Podcasts about mindaugas kvietkauskas

Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis kalbomis rašiusius poetus ir savitą Mindaugo balsą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Paminklą poetei Salomėjai Nėriai Desovietizacijos komisija siūlo perkelti į muziejų, Vilniaus savivaldybė mano, kad pakaktų pakabinti lentelę su informacija apie jos biografinius faktus.Tačiau į kovą pakilę visuomenininkai ragina palikti ramybėje paminklą, prie kurio sekmadienį jau vyko palaikymo akcija. Ir poetės politinius pasirinkus atskirti nuo jos kūrybos.Ką daryti su paminklu Salomėjai Nėriai?Šiandien su mumis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas, žurnalistė, rašytoja Laima Lavaste, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas ir Vilniaus universiteto TSPMI docentė Nerija Putinaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neriVed. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Vis daugiau žmonių knygas skaito angliškai. Kaip ši tendencija veikia knygų rinką Nyderlanduose ir Lietuvoje.Seimas šiuos metus yra paskalbęs Klaipėdos krašto metais. LRT šiai progai rengia istorinių pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą“. Pirmasis ciklo epizodas.Budistų šventykla Debesų gatvėje, ir šiandien tebenaudojamos Kipro Petrausko plaukų žnyplės, vienam architektui dedikuojami pasivaikščiojimai – tai iniciatyvos „Gražinkime Kauną“ teminių ekskursijų objektai. Pokalbis su miesto gidais.Šią savaitę teatrologė, literatūrologė profesorė Irena Veisaitė būtų minėjusi savo 95-ąjį gimtadienį. Ją prisimina istorikas Aurimu Švedas ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, kad norėdami sėkmingos švietimo politikos turime turėti ją komentuojančių, analizuojančių ir kritikuojančių intelektualų. Komentaro autorius dairosi, ar tokių turime.Kas įdomaus įvyko pasaulio kultūroje šią savaitę? Įteikti „Auskiniai gaubliai“, karikatūros Prancūzijos spaudoje kelia tarptautinę įtampą, Luvro muziejus stengiasi mažinti lankytojų srautus ir naujus archeologinius atradimus Romoje.Pokalbis su menininku Žygimantu Kudirka apie tai, kaip menas pajaučia ateitį ir kaip kūrėjai kuria mąstydami apie rytojų.Ved. Dovydas Kiauleikis

Naujausio žurnalo „Kinas“ apžvalga.Užkoduotą industrinę Lentvario praeitį parodoje „Raktas, bokštas ir karūnos“ pristato šiuolaikinio meno kuratorių duetas „Lokomotif“ – Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela. Pasakoja Karina Metrikytė.Apie paauglių vartojamus keiksmažodžius, kada jų prireikia ir kokią vietą žodyne užima lietuviški keiksmažodžiai – Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vyresniąja centro darbuotoja dr. Aušra Rimkute-Ganusauskiene.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Williamo Somerseto Maughamo „Dažytas vualis“ muziką, kuria ryškiausi praeito ir šio amžiaus Holivudo muzikos kūrėjai bandė atkurti Honkonge vykstančios dramos, meilės trikampio atmosferą, stengdamiesi panaudoti rytietiškos muzikos elementus arba atmesdami tokios kūrybos vakarietiškiems filmams klišes.Liepos mėnesį pasibaigsiant karantinui, pagaliau atsivėrus kino teatrams ir muziejams bei galerijoms, kultūrinis gyvenimas, regis, turi vėl atgyti. Bet ar iš tiesų bilietai į koncertus iššluojami, o kino salės turi, kam rodyti filmus? Kaip elgtis kultūros sektoriaus atstovams, kurie kaip didžiausią problemą įvardija „nežinią“ ir prarastą kultūros vartotoją? Mintimis dalijasi Lietuvos muzikos verslo asociacijos valdybos pirmininkas Vaidas Stackevičius, festivalio „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška ir renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas, festivalio MIDSUMMER FEST vadovas Valdas Petreikis.Minime poeto, rašytojo, filosofo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo 110-ąsias gimimo metines. Kaip pamatuoti šios iškilios asmenybės palikimą ir kokie ženklai gimtuosiuose Šeteniuose mena Milošo gyvenimą čia? Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas ir šeteniškė Roma Kožukauskienė.Minint 110-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS laidos rengia tiesiogines transliacijas iš Kėdainių senamiesčio ir Miłošo kultūros centro Šeteniuose. Pakeliui į Kėdainius – ir Marius Eidukonis.Ved. Austėja Kuskienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Komentare literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas prisimena poetą Vytautą Mačernį, kurio 100-ąsias gimimo metines minime šiemet.Anykščių menų inkubatoriuje atidaryta grafiko, tapytojo, akvarelininko, dizainerio, ekslibrisų, logotipų kūrėjo Vlado Lisaičio darbų paroda „Magnetiniai laukai“. Pokalbis su parodos kuratoriumi Linu Mikuta.Specialus pasakojimas, skirtas LRT radijo 95-mečiui. Kaip čia skleidėsi muzika sovietmečiu ir kaip buvo organizuojamas muzikos redaktorių darbas?Birželio 8-ąją minime skulptoriaus modernisto Antano Mončio šimtmetį. Kokį pasaulinio garso menininko, didžiąją gyvenimo dalį gyvenusio ir kūrusio Prancūzijoje, kūrybinį palikimą ir atminimą esame išsaugoję? Apie tai – Antano Mončio namų-muziejaus vadovė Loreta Birutė Turauskaitė ir skulptoriaus sesuo Birutė Turauskienė.Lietuva ir Pietų Korėja stiprina bendradarbiavimą: kultūros ministras Simonas Kairys ir Pietų Korėjos ambasadorė Mira Sun pasirašė kultūrinius ir meno mainus įtvirtinantį tarpvyriausybinį susitarimą, pritarta ir LR ambasados Seule įsteigimui. Plačiau apie sutarties reikšmę ir šalių tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvas – Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Tomas Ivanauskas.Festivalį „TheATRIUM“ Klaipėdos dramos teatras pradeda žymios lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ spektaklio premjera. Pokalbis su Mergelės Marijos ir prostitutės Lenos vaidmenį atliekančia aktore Renata Idzelyte.„Klasikos koncertų salę“ apžvelgia LRT Klasikos vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ dėmesį telkia ties Centrine bei Rytų Europa ir pristato įvairias šio regiono meno praktikas. Čia dažnai susiduria itin skirtingi požiūriai į ideologines, ekologines ir ekonomines problemas.Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ laikomi viena pirmųjų antikarinių knygų pasaulinėje literatūroje. Kaune parodą apie Šveiką surengė jo tėvynainis Jindřich Čeladín, kuratorių kalbina Kotryna Lingienė.Ar periodiniai literatūros žurnalai ir jų autorių ratas gali kokybiškai prisidėti prie visuomenėje vykstančių diskusijų? Apie lėtąjį skaitymą nesibaigiančios informacijos laikais kalbasi Vokietijos literatūros žurnalo „Sinn und form“ redaktorius Matthias Weichelt ir poetas, žurnalų „Vilnius review“ ir „No more amber“ redaktorius Marius Burokas. Tinklalaidės „Culture nerve“ pokalbio ištrauka.Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas komentare prisimena 100-metį švenčiantį poetą Vytautą Mačernį.Pasaulyje: paroda Paryžiuje apie Amazonės miškų išsaugojimą, patyriminis centras „Superblue“ Majamyje ir 100-metį švenčiantis Mocarto festivalis Viurcburge.Prieš Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimą, apdovanotos geriausios 2020 m. knygos vaikams ir paaugliams. Kodėl vaikų literatūra vis dar laikoma žaidimų aikštele, nors knygų autoriai vaikams siūlo svarstyti filosofinius, istorinės atminties klausimus? Pokalbis su literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovu Justinu Vancevičiumi ir knygų vaikams autore, iliustratore Kotryna Zyle.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Diskusijos dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje trunka jau ilgiau nei dešimtmetį. Šią savaitę Kultūros ministras Simonas Kairys pranešė pasiūlęs išbraukti paminklą iš Kultūros vertybių registro. Jei tai bus padaryta, sostinės savivaldybė žada paminklą iš miesto centro perkelti į kitą vietą. Dar 2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras surinko įrodymų, kad Petras Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia, tačiau Rašytojų sąjunga ir kiti visuomeninkai iki šiol mano, kad dėl to paminklo nukelti nebūtina.Būti ar nebūti P.Cvirkos paminklui Vilniuje, ketvirtadienį „LRT Aktualijų studijoje“ diskutuoja Kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Petro Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas ir istorikė Daiva Vilkelytė.Ved. Liepa Želnienė

Už ilgametį tradicinės kultūros puoselėjimą etnologei, Mažosios Lietuvos tautodailės ekspertei Elenai Matulionienei skirta kultūros ministerijos premija.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – dainos apie modernųjį meną.Kauno mokslo premija skirta VDU profesorei Vaidai Kamuntavičienei, tiriančiai vienuolynų ir bažnyčių gyvenimą. Kotrynos Lingienės pokalbis.Kadenciją kultūros ministro poste baigęs Mindaugas Kvietkauskas jau grįžo prie akademinės veiklos ir vertimų.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie bendrystę pandemijos metu.Pasaulyje: papildytas UNESCO nematerialaus paveldo sąrašas, lobių ieškotojai per karantiną stebina atradimų gausa, Luvro muziejus pardavinėja patirtis.Prieš metus netekome filosofo Arvydo Šliogerio – kokias naujas jo filosofijos reikšmes atrandame pasaulinės pandemijos kontekste? Apie Šliogerio idėjas ir intelektualo pareigą dalyvauti viešajame gyvenime svarsto filosofai Naglis Kardelis ir Gintautas Mažeikis.Ved. Juta Liutkevičiūtė

OKT/Vilniaus miesto teatras kviečia į antrą Zoom teatro seansą. Žiūrovų lauks Mariaus Ivaškevičiaus pjesė „Alpulys“, kurios epicentre – Afganistano karo motinų istorijos ir jų liudijimai. Pristato režisierius Oskaras Koršunovas.Siekiant supažindinti su autorių teisių pagrindais, medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ pristato mokytojams skirtą metodų rinkinį ,,Meno teisės, mano pareigos!”, kuriame pateikiama svarbiausia informacija bei pamokų apie pagarbą autoriams ir jų kūriniams idėjos.Vilniaus aukcionas pirmą kartą vyko virtualiai. Tačiau jo vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė akcentuoja, kad aršių kovų dėl meno kūrinių netrūko, o specialiai sukurta virtuali platforma padrąsino dalyvauti tuos, kurie įprastai nedrįsta, ir įsigyti kalėdinių dovanų.Rubrikoje „Be kaukių“ – kadenciją baigęs Kultūros ministras, poetas, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis apie politiką, kai ją stebi iš šalies ir kai pats joje dalyvauji, virsmą iš draugo Mindaugo į ministrą Kvietkauską ir neseniai prasidėjusio post-ministro laikotarpio atvertas galimybes.Ved. Marius Eidukonis ir Indrė Kaminckaitė

Sklaidysime mėnraščio „Kaunas pilnas kultūros“ puslapius.Kultūros įvykių pasaulyje apžvalga: Vokietijos muziejų vadovai nepritaria karantino reikalavimams, alternatyva knygų pardavimo milžinei „Amazon“, pasikartojančios tų pačių eksponatų vagystės Danijos ir Nyderlandų muziejuose, atsisveikinimas su taksofonų būdelėmis Niujorke.Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas viešąją įstaigą „Taško“ teatrą pripažino profesionaliojo scenos meno įstaiga.Ar galime sakyti, kad lietuviai pažįsta Japoniją? Pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docente dr. Dalia Švambaryte.Kultūros įstaigų – muziejų, galerijų, koncertų salių durys dėl karantino vėl užvertos. Kultūros sektoriaus atstovai piktinasi, kad net ir sugebėdami užtikrinti lankytojų saugumą, jie priversti nedirbti. Kodėl priimti tokie griežti sprendimai, nors kultūrininkai tikina galintys užtikrinti lankytojų saugumą? Kaip karantiną išgyvena Vokietijos ir Švedijos kultūrininkai?Lietuvos kultūros institutas 2020-aisiais finansavo rekordinį skaičių naujų vertimų. 46-iems knygų ir 35-iems kūrinių ištraukų vertimams į užsienio kalbas šiais metais paskirstyti 135 tūkstančiai eurų. Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo atrinkti literatūros kūriniai ir kur užsieniai labiausiai mėgiama lietuvių literatūra?Archeologė, dr. Raimonda Nabažaitė, besižavinti koklinėmis krosnimis ir jų istorija, siekia, kad šis kultūrinis paveldas šiais „euroremontų“ laikais neišnyktų ir bent fotografijų pavidalu atgultų į istorinę atmintį.Muzikiniais atradimais su klausytojais dalinasi Domantas Razauskas.

Savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.Aktyviosios Prancūzijos profesinės sąjungos uoliai derasi dėl didesnės valstybės pagalbos kultūrai. Kokia menininkų ir kultūros įstaigų situacija Prancūzijoje, domėjosi Valdonė Rudenkienė. Kaip atkreipti vaikų dėmesį į literatūrą, kaip juos sudominti ir kokias knygas rekomenduojama skaityti karantino metu? Pokalbis su šiemet Vaikų literatūros premija už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje įvertintos literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovu Justinu Vancevičiumi.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Sprendžiant dėl viruso protrūkio kilusias kultūros sektoriaus problemas, Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui kompleksinei kultūros sektoriaus skatinimo programai papildomai skirti 5 mln. eurų. „Kompleksinę kultūros sektoriaus skatinimo programą sudarys skubios priemonės, padėsiančios pajamas praradusiems kūrėjams ir kultūros organizacijoms tęsti veiklą ir gauti pajamų, taip pat priemonės, leisiančios po karantino ribojimų grįžti prie įprastų veiklos apimčių“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Julijaus Grickevičiaus pokalbis su M. Kvietkausku apie naujausią pagalbos paketą kultūros sektoriui. Mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir kaip tai veikia kultūros sritį bei menininkų gyvenimą dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis. Lietuvos geografų draugijos rengiamas projektas „Geografinis langas“ kviečia pažvelgti pro savo langą geografiniu žvilgsniu ir pasidalinti tuo su kitais. Pokalbis su geografe, dr. Giedre Godiene. Ved. Austėja Kuskienė.

Kauno miesto savivaldybė stabdo jai pavaldžių kultūros įstaigų veiklą, tuo tarpu kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako pastebintis darbdavių piktnaudžiavimą turimomis teisėmis. Dirbant nuotoliniu būdu, bibliotekos rūpinasi ne tik skaitytojais, bet apsaugos priemonėmis medikams ir vietos bendruomenei. Pokalbis iš Kauno. Menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė pristato kūrinius, kuriuose apdainuotas Pablo Picasso.Kaip pasaulinė pandemija ir karantinas veikia pasąmonę? Fotografė Neringa Rekašiūtė renka ir analizuoja karantino sapnus. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie dovanų galią. Pasaulyje: kaip gyvena ir ryšį su auditorija palaiko dvi Latvijos ir Estijos kultūros įstaigos.Karantino laikotarpio patirtys: neeilinės, koncentruotos ir ryškios. Visai kaip poezijoje. Kultūros savaitės klausytojai skaito tekstus, kurie jiems padeda nurimti. Šiaulietis fotografas Vilmantas Dambrauskas įkūrė virtualią galeriją „Neatšaukti atidarymai“. Čia menininkas laikosi griežtos tvarkos ir džiaugiasi, kad kūrėjai auditoriją gali pasiekti apeidami ne visiems pažįstamas galerijų pasaulio taisykles. Ved. Juta Liutkevičiūtė. 

Tiesioginė transliacija. Vyriausybės spaudos konferencija. Dalyvauja Visuomenės grupės vadovas Giedrius Surplys, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirm. Jolita Steponaitienė.

Prasideda 21-oji Vilniaus knygų mugė, šiemet ketinanti atminti Joną Meką ir besivadovaujanti jo mintimi: „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Pokalbis su Lietuvos Kultūros Instituto direktore Aušrine Žilinskiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykd. direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare. Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga. Poezijos rinkinio „Atrakintas dienoraštis“ (sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas, išleido LLTI) autorė Matilda Olkinaitė nužudyta per Holokaustą Rokiškyje, o rankraštį daug metų saugojo Irena Veisaitė. Vytenės Muschick pasakojimas apie knygos istoriją. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Meno ir mokslo laboratorija“ pristato pirmąją metų premjerą – režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklį „Plutonas“ pagal dramaturgo Alisterio McDowallo pjesę. Pokalbis su režisieriumi studijoje. Kodėl menų programų studentai papildomai studijoms gali išleisti tūkstančius eurų? Birutės Rutkauskaitės pasakojimas. Dirigentui Gintarui Rinkevičiui – 60. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Daugiau kaip du mėnesius Kultūros ministerijai vadovauja naujasis ministras – poetas, literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Kvietkauskas. Kokie pokyčiai laukia kultūros lauko per artimiausius dvejus metus? Kokias problemas ir jų sprendimo būdus ministras mato kultūros paveldo ir infrastruktūros srityse, kaip ketina stiprinti regionų kultūrą, kaip keisti kultūros įstaigų darbą? Kokia kultūros strategija bus numatyta iki 2030 metų? Apie visa tai – pokalbyje su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje veikia paroda „Geriausias metų kūrinys“. Nuo 1999 m. rengiamoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią 2018 metų kūrinį iš 99 eksponuojamų. Apie parodą, kūrinių temas ir stilistiką papasakos kuratorė Kristina Civinskienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko Ramūno Čičelio naujų knygų apžvalgoje – apie mažųjų miestų regioninės žiniasklaidos leidinių žurnalistų, rašančių ir literatūrą, kūrinius: lazdijiečių Kęsto Sukacko pirmąją eilėraščių knygą „Alkani sakiniai“ ir Aido Kelionio trumpųjų ir ilgųjų humoreskų knygą „Senelio Pinelio svajonė“.„Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai“, – sprendimą 2019-uosius paskelbti Lietuvos vietovardžių metais BNS komentuoja kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Laikykitės ten žvelgia į artėjančius savivaldybių rinkimus: tiek bekompromises kovas dėl didmiesčių merų kėdžių, tiek politinius frankenšteinus primenančius provincijos komitetus. Dėmesio pelno ir Didžiosios Britanijos parlamento balsavimas dėl Brexit sutarties, o taip pat ir karščiausi Lietuvos įvykiai – sausį juk taip trūksta fylingooo! Laidos svečiai – naujai „iškeptas“ kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir keramikė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.

„Rašant vaikui reikia truputėlį labiau save tramdyti, labiau galvoti ir įsijausti į tas būsenas, kurios jau yra pamirštos: vaikystę, kaip tau atrodo, kad vaikas supranta tą tikrovę, – sako rašytojas Justinas Žilinskas, kurio knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“, dalyvauja Metų knygos rinkimuose. „Pirmiausia, turime pakeisti toną ir įnešti daugiau pasitikėjimo bei įvertinimo. Svarbu kalbėti apie tai, ką galima geriau padaryti su nacionalinėmis įstaigomis, regionais, kultūros paveldu. Dabartinėje strategijoje apskritai labai mažai kalbama apie kultūros paveldą, nors tai plati ir sudėtinga sritis, kuriai būtini strateginiai tikslai“, – pastebi naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis su R. Buožiu apie kino operatoriaus patirtis užsienyje ir Lietuvoje, sau keliamus reikalavimus ir meniškumą komerciniame kine. Ved. Austėja Kuskienė.

„Rašant vaikui reikia truputėlį labiau save tramdyti, labiau galvoti ir įsijausti į tas būsenas, kurios jau yra pamirštos: vaikystę, kaip tau atrodo, kad vaikas supranta tą tikrovę, – sako rašytojas Justinas Žilinskas, kurio knyga paaugliams „Kaukas Gugis ir kerų karas“, dalyvauja Metų knygos rinkimuose. „Pirmiausia, turime pakeisti toną ir įnešti daugiau pasitikėjimo bei įvertinimo. Svarbu kalbėti apie tai, ką galima geriau padaryti su nacionalinėmis įstaigomis, regionais, kultūros paveldu. Dabartinėje strategijoje apskritai labai mažai kalbama apie kultūros paveldą, nors tai plati ir sudėtinga sritis, kuriai būtini strateginiai tikslai“, – pastebi naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pokalbis su R. Buožiu apie kino operatoriaus patirtis užsienyje ir Lietuvoje, sau keliamus reikalavimus ir meniškumą komerciniame kine. Ved. Austėja Kuskienė.

Seime prisiekė naujasis kultūros ministras – Mindaugas Kvietkauskas. Iš pareigų traukiasi Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis. Seimui ketina teikti valdančiųjų „valstiečių” inicijuojamą naujos redakcijos Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo projektą. Pirmą kartą per septyniolika metų lietuvių šeima iškart įvaikino 3 vaikus. Lietuvos ir užsienio saugumo bei gynybos politikos ekspertai diskutavo tradiciniame neformaliame „Sniego susitikime“ Trakų rajone. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su Sausio 13-osios aukų artimaisiais. Lietuva dėl emigracijos pernai neteko maždaug 3-jų tūkstančių 300-ų gyventojų.

Seime prisiekė naujasis kultūros ministras – Mindaugas Kvietkauskas. Iš pareigų traukiasi Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis. Seimui ketina teikti valdančiųjų „valstiečių” inicijuojamą naujos redakcijos Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo projektą. Pirmą kartą per septyniolika metų lietuvių šeima iškart įvaikino 3 vaikus. Lietuvos ir užsienio saugumo bei gynybos politikos ekspertai diskutavo tradiciniame neformaliame „Sniego susitikime“ Trakų rajone. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su Sausio 13-osios aukų artimaisiais. Lietuva dėl emigracijos pernai neteko maždaug 3-jų tūkstančių 300-ų gyventojų.

„Sodra“ pristato skaičiuoklę, kuri padės apsispręsti, ar dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje ir kokiu būdu tai padaryti.Prieš ketverius metus į satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Prancūzijoje įsiveržė kaukėti užpuolikai ir automatais sušaudė 12 žmonių, tarp jų 2 redakciją saugojusius policininkus. Dar 11 žmonių buvo sužeista.Startuoja 41-asis Dakaro ralis. Šiemet 100 proc. Dakaro trasų drieksis Peru teritorija. Tai naujas puslapis Dakaro istorijoje – lenktynės dar niekad nevyko tik vienoje Pietų Amerikos valstybėje. Dakare rekordinis Lietuvių skaičius – penkios komandos. Jau šį penktadienį, Seimui susirinkus į pratęstos rudens sesijos plenarinius posėdžius, prisieks naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Lietuviškos kiaulienos importas į Lenkiją. Prieš 70 metų paskelbta „Lietuvių charta“.Delfi.lt apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. Verslo naujienos iš Australijos. Užsienio politikos aktualijos. Spaudos apžvalga. Sportas. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Eismo sąlygos.Orai. Dienos renginiai.Ved. Darius Kuodis.

„Sodra“ pristato skaičiuoklę, kuri padės apsispręsti, ar dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje ir kokiu būdu tai padaryti.Prieš ketverius metus į satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Prancūzijoje įsiveržė kaukėti užpuolikai ir automatais sušaudė 12 žmonių, tarp jų 2 redakciją saugojusius policininkus. Dar 11 žmonių buvo sužeista.Startuoja 41-asis Dakaro ralis. Šiemet 100 proc. Dakaro trasų drieksis Peru teritorija. Tai naujas puslapis Dakaro istorijoje – lenktynės dar niekad nevyko tik vienoje Pietų Amerikos valstybėje. Dakare rekordinis Lietuvių skaičius – penkios komandos. Jau šį penktadienį, Seimui susirinkus į pratęstos rudens sesijos plenarinius posėdžius, prisieks naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Lietuviškos kiaulienos importas į Lenkiją. Prieš 70 metų paskelbta „Lietuvių charta“.Delfi.lt apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. Verslo naujienos iš Australijos. Užsienio politikos aktualijos. Spaudos apžvalga. Sportas. Šios savaitės istoriniai įvykiai. Eismo sąlygos.Orai. Dienos renginiai.Ved. Darius Kuodis.

„Prisimenant šių dienų aktualijas ir žiniasklaidoje plačiai afišuojamas antraštes, įkalinimo įstaigoje visas dėmesys fokusuojamas ties kriminaline subkultūra ir joje tarpstančiu vyriškumu. Labai pravartu tyrinėti tą subkultūrą, nes nežinant jos ypatumų, sunkų kažką pakeisti. Vienas iš būdų suvaldyti kriminalinį vyriškumą – per meninę veiklą", – sako Renata Obcarskė, VDA parodų salėje „Titanikas" pristatanti savo meninį tyrimą „Įkalintas vyriškumas“. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Apie istorijos labirintus ir fantomus savo komentare „Kasetė atminčiai atgauti“ svarsto literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Apie lietuviškas vietas Amerikoje.„Dalis mūsų istorijos liko už valstybės sienų. Vietovardžiai ir amžino poilsio vietos, rūmai ir dvarai, bažnyčios ir parkai... Vokiečiai, lenkai, žydai lanko su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje, tačiau patys lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatyvos „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis.„Klasikos enciklopedija“: Kiyomizudera (Tyro vandens šventykla).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Prisimenant šių dienų aktualijas ir žiniasklaidoje plačiai afišuojamas antraštes, įkalinimo įstaigoje visas dėmesys fokusuojamas ties kriminaline subkultūra ir joje tarpstančiu vyriškumu. Labai pravartu tyrinėti tą subkultūrą, nes nežinant jos ypatumų, sunkų kažką pakeisti. Vienas iš būdų suvaldyti kriminalinį vyriškumą – per meninę veiklą", – sako Renata Obcarskė, VDA parodų salėje „Titanikas" pristatanti savo meninį tyrimą „Įkalintas vyriškumas“. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Apie istorijos labirintus ir fantomus savo komentare „Kasetė atminčiai atgauti“ svarsto literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Apie lietuviškas vietas Amerikoje.„Dalis mūsų istorijos liko už valstybės sienų. Vietovardžiai ir amžino poilsio vietos, rūmai ir dvarai, bažnyčios ir parkai... Vokiečiai, lenkai, žydai lanko su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje, tačiau patys lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatyvos „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis.„Klasikos enciklopedija“: Kiyomizudera (Tyro vandens šventykla).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Girdėjote ištraukas iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“, rašyto gete nuo 1941-ųjų iki 1943-iųjų. Dienoraštį iš jidiš į lietuvių kalbą vertė Mindaugas Kvietkauskas. Ištraukas skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro aktorių kurso studentai Aurelijus Pocius, Domantas Starkauskas, Džiugas Gvozdzinskas, Erika Grigelevičiūtė ir Karolis Norvilas vadovaujami dėstytojos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Skambėjo Anatolijaus Šenderovo muzika. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Girdėjote ištraukas iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“, rašyto gete nuo 1941-ųjų iki 1943-iųjų. Dienoraštį iš jidiš į lietuvių kalbą vertė Mindaugas Kvietkauskas. Ištraukas skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro aktorių kurso studentai Aurelijus Pocius, Domantas Starkauskas, Džiugas Gvozdzinskas, Erika Grigelevičiūtė ir Karolis Norvilas vadovaujami dėstytojos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Skambėjo Anatolijaus Šenderovo muzika. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Girdėjote ištraukas iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“, rašyto gete nuo 1941-ųjų iki 1943-iųjų. Dienoraštį iš jidiš į lietuvių kalbą vertė Mindaugas Kvietkauskas. Ištraukas skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro aktorių kurso studentai Gerda Čiuraitė, Aurelijus Pocius, Pijus Grudė, Rugilė Sabonytė ir Kristina Paškevičiūtė vadovaujami dėstytojos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Skambėjo Anatolijaus Šenderovo muzika. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Girdėjote ištraukas iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“, rašyto gete nuo 1941-ųjų iki 1943-iųjų. Dienoraštį iš jidiš į lietuvių kalbą vertė Mindaugas Kvietkauskas. Ištraukas skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro aktorių kurso studentai Gerda Čiuraitė, Aurelijus Pocius, Pijus Grudė, Rugilė Sabonytė ir Kristina Paškevičiūtė vadovaujami dėstytojos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Skambėjo Anatolijaus Šenderovo muzika. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Girdėjote ištraukas iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“, rašyto gete nuo 1941-ųjų iki 1943-iųjų. Dienoraštį iš jidiš į lietuvių kalbą vertė Mindaugas Kvietkauskas. Ištraukas skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro aktorių kurso studentai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas vadovaujami dėstytojos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Skambėjo Anatolijaus Šenderovo muzika. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

Girdėjote ištraukas iš Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“, rašyto gete nuo 1941-ųjų iki 1943-iųjų. Dienoraštį iš jidiš į lietuvių kalbą vertė Mindaugas Kvietkauskas. Ištraukas skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro aktorių kurso studentai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas vadovaujami dėstytojos aktorės Jūratės Vilūnaitės. Skambėjo Anatolijaus Šenderovo muzika. Garso režisierė Sonata Jadevičienė.

„Ryto allegro“: humanistikos krizė – mitas?„Ne vienu atveju įvyksta labai ryškus lūžis, kai humanitaras tampa politikos žmogumi. Jis tarsi atsiduria visai kitoje sferoje. Bendravimo kodas tampa ne dialogo, o valdymo kodu“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės pavaduotojas, dr. Mindaugas Kvietkauskas. Ši mintis išsakyta akademinio sambūrio „Literatūros salos“ diskusijos metu. „Projekto idėja gimė vaikštinėjant Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir regint tuos praeities ženklus, įspaustus į sienas ir grindinį, jaučiant tarsi dar čia gyvuojančią specifinę – kitokio mentaliteto ir kultūros – dvasią. Todėl man šis projektas yra tarsi susitikimas dviejų pasaulių, kurie egzistuoja toje pačioje vietoje, bet skirtingu laiku“, – apie projektą „Sienos prisimena“ pasakoja jo autorė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkė Agnė Narušytė savo komentare svarstys apie optimizuotą ateitį.„Klasikos enciklopedija“: Lusono salos ryžių terasos. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“: humanistikos krizė – mitas?„Ne vienu atveju įvyksta labai ryškus lūžis, kai humanitaras tampa politikos žmogumi. Jis tarsi atsiduria visai kitoje sferoje. Bendravimo kodas tampa ne dialogo, o valdymo kodu“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės pavaduotojas, dr. Mindaugas Kvietkauskas. Ši mintis išsakyta akademinio sambūrio „Literatūros salos“ diskusijos metu. „Projekto idėja gimė vaikštinėjant Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir regint tuos praeities ženklus, įspaustus į sienas ir grindinį, jaučiant tarsi dar čia gyvuojančią specifinę – kitokio mentaliteto ir kultūros – dvasią. Todėl man šis projektas yra tarsi susitikimas dviejų pasaulių, kurie egzistuoja toje pačioje vietoje, bet skirtingu laiku“, – apie projektą „Sienos prisimena“ pasakoja jo autorė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Menotyrininkė Agnė Narušytė savo komentare svarstys apie optimizuotą ateitį.„Klasikos enciklopedija“: Lusono salos ryžių terasos. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Geto dienoraščiai“, dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Geto dienoraščiai“, dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas. Laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Keturi vėjai“ – XX a. 3-iojo dešimtmečio avangardistinis meno sambūris, susitelkęs apie to paties pavadinimo literatūros žurnalą, kurio pirmas numeris išėjo 1922 m. vasario 16 d. „Mes, jauni iškeltagalviai!“– skelbėsi.Tai pirmoji organizuota lietuvių modernistų grupuotė, analogiška vakarietiškoms, pirmas bandymas revoliucionizuoti lietuvių literatūrą – griauti sustabarėjusius estetinius kriterijus ir kurti naujoviškai, išreiškiant epochos dvasią bei pakitusią meninę pasaulėjautą, įtvirtinti naują kūrėjo santykį su tikrove.Paskaitą „Lietuvių avangardas: valia ir vėjas“ skaitė literatūrologas, eseistas ir poetas doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universitete.

„Keturi vėjai“ – XX a. 3-iojo dešimtmečio avangardistinis meno sambūris, susitelkęs apie to paties pavadinimo literatūros žurnalą, kurio pirmas numeris išėjo 1922 m. vasario 16 d. „Mes, jauni iškeltagalviai!“– skelbėsi.Tai pirmoji organizuota lietuvių modernistų grupuotė, analogiška vakarietiškoms, pirmas bandymas revoliucionizuoti lietuvių literatūrą – griauti sustabarėjusius estetinius kriterijus ir kurti naujoviškai, išreiškiant epochos dvasią bei pakitusią meninę pasaulėjautą, įtvirtinti naują kūrėjo santykį su tikrove.Paskaitą „Lietuvių avangardas: valia ir vėjas“ skaitė literatūrologas, eseistas ir poetas doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus universitete.

Mindaugas Kvietkauskas,esė „Uosto fuga“,skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Mindaugas Kvietkauskas,esė „Uosto fuga“,skaito laidą parengęs Algimantas Pociūnas.

Vilniuje jau antrą kartą vyks literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Naujos literatūrinių renginių erdvės, preciziškai paruošti renginiai, naujų literatūrinių vakarų formatų paieškos – tai ir kiti dalykai išskiria jį iš kitų literatūros festivalių. Šiais metais festivalio lankytojų laukia daug malonių staigmenų, susitikimų tiek su literatūros įžymybėmis, tiek ir pažintis su jaunaisiais autoriais. Apie festivalio programą pasakos pagrindinė jo organizatorė Rūta Kačkutė.Be to šioje laidoje pristatysime „Vilniaus lapų“ svečią, pasaulinio lygio Izraelio rašytoją Amosą Ozą, kurio šeimos šaknys siekia Lietuvą. Kaip Amoso Ozo kūryboje knygose pinasi Lietuvos, litvakų kultūros istorijos gijos? Kuo mums gali būti aktualios Amoso Ozo dekokratijos pamokos ir fundamentalizmo analizė? Apie visa tai pasakos literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Vilniuje jau antrą kartą vyks literatūros festivalis „Vilniaus lapai“. Naujos literatūrinių renginių erdvės, preciziškai paruošti renginiai, naujų literatūrinių vakarų formatų paieškos – tai ir kiti dalykai išskiria jį iš kitų literatūros festivalių. Šiais metais festivalio lankytojų laukia daug malonių staigmenų, susitikimų tiek su literatūros įžymybėmis, tiek ir pažintis su jaunaisiais autoriais. Apie festivalio programą pasakos pagrindinė jo organizatorė Rūta Kačkutė.Be to šioje laidoje pristatysime „Vilniaus lapų“ svečią, pasaulinio lygio Izraelio rašytoją Amosą Ozą, kurio šeimos šaknys siekia Lietuvą. Kaip Amoso Ozo kūryboje knygose pinasi Lietuvos, litvakų kultūros istorijos gijos? Kuo mums gali būti aktualios Amoso Ozo dekokratijos pamokos ir fundamentalizmo analizė? Apie visa tai pasakos literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.

Dainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai jaučiasi? Kuo jie praturtina mūsų kultūrinį paveldą? Diskusijoje „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ dalyvavo teatrologė prof. Irena Veisaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, pedagogas ir publicistas Vytautas Toleikis. Moderatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.

Dainininkai Leonardas Cohenas, Bobas Dylanas, rašytojas Jerome‘as Davidas Selingeris, dailininkai Marcas Chagallas, Chaimas Soutine‘as, Jacques Lipchitzas, filosofas Emanuelis Levinas. Ką šie žmonės reiškia šiandienos Lietuvai – savi ar svetimi jai jaučiasi? Kuo jie praturtina mūsų kultūrinį paveldą? Diskusijoje „Pasaulio litvakų talentai – kas jie šiandienos Lietuvai?“ dalyvavo teatrologė prof. Irena Veisaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, pedagogas ir publicistas Vytautas Toleikis. Moderatorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.Įrašyta Vilniaus knygų mugėje 2017 m. vasario 24 d.

„Laikausi tos absoliučiai nemodernios ir nepostmodernios minties, kad yra žodžio ir tikrovės ryšys“, – apie neplanuotus nušvitimus rašant esė pasakoja Mindaugas Kvietkauskas.Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“. Beveik tuo pačiu metu autorius buvo apdavanotas ir Broniaus Savukyno premija „už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.“Intelektuali, problemiškus kultūros klausimus svarstanti arba klajojanti teritorijomis, kur tenka kliautis ne parengtais žemėlapiais, o intuicija, Mindaugo Kvietkausko esė yra tikrai išskirtinė mūsų literatūros kontekste. Autoriui svarbi ir nutrūkusi Vaidoto Daunio linija, ne egocentriška, o kultūrai įsipareigojanti, atsakinga laikysena.Kokie gi tikrovės ir teksto susitikimai vyksta „Uosto fugoje“? Kaip turime elgtis su savo daugiatautės kultūros paveldu? Kaip puoselėti kultūros formas vartotojų visuomenėje ir trumpalaikiais projektais formuojamame akademiniame gyvenime? Ir kodėl reikia stabtelėti pažiūrėti į mėlyną rūką?

„Laikausi tos absoliučiai nemodernios ir nepostmodernios minties, kad yra žodžio ir tikrovės ryšys“, – apie neplanuotus nušvitimus rašant esė pasakoja Mindaugas Kvietkauskas.Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Mindaugo Kvietkausko esė knyga „Uosto fuga“. Beveik tuo pačiu metu autorius buvo apdavanotas ir Broniaus Savukyno premija „už platų raštijos ir kultūros istoriko akiratį, temų aktualumą bei puikų literatūrinį stilių.“Intelektuali, problemiškus kultūros klausimus svarstanti arba klajojanti teritorijomis, kur tenka kliautis ne parengtais žemėlapiais, o intuicija, Mindaugo Kvietkausko esė yra tikrai išskirtinė mūsų literatūros kontekste. Autoriui svarbi ir nutrūkusi Vaidoto Daunio linija, ne egocentriška, o kultūrai įsipareigojanti, atsakinga laikysena.Kokie gi tikrovės ir teksto susitikimai vyksta „Uosto fugoje“? Kaip turime elgtis su savo daugiatautės kultūros paveldu? Kaip puoselėti kultūros formas vartotojų visuomenėje ir trumpalaikiais projektais formuojamame akademiniame gyvenime? Ir kodėl reikia stabtelėti pažiūrėti į mėlyną rūką?

„Šiandien lietuvių literatūros negalime įsivaizduoti be nelietuviškai rašiusių Adomo Mickevičiaus ar Czesławo Miłoszo. Čia turėtume pridėti dar vieną pavardę: manau, kad Abraomas Suckeveris yra vienas didžiausių mūsų poetų“, – apie šį Vilniuje gyvenusį vieną garsiausių XX amžiaus žydų rašytojų, kurio 100-ąsias gimimo metines minime, sako literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Ar iš tiesų, kaip sakė filosofas Teodoras Adorno, po Aušvico nebegali būti poezijos? Ar meno kalba pajėgi prabilti apie didžiąsias tragedijas? Pokalbis apie poetą, kuris kūryba prabyla apie skaudžiausias gyvenimo patirtis.

„Šiandien lietuvių literatūros negalime įsivaizduoti be nelietuviškai rašiusių Adomo Mickevičiaus ar Czesławo Miłoszo. Čia turėtume pridėti dar vieną pavardę: manau, kad Abraomas Suckeveris yra vienas didžiausių mūsų poetų“, – apie šį Vilniuje gyvenusį vieną garsiausių XX amžiaus žydų rašytojų, kurio 100-ąsias gimimo metines minime, sako literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Ar iš tiesų, kaip sakė filosofas Teodoras Adorno, po Aušvico nebegali būti poezijos? Ar meno kalba pajėgi prabilti apie didžiąsias tragedijas? Pokalbis apie poetą, kuris kūryba prabyla apie skaudžiausias gyvenimo patirtis.