Podcasts about duonos

Prienuose dzūkus ir suvalkiečius per Nemuną jungia Greimų tiltas. Ir tai tik turtina kraštą.Daukšiagirės dvare vedamos istorinės pažintinės ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, edukacijos ir degustacijos. Ekonomikos mokslus iškeitusi į istorijos pažinimą, renginių organizavimą ir ekskursijų vedimą, Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė negali atsidžiaugti nauju posūkiu gyvenime. Petro Ūselio aukcione įsigyto dvaro istorija perpinta žinomomis Lietuvos asmenybėmis ir jų likimais. Todėl dukra Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė nuolat gilina žinias, ieško naujų šaltinių, įdomių ir retų faktų, kuriais dalijasi per ekskursijas. Ir nesigali pasirinkimu – ekonomikos mokslai iškeisti į istorijos tyrinėjimus.Bona Sforca, valakų reforma, Napoleono žygis, caro laikų traktas Sankt Peterburgas – Varšuvą, kanklės, knygnešiai, partizanai – viskas persipina įvairių epochų istorijos vingiuose ir atskleidžia unikalią istoriją. Ne veltui Skriaudžiai Kanklių metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Susitelkusi bendruomenė savo kaimo istoriją nusprendė atsispindėti renginiuose, kurie vyks iki metų pabaigos. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.Žemaitkiemio kaime susibūrė krašto bendruomenė, kuriai pirmininkauja Vaidas Kupstas. Noras diegti gyvenimo patikrintas vertybes vaikams, juos krikščioniškai ugdyti – vienija Žemaitkiemio krašto žmones. Buvusią kaimo mokyklą pritaikė bendruomenės poreikiams ir dabar ten švenčiama, stovyklaujama, edukuojama, perimasi pirtelėje. „Nuoširdi veikla kelia džiaugsmą: „Sau ir vaikams kuriame įdomesnį ir turiningesnį gyvenimą. Tam negaila laiko ir pinigų“, – sako Diana Kupstienė.Ožkos verčia šypsotis, kelia švelnumo bangą, atlaidumą, dažnai prajuokina. OžkaMalės natūraliame ūkyje vykdomos edukacijos vaikams. Dažnai renkasi ir suaugusieji. Kuprių kaime, Prienų rajone, savo ir šeimos džiaugsmui ožkų ūkį įkūrė Loreta Malyginienė. Palengva radosi ir kitų gyvūnų, kurie vaikams palieka neišdildomą įspūdį. Dažnas pirmą kartą pamato gyvūną, prisiliečia. Buvimas tarp gyvūnų ugdo empatiją, atjautą. Naudinga paragauti ir ožkų sūrio ar jogurto. Gal verta valgyti natūralius ožkų produktus?Jūrą į Nemuną iškeitė menininkai iš Šventosios. Sako, kad nereikia bijoti įgyvendinti savo svajonių. Kuo senjorus paviliojo Prienai? Petras ir Audronė Baronai.Prienų krašto identitetas atsispindi tradiciniame „Duonos ir ugnies“ festivalyje. Kaip gimsta naujos renginių temos? Renginių organizatorė ir kuratorė Zita Kuzminskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Siūlymas svarstyti draudimus ant derlingos žemės statyti saulės elektrines Seime buvo atmestas kelis kartus. Sigutis Jundulas, Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, kad problema nebus sprendžiama, kol nesibaigs Europos Sąjungos finansavimas atsinaujinančių energetikos išteklių projektams remti. Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sako, kad bus ieškoma konsensuso.Šis pavasaris ūkininkams pateikė gausybę iššūkių. Ūkininkų Gvozdovič šeimai Vilniaus rajone teko atsėti visą lauką pupų, mat jas nulesė žąsys, o rapsus nukando šalnos. Po dešimtmečio darbo, šeima vis dar tikisi metų, kurie nenustebintų.Nemuno salos ir krantai viena iš nedaugelio vietų, kur vis dar peri, gyvena Mažosios žuvėdros. Apie jas pasakoja Panemunių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Seni nauji metai su geležies ir ragų krašto žmonėmis! Kazlų Rūda.Būdos kaimo bendruomenės moterys jau 200 m. puoselėja kulinarinio paveldo tradiciją – kropelius, rūpinasi Būdos krašto muziejumi, kaupia ir saugo žmonių padovanotus daiktus bei istorijas. Būdos kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Šilnauskienė, Eglė Kančienė, Irena Juodsnukienė, Ona Danielienė ir Būdos krašto muziejaus vadovė Vida Bagdonienė kviečia užsukti į Būdos kultūros namus.Kam patinka laiką leisti su naminiais gyvūnais, fotosesijos – Ąžuolų vila Ąžuolų Būdos kaime kaip tik Jums! Laimingais naminiais gyvūnais atsidžiaugti negali šeimininkė Eglė Jurkšienė, fotografai Deividas ir Lina Kaniai bei Rimantas ir Jolanta Juknevičiai.Iš Kalifornijos tiesiai į Kazlų Rūdos miškus. Jolanta Vizbaras su šeima apsigyveno Bartininkų kaime, įkūrė duonos ir amatų namus Bartininkų Stopukas ir giliai į žemę įleido šaknis.Po Kazlų Rūdos kraštą keliaujame su turizmo specialiste Domininka Živeliene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kviečius, rapsus ir pupas auginantys tėvas ir sūnus, Vidmantas ir Edvinas Vaškai, sako, kad bando suvienyti trisdešimties metų ūkininkavimo patirtis ir naują požiūrį. Auto elektronikos mokslus baigęs Edvinas Vaškas visgi nusprendė nelikti gyventi mieste ir grįžo į tėvų ūkį Pakruojo rajone. Kartu puoselėjamas pustrečio šimto hektarų augalininkystės ūkis, nemažai dėmesio skiriama ir dirvožemiui tausoti, taikomas įsėlis ir posėlis.Duonos kepimas tarsi meditacija. Į tokią geras emocijas dovanojančią veiklą paniro logopedė Virginija Duksienė ir Virgilijus Duksa iš Šventos kaimo, Švenčionių rajone. Jų ūkyje ir bitynas, tad ūkį pavadino Šventos duonos ir medaus dūzgėmis. Pagal seną močiutės receptą kepta duona keliauja ne tik į aplinkinius miestus, jos pirkėjų daugėja ir sostinėje.Nuo spalio 15-osios prasidėjo vilkų medžioklės sezonas. Šiemet numatyta sumedžioti 341 vilką. Nuo 2018 metų pagal Vilko apsaugos planą yra vykdomi tyrimai, kiek vilkų šeimų Lietuvos teritorijoje gyvena. Nuspręsta, kad populiacijai išsaugoti būtina ne mažiau nei 32 šeimos, o jei gyvena daugiau nei 62, tai vilkų daroma žala tampa grėsminga. Suskaičiuota, jod dabar Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 83 vilkų šeimos. Valstybinės saugomų teritorijos tanybos specialist vertinimu, suskaičiuoti vilkų šeimas galima ir tiksliau jei medžiotojai paisytų reikalavimo pranešti ir apie pastebėtus vilkų veiklos požymius. Medžiotojai su tuo nesutinka. Anot Lietuvos medžiotojų sąjungos "Gamta" prezidento Raimondo Ribačiausko, jei situacija nesikeis, o vilkų tik daugės, teks mokėti medžiotojams premijas už kiekvieną sumedžiotą vilką.Ved. Kristina Toleikienė

Spaudos apžvalga.Ruošdama knygų apžvalgą, Elžbieta Banytė žmogiškumo apraiškų ieškojo ukrainiečių rašytojo Serhij Žadan pjesėje „Duonos paliaubos“ ir Anatolijaus Kuznocovo romane-dokumente „Babyn Jaras“.Likus vos kelioms dienoms iki spektaklio premjeros Dramos teatre, Klaipėdos žurnalistai buvo pakviesti pirmieji pamatyti uostamiestyje kuriančio jaunosios kartos lietuvių režisieriaus Nauberto Jasinsko darbą „Sugrįžimas”, įkvėptą Čilės rašytojo Roberto Bolaño novelės.Sustabdytos šokio akimirkos, atveriančios veržlų judesio polėkį, fizinės šokėjų pastangos ir baleto meno trapumas – tai fotomenininkės Vaivos Abromaitytės žvilgsnio į šį scenos meną fragmentai, kurie eksponuojami Užupio Meno Inkubatoriaus galerijoje veikiančioje parodoje „GRAND PAS. Menų pašaukti 2024”.Sistemoje LIMIS lankytojai gali ne tik vienoje vietoje nemokamai susipažinti su kone visų Lietuvos muziejų kolekcijomis, gauti informacijos apie muziejuose vykstančius renginius, atrasti jų virtualias parodas, turus, audiogidus ar kitus skaitmeninius produktus, bet ir patys kurti bei viešinti savo turinį.Šeštadienį Kaune prasideda tradicinis tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Avanti”. Organizatoriai šiemet kviečia pažvelgti į muzikos pasaulį per judesio bei skambesio harmoniją.Remdamasis užsienio miestų patirtimis „Vilniaus naktinis biuras“ pristato naktinio gyvenimo principus ir kviečia kiekvieną kurti saugią bei pagarbią naktinę kultūrą visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar socialinio statuso.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Prieš 165-erius metus užfiksuota viena didžiausių kada nors vykusių geomagnetinių audrų. Mokslininkai sako – vargu, ar toks įvykis nutiktų šiandien, tačiau tai labai sunku prognozuoti.Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis „Šiaulių naktys“. Savaitgalį laukia vienas svarbiausių festivalio akcentų – šviečiančių žmonių eisena pėsčiųjų bulvaru.Donatas Puslys apžvelgia Bartoszo Polonskio vilenską romaną „Robčikas“ ir Serhijaus Žadano pjesę „Duonos paliaubos“.Grupė vilniečių, meno ir kultūros atstovų, pradeda paramos rinkimo akciją, skirtą Petro Repšio sukurto Užupio obelisko skirto poetui Sigitui Gedai užbaigimui ir pastatymui Užupyje.Šiandien prasideda 7-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis, kuris kvies tyrinėti ribas.Šeteniuose, rašytojo ir poeto Czesławo Miłoszo gimtinėje, organizuojamas tradicinis Studijų savaitgalis. Tris dienas truksiančio renginio metu numatyti pranešimai bei diskusijos Lietuvoje ir pasaulyje aktualiomis temomis, kultūrinė ir pažintinė programa.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvių liaudies pasakas „Gužutis ir gervė“, „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Vilko bajorystė“ ir „Muštas nemuštą neša“ seka aktorė Ona Pučkoriūtė.

Nuo lauko iki stalo strategiją kartu šeima puoselėja Jokūbas Račkauskas iš Tauragės rajono. Iš ekologiškai auginamų kviečių kepama bemielė duona, gaminami pilno grūdo makaronai. Grūdai malami iš Austrijos atsivežtame sertifikuotame mediniame malūne. Bemielė duona ir miltai turi sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimą.Asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakytas tyrimas rodo, kaip Lietuvos gyventojai vertina šalies ūkininkus. Tendencijos ir džiugios – vis daugiau žmonių žemdirbius vertina kaip pažangius, diegiančius inovacijas ir ūkininkaujančius tvariai.Rubrikoje „Verslas kaime“ girdėsite apie Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūno Rimanto Lekecko puoselėjamą fazanyną. Jame net 18 skirtingų rūšių fazanų ir kitų paukščių, gyvūnų. Ūkyje vyras veda ir išskirtines silkių kasimo edukacijas.Ved. Rūta Simanavičienė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktore Virginija Naudžiūte apie rugpjūčio 26 dieną vyksiantį Duonos ir ugnies festivalį Prienuose!

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus vabzdžius. Galimas masinio vabzdžių nykimo priežastis aptarė doc. dr. Eduardas Budrys ir aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Viena priežasčių - Lietuvoje iki šių metų buvo naudojami agresyvus ir ypač vabzdžiams apdulkintojams kenkiantys pesticidai.Liepos 2-ąją pirmą kartą švęsime Nacionalinę uogos dieną. Nepraleiskite progos vykti į ūkius ir tiesiog uogynuose sočiai prisivalgyti įvairiausių lietuviškų uogų. Sužinosite, kuo juos vertingesnės už pietų šalyse užaugintas uogas.Duonos kepėjas Janis Kriekis tikriausiai jau geriau žinomas Lietuvoje, nei gimtojoje Latvijoje. Jo prekystalis mugėse visuomet išsiskiria puošnumu, o parduodamos ne daugiau kaip keturios-penkios skirtingos kepinių rūšys. „Kad pirkėjui nekiltų sunkumų renkantis“, - sako jis. Pokalbis apie puoselėjamą duonos kepimo tradiciją ir Joninių šventės papročius Latvijoje.Ved. Kristina Toleikienė

Įvairių tautų trumpos pasakėlės apie darbą: latvių „Duonos kepalas“, karakalpakų „Kaip keturi tinginiai alkani liko“, mordvių „Dėkinga meška“, totorių „Trys dukterys“ ir slovėnų „Piemenukas“. Seka aktorė Gabija Jaraminaitė.

Microsoft planuoja investuoti dar daugiau pinigų į OpenAI — tuos pačius, kurie kuria GPT-3 ir tekstą rašantį ChatGPT pokalbių robotą. Ar Word, PowerPoint ir kiti Micrsoft įrankiai gaus dirbtinio intelkto patobulinimus? Ar naršyklė Bing su pokalbio roboto funkcionalumu galėtų mesti iššūkį Google paieškai? Dirbtinis intelektas ne tik rašo, bet ir kalba vis įtikinamiau: įgarsina Apple knygas, VALL-E gali nukopijuoti šnekėjimo stilių išgirdęs vos tris balso sekundes, o filosofo Slavoj Žižek ir režisieriaus Werner Hercog virtualių kopijų diskusija plėtosis iki kol žemėje liks bent vienas serveris.

Vasarokime ir atraskime Panevėžio rajoną!Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė ir turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė garsina Panevėžio vardą ir akina keliauti po Panevėžio rajoną.Ožkų sostinėje Ramygaloje atkuriamos krašto tradicijos, amatai. Ramygalos klubui „Savos erdvės“ vadovauja dailės mokytoja, keramikos tautodailininkė Laima Kiškienė.Audronės ir Albino Kisielių sodyboje kepama ne tik duona ir pyragai. Jie įkūrė Duonos kelio skulptūrų parką, rengia Duonos šventes, edukacijas. „Radviliškių kaimo kepyklos“ pavadinimas mena išnykusį kaimą.Mažame Krekenavos miestelio centre atidarytas šeimos restoranėlis Laimė kartu laukia ne tik vietinių, bet ir svečių. Rasa Marozienė ir trys jos dukros stačiai konkuruoja su didmiesčiais ir stebina patiekalų įvairove, sveiku maistu bei vakariniais renginiais.Ustronės vienkiemyje verta aplankyti Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejų. Muziejininkas Audrius Daukša visada pasitinka su muzika ir daina.Upytėje, linų ir legendų krašte, susipažinti su tradiciniais amatais kviečia Upytės tradicinių amatų centras. Edukatorė Vilija Petkūnienė pristato tautodailininkus ir kviečia užsukti į kalvę pas Vygintą ir Rolandą Jakubonius, audėją ir juostų pynėją Ireną Vilienę.Apie Bistrampolio dvarą ir jo ūkį pasakoja Kristina Kriugiškienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Trakų rajone šalia Angelų kalvos plytintys laukai tapo socialinių tinklų įžymybe sužydus galybei aguonų. Minios įsiamžinti panorusių žmonių net nenumanė, kad tai ūkininkų laukai, kuriuose auginama duona, o sužydusios aguonos - tik netikėtas gamtos reiškinys. Ūkininkai patyrė didelių nuostolių – laukas buvo negailestingai ištryptas.Neries regioninio parko pažintiniais takais išvysti nuostabią gamtą kasmet leidžiasi per 150 tūkstančių lankytojų. Vienas takų veda ir per Karmazinų piliakalnį. Lankytojų gausa pramynė taką taip giliai, kad ant piliakalnio atsivėrė kultūrinis sluoksnis. Talkų metu sustoję vorele rankomis žmonės užpylė piliakalniui naują kepurę.Svečių išskėstomis rankomis laukia Renatos ir Valenso Balsevičių šeima, įsikūrusi Šakių rajono Beduonės kaime. „Duonos neturime, bet turime šakočių“, – linksmai sako Valentas ir pasakoja apie savo senelio amatą - šakočių kepimą, kurį atgaivino jo žmona Renata. Senų medžių apsuptoje sodyboje Renata rengia šakočių kepimo degustacijas, o Valestas rengia ekskursijas rodydamas retus naminius paukščius.Užsienio naujienos.Augant infliacijai vis daugiau žmonių miestuose atsiduria ties skurdo riba. Brazilijoje imtasi iniciatyvos, kuri ne tik padeda puoselėti vietos gyventojų bendruomeniškumą, agrokultūrą, bet ir suteikia žmonėms progą šviežių daržovių įsigyti pigiau.Pagal Prancūzijos naujienų agentūros informaciją parengtame pasakojimas.Ved. K. Toleikienė

Po pokalbio su Andrii Bystrov apie tai, kad rengiamasi Kijevą atkirsti nuo informacijos, atėjo žinią - apšaudytas televizijos bokštas. Iškirsti Ukrainos TV kanalai. Andrii Bystrov iš Kijevo FM99 pasakoja, kad Kijeve pradeda trūkti duonos.

Nuo šiandien nebereikalingas galimybių pasas. Kaip pokyčiams pasiruošė verslas ir gyventojai? Kaip toliau reikėtų valdyti pandemiją?Aplinkosaugininkai netoli Prancūzijos krantų pastebėjo apie šimtą tūkstančių negyvų žuvų. Skelbiama, kad tai Lietuvoje registruoto žvejybinio tralerio „Margiris“ pamestas krovinys.Kaip Pekine įsikūrė Lietuvos olimpinė rinktinė ir su kokiomis nuotaikomis laukia pirmųjų startų?Šiandien minima Duonos diena. Kokia jos reikšmė mūsų racionui šiandien ir kiek sveikatai palanki nupirkta parduotuvėje?Ved. Darius Matas

Dvi paras sausakimšame mikroautobusiuke su studento manta ir tautiečiais, dėl kurių nesmagu būdavo išlipti kelionės sustojimuose - taip prasidėjo Martyno svajonė pasaulinės scenos link. Iki kol sužibėjo muzikinėje padangėje, ėmė skinti laurus tarptautiniuose konkursuose ir groti karališkosios šeimos nariams, turėjo perkąsti ir “gyvenimiško universiteto” rebusus. Pradedant, kaip išsikepti kiaušinienę iki kaip išmokti bendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis ir, galiausiai, patikėti savo talentu. Kviečiame klausytis pokalbio.Ved. Lavija Šurnaitė

Prisiminimais apie pokario Vilnių dalinasi teatrologė, rašytoja, dailėtyrininkė Audronė Girdzijauskaitė. Laidos viešnios biografinis romanas „Atminties šuliniai“ pernai išrinktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. „Su Audrone vis susitinkame šen bei ten, tai gražia, tai liūdna proga, o dažniausiai - „Šiaurės Atėnų“ puslapiuose, ties atminties šuliniais ir šulinėliais. Šįkart - panašus susitikimas“, - sako pokalbį su A. Girdzijauskaite parengęs šios laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Fotomenininko Romualdo Požerskio naujoje parodoje „Kauno menininkai ir mūzos" - daugiau kaip keturių dešimtmečių vaizdai: Kauno meno bohema, kūrėjų šeimos, parodų atidarymai, linksmybės. Apie naują parodą ir menininkų istorijas - Romualdas Požerskis.„Muzikinis rugpjūtis pajūryje" virsta Klaipėdos festivaliu ir kelia sau didelius iššūkius - siekia įsitvirtinti tarp didžiausių klasikinės muzikos festivalių ne vien Vakarų Lietuvoje, bet visame Pabaltijo regione. Pokalbis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene.Apie muziką kine pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Aktorius Vytautas Anužis - vienas įdomiausių, charizmatiškiausių scenos kūrėjų - ką tik minėjo 65-erių metų jubiliejų, prisiminė seną žydų posakį: paleisk duonos riekę plaukti upe, gal jos kam nors labiau reikia, o kada nors ji grįš su sviestu. Aktorius išdalino daugybę įsimintinų vaidmenų Klaipėdos dramos teatre, štai jau dešimtmetis Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje. Apie teatrą, artisto likimą, apie netektis ir atradimus - pokalbis su Vytautu Anužiu rubrikoje "Be kaukių".Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Karolinos istorija, kaip dėl institucijų neveiklumo gali likti ir be duonos. “Mane apvogė”, - sako Karolina.

Kai ateisite į kraštą, kurį jums duodu, ir nuimsite jo derlių, atnešite jūsų pjūties pirmienų pėdą kunigui. Jis pasiūbuos pėdą VIEŠPATIES akivaizdoje, kad būtumėte jam mieli.. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Viruso pandemija stipriai suvaržė pasaulinį turizmą. Kas nutiks, jei metus negalėsime keliauti? Apie dromomaniją, t. y. nenumaldomą norą keliatuti. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Rusijos propagandininkai veltui duonos nevalgo. Jų skleidžiama sąmokslo teorija, kad milijardierius Bilas Geitsas sukūrė koronos virusą, nes nori nugalabyti kuo daugiau žmonių — jau kartojama Lietuvoje. Kodėl kai kurie tiki absoliučia nesąmone, kad 5G mobilusis ryšys susijęs su koronos virusu?Tuo tarpu Vilniaus universiteto istorikas Norbertas Černiauskas teigia, kad dvidešimtojo amžiaus pradžioje radijas kaltintas dėl ispaniško gripo atsiradimo.

Įvairių tautų trumpos pasakėlės apie darbą: latvių „Duonos kepalas“, karakalpakų „Kaip keturi tinginiai alkani liko“, mordvių „Dėkinga meška“, totorių „Trys dukterys“ ir slovėnų „Piemenukas“.Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Krepšinio diskusijų laida „Ginčas“. Vedėjai Rytis Vyšniauskas, Donatas Urbonas, Kęstas Rimkus.

Ūkio naujienos. Kuo ypatingas šiandien vyksiantis Tarptautinis agroverslo forumas „Skaitmeninis ūkis“? Renginyje dalyvaus dvidešimtys verslo lyderių ir išmaniųjų technologijų ekspertų iš Europos, kviečiami dalyvauti ir mūsų žemdirbiai. Kodėl retai kas kaime laiko kelias karves? Savo patirtimi pasidalins Čičinų gyventoja Danguolė Steponavičienė. Duonos su lašinukais receptu naudojasi jau ketvirta giminės karta. Apie tautinio paveldo turinčią duoną pasakos kelmiškė Dalia Tolienė. Ved. Arvydas Urba.

Ar kada susimąstėte, kiek unikalus miesto, kuriame gyvenate garsas? Kaip jis tampa tokiu, koks yra? Jį formuoja gamta, architektūra, infrastruktūra ir ...žmonės? Garso tyrinėtojų komanda dabar aiškinasi, koks yra Visagino garsas.Klaipėdoje baigiasi jubiliejinė „Jūros šventė“.Sugrįžo „Misija Sibiras“ dalyviai.Duonos skonis priklauso ne tik nuo raugo.Ved. Gabija Narušytė.

Pilaitės dvaro sodyba Vilniaus Pilaitės mikrorajone. „Duonos kelio“ muziejus po atviru dangumi su archeologu Zenonu Bauboniu, vadybininke Larisa Gureckiene ir Pilaitės liaudies teatro režisiere Dalia Tarailiene. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Įvairių tautų trumpos pasakėlės apie darbą: latvių „Duonos kepalas“, karakalpakų „Kaip keturi tinginiai alkani liko“, mordvių „Dėkinga meška“, totorių „Trys dukterys“ ir slovėnų „Piemenukas“.Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Įvairių tautų trumpos pasakėlės apie darbą: latvių „Duonos kepalas“, karakalpakų „Kaip keturi tinginiai alkani liko“, mordvių „Dėkinga meška“, totorių „Trys dukterys“ ir slovėnų „Piemenukas“.Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Naglis Bierancas dabar yra daugiau žinomas, kaip vienas populiariausiu influencerių, tačiau jis yra profesionalus šokėjas bei fotografas. 11 metų lankęs baleto mokyklą, šokęs keliose Eurovizijose ir patyręs didžiulių pakilimų bei nuopolių. Laidoje Naglis papasakos apie savo patirtį ir išgyvenimus besimokant šokių meno, taip pat kokia situacija yra su galimybe užsidirbti ir išgyventi iš šokių Lietuvoje bei aišku pakalbėsime apie dabartinį jo įvaizdį Instagrame - ar Jis tikras, o ga viskas yra tik vaidyba?

Pokalbiai apie madas, sveiką mitybą, amžiną jaunystę. Nuspalvinti emocingais šūkčiojimais. Viskas palydima juokeliais. Kalbėti rimtu tonu, analizuoti, remtis mokslu šiandien daugeliui atrodo atgrasu. Net didžiausi mokslo ar verslo asai savo atradimus ar išradimus privalo pateikti šou forma, nes kitaip, nesukėlus adrenalino bangos klausytojams ar žiūrovams, tebus palydėti žiovuliu.„Duonos ir reginių!“ – šaukė antikinės Romos liaudis. Praėjus porai tūkstantmečių atsidūrėme prie tos pačios suskilusios geldos. Duokite mums koncertų, grožio konkursų, skaniai pavalgyti, parodykite, kaip tapti seksualiais, ir pasiimkite savo vitgenšteinus, liuterius kingus, franklius ar kiuri!Ar iš tiesų mus tenkina paviršutiniškas gyvenimas? Ar gyvenimo saulėlydyje negraušime nagų taip niekada ir negyvenę gilaus visaverčio gyvenimo, nesistengę perprasti jo mįslių?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Pokalbiai apie madas, sveiką mitybą, amžiną jaunystę. Nuspalvinti emocingais šūkčiojimais. Viskas palydima juokeliais. Kalbėti rimtu tonu, analizuoti, remtis mokslu šiandien daugeliui atrodo atgrasu. Net didžiausi mokslo ar verslo asai savo atradimus ar išradimus privalo pateikti šou forma, nes kitaip, nesukėlus adrenalino bangos klausytojams ar žiūrovams, tebus palydėti žiovuliu.„Duonos ir reginių!“ – šaukė antikinės Romos liaudis. Praėjus porai tūkstantmečių atsidūrėme prie tos pačios suskilusios geldos. Duokite mums koncertų, grožio konkursų, skaniai pavalgyti, parodykite, kaip tapti seksualiais, ir pasiimkite savo vitgenšteinus, liuterius kingus, franklius ar kiuri!Ar iš tiesų mus tenkina paviršutiniškas gyvenimas? Ar gyvenimo saulėlydyje negraušime nagų taip niekada ir negyvenę gilaus visaverčio gyvenimo, nesistengę perprasti jo mįslių?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvos atstovai stebės karinius mokymus „Zapad“. Baigėsi priėmimas į aukštąsias mokyklas. JAV Šarlotsvilis: komentaras. Rumšiškėse Duonos, medaus ir sūrio šventė.

Įvairių tautų trumpos pasakėlės apie darbą: latvių „Duonos kepalas“, karakalpakų „Kaip keturi tinginiai alkani liko“, mordvių „Dėkinga meška“, totorių „Trys dukterys“ ir slovėnų „Piemenukas“.Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Žaliūkių malūnininko sodybą – etnokultūros, tradicinių papročių ir edukacijos centrą – supa Šiaulių miestas. Čia galima apžiūrėti restauruotą Žaliūkių vėjo malūną su autentiška grūdų malimo įranga, atstatytą malūnininko trobą. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedami edukaciniai užsiėmimai, bendraujama su lankytojais.Restauruotas vėjo malūnas yra vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys, technikos paveldo objektas, pirmasis grūdų apdirbimo istorijos muziejus Lietuvoje, kuris priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas yra „Duonos kepimas“. Iš paruoštos tešlos lankytojai daro kepalėlius, duonkepėje kepa duoną ir iškeptą ragauja.Mus pasitinka Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų kuratorė Laimutė Tomkuvienė ir muziejininkas Julius Vainorius.

Žaliūkių malūnininko sodybą – etnokultūros, tradicinių papročių ir edukacijos centrą – supa Šiaulių miestas. Čia galima apžiūrėti restauruotą Žaliūkių vėjo malūną su autentiška grūdų malimo įranga, atstatytą malūnininko trobą. Ištisus metus sodyboje vyksta kasdienis malūnininko šeimos gyvenimas, malami grūdai, kepama duona, vedami edukaciniai užsiėmimai, bendraujama su lankytojais.Restauruotas vėjo malūnas yra vienintelis Šiauliuose išlikęs XIX a. Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys, technikos paveldo objektas, pirmasis grūdų apdirbimo istorijos muziejus Lietuvoje, kuris priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui. Populiariausias Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstantis edukacinis užsiėmimas yra „Duonos kepimas“. Iš paruoštos tešlos lankytojai daro kepalėlius, duonkepėje kepa duoną ir iškeptą ragauja.Mus pasitinka Šiaulių „Aušros“ muziejaus edukacinių programų kuratorė Laimutė Tomkuvienė ir muziejininkas Julius Vainorius.

Laidoje girdėsite: Ką sakydavo ir sako pusiaužiemio orai? Kaip aplinkos ministerija žada padėti privatiems miškams. Konkurso „Mačiau, girdėjau” prizininkai. Duonos kvapas nugali baimę. Baltoji plunksnelė primena: ką pažadėjai – tesėk.

Laidoje girdėsite: Ką sakydavo ir sako pusiaužiemio orai? Kaip aplinkos ministerija žada padėti privatiems miškams. Konkurso „Mačiau, girdėjau” prizininkai. Duonos kvapas nugali baimę. Baltoji plunksnelė primena: ką pažadėjai – tesėk.