anulate: există proba implicării Rusiei (DW) Președintele României își va informa omologii europeni despre noile dovezi care certifică în alegerile prezidențiale din România de anul trecut implicarea Rusiei. Nicușor Dan va participa la summitul informal al Consiliului European care începe astăzi, 1 octombrie, la Copenhaga, și va continua cu reuniunea Comunității Politice Europene. Acolo le va prezenta liderilor prezenți raportul Parchetului General de la București. Există, în acest moment, probe noi și clare ale interferenței rusești în răspândirea dezinformărilor, a apreciat președintele, într-o conferință de presă ieri la Timișoara.  România a fost 'prinsă pe picior greșit' din cauza amplorii și vitezei tehnologice a operațiunii desfășurate în favoarea lui Călin Georgescu, a declarat, tot ieri, președintele Dan. Moldova a reușit să se apere mai bine decât România la provocări cel puțin identice pentru că ”a fost prevenită” iar ”acolo unde au simțit că nu au resurse, au cerut ajutorul țărilor europene și l-au primit”, a spus demnitarul de la Cotroceni. România, mai vraiște ca Moldova în războiul hibrid cu Rusia. Ce a reușit Maia Sandu și au ratat Iohannis, Ciolacu și Ciucă? (SpotMedia) Breșa de securitate din România a pus în pericol stabilitatea politică, socială și economică din Uniunea Europeană, dar și pe cea militară, în contextul războiului din Ucraina. SRI nu are director din iulie 2023, când Eduard Hellvig a demisionat la scurt timp după ce Marcel Ciolacu a devenit prim-ministru. Rapoartele de activitate, pe ultimii patru ani, ale principalei agenții de informații nu au fost discutate în Parlament, deși au existat inițiative în acest sens. În timp ce Maia Sandu a conștientizat pericolul reprezentat de Rusia, a informat populația și a luat măsuri pentru descurajarea acțiunilor ostile ale Kremlinului, la București, Iohannis, Ciolacu și Ciucă au folosit informații secrete pentru a se poziționa mai bine în lupta politică. Ambiția lui Marcel Ciolacu de a ajunge președintele României, în ciuda faptului că nu avea susținere publică, lipsa de autoritate și activitate ale lui Klaus Iohannis, dar și campania bezmetică a PNL care a mizat totul pe candidatura lui Nicolae Ciucă au creat furtuna perfectă din societate, care a fisurat arhitectura statului, fisură prin care s-a strecurat Rusia, provocând cea mai mare criză de siguranță națională de după 1990. Din cauza complicităților politice, a faptului că PNL și PSD sunt și astăzi la guvernare și a contextului actual, marcat de conflictul militar de la graniță, e greu de crezut că vreun procuror își va asuma sarcina de a investiga ce s-a întâmplat cu adevărat în 2024 și cine sunt responsabilii, conform legii. Dar o astfel de investigație nu va putea fi amânată la infinit pentru că la mijloc a fost vorba de un atac la siguranța, democrația și independența României, garantate de Constituție. Cum se vede în SUA corupția generalizată din România (G4Media) Într-un raport privind climatul investițional din România (Romania Investment Climate Statement), Departamentul de Stat al SUA atrage atenția asupra corupției generalizate din România. Tradus pe limbajul unui CEO de mare companie, frazele din raport spun în esență următorul lucru: ți se cere mită din momentul în care ai pus piciorul în țară. Ai de trecut un container prin vamă, trebuie să dai șpagă. Ai nevoie de diverse avize și autorizații de la administrația locală? Nu se poate fără șpagă. Ai un business mai mare și interacționezi cu guvernul? Ei bine, și aici te lovești de corupție. Ce se întâmplă mai departe, în mediul privat, în relațiile dintre companii? Nici aici n-ai scăpat. Marfa din containerul tău ajunge în magazin, pe raft, tot pe bază de șpagă. Ce face însă România pentru a combate fenomenul corupției? Din raport se înțelege destul de clar că nu mare lucru: legislația anticorupție a fost măcelărită de politicieni, procurorii DNA intimidați și supuși la presiuni, iar cazurile care ajung totuși în instanță se prescriu până la o sentință definitivă, infractorii scapă. Aderarea la OECD (Organizația pentru Cooperare și Dezvoltare Economică) ar include într-adevăr România într-un club select al business-ului mondial. Numai că politicienii români sunt experți în trucarea realității, în construirea formelor fără fond.  Numărul angajaților la stat a scăzut în prima jumătate de an. Sunt în continuare cu 116.000 mai mulți decât acum zece ani (Europa Liberă) În iulie 2025, România avea puțin peste 1,3 milioane de funcționari publici – medici, polițiști, angajați în administrație etc. Este o scădere față de ianuarie, când au fost cei mai mulți angajați ai statului din ultimii 16 ani. Rămân, însă, cu peste 116.000 de bugetari mai mulți decât acum zece ani, deși populația a scăzut. Administrația locală și sănătatea au, fiecare, cu aproape 50.000 mai mulți salariați. În primele șase luni din 2025, cheltuielile salariale ale statului au fost mai mari cu 10% decât în aceeași perioadă a anului trecut. Asta deși legea bugetului statului pe 2025 estimase o scădere a lor cu 5%. Încâlcitele căi ale statisticilor: Câţi angajaţi are cu adevărat România? În ce baze de date se încred autorităţile când pun la cale finanţele ţării? (Ziarul Financiar) Publicația se întreaba câţi angajaţi are cu adevărat România? Pentru ca un indicator aparent simplu – numărul de salariaţi– devine un labirint statistic. Concret, Institutul Național de Statistica numără salariaţi, Inspecţia Muncii ține evidența contractelor, Casa de Pensii contabilizează numărul de asiguraţi, iar Comisia de Prognoză jonglează cu două statistici paralele. România nu ştie cu exactitate câţi angajaţi are. Și-atunci cum îşi fundamentează statul deciziile economice? În ce baze de date se încred autorităţile când pun la cale finanţele ţării? 

00:00 – M.Muurinenas dairosi į Europą 06:45 – „Nevėžio“ staigmena Utenoje 14:20 – J.Hardingo kalendorius 16:05 – J.Vainausko ir E.Skersio kivirčas 28:44 – dar apie GWB protestą 37:43 – Eurolygos klubai ir prognozės jiems

#Wiadomości z rynku #bitcoina i innych kryptowalut. Szymon i Marcin komentują między innymi takie kwestie jak:Bitcoin pokonuje Alphabet. Apple kolejne na liście!Ethereum z rekordowymi wpływami z ETF i predykcją cenową dostarczoną przez Standard CharteredSatoshi Nakamoto bogatszy od Bill'a Gates'a?

Studijā LU profesore, Fiskālās disciplīnas padomes priekšsēdētāja Inna Šteinbuka un “SEB bankas” ekonomists Dainis Gašpuitis.

Daugiau veiksmo

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – EČ ar Eurolyga? 04:50 – gera nuotaika Alytuje 07:00 – pagaliau išrinktas dvyliktukas 22:32 – problemas parodę turkai 26:49 – kaip atrodys rotacijos čempionate 35:10 – prognozė Lietuvai 38:05 – skandalas Latvijoje 45:30 – kas taps nusivylimu 48:29 – koks podiumas 50:00 – tamsusis arkliukas 52:00 – įdomiausia komanda stebėti 53:40 – asmeniškai įdomiausias žaidėjas 55:30 – „Šiaulių“ papildymas ir atsisveikinimas 1:00:05 – rekomendacijos jums Rėmėjų dalyje kalbėta: 1:05:51 – Europos čempionato gidas, aptariant visas rinktines: autsaideriai, favoritai, tamsieji arkliukai, įdomiausi žaidėjai bei laukiantys nusivylimai

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – menedžerio startas 05:06 – pirmas įspūdis apie rinktinę ir JV minutės 23:00 – viską nulėmęs 18-mečių pralaimėjimas 32:06 – „Lietkabelio“ vasaros darbai 41:58 – judesys rinkoje 51:55 – likę laisvieji agentai 58:48 – geriausi/blogiausi Eurolygos perėjimai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:08:33 – LKL eina prieš įstatymus? 1:14:26 – kurį trenerį LKL‘e atleis pirmą? 1:16:55 – „Ryto“ duetas 1:18:25 – ar K.Žemaitis domino „Rytą“ 1:24:28 – V.Kariniauskas ir E.Kairys „Rytui“ 1:29:40 – M.Kanclerio perspektyvos 1:31:30 – koks yra „Lietkabelio“ biudžetas 1:35:00 – ar D.Adomaitis pasiektų dabar daugiau nei G.Žibėnas 1:39:22 – V.Čeburino sąžinė 1:42:13 – kaip LKL kompensuos rungtynių skaičių 1:46:37 – mokesčiai už žaidėjus ir 7 legionierių planas 1:48:00 – geriausi/blogiausi LKL pasirašymai 1:51:30 – ar „Žalgiris“ turės TOP5 biudžetą 1:53:20 – ką veikėm per lietingas dienas 1:54:32 – ko Jonui trūko iki rimto krepšininko 1:55:26 – ar eliminuos nesąmoningas pražangas 1:56:20 – E.Žukauskas ir M.Timinskas

Prisijunkite

Trzaskowski powtórzył błędy z 2020 r., a Tusk okazał się „politycznym dziadersem” – ocenił analityk Marcin Palade w Radiu Wnet, którego model niemal idealnie przewidział wynik II tury.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pristatė naują mobiliąją orų programėlę „Meteo.lt“ išmaniesiems telefonams. Be įprastų prognozių, joje galima peržiūrėti faktinius duomenis iš meteorologijos stočių bei situaciją vandens telkiniuose. Taip pat bus pateikiama informacija apie pavojingus meteorologinius reiškinius. Apie tai kalba LHMT meteorologas Gytis Valaika ir LHMT programėlių kūrėjas Liudas Baronas.

Tomasz Bursa, wiceprezes Opti TFI, w rozmowie z PB mówi m.in. jak tworzy prognozy dla rynku akcji, co zdecydowało o nadzwyczajnej sile polskiego rynku i na jakim poziomie indeks będzie za trzy-pięć lat.W I półroczu 2023 r., gdy WIG wynosił 60-65 tys. pkt, Tomasz Bursa prognozował, że w ciągu dwóch-trzech lat WIG urośnie o kilkadziesiąt procent i przełamie okrągłą barierę. Jak tworzy się takie prognozy, czy i jak porównywać się do innych rynków oraz jakie są krótko- i średnioterminowe prognozy dla polskich akcji – o tym porozmawialiśmy w najnowszym odcinku podcastu Inwestor Wojtek.Specjalista nakreślił też m.in. scenariusz dla stóp procentowych i opowiedział o ruchach konsolidacyjnych na europejskim i polskim rynku bankowym.

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – NBA atkrintamosios 03:52 – išlaisvintas B.Manekas 05:49 – dar vienas A.Trinchieri skundas 12:34 – Dž.Slavinsko sugrįžimas 14:36 – svarbi „Šiaulių“ pergalė ir papildymas 20:48 – pirma R.Jaručio pergalė Utenoje 25:53 – taškų lenktynes Jonavoje 32:50 – laukia 4 ratas 35:46 – I.Brazdeikiui dar niekas neskambino 39:32 – Eurolygos MVP 42:20 – Eurolygos atkrintamųjų prognozės Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:00:10 – kas kitas pratęs sutartį su „Žalgiriu“ 1:10:12 – kas dar dvejoja dėl žaidimo rinktinėje 1:12:45 – ar „Lietkabelis“ dar pildysis 1:14:00 – LKL kitų lygų kontekste 1:16:30 – K.Evansas ar S.Francisco 1:19:00 – jungtinių komandų idėjos 1:22:00 – ką „Žalgirio“ sistema duoda ko negali „Ryto“ 1:24:50 – ar „Ryto“ akiratyje – ERA treneris? 1:27:58 – D.Gudelio interviu skaičiai 1:29:05 – kodėl J.Shurna nežaidė Lietuvos rinktinėje 1:30:10 – į kokius įspėjimus apie A.Trinchieri užmerkė akis „Žalgiris“ 1:33:52 – LKL komandų reitingas tik su lietuviais 1:35:29 – K.Maksvyčio sugrįžimas į „Neptūną“ 1:38:44 – „Telšių“ norai ir realybė 1:42:00 – „Gargždų“ klubo vadovas M.Gecevičius 1:44:32 – ar 20 ekipų Eurolygoje mažėja „Žalgirio“ šansai 1:48:12 – LKL rungtynių trukmė 1:53:07 – Lietuvos teisėjai Eurolygoje 1:54:20 – prognozė, kas laimės NBA 1:59:07 – dvigubi standartai LKL komentatoriams

Jaunākajā podkāsta ''1.RAUNDS'' raidījumā Jānis Eisaks kopā ar Juri Mūrmani atskatīsies uz pagājušajiem cīņu šoviem un boksa mačiem. Prognozēs UFC 313 cīņu šova iznākumus. Vai Chama turpinās savu uzvaru gājienu?

LRT GIRDI: apie iššūkius, kurių Lietuvoje kyla norintiems laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą.Meteorologas Gytis Valaika, kuris socialiniuose tinkluose administruoja populiariausius lietuviškus puslapius apie orus ir klimatą.Aplinkosaugininkai sako, kad kai kuriuose Lietuvos miškuose siekiant biologinės įvairovės būtų reikalinga mums neįprasta gamtotvarkos priemonė: kontroliuojamas miško paklotės deginimas. Tokie siūlymai vertinami prieštaringai.Reportažas iš ožkų ūkio Vilniaus rajone, Keturiasdešimties totorių kaime.Ved. Giedrė Čiužaitė

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Įžanga 00:03:17 – Benny Hawk problemos Dakare 00:10:50 – Mike Brown atleidimas 00:29:40 – Schroderis į Warriors, Russellas iš „Lakers“ 00:34:23 – Lebron James jubiliejus 00:40:40 – Amerika nebeturi kašio veidų 00:42:24 – Lebrono era nereali 00:52:40 – Cavaliers per mažai dėmesio 00:54:50 – Prognozės 2025 metams 00:58:00 – Kalėdinės puikios akistatos 01:02:40 – Slogi Buzelio savaitė ir kiti lietuviai 01:05:45 – Greitos NBA naujienos 01:11:45 – Jovaro rekomendacija 01:12:35 – Ant suolo 01:16:50 – Žiūrovų klausimai   #Buzelis #Sabonis #Valanciunas #NBA #TrigubasDublis #MatasBuzelis #DomantasSabonis #JonasValanciunas #Bulls #Kings #russell #LeBronjames #LonnieWalker

Fermierii spanioli se așteaptă la pagube de milioane de euro, după inundațiile catastrofale și furtuna care au lovit estul și sudul Spaniei la sfârșitul lunii octombrie. Potrivit datelor preliminare furnizate de reprezentanții organizației de fermieri COAG, 35.000 de hectare de viță de vie și 5.000 de hectare de livezi de migdali au fost inundate în regiunea Requena-Utiel, în timp ce producția de curmale și de mandarine din Valencia ar putea fi pierdută în totalitate, transmite agenția de presă EFE. COAG estimează, de asemenea, pierderi de sută la sută în toate livezile din jurul Valenciei. Ploile abundente au afectat nu doar culturile, ci și infrastructura, mai scrie sursa citată. Drumurile, depozitele, sistemele de irigații au fost distruse după ce furtuna devastatoare a trecut prin provincia Valencia. În alte zone agricole din sud-estul Spaniei, mii de hectare de plantații de măslini, citrice și viță de vie au fost, de asemenea, compromise.În Franța, tensiuni între producătorii de lapte și procesatoriCrește tensiunea pe piața franceză a produselor lactate, după eșecul negocierilor privind reînnoirea contractului de furnizare a laptelui între Asociația Organizațiilor de Producători, Sunlait, și grupul francez de produse lactate Savencia.Aceasta este cea mai recentă lovitură pe care o primesc producătorii locali de lapte de vacă, după ce un alt gigant al lactatelor, Lactalis, a anunțat că își reduce cu 450 de milioane de litri pe an achizițiile de la furnizorii săi francezi, gradual, până în 2030, potrivit publicației Euractiv. Rezultatul acestei mișcări de piață este că 270 de fermieri își vor vedea contractele pentru livrările de lapte oprite în 2026.Grupul Savencia, al doilea ca mărime din Franța în industria lactatelor și al cincilea din lume, este acuzat de reprezentanții Sunlait că evită să se aprovizioneze de la organizațiile de producători, preferând să încheie contracte individuale cu fermierii.Lactalis dorește să se concentreze mai mult pe produse cu valoare adăugată mai mare pentru piața de consum franceză, cum ar fi brânza sau iaurturile, și mai puțin pe livrările de mărfuri vrac pe piața mondială.Prognoză: producția agricolă, revizuită în scădere în UEPrognozele Comisiei Europene privind randamentul principalelor culturi de vară – porumb, floarea-soarelui și boabe de soia – au fost revizuite în scădere la nivelul UE, în principal ca urmare a înrăutățirii perspectivelor pentru Bulgaria, România, Ungaria, Croația și Italia. Potrivit ediției din octombrie a Buletinului MARS al Centrului Comun de Cercetare (JRC) al Comisiei, precipitațiile abundente din acest an au afectat negativ recoltele și lucrările de cultivare a cerealelor de iarnă pentru noul sezon.În nordul și centrul Italiei, condițiile excesiv de umede au influențat culturile de vară, în special porumbul și boabele de soia, diminuând așteptările privind randamentele la nivelul țării. În Bulgaria, România, Ungaria și Croația, ploile intense de la jumătatea lunii septembrie au contribuit la reducerea randamentelor, în special pentru floarea-soarelui și porumb, afectate deja de vremea foarte caldă și uscată din lunile precedente. De asemenea, ploile torențiale și excesul de umiditate ridică preocupări privind calitatea cerealelor.La nivelul Uniunii Europene, mai multe linii de finanțare ajută statele membre să prevină dezastrele legate de climă și să se redreseze în urma acestora. În data de 21 octombrie a.c., Comisia a propus noi măsuri care permit țărilor UE să dispună de o mai mare flexibilitate în acordarea sprijinului pentru fermieri.Schimbările climatice și degradarea mediului, pericole pentru securitatea internaționalăFostul președinte al Finlandei, Sauli Niinistö, în calitatea sa de consilier special al președintei Comisiei Europene, avertizează asupra vulnerabilităților sectorului alimentar, în raportul său privind întărirea pregătirii blocului comunitar pentru provocările de securitate, pe fondul tensiunilor geopolitice și al fenomenelor meteorologice extreme tot mai frecvente. Documentul, solicitat de președinta Comisiei, Ursula von der Leyen, abordează securitatea alimentară în contextul mai larg al pregătirii civile și militare în Uniunea Europeană, atrăgând atenția asupra amenințărilor de mediu, precum degradarea terenurilor sau accesul limitat la apă, și asupra riscurilor de perturbare a lanțurilor globale de aprovizionare și recomandă stocarea de resurse esențiale la nivelul UE, inclusiv de alimente. „Schimbările climatice și degradarea mediului reprezintă amenințări la adresa păcii și securității internaționale”, subliniază Niinistö.Raportul, care prezintă aproximativ 80 de recomandări pentru acțiuni pe termen scurt, mediu și lung, va contribui la activitatea Comisiei prin furnizarea de orientări pentru diverse inițiative, inclusiv pentru elaborarea strategiei Uniunii privind viitorul apărării europene.CETA, în evaluarea Comisiei EuropeneComisia Europeană evaluează în prezent implementarea acordului CETA dintre UE și Canada. Analiza acoperă toate aspectele acordului, inclusiv comerțul agroalimentar, și va folosi contribuția oricărei persoane afectate de CETA care dorește să-și împărtășească opiniile. În acest scop, în luna mai a.c., Executivul blocului comunitar a lansat o consultare publică deschisă până la 30 noiembrie, amintește platforma online Agri-Press. Pentru a realiza o evaluare mai cuprinzătoare a rezultatelor acordului, Comisia încurajează părțile interesate să-și exprime punctele de vedere până la termenul limită al perioadei de consultare, prin completarea unui chestionar dedicat, disponibil pe site-ul instituției.

Augustas Šuliauskas, Karolis Tiškevičius ir Lukas Malinauskas apžvelgia „Žalgirio” pergalę Berlyne ir įspūdžius iš Vokietijos, Arvydo Sabonio jubiliejų bei Vilniaus „Ryto” patekimą tolyn FIBA Čempionų lygoje. Tinklalaidės partneriai: – Ne tik dovanoti, bet ir apsidovanoti! Puikūs elektronikos prekių pasiūlymai novastar.lt – geriausiai vertinamoje internetinėje Elektronikos prekių parduotuvėje pagal evertink.lt 2024-12-09. Užsuk į www.novastar.lt – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Pavėlavai pasirūpinti kalėdine dovana? Išspręsk problemą greitai - dovanok skaitmeninę BN+ narystė! Nupirk dabar, ir džiaukitės visus metus: https://shop.basketnews.lt/products/bn-prenumerata Temos: Nejauku dėl Berlyno ir ALBA neberūpi Eurolyga (0:00); Trinchieri ir Krapiko barnis (8:33); Drastiškas pokytis (10:21); Nepatogumo jausmas ir kaip ASVEL pakeitė „Žalgirio” komplektaciją (21:43); Lietuvoje išaugęs neeilinis talentas ir atgarsiai iš JAV (30:59); Latvijos tragedija ir konkreti žinutė (42:35); Saboniui – 60: neeilinė aura, įsimintini momentai ir asmeninės istorijos (50:15); Lonnie Walkerio tėvo pasikūrimas Berlyne ir staigmena Kaune (1:09:58); Įspūdingas „Ryto” rezultatas ir ilgai lauktas užtikrintumas (1:13:41); Džiaugsmas dėl sirgalių ir „Ryto” fanas „Žalgirio” išvykos mače (1:19:13); Maksvytis buvo labai arti sugrįžimo į Eurolygą (1:23:19); Laukia stipriausias KMT finalinis ketvertas? (1:29:13); „Kibirkštis” – per metimą nuo staigmenos Europoje (1:37:50).

Współpraca z Policją i Strażą Pożarną przebiega nienagannie, jednak brak konkretnych informacji bardzo utrudnia nam działanie - mówi Katarzyna Szybzda-Sztul.

Palaikykite laidą!

Lietuvos energetikos agentūra artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1-2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2-3 proc.Devynių regiono šalių atstovai Vilniuje aptaria gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus. Tuo metu dalis pasienio regionų gyventojų teigia, jog ne tik negauna perspėjimo žinučių, bet dažnai apskritai lieka be ryšio.Prezidentas su Seimo valdyba aptarė kitą savaitę prasidėsiančios rudens sesijos darbus. Vyriausybės pasiūlymų pakete išskirtos 55 teisėkūros iniciatyvos. Tarp jų – Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimas, sutarčių su Rusija ir Baltarusija denonsavimas. Taip pat tolesnės diskusijos dėl kariuomenės Tauragės ir Šilalės karinių poligonų steigimo, siekis Seime grįžti prie mokesčių reformos klausimų, valstybės biudžeto projekto svarstymas.Į LRT Girdi kreipėsi Kauno rajono Mastaičių mokyklos pradinukų tėvai, kurie skundžiasi, kad prasidėjus mokslo metams viena trečia klasė iškelta iš mokyklos pastato nes jame netelpa. Pamokos trečiokams organizuojamos netoliese mokyklos esančiose Policijos mokyklai priklausančiose patalpose. Anot tėvų, tai sukelia nepatogumų bei atskiria pradinukus nuo mokyklos bendruomenės.Kitą savaitę oficialiai bus atidarytas Lietuvos sezonas Prancūzijoje. Prancūzijoje šalių sezonai vyksta jau 30 metų. Estija savo sezoną minėjo prieš trylika metų, Latvija dar anksčiau, Lietuva taip bus pristatyta pirmą kartą.Ved. Madona Lučkaitė

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – naujas J.Valančiūno klubas 08:16 – M.Buzelis Čikagoje 18:00 – olimpiados atrankų prognozės 40:15 – slaptas mačas su Puerto Riku 44:55 – naujas „Wolves“ strategas 50:58 – du „Žalgirio“ papildymai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:06:11 – T.Wallace‘as ir S.Francisco klaustukas 1:21:50 – gandai apie M.Kotsarą ir K.Hayeso ateitis 1:28:20 – „Šiaulių“ naujienos ir „Neptūno“ graži dėlionė 1:36:30 – nebus ilginamas LKL sezonas 1:37:30 – A.Veličkos ateitis ir Ą.Tubelio laukimas 1:42:57 – G.Žiemelio informacija apie K.Maksvytį nebuvo klaidinga? 1:47:40 – kodėl LKL klubai nežaidžia FIBA Europos taurėje 1:48:46 – lažybininkų reklamų draudimas 1:54:42 – M.Rubštavičiaus ir „Lietkabelio“ sąjunga 1:57:32 – Čempionų lygos burtai

Donatas Urbonas, Lukas Malinauskas ir Jonas Miklovas Berlyne aptaria Eurolygos finalo ketverto įspūdžius po pusfinalio mačų, kuriuose pergales iškovojo Atėnų „Panathinaikos” ir Madrido „Real”. Tinklalaidės partneriai: – Deals on Wheels - patikimiausia vieta įsigytį automobilį. Deals on Wheels yra plačiai žinomi dėl nepriekaištingo klientų aptarnavimo ir mažų kainų. Įsigydami automobilį iki birželio 8 d. su kodu BASKENTEWS gausite keramikinę dangą savo naujam automobiliui dovanų! – CITY - moderni klasika ir kasdienis miesto gyvenimo ritmas. Atraskite naujas kolekcijas moterims ir vyrams CITY parduotuvėse. Temos: Berlyno laisvė ir atvirumas viskam (0:00); Plačiai nuskambėjusi komandų atvykimo diena (4:35); Kaip aklasis šturmavo „Uber” areną (8:50); Kodėl finalo ketvertas neatspindi tikrosios Eurolygos? (11:29); Atsainus požiūris į apsaugą (20:50); Į finalo ketvertą – automobiliu (25:41); Kur komandų himnai ir talismanai? (31:37); Ar tikrai iš Finalo ketverto išspaudžiama viskas? (34:42); Pagaliau finale turime lietuvį (38:44); Šaro bandymas užvesti Wilbekiną (43:08); Finale – du didžiausi biudžetai (47:19); Kito lygio „Real” (53:25); Visų dėmesį į save atkreipęs Jakučionis (57:52); Stiprus Lietuvos įspaudas finalo ketverte (59:45); Prognozės finalui (1:04:34).

Ketvirtus metus iš eilės Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas ir Jonas Miklovas pateikia savo spėjimus dėl Eurolygos atkrintamųjų. Taip pat apžvelgiame Chucko Eidsono pagerbimą Vilniuje, Kauno „Žalgirio” naujoką ir intriguojančią NKL finalo seriją. Tinklalaidės partneriai: – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu – Maretti Bruschette gaminamos tradiciniu bruschetta stiliumi, puikiai iškeptos, tiksliai supjaustytos ir gausiai pagardintos. Dalyvaukite žaidime podkasto komentaruose ir laimėkite dėžę Maretti Bruschette užkandžių! Maretti Bruschette užkandžių ieškokite maisto prekių parduotuvėse. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Ekskursija į krepšinio šventę Kretingoje (0:00); Paskutinė proga žaisti Eurolygos Fantasy šį sezoną (16:02); Sentimentai Vilniuje (17:30); Trinchieri priekaištai LKL teisėjams (27:59); Įvertinimas Šukiui (30:55); Kam „Žalgiriui” reikalingas naujokas? (31:20); JV ir Domo akistata ir geros naujienos rinktinei (36:16); „Panathinaikos” ar „Maccabi”? (50:21); Ar „Baskonia” laimės bent kartą? (1:04:01); Šaras ar Monakas? (1:13:04); Ar Roger Grimau gali patekti į finalo ketvertą? (1:19:09); Lekšo teiginys (1:24:52); Karolio teiginys (1:28:14); Miklovo teiginys (1:31:29); Lekšo teiginys Nr. 2. (1:34:09) Karolio teiginys Nr. 2 (1:36:06) Miklovo teiginys Nr. 2 (1:38:50).

#TiekŽinių Pirmadienį (balandžio 22 d.) Tiek Žinių vedėja Eglė pasakoja apie patvirtintą laukiamiausią JAV paramą Ukrainai, prastėjančią situaciją fronte ir klimato išdaigas. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/IuNhJW6ulYQ

Norite daugiau turinio? Tapkite rėmėjais paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – praleistas podkastas 01:39 – Eurolygos įkrintamosios 09:20 – atkrintamųjų prognozės 23:34 – „Žalgirio“ pralaimėjimas Klaipėdoje 35:27 – Lietuvos treneriams reikia pasitempti 45:09 – netikėtas „Žalgirio“ papildymas 55:04 – LKL rezultatyvių perdavimų rekordas 58:40 – naujokas Utenoje 1:01:10 – Panevėžyje liekantis N.Čanakas 1:05:08 – parduotas „Olimpas“ 1:13:07 – UTMA 1:16:08 – Ch.Eidsono pagerbimas

#TiekPinigų Svarbiausios ekonomikos ir verslo naujienos kiekvieną penktadienį Laisvės TV Youtube kanale: https://youtu.be/2seRDEz3Thk Tiek Pinigų penktadienį (kovo 15 d.) vedėja Simas papasakos apie dar vieną Vičiūnų skandalą, JAV ir Kinijos pykčius dėl „TikTok“ programėlės, ką ekonomistai kalba apie šių ir kitų metų ekonomines prognozes Lietuvai, aptars biržų topus bei apžvelgs dar keletą kitų pastarųjų dienų aktualijų.

Ar ieguldījumiem vērtspapīros Latvijā nodarbojas vien katrs simtais Latvijas iedzīvotājs, kas ir gaužām maz. Kāpēc tā, skaidrojam raidījumā Kā labā dzīvot. Vērtē Investoru kluba izpilddirektors Kaspars Peisenieks un programmas "Neatkarīgais investors" partneris un raidījuma "Jauni un bagāti" producents Valters Vestmanis. Sazināmies ar raidījuma Pievienotā vērtība vienu no veidotājām Rudīti Spakovsku. Kāda klausītāja dalās savā investēšanas pieredzē, ik mēnesi ieguldot 30 eiro. Raidījuma viesi vērtē, ka tas ir labs sākums un labāk ir darīt kaut ko, nekā neko. "Šādi vismaz galarezultāts būs, darot to ilgstoši," atzīst Kaspars Kaspars Peisenieks Valters Vestmanis koemtnē, ka "interesants veids, kā uz šo paskatīties, ir nevis, vai likt 100 eiro mēnesī ir labi, vai 30 ir labi, bet pavilkt to bildi nedaudz plašāk, bet saprast, kam īsti to naudu nolieku".  Viņš iesaka domāt, ka tie būs līdzekļi laikam, kad "galva un rokas vairs nevarēs uzturēt", respektīvi, pensijas gadiem. "Prognozēto pensiju var aprēķināt un liela daļa saprot, ka gribētu nedaudz labāku dzīvi. Ja mēs zinām, ko ar uzkrājumiem bankas kontā dara inflācija, saprotam, ka nevajag vienkārši krāt, vajag arī investēt. Kur un cik daudz, tas ir jautājums, kur vajag izglītoties, lasīt, pētīt grāmatas, varbūt kursus apmeklēt," bilst Valters Vestmanis. Cik vajadzētu mēnesī atlikt? Tvitera cienīga atbilde būtu - 10 - 20% no algas būtu tas, uz ko tiekties, lai saglabātu tādu dzīves līmeni, pie kāda pierasts šobrīd, lai pensionējoties nekristos dzīves līmenis uz pusi. Daudzi tur tomēr vienkārši bankā iekrājumus, lai arī daļu no tiem "apēd" inflācija. "Liela daļa tā arī dara. Pilnīgi līdz galam labi saimnieki saviem līdzekļiem tā neesam, kuriem ir līdzekļi," norāda Kaspars Peisenieks.  

Kaip didelis šaltis veikia mūsų organizmą? Unikalų tyrimą atlikęs mokslininkas Marius Brazaitis kartu su komanda aiškinosi, kodėl vieni žmonės atsparesni šalčiui nei kiti. Gauti rezultatai paskelbti visame pasaulyje garsiuose mokslo leidiniuose.Pradėti metus – augaliniu iššūkiu. Pokalbis su kampanijos „Nori gali“ organizatoriais apie augalinei mitybai skirtą akciją sausio mėnesį, kaip iš tiesų atrodo vegetarizmas bei veganizmas ir kokią įtaką daro gamtai žalingos gyvulinės kilmės produktų atsisakymas.Dirbtinio intelekto prognozės 2024-iesiems. Kai kurių ekspertų teigimu, kuriamos dirbtinio intelekto technologijos šiemet gali sukelti revoliuciją sveikatos priežiūros, švietimo, robotikos ir e. prekybos srityse. Tačiau turėtume išvysti ir pirmuosius nusivylimo DI technologijomis ženklus: susižavėjimą keis supratimas, kad jų taikymui būtini dideli resursai, ir baimė, jog dalis DI sprendimų ateityje paprasčiausiai negalės veikti dėl rengiamo teisinio reguliavimo.LRT PLIUS kanale - naujas laidos „Prognozė“ sezonas, kuriame bus nagrinėjamos su klimato kaita susijusios temos.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Jonas Miklovas, Jonas Lekšas ir Karolis Tiškevičius susėdo prie stalo ir apžvelgė laukiantį Eurolygos sezoną. Nuo paskutinės iki pirmos vietos reguliariajame sezone, prognozės Kauno „Žalgiriui“ ir įdomiausių lygos naujokų. Tinklalaidės partneriai: – Viskas, ko reikia atsirasti internete – jau 20 metų! “Interneto vizijoje” rasite plačiausią interneto paslaugų asortimentą. Visą spalio mėnesį švenčiame Interneto vizijos gimtadienį! Visi, įsigiję T10 ar T25 talpinimo planą ir užsisakę mūsų naujienlaiškį, gali laimėti dar metus hostingo nemokamai! Su specialia iv.lt/basketnews nuoroda 20% nuo užsakymo sumos bus grąžinta Jums premijos pavidalu. – ŽOLYNĖLIS – arbatos, pagamintos puoselėjant lietuviškos arbatos tradicijas. Onelife.lt visą spalio mėnesį visai Žolynėlio produkcijai 40% nuolaida, o su kodu basketnews10 – papildoma 10% nuolaida. Temos:  Arti eilinio stebuklo buvęs Šeškus (0:00); Išvyka į Boloniją (1:44); Grįžtanti Eurolyga (4:15); Eurolygos autsaideriai (8:38); Komandos įkrintamųjų diskusijoje (20:41); Apie ką šita „Barca“? (28:32); Abejonės dėl „Crvena Zvezda“ ir PAO (33:48); Prognozė „Žalgiriui“ (42:56); Įdomiausia stebėti komanda (48:02); Elitui priskiriami klubai (53:01); Startuojanti Europos taurė (1:04:33); Įdomiausias Eurolygos naujokas (1:06:14); Įdomiausias perėjimas lygos viduje (1:11:48); Būsimi Eurolygos nusivylimai (1:13:49); Drąsios prognozės (1:15:37).

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – žaidimas žiūrovams 03:11 – J.Valančiūno investicijos į „Wolves“ 14:20 – „CBet“ ir „Juventus“ papildymai 22:57 – A ir B grupės 33:20 – C ir D grupės 47:00 – E ir F grupės 56:43 – G ir H grupės 1:09:00 – ketvirtfinaliai 1:14:21 – pikti komentarai žaidėjams 1:23:00 – nepaimtas į rinktinę Serkevičius 1:25:25 – į Taivaną nevykstanti rezervinė rinktinė

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Makleris aptarė „Žalgirio“ dublerių perspektyvas, „Kings“ kovą su „Warriors“ ir būsimą Eurolygos atkrintamųjų beprotybę. Dėmesio centre: „Žalgiris“ - „Barcelona“. Tinklalaidės partneriai: Erotinių prekių parduotuvė https://fantazijos.lt rūpinasi tuo, kad lietuviai nenustotų žaisti. Esame ilgametis suaugusiųjų partneris, padedantis atrasti stipresnį malonumą bei labiau pažinti savo kūną. Restoranai „MOMO grill“. Maisto kokybė – prioritetas, dėmesys svečiui – prievolė. MOMO Grill Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Daugiau informacijos – https://momogrill.lt/. „Go3“ – generalinis Kauno „Žalgirio” partneris. Tai – krepšinio centras, siūlantis visų elitinių ir aktualiausių krepšinio lygų transliacijas: NBA, LKL, Eurolygos, Eurocup, BCL, Ispanijos lygos, Big 3, Fiba turnyrų ir daugiau. Temos: Karšta savaitė, tėvelio bausmė ir mūsų fantazijos (00:00); Lekšo linksmybės Turkijoje (06:39); „Žalgirio“ dublerių pergalė NKL finale (08:37); Motiejus Krivas – pagrindinis „Lietkabelio“ centras? (09:58); „Žalgirio“ dubleriai prieš penkiolika metų (14:01); Aukščiausio lygio jaunimo sistema (15:04); Ar Mažeikiai nusipelnė vietos LKL? (19:46); Domanto vargai su „Warriors“ (26:27); Prognozės: „Monaco“ - „Maccabi“ (31:24); Prognozės: „Real“ - „Partizan“ (43:09); Prognozės: „Olympiacos“ - „Fenerbahce“ (48:29); Prognozės: „Barcelona“ - „Žalgiris“ (56:43); Kazio ir Šaro dvikova (1:06:48); Neregėti „Barcelona“ klubo fokusai (1:09:01); Drąsūs Lekšo, Tiškevičiaus ir Miklovo teiginiai (1:12:27); Laukia rekordiškai daug BN turinio (1:29:48).

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet Go3 „Penktojo kėlinio“ podkasto žiūrovams suteikia galimybę prenumeruoti Go3 TV + Sporto paketą mėnesiui tik už 1 Eur. Standartinė TV + Sportas paketo kaina – 11,99 Eur/mėn. Kaina su specialiu kodu – 1 Eur mėnesiui. Kuponas gali būti panaudotas užsakymo procese arba specialiame kupono aktyvavimo puslapyje https://go3.lt/subscriber/voucher?code=penktask Įveskite kupono kodą PENKTASK ir spauskite „Tęsti“ arba tiesiog paspauskite nuorodą ir kodas jau bus įvestas. Kuponas galioja iki balandžio 30 d. *nuolaidos kodas galioja tik naujiems Go3 klientams. 00:00 – (ne)aiški situacija LKL lentelėje 07:52 – paskutinis šansas sustiprinti sudėtį 13:32 – graiku tapęs Th.Walkupas 23:09 – „Olympiacos“ – „Fenerbahče 35:50 – mažiausiai nuspėjama pora 41:40 – „Real“ – „Partizan“ 49:30 – „Žalgiris“ prieš Šarą 58:33 – geriausias sezono treneris 1:04:58 – geriausi „Žalgirio“ sprendimai 1:08:10 – likusios nominacijos

15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ – apie artėjančią LFF Supertaurę, Čempionų lygos atkrintamąsias, „Arsenal“ pralaimėjimą ir išsigelbėjimą, „Chelsea“ tragišką atkarpą, „Man City“ paslydimą, „Bayern“ isterijas bei lyderių pergales Italijoje ir Ispanijoje. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Aurimas Tamulionis, Mantas Krasnickas ir tinklaraščio „Vienuolika“ autorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, slidės ir futbolo turnyras 06:10 „Žalgiriai“ kausis Supertaurėje 18:14 Čempionų lyga 36:24 „Barca“ ir „Man United“ 47:23 Lyderiai Anglijoje ir „Chelsea“ agonija 1:22:43 Sprigtas „Bayern“ ir lyderių pergalės kitur

Pēdējās nedēļās satraucošus notikumus piedzīvoja Turcija un Sīrijas reģions. Vai nesenā zemestrīce ļāvusi ko jaunu saprast par seismisko aktivitāti uz šīs planētas un kas īsti zināms par notikušo zemes dzīlēs? Aizvadītās nedēļas notikumi Turcijā un Sīrijā no jauna aktualizējuši jautājumus par to, uz kādas "pulvera mucas" dzīvo daudzi pasaules iedzīvotāji. Kāpēc nevaram laikus prognozēt zemestrīces un kas notiek Turcijas un Sīrijas reģiona ģeoloģijā, raidījumā Zināmais nezināmajā vērtē Latvijas Universitātes Ģeogrāfijas un zemes zinātņu fakultātes pētnieks Viesturs Zandersons un Latvijas Universitātes Ģeogrāfijas un Zemes zinātņu fakultātes Ģeoloģijas nodaļas vadītājs Jānis Karušs. Vulkānisko pelnu atradumi Latvijā Lai arī Latvijas neatrodas vulkānu teritorijā, tomēr arī šeit var atrast senu vulkānu pelnus un nogulumus. Pirms dažiem gadiem Latvijas Universitātes Ģeogrāfijas un zemes zinātņu fakultātes profesors Normunds Stivriņš Teiču purvā uzgāja Islandes vulkāna Askja izvirduma, kas notika 1875. gadā, pēdas. Kā notiek vulkānu pēdu meklēšana un apzināšana, stāsta Normunds Stivriņš. Latvijas  teritorija  ir vairāk nekā divus miljardus gadus sena, bet zemes veidošanās vēsturē vienmēr bijusi salīdzinoši stabila, ja runājam tektoniskajām svārstībām. Vulkāniskā aktivitāte ir notikusi ārpus mūsu teritorijas, skaidro ģeologs. Skatot dažādu laiku vulkānu izvirdumus, liecības par tiem ir atrodamie pelni un klimata izmaiņas - parasti pēc kāda, kā senāk teica - "ugunsvēmēja kalna" izvirstie pelni vai gāzes un putekļu daļiņas aizsedz sauli un tāpēc uz īsāku vai garāku laiku klimats top vēsāks, bet daudz ilgstošākas liecības par tā vai cita vulkāna izvirdumu ir augsnē atrodamie vulkāniskie pelni.  2021. gadā varēja lasīt interneta portālā "Delfi" zinātnes sadaļā "Campus" Normunda Stivriņa rakstīto: "Teiču purvā apmēram 63 centimetru dziļumā atradu pelnus no vulkāna Askja izvirduma, kas notika 1875. gada 29. martā."  Tas bijis gluži kā meklēt adatu siena kaudzē. Kā varēja noteikt, ka tieši šie pelni  nāk no konkrētā Islandes vulkāna?

Savaitinė „15min“ laida apie futbolą  - „Skrieja kamuolys“. Joje aptariamas karštas A lygos finišas ir įnirtinga kova dėl medalių, Cristiano Ronaldo situacija „Man Utd“ klube, tradicinė Europos lygų apžvalga ir būsimo FIFA pasaulio čempionato intrigos. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius Karolis Dudėnas.   00:00 Intro ir savaigalio linksmybės 3:36 Į dalis išrankiota „Sūduva“ 10:48 A lygos paskutinio turo intrigos 11:40 A.Jankausko atsisveikinimas ir šiaulietiškas sprigtas „Žalgiriui“ 28:55 Anglijos „Premier“ lygos batalijos 1:05:05 Cristiano Ronaldo kaprizai 1:10:07 „Bayern“ dominavimas ir kamerūnietiškas triušis iš skrybėlės 1:17:35 „Atletico“ vargai Ispanijoje 1:26:34 „Napoli“ atotrūkis vis auga 1:33:30 Karšta situacija Prancūzijos „Ligue 1“ 1:35:54 Pasaulio čempionato prognozės

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas apžvelgia Kauno „Žalgirio“ ėjimą pasikviesti Kazį Maksvytį ir jo bei Pauliaus Motiejūno konferenciją ir lažinasi dėl Eurolygos ketvirtfinalio serijų. Temos: Įžanga (0:00); (Ne)tikėtai karšta savaitė (6:29); Staigiai įvykęs Maksvyčio iškvietimas (11:40); Užtikrintumo įgijęs Maksvytis (15:38); Maksvyčio ir Motiejūno spaudos konferencija (18:09); Logiškas ėjimas, su galima rizika (23:20); „Lietkabelis“ – nesėkmingiausia sezono komanda? (27:03); Krapiko emocijos šalia aikštės (32:21); Stenionio džiaugsmą nuraminęs T. Sabonis (34:44); Cirkelis „Panathinaikos“ (36:03); Vėl „kitoks“ lažybų objektas (38:44); Prognozės Eurolygos ketvirtfinaliams (41:41); Aktrintamųjų teiginiai: taip ar ne? (1:03:54).