Podcasts about galimybi

Spaudos apžvalga.„Šį, imperialistinėje šalyje gimusį, vidutinio amžiaus baltaodį vyrą vargiai prispaustume prie sienos“, – apie Vienoje vykstančio „ImPulsTanz“ festivalio vadovą ir jo požiūrį į įvairovę sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Rugpjūtį LRT KLASIKOS eteryje – naujas pasakojimų ciklas apie mažai žinomus muziejus. Ciklą pradeda Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie Kaune veikiantį Brangakmenių muziejų ir tyrimų laboratoriją.Biržuose ir vėl karaliauja opera. Apie šiandien ir rytoj pristatomas operos „Figaro vedybos“ premjeras pasakoja režisierė Karina Novikova ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus.Kodėl menininkai leidžiasi į jų fizinių galimybių ribas išbandančias keliones? Studijoje vieši neseniai į 180 km kelionę aplink Monblaną pėsčiomis leidęsis pianistas Justas Čeponis.Užsienio spaudos apžvalga.Tinklalaidės „Savas miestas“ autorių viešnagė Birštone.Klaipėdos festivalis vėl žadins senąjį Klaipėdos elingą. Apie rugpjūčio 2 d. prasidedantį festivalį pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Po Radijo stoties „FM99“ paviešintos informacijos apie galimus pažeidimus Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos valgykloje susisiekėme su Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šerniene.

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Afrika tai ne tik upė Nilas ir krokodilas. Tai ir jauniausias žemynas bei neišsemiamos verslo galimybės. Kokias atrado lietuviai?Taip pat, kiek pasauliui ir Europai kinuotų kilęs konfliktas dėl Taivano. Modeliuojame prognozes.Ir atsisakius vienkartinių maišelių, ar neatėjo laikas puodeliams?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Po naujo pedofilijos skandalo–vaiko teisių gynėjai vasaros stovyklose rengs patikrinimus, Seime siūlymai griežtinti seksualinių smurtautojų kontrolę.Ukrainos oro gynybai pavyko atremti naktinę dronų ataką prieš Kyjivą, tačiau Zelenskis ir toliau įspėja dėl galimo teroristinio išpuolio Zaporižios atominėje elektrinėje.Žmonės su negalia, susidūrę su savo teisių pažeidimu, nenuleidžia rankų.Lietuvoje nemažėja kontrabandinių rūkalų: kas penkta surūkoma cigaretė yra nelegali, didžioji dalis plūsta iš Baltarusijos.Ved. Guoda Pečiulytė

Aktorė Rasa Samuolytė radijo balkone pasakoja apie vaidinimą abipus kameros, scenoje ir gyvenime. Pokalbis apie vaidmenis, kurie kelia egzistencinius klausimus – apie gyvenimą ir mirtį, pasirinkimo laisvę ir jos nebuvimą. „Filosofinis klausimas – gyventi ar mirti – ar aš turiu teisę, ar ne? Gali svarstyti apie tai. Bet kai tai paliečia tave asmeniškai, kai į tavo šeimos ląstelę nusileidžia šitas klausimas, tai apsisprendimas tampa: veikti ar neveikti?“ – svarsto aktorė, vaidinanti Merę spektaklyje „Laisvė“ (rež. Dainius Gavenonis). Apie šią ir kitas tarpines būsenas pokalbis su Rasa Samuolyte.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Fizinio aktyvumo ABC, nuo ko pradėti, vaikų ir suaugusiųjų motyvacija, sveiko gyvenimo kaina visomis prasmėmis – temos, apie kurias išgirsite laidoje.Noras gyventi sveikai yra kiekvieno individualus apsisprendimas. Šiuo atveju galima prisiminti posakį: „Kas nori – ieško galimybių, kas nenori – priežasčių“. Pokalbis apie galimybes su reabilitacijos paslaugų centro „Medicinos vizija“ kineziterapeutais Dominyku Pusvaškiu ir Kamile Pilelyte.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje viltys dėl ekonomikos nėra optimistinės, nors ekspertai vieningai sako, kad tikrai nesulauksime tokios krizės, kuri mus ištiko 2008 metais. Tačiau iššūkių yra nemažai: infliacija, nestabilios energetikos kainos, vis sunkesnės galimybės pasiskolinti pinigų verslui, sunkėjančios sąlygos smulkiam verslui. Ar šie tamsūs debesys ekonomikos padangėje gali virsti audra, kuri lems masinius darbuotojų atleidimus, atlyginimų augimo sustojimą?Apie tai laidoje diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, ekonomistas Raimondas Kuodis ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė Dalia Matukienė.

Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma dalyvauti ir ekoshemose, tam ūkyje palankios sąlygos.Uogų auginimo patirties Gerda Abraitė sėmėsi Amerikoje, domėjosi kaip galima šilauoges auginti pramoniniu būdu. Nepaisant to, kad Gerda su vyru Liudviku turi visai kitus, su žemės ūkiu nesusijusius kitus darbus, sezono metu spėja darbuotis 7 ha šilauogių ūkyje. Kokią naudingą patirtį, įgytą nuotolinių studijų Amerikoje metu, šeima pritaiko Zapiškio seniūnijoje esančiame ūkyje?Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – penktadienį, sausio 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Kultūros naujienų spaudoje apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka parengė kultūros paveldo maršrutą „Imanuelio Kanto pažinimo kelias“ ir sukūrė ekskursijos audiogidą, suteikiantį galimybę patiems savarankiškai patyrinėti lietuviškų šaknų turinčio Prūsijos filosofo, klasikinės vokiečių filosofijos pradininko Imanuelio Kanto pažinimo kelią.Paryžiuje jau kelis mėnesius vyksta teatro menininkams skirta tarptautinė rezidencija. Joje dalyvauja ir kūrėjos iš Lietuvos. Ignas Zalieckas pasakoja apie jų patirtis ir domisi, kokios naudos šios rezidencijos gali suteikti menininkams ir visai Lietuvos kultūrai ateityje.Šiandien prasideda LRT KLASIKOS laidų ciklas, skirtas avangardinio kino krikštatėvio, rašytojo, poeto, vieno žymiausių lietuvių menininkų Jono Meko 100–mečiui paminėti. Ciklas „Tikrovė pagal Joną Meką“ kiekvieną pirmadienį po 10 val. žinių gilinsis į šios išskirtinės asmenybės kūrybą ir gyvenimą.Kauno, kaip Europos kultūros sostinės, kelionė priartėjo prie finišo tiesiosios. Kaip iniciatyvos rėmuose per šiuos metus pavyko populiarinti Kauno ir Lietuvos vardą už šalies ribų?Šiuolaikinio meno centras ir lauko reklamos kompanija „JCDecaux Lietuva“ paskelbė, kas šiemet tapo jų bendro projekto konkursinės parodos „JCDecaux premija: Galimybių bangos“ nugalėtoju ir publikos prizo laureatu. Apie parodą kalbamės su laureatais ir vienu iš kuratorių.Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Lapkričio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete Kaune įvyko tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, į kurį suvažiavo intelektualai iš visos Europos bei penkių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos – prezidentai. Kokią Europos ateitį mato ir kokius iššūkius pastebi simpoziumo dalyviai?Ved. Urtė Karalaitė

Naujausia „Erasmus+“ iniciatyva „DiscoverEU“ siekiama, kad galimybę pažinti Europą ir šalis partneres bei praplėsti neformalaus mokymosi ribas turėtų visi žemyno šalių ir šalių partnerių aštuoniolikmečiai. „DiscoverEU“ įtraukties projektai – tai projektai, leidžiantys mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms dalyvauti „DiscoverEU“ iniciatyvoje lygiomis teisėmis su kitais savo bendraamžiais.Laidoje dalyvauja: Jaunimo reikalų agentūros projekto koordinatorė Irutė Vaškelaitienė ir organizacijos „Socialinis veiksmas“ tarptautinių projektų koordinatorė Solveiga Skaisgirytė. Viešnios pasakoja, kad „DiscoverEU“ iniciatyva suteikia galimybę 18 metų sulaukusiems jaunuoliams įgyti trumpalaikės individualios ar grupinės patirties keliaujant po Europą traukiniais ar, jei reikia, kitomis transporto rūšimis. Projektai turėtų padėti tiek juose dalyvaujančioms organizacijoms, tiek veikloje dalyvaujantiems jauniems žmonėms aktyviai įsitraukti į visus etapus ir išplėsti savo mokymosi patirtį.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog reikia ruoštis ekonominei krizei, tuo tarpu Vyriausybė ir Prezidentūra mano, kad šiais metais ekonomika vis dar augs. Akivaizdu, kad tiek gyventojai, tiek verslas jau patiria infliacijos iššūkius. Ar tai virs didele ekonomine krize? O galbūt krizėje Lietuva gali įžvelgti galimybių?Apie tai laidoje diskutuoja Seimo nariai: Ieva Pakarkytė, Kazimieras Starkevičius, Arvydas Nekrošius.Ved. Virginijus Savukynas

Lietuvoje vis daugiau žmonių ryžtasi auginti uogas – mato perspektyvą. Renkasi ne tik jas auginti, bet ir perdirbti pasitelkiant naujausias technologijas. Didelis dėmesys skiriamas žmogaus sveikatai palankesnių produktų gamybai.Jau dešimt metų Biržų rajone senelio sodyboje vynuogyną puoselėjantis Aringas Pečesiūnas tikina, kad vynuogių augintojams atsiveria vis daugiau galimybių, nes Lietuva įtraukta į vynuogių augintojų sąrašą.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokius vaistažolinius ir prieskoninius augalus naudinga auginti savo sodyboje.Ved. Kristina Toleikienė

Kalbamės su Marija Dautartaite, kuri kartu su kolege Ona Marija Vyšniauskaite įkūrė socialinę iniciatyvą „MaMaDu“, siekiančia skleisti žinią tėvams, globėjams, žmonėms, dirbantiems su mažais vaikais, apie ankstyvosios raidos svarbą. Marija Dautartaitė, būdama prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, dirbo su kampanija „Už saugią Lietuvą“, kurios rezultatai buvo labai iškalbingi ir aiškūs. Marija pamilo socialinę politiką ir jos keliai vėliau nuvedė į Harvardo universiteto Vaiko raidos centrą, kuriame suprato, jog mokslas jau turi atsakymus, yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kodėl, pavyzdžiui, Lietuvoje susiduriame su tam tikromis socialinėmis problemomis. Marija tiki, jog daug pigiau ir prasmingiau yra imtis prevencijos tam, kad jų išvengtume, nes dažnai, jas pastebėjus paauglystėje ar dar vėliau, spręsti yra arba labai brangu, arba jau per vėlu. Todėl dėmesys, pagalba tėvams, kurie augina mažus vaikus, yra pirmasis žingsnis siekiant sėkmingos ir laimingos visuomenės. Apie tai Marija svajoja ir tiki, kad Lietuva, būdama maža šalis, turi tam visas galimybes. Tikriausiai pastebėjote, kad ankstyvosios vaiko raidos tema šiandien tikrai „ant bangos“. Ir ne be reikalo. Pasak mokslininkų, pirmosios tūkstantis gyvenimo dienų, t.y. pirmieji treji gyvenimo metai, yra jautriausias ir svarbiausias gyvenimo etapas, kai formuojasi visos vaiko emocinės ir fiziologinės sistemos, įgūdžiai – pamatas viskam, ką vaikas turės išmokti vėliau, norėdamas tapti sėkmingu visuomenės nariu. „Būtent per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus formuojasi tolesnio gyvenimo pagrindai, kuriasi pamatiniai vaiko elgesio modeliai, susidaro pagrindinių įgūdžių bazė, o savijauta turi itin svarbų poveikį ateities sveikatai. Vaiko raidos mokslas teigia, kad šiuo laikotarpiu yra ypač svarbus artimas ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo. Net jei tai nėra tėvas, bet senelis, globėjas ar net socialinis darbuotojas – svarbu, kad šalia vaiko būtų bent vienas suaugęs žmogus, suprantantis vaiko poreikius ir į juos reaguojantis.“ (https://www.bernardinai.lt/iniciatyvos-mamadu-autores-sms-zinutemis-padesime-tevams-atliepti-vaiku-poreikius-nuo-pirmos-gimimo-dienos/ ) „MaMaDu“ tikslas – ne apkrauti tėvus kalnu informacijos ar patarimais apie tai, kokius būrelius reikėtų lankyti ir žaislus pirkti, bet padėti, siunčiant kassavaitines trumpąsias SMS žinutes, su koncentruota, mokslininkų paremta informacija, atverti vaikų raidos galimybes ir pasiekti pilną jų potencialą. Iš esmės žinutėse nesulauksite jokių patarimų, kuriems būtų reikalingi pinigai. Nes pirmaisiais keliais gyvenimo metais vaikui pilnai užtenka laimingų, smalsių tėvų ir saugios aplinkos. Apie šių žinučių turinį ir temas plačiau pakalbėsime su Marija. Kviečiu klausyti ir dalintis pokalbiu bei žinia apie puikų projektą su savo rato žmonėmis – draugais, seneliais, jūsų vaiko krikšto tėvais, auklėmis ar darželio auklėtojais, kad kuo daugiau žmonių pasiektų vertinga informacija apie ankstyvosios vaiko raidos svarbą. Taip pat kviečiu remti „Kalba mamos“ lietuviškoje paramos rinkimo platformoje Contribee, kur jūsų lauks tik rėmėjams skirti papildomi pokalbiai. O jeigu tinklalaidę atradote tik dabar, kviečiu pasižvalgyti archyve, kur rasite virš 30 pokalbių įvairiausiomis temomis. Jeigu norite pirmieji sužinoti apie naujus pokalbius, prenumeruokite tinklalaidę platformoje, kurioje ją klausote. Ačiū, kad remiate ir dalinatės žinia apie pokalbius. Kalbėkime, mamos! Marija

Konstitucinis Teismas nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Pasak teismo, nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis. Bet ar tikrai tik tokį kelią turėjo teismas? Ir kas toliau – ar visuomenė dar sulauks teisinio galimybių paso įvertintimo, ar, kaip teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, tai jau istorikų reikalas?Laidoje dalyvauja: Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Tomas Vytautas Raskevičius, Sveikatos teisės instituto atstovas, advokatas Justinas Sakavičius.Ved. Liepa Želnienė.

Trečiadienį (vasario 9 d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie Konstitucinio Teismo sprendimą nutraukti bylą dėl Galimybių paso, G. Nausėdos į Seimą nešamus pasiūlymus, NATO pajėgų Lietuvoje mažą jubiliejų ir Sausio 13-osios byloje nuteisto Aleksandro Radkevičiaus neišdavimą Lietuvai. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/_I8c6T2BFVY Šiandien #TiekŽinių

Konstitucinis Teismas nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai.Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Profesinės sąjungos teigia palaikančios šį siūlymą, tačiau tikisi, kad Vyriausybė imsis ir „realios mokesčių reformos“.Sukanka penkeri metai, kai Lietuvoje buvo dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas.Vilniuje ir Klaipėdoje vyksta piketai, kuriais siekiama išreikšti paramą streikuojantiems Jonavos „Achemos“ darbuotojams.Seime ir vėl pajudėjo pataisos dėl kadencijų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.Siekiant užkirsti kelią tolesnei Rusijos agresijai Ukrainoje, tęsiasi derybos: Berlyne susitiko Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vadovai.Ved. Darius Matas

Nuo vasario 5d. nebereikia rodyti galimybių paso, bet tai nereiškia, kad galime prarasti budrumą. Kaip tam pasiruošę prekybininkai, kokia tai žinia kultūros laukui ir kodėl dabar apeliuojama į žmonių sąmoningumą?Nobelio taikos premijai nominuotųjų sąraše – pasaulinis „Junior Achievement“ tinklas, kurio padalinys veikia ir Lietuvoje. Tai didžiulis pasiekimas, sako Andželika Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė. Kaip ekonominis švietimas gali prisidėti prie taikos užtikrinimo?Saliamonas yra pasakęs "Švelnus atsakymas nuramina pyktį, o šiurkštus žodis sukelia įniršį". Kokią įtaką mums žmonėms daro geras žodis, įrodė vaikai, atlikę išties įdomų eksperimentą, kurį stebėjo kolegė Dovilė Lisauskaitė.Ne vienerius metus traukinių keliamą triukšmą kentę klaipėdiečiai galiausiai sulaukė garsą slopinančių sienelių. Tačiau vos prasidėjus jų įrengimo darbams kilo dar viena nepasitenkinimo banga. Kodėl? Iš Klaipėdos – Paulius Selezniovas.Kodėl verta ir įdomu pasižvalgyti po teatro pastatus? Į devynis Lietuvos teatrus kviečia užsukti Teatro informacijos centro kruopščiai parengta virtuali ekskursija.Ved. Gabija Narušytė

Nuo šiandien nebereikalingas galimybių pasas. Kaip pokyčiams pasiruošė verslas ir gyventojai? Kaip toliau reikėtų valdyti pandemiją?Aplinkosaugininkai netoli Prancūzijos krantų pastebėjo apie šimtą tūkstančių negyvų žuvų. Skelbiama, kad tai Lietuvoje registruoto žvejybinio tralerio „Margiris“ pamestas krovinys.Kaip Pekine įsikūrė Lietuvos olimpinė rinktinė ir su kokiomis nuotaikomis laukia pirmųjų startų?Šiandien minima Duonos diena. Kokia jos reikšmė mūsų racionui šiandien ir kiek sveikatai palanki nupirkta parduotuvėje?Ved. Darius Matas

Mamų kaltė.Ši kaltė gimsta iš mūsų baimės būti bloga mama. Tik va tą “gera/bloga” irgi pačios nusipiešiam, suprantama, ne be visuomenės spaudimo. Pasirodo 60-ais nedirbančios mamos su vaikais praleisdavo laiko tiek pat, kiek dabar dirbančios. Rolių daugiau, lūkesčių dar daugiau, o laiko - tiek pat. Ką turi daryti pačios mamos ir ką  bendruomenė aplink gali padėti, kad tos kaltės būtų mažiau? Apie tai pasikalbėjome su Lyčių lygių galimybių centro eksperte Margarita Jankauskaite ir psichoterapeute Anna Vinkovskiene. Girkime save, girkime viena kitą ir dėkime šonan visas ‘tobulystes'.Gero klausymo, geriausios pasaulyje mamos:)Eglė ir Neringa

Nuo šeštadienio Lietuvoje nei kavinėse, nei parduotuvėse, nei renginiuose nebereikės rodyti galimybių paso. Vyriausybė nusprendė stabdyti jo galiojimą - atsisakyta skirtingų reikalavimų imunitetą koronovirusui turintiems ir neturintiems asmenims.Ministrų kabinetas apsisprendė laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui, dėl to į neeilinę sesiją turės rinktis Seimas.Kaip koronaviruso pandemija paveikė galimybę užsiregistroti pas gydytoją, ir kokių ligų profilaktika ar gydymas dėl to labiausiai nukentėjo?Nuo šiandien pradeda galioti nauji Mobilumo paketo reikalavimai vežėjams - kas keisis, ir kaip tuos pokyčius priima patys tolimųjų reisų vairuotojai?Bankų įkainiai Lietuvoje yra didesni nei kitose Baltijos valstybėse.Vakarų žvalgybos agentūros pastebi, kad Rusija ir Kinija vis aktyviau naudoja kibernetines atakas ir aukštąsias technologijas savo politiniams tikslams pasiekti.Studentai rengiasi naujam semestrui ir suka galvas, kaip reikės mokytis - auditorijose ar iš namų?Ved. Liuda Kudinova

2018 m. vasarą Seimas pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, pagal kurias leidžiama pacientams receptinius vaistus įsigyti nuotoliniu būdu. Pataisos įsigaliojo 2019 m. lapkritį. Šiandien – 2022 m. vasaris, o tai reiškia, kad praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau galimybė nusipirkti receptinių vaistų neišeinant iš namų egzistuoja tik popieriuje. Šios galimybės tiek COVID-19 pandemijos pradžioje, tiek ir dabar, kai paros užsikrėtimų skaičiai kaskart muša rekordus, pacientams ypač reikia, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikinimu, centralizuota informacinė platforma greičiausiai atsiras kovo pabaigoje–balandį.Tiesa, SAM dar pandemijos pradžioje įvedė vieną lengvinančią priemonę – leido receptinius vaistus parduoti trečiam, paciento įgaliotam asmeniui. Kiek ši priemonė yra veiksminga šiandien, kai dėl COVID-19 pandemijos gyventojai yra priversti izoliuotis šeimomis? Kaip iš situacijos sukasi vieniši pacientai? Ką reiškia galimybė pacientui įgalioti kitą žmogų nupirkti receptinių vaistų? Ar šis įgaliojimas turi būti formalus? Ar turi teisę vaistininkas trečiam asmeniui, kuris atvyko tik su giminaičio asmens dokumentu, parduoti receptinius vaistus? Galiausiai, kiek yra tvirti pažadai, kad centralizuota platforma pradės veikti balandį?Apie tai laidoje diskutuoja: Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininko pavaduotoja Eglė Kvederaitė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Sveikatos priežiūros ir gyvybės mokslų specializacijos grupės vadovė Dalia Tamašauskaitė-Žilienė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė bei sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė.Ved. Laura Adomavičienė

Pajūryje praūžė didžiulė audra. Klaipėdos meras sako, kad paplūdimiams padaryta didžiulė žala. Kokia situacija ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje bei Neringoje?Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę su ministrais ir parlamentinių partijų vadovais tarsis, kaip padėti verslui ir gyventojams, patiriantiems sunkumų dėl infliacijos ir augančių kainų.„LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinasi, kaip pritraukti medikų į regionus.Nenorintieji skiepytis rado būdą, kaip gauti Galimybių pasą. Žmonės patys namie pasidaro antikūnų testus ir juos siunčia į laboratoriją, nors to niekas netikrina.„Verslo laike“ – pokalbis su „Biovelos grupės“ vadovu Audriumi Kantausku apie dramatišką darbuotojų trūkumą.Savaitgalį įkurta nauja partija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai vadovaus buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Kaip šios partijos atsiradimą ir perpsketyvas vertina kitos partijos?Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad Covid-19 testavimosi vietų artimiausiu metu padaugės bent keliais trūkstančiais. Bet ar ėminius spės tirti laboratorijos?Ved. Edvardas Kubilius

„LRT aktualijų studija“: Galimybių pasas naikinamas, o kas paskui?Vis garsiau skamba raginimai atsisakyti galimybių paso. Prezidento nuomone, jis ne tik supriešina visuomenę, tačiau ir duoda mažai naudos valdant pandemiją. Premjerė skelbia, kad sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė priims kitą trečiadienį.Koks bus galimybių paso likimas ir kokie ribojimai galėtų jį pakeisti, „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, buvęs Europos Komisijos narys ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.Ved. Mindaugas Jackevičius

Lietuvos diena: Kodėl vyriausybė kitą savaitę ketina priimti sprendimą dėl Galimybių paso sustabdymo? Kokius pandeminius ribojimus pasirengusi atšaukti Danija? Švedija aiškinasi, kam galėtų priklausyti dronai, pasirodantys virš valstybinės svarbos objektų. Kaip turizmo verslas pasirengęs plėtoti atvykstamąjį turizmą? Ar augant karinei įtampai galimiems neramumams ruošiasi verslas Ukrainoje?Ved. Madona Lučkaitė

Kintant epideminei situacijai, Vyriausybė ne tik kuriam laikui stabdo Galimybių paso vaikams iki 16 metų galiojimą, bet ir ketina apskritai peržiūrėti galimybių paso naudojimo tvarką bei keisti izoliacijos algoritmą ir kitas pandemijos valdymo priemones. Sveikatos apsaugo ministro Arūno Dulkio teigimu, pakeitimai turėtų įsigalioti jau netrukus.Sergamumo koronavirusu kreivei Lietuvoje kylant vis garsiau kalbama apie tai, jog gali tekti didinti testavimo apimtis. Tačiau tai padaryti gali būti sunku. Norinčių dirbti mobiliuosiuose punktuose – trūksta. Viena to priežasčių – ganėtinai sudėtingos darbo sąlygos, mat medikams net ir spaudžiant šalčiams tenka dirbti lauke.Vyriausybė patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta.Briuselyje tęsiasi Vakarų ir Rusijos derybų maratonas. Tebetvyrant įtampai prie Ukrainos sienų, kur Rusija yra sutelkusi gausias kariuomenės pajėgas, prasidėjo antras sudėtingų derybų raundas. Po pirmųjų susitikimų Ženevoje proveržio pasiekti nepavyko — abi pusės laikosi nubrėžtų raudonųjų linijų.Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo vyks saugomas sustiprintų policijos pajėgų, dalis parlamento bus aptverta tvora, bus tikrinami į Vilnių organizuotai atvykstantys autobusai, taip pat pareigūnai pasirinktinai tikrins renginio dalyvius.Ved. Liuda Kudinova

Seime svarstomi du projektai dėl asmenvardžių rašybos.Taivanas siūlo 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems su Lietuva projektams.Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių pasas vaikams iki 16 metų bus atidėtas greičiausiai penkioms savaitėmsKarštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė sako, kad vaikų profilaktiniai tyrimai galimybių pasui gauti sudaro labai nedidelę dalį visų besitestuojančiųjų.Vilniečiai ir kitų miestų gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi ir piktinasi gruodžio sąskaitomis už šildymą. Kai kuriems vilniečiams sąskaitos, lyginant su 2020 m. gruodžiu, išaugo dvigubai, kitiems – net keturis kartus.Vystytojas „Rewo“ projekte „Skvero namai“ kaltinamas savavališkai iškirtęs gretimame sklype augusius brandžius medžius.Pirmą kartą istorijoje Jungtinių Valstijų chirurgai pacientui sėkmingai persodino genetiškai modifikuotą kiaulės širdįVed. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas prašo teismo „maksimaliai greitai“ greitai nagrinėti bylą dėl galimybių paso, tačiau pats į Konstitucinį teismą nesikreips.Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis numatomi privalomi skiepai nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams. Galutinį sprendimą dėl šios iniciatyvos priims Seimas, planuojama, kad įstatymas įsigaliotų ir privalomi skiepai įsiteisėtų nuo vasario 14 dienos.Ministrų kabinetas dar kartą pakoregavo Galimybių paso gavimo sąlygas. Pritarta Vidaus reikalų ministerijos siūlymui iš Galimybių paso išbraukti antikūnų testus, kurie vakcinuotiems asmenims leidžia pavėlinti stiprinamosios vakcinos dozės datą. Teigiama, kad persirgusių asmenų šie pokyčiai nepalies.Besibaigiantys 2021-ieji - metas apžvelgti svarbiausius pasaulio įvykius, formavusius tarptautinės politikos darbotvarkę, vienaip ar kitaip paveikusius ir mūsų gyvenimus. Kas svarbiausia vyko pasaulyje?Kinijos atstovas Lietuvoje tikina, kad jo šalis netaiko sankcijų lietuviškam verslui, bet Lietuvą ir toliau ragina pripažinti ir ištaisyti klaidą.Dar vienas teismas Rusijoje nurodė uždaryti oranizacijos Memorial padalinį, kovojantį su žmogaus teisių pažeidimais.Ved. Liuda Kudinova

Pasikeitus galimybių paso galiojimo taisyklėms - neišvengta nesusipratimų. Registrų centro duomenimis, tūkstančiams asmenų, kurie nepasiskiepijo trečiąja doze, o nuo antrojo skiepo praėjo daugiau nei septyni mėnesiai, galimybių pasas baigė galioti. Tačiau pastebima, jog išaugo skiepijimo aktyvumas.Žinomi Lietuvos kultūros ir sporto žmonės prezidentui įteikė peticiją dėl Galimybių paso veikimo stabdymo.Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams skirtų vaistų siunta. Farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.Naujųjų metų naktį galingų šventinių fejerverkų sostinėje nebus, tokį sprendimą gruodžio pradžioje priėmė miesto valdžia, ragindama ir gyventojus rinktis mažiau pavojingus ir gamtą tausojančius šviesos efektus. Prie Vilniaus jungiasi Birštonas ir Alytus. Tačiau kiti miestai tokiu pavyzdžiu kol kas neseka, o fejerverkų prekeiviai teigia, kad gyventojai pirotechnikos gaminius perka aktyviai.Ved. Darius Matas

Tradicinėje besibaigiančių metų apžvalgos rubrikoje šiandien atėjo eilė Lietuvos sportui. 2021-ieji pirmiausia, ko gero, buvo įsimintini tuo, kad vyko olimpinės žaidynės. Lietuva iš Tokijo parsivežė vieną medalį, tačiau šalies sporto gyvenime netrūko ir kitų skambių įvykių, pergalių, išskirtinių pasiekimų ir, deja, nusivylimų. Ryškiausius Lietuvos sporto metų įvykius pabandė apžvelgti kolega Tautvydas Meškonis.Paulius Selezniovas apie galimybių pasą vaikams.Galimybių paso vaikams komentarai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakulteto dekanas, profesorius Dainius Žalimas.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Masinių renginių organizatoriai ne visada užtikrina žiūrovų saugumą. Kodėl? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė, „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas, renginių industrijos asociacijos vadovas Valdas Petreikis.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras ,,VILMORUS“ ,,Lietuvos ryto“ užsakymu skelbia naujausią ir paskutinę šiais metais gyventojų apklausą. Išsamiau apie jos rezultatus ,,Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.Savaitės komentaras. Ar galima užkalbėti tikrovę? Autorius – žurnalistas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo šiandien pilnai paskiepytiems, tačiau sustiprinančiosios dozės negavusiems pilnamečiams gyventojams įvedamas 7 mėnesių galimybių paso galiojimas. Taip pat šiandien galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių, norintiems patekti į prekybos ir pramogų vietas.Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas veikloms šalies viduje galios pagal tuos pačius kriterijus kaip ir galimybių pasas.Ar karštoji linija dėl galimybių paso pokyčių sulaukia daugiau norinčiųjų pasiskiepyti?Europos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ fundamentalių teisių biuras parengė rekomendacijas, kurios kritikuoja Lietuvos taikomą migrantų atstūmimo politiką. Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad Lietuvą ir jos vykdomą politiką remia NATO ir Europos Sąjunga.Naujausia gyventojų apklausa rodo itin žemą gyventojų pasitikėjimą Vyriausybe.Tai – politinė byla, taip Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą uždaryti žmogaus teisių centrą „Memorial“, sako šio centro edukacinių programų vedėja Irina Ščerbakova.Baltarusijos neteisėtas vadovas Aleksandras Lukašenka planuoja ir toliau stiprinti savo valdžią – paskelbė naujos Konstitucijos projektą.Kaune, šalia kino teatro „Romuva“, atidengta skulptūra, skirta lietuviško kino pradžiai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo šiol galimybių pasui įvedamas 210 dienų (septynių mėnesių) galiojimo terminas po pilnos vakcinacijos. Galimybių paso galiojimo laiką bus galima pratęsti pasiskiepijus sustiprinamąja vakcinos doze.Į pramogines kontaktines veiklas, tokias kaip koncertai, kino teatrai, kavinės bei restoranai, vaikai nuo dvylikos metų ir dviejų mėnesių amžiaus galės patekti tik su galimybių pasu. Tėvų atstovų nuomonės dėl šio reikalavimo – skirtingos, o štai verslininkai sako, kad toks apribojimas jiems – skaudžiai atsiliepsLietuvių verslininkų ir mokslininkų kuriama permatoma apsauginė veido kaukė, sulaukė tarptautinio įvertinimo. Kauno technologijos universiteto ir startuolio „Assero“ sukurtas prototipas Jungtinių Amerikos Valstijų Silicio slėnio inovacijų konkurse pelnė antrąją vietą.Nustatyta, kad su alkoholio vartojimu pernai galėjo būti siejamos 3033 mirtys, arba 7 procentai visų mirčių. Alkoholio vartojimo ekonominė žala dėl žmonių mirčių Lietuvoje pernai galėjo siekti daugiau kaip 230 milijonus eurų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai vis dar išgeria dviem litrais daugiau nei Europos vidurkis, kuris vienam gyventojui nesiekia 10 litrų gryno alkoholio per metus. Alkoholio kontrolę prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia. Tačiau dabar Seime svarstomi dalies valdančiųjų siūlymai suvaržymus atlaisvinti.Ved. Darius Matas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 59 omikron atmainos atvejai.Nuo rytojaus, gruodžio 28 dienos ir vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių reikės turėti galimybių pasą. Tiesa, jo veikimo ribos bus kiek kitokios nei suaugusiųjų paso, tad klausimų ir tėvams, ir mokytojams vis dar kyla.Po neformalaus ministrų pasitarimo į Vyriausybės posėdį trečiadienį planuojama įtraukti klausimą dėl privalomo kai kurių profesijų atstovų skiepijimo nuo koronaviruso. Vyriausybei patvirtinus, sprendimą jau po Naujųjų metų turėtų priimti Seimas. Planuojama, kad nuo vasario vidurio vakcinacija nuo covid ligos būtų privaloma dirbantiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.Savaitgalį miške buvo rastas dar vienas „Sienos grupės“ globojamas migrantas iš Sirijos. Sušalusiam ir nepaeinančiam vyrui buvo suteikta medicinos pagalba, jis išvežtas į ligoninę. Šiandien turėjo paaiškėti tolesnis jo likimas. O keliems „Sienos grupės“ atstovams, taip pat migrantui padedantiems medikams iš organizacijos „Medikai be sienų“ bei vienam žurnalistui skirtos baudos.Ilgąjį Kalėdų savaitgalį visame pasaulyje buvo atšaukta ar atidėta tūkstančiai skrydžių. Kaip, susidūrus su tokia situacija, keleiviams atgauti pinigus ?Lenkijos prezidentas vetavo prieštaringai vertinamą įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių valdymo.Dviejų Miuncheno universitetų mokslininkai sukūrė ultravioletinių spindulių sienos prototipą. Anot mokslininkų, šis išradimas gali neutralizuoti iki 99 procentų patogeninių bakterijų bei virusų ir galėtų veiksmingai apsaugoti nuo COVID-19 plitimo uždarose erdvėse.Ved. Liuda Kudinova

Įsigalioja naujos galimybių paso taisyklės. Ką reikia žinoti?Turkijos lira smuko iki rekordinių žemumų. Kaip tai atsilieps turizmo verslui?Lietuvos įmonės parodoje Taivane.Ved. Madona Lučkaitė

Ketvirtadienį (gruodžio 23 dieną) „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie „Lietuvos Geležinkelių“ vadovų kaitą ir kaip galima nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, kokiais politikais visuomenė pasitiki labiausiai, Putino metinę kalbą ir jo kaltinimus bei Seimo nariams privalomą Galimybių pasą, norint patekti į darbo vietą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/SwEtQwPokY0 Šią savaitę #TiekŽinių

Trečiadienį (gruodžio 22 d.) „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie pokyčius dėl Galimybių paso ir omikron kalėdines dovanėles, ką susitikę aptarė G. Nausėda ir G. Landsbergis, apie naujus Lukašenkos grasinimus, vis garsiau ant Lietuvos riaumojančią Kiniją bei laisvėje vaikštantį „Vagies namo“ kūrinio autorių. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/nVFCBZK1Ma8 Šiandien #TiekŽinių

Nuo gruodžio 28 dienos keisis galimybių paso išdavimo tvarka. Jis nebebus išduodamas tiems, kuriems po antrojo skiepo nuo COVID-19 ligos praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, o sustiprinančioji vakcinos nuo koronaviruso dozė dar negauta. Galimybių pasą bus galima pratęsti ir gavus teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą – tokiu atveju galimybių pasas galios dar 60 dienų.Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad papildomos pandemijos valdymo priemonės gali atsirasti artimiausiu metu: jau yra apie 100 įtartinų omikron atmainos atvejų. Apie naujausius pandemijos valdymo pokyčius bei naujos COVID-19 atmainos keliamas grėsmes šiandien svarstyta Seimo Sveikatos reikalų komiteteVilniaus rajone platinamas laikraštis, kuriame Dūkštų miestelio klebonas Henrikas Naumovičius dėsto skeptišką požiūrį į skiepus. Medicinos mokslininkai teigia, kad kunigas remiasi sąmokslo teorijomis, tuo metu bažnyčios vadovai ragina kunigus susilaikyti nuo pandemijos valdymo vertinimų.Užsienio reikalų ministras sako, kad toliau bus ieškoma būdų, kaip nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Anot Gabrieliaus Landsbergio, dėl šių ir kitų naujausių geopolitinių iššūkių sutariama su prezidentu.Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitais metais daug dėmesio bus skiriama tam, kad į darbą grįžtų ilgalaikiai bedarbiai. Ketinama daugiau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir didinti užimtumo tarnybos suinteresuotumą. Kitąmet žadama daugiau dėmesio skirti ir neįgaliųjų įtraukimui į darbo rinką bei šiems žmonėms skirtų paslaugų prieinamumui didinti.Izraelyje senjorai ir medikai galės gauti 4-ąją vakcinos nuo COVID-19 dozę.Ved. Madona Lučkaitė

Liko dvi dienos, kai nepasiskiepijusiems darbuotojams patiems reikės susimokėti už testus. Dalis darbdavių sako dar bandysiantys įtikinti savo žmones skiepytis, kiti teigia nežinantys, kas bus, nes už jų testus mokėti nesiruošia.Lietuva teigiamai vertina Europos Komisijos planus Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai skirti papildomai pinigų sienos apsaugai. Taip sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Lietuvoje apsilankius Europos Komisijos ir NATO vadovams. Pokalbis su prezidento patarėja.„Verslo laike“ – apie valdžios planus smarkiai didinti atlyginimus valstybės valdomų įmonių vadovams.Vaiko teisių specialistai sako galintys pasiūlyti pagalbą toms šeimoms, kuriose kyla arba gali kilti nesutarimų dėl vaikų skiepijimo ar Galimybių paso. Kokią pagalbą gali gauti tokios šeimos? Tai pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.Šiuo metu benzino litras degalinėse kainuoja daugiau kaip pusantro euro, dyzelino – artėja prie pusantro euro. Kada degalai nustos brangti?Kodėl Lietuvoje vis dar tokie brangūs PGR testai?Ved. Edvardas Kubilius

Kodėl Lietuvoje nemažėja korupcijos atvejų?Galimybių pasus tikrinantys kontrolieriai: užgauliojimų pakanka.Kokie pokyčiai laukia Vokietijos valdžią perimant socialdemokrato Olafo Scholzo vyriausybę?Šiandien įžiebiamos Vilniaus ir Kauno kalėdinės eglės–žiūrovai kviečiami likti namie.Ved. Madona Lučkaitė

Ketvirtadienį (lapkričio 25 d.), likus vos mėnesiui iki Kalėdų, „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie Šimašiaus ir Vilniaus savivaldybės bėdas, Seime apkalbėtą 2022 m. biudžetą, Squid Game realiame gyvenime ir Rusijos ėjimą Stalino keliu. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/B8zNtE1B0hE Šią savaitę #TiekŽinių

Sveikatos sistemoje pokyčiai turės būti ir 30 metų trukusi tvarka gydymo įstaigose keisis - taip Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ryžtingai sako apie inicijuojamą sveikatos sistemos reformą. Ligoninių vadovai teigia, kad tai daroma skubotai, savivaldos atstovai, kad tai primena katę maiše. Plačiau Edita Vitė.Pastarosiomis dienomis Tarptautinėje bendruomenėje vis daugiau kalbama apie padidėjusį Rusijos karinių pajėgų aktyvumą prie rytinės Ukrainos sienos. Analitikai įspėja, kad Vakarams nukreipus dėmesį į migracijos krizę ant Baltarusijos ir Europos Sąjungos sienos, Kremlius gali imtis provokacijų arba pulti Ukrainą. Išsamiau apie tai Živilė Raškauskaitė.Nuo praėjusio penktadienio sustiprinta kontrolė, kaip laikomasi COVID-19 saugumo reikalavimų. Į specialias misijas lapkričio–gruodžio mėnesiais vyks į vieną komandą susibūrę Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir policijos atstovai. Pirmoji misija vyko lapkričio 12–17 dienomis. Kokius pažeidimus nustatė? Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jolanta Bielskienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Miglė Navašinskaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Nors epideminė situacija Lietuvoje išlieka įtempta, šį savaitgalį kai kurie didieji prekybos centrai kviečia pirkėjus pasinaudoti vadinamojo „juodojo penktadienio“ nuolaidomis. Kai ką toks verslo elgesys stebina, esą sąmoningai raginti gyventojus būriuotis yra mažų mažiausiai neatsakinga.Kaip patys pirkėjai vertina kvietimą apsipirkti per pandemiją, domėjosi kolega Daumantas Butkus.„Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas, Prekybos ir laisvalaikio centrą MEGA valdančios bendrovės Baltic RED komercinio nekilnojamojo turto operacijų valdymo departamento vadovė Ieva Goštautaitė-Gedutė, Akcinės bendrovės OGMIOS CENTRAS marketingo vadovas Edgaras Valickas, premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.Lietuvoje susidarė neįprasta situacija - nors šilumos kainos smarkiai paaugo, tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai, deginantys dujas, baiminasi bankrotų. Jie sako, kad taip nutiko dėl, jų manymu, išsikreipusios konkurencijos. Ypač tai akivaizdu Kaune, kuriame šilumos kaina gyventojams yra mažiausia tarp didmiesčių. Valdininkai problemą mato, bet jie sako, kad turi laimėti vartotojai. Tuo domėjosi Marius Jokūbaitis.Savaitės įvykių apžvalga. Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, docentas Ainius Lašas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šiandien pradedamas demontuoti Petro Cvirkos paminklas Vilniuje. Paminklas bus saugomas savivaldybės įmonės „Grindos“ aikštelėje, vėliau jis bus perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui, kartu su Žaliojo tilto skulptūromis, nukeltomis anksčiau nei prieš penkerius metus. Daumanto Butkaus tiesioginis pasijungimas iš Petro Cvirkos aikštės.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Nuo šiandien visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis. „Pfizer" arba „Jansen" vakcinų stiprinančioji dozė skiriama praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Modernos" skiepai – po šešių mėnesių. Iki šiol stiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepyti buvo galima praėjus šešiems mėnesiams nuo pilnos vakcinacijos.Galimybių paso kai kurioms veikloms netrukus reikės ir dvylikamečiams, o nepersirgusiems ir nepasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze jis galios septynis mėnesius.Nuo šiandien izoliacija privaloma ir daliai pasiskiepijusių žmonių, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19.Degalinėje - trys pirkėjai be apsauginių veido kaukių ir vietoj galimybių paso pardavėjui tikęs lėktuvo bilieto QR kodas. Tokia realybė suglumino į Lietuvą iš Briuselio grįžusį tautietį, kuris nutarė patikrinti, kiek stropiai laikomasi valdžios reikalavimų.Aplinkos ir kultūros ministrai svarsto Trakų istorinį nacionalinį parką įtraukti į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir perduoti jo pavaldumą iš Kultūros ministerijos Aplinkos ministerijai. Kiek realūs tokie sprendimai ir ką tai keistų?Lenkijos pareigūnai teigia matantys, kad prie uždaryto Kuznicos-Bruzgių pasienio perėjimo punkto Baltarusijoje susibūrę migrantai autobusais pervežami į kitą vietą.Aštrėjant migracijos krizei, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos pasienio zonoje su Baltarusija buvo įvesti žiniasklaidos ribojimai. Žurnalistams draudžiama patekti į pasienio apsaugos zoną, tad įvykius galima stebėti tik iš Baltarusijos pusės. Ekspertų vertinimu, sprendimas žiniasklaidai užverti prieigą prie sienos įgalina neteisėtą Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką kontroliuoti naratyvą.Ved. Liuda Kudinova

Ant Vyriausybės stalo – kaukių pradinukams, galimybių paso dvylikamečiams, vaikų skiepijimo klausimai.VRM dėl padėties pasienyje su Baltarusija siūlo Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį.Pedagogams rengiami mokymai per pandemiją sustiprinti moksleivių psichinei sveikatai.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Lrt.lt Portale, LRT GIRDI anketą užpildęs regos negalią turintis šilutiškis Egidjus skundžiasi, kad neįgaliųjų pensijos didėja rečiau nei pensininkų. Egidijus sako turįs išgyventi iš 247 eurų. Situacija domisi Edita Vitė.Epideminė situacija negerėja ne tik Lietuvoje, nauji užsikrėtimų koronavirusu rekordai fiksuojami ir Balkanų šalyse. Mažiausiai gyventojų paskiepijusiose Europos Sąjungos šalyse Bulgarijoje ir Rumunijoje atnaujinti griežtesni ribojimai. Kroatijoje jau ruošiama arena, kurioje bus įrengta ligoninė COVID-19 sergantiems pacientams. Išsamiau apie situaciją šiose valstybėse pasakoja Rūta Nikitinaitė.Kodėl kai kur atlaidžiai žiūrima į galimybių paso tikrinimą?Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Miglė NavašinskaitėPremjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Nelegalių migrantų situacija, kaip vyksta jų dokumentų tvarkymas, kokia tvarka išsiunčiami iš Lietuvos nelegalūs migrantai?Pokalbis ir migracijos departamento vadove Evelina Gudzinskaite. Kitas pašnekovas – Pabradės užsieniečių registracijos centro direktorius Aleksandras Kislovas.Seimas vakar pavakarę po pateikimo pritarė siūlymui naujai taros surinkimo tvarkai. Jei tam bus galutinai pritarta, nuo 2023 metų į taromatus bus galima nešti stipraus alkoholio butelius, stiklainius, pakuotes nuo pieno. Užstato sistemos administratorius perspėja, kad taromatuose susikauptų milžiniški kiekiai duženų. Kolega Marius Jokūbaitis apie galimas naujoves kalbina Viešosios įmonės "Užstato sistemos administratorius" vadovą Gintarą Varną.Savaitės įvykių apžvalga. Komentuoja Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasLegendinė švedų grupė ABBA, praėjus 40 metų. šiandien išleidžia naują albumą „Voyage". Mūsų bendradarbė Stokholme Vaida Meidutė – Strazdauskienė.Savaitės komentaras. Autorius – Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Rūta Kupetytė.

Jau kurį laiką daugelyje šalių populiaria investicijų forma laikoma investavimas į skaitmenines valiutas, dar vadinamas kriptovaliutomis. Tai pat, naudojant kompiuterinę techniką bei elektros energiją, tokias skaitmenines valiutas galima kasti, jomis prekiauti biržose ar išleisti atsiskaitant už prekes ar paslaugas. Nors kriptovaliutos nėra pripažįstamos vyriausybių, centrinių bankų, ar daugumos kitų finansų institucijų, kai kurios valstybės jau ėmėsi griežtesnių priemonių, siekdamos reguliuoti kriptoverslus. Apie tai išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė ir LRT Radijo užsienio bendradarbiai.Ar pateisina lūkesčius galimybių pasas? Policijos departamentas pradėjo 38 ikiteisminius tyrimus dėl svetimo Galimybių paso pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo, taip pat pradėta 21 administracinė teisena dėl veido kaukių nedėvėjimo. Ar būtų daugiau tvarkos, jeigu kartu su galimybių pasu privalomai reikėtų parodyti ir asmens dokumentą?Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė, prekybos tinklo “IKI' atstovė Vaida Budrienė.Ar atsigauna po pandemijos Lietuvos muziejų lankymas? Pokalbis su naujai išrinktu Lietuvos muziejų asociacijos vadovu, Kauno IX forto muziejaus direktoriumi Mariumi Pečiuliu.Užsienio įvykių apžvalga. Giedrė Trapikaitė.Transperency International pristato naujausią apžvalgą. Šį rytą skelbiama pirmoji apžvalga kaip savivaldybėms Lietuvoje sekasi įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą. Studijoje Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė, telefonu Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.STUDIJOJE: Krašto apsaugos ministras Arvydas AnušauskasSporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šį vakarą, po Panoramos, bus pradėtos rodyti šių metų „Nacionalinė ekspedicija. Lietuva Europoje“ laidos. Apie šiųmetę kūrybą, kelionės iššūkius, šio projekto sumanytojas ir organizatorius Edmundas Jakilaitis.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Jordanija - viena daugiausiai pabėgėlių priimančių šalių pasaulyje. Nors Jordanija nuo Lietuvos itin skiriasi, čia gyvenančiųjų ir dirbančių patirtys šiandien aktualios Lietuvai daugeliu klausimų, susijusių su pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais, integracijos procesais. Jordanijoje šiuo metu lankosi LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė.Nuo šiandien prekybos tinklas „Lidl“ visose tinklo parduotuvėse Lietuvoje ( jų yra 59 - ios 23-uose šalies miestuose) aptarnaus tik galimybių pasą turinčius pirkėjus. Tai nuspręsta atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimą nuo šiandien nedidelėse parduotuvėse riboti pirkėjų srautą iki 30 kv. m žmogui arba aptarnauti tik su galimybių pasu. Ar paseks „Lidl“ pavyzdžiu ir kitų prekybos tinklų mažosios bei kaimo parduotuvės? Pokalbyje dalyvauja: „Lidl“ atstovė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo vadovė Angelė Andrikonienė.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Mindaugas Laukagalis.Šiandien Vilniaus universitetas rengia konferenciją aptarti, kaip Covid-19 pandemijos nulemti socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai paveikė gyventojų padėtį, kaip reagavo socialinė politika, kokios priemonės buvo taikytos ir kokie yra ilgalaikiai Lietuvos socialinės politikos iššūkiai ir galimybės. Konferencijoje dalyvaus ES užimtumo ir socialinių teisių komisaras Nicolas Schmitas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir kiti. Pašnekovai: Vilniaus Universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.Savaitės įvykių apžvalga. Studijoje LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė ir telefonu Vytauto Didžiojo Universiteto docentas Bernaras Ivanovas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Šiandien Šiauliuose prie Chaimo Frenkelio vilos (Vilniaus g. 74) bus atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras. Skveras įrengtas toje pat vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo žydų getas. Šiauliečio dizainerio Ado Toleikio sukurtas projektas „Jungtis“ apima ne tik paminklą Šiaulių miesto ir regiono teisuoliams, bet ir getų vartų vietas žyminčius meninius akcentus. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Šiauliuose prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 8 tūkst. žydų, kurių persekiojimas prasidėjo 1941 metų birželio 26 dieną, kai miestą užėmė nacistinės Vokietijos kariuomenė. Karo pabaigos sulaukė 350-500 Šiaulių žydų. Likus kiek daugiau nei valandai iki Pasaulio tautų teisuolių skvero atidarymo, - mūsų pašnekovas šio skvero idėjos autorius Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Mažesnės, iki pusantro tūkstančio kvadratinių metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, turi reguliuoti jų srautus ir užtikrinti trisdešimties kvadratinių metrų prekybos plotą žmogui. Prekybos tinklas „Lidl“ žmones nusprendė aptarnauti tik su galimybių pasu. Tuo metu kai kurie vaistinių tinklai piktinasi tokiu Vyriausybės sprendimu ir sako, kad neretai vaistinių plotas siekia iki 60 metrų, todėl klientams savo eilės teks laukti lauke.Šiauliuose atidarytas Pasaulio teisuolių skveras. Holokausto aukų ir žydų gelbėtojų atminimas įamžintas netoli buvusių vartų į žydų getą. Vilniaus ir Ežero gatvių sankirtoje atidengta šiauliečio Ado Toleikio sukurta kompozicija „Jungtis“. Baltos spalvos monumente iškaltos Pasaulio tautų teisuolių pavardės.Tarptautiniame festivalyje apdovanotas LRT RADIJO naujienų reportažas apie sunkių COVID-19 ligonių slaugymą37-ajame Bohemijos radijo produkcijos festivalyje „Prix Bohemia Radio“ tarp apdovanotų geriausių kūrinių – LRT RADIJO naujienų tarnybos reportažas. Pernai Kalėdų išvakarėse per LRT RADIJĄ skambėjęs žurnalistės Editos Vitės reportažas iš Lietuvos ligoninių, besigrumiančių su COVID-19 ligoniais, buvo įvertintas antrąja vieta radijo naujienų kategorijoje. Apie tai paskelbta spalio 21 d. vakare Čekijos Olomouco mieste vykusioje festivalio konkurso apdovanojimų ceremonijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Pirmajame „Šok su žvaigžde“ sezone triumfavęs Gedvinas Meškauskas šiais metais į projektą grįžo su nauja partnere Roberta Orlauskaite. Po pertraukos į projektą sugrįžęs Gedvinas šokio pasaulio paslaptis dabar atveria Robertai, ji 2014 metais per motociklo avariją netekusi kairės kojos žemiau kelio pasirinko sportininkės kelią ir siekia tapti pirmąja Lietuvos žirginio sporto atstove paralimpinėse žaidynėse. „Jos ryžtas įkvepia. Roberta į projektą atėjo su labai gražia žinute – kad nereikia slėptis, kad net ir po didelių psichologinių ar fizinių traumų galima atsitiesti ir gyventi visavertį gyvenimą, siekti tikslų. Tai labai motyvuoja, įkvepia, tad noriu padėti skleisti jos nešamą žinutę. Taigi šiame projekte būsiu savotiškas įrankis, kuris, tikiuosi, jai padės šokiu papasakoti tai, ką ji nori papasakoti“, – atskleidė Gedvinas.„Nežinau, kaip mus vertina komisija – kaip jiems žinoti, kokios mano galimybės, ar atlieku daugiausia, ką galiu ir pan. Nenoriu, kad man keltų aukštesnius pažymius vien todėl, kad šoku su protezu, tačiau norėtųsi, kad jie atsižvelgtų į mano galimybes. O aš sakau, kad dedu visas pastangas, kad ant parketo pasirodyčiau geriausiai, kaip galiu“, - dalijasi Roberta.Smagus pokalbis apie protezą, kuris tinka šokiams, apie žmogaus galimybių ribas ir apie projekto „Šok su žvaigžde“ užkulisius.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Susirgimų COVID-19 Lietuvoje didėja, nors didelė dalis žmonių yra pasiskiepiję. Galimybių pasas galioja jau mėnesį. Vieni teigia, kad tai padeda valdyti pandemija, kiti – prisideda prie susirgimų skaičiaus didėjimo. Kaip yra iš tiesų? Antradienį Seimas tik iš antro karto nutarė, kad 75 metų ir vyresni senjorai, pasiskiepiję nuo COVID-19, gaus po 100 eurų. Ar tai paskatins senjorus aktyviau skiepytis? Ką turėtų padaryti Vyriausybė ir kaip turėtų elgtis visuomenė, kad pagaliau būtų suvaldyta ši pandemija?Apie tai diskutuoja Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Aurelijus Veryga, Remigijus Žemaitaitis ir Sveikatos apsaugomis viceminstrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.Ved. Virginijus Savukynas