Podcasts about nemun

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vasarą kauniečiai kviečiami iškylauti prie upių. Šią idėją populiarina jau penktus metus skaičiuojantis projektas „Piešiame Nemuną“.Šeštą kartą Lietuvoje rengiamos Europos archeologijos dienos.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Maggie OʹFarrell romaną „Santuokos portretas“ ir Annie Lyons romaną „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“.Eišiškėse vyks X Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Auksinė Šalčios juosta“.Kokią kino prasmę karo kontekste mato kūrėjai? Pokalbis su režisiere Giedre Beinoriūte, grįžusia iš festivalio „Docudays UA“.Klaipėdos kūrėjai jau trečius metus atveria savo dirbtuves, kviesdami miestiečius patirti kūrybos kaitrą iš vidaus.Lietuvoje startuoja kylančių prodiuserių mokymų programą „Up!“.Vilnius virsta gyva meno galerija po atviru dangumi. Mieste vyks Tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės dalis – interaktyvus Dailės festivalis.Festivalis „Koncertai Burmistrui“ Merkinėje pradeda jau trečiąjį sezoną.Ved. Marius Eidukonis

Birštone planuojama statyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną, kuris ne tik sujungs du krantus, bet ir taps svarbia regiono gamtinės bei kultūrinės aplinkos dalimi. Šis projektas yra itin svarbus Birštono gyventojams ir poilsiautojams, siekiant pagerinti susisiekimą ir pasiekti gamtinius objektus. Apie tai kalbame su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene ir Birštono vyriausiuoju architektu Mantu Michaliunjo.

Vytė Nemunėlis. „Meškiukas Rudnosiukas“. Skaito aktorius Giedrius Savickas.

Lietuvos mokslo bendruomenė siūlo peržiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, sukurtą dar 1995 metais, ir iš jo išbraukti Nerį bei dar laivybai nepritaikytą Nemuno dalį. Mokslininkai sako, jog įrengiant laivaikelius, upėms būtų padaryta didžiulė žala, o kokia būtų ekonominė nauda - nėra aišku.Atsakingos institucijos neskuba imtis sąrašo ir užverti durų laivybai jai dar nepritaikytose upėse. Jos teigia, jog į klausimus atsakys poveikio aplinkai vertinimas, tačiau kolkas tam reikalingo finansavimo nenumatoma skirti.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVSTT nuotraukoje - Saidės rėva

Kovo 11-osios rytą Kaune į žygį „11 Kauno tiltų“ patrauks keli šimtai žmonių. Dalyviai praeis 11 Kauno tiltų, kertančių didžiausias Lietuvos upes: Nemuną ir Nerį bei pasimėgaus įspūdingais pakrančių vaizdais.Šiauliuose jau 11 kartą surengtas chorų festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai Didždvario gimnazijos iniciatyva. Festivalyje dalyvauja pirmų gimnazijos klasių mokinių, kurie atlieka lietuvių liaudies dainas.Kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį minės skirtingi Lietuvos miestai ir pasaulio šalys?Kaip per pastaruosius dešimtmečius kito Lietuvos istorijos naratyvas, ir kaip šie pokyčiai atsispindi istorijos mokyme mūsų mokyklose?Kaip per pastaruosius 35 metus kito svarbių Lietuvai įvykių fotografavimas, ir kaip skirtingų kartų fotografai mato ir fiksuoja valstybingumo renginius bei visuomenės nuotaikas?Ved. Justė Luščinskytė

Aplinkos ministerija įtaria, kad užpernai rugsėjį Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) atliekant Nemuno valymo darbus Alytuje iš tiesų upė buvo gilinama.

Atsiminimais įžiebiama pergalės šviesa: ūkininko iš Panevėžio rajono Kazio Matuzevičiaus atsiminimai apie 1991 metų sausio įvykius.Regionuose populiarėja bendruomenių verslai: Kelmės rajone Žanas Talandis gamina produktus iš pieno, Tauragės rajone Pagramančio bendruomenė bendradarbiauja su regioniniu parku, Šakviečio bendruomenė įkūrė reklamos agentūrą.Medžio meistras Vydas Vareika į Vabalninką, Biržų rajone, kviečia apžiūrėti ne tik savo kurtų medinių šaukštų, Užgavėnių kaukių ir skulptūrų ekspoziciją. Prieš daugiau nei dešimtmetį istoriniame pastate su kitais bendraminčiais įkūrė Vabalninko bendruomenės namus, kuriuose dabar netrūksta nei edukacijų, nei idėjų, nei energijos naujiems užmojams įgyvendinti.Verta žinoti. Kauno marių regioninio parko patarėja Nijolė Eidukaitienė pasakoja, kad užtvenkiant Nemuną, dabartinių Kauno marių dugne buvo nugriauta 700-ai sodybų. Šiuo metu išlikę vos trys perkelti pastatai, tačiau dugniečių istorija puoslėjama dainomis ir išlikusiomis legendomis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Daug rinkėjų, o ir patys politikai, tik prieš pat rinkimus suvokė, kad šį kartą laimėtojai vienmandatėse rinkimų apygardose bus skaičiuojami šiek tiek kitaip nei anksčiau. Apie pasikeitusią tvarką išsamiau papasakos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina PetronienėTautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatė į Seimą Irma Gajauskaitė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragino į rengiamus paskutinius Seimo rinkimų debatus atvykti su beisbolo lazdomis, šakėmis, dalgiais ir juos panaudoti „susidorojimui“. Policija jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių kurstymo.Lietuva tęsia pasienio ruožo su Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugos stiprinimą. Ant prieš dešimtmetį pastatyto tilto per Nemuną, jungiančio Panemunę ir Tilžės miestą, įrengti drakono dantys. Kiek anksčiau kontrmobilumo priemonės įrengtos ir ant Karalienės Luizės tilto.Dalis Vilniaus Kalnėnų gyventojų skundžiasi, kad vis dar neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandens ir nuotekų tinklų.Ved. Liepa Želnienė

Pasienyje su Rusija, ties Rambyno – Dubkų pasienio punktu, vedančiu į Kaliningrado sritį, ant tilto per Nemuną, įrengti gynybiniai įtvirtinimai. Kiek anksčiau fortifikacijos buvo pastatytos ir ant Karalienės Luizės tilto. Žadama, kad pasienio su Rusija gynybos stiprinimui ateityje bus skiriamas ir dar didesnis dėmesys.Prie Floridos artėjantis superuragnas Miltonas koreguoja Amerikos prezidento planus. Džo Baidenas atšaukė planuotą kelionę į Vokietiją, kad galėtų asmeniškai koordinuoti pasirengimą stichijai. Į Europą nevyks ir Amerikos valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Jungtinių Valstijų lyderiai ketino savaitgalį dalyvauti Ramšteino grupės susitikime Vokietijoje, bei aptarti paramą Ukrainai.Ekspertai sako, kad didelė Lietuvos vyrų dalis vis dar renkasi netinkamą krizių įveikimo būdą – alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Neretai tokie vyrai pasižymi agresyviu elgesiu. Temai aptarti Seime vyksta konferencija.Izraelis plečia karinę operaciją Libane. Dėl gresiančių naujų smūgių, evakuotis nurodyta ketvirtadaliui šalies gyventojų. Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pagrasino Libaną paversti antru Gazos ruožu, jeigu šalis neatsiribos nuo grupuotės Hesbolah.Ved. Andrius Kavaliauskas

22 metų ugniagesys gelbėtojas iš Alytaus Airydas Balynas per 7 dienas baidare perplaukė Nemuną nuo Druskininkų iki Kuršių marių. Iš viso vaikinas įveikė beveik 435 km. Kaip atrodo toks plaukimas?Kiek Lietuvos žmonėms įdomūs Europos Parlamento rinkimai ir ar jie ketina juose atiduoti savo balsą?Ar gali moterys su intelekto negalia kurti šeimą ir susilaukti vaikų? Naujausios apklausos duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad moterų su intelekto negalia nėštumą galima nutraukti be jų sutikimo, o daugumos požiūriu joms apskritai nevalia gimdyti.Ved. Edvardas Kubilius

Jungtinės Valstijos ruošiasi galimai Irano atakai, dėl jos perspėtas ir Izraelis. Nuogąstaujama, kad tai gali įplieksti dar didesnio masto regioninį karą Artimuosiuose Rytuose.Lietuvos policija pradeda patruliavimo motociklais sezoną, tai paminėdama ir Saugaus eismo dieną. Į kelius vėl grįžtant įvairiausioms transporto priemonėms, prisiminsime svarbiausias saugaus eismo taisykles.Birštonas turi ambicingą planą–per trejus metus pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nemuną.Istorinis karaliaus Karolio III sprendimas–visuomenei atverti dalį iki šiol privačiomis laikytų karališkų erdvių Bakingemo rūmuose ir Balmoralio pilyje Škotijoje.Ved. Guoda Pečiulytė

Kvietkų medžiotojų būrelio narys Julius Daunys pasakoja, kaip jo draugas, žvejodamas ant Nemunėlio kranto, neseniai sulaukė viešnios - užsižiopsojusi meška pati išsigando sutikusi žmogų. Kas bėgo pirmas - žvejys ar meška? O šiaip, sakoma, jei sutikai mešką miške - garsiai rėk ar dainuok..VDU Miškų fakulteto Medžioklėtyros vadovas Artūras Kibiša sako, kad gamtoje esančių gyvūnų biologijos, ekologijos tyrimama anksčiau užteko žiūronų, daug ką galėjome sužinoti pagal pėdas ar kitas veiklos žymes. Šiandien tyrimams padeda prie gyvūnų pritaisyti siųstuvėliai.Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas aiškina, kodėl pelkių atkūrimas jau tampa ir mūsų politinių priemonių įgyvendinimo dalimi. Kada pamatysime, kas iš to gavosi, kaip atkurtos pelkės gyvenimas bus stebimas?Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Spaudos apžvalga.Vilniaus rotušėje atidaryta skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Vilniaus erdvėlaikis. Pradedant Žirmūnais“. Parodoje eksponuojami piešiniai, akvarelės nukelia į menininko jaunystės Vilnių. Kuo jis svarbus? Pasakoja kolegė Inesa Rinkevičiūtė.XIII a. Klaipėdos kuršių kario archeologinis-rekonstrukcinis eksperimentasIstorinis bėgimas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ tęsiasi: bėgikai tvirtina – tai dar viena proga palaikyti brolišką tautą.Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Tauragė minės su grandiozine istorine inscenizacija Taurų parke. „Skalvių pilies užėmimas“ – tai kryžiuočių ir lietuvių mūšių faktais paremta istorija, nukelsianti į viduramžius, palei Nemuną vykusių lietuvių genčių ir kryžiuočių kovų laikus.Prie Valdovų rūmų bus pastatyta šiuolaikinė Triumfo arka, per Senamiestį žygiuos iškilminga Triumfo eisena.Šiemet festivalis „N žemė“ liepos 6–14 dienomis pulsuos ne tik Nidoje, bet keliaus ir per mažąsias Neringos gyvenvietes – Juodkrantę, Pervalką ir Preilą. Devynios dienos – devyni unikalūs renginiai.Prasideda tinklalaidė „Savas miestas“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žada griežtą valstybės atsaką šalyje sprendžiant su korupcija susijusias problemas. Savaitgalį Ukrainoje sulaikytas ir iš pareigų atleistas infrastruktūros viceministras Vasylis Lozinskis, įtariamas paėmęs 400-ų tūkstančių dolerių vertės kyšį. Teisėsauga įtaria, kad jis dalyvavo nusikalstamoje schemoje perkant elektros generatorius mažmeninės prekybos parduotuvėse.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu lankosi Lenkijoje, kur su šios šalies vadovu Andžejumi Duda aptars regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimus.Aplinkosaugininkai aiškinasi kaip į Nemuną ties Kaunu pateko teršalai.Šeimos ūkiai skelbia, kad šeimos ūkiai nyksta, smuklūs ūkininkai neišgyvena pabrangus elektrai, trąšoms, kurui ir sumažėjus jų produkcijos supirkimo kainoms. Šiandien situacija yra grėsminga – per tris dešimtmečius prarasta apie 50 procentų šeimos ūkių. Todėl Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovai šiandien bandys Prezidentui Gitanui Nausėdai įteikti sausio 19 dienos Plungėje priimtą rezoliuciją šeimos ūkiams gelbėti.Vilniaus 700-mečio proga įvairiose miesto erdvėse pirmą kartą vyks tarptautinė Vilniaus performanso meno bienalė.Ved. Darius Matas

Vakaro pasaka. Vytė Nemunėlis. „Meškiukas Rudnosiukas“

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Įkalinimas iki gyvos galvos – tokia griežčiausia bausmė gresia motinai, kuri kartu su sunkia autizmo forma sergančiu vaiku nuo tilto šoko į Nemuną. Autizmo paliestų šeimų bendruomenė sako, kad atsakomybę šioje istorijoje turi prisiimti valstybė, nesuteikusi pagalbos į krizinę situaciją patekusiai moteriai. Kaip padėti raidos sutrikimų turinčius vaikus auginantiems tėvams, kad jie nesijaustų palikti kapanotis vieni? Apie tai diskutuoja Seimo narė, minima kaip kandidatė į socialinės apsaugos ministres, konservatorė Monika Navickienė, Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse.Ved. Rasa Tapinienė

Lietuvoje kasmet nustatoma nuo 40 iki 100 nesaugių žaislų rūšių. Tokie žaislai gali kelti grėsmę vaikų sveikatai, o kai kada – ir gyvybei dėl netinkamos konstrukcijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog vyresnio amžiaus vaikams perkami žaislai gali būti pavojingi jaunesniems. Pasakojimą parengė Zenonas Gipiškis ir Gabrielius Grubinskas.Ar iš tiesų esame saugūs masiniuose renginiuose?Trakų – kultūros sostinės – renginių organizatorius, Trakų kultūros rūmų vadovas Edvardas Keizikas, Klaipėdos kultūros centro ,,Žvejų rūmai" direktorius Alvydas Lenkauskas ir Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.Kartu su atkeliavusiu rudeniu prasidėjo ir paukščių migracija. Ventės rago ornitologams šis laikotarpis – pats darbymetis. Čia per parą sužieduojama tūkstančiai paukščių. Mokslininkai taip pat atlieka ir jų kraujo tyrimus, kurių rezultatai rodo, jog daugelis paukščių šalyje – turi parazitų bei įvairiausių ligų. Ventės rage lankėsi Paulius Selezniovas.Nepaisant šiltų rugsėjo dienų, pastebimas susirgimų peršalimo ligomis augimas. Kaip saugoti save ir aplinkinius nuo peršalimo ligų ir neplatinti virusų. Pataria Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.Studijoje Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.Šiandien į Nemuną bus nuleistas Kauno rajono savivaldybės keleivinis katamaranas „Zapyškis“. Katamaranas pradės kelionę Vidaus vandens kelių direkcijos uoste. Pasiekęs Zapyškio prieplauką, jis bus pristatytas bendruomenei ir žurnalistams. Išsamiau apie tai – Kauno rajono turizmo ir informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Ryto garsai. Ved. Gabija Narušytė

Ar kinta partijų, politikų ir institucijų reitingai? Ką skelbia naujausią visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa? Šiandien, Pasaulinę tvarkymosi dieną, Lietuva pirmą kartą dalyvauja tarptautinėje upių valymo iniciatyvoje. Žmonės buvo kviečiami prisidėti valant Nemuną ir Nerį. Upių valymo akcijos tuo pat metu šiemet vyksta 15-oje Europos šalių. Vilniuje šiandien prasideda aukščiausio lygio pasaulio dronų varžybų taurės etapas. Tai pirmos tokio lygio dronų lenktynės Lietuvoje. Asta Kažukauskienė domisi kiek sveria moksleivių kuprinės. Vedėjas Artūras Matusas.

Šiandien – Atvelykis.Ortodoksai visame pasaulyje ir Lietuvoje švenčia Velykas, kurios pagal Julijaus kalendorių dažniausiai būna vėliau, negu Vakarų krikščionių. Patikslintos želdinių veisimo taisyklės sklypų savininkams padės išvengti tarpusavio ginčų. Regionuose populiarėja mobiliojo laiškininko paslauga.Šiandien Ispanijoje vyksta rinkimai į šalies Kongresą. Tęsiantis politiniam nestabilumui, tai tretieji rinkimai per trejus su puse metų.Vilkijos keltas „Vilkynė“ – upinis motorinis keltas per Nemuną.Takas per pelkę Joniškio rajone Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje dar pailgėjo. Sportas. Ved. Česlovas Burba.

„Panemunė miršta“, – sako mažiausio Lietuvos miesto gyventojai, kurių dalis per Nemuną vis eina į Rusiją nusipirkti pigesnių cigarečių, alkoholio ir vaistų. Kokios Panemunės žmonių bei sieną saugančių Pagėgių pasieniečių aktualijos?Vilniečiai vis dar skundžiasi, kad ne visur laiku išvežamos jų šiukšlės, nors praėjo pusmetis, kai sostinėje buvo pertvarkyta atliekų tvarkymo sistema. Kiek ji pasiteisino?Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo darželius priimti vaikus, jeigu jie tik sloguoja ir kosėja. Kas ir kaip aiškinsis, kad vaikai tikrai neserga ir kad jie tikrai neužkrės kitų vaikų bei darželio darbuotojų?Ved. Edvardas Kubilius.

LRT RADIJO kelionės po Lietuvą: tiesioginė transliacija iš Nemunėlio Radviliškio.Kodėl Lietuvos miestelyje jo gyventojai tarpusavyje kalbasi latviškai? Koks gyvenimas Lietuvos ir Latvijos pasienyje?Apie gyvenimą čia pasakos miestelio gyventojai.Vedėjai Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

LRT RADIJO kelionės po Lietuvą: tiesioginė transliacija iš Nemunėlio Radviliškio.Kodėl Lietuvos miestelyje jo gyventojai tarpusavyje kalbasi latviškai? Koks gyvenimas Lietuvos ir Latvijos pasienyje?Apie gyvenimą čia pasakos miestelio gyventojai.Vedėjai Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

Vytės Nemunėlio poemėlė „Meškiukas Rudnosiukas“. Skaito aktorius Giedrius Savickas.

Vytės Nemunėlio poemėlė „Meškiukas Rudnosiukas“. Skaito aktorius Giedrius Savickas.

Jei norime daugiau sužinoti apie Alytaus miesto istoriją, apsilankykime Alytaus kraštotyros muziejuje. Jei norime pasigrožėti gamta, tinkamiausia vieta pasivaikščioti yra palei Nemuną prie Baltosios rožės dviratininkų ir pėsčiųjų tilto.Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkas Artūras Balčiūnas, Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus rinkinių saugotoja Vilmantė Prusevičienė ir Alytaus kultūros, istorijos paveldo išsaugojimo entuziastas Deividas Pinkevičius.

Jei norime daugiau sužinoti apie Alytaus miesto istoriją, apsilankykime Alytaus kraštotyros muziejuje. Jei norime pasigrožėti gamta, tinkamiausia vieta pasivaikščioti yra palei Nemuną prie Baltosios rožės dviratininkų ir pėsčiųjų tilto.Apie Alytų ir jo apylinkes pasakos Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, archeologijos ekspozicijos Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė ir muziejininkas Artūras Balčiūnas, Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus rinkinių saugotoja Vilmantė Prusevičienė ir Alytaus kultūros, istorijos paveldo išsaugojimo entuziastas Deividas Pinkevičius.

Tvarkomos bažnyčios prieš popiežiaus vizitą. „Kauno vandenys“ į Nemuną išleido teršalų už 4 mln. eurų. Ant seklumos užplaukęs laivas po kelių dienų išlaisvintas.Buvęs JAV prezidentas B.Obama įspėja dėl socialinių tinklų keliamų pavojų.Radijo metų žmogus – prof. R.Kėvalas.

Tvarkomos bažnyčios prieš popiežiaus vizitą. „Kauno vandenys“ į Nemuną išleido teršalų už 4 mln. eurų. Ant seklumos užplaukęs laivas po kelių dienų išlaisvintas.Buvęs JAV prezidentas B.Obama įspėja dėl socialinių tinklų keliamų pavojų.Radijo metų žmogus – prof. R.Kėvalas.

Kas nenorėtų pamatysi užgimstančios upės ištakų? Žygeivių pamėgtoji Verknė driekiasi per Trakų ir Prienų rajonus ir įteka į Nemuną. Jos versmės prasideda Galaverknio kaime.Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei norime išsaugoti Baltijos jūrą – turime rūpintis ištakomis, šaltiniais ir upeliais.“ Archeologas Vykintas Vaitkevičius pažymi, kad tai baltiškojo periodo svarbos šventovė. O kultūrologė Rita Balsevičiūtė pasakoja apie Verknės ištakų mitologinę reikšmę.

Kas nenorėtų pamatysi užgimstančios upės ištakų? Žygeivių pamėgtoji Verknė driekiasi per Trakų ir Prienų rajonus ir įteka į Nemuną. Jos versmės prasideda Galaverknio kaime.Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius sako: „Jei norime išsaugoti Baltijos jūrą – turime rūpintis ištakomis, šaltiniais ir upeliais.“ Archeologas Vykintas Vaitkevičius pažymi, kad tai baltiškojo periodo svarbos šventovė. O kultūrologė Rita Balsevičiūtė pasakoja apie Verknės ištakų mitologinę reikšmę.

„Lietuvoje dar labai retos ekskursijos su žirgais pradedantiesiems. Dažniausiai reikalaujama bent minimalių jojimo pagrindų. Mudu su vyru Pauliumi nusprendėme padėti žmonėms labiau pažinti žirgus, juos pamilti ir puikiai praleisti laiką gamtoje, jodinėjant Nemuno kilpų regioniniame parke“, – pasakoja žirgų trenerė, sportininkė Tatjana Gavrilčik.Žirgynas „Žygiai žirgais“ yra Prienų rajone Naravų kaime Nemuno kilpų regioniniame parke. Jį supa Prienų šilas ir nuostabios Nemuno vingių pakrantės. Jojant žirgu Prienų šilu Nemuno pakrantėmis, sustojant Giraitiškių poilsiavietėje, grožintis Škėvonių atodanga, su žirgu braidant po Nemuną ir galiausiai įkopiant į Naravų piliakalnį ir iš viršaus apžvelgiant Nemuno kilpas, apima nepaaiškinamas ilgesys Lietuvos senovei. Tada įvertini, kad mes vis dar turime galimybę džiaugtis natūralia, civilizacijos nenualinta gamta.Žygyje ant žirgo po Nemuno kilpų regioninį parką lydi ir pasakoja Tatjana Gavrilčik ir Paulius Šulcas.

„Lietuvoje dar labai retos ekskursijos su žirgais pradedantiesiems. Dažniausiai reikalaujama bent minimalių jojimo pagrindų. Mudu su vyru Pauliumi nusprendėme padėti žmonėms labiau pažinti žirgus, juos pamilti ir puikiai praleisti laiką gamtoje, jodinėjant Nemuno kilpų regioniniame parke“, – pasakoja žirgų trenerė, sportininkė Tatjana Gavrilčik.Žirgynas „Žygiai žirgais“ yra Prienų rajone Naravų kaime Nemuno kilpų regioniniame parke. Jį supa Prienų šilas ir nuostabios Nemuno vingių pakrantės. Jojant žirgu Prienų šilu Nemuno pakrantėmis, sustojant Giraitiškių poilsiavietėje, grožintis Škėvonių atodanga, su žirgu braidant po Nemuną ir galiausiai įkopiant į Naravų piliakalnį ir iš viršaus apžvelgiant Nemuno kilpas, apima nepaaiškinamas ilgesys Lietuvos senovei. Tada įvertini, kad mes vis dar turime galimybę džiaugtis natūralia, civilizacijos nenualinta gamta.Žygyje ant žirgo po Nemuno kilpų regioninį parką lydi ir pasakoja Tatjana Gavrilčik ir Paulius Šulcas.

Ar žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje. Kažkada girias skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį tekantis į Nemuną. Ir kaip galvą besuktum, tenka su automobiliu iš namo kiemo važiuoti upeliu iki kelio.Plokščiai garsėja ne tik upės gatve. Čia taikos teisėju dirbo žinomas visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas, kuris traukė žinomus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjus. Kalbininkas Jonas Jablonskis sakė, kad didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje. „ Jei ne P. Kraučiūnas, mūsų Plokščius mažai kas Lietuvoje žinotų“, – sakė kraštotyrininkas mokytojas Vytautas Valunta.Manoma, kad net V. Kudirka ilsėdamasis Plokščiuose ant garsiųjų akmenų parašė Tautinę giesmę. Miesteliui neabejingi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, tautodailininkas Zigmas Sederevičius Plokščius išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis. Svečiai mėgsta aplankyti Šventaduobę, kur pastatytas savitas lurdas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir poezijos bei kiti kultūriniai renginiai.Pažintiniu taku po Plokščius vedžioja ir pasakoja Panemunių regioninio parko kultūrologė Daiva Mozūraitienė, bendrausime su parko direktoriumi Viktoru Ganusausku, Plokščių miestelio seniūne Laimute Miliūniene ir tautodailininku Zigmu Sederevičiumi.

Ar žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje. Kažkada girias skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį tekantis į Nemuną. Ir kaip galvą besuktum, tenka su automobiliu iš namo kiemo važiuoti upeliu iki kelio.Plokščiai garsėja ne tik upės gatve. Čia taikos teisėju dirbo žinomas visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas, kuris traukė žinomus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjus. Kalbininkas Jonas Jablonskis sakė, kad didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje. „ Jei ne P. Kraučiūnas, mūsų Plokščius mažai kas Lietuvoje žinotų“, – sakė kraštotyrininkas mokytojas Vytautas Valunta.Manoma, kad net V. Kudirka ilsėdamasis Plokščiuose ant garsiųjų akmenų parašė Tautinę giesmę. Miesteliui neabejingi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, tautodailininkas Zigmas Sederevičius Plokščius išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis. Svečiai mėgsta aplankyti Šventaduobę, kur pastatytas savitas lurdas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir poezijos bei kiti kultūriniai renginiai.Pažintiniu taku po Plokščius vedžioja ir pasakoja Panemunių regioninio parko kultūrologė Daiva Mozūraitienė, bendrausime su parko direktoriumi Viktoru Ganusausku, Plokščių miestelio seniūne Laimute Miliūniene ir tautodailininku Zigmu Sederevičiumi.

Gelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant parko takais nutinka patys netikėčiausi dalykai.Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke gausu ir kitų retų medžių, tai – europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, juodoji pušis, Veimutinė pušis, Krymo liepa, rausvažiedis kaštonas ir kt. Parke yra aikštelė, iš kurios į aštuonias pasaulio kryptis taisyklingai išsidėsčiusios proskynos. Ši vieta vadinama ŽVAIGŽDE. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per medžiokles čia pietaudavo. Taip pat galima rasti Velnio kalną, aukščiausią Sūduvos eglės kelmą, pasigrožėti Nemuno lankomis ir Panemunės pilimi kitapus Nemuno.Gelgaudiškio dvaro parkas kupinas paslapčių ir atrakcijų. Niekada nežinai ką sutiksi. Jei girdi rago garsą – lauk susitikimo su medžiotojais.Gelgaudiškio dvaro parko takais vedžioja ir pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilipaitis, po dvaro rūmus – Diana Šležienė.

Gelgaudiškio dvaras yra Šakių rajone, Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto. Tai stambus ir vienas originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių. Jį sudaro rūmai, ūkiniai pastatai ir angliško stiliaus parkas, apipintas įvairiausiomis legendomis. Bevaikštant parko takais nutinka patys netikėčiausi dalykai.Gelgaudiškio dvaro parke ketureilė sidabrinių klevų alėja kerta į Nemuną nukreiptus rūmus iš pietų pusės. Parke gausu ir kitų retų medžių, tai – europinis maumedis, raudonasis ąžuolas, paprastasis bukas, juodoji pušis, Veimutinė pušis, Krymo liepa, rausvažiedis kaštonas ir kt. Parke yra aikštelė, iš kurios į aštuonias pasaulio kryptis taisyklingai išsidėsčiusios proskynos. Ši vieta vadinama ŽVAIGŽDE. Legenda pasakoja, kad dvarininkai per medžiokles čia pietaudavo. Taip pat galima rasti Velnio kalną, aukščiausią Sūduvos eglės kelmą, pasigrožėti Nemuno lankomis ir Panemunės pilimi kitapus Nemuno.Gelgaudiškio dvaro parkas kupinas paslapčių ir atrakcijų. Niekada nežinai ką sutiksi. Jei girdi rago garsą – lauk susitikimo su medžiotojais.Gelgaudiškio dvaro parko takais vedžioja ir pasakoja Gelgaudiškio kultūros centro direktorius Edgaras Pilipaitis, po dvaro rūmus – Diana Šležienė.

Ar žinote, kad žmones, kurie gimė Kauno marių dugne, vadina „dugniečiais“? Jie šiandien yra gerbiami, apie juos ir jų gyvenimą renkama medžiaga, prisiminimai, nuotraukos, užrašinėjamos dainos.„Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per devynis mėnesius“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Prieš statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkiant Nemuną, į aukštesnes vietas išsikėlė 721 sodyba, 19 kaimų. Reikėjo paruošti būsimąjį marių dugną: iškirsti miškus ir sodus, išsivežti kapinaites, užpilti durpynus, savo rankomis nugriauti trobesius ir išsikelti, kaip žmonės sako – „ant kalno“. Tą didžiulę tragediją gyventojai prilygino trėmimui į Sibirą. Skaudu buvo savo akimis matyti, kaip gimti, nuvaikščioti takeliai užliejami vandeniu. Tad į aukštesnę vietą buvo perkeltos ir Rumšiškės, tiksliau, medinė bažnyčia, varpinė ir miestelio pavadinimas.Kauno regioninio parko vyr. specialistas Giedrius Vaivilavičius svarsto, jog žmonės kartais nelabai suvokia, kodėl reikia saugoti teritorijas. Kam reikia saugoti, pavyzdžiui, vabzdį? Tačiau paaiškėja, kad tas retas vabzdys gyvena sename ąžuole, ant kurio auga gamtinė pintis, gydanti kepenų cirozę. Susiliejus šiems saitams, paliečiamas žmogus. Jei išnyko vabzdys, gal ir žmogui artėja gyvenimo pabaiga? Juk išnyko didelė grupė vabzdžių rūšių, kurios gal galėjo jam arba jo anūkams padėti. Čia ir yra pagrindinis tikslas, kodėl reikia saugoti teritorijas – dėl žmogaus.„Mes dirbame su mokyklomis ir norime joms nutiesti tiltą į gamtą, į saugomas teritorijas, kad vaikai galėtų mokytis ne tik iš vadovėlių, bet tiesiai iš gamtos“, – mintimis dalijasi Paulius Mieželis iš Ugdymo plėtotės centro.

Ar žinote, kad žmones, kurie gimė Kauno marių dugne, vadina „dugniečiais“? Jie šiandien yra gerbiami, apie juos ir jų gyvenimą renkama medžiaga, prisiminimai, nuotraukos, užrašinėjamos dainos.„Kaip gimsta žmogus, taip ir Kauno marios gimė per devynis mėnesius“, – sako Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Prieš statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkiant Nemuną, į aukštesnes vietas išsikėlė 721 sodyba, 19 kaimų. Reikėjo paruošti būsimąjį marių dugną: iškirsti miškus ir sodus, išsivežti kapinaites, užpilti durpynus, savo rankomis nugriauti trobesius ir išsikelti, kaip žmonės sako – „ant kalno“. Tą didžiulę tragediją gyventojai prilygino trėmimui į Sibirą. Skaudu buvo savo akimis matyti, kaip gimti, nuvaikščioti takeliai užliejami vandeniu. Tad į aukštesnę vietą buvo perkeltos ir Rumšiškės, tiksliau, medinė bažnyčia, varpinė ir miestelio pavadinimas.Kauno regioninio parko vyr. specialistas Giedrius Vaivilavičius svarsto, jog žmonės kartais nelabai suvokia, kodėl reikia saugoti teritorijas. Kam reikia saugoti, pavyzdžiui, vabzdį? Tačiau paaiškėja, kad tas retas vabzdys gyvena sename ąžuole, ant kurio auga gamtinė pintis, gydanti kepenų cirozę. Susiliejus šiems saitams, paliečiamas žmogus. Jei išnyko vabzdys, gal ir žmogui artėja gyvenimo pabaiga? Juk išnyko didelė grupė vabzdžių rūšių, kurios gal galėjo jam arba jo anūkams padėti. Čia ir yra pagrindinis tikslas, kodėl reikia saugoti teritorijas – dėl žmogaus.„Mes dirbame su mokyklomis ir norime joms nutiesti tiltą į gamtą, į saugomas teritorijas, kad vaikai galėtų mokytis ne tik iš vadovėlių, bet tiesiai iš gamtos“, – mintimis dalijasi Paulius Mieželis iš Ugdymo plėtotės centro.

Seredžius nuo seno garsėja vaizdingomis apylinkėmis, Dubysos ir Nemuno santaka, romėniška lietuvių kilmės legenda, bylojančia apie Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Sako, kad atvykęs Palemonas čia sukūrė Lietuvą ir ėmęs ją valdyti.Seredžiaus miestelis švenčia 720-tąsias metines. Ta proga Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis ir Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margarita Baršauskienė ir Rolanas Rulevičius nusprendė pasidalyti turtinga miestelio istorija bei jos paveldu.

Seredžius nuo seno garsėja vaizdingomis apylinkėmis, Dubysos ir Nemuno santaka, romėniška lietuvių kilmės legenda, bylojančia apie Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria įstabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Sako, kad atvykęs Palemonas čia sukūrė Lietuvą ir ėmęs ją valdyti.Seredžiaus miestelis švenčia 720-tąsias metines. Ta proga Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis ir Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos mokytojai Margarita Baršauskienė ir Rolanas Rulevičius nusprendė pasidalyti turtinga miestelio istorija bei jos paveldu.

Kelias Kaunas–Jurbarkas gerai žinomas tiems, kas domisi Lietuvos istorija, vertina kraštovaizdį ir miklina kojas vaikščiodami pažintiniais takais. Vingiuojant palei žilą Nemuną atsiveria neišpasakyto grožio vaizdai, pilys ir rūmai, piliakalniai ir bažnytkaimiai bei kitos senovės istorijos kultūros, gamtinės vertybės, menančios praeitus laikus. Su laida užsuksime į Raudondvario ir Jurbarko dvarus.Tauragė dar tik beldžiasi į keliautojų širdis. Istorija jai nebuvo gailestinga, miestas senamiesčiu pasigirti negali. Tačiau puoselėjami parkai ir skverai, atnaujinamos gatvės ir atstatinėjami kultūros paveldo objektai, renovuojami pastatai ir pastangos prisitaikyti prie keliaujančiųjų poreikių, dažną verčia užsukti į nuošalią vietovę, ten gerai praleisti laiką ir keliauti toliau. Kviečiame po Tauragę pavaikščioti su miesto galva Pranu Petrošiumi.

Kelias Kaunas–Jurbarkas gerai žinomas tiems, kas domisi Lietuvos istorija, vertina kraštovaizdį ir miklina kojas vaikščiodami pažintiniais takais. Vingiuojant palei žilą Nemuną atsiveria neišpasakyto grožio vaizdai, pilys ir rūmai, piliakalniai ir bažnytkaimiai bei kitos senovės istorijos kultūros, gamtinės vertybės, menančios praeitus laikus. Su laida užsuksime į Raudondvario ir Jurbarko dvarus.Tauragė dar tik beldžiasi į keliautojų širdis. Istorija jai nebuvo gailestinga, miestas senamiesčiu pasigirti negali. Tačiau puoselėjami parkai ir skverai, atnaujinamos gatvės ir atstatinėjami kultūros paveldo objektai, renovuojami pastatai ir pastangos prisitaikyti prie keliaujančiųjų poreikių, dažną verčia užsukti į nuošalią vietovę, ten gerai praleisti laiką ir keliauti toliau. Kviečiame po Tauragę pavaikščioti su miesto galva Pranu Petrošiumi.