Podcasts about kelioni

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su rašančiu knygas, ūkininkaujančiu, įdomių, netradicinių kelionių organizatoriumi bei vadovu Algirdu Mačiulaičiu.

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Pauliumi Balsiu apie tai, kaip sekasi į kariuomenę integruotis Y kartos jaunuoliams.Tadas Valančius su savo dukra apvažiavo Vilniaus ežerus ir rado jų net šešiasdešimt, todel teigia, kad Vilnių drąsiai galima vadinti ežerų miestu.Pokalbis su JAV gyvenančiais lietuviais Žilvinu Usonius, Diana Aleknaite ir jų vaikais apie po Pietų Ameriką organizuojamas laukines keliones, namuose mokomus vaikus.

Kodėl karštomis vasaros naktimis gerai išsimiegoti gali būti sudėtinga ir kaip sau padėti?Dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų trijų rajonų savivaldybėse paskelbta stichinė nelaimė. Kaip situaciją aiškina Aplinkos ministerija ir gamtininkai?Kol kai kurios populiarios šalys turistus jau veja lauk, Skandinavija jų sulaukia daugiau nei įprastai. Dabartinės turizmo tendencijos ir jų keliami iššūkiai – pokalbyje su ekspertais.Palangos kavinės skundžiasi, kad poilsiautojai savavališkai naudojasi jų tualetais, taip sudarydami eiles ir sukeldami problemų klientams.Ved. Karolina Panto

FM99 studijoje vieši devyniolikmetė Akvilė Glušokaitė, pasakojanti apie laikytus šešis egzaminus, drąsius sprendimus keliauti už Atlanto, darbus bei neišdildomus įspūdžius!

FM99 studijoje vieši Algirdas Mačiulaitis – ūkininkas, VŠĮ "Draugystė vienija" vadovas. Kalbame apie keliones, kurių akcentas - pažintys su įdomiais, unikaliais žmonėmis bei įspūdingomis Lietuvos vietovėmis.

Keturių milijonų rubrikoje Piterbore Anglijoje gyvenanti visuomenininkė Snieguolė Maliavskaja. Apie jos veiklas ir puoselėjimą lietuvybę.Prasideda aktyvus kelionių sezonas. Kaip pasirūpinti atostogomis, kad jos nevirstų galvos skausmu? Apie kelionių draudimą, kada jo reikia - pokalbis su ekspertais.Paskutinį laidos pusvalandį – apie mūsų miestus ir gėles bei augmeniją. Kas jums gražiausiai atrodo miestuose? Medžiai, krūmai ar gėlės, kokios?Ved. Urtė Korsakovaitė

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, tačiau atmetė įstatymo projektą ribojantį jų keliones į gimtąsias šalis.Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi. Kokias paskolas galėtų gauti gynybos pramonės įmonės Lietuvoje?Europos Parlamentas dar metams pratęsė prekybos lengvatas Ukrainai, tačiau numatyti saugikliai žemės ūkio produktų importo srityje.Jungtinių Valstijų universitetuose jau beveik savaitę tęsiasi studentų protestai prieš Izraelio veiksmus Gazoje. Studentai yra kaltinami antisemitizmu, yra sulaikytųjų – nors patys studentai priešiškumą žydams neigia. Dėl protestų politinę įtampą patiria universitetų vadovai – juos pasitraukti iš pareigų skatina Amerikos Kongreso nariai.Šiandien, pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, pradedama minėti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Keliautojas keliauja, rašytojas rašo. Kuo daugiau keliauju, tuo mažiau rašau. Aha, jau žinau: keliauju tam, kad nerašyčiau“, – Stokholmo senamiesčio restoranėlyje „Café Tabac“ 2000-aisiais rašė Rolandas Rastauskas.Kelionių ir klajonių knyga, pavadinta „Verkianti bronza“, – tai rinktinė šio rašytojo eseistika, atverianti ir geografinį, ir intelektualinį autoriaus žemėlapį.Keliaudami tekstais ir miestais su R. Rastausku kalbamės apie naująją jo knygą ir sakinį kaip svarbiausią rašytojo kelionę.Nuotraukoje – RoRa Airijoje. Autorius – Remigijus Treigys.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kelionių organizatoriai ir kurortų atstovai sako, kad pirmąją lapkričio savaitę poilsiautojų netrūksta.Aktualus klausimas. Aplinkosaugininkai per Vėlines kapus ragina puošti kukliai, nešti natūralias gėles ir ne plastikinėmis žvakėmis, kad būtų kuo mažiau atliekų. Kaip ketinate dekoruoti artimųjų kapus?Viešuosiuose pirkimuose žadamos didelės naujovės. Kokios? Apie tai - Verslo laike.Paaiškėjus, kad vartotojai bendrovei ESO permokėjo 160 mln. eurų, energetikos ministras sako, kad čia jokio kriminalo nėra, o opozicija tai vadina lupikavimu. Taigi ši permoka – skandalas ar ne? Ir jei taip, kas už tai turėtų prisiimti atsakomybę?Tęsiasi teisminiai ginčai dėl Bronislovo Lubio paminklo Plungėje.Ved. Edvardas Kubilius

Kalnų Karabacho separatistai trečiadienį paskelbė, kad tarpininkaujant Rusijos taikdariams buvo pasiektas susitarimas nutraukti ugnį ir sudėti ginklus.Apie konkretesnes paliaubų sąlygas kol kas nebuvo pranešta, tik nurodoma, kad jos prasideda 13 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.Prie policijos prijungta Viešoji saugumo tarnyba karo atveju liks ginkluotųjų pajėgų dalimi, ši tarnybos funkcija bus stiprinama, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Tuo metu opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis Viešojo saugumo tarnybos pertvarką vadina politiniu sprendimu, teigia, kad ji silpnina šalies nacionalinį saugumą.Net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus. Ekspertų teigimu, visuomenės pyktis pateisinamas, toks Bažnyčios vertinimas – aliarmo signalas, o seksualiniai Bažnyčios nusikaltimai „jai davė mirtiną smūgį“. Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, Bažnyčia nemažins savo pastangų ištirti kiekvieną nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų išnaudojimo atvejį.Kelionių bendrovių pajamų augimą beveik 50 proc. šiemet lėmė tai, kad gyventojai vis dar išsiilgę kelionių, be to, įtakos turėjo ir infliacija.Jungtinės Karalystės monarchas Karolis III pradeda trijų dienų valstybinį vizitą Prancūzijoje. Tai pirmas jo, kaip karaliaus, vizitas šioje šalyje. Prieš pusmetį jis buvo atidėtas dėl Prancūzijoje vykusių riaušių ir streikų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Nacionalisnis judumo iššūkis kviečia įvairias Lietuvos bendruomenes burtis, du mėnesius judėjimą taršiomis transporto priemonėmis keisti į žingsnius ir pasivaržyti tarpusavyje.Rugsėjo 16-oji – Pasaulinė švaros diena. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda jungiasi prie Švaros dienos pakrančių valymo renginio.Ekspedicijos narė, viena iš renginio organizatorių Rimantė Balsiūnaitė sako, kad jai ši akcija – prasminga, nes galima ne tik skambiai kalbėti apie ekologiją, bet ir imtis realių veiksmų.Vokietijoje prasideda Europos lietuvių kultūros dienos. Renginio metu vyks meno kolektyvų dirbtuvės su specialistais iš Lietuvos, diskusijos apie diasporos kultūros politiką ir pasirengimą 2024 m. dainų šventei.Ved. Darius Matas

Nepaisydami nuolat kartojamų perspėjimų, lietuviai masiškai vyksta į Baltarusiją. Pasak Valstybės sienos apsaugos vado Rustamo Liubajevo, maždaug po 52 tūkstančius per mėnesį. Į Baltarusiją vyksta skirtingos gyventojų grupės ir skirtingais tikslais. Liubajevas sako, kad dalį lietuvių bandyta verbuoti.Prie griežtesnių ribojimų Baltarusijos piliečiams klausimo bus grįžta rugsėjį prasidėjus Seimo rudens sesijai, žada parlamentarai.Rusija pranešė numušusi du, į Maskvą skridusius Ukrainos dronus. Maskvos srities Sergijev Posado miestelį sudrebino galingas sprogimas. Kremlius tikina, kad nelaimę sukėlė žmogiškoji klaida, o ne Ukrainos dronų ataka.Pastarosiomis dienomis Lietuvoje siautusi audra neaplenkė ir kaimyninės Latvijos. Stipriausiai stichija smogė greta sienos su Lietuva esančiai Duobelės savivaldybei bei čia veikiančiam Tervetės gamtos parkui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Klimato kaitos padarinius šiemet jaučiame itin ryškiai. Atostogautojų pamėgtose šalyse siaučia miškų gaisrai ir audros. Jau žuvo keliasdešimt žmonių. Kelionių organizatoriai kol kas į tai nelabai atsižvelgia ir turistams grėsmės nemato, bet ar nepasikeis pačių poilsiautojų įpročiai? Gal nuo šiol vasarą liksime atostogauti Lietuvoje arba trauksime į Šiaurę? O gal atostogas kelsime į rudenį ar pavasarį?Laidoje dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė, keliautojas, puslapio feisbuke „Mokėk keliauti“ įkūrėjas Robertas Pogorelis ir VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien - Tarptautinė Motinos diena. Ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkiai.Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai. Viena jų – Virginija Žitkuvienė, užauginusi 4-is savo vaikus bei du globotinius. Apie motinystės džiaugsmus ir sunkumus bei ką stengėsi perduoti augindama savo atžalas.Kelionių organizatoriai sako, kad šiemet atostogos užsienyje atsieis brangiau. Taip pat įspėja apie rizikas, keliones įsigyjant iš ne profesionalų internetinėje erdvėje. Pokalbis su Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidente Žydre Gaveliene.Iš daugiau nei tūkstančio Lietuvoje veikiančių paramos ir labdaros fondų bei organizacijų, tik 187 galima vertinti kaip patikimas. Kaip rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ atlikta analizė, tik kas dešimta organizacija neturi sąsajų su bankrutavusiomis ar teismuose įklimpusiomis įmonėmis, yra pateikę Registrų centrui finansines ataskaitas ir turi bent vieną darbuotoją.Visaginiečiai renka merą. Kaip pasiruošta rinkimams ir kiek sklandus buvo laikas iki jų? Pokalbis su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoju Maksimu Reznikovu.Ved. Darius Matas

Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose.Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“. LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų.VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Tojanai Račiūnaitei ir menotyrininkė Joana Vitkutė ekspozicijos struktūrą kūrė pagal pačiuose kūriniuose glūdinčias temas. Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. Pasak Tojanos Račiūnaitės, „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“Radijo balkone kartu su parodos kuratore keliaujame po parodos sales: nuo „Gamtos stichijų“ „Darbų“ ir „Puotų“ kambarių prie „Pasirinkimų ir priesaikų“, „Geismų ir gundymų“, „Kovų“, „Kelionių ir atradimų“ „Religinių pasijų“, „Vizijų ir susitikimų“, „Miego, budėjimo, mirties“. Tačiau svarbiausia ne virtuali kelionė, o tarp paveikslų, jų autorių ir žiūrovų užsimezgantis pokalbis.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Turbūt kone garsiausia poliarinių kelionių entuziasto Algimanto Kuro išvyka – vienišas 400 km žygis Grenlandijoje. Kur tik pasisuksi vien šaltis, vėjas ir nė gyvos dvasios. Nors pagrindinis Algimanto darbas yra programavimas, jis jau du dešimtmečius su bendraminčių būriu, o kartais ir vienas, leidžiasi į poliarines keliones. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai šaltyje save išbandantis keliautojas pripažįsta, kad tokio pobūdžio kelionėse klaidų išvengti nepavyksta, tačiau tai būdas iš jų pasimokyti ir nuolat tobulėti.Pokalbis ir dvylika punktų apie poliarines keliones su Algimantu Kuru laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija. Ekonomistai sako, kad kainų augimo tempas smunka mažėjant vartojimui, pingant žaliavoms bei esant rizikoms darbo rinkoje.Ko reikia, kad Ukraina gautų reikiamą karinę pagalbą iš ES senbūvių? Seime rengiamoje konferencijoje dalyvauja iš rusų nelaisvės išlaisvinta garsi Ukrainos paramedikė, evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja Julija Pajevska-Taira, gelbėjusi žmonių gyvybes rusijos invazijos metu Mariupolyje.Po dar vienos Rusijos atakų virtinės, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Maskvos agresiją galima sustabdyti tik ginklais. Kol Ukrainos sąjungininkai bando suburti tankų koaliciją, Kyjivas kalba ir apie kitą karinės paramos etapą, į kurį būtų įtraukti ir naikintuvai.Skurdą ir socialinę atskirtį patiriančios nėščiosios, motinos ir jų vaikai Lietuvoje susiduria su itin skaudžiomis problemomis, kurias valstybė sprendžia nepakankamai efektyviai. Tokią išvadą daro tyrimą atlikę VDU mokslininkai.Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais.Ved. Darius Matas

Artėjant šventėms „Pakeliui su klasika“ nusprendė pasidomėti, kokiomis nuotaikomis, svajonėmis gyvena skirtingų Lietuvos miestų gyventojai. Šįkart šventinėmis druskininkiečių ir Druskininkuose viešinčių svečių nuotaikomis domėjosi Agnė Šimkūnaitė.Nors per Kalėdas žmonės dažnai siųsdavo vienas kitam atvirukus, bet tarpukario visuomenė buvo laiškų visuomenė. Ką rašydavo sveikintojai tuose kalėdiniuose laiškuose? Pokalbis su parodos M.Mažvydo bibliotekoje kuratoriumi Vytautu Smilgevičiumi.Šiemet lietuvių kalba pasirodė populiarus Argentinos rašytojos Agustinos Bazterrica romanas „Mes, gyvuliai“. Apie šiurpią distopiją, valdžios manipuliacijas, žmogaus santykį su aplinka poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbina romano autorę.Minime amerikiečių maištinininko, „aksominės revoliucijos“ ambasadoriaus Franko Zappos gimimo dieną. Ieva Buinevičiūtė parengė jo minčių ir muzikos rinkinį, kuriame šiek tiek atsiskleidžia prieštaringa muziko pasaulėžiūra, šiandien neatrodanti jau tokia maištinga.lgametis Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius ir vadovas Juozas Marcinkevičius išrinktas Lietuvos teatro sąjungos pirmininku. Kokią įtaką ši organizacija gali turėti teatro gyvenimui? Kaip teatras keičiasi šiandien? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Juozu Marcinkevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis dievina keliones. Ir yra metęs ne vieną iššūkį kelionių dievams. Nuotykiai, karštis, egzotiškas maistas, pavojingi ir nelabai krokodilai, gyvenimas automobilyje, kelionių planavimas ir improvizavimas. Yra ir firminis patiekalas.Ved. Vytaras Radzevičius

Šiandien sukanka lygiai 60-t metų nuo Karibų krizės pabaigos, kuomet įtampa tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų vos nepasibaigė branduoliniu konfliktu. Tuomečiam Amerikos prezidentui Džonui Kenedžiui ir Sovietų Sąjungos vadovui Nikitai Chruščiovui pavyko pasiekti susitarimą. Praėjus šešiems dešimtmečiams, Kremlius ir toliau naudoja branduolinį šantažą savo tikslams pasiekti.Kai kurie lietuviai nuo rytojaus mėgausis ilguoju savaitgaliu. Dirbantieji, pasiėmę laisvą dieną ir pirmadienį, turės penkias laisvas dienas – nuo šeštadienio iki trečiadienio. Kelionių organizatoriai pastebi, kad dalis žmonių per Vėlines vyks ne aplankyti artimųjų kapų, o keliaus pailsėti į užsienį.Dėl rekordinės infliacijos Lietuvos gyventojų sukauptos santaupos nuvertėja kone kasdien. Ką jūs darote su savo santaupomis, jei tokių turite?Chuliganiškas vairavimas, šiurkštus elgesys ar net seksualinis priekabiavimas - viešojoje erdvėje netyla skundai dėl pavežėjų darbo. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ pasikalbėjo su vienos didžiausių tokias paslaugas teikiančių platformų „Bolt“ vadovu Lietuvoje. Andrius Pacevičius sako, kad geriausia vairuotojų drausminimo priemonė - keleivių skiriamas žemas reitingas.„Pociui kilo keblumų dėl vadovės moters, bet neverčiau jo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių avėti“, - taip reaguodama į buvusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo kritiką dėl galimo mobingo, žeminimo šią savaitę teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Prieš kurį laiką Seimo narys Dainius Gaižauskas, kai Premjerė ir Seimo Pirmininkė siekė atsisakyti absoliučios apsaugos, teigė, kad konservatorių moterys prarado moteriškumą. Kiek moterims politikėms tenka susidurti su sunkumais dėl lyties, o galbūt tiesiog tapome jautresni tokiems atvejams?Grupė „Biplan“ pristato naujausią savo singlą „Sveikas sugrįžęs namo“.Ved. Rūta Kupetytė

Amanda Ramos – išskirtinių kelionių ir patirčių agentė bei savo vardo kelionių agentūros įkūrėja. Pradėjusi savo veiklą prieš mažiau nei metus (pačiame karantino įkarštyje!), šiandien Amanda yra bene žinomiausia kelionių agentė Lietuvoje, į kurios rankas savo poilsį patiki vis daugiau šalies garsenybių. Šiame pokalbyje Amanda atvirai dalinasi savo įspūdinga karjeros istorija bei darbo ir verslo vystymo principais, kurie padeda jos veiklai (ir komandai) augti itin greitai. Be to, interviu ji atskleidžia ir įspūdingiausias atostogų kryptis, lietuvių keliavimo ypatumus ir patį didžiausią jos organizuotos kelionės biudžetą, kurį išgirdusi tikrai nustebsi. Pasiruošk spalvotam ir įkvepiančiam pokalbiui, po kurio norėsi susipakuoti lagaminus ir leistis į naują nuotykį! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Su kokiais vidiniais stabdžiais Amandai teko susidurti pradėjus savo verslą? Kokia buvo jos veiklos pradžia ir kaip ją atrado pirmieji klientai? Kokios yra įspūdingiausios Amandos aplankytos vietos? Kokias keliones mėgsta lietuviai? Kokie yra sėkmingos kelionės elementai? Kaip atrodo Amandos darbo užkulisiai – ar tai vien kelionės? Kaip Amandai sekasi plėsti komandą? Kiek kainuoja jos planuojamos kelionės? Kokia buvo brangiausia Amandos suplanuota kelionė? Kokie yra jos tikslai ateityje? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius pasakoja, koks mūsų gandrų kelionių maršrutas, ar jis keitėsi per pastaruosius šimtą metų?Gegutės tyli, bet jos yra greta - tikėtina, kad kai kuriuose kalviukų, kielių, liepsnelių lizduose dar auga paskutiniai gegužiukai. Gegužiukai auga greitai, bet net pradėję skraidyti, kurį laiką dar maitinami savo įtėvių. O po to jie dar turi visko išmokti... patys vieni.Šienauti ar nešienauti ? Mokslininkai primena – nenušienautos pievos išsaugo daug daugiau vėsos, savotiškai mažina saulės kaitrą, atspindi mažiau šilumos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kryptingas sąmokslo teorijų skleidimas – Rusijos karo Ukrainoje dalis, ir nors atrodo, kad kai kurie teiginiai, pavyzdžiui, esą Ukrainoje veikia slaptos biologinės laboratorijos, atrodo, tik diskredituoja Rusiją, jos pareigūnai tokių teorijų kuria tik daugiau. Kaip racionaliai paaiškinti, kodėl Rusijoje atsirado būtent tokios sąmokslo teorijos - LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Šiandien Lietuva ir Jungtinės Amerikos valstijos mini dvišalių diplomatinių santykių šimtmetį. 1922-ų metų liepos 28-ąją Jungtinės valstijos de jure pripažino Lietuvą ir įtvirtino diplomatinius santykius. Jungtinės valstijos niekuomet nepripažino priverstinės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aneksijos, o šalies valstybės departamente per visus okupacijos metus plevėsavo Lietuvos vėliava. Apie Vašingtono ir Vilniaus santykius, taip pat ir šių dienų aktualijas LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbėjosi su Jungtinių valstijų ambasadoriumi Lietuvoje Robertu Gilkristu.Aktualus klausimas. Kas padėtų sudrausminti netvarkingus poilsiautojus?Komentuoja Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.Užsienio kompanijos Lietuvoje yra sukūrusios jau ne vieną filmą. Lietuvos vardas užsienio prodiuserių lūpose skamba užtikrintai ir vis dažniau. Tad kuo gi mūsų šalis patraukli ir kas apie ją kalbama pasaulio kino Užkulisiuose, domisi Justė Luščinskytė.Ekspedicija „Brydė'2022. Aliaska” – tai jau ketvirtas bendras Lietuvos geografų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo rengiamas projektas. Ekspedicijos pavadinime minima brydė, tai poeto Kazio Bradūno poetinė išraiška, kurią pasitelkdami leidžiamės ieškoti lietuviškų brydžių įvairiose šalyse. Ši ekspedicija buvo planuota 2020 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečiui, tačiau dėl pasaulį ištikusios COVID – 19 pandemijos neįvyko. Atsiradus galimybei, idėja įgyvendinama 2022 metais. Pokalbis iš Aliaskos su ekspedicijos dalyviais: Genovaite Kyne ir Gerimantu Statiniu.Koks pelno derlius, tokie ir metai. Komentaro autorė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

Kuo šiandien gyvena ir kvėpuoja dainininkė, pianistė, kompozitorė, Gintarė Jautakaitė? Kokios idėjos gimsta už Atlanto? Kalbamės apie kasdienybę, apsilankymus Lietuvoje ir kūrybinius sprendimus Jungtinėse Amerikos Valstijose.„Kelionių“ rubrikoje susitinkame su meditacijos mokytoja ir kelionių vadove Urta Dorotėja, neseniai grįžusia iš piligriminės kelionės Šv. Pranciškaus pėdsakais. Kuo šis kelias svarbus ir ypatingas?Minint Gedulo ir vilties dieną karilionininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta pasakoja apie koncertą Kauno Vienybės aikštės prieigose.Rubrika „Minutė džiaugsmo“ kviečia nusikelti į pajūrį, kuriame mus pasitinka jėgos aitvarų instruktorius Laurynas Juodeška, pasakojantis apie šį sportą.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

„Sugebėjome sukurti tai, kas svarbu, įdomu ir kartu patrauklu“, – sako žurnalistas, „Nacionalinės ekspedicijos“ prodiuseris Edmundas Jakilaitis. Pokalbis apie aštuonerius kelionių metus Lietuvos ir Europos upėmis, tyrinėjant istorijos pėdsakus.„Kelionių“ skiltyje architektas Alvydas Šeibokas dalinasi patirtimis iš kelionės burlaiviu Baltijos jūra. Ar kiekvienas iš mūsų galėtų leistis į tokį plaukimą bangomis?Išaušus neeilinei koncertų „supersavaitei“ – ryškiausių koncertų panorama: nuo Gogol Bordello iki Iggy Pop.Informacinių technologijų specialistas Arūnas Požėra jau ne vienerius metus greta kasdienių darbų gamina plovą. Teiraujamės jo, kiek žinome apie plovo gamybą, kas yra tikras klasikinis plovas ir kiek gamindami šį patiekalą galime improvizuoti?Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

Šiandienos „Mažosios Europos pokalbių“ cikle „Keliaujantis žmogus“ pasikalbėsime apie knygas. Knygas kaip kelionių gidus, kurie tampa kelionės palydovais, atskleidžiančiais mūsų lankomų vietų ypatumus, padedančiais susidėlioti maršrutus.Tačiau knyga gali būti ir tarsi skraidantis kilimas, galintis nunešti mus į žmogaus fantazijoje pagimdytus įsivaizduojamus pasaulius. Arba laiko mašina, suteikianti galimybę nusikelti į būtąjį laiką. Kad ir, pavyzdžiui, italų rašytojo Alberto Angelos dėka praleisti vieną dieną senovės Romoje prisiliečiant prie kasdienio romiečių gyvenimo, jo įdomybių paslapčių. Arba pajausti nostalgiją Tadeuszo Konwickio „Meilės įvykių kronikoje“, kur pasakotojas nukelia mus į tą Lietuvą, kuri atsisveikindama su LDK paveldu ir žengdama į modernaus nacionalizmo amžių tais laikais buvo ūmi vasarinė audra ar greičiau gęstančio, agonijoje merdinčio ugnikalnio viduriai, besileidžianti didžiulė Saulė, palikusi įstabaus grožio šviesos dryžius ir blėstančios vaivorykštės pėdsaką. Knyga gali mus nunešti ir į įsivaizduojama ateitį: galbūt utopinę, žadančią išsipildymą, o gal ir distopinę, perspėjančią apie laukiančią pragaištį neišsprendus šiandienos problemų. Tad šios dienos „Mažosios Europos pokalbiuose“ pokalbis apie kelionės palydovę knygą su knygų autore, gide Dalia Smagurauskaite.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Nuo pirmos dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki šiol įprastą gyvenimą Žaneta sąmoningai apvertė aukštyn kojom. Fotografė atsisakė įprasto kūrybinio darbo ir visas savo jėgas bei lėšas skyrė padėti Charkivo gyventojams. Drauge su kolege, Ukrainos fotografe, sukūrė organizaciją, per kurią visos reikalingos priemonės, maistas ir vaistai keliauja miestiečiams tiesiai iš rankų į rankas. Žaneta ne tik nuo ryto iki vakaro renka lėšas be maisto ir pajamų likusiems Charkivo gyventojams, bet ir pati šoka į savo automobilį, kad nuvežtų paramą, o grįžtų su bėgančiais nuo karo žmonėmis.Ved. Lavija Šurnaitė.

ES Modernizavimo fonde numatyti 8 mln eurų, norintiems įsigyti energetiškai efektyvių ir aplinkai draugiškų neariamųjų technologijų padargų. Sėjamosioms pirkti dabar kuriamos lėšų įsisavinimo taisyklės. Žemdirbių atstovai sako, kad dėl nepalankių jiems taisyklių, parama mažai kas naudosis, bet ŽŪM specialistai neketina reaguoti į žemdirbių pastabas.VDU ŽŪA inžinerijos fakultetas tęsia prieš porą mėnesių pradėtą ilgalaikį edukacinį projektą. Dėstytojų komanda jau aplankė kelių rajonų bendrojo lavinimo mokyklas ir susitiko su ketinančiais rinktis inžinerines studijas. Kelionių rezultatas – įkurta Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė. 130 vaikų lankėsi akademijoje, klausėsi paskaitų, susipažino su studentų gyvenimu.Ved. Arvydas Urba

Gidai ir kelionių vadovai sako, kad būtent jie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos. Praėjo dveji metai, bet gyvenimas negrįžo į vėžes. Praradę darbą, gidai ir kelionių vadovai keitė profesijas, ėmėsi naujų veiklų. Dalis – vyriausieji, su didžiausia patirtimi – išėjo laukti pensijos. Likusieji sako, kad jų ateitis bus aiški pavasarį. Kodėl, diskutuoja Gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras, Kelionių vadovų ir gidų sąjungos prezidentė Edita Muraškaitė, „Monikos ekskursijų“ įkūrėja Monika Vasylienė ir agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Kelionių vadovė Kristina Sadauskienė pristato knygą – alternatyvų miesto gidą po Biržus.Pasaulyje: muziejai Jungtinėje Karalystėje ketina apmokyti migrantus dirbti gidais, Turnerio prizo nugalėtojai, Fotografiska muziejaus plėtra ir mados vizionierius Virgilijus Ablohas.Menininkas Arturas Bumšteinas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristato kūrinį „Big Pharma“. Kūrėjas kalba apie vaistus kaip ritualą, bet kur riba tarp ritualo ir priklausomybės?Indrė Gaučienė ir Viktoras Bachmetjevas Kaune atidarė knygyną „Kolibris“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, ką prarastume, jei uždarytume Švietimo ministeriją.Vilius Puronas – vienas žinomiausių Šiaulių miesto veidą nuo praeito amžiaus 8 dešimtmečio formuojančių dizainerių. Jį kalbina Tomas Mizgirdas.Keramikės Agnės Šemberaitės kūriniai – bauginantys ir gražūs vienu metu. Už juos šiemet kūrėja apdovanota Martinsons aukso prizu Latvijos bienalėje, be kitų parodų kuravo ir Lietuvos profesionaliosios keramikos 90-mečiui skirtą ekspoziciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ruduo – ne tik paukščių, geltonų lapų, vilkų medžioklės, bet ir lašišų kelionių į neršto vietas metas. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos darbuotojas, dr. Justas Dainys paaiškina, kada lašišos nukeliaus iki nerštaviečių.Prieš keletą dienų minėjome Gyvūnų globos dieną. Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos narė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitiene primena, kas yra gyvūnų globa, kaip Lietuvoje keičiasi santykis su globojamais. gyvūnais.Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis primena, kad aplinkos ministerija jau patvirtino medžioklės sezono vilkų limitą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kelionių, nuotykių ir gyvenimo skonio laida „Pasaulio puodai“ po vasaros atostogų grįžta į LRT RADIJO eterį. Pirmosios laidos svečias - aktorius ir sklandytojas Sakalas Uždavinys. Nuotykiai scenoje ir danguje, meno virtuvė, arbatų ceremonijos, vienas kitas pokštas – juk humoras, anot aktoriaus, saugo nuo išprotėjimo.LRT RADIJO laida „Pasaulio puodai“ trečiadienį po vidudienio žinių. Junkitės!Ved. Vytaras Radzevičius

Medikai ir savivaldybės ragina moksleivius skiepytis jau dabar, kad iki rugsėjo 1-osios jie įgytų imunitetą. Ar skiepijasi moksleiviai?Koronavirusu persirgę, bet nepasiskiepiję žmonės negali naudotis Galimybių pasu. Vyriausybė šią problemą žada spręsti. Kaip?Kelionių organizatoriai sako, kad šią vasarą visai atsigavo, keliaujančiųjų į užsienį netrūksta. O ko tikėtis rudenį?Opozicija toliau kritikuoja valdžią dėl besitęsiančios migrantų krizės bei reikalauja vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsistatydinti. Šias bei kitas aktualijas aptarsime su opozicijos lyderiu Sauliumi Skverneliu.Lietuvoje smarkiai populiarėja vadinamoji žirgų terapija. Kodėl ir kokia jos nauda?Ved. Edvardas Kubilius

Kada radijas ėmė skambėti Justės Starinskaitės gyvenime? Kokia vasara laukia „Saulės kliošo“? Apie viską ir kalbamės su grupės „Saulės kliošas“ vokaliste Juste Starinskaite.Kelionių skiltyje baidarių klubo „Upių labirintas“ vadovas Povilas Pelanis pasakoja, kokie upių keliai patys vaizdingiausi ir ko svarbu nepamiršti patyrusiam baidarininkui.Rubrikoje „Muzikos herojus“ prisiminsime lietuvių muzikos kūrėją ir atlikėją Saulių Spindi, skambant ką tik išleistai muzikai iš paskutinio jo albumo.Duris atveria Lukiškių kalėjimas, o apie ten vyksiančius renginius pasakoja šių renginių organizatorius Martynas Butkevičius.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ramūnas Zilnys

„Aktorius yra keistuolis dėl to, kad jis visą gyvenimą žaidžia“, – sako „Keistuolių teatro“ aktorius, režisierius Dalius Skamarakas. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga kalbamės su juo apie vaidmenis scenoje ir gyvenime ir aiškinamės, ar kūryba vaikams skiriasi nuo kūrybos suaugusiesiems.Kelionių skiltyje šiandien keliamės į Kernavę ir lankomės brito StevenoVincento Mitchello kartu su žmona Jolanta įkurtoje „Bardo“ galerijoje.Rubrika „Meno dozė“ kviečia išgirsti žaismingąjį styginių kvartetą IPA („Išprigimties artistai“) – kamerinės muzikos kolektyvas kviečia džiaugtis muzika ir pajusti ją visa širdimi.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

Pastaruoju metu parduodama vis daugiau nealkoholinių gėrimų. Kokia nealkoholinių gėrimų vartojimo kultūra Lietuvoje, ar tokie gėrimai kenkia sveikatai ir ar ateis diena, kai nealkoholiniai gėrimai iš mūsų gyvenimo išstums alkoholį?Žinomi medikai ir mokslininkai prisijungė prie kampanijos „Petys už laisvę“, skatinančios gyventojus skiepytis nuo koronaviruso. Kodėl reikia skiepytis ir ką daryti, kad žmonės norėtų skiepytis nuo koronaviruso?Kelionių organizatoriai vis aktyviau siūlo keliones į užsienį. Kokios tos kelionės? Kokios tų kelionių sąlygos? Ar jau galima kalbėti apie pamažu atsigaunančią turizmo rinką?Ved. Edvardas Kubilius

Vasario 26 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinę kasmetinę diskusiją apie praėjusiųjų 2020 m. lietuvių autorių knygas. Ją, kaip visuomet, vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktukas. Apie knygas kalbamės su literatūrologe Jūrate Čerškute.„Po tokio pasivaikščiojimo turguje jautiesi šiek tiek apsvaigęs nuo visų tų raštų“, – sako keliautojai, kūrėjai, tradicijų puoselėtojai Eglė ir Rokas Kašėtos, nusprendę mėnesį praleisti Amerikos žemyne, susipažinę su Meksikos kultūra, o šiuo metu atrandantys Gvatemalos gamtos ir kultūros įdomybes. Pokalbis su keliautojais – tiesiai nuo Atitlano ežero.Kiek jėgų, ištvermės ir laiko reikalauja mėginimas suprasti kitų kraštų kultūras? Keliavimo ir pažinimo temą tęsia rubrika „Be kaukių“ – LRT KLASIKOS studijoje vieši meditacijos mokytoja, Tibeto medicinos studentė ir kelionių vadovė Urta Dorotėja.Ved. Gerūta Griniūtė ir Marius Eidukonis

Kelionių organizatoriai šiuo metu siūlo itin mažai krypčių, tačiau viliasi, kad pavasarį masiniam poilsiui atsivers Turkija bei Graikija. Jie perspėja, kad šiais metais, prieš kelionę ir po jos, greičiausiai teks daryti koronaviruso testus. Lietuvos oro uostai organizuoja galimybę testuotis jų teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigia, kad kol vakcinacija įsibėgėja ir nėra iki galo aišku, kiek vakcinos efektyvios, organizacija skiepų paso įvesti nerekomenduoja, tačiau mano, jog verta diskutuoti apie elektroninį skiepų sertifikatą.Ved. Audrius Lelkaitis

Kaip kelias iš baleto pasaulio fizikos mokslų daktarę, lazerių inžinierę Simoną Liukaitytę–Suszcynską atvedė į gamtos mokslus? Ir kaip ji prisidėjo prie NASA marsaeigio „Perseverance“ kūrimo? Kelionių skiltyje Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ pasidalins idėjomis, ką saldaus galima nuveikti ir kur praleisti romantiškas atostogas nepakėlus sparnų iš Lietuvos. Grupės Biplan lyderis Maksas papasakos, kaip grupė ketina švęsti 25-ąjį gimtadienį.O Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė Birutė Masiliauskienė supažindins su pirties teikiama nauda.Ved. Gabrielė Martirosian ir Gerūta Griniūtė

Su žurnaliste bei keliautoja Neringa Skrudupaite kalbamės apie toli nuo mūsų esančius, bet visai planetai svarbius ir nykstančius atogrąžų miškus, ekologijos problemas. Kelionių rubrikoje - Ramūnas Zilnys apie Latvijos pajūrį. Laidoje pristatomas naujasis, po trejų metų pertraukos pasirodęs „Deep Purple” albumas „Whoosh!“, o rubrikoje „Minutė džiaugsmo“ kalbamės apie kalanetiką – mankštą be prakaito. Ved. Lavija Šurnaitė ir Darius Užkuraitis

Viruso pandemija stipriai suvaržė pasaulinį turizmą. Kas nutiks, jei metus negalėsime keliauti? Apie dromomaniją, t. y. nenumaldomą norą keliatuti. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kokios scenos ir filmavimo aikštelės pačios mieliausios ir kokios kelionės vasarą atsidūrė teatro ir televizijos aktorės Emilijos Latėnaitės žemėlapyje? Žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis tęsia pasakojimą apie savo kelionę Camino Lituano keliu. Atlikėja Iglė pristato naują kūrinį „S.O.S.“. O rubrikoje „Minutė džiaugsmo“ į dangų aitvarus kelia Lietuvos aitvarų judėjimo koordinatorė, aitvarų meistrė Giedrė Aleksandravičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Dėl didelių eilių valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose dalis gyventojų renkasi privačias ir už paslaugas jau susimoka patys. Kaip spręsti šią problemą? Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė, privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius, privačios vaikų klinikos Klaipėdoje „Mama, aš sergu" direktorė ir gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Savivaldybės verslo sąlygoms gerinti galėjo išleisti 10 mln. eurų, bet neišleido nė trečdalio. Kodėl?Kelionių organizatoriai sako, kad dėl pandemijos tvyrant visiškai nežinomybei, jiems vargiai pavyksta uždirbti. Ką ketina daryti kelionių organizatoriai ir kaip apskritai gali pasikeisti visas turizmo sektorius? Turizmo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė, kelionių organizatoriaus „Kur toliau“ vadovas Simonas Teškevičius. Verslo laike - apie į paplūdimius sugrįžusį alkoholį ir socialinio tinklo "TikTok" problemas.Tęsiami pokalbiai su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais. Interviu su europarlamentaru, Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu.Gydytojai sako, kad šią vasarą įvairių traumų patiriančių vaikų nemažėja, bet pastebi, jog tėvai dėl pandemijos vengia savo vaikus atvesti pas medikus, o tai gali atsiliepti tolesnei jų sveikatai. Kodėl taip yra ir ką tokiose situacijose pataria daryti gydytojai? Vaikų chirurgijos gydytojas-rezidentas Benediktas Jonuška.Ved. Edvardas Kubilius

Piligriminės kelionės vis labiau įauga į lietuvišką žemėlapį. Tarsi koks prancūziškas ispaniškas „Camino Lituano“ kuriamas pagal ispaniškąjį šventojo Jokūbo arba „Camino de Santiago“ piligrimų kelią. Vienas šio kelio iniciatorių ir sudarytojų, kelionių pėsčiomis entuziastas Marius Minkevičius – laidos „Pasaulio puodai“ svečias ir iš jo sužinosime, koks tai keliavimo būdas, kaip reikia pakilti ir išeiti į žygį, ką patirsite šitaip keliaudami ir kokie nuotykiai laukia. Ved. Vytaras Radzevičius.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išlikti aktyviems ir sveikiems vasaros karščių metu? Ar organizmas vasarą iš tiesų gali prikaupti vitaminų atsargų? Apie tai papasakos šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Kelionių maršrutas – „instagramiškiausios“ Lietuvos vietos, kurias atskleis Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Taip pat laidoje – skambutis į Argentiną, kurioje gyvena dainininkė ir dainų autorė Marija Clara, besiruošianti naujo singlo ir naujo albumo pristatymui. O rubrikoje „Minutė džiaugsmo“ kava mėgautis kvies kavos entuziastas Emanuelis Ryklys. Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabrielė Martirosian.

Švenčiame Jonines kūrybiškai su aktore ir dainininke Inga Jankauskaite. Per šventes mokysimės, kaip namie sau pasidaryti masažą – su kočėlu ir šaukštu. „Kelionių“ skiltyje keliausime po šalies dvarus, kuriuos supa nuostabūs parkai. Muzikos herojus Ramūnas Tamošauskas-UraganiuS pristato naują kūrinį „Gegutė raiboji“. Ved. Ignas Krupavičius ir Lavija Šurnaitė.

Tapytojas, pianistas Viktoras Paukštelis studijoje pasakos, kaip jam pavyksta bebėgiojant maratonus „surinkti ir kolekcionuoti vaizdus". „Kelionių" skiltyje nusikelsime į Mažąją Lietuvą. Grupė „shishi“ stovykloje premjera – naujas kūrinys „Empty". Ved. Ignas Krupavičius ir Gabrielė Martirosian.

Kiek pastangų reikalauja mėginimas realybę užfiksuoti vaizdo kamera? Ar lengva istoriją papasakoti vaizdais? Apie tai įžvalgomis pasidalins operatorius ir montažo režisierius Adomas Jablonskis. Kelionių upėmis nuotykius atskleis žygių baidarėmis organizatorius Paulius Drilinga. O ką skaityti rekomenduos VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas. Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Kelionių verslas 1:08 Maitinimo verslas 10:42 Poros finansai 18:53 Šią savaitę „Pinigų kartoje“ aptariame du sektorius, kurie per pandemiją buvo vieni iš labiausiai nukentėjusių – tai kelionių agentūrų ir organizatorių bei maitinimo verslai. Pašnekovai dalinasi įžvalgomis, kaip keisis paslaugų kaina, ar verslui pavyks atsitiesti ir ko vartotojai gali tikėtis artimiausiu metu. Asmeninių finansų rubrikoje Odeta Bložienė pasakoja, ką daryti gyvenant kartu, kaip atsidalinti finansus, kaip kartu kaupti santaupas ir kaip dalintis finansinę atsakomybę.

Vakaras su knyga Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Skaito Nijolė Gelžinytė.

Vakaras su knyga Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Skaito Nijolė Gelžinytė.

Vakaras su knyga Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Skaito Nijolė Gelžinytė.

Vakaras su knyga Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Skaito Nijolė Gelžinytė.

Kelionių žurnalisto Orijaus Gasanovo laimės receptai. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

Vakaras su knyga Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Skaito Nijolė Gelžinytė.

Vakaras su knyga Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Skaito Nijolė Gelžinytė.

Lietuvos kelionių organizatorius ir agentūras vienijanti Lietuvos turizmo asociacija viešu laišku kreipėsi į Seimo narius, prašydama gelbėti kritinėje situacijoje atsidūrusį verslą bei būsimas žmonių keliones. Seimas jau priėmė būtinus įstatymų pakeitimus, numatančius kelionių kupono siūlymą kaip alternatyvą žmogui, norinčiam atidėti atostogas. Tiems, kuriems toks siūlymas netiktų, iki 6 mėnesių būtų ilginamas pinigų grąžinimo terminas. Tačiau šiuos įstatymų pakeitimus vetavo prezidentas, todėl jie buvo grąžinti atgal į Seimą. Kelionių organizatoriai teigia, kad, jeigu Seimas pritars prezidento veto, turizmo rinkos laukia bankrotų virtinė, o vartotojų teisų gynėjai mano, kad naujovės – ne keliautojų naudai, nes jie būtų paversti turizmo verslo kreditoriais.Dalyvauja: Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė, turizmo teisės ekspertas advokatas Edmundas Rusinas, Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma.Ved. Artūras Matusas.

Koronavirusas Lietuvoje. Pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.Kaip Vyriausybei sekasi parsiskraidinti piliečius iš užsienio ir spręsti vežėjų problemas?LRT RADIJAS tęsia pokalbių ciklą „Mums 30" su 1990 m. kovo 11-ąją gimusiais 30-mečiais – pokalbis automechaniku Aurimu Žilinsku.LRT jungiasi prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“, Lietuvoje kuriančios Nacionalinį savanorių pagalbos koordinavimo centrą.Kelionių agentūros nenori grąžinti visos sumokėtos pinigų sumos už užsakytas ir dėl karantino atšauktas keliones.Kokie tarptautiniai įvykiai laukia šią savaitę?Kaip savivaldybėms sekasi ieškoti būstų iš užsienio grįžusių gyventojų saviizoliacijai?Psichologo konsultacija – kaip išgyventi karantiną?Ar per karantiną namie užsidariusiems gyventojams pavyksta sveikai maitintis?Taip pat laidoje – orų apžvalga. Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras. „Ryto garsai“ per 10 min.Ved. Edvardas Kubilius.

„Manyje gyvena ir istorikas, ir gidas“, – mintija Deimantas Ramanauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Laidoje vieši sezoninės jėgos aitvarų mokyklos „WindTrain“ įkūrėjas, kelionių organizatorius ir jėgos aitvarų instruktorius – Edgaras Martinėlis. Subūrę didžiulę jėgos aitvarų entuziastų bendruomenę, su kuria gaudo vėją ne tik Lietuvoje (Kintuose), bet ir keliauja po geriausius jėgos aitvarų spot'us visame pasaulyje: Egiptas, Turkija, Graikija, Brazilija ir Kenija. Laidoje kalbamės apie retą Lietuvoje, bet dažną pasaulyje sportą, kartu ieškome geriausių vietų vakarėliams ir aiškinamės, kuo skiriasi jėgos aitvarų sportas nuo vandenlenčių sporto. Panirę į giliausius Edgaro minčių klotus atrandame ir laimės receptą. Veda Tomas Lukaševičius.

/Sukanka 10 metų kai nebeveikia Ignalinos atominė elektrinė, tačiau jos uždarymo darbai truks dar kelis dešimtmečius. Ar jie atliekami laiku?/Dauguma Užimtumo tarnybos perkvalifikavimo kursus baigusių žmonių dirba pagal specialybę. /Kokie svarbiausi šių metų mokslo išradimai?/Kas šiemet sulaukė daugiausia dėmesio socialiniuose tinkluose?/Kelionių organizatoriai ir oro linijų bendrovės šiemet susidūrė su įvairiais iššūkiais./Lietuvos kūrėjams, inovatoriams ir įkvėpėjams bus išdalyti LRT „Metų apdovanojimai“.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Kada, jei ne dabar, kol jauni esame, smagiai keliauti po pasaulį ir kolekcionuoti nuotykius - tokia mintis sukasi teatro mokytojo, renginių organizatoriaus ir vedėjo Lauryno Graikšo galvoje, jau spėjusio drauge su bičiuliais senutėle „Lada” pernai nuvažiuoti į Gibraltarą, o šiemet - į Graikiją ir atgal. Apie projektą „Per Balkanus nepakėlus kapoto”, kuomet aplankė 14 šalių, įveikė 8000 kilometrų, variklio dangtį dėl gedimų pakėlė 44 kartus, o pasienio pareigūnų buvo iškratyti taip, kad ilgai nepamirš, atėjęs papasakoti Laurynas ir kitiems linki keliauti bei pažinti save. „Kelionių metų! Ir bičiuliai, laukit nuotykių!”, - naujus pašėlusius planus jau dėliojasi vaikinas. LRT OPUS laida „Kelionės ir svajonės” - trečiadieniais, 14 val. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Šįkart „Laimės dieta“ atneš gūsį šilto permainų vėjo: įspūdžiai iš viso pasaulio, laimės receptai iš Afrikos, Polinezijos ir kitų rojas kampelių. Ar įmanoma tą šilumą susikurti čia, Lietuvoje, ir kaip tai padaryti. Ko mokytis iš kitų šalių kultūrų ir ko mes galėtume pamokyti kitus. Pokalbis apie tai su kelionių organizatore, rašytoja Gabriele Štaraite.Ved. R. Kulvinskytė.

Prasideda senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ inicijuotas Jonui Kristupui Glaubicui skirtų koncertų ciklas svarbiausiose jo sukurtose bažnyčiose Vilniuje. Apie žymiojo architekto palikimą ir neišlikusius darbus pasakoja istorikė ir gidė, Erika Meškauskienė. „Du šimtai batų septyni šimtai metų” – didžiausia tarptautinė archeologinės avalynės paroda Lietuvoje, kurios idėją Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis puoselėjo daugiau nei dvidešimt metų. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Jeigu reikėtų pavaizduoti tuometį jėzuitą, jis turėtų rankoje laikyti lotynų kalbos gramatiką. Tai labai ryškiai atsispindi ir Kražių rankraštyje – jėzuitų kolegijose pagrindinė disciplina buvo lotynų kalba“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Živilė Nedzinskaitė. Su rubrika „Kalbos rytas“ ją kalbina Lina Smolskienė. „Pasaulį į priekį varo idėjos“ – skelbė didžiausios pasaulyje šių metų Frankfurto knygų mugės organizatoriai. Savo knygas čia pristatė daugiau kaip 7 tūkst. leidyklų ir jų autorių iš daugiau kaip 100 šalių. Patirtimi ir idėjomis, lemiančiomis lietuvių literatūros kelionių pasaulyje sėkmę, dalysis iš Frankfurto knygų mugės grįžę leidėjų ir autorių atstovai – Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė, dailininkė Rasa Jančiauskaitė, pristačiusi tarptautinei profesionalų publikai Bolonijos vaikų knygų mugės 2020-ųjų vizualinį identitetą, ir literatūros agentas Benas Bėrantas. Klasikos enciklopedija apie Johaną Sebastianą Bachą. Kultūros renginių. Ved. Alma Valantinienė.

Laidos svečias – žurnalistas, kelionių vadovas Liudas Dapkus. Ved. Rimantė Kulvinskytė.

„Vasaros popietė“ su komiku Mantu Bartuševičiumi ir vaizdo turinio internete kūrėju Pauliumi Mikolaičiu (Paul de Miko). Šmaikščios kalbos sukosi apie keliones, vasaros iššūkius, humoro sceną, atsakomybę bei galią socialiniuose tinkluose, sekėjus, kryptingai dirbant aplankančią sėkmę. Kelionių temą plėtojo ir su projektu „Neatrastas Vilnius“ dirbanti Justina Muralytė, o apie „neatrastą“, bet rekomenduotiną sostinės vietą – Rasų koloniją – pasakojo istorikas Vladas Selenis. Laidos ved. Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Laidoje „Kelionės ir svajonės“ svečiuojasi sutuoktiniai Rima ir Žilvinas Sliesaravičiai. Pasakoja apie savo pirmąjį kartą Azijoje – kelionę į Vietnamą. Kelionių įspūdžiais jie dalijasi ir tinklapyje nenamisedos.lt bei socialiniuose tinkluose, o kad turi, ką papasakoti, aišku vien iš jų prisistatymo. „Kelionės yra mūsų kraujas, nuotykiai – mūsų oras, žemėlapiai – biblija, o svajonės – sparnai“, – sako Rima ir Žilvinas. Laidoje taip pat klausėmės Vietnamo kūrėjų muzikos. Laidos vedėja Inga Ramoškaitė.

Kokie turistinių kelionių autobusais privalumai šiandien?Prieš beveik trisdešimtmetį daugelis lietuvių Europą atrado keliaudami autobusu. Šiais laikais tokių ilgų atstumų autobusu jau nebevažiuojame, žymiai patogiau skristi lėktuvu, tačiau kelionės po Lietuvą, ar savaitgalio kelionės į Latviją ar Baltarusiją, Estiją ar Lenkiją – gana populiarios. Ar grįžta mada keliauti į turistines keliones autobusu? Pašnekovės – Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė ir kelionių agentūros „Kelionių laikas“ vadovė Ilona Jozėnienė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kokie turistinių kelionių autobusais privalumai šiandien?Prieš beveik trisdešimtmetį daugelis lietuvių Europą atrado keliaudami autobusu. Šiais laikais tokių ilgų atstumų autobusu jau nebevažiuojame, žymiai patogiau skristi lėktuvu, tačiau kelionės po Lietuvą, ar savaitgalio kelionės į Latviją ar Baltarusiją, Estiją ar Lenkiją – gana populiarios. Ar grįžta mada keliauti į turistines keliones autobusu? Pašnekovės – Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė ir kelionių agentūros „Kelionių laikas“ vadovė Ilona Jozėnienė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kelionių ekspertė dr. Rasa Levickaitė – apie neseniai lankytą Abrucų regioną ir kitokią Italiją. Klausėmės šios šalies kūrėjų muzikos. Vedėja Inga Ramoškaitė.

Kelionių ekspertė dr. Rasa Levickaitė – apie neseniai lankytą Abrucų regioną ir kitokią Italiją. Klausėmės šios šalies kūrėjų muzikos. Vedėja Inga Ramoškaitė.

Apie Barseloną mums pasakojo ilgus metus ten gyvenanti ir dirbanti keliautoja, rašytoja, gidė Angelina Zaleckaitė. Ji savo patirtį sudėjo į knygą „Barselona. Muziejus po atviru dangumi“. Kelionių vadovus renkanti Angelina laidoje smagiai šnekėjo apie mažiau turistams žinomas šio Katalonijos miesto vietas, patarė, kur geriausiai nufotografuoti Barselonos panoramą, koks rajonas, anksčiau garsėjęs prasta reputacija ir pavojais, dabar virto į vieną iš tų vietų, kurias patariama būtinai aplankyti, kokia jos asmeninė Barselona ir ar miestas vis dar ją nustebina. Klausėm ir Ispanijos kūrėjų muzikos.

Apie Barseloną mums pasakojo ilgus metus ten gyvenanti ir dirbanti keliautoja, rašytoja, gidė Angelina Zaleckaitė. Ji savo patirtį sudėjo į knygą „Barselona. Muziejus po atviru dangumi“. Kelionių vadovus renkanti Angelina laidoje smagiai šnekėjo apie mažiau turistams žinomas šio Katalonijos miesto vietas, patarė, kur geriausiai nufotografuoti Barselonos panoramą, koks rajonas, anksčiau garsėjęs prasta reputacija ir pavojais, dabar virto į vieną iš tų vietų, kurias patariama būtinai aplankyti, kokia jos asmeninė Barselona ir ar miestas vis dar ją nustebina. Klausėm ir Ispanijos kūrėjų muzikos.

Tikėjimas skiriasi – rūpestis artimaisiais panašus. Kelionių metu sutikti žmonės sutinka pasidalinti sava patirtimi, papasakoti apie tikrą gyvenimą kaime. Interviu su dzūkijoje įsikūrusiu totoriumi, kuris moka džiaugtis gamtos privalumais ir savo nedidele veikla kaime.

Tikėjimas skiriasi – rūpestis artimaisiais panašus. Kelionių metu sutikti žmonės sutinka pasidalinti sava patirtimi, papasakoti apie tikrą gyvenimą kaime. Interviu su dzūkijoje įsikūrusiu totoriumi, kuris moka džiaugtis gamtos privalumais ir savo nedidele veikla kaime.

Populiarėja naujas keliavimo būdas. „Šių metų turizmo tendencijų apžvalgininkai visoje Europoje garsiai kalba apie tai, kad keliautojų įpročiai keičiasi – jiems neužtenka komfortiško viešbučio su „viskas įskaičiuota“ paslaugomis. Kelionių ekspertai įvardija, kad anksčiau vertintus išvykų privalumus – patrauklią kainą, draugiškas orų prognozes bei norą „kolekcionuoti“ aplankytus objektus keičia poreikis leistis į autentiškų patirčių kelionę su grupe artimiausių bendraminčių,“– apie kelionių terapiją pokalbis su keliautoja, būsimąja geštalto psichoterapeute Žydre Dargužyte.

Populiarėja naujas keliavimo būdas. „Šių metų turizmo tendencijų apžvalgininkai visoje Europoje garsiai kalba apie tai, kad keliautojų įpročiai keičiasi – jiems neužtenka komfortiško viešbučio su „viskas įskaičiuota“ paslaugomis. Kelionių ekspertai įvardija, kad anksčiau vertintus išvykų privalumus – patrauklią kainą, draugiškas orų prognozes bei norą „kolekcionuoti“ aplankytus objektus keičia poreikis leistis į autentiškų patirčių kelionę su grupe artimiausių bendraminčių,“– apie kelionių terapiją pokalbis su keliautoja, būsimąja geštalto psichoterapeute Žydre Dargužyte.

Balandžio 26-ąją sukanka 30 metų nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Radiacija pasklido toli už tuometinės Sovietų Sąjungos ribų ir palietė daugybę žmonių. Dalis buvo priversti palikti namus ir niekada negalės į juos grįžti. Baltarusija nuo avarijos nukentėjo labiausiai. Nepaisant to, branduolinės pramonės niekada neturėjusi šalis pasiryžo statyti savo atominę Lietuvos pasienyje. „Kiekvienam baltarusiui Černobylio avarija nėra kažkas tolimo, kiekvienas tai patyrė asmeniškai. Vienaip ar kitaip tai palietė arba pažįstamus, arba šeimos narius. Mūsų šalis labai nukentėjo, todėl labai atidžiai rinkomės saugiausią aikštelę ir projektą. Mums reikėjo ir jėgainės, ir kredito, todėl pasirinkome rusišką projektą“, – sako Baltarusijos Energetikos ministerijos atstovė spaudai Žana Zenkėvič. Kaip atrodo Astravo atominės statybų aikštelė šiandien ir kaip savo visuomenei tokį sprendimą pagrindžia pareigūnai? Įspūdžiai iš kelionės Baltarusijoje.Žurnalistams skirtame ture be Baltarusijos ir Lietuvos žiniasklaidos atstovų dalyvavo ir britų bei šveicarų žurnalistai. Susana Boos yra Ciuriche leidžiamo savaitraščio „Wochenzeitung“ redaktorė. Ji taip pat yra knygų apie Černobylio avarijos pasekmes bei Fukušimos tragediją autorė. Ne kartą lankėsi tose teritorijose, seka atominės energetikos aktualijas Europoje ir Šveicarijoje.„Man buvo netikėta suprasti, kad toji vieta šiandien yra tapusi keista turistų traukos vieta. Kelionių organizatoriai siūlo įvairius kelionių variantus, gali ten nuvykti dienai arba net savaitei. Jums gali parodyti įvairiausias vietas, reikia tik turėti pinigų ir susimokėti už unikalią patirtį. Man atrodo, kad tai skirta vakariečiams, kurie jau yra buvę visur, o dabar ieško išskirtinės vietos asmenukei pasidaryti, kad galėtų ją įkelti į Facebook'ą“, – savo įspūdžiais iš šių metų kelionės į Černobylio zoną dalijasi žurnalistė.

Balandžio 26-ąją sukanka 30 metų nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Radiacija pasklido toli už tuometinės Sovietų Sąjungos ribų ir palietė daugybę žmonių. Dalis buvo priversti palikti namus ir niekada negalės į juos grįžti. Baltarusija nuo avarijos nukentėjo labiausiai. Nepaisant to, branduolinės pramonės niekada neturėjusi šalis pasiryžo statyti savo atominę Lietuvos pasienyje. „Kiekvienam baltarusiui Černobylio avarija nėra kažkas tolimo, kiekvienas tai patyrė asmeniškai. Vienaip ar kitaip tai palietė arba pažįstamus, arba šeimos narius. Mūsų šalis labai nukentėjo, todėl labai atidžiai rinkomės saugiausią aikštelę ir projektą. Mums reikėjo ir jėgainės, ir kredito, todėl pasirinkome rusišką projektą“, – sako Baltarusijos Energetikos ministerijos atstovė spaudai Žana Zenkėvič. Kaip atrodo Astravo atominės statybų aikštelė šiandien ir kaip savo visuomenei tokį sprendimą pagrindžia pareigūnai? Įspūdžiai iš kelionės Baltarusijoje.Žurnalistams skirtame ture be Baltarusijos ir Lietuvos žiniasklaidos atstovų dalyvavo ir britų bei šveicarų žurnalistai. Susana Boos yra Ciuriche leidžiamo savaitraščio „Wochenzeitung“ redaktorė. Ji taip pat yra knygų apie Černobylio avarijos pasekmes bei Fukušimos tragediją autorė. Ne kartą lankėsi tose teritorijose, seka atominės energetikos aktualijas Europoje ir Šveicarijoje.„Man buvo netikėta suprasti, kad toji vieta šiandien yra tapusi keista turistų traukos vieta. Kelionių organizatoriai siūlo įvairius kelionių variantus, gali ten nuvykti dienai arba net savaitei. Jums gali parodyti įvairiausias vietas, reikia tik turėti pinigų ir susimokėti už unikalią patirtį. Man atrodo, kad tai skirta vakariečiams, kurie jau yra buvę visur, o dabar ieško išskirtinės vietos asmenukei pasidaryti, kad galėtų ją įkelti į Facebook'ą“, – savo įspūdžiais iš šių metų kelionės į Černobylio zoną dalijasi žurnalistė.

Šarūno Surblio darbų paroda „Sveiki atvyšvykę“. Kino festivalis „Baltijos banga“. Kelionių ciklas po Lietuvos dvarus: Saldutiškio dvaras. Kultūros komentaras. A. Mocarto operos „Don Žuanas“ premjera. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ – pianistas Jerome'as Lowenthalis.

Šarūno Surblio darbų paroda „Sveiki atvyšvykę“. Kino festivalis „Baltijos banga“. Kelionių ciklas po Lietuvos dvarus: Saldutiškio dvaras. Kultūros komentaras. A. Mocarto operos „Don Žuanas“ premjera. Laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ – pianistas Jerome'as Lowenthalis.