Podcasts about jaunosios

Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Jaunosios kartos dizainerė Urtė Katiliūtė – viena iš kelių lietuvių kūrėjų, savo kolekcijas sėkmingai pristatančių didžiosiose pasaulio mados sostinėse. Nors dažnai atrodo, kad lietuviška mados industrija per maža, kad pasiektų, tarkime, Paryžių, Urtė pabrėžia, kad galimybių tikrai netrūksta. Tiesa, tenka pripažinti ir tai, kad kultūrinis finansavimas mados kūrėjų atžvilgiu ne visuomet skirstomas sąžiningai ar įvertinant lietuviškos mados potencialą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narėmis, jaunosiomis šaulėmis Livita ir Vėjūne apie besibaigiančią vasarą, šaulių stovyklos džiaugsmus bei iššūkius ir artėjančius mokslo metus.

Bilietai į Manto ir Vitos stand up: https://bit.ly/3Jfg3Wn"Jaunosios kartos repo atlikėjas Pijus Opera vasario 25 dieną pateko į Lietuvos istoriją su neįtikėtinu rekordu - nenutrūkstama dešimties valandų repo improvizacija" Štai taip LRT aprašo mūsų svečią, kuris šiandien atvyko pas mus į studiją. Ganėtinai teminis podcastas, pakalbėjom apie repo kultūrą, apie perdetą reperio liūdesį, per sunkius prekybos centro išplanavimus ir kt.Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia šiuolaikiškai pažvelgti į Šekspyro tragediją „Karalius Lyras“. Spektaklio „L. yra S.“ režisierė, tarpdisciplininio meno kūrėja Greta Štiormer šios istorijos priešistorę atkuria per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, videomedžiagos, vaidybos sintezę. Koks tai sumanymas?Jaunosios kartos kauniečiai ne visi žino, kad tarpukariu sukurto paminklo Karo muziejaus sodelyje, šalia kurio rusena amžinoji ugnis, penkiasdešimt metų čia nebuvo. Galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys dažnai praeina pro šį atminimo ženklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, prie kurio atgimimo prisidėjo ir organizaciniais darbais, ir fiziškai rikdamas akmenis ten, kur prieš šimtą metų vyko nepriklausomybės kovos.Šį pavasarį Vilniuje filmuojami net trys lietuvių kūrėjų filmai, kuriuos jungia laisvės ir laimės paieškos. Filmavimo komandos kovą įsikurs ne tik gerai žinomose sostinės vietose, bet ir mikrorajonuose. Režisieriai būsimus žiūrovus žada nukelti į skirtingus istorinius laikotarpius - kokie tai filmai ir kodėl jiems tinkamiausia vieta – Vilnius?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką iš 1997 m. Wong Kar-wai'aus filmo „Laimingi dviese“, perteikiančią dviejų įsimylėjėlių istoriją, nomadišką gyvenimo būdą argentinietiškais skambesiais.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - kompozitorius ir atlikėjas, daugelio mums puikiai žinomų dainų autorius, Vyriausybės meno ir kultūros premijos laureatas Andrius Kulikauskas. Su muziku ir kalbamės apie kūrybą, spalvingą gyvenimą ir neblėstantį optmizmą.Ved. Gabija Narušytė

Jaunosios kartos kauniečiai ne visi žino, kad tarpukariu sukurto paminklo Karo muziejaus sodelyje, šalia kurio rusena amžinoji ugnis, penkiasdešimt metų čia nebuvo. Kaip atgimė paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“?Aktorius Paulius Kavoliūnas Klaipėdos gatvėse virsta klounu Valentinu. Anot kūrėjo, socialinė gatvės klounada nepanaikins visų psichologinių miestiesčių bėdų, bet suteiks abipusį akimirkos džiaugsmą.Profesionalusis menas regionuose – siekiamybė. Čia vyksta ne vienas profesionalaus meno festivalis. Kaip patys kultūros kūrėjai vertina tokius renginius ir kokią vertę, jų akimis, jie kuria?Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – apie moteris muzikes, įnešusias reikšmingą indėlį klasikinėje muzikoje.LRT Knygų klubo skaitytojai aptaria danų rašytojos Toves Ditlevsen kūrinį „Kopenhagos trilogija“.„Iš Kovo 11-osios nepriklausomybės akto pirmtakų, kūrėjų ir signatarų paveldėjome jų aistrą, nuoseklumą ir pasitikėjimą vienas kitu. Meilę savo žmonėms“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.„Ateitis yra dažniausiai piešiama tokia baugi ir žmogui priešiška, o mums įdomu, kiek technologijos gali būti neutralios ir vis dar pavaldžios žmogui“, – taip technologijų ir žmogaus santykį savo darbuose nagrinėja menininkų duetas „Pakui Hardware“, kurie atstovaus Lietuvai šiuolaikinio meno bienalėje Venecijoje 2024 metais.

Kaune prasideda Litvakų kultūros forumas. Diskusijose su garsiais menininkais, mokslininkais bei kultūros pasaulio atstovais bus keliami klausimai - ką šiandien reiškia būti litvaku, kaip menas gali padėti suprasti sudėtingą istoriją? Iš Kauno pasakoja Andrius Baranovas.Lietuvos meno pažinimo centre TARTLE pirmą kartą eksponuojami senieji vadovai po miestą, kurie tarsi kalbasi miesto vaizdais meno kūriniuose ir fotografijose. Parodos „Vilnius amžinai“ kuratorė dr. Laima Laučkaitė pasakoja, kad XIX amžiaus vidury, kai buvo pradėti leisti vadovai po miestą, nutiestas geležinkelis, prasidėjo ir turizmo era.Klaipėdoje Šeiko šokio teatro spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“ premjera.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas, šį kartą skirtas klasikinei muzikai ir... kavai.Jaunosios kartos teatro režisierės Eglės Švedkauskaitės spektakliai tapma tikrai teatro įvykiais - jaudinančiais ir provokuojančiais. Atmintis, beprasmybė, sovietmečio pėdsakai, senatvė - tai temos, apie kurias skaudžiai kalba kūrėja. Kokios temos yra svarbios Eglei Švedkauskaitei, kokią vietą teatras šiandien užima mūsų visuomenėje ir ką jis galėtų suteikti žmogui? Pokalbis apie teatrą ir gyvenimą - rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jaunosios kartos profesionalios muzikos atlikėjos ir pedagogės gyvena ir aktyviai koncertuoja Vilniuje ir Kaune, o Alytuje jos ugdo muzikai gabius vaikus ir jau spėjo pamilti mūsų miestą. Ateikite ir išgirskite - su ALYTAUS vardu širdyje merginos muzikuoja jums! FM99 kalbėjome su Monika Ryškute, Egle Čeponaite, Paulina Bakšaite ir Daiva Martikonyte.

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Iki vasario 1 vyks labdaros iniciatyva „Meninkai saugantys miškus“.Jaunosios kartos grafikas Linas Blažiūnas, sostinės galerijoje „Meno Niša“ pristatato savo naujausius darbus – grafinius šviesos paveikslus.Sekmadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko operos vaikams „Mamulė MŪ“ premjera.Kaip vertinama naujoJO Klaipėdos koncertų salės vadovo Tada Grabio įstaigos veiklos programa 2021 – 2026 metams?Lietuvių menininkės Laisvydės Šalčiūtės darbas „Europos pagrobimas“ įvertintas Liuksembrugo meno premija.Alytus oficialiai pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Jaunosios kartos rašytojos Anetos Anros knyga „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus” pagrįsta Holokaustą patyrusių žmonių, žydų gelbėtojų pasakojimais. Ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Jaunosios kartos kompozitorė Sonja Tofik (g. 1995) kuria paprastą, paslaptingą sintezatoriais įrašinėjamą muziką.Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Ar yra skirtumas tarp netyčinio pasinaudojimo asmens duomenimis ir tyčinio jų nutekinimo? Kur kreiptis, kai pažeidžiamas asmens privatumas ir kokia atsakomybė numatyta už neteisėtą pasinaudojimą asmens duomenimis? Kas atsako už neteisėtą pasinaudojimą asmens duomenimis, jei pats asmuo su jais elgsis neatsargiai?Ar kinta jaunosios kartos požiūris į korupciją , kiek šį ydingą reiškinį toleruos ateities Lietuvos kartos?Apie sugrįžimą į darbus po karantino, apie iššūkius darbuotojams ir darbdaviams.Laidoje dalyvauja: Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas, advokatė , advokatų kontoros HITUS Legal partnerė, darbo teisės ir ginčų ekspertė Rūta DidikėVed. Artūras Matusas

Spalio 23 d. prasidėjo XXIII Tarptautinis akordeono festivalis, kuris, organizatorių teigimu, pristato įdomiausias akordeono meno aktualijas. Visą mėnesį vyksiantys renginiai pilni veržlių, novatoriškų atlikėjų ir įvairaus profilio programų. Apie tai pasakoja festivalio meno vadovas, akordeonininkas Raimondas Sviackevičius.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie vieno ryškiausių šių dienų amerikiečių nepriklausomo kino režisieriaus Jimo Jarmuscho mėgavimąsi muzika, jos istorija, instrumentais ir paties muzikavimą besitęsiantį nuo 9-ojo dešimtmečio iki garso takelių įrašų jo paties filmams.Jaunosios kartos kompozitorė Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė reiškiasi skirtinguose kūrybos baruose: akademinėje, populiariojoje bei taikomojoje kūryboje. Pasak kūrėjos, muzikoje svarbiausi – dialogas, diskusija, kontaktas su žmogaus prigimtimi, gebėjimas atrasti intymią ir unikalią kalbą, išgyventi šiandieną ir viską pamiršti, o kartais iš naujo prisiminti. „Man kūryba – viskas apie žmones. Kiekviename kūrinyje savo muzikiniu balsu kaskart kreipiuosi į klausytojus“ – sako menininkė, šiuo metu su Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademija kurianti naują baletą vaikams „Kai prabunda žaislai“. Igno Gudelevičiaus pokalbis su kompozitore Silvija Miliūnaite-Bliūdžiuviene.Prieš kelerius metus pasirodęs Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ sukėlė tikrą ažiotažą, o šiais metais pasirodo ir naujas rašytojo kūrinys, kuris nebus pirmojo bestselerio tąsa, bet sąšaukų, panašu, turės. Visai neseniai po daugybės atidėliojimų pasirodė ir romano „Remyga“ pagrindu parašytos pjesės inscenizacija, kurią režisavo Oskaras Koršunovas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie bestselerius, kūrybą, Šiaulius, muziką ir visą kitą kalbamės su R. Kmita.Ved. Marius Eidukonis ir Rasa Murauskaitė

Jaunosios kartos profesionali kompozitorė Monika Zenkevičiūtė LRT OPUS eteryje papasakojo apie savo elektroninės muzikos projektą Monikaze, melomanų pastebėtą ir palankiai įvertintą albumą, būsimą koncertą, pirmąjį kartą prie didžėjaus pulto, svajonę parašyti kūrinį orkestrui ir elektronikai. Kalbino Inga Ramoškaitė.

„Karštos kėdės“ su prof. Vytautu Ališausku ir komunikacijos ekspertu Aidu Puklevičiumi.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre artėja premjera. Jaunosios kartos teatro režisierius Augustas Gornatkevičius stato spektaklį „Kelionė į Edeną“ pagal lietuvių autoriaus Tomo Šinkariuko kelio pjesę.„Birutės parko diena bus dedikuota Palangos kurorto istorijai, nes prieš110 metų Palangai suteiktos kurorto teisės, prieš 120 metų pirmą kartą viešai suvaidintas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Ir tai dar ne visos sukaktys“, – pasakojo žurnalistas Česlovas Burba. Kultūra spaudos puslapiuose.Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerija Kaune kviečia į atnaujinto Jurgio Mačiūno FLUKSUS kabineto atidarymą. Ekspozicijos autorė Eglė Komkaitė atskleis, koks biznio planas šovė į galvą J. Mačiūnui 1960 metais ir kokį vaidmenį jame užima konservų dėžutės.„Knyga – apie dviejų protingų skirtingo amžiaus vyrų draugystę, kurie kvailai tiki, kad Žemė yra plokščia ir ieško to įrodymų. Paradoksalu, tačiau jie daug protingesni nei jų aplinka. Šiame kontekste nagrinėjamas klausimas, kas iš tiesų yra protinga ir kas kvaila, ir ar galima į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti.“ Paulius Senūta apie savo pirmąjį romaną „Sfera“ („Baltos lankos“).„Klasikos enciklopedija“: Francis Ford Coppola – JAV režisierius, prodiuseris ir scenaristas.Ved. Laima Ragėnienė.

Jaunosios kartos režisierius Mantas Jančiauskas. Dokumentinis teatras.Laidos ved. Arūnas Peškaitis.

Jaunosios kartos kompozitorė Marija Paškevičiūtė pasakoja apie choreografo Martyno Rimeikio baletui „Dienos, minutės“ sukurtą elektroninę muziką. Anot Marijos, muzikoje ji panaudojo įvairių aplinkos garsų bei elektroniškai modifikuoto trimito įrašus, o mušamųjų funkcijas atlieka po Vilniaus Šilo tiltu įrašyto metalo bildesio transformacijos. Klausėmės ir Marijos parinktos kitų kūrėjų muzikos, o kodėl ją grojome, Marija turi paaiškinimą. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Jaunosios kartos menininkė – satyrikė Jolita Vaitkutė.

„Festivalyje atskleisime animacinio kino galimybių įvairovę ir perspektyvas, demonstruojami filmai perteiks rimtas situacijas ir opias problemas“, – teigia nekomercinę pasaulinę animaciją pristatančio tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ direktorius, režisierius Valentas Aškinis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia dvi naujas knygas: amerikiečių rašytojo Jeffrey Eugenides debiutinės knygos, išverstos į daugiau nei 30 kalbų, „Jaunosios savižudės“ antrąjį pataisytą leidimą ir vienos žymiausių vyresniosios kartos Naujosios Zelandijos autorių Joy Cowley pirmąjį vertimą į lietuvių kalbą, trumpųjų pasakų rinkinį „Gyvatė ir Driežas”.Sukanka 100 metų, kai buvo pasirašytas ir išplatintas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pareiškimas – Tilžės aktas. Apie Mažąją Lietuvą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Migelį de Servantesą.Ved. Viktoras Paulavičius.

„Festivalyje atskleisime animacinio kino galimybių įvairovę ir perspektyvas, demonstruojami filmai perteiks rimtas situacijas ir opias problemas“, – teigia nekomercinę pasaulinę animaciją pristatančio tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ direktorius, režisierius Valentas Aškinis.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistė Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia dvi naujas knygas: amerikiečių rašytojo Jeffrey Eugenides debiutinės knygos, išverstos į daugiau nei 30 kalbų, „Jaunosios savižudės“ antrąjį pataisytą leidimą ir vienos žymiausių vyresniosios kartos Naujosios Zelandijos autorių Joy Cowley pirmąjį vertimą į lietuvių kalbą, trumpųjų pasakų rinkinį „Gyvatė ir Driežas”.Sukanka 100 metų, kai buvo pasirašytas ir išplatintas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pareiškimas – Tilžės aktas. Apie Mažąją Lietuvą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Migelį de Servantesą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Jaunosios kartos poetas Mantas Balakauskas kol kas yra dar tik vienos knygos autorius. Rinkinys vadinasi „Roma“, išėjo 2016 m. Leidėjai knygos pavadinimą aiškina taip: „Knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.“Drauge su Mantu Balakausku pasklaidykime jo knygą „Roma“.

Jaunosios kartos poetas Mantas Balakauskas kol kas yra dar tik vienos knygos autorius. Rinkinys vadinasi „Roma“, išėjo 2016 m. Leidėjai knygos pavadinimą aiškina taip: „Knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.“Drauge su Mantu Balakausku pasklaidykime jo knygą „Roma“.

Jaunosios kartos poetė Dovilė Bagdonaitė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamą pirmosios knygos konkursą, ir 2016 metais buvo išleistas jos poezijos rinkinys „Mėlynojo banginio širdis“. Eilėraščių temos įvairios – menas, jausmai, kūnas, savasties paieškos, aplinkos atspindžiai. Poezija drąsi, jaunatviška, su žaismės ir ironijos blyksniais. Paklausykime Dovilės Bagdonaitės skaitymų iš pirmosios knygos „Mėlynojo banginio širdis“.

Jaunosios kartos poetė Dovilė Bagdonaitė laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamą pirmosios knygos konkursą, ir 2016 metais buvo išleistas jos poezijos rinkinys „Mėlynojo banginio širdis“. Eilėraščių temos įvairios – menas, jausmai, kūnas, savasties paieškos, aplinkos atspindžiai. Poezija drąsi, jaunatviška, su žaismės ir ironijos blyksniais. Paklausykime Dovilės Bagdonaitės skaitymų iš pirmosios knygos „Mėlynojo banginio širdis“.

Jaunosios kartos poetė Jurgita Jasponytė skaito eilėraščius iš savo pirmosios knygos „Šaltupė“, išėjusios 2014 m.

Jaunosios kartos poetas Mindaugas Nastaravičius paskaitė keletą eikėraščių iš savo rinikinio „Mo“, išėjusio 2014 m.

Istoriko Tomo Baranausko paskaita „Lietuvos valstybės ištakos“. Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir visų pripažinto atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į šį klausimą bandė atsakyti ne viena istorikų karta, bet šaltinių trūkumas ir stereotipais virtę spėliojimai trukdo objektyviai pažvelgti į faktų visumą. Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 m. išleistoje knygoje ir sulaukusi nemažo dėmesio Lietuvoje ir užsienyje, istorikų bei archeologų diskusijų. Pripažįstant duomenų apie Lietuvos vidaus raidą trūkumą, siūloma atkreipti dėmesį į geriausiai dokumentuotą Lietuvos valstybės išorinio reiškimosi aspektą - karo žygius. Taip pat kritiškai analizuojami argumentai, kuriais remiama nuomonė, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas. Daroma išvada, kad ši nuomonė yra stereotipinė ir nepagrįsta tvirtesniais argumentais.

Istoriko Tomo Baranausko paskaita „Lietuvos valstybės ištakos“. Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir visų pripažinto atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į šį klausimą bandė atsakyti ne viena istorikų karta, bet šaltinių trūkumas ir stereotipais virtę spėliojimai trukdo objektyviai pažvelgti į faktų visumą. Jaunosios kartos istoriko T. Baranausko paskaitoje pristatoma koncepcija apie Lietuvos valstybės ištakas, autoriaus suformuluota 2000 m. išleistoje knygoje ir sulaukusi nemažo dėmesio Lietuvoje ir užsienyje, istorikų bei archeologų diskusijų. Pripažįstant duomenų apie Lietuvos vidaus raidą trūkumą, siūloma atkreipti dėmesį į geriausiai dokumentuotą Lietuvos valstybės išorinio reiškimosi aspektą - karo žygius. Taip pat kritiškai analizuojami argumentai, kuriais remiama nuomonė, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas. Daroma išvada, kad ši nuomonė yra stereotipinė ir nepagrįsta tvirtesniais argumentais.