Podcasts about kelioni

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sienos su Lietuva uždarymą pavadino beprotiška afera. Lietuvos Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, tačiau palikti išimtis daliai keliaujančiųjų. Sprendimas priimtas po to, kai praėjusią savaitę Lietuvoje keturis kartus teko uždaryti oro uostus – dėl rūkalams gabenti naudojamų kontrabandinių balionų. Kiek apie šią situaciją diskutuojama Baltarusijos viešojoje erdvėje?Sveikatos ministerija svarsto idėją, kad, pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą, Ministrė sako, šiuo metu vertinama, kaip toks pakeitimas padėtų trumpinti eiles. Mieli klausytojai, ką jūs manote apie svarstymus, kad pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebeturėtų galimybės paciento nukreipti į nemokamą gydymą?Artėjant mokinių rudens atostogoms, iš anksto keliones įsigijusios šeimos nerimauja dėl būsimų atostogų. Praeitą savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų ir kelis kartus laikinai uždarytos oro erdvės buvo paveiktos dešimčių tūkstančių žmonių kelionės. Kelionių organizatoriai sako, kad dėl force majeure aplinkybių keleiviams kompensacijos nepriklauso, bet rūpyba jiems turi būti užtikrinta.Vilniaus oro uosto darbą trikdant kontrabandiniams balionams skrydžiai iš Vilniaus ar į Vilnių nukreipiami į Kauną, Palangą, Rygą ar Varšuvą. Šiaulių meras klausia, kodėl šiame sąraše nėra Šiaulių, kurie taip pat turi oro uostą? Jis savo facebooko profilyje parašė: drįstu priminti, jog yra ir Šiaulių oro uostas. Kodėl reikia skristi į Rygą? Pinigus būtų galima palikti Lietuvoje? Oro uostas yra Lietuvos valstybės turtas. Tai saugiausias Lietuvos oro uostas.Buvęs ambasadorius JAV, ES ambasadorius Rusijoje, ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijai vadovavęs Vygaudas Ušackas sako, kad naujai formuojami JAV ir Baltarusijos santykiai yra mūsų realybė. Vašingtonas nemato Baltarusijos tik kaip dar vienos Rusijos gubernijos. Pasak jo, Lietuva su sąjungininkais gali ne tik užbaigti tranzitą į Kaliningradą, bet ir jį izoliuoti, nors Rusija labai liguistai ir emocionaliai reaguoja į bet kokius klausimus dėl Kaliningrado srities – ištraukia iš „Svarbaus pokalbio“.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuva siekia griežčiau spausti Baltarusijos režimą ir pateikė pasiūlymus Europos Komisijai dėl naujų sankcijų įvedimo.Milijonai olandų atsisveikino su negatyvumo ir neapykantos politika - taip rinkimų rezultatus Nyderlanduose komentuoja realiausias kandidatas į premjerus Robas Jettenas.Kauno klinikų medikų stebuklas sėkmingai operuota ir gydyta 23-ą savaitę gimusi ir 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija. Antra pagal mažumą išgyvenusi naujagimė Lietuvoje.Po draugiško Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Si Dzinpingo susitikimo šį rytą, rinkose jaučiams atokvėpis dėl sumažintų muitų ir švelnėjančios konfrontacijos prekyboje. Tačiau, anot paties Trumpo, spaudimo Rusijai ar naftos pirkimo klausimai liko neaptarti.Artėjant mokinių rudens atostogoms, iš anksto keliones įsigijusios šeimos nerimauja dėl būsimų atostogų. Praeitą savaitę dėl iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų ir kelis kartus laikinai uždarytos oro erdvės buvo paveiktos dešimčių tūkstančių žmonių kelionės. Kelionių organizatoriai sako, kad dėl force majeure aplinkybių keleiviams kompensacijos nepriklauso, bet rūpyba jiems turi būti užtikrinta.Ved. Darius Matas

Rugsėjo 23-ąją minima Tarptautinė gestų kalbų diena. Kokia lietuvių gestų kalbos specifika? Pokalbis šia tema su gestotyrininku Mantrimu Danieliumi.Kelionių vadovais Turkijoje dirbę lietuviai Aušrinė Šėmienė ir Justinas Simanavičius savo asmenines patirtis sudėjo į romaną „Virš abiejų pasaulių“.Užsimojo keisti stereotipus apie socialinio būsto gyventojus - Vilniuje prasideda socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kurios pirmasis etapas kvies vilniečius pažvelgti į socialinio būsto gyventojus be išankstinių nuostatų. Pokalbyje dalyvauja savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė ir LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida StrazdaVed. Agnė Skamarakaitė

„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės kainuoja brangiau, nors taip neturėtų būti. Tačiau tegul tai nesustabdo noro keliauti, juk kas ieško, tas randa ir gerų vietų“, - dalijasi pašnekovė.Pakutinėje šios vasaros laidoje – paskutinis laidų ciklo apie žmonių su negalia keliones pokalbis. Kita pašnekovė – regos negalią turinti Rasa Urbonaitė, taip pat patyrusi keliautoja. Rasa yra aplankiusi net 30 šalių ir keturiose iš jų gyvenusi ilgesnį laiką.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Du žodžiai – „Lietuva“ ir „Kelionės“. Ką jie reiškia Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatei, neįgaliųjų vežimėlių tenisininkei Agnieškai Toločko ir irkluotojui, paralimpiečiui Augustui Navickui? Abiem šios laidos pašnekovams tenka daug keliauti, tad ir nuotykių bei iššūkių netrūksta.Agniešką pagauti Lietuvoje darosi vis sunkiau, o Augustas, prie visų savo veiklų, dar šiais metais organizuoja įtraukiąją banglenčių stovyklą Portugalijoje.Rugpjūčio 23-iąją, Baltijos kelio dieną, laidoje pokalbis apie keliones su žmonėmis, kurie garsina Lietuvos vardą.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio. Kita viešnia – Roberta Orlauskaitė, šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau dar visai neseniai grįžo iš tolimojo Mauricijaus, dar spėjo suskraidyti į Kretą. Panašu, kad nei kojos protezas, nei nėštumas Robertos aistros keliauti nestabdo.Edita sako, kad kelionės žmonėms su negalia – didelis iššūkis, ir paaiškina, kodėl ji taip mano, taip pat pasakoja, kad po vienos kelionės sumanė parašyti knygą. Roberta dalijasi, kad keliaujant asmenims su negalia kartais tenka susidurti su keistais nelogiškais ar net varginančiais reikalavimais, priklausomai nuo šalies, oro linijų ar net lankytinų vietų politikos.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Savarankiška kelionė į Aziją, judant neįgaliojo vežimėliu, skamba įspūdingai, tiesa? „Negalia yra brangiausias mano hobis“, - sako verslininkas Adomas Bukauskas, šios laidos svečias. Istoriją apie tai, kaip Adomas tapo neįgaliu ir dabar juda tik neįgaliojo vežimėliu, tikriausiai girdėjote jau daugelis - vyrui nebuvo laiku suteikta tinkama medicininė pagalba. Tačiau mes šiandien kalbamės apie kitus Adomo hobius ir, ką jam reiškia keliauti. Pašnekovas pasakoja ir apie tai, kokiame labiausiai pritaikytame žmonėms su judėjimo negalia mieste teko būti ir kaip kartais tenka derinti – orumas ar laisvė?Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Laidoje - pokalbis su patyrusia keliautoja Irma JokštyteStanevičiene, turinčia regos negalią. Kodėl Irma ir jos draugai melavo draugės egiptietės tėvams, kad ramiai ilsisi viešbutyje, kai tuo metu blaškėsi po visą Egiptą? Kaip jai sekėsi Indijoje ir pereiti Izraelio–Egipto sieną, kaip keitėsi Irmos kelionės, kai ji ištekėjo už Mindaugo, turinčio judėjimo negalią, ir kiti įspūdingi nuotykiai.Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje išgirsite patarimų ir paprastų sprendimų, kurie padės jūsų keliones padaryti lengvesnes, jei keliaujate su vaikais, turinčiais matomą ar nematomą negalią, bei neišdildomų įspūdžių apie ukmergiškių Vasiliauskų ir marijampoliečių Kulvinskų keliones.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė, auginanti sūnų Aistį, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.Pašnekovai pasakoja, su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant keliones ir pačių kelionių metu, dalijasi patarimais ir įspūdžiais iš labiausiai jiems įsiminusių kelionių. „Mes esame su Aisčiu apkeliavę nemažai ir tikrai turėjome daug iššūkių. Tokių, kur kiti net neįsivaizduotų, - pasakoja Vėtrė. – Tačiau mokomės iš klaidų ir toliau planuojame keliones, kurių dabar jau ir Aistis labai laukia, ir keliaujame“. Tomas antrina: „Labai svarbu gerai pasiruošti kelionei. Man labiausiai patinka keliauti kruiziniais laivais. Taip daug šalių galima aplankyti“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vilniuje prasideda gatvės meno festivalis „Spot“. Iki sekmadienio miesto aikštės, skverai, kiemai ir parkai taps scena tarptautiniams teatro, šokio, cirko ir performanso kūrėjams. Nacionalinėje dailės galerijoje, kur ir vyks vienas iš pasirodymų, lankosi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Kelionių agentūra „West Express“ reklamuodama poilsines keliones į Turkiją, naujienlaiškyje panaudojo frazę: „Žmonės kalba, kad čia geriau nei Palangoje“. Šis reklaminis palyginimas atkreipė Palangos miesto savivaldybės dėmesį – kyla klausimų, ar toks komunikacijos būdas neperžengia etiškos reklamos ribų. Kada kito miesto vardas reklamoje tampa nebe kūrybiniu sprendimu, o galimu pažeidimu? Kaip tokią praktiką vertina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba?Šiandien Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, vyks vienos žymiausių sufijų muzikos grupių Fanna-fi-Alah koncertas. Šis pasirodymas yra grupės 25-mečio turo dalis ir pristato senąją kavalio – Šiaurės Indijoje ir Pakistane susiformavusios sufijų muzikos – tradiciją. Pokalbis su pasaulio muzikos koncertų Lietuvoje organizatoriumi, festivalio „Pasaulis skamba Šv. Kotrynos bažnyčioje“ rengėju Žilvinu Švarpliu.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie „Opus Klassik“ laimėtojus, legendinio prancūziško operos žurnalo prisikėlimą ir Italijos kultūros ministro atšauktas sankcijas Putino bičiuliui dirigentui.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Religinio gyvenimo Lietuvoje aktyvūs dalyviai ir stebėtojai, vertindami nepriklausomybę atkūrusios valstybės tikinčiųjų požiūrį į Bažnyčios siūlomas įvairias sielovados formas, programas, renginius, neretai išskiria tris populiariausias kryptis: rekolekcijas, Alfa kursus ir piligrimystę. Pastaroji ypatingai praturtėjo savo geografija – nuo tradicinių atlaidų gimtinėje, Žemaičių Kalvarijos, Aušros Vartų ar Šiluvos – iki atokiausių pasaulio vietų, neapsiribojant Vakarų Europa. Piligrimams vis mažiau rūpi sezoniškumas,geras ar blogas oras, tačiau, žinoma, per didžiąsias šventes ir Bažnyčios jubiliejiniais metais į kelionę jų išsiruošia daugiau. O šioje laidoje kalbamės su ilgamete piligriminių kelionių organizatore, vertėja, publiciste dr. Jūrate Micevičiūte.Redaktorė Jūratė Kuodytė.

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Jurga Ivanauskaitė. „Kelionių alchemija“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pasak autorės, „didžiosios pasaulio religijos pabrėžia piligriminių kelionių svarbą ir slaptąją prasmę. Pasak išminčių, dieviškumas ir šventumas svetur prasiveržia greičiau, nes kelionėje protas neužimtas bergždžia veikla, kuri šiaip įsiterpia į dieviškąją tėkmę. Žmogui, išdrįsusiam atverti savo gelmes, kiekviena kelionė yra nuostabi ir kupina stebuklų!“ Knygos ištraukas skaito aktorė Dalia Michelevičiūtė.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su rašančiu knygas, ūkininkaujančiu, įdomių, netradicinių kelionių organizatoriumi bei vadovu Algirdu Mačiulaičiu.

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Pauliumi Balsiu apie tai, kaip sekasi į kariuomenę integruotis Y kartos jaunuoliams.Tadas Valančius su savo dukra apvažiavo Vilniaus ežerus ir rado jų net šešiasdešimt, todel teigia, kad Vilnių drąsiai galima vadinti ežerų miestu.Pokalbis su JAV gyvenančiais lietuviais Žilvinu Usonius, Diana Aleknaite ir jų vaikais apie po Pietų Ameriką organizuojamas laukines keliones, namuose mokomus vaikus.

Kodėl karštomis vasaros naktimis gerai išsimiegoti gali būti sudėtinga ir kaip sau padėti?Dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų trijų rajonų savivaldybėse paskelbta stichinė nelaimė. Kaip situaciją aiškina Aplinkos ministerija ir gamtininkai?Kol kai kurios populiarios šalys turistus jau veja lauk, Skandinavija jų sulaukia daugiau nei įprastai. Dabartinės turizmo tendencijos ir jų keliami iššūkiai – pokalbyje su ekspertais.Palangos kavinės skundžiasi, kad poilsiautojai savavališkai naudojasi jų tualetais, taip sudarydami eiles ir sukeldami problemų klientams.Ved. Karolina Panto

FM99 studijoje vieši devyniolikmetė Akvilė Glušokaitė, pasakojanti apie laikytus šešis egzaminus, drąsius sprendimus keliauti už Atlanto, darbus bei neišdildomus įspūdžius!

FM99 studijoje vieši Algirdas Mačiulaitis – ūkininkas, VŠĮ "Draugystė vienija" vadovas. Kalbame apie keliones, kurių akcentas - pažintys su įdomiais, unikaliais žmonėmis bei įspūdingomis Lietuvos vietovėmis.

Keturių milijonų rubrikoje Piterbore Anglijoje gyvenanti visuomenininkė Snieguolė Maliavskaja. Apie jos veiklas ir puoselėjimą lietuvybę.Prasideda aktyvus kelionių sezonas. Kaip pasirūpinti atostogomis, kad jos nevirstų galvos skausmu? Apie kelionių draudimą, kada jo reikia - pokalbis su ekspertais.Paskutinį laidos pusvalandį – apie mūsų miestus ir gėles bei augmeniją. Kas jums gražiausiai atrodo miestuose? Medžiai, krūmai ar gėlės, kokios?Ved. Urtė Korsakovaitė

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, tačiau atmetė įstatymo projektą ribojantį jų keliones į gimtąsias šalis.Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi. Kokias paskolas galėtų gauti gynybos pramonės įmonės Lietuvoje?Europos Parlamentas dar metams pratęsė prekybos lengvatas Ukrainai, tačiau numatyti saugikliai žemės ūkio produktų importo srityje.Jungtinių Valstijų universitetuose jau beveik savaitę tęsiasi studentų protestai prieš Izraelio veiksmus Gazoje. Studentai yra kaltinami antisemitizmu, yra sulaikytųjų – nors patys studentai priešiškumą žydams neigia. Dėl protestų politinę įtampą patiria universitetų vadovai – juos pasitraukti iš pareigų skatina Amerikos Kongreso nariai.Šiandien, pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, pradedama minėti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Keliautojas keliauja, rašytojas rašo. Kuo daugiau keliauju, tuo mažiau rašau. Aha, jau žinau: keliauju tam, kad nerašyčiau“, – Stokholmo senamiesčio restoranėlyje „Café Tabac“ 2000-aisiais rašė Rolandas Rastauskas.Kelionių ir klajonių knyga, pavadinta „Verkianti bronza“, – tai rinktinė šio rašytojo eseistika, atverianti ir geografinį, ir intelektualinį autoriaus žemėlapį.Keliaudami tekstais ir miestais su R. Rastausku kalbamės apie naująją jo knygą ir sakinį kaip svarbiausią rašytojo kelionę.Nuotraukoje – RoRa Airijoje. Autorius – Remigijus Treigys.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Kelionių organizatoriai ir kurortų atstovai sako, kad pirmąją lapkričio savaitę poilsiautojų netrūksta.Aktualus klausimas. Aplinkosaugininkai per Vėlines kapus ragina puošti kukliai, nešti natūralias gėles ir ne plastikinėmis žvakėmis, kad būtų kuo mažiau atliekų. Kaip ketinate dekoruoti artimųjų kapus?Viešuosiuose pirkimuose žadamos didelės naujovės. Kokios? Apie tai - Verslo laike.Paaiškėjus, kad vartotojai bendrovei ESO permokėjo 160 mln. eurų, energetikos ministras sako, kad čia jokio kriminalo nėra, o opozicija tai vadina lupikavimu. Taigi ši permoka – skandalas ar ne? Ir jei taip, kas už tai turėtų prisiimti atsakomybę?Tęsiasi teisminiai ginčai dėl Bronislovo Lubio paminklo Plungėje.Ved. Edvardas Kubilius

Kalnų Karabacho separatistai trečiadienį paskelbė, kad tarpininkaujant Rusijos taikdariams buvo pasiektas susitarimas nutraukti ugnį ir sudėti ginklus.Apie konkretesnes paliaubų sąlygas kol kas nebuvo pranešta, tik nurodoma, kad jos prasideda 13 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku.Prie policijos prijungta Viešoji saugumo tarnyba karo atveju liks ginkluotųjų pajėgų dalimi, ši tarnybos funkcija bus stiprinama, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Tuo metu opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis Viešojo saugumo tarnybos pertvarką vadina politiniu sprendimu, teigia, kad ji silpnina šalies nacionalinį saugumą.Net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus. Ekspertų teigimu, visuomenės pyktis pateisinamas, toks Bažnyčios vertinimas – aliarmo signalas, o seksualiniai Bažnyčios nusikaltimai „jai davė mirtiną smūgį“. Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, Bažnyčia nemažins savo pastangų ištirti kiekvieną nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų išnaudojimo atvejį.Kelionių bendrovių pajamų augimą beveik 50 proc. šiemet lėmė tai, kad gyventojai vis dar išsiilgę kelionių, be to, įtakos turėjo ir infliacija.Jungtinės Karalystės monarchas Karolis III pradeda trijų dienų valstybinį vizitą Prancūzijoje. Tai pirmas jo, kaip karaliaus, vizitas šioje šalyje. Prieš pusmetį jis buvo atidėtas dėl Prancūzijoje vykusių riaušių ir streikų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Nacionalisnis judumo iššūkis kviečia įvairias Lietuvos bendruomenes burtis, du mėnesius judėjimą taršiomis transporto priemonėmis keisti į žingsnius ir pasivaržyti tarpusavyje.Rugsėjo 16-oji – Pasaulinė švaros diena. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda jungiasi prie Švaros dienos pakrančių valymo renginio.Ekspedicijos narė, viena iš renginio organizatorių Rimantė Balsiūnaitė sako, kad jai ši akcija – prasminga, nes galima ne tik skambiai kalbėti apie ekologiją, bet ir imtis realių veiksmų.Vokietijoje prasideda Europos lietuvių kultūros dienos. Renginio metu vyks meno kolektyvų dirbtuvės su specialistais iš Lietuvos, diskusijos apie diasporos kultūros politiką ir pasirengimą 2024 m. dainų šventei.Ved. Darius Matas

Nepaisydami nuolat kartojamų perspėjimų, lietuviai masiškai vyksta į Baltarusiją. Pasak Valstybės sienos apsaugos vado Rustamo Liubajevo, maždaug po 52 tūkstančius per mėnesį. Į Baltarusiją vyksta skirtingos gyventojų grupės ir skirtingais tikslais. Liubajevas sako, kad dalį lietuvių bandyta verbuoti.Prie griežtesnių ribojimų Baltarusijos piliečiams klausimo bus grįžta rugsėjį prasidėjus Seimo rudens sesijai, žada parlamentarai.Rusija pranešė numušusi du, į Maskvą skridusius Ukrainos dronus. Maskvos srities Sergijev Posado miestelį sudrebino galingas sprogimas. Kremlius tikina, kad nelaimę sukėlė žmogiškoji klaida, o ne Ukrainos dronų ataka.Pastarosiomis dienomis Lietuvoje siautusi audra neaplenkė ir kaimyninės Latvijos. Stipriausiai stichija smogė greta sienos su Lietuva esančiai Duobelės savivaldybei bei čia veikiančiam Tervetės gamtos parkui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Klimato kaitos padarinius šiemet jaučiame itin ryškiai. Atostogautojų pamėgtose šalyse siaučia miškų gaisrai ir audros. Jau žuvo keliasdešimt žmonių. Kelionių organizatoriai kol kas į tai nelabai atsižvelgia ir turistams grėsmės nemato, bet ar nepasikeis pačių poilsiautojų įpročiai? Gal nuo šiol vasarą liksime atostogauti Lietuvoje arba trauksime į Šiaurę? O gal atostogas kelsime į rudenį ar pavasarį?Laidoje dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė, keliautojas, puslapio feisbuke „Mokėk keliauti“ įkūrėjas Robertas Pogorelis ir VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien - Tarptautinė Motinos diena. Ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkiai.Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai. Viena jų – Virginija Žitkuvienė, užauginusi 4-is savo vaikus bei du globotinius. Apie motinystės džiaugsmus ir sunkumus bei ką stengėsi perduoti augindama savo atžalas.Kelionių organizatoriai sako, kad šiemet atostogos užsienyje atsieis brangiau. Taip pat įspėja apie rizikas, keliones įsigyjant iš ne profesionalų internetinėje erdvėje. Pokalbis su Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidente Žydre Gaveliene.Iš daugiau nei tūkstančio Lietuvoje veikiančių paramos ir labdaros fondų bei organizacijų, tik 187 galima vertinti kaip patikimas. Kaip rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ atlikta analizė, tik kas dešimta organizacija neturi sąsajų su bankrutavusiomis ar teismuose įklimpusiomis įmonėmis, yra pateikę Registrų centrui finansines ataskaitas ir turi bent vieną darbuotoją.Visaginiečiai renka merą. Kaip pasiruošta rinkimams ir kiek sklandus buvo laikas iki jų? Pokalbis su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoju Maksimu Reznikovu.Ved. Darius Matas

Dailės istorikė ir parodų kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė pasakoja apie parodą „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priklausančiuose Jonušo Radvilos rūmuose.Kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių parodoms atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (toliau – LNDM) istorinės dailės „aukso fondo“. LNDM Vakarų Europos tapybos rinkinį sudaro daugiau kaip 300 kūrinių iš Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių. Jis vertingas ne tik dėl paskirų jame saugomų darbų, bet ir kaip visuma, XX a. susiformavusi iš skirtingų lietuviškų kolekcijų fragmentų.VDA Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Tojanai Račiūnaitei ir menotyrininkė Joana Vitkutė ekspozicijos struktūrą kūrė pagal pačiuose kūriniuose glūdinčias temas. Iš daugiau kaip 300 rinkinyje esančių kūrinių atrinkta apie 100, jie ir sudaro naująją ekspoziciją. Pasak Tojanos Račiūnaitės, „Klasikinė tapyba, nors ir leidžia lengvai atpažinti vaizduojamus dalykus, o kai kada net beveik fiziškai pajusti plastinę jų raišką, šiandieniniam žiūrovui dažnai lieka nebyli.“Radijo balkone kartu su parodos kuratore keliaujame po parodos sales: nuo „Gamtos stichijų“ „Darbų“ ir „Puotų“ kambarių prie „Pasirinkimų ir priesaikų“, „Geismų ir gundymų“, „Kovų“, „Kelionių ir atradimų“ „Religinių pasijų“, „Vizijų ir susitikimų“, „Miego, budėjimo, mirties“. Tačiau svarbiausia ne virtuali kelionė, o tarp paveikslų, jų autorių ir žiūrovų užsimezgantis pokalbis.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Turbūt kone garsiausia poliarinių kelionių entuziasto Algimanto Kuro išvyka – vienišas 400 km žygis Grenlandijoje. Kur tik pasisuksi vien šaltis, vėjas ir nė gyvos dvasios. Nors pagrindinis Algimanto darbas yra programavimas, jis jau du dešimtmečius su bendraminčių būriu, o kartais ir vienas, leidžiasi į poliarines keliones. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai šaltyje save išbandantis keliautojas pripažįsta, kad tokio pobūdžio kelionėse klaidų išvengti nepavyksta, tačiau tai būdas iš jų pasimokyti ir nuolat tobulėti.Pokalbis ir dvylika punktų apie poliarines keliones su Algimantu Kuru laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija. Ekonomistai sako, kad kainų augimo tempas smunka mažėjant vartojimui, pingant žaliavoms bei esant rizikoms darbo rinkoje.Ko reikia, kad Ukraina gautų reikiamą karinę pagalbą iš ES senbūvių? Seime rengiamoje konferencijoje dalyvauja iš rusų nelaisvės išlaisvinta garsi Ukrainos paramedikė, evakuacinio medicinos padalinio „Tairos angelai“ įkūrėja Julija Pajevska-Taira, gelbėjusi žmonių gyvybes rusijos invazijos metu Mariupolyje.Po dar vienos Rusijos atakų virtinės, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Maskvos agresiją galima sustabdyti tik ginklais. Kol Ukrainos sąjungininkai bando suburti tankų koaliciją, Kyjivas kalba ir apie kitą karinės paramos etapą, į kurį būtų įtraukti ir naikintuvai.Skurdą ir socialinę atskirtį patiriančios nėščiosios, motinos ir jų vaikai Lietuvoje susiduria su itin skaudžiomis problemomis, kurias valstybė sprendžia nepakankamai efektyviai. Tokią išvadą daro tyrimą atlikę VDU mokslininkai.Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais.Ved. Darius Matas

Artėjant šventėms „Pakeliui su klasika“ nusprendė pasidomėti, kokiomis nuotaikomis, svajonėmis gyvena skirtingų Lietuvos miestų gyventojai. Šįkart šventinėmis druskininkiečių ir Druskininkuose viešinčių svečių nuotaikomis domėjosi Agnė Šimkūnaitė.Nors per Kalėdas žmonės dažnai siųsdavo vienas kitam atvirukus, bet tarpukario visuomenė buvo laiškų visuomenė. Ką rašydavo sveikintojai tuose kalėdiniuose laiškuose? Pokalbis su parodos M.Mažvydo bibliotekoje kuratoriumi Vytautu Smilgevičiumi.Šiemet lietuvių kalba pasirodė populiarus Argentinos rašytojos Agustinos Bazterrica romanas „Mes, gyvuliai“. Apie šiurpią distopiją, valdžios manipuliacijas, žmogaus santykį su aplinka poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė kalbina romano autorę.Minime amerikiečių maištinininko, „aksominės revoliucijos“ ambasadoriaus Franko Zappos gimimo dieną. Ieva Buinevičiūtė parengė jo minčių ir muzikos rinkinį, kuriame šiek tiek atsiskleidžia prieštaringa muziko pasaulėžiūra, šiandien neatrodanti jau tokia maištinga.lgametis Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius ir vadovas Juozas Marcinkevičius išrinktas Lietuvos teatro sąjungos pirmininku. Kokią įtaką ši organizacija gali turėti teatro gyvenimui? Kaip teatras keičiasi šiandien? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Juozu Marcinkevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė

LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis dievina keliones. Ir yra metęs ne vieną iššūkį kelionių dievams. Nuotykiai, karštis, egzotiškas maistas, pavojingi ir nelabai krokodilai, gyvenimas automobilyje, kelionių planavimas ir improvizavimas. Yra ir firminis patiekalas.Ved. Vytaras Radzevičius

Šiandien sukanka lygiai 60-t metų nuo Karibų krizės pabaigos, kuomet įtampa tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų vos nepasibaigė branduoliniu konfliktu. Tuomečiam Amerikos prezidentui Džonui Kenedžiui ir Sovietų Sąjungos vadovui Nikitai Chruščiovui pavyko pasiekti susitarimą. Praėjus šešiems dešimtmečiams, Kremlius ir toliau naudoja branduolinį šantažą savo tikslams pasiekti.Kai kurie lietuviai nuo rytojaus mėgausis ilguoju savaitgaliu. Dirbantieji, pasiėmę laisvą dieną ir pirmadienį, turės penkias laisvas dienas – nuo šeštadienio iki trečiadienio. Kelionių organizatoriai pastebi, kad dalis žmonių per Vėlines vyks ne aplankyti artimųjų kapų, o keliaus pailsėti į užsienį.Dėl rekordinės infliacijos Lietuvos gyventojų sukauptos santaupos nuvertėja kone kasdien. Ką jūs darote su savo santaupomis, jei tokių turite?Chuliganiškas vairavimas, šiurkštus elgesys ar net seksualinis priekabiavimas - viešojoje erdvėje netyla skundai dėl pavežėjų darbo. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ pasikalbėjo su vienos didžiausių tokias paslaugas teikiančių platformų „Bolt“ vadovu Lietuvoje. Andrius Pacevičius sako, kad geriausia vairuotojų drausminimo priemonė - keleivių skiriamas žemas reitingas.„Pociui kilo keblumų dėl vadovės moters, bet neverčiau jo nei lūpų dažytis, nei aukštakulnių avėti“, - taip reaguodama į buvusio Viešojo saugumo tarnybos vadovo kritiką dėl galimo mobingo, žeminimo šią savaitę teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Prieš kurį laiką Seimo narys Dainius Gaižauskas, kai Premjerė ir Seimo Pirmininkė siekė atsisakyti absoliučios apsaugos, teigė, kad konservatorių moterys prarado moteriškumą. Kiek moterims politikėms tenka susidurti su sunkumais dėl lyties, o galbūt tiesiog tapome jautresni tokiems atvejams?Grupė „Biplan“ pristato naujausią savo singlą „Sveikas sugrįžęs namo“.Ved. Rūta Kupetytė

Amanda Ramos – išskirtinių kelionių ir patirčių agentė bei savo vardo kelionių agentūros įkūrėja. Pradėjusi savo veiklą prieš mažiau nei metus (pačiame karantino įkarštyje!), šiandien Amanda yra bene žinomiausia kelionių agentė Lietuvoje, į kurios rankas savo poilsį patiki vis daugiau šalies garsenybių. Šiame pokalbyje Amanda atvirai dalinasi savo įspūdinga karjeros istorija bei darbo ir verslo vystymo principais, kurie padeda jos veiklai (ir komandai) augti itin greitai. Be to, interviu ji atskleidžia ir įspūdingiausias atostogų kryptis, lietuvių keliavimo ypatumus ir patį didžiausią jos organizuotos kelionės biudžetą, kurį išgirdusi tikrai nustebsi. Pasiruošk spalvotam ir įkvepiančiam pokalbiui, po kurio norėsi susipakuoti lagaminus ir leistis į naują nuotykį! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Su kokiais vidiniais stabdžiais Amandai teko susidurti pradėjus savo verslą? Kokia buvo jos veiklos pradžia ir kaip ją atrado pirmieji klientai? Kokios yra įspūdingiausios Amandos aplankytos vietos? Kokias keliones mėgsta lietuviai? Kokie yra sėkmingos kelionės elementai? Kaip atrodo Amandos darbo užkulisiai – ar tai vien kelionės? Kaip Amandai sekasi plėsti komandą? Kiek kainuoja jos planuojamos kelionės? Kokia buvo brangiausia Amandos suplanuota kelionė? Kokie yra jos tikslai ateityje? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius pasakoja, koks mūsų gandrų kelionių maršrutas, ar jis keitėsi per pastaruosius šimtą metų?Gegutės tyli, bet jos yra greta - tikėtina, kad kai kuriuose kalviukų, kielių, liepsnelių lizduose dar auga paskutiniai gegužiukai. Gegužiukai auga greitai, bet net pradėję skraidyti, kurį laiką dar maitinami savo įtėvių. O po to jie dar turi visko išmokti... patys vieni.Šienauti ar nešienauti ? Mokslininkai primena – nenušienautos pievos išsaugo daug daugiau vėsos, savotiškai mažina saulės kaitrą, atspindi mažiau šilumos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kryptingas sąmokslo teorijų skleidimas – Rusijos karo Ukrainoje dalis, ir nors atrodo, kad kai kurie teiginiai, pavyzdžiui, esą Ukrainoje veikia slaptos biologinės laboratorijos, atrodo, tik diskredituoja Rusiją, jos pareigūnai tokių teorijų kuria tik daugiau. Kaip racionaliai paaiškinti, kodėl Rusijoje atsirado būtent tokios sąmokslo teorijos - LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Šiandien Lietuva ir Jungtinės Amerikos valstijos mini dvišalių diplomatinių santykių šimtmetį. 1922-ų metų liepos 28-ąją Jungtinės valstijos de jure pripažino Lietuvą ir įtvirtino diplomatinius santykius. Jungtinės valstijos niekuomet nepripažino priverstinės Lietuvos ir kitų Baltijos šalių aneksijos, o šalies valstybės departamente per visus okupacijos metus plevėsavo Lietuvos vėliava. Apie Vašingtono ir Vilniaus santykius, taip pat ir šių dienų aktualijas LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė kalbėjosi su Jungtinių valstijų ambasadoriumi Lietuvoje Robertu Gilkristu.Aktualus klausimas. Kas padėtų sudrausminti netvarkingus poilsiautojus?Komentuoja Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.Užsienio kompanijos Lietuvoje yra sukūrusios jau ne vieną filmą. Lietuvos vardas užsienio prodiuserių lūpose skamba užtikrintai ir vis dažniau. Tad kuo gi mūsų šalis patraukli ir kas apie ją kalbama pasaulio kino Užkulisiuose, domisi Justė Luščinskytė.Ekspedicija „Brydė'2022. Aliaska” – tai jau ketvirtas bendras Lietuvos geografų draugijos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo rengiamas projektas. Ekspedicijos pavadinime minima brydė, tai poeto Kazio Bradūno poetinė išraiška, kurią pasitelkdami leidžiamės ieškoti lietuviškų brydžių įvairiose šalyse. Ši ekspedicija buvo planuota 2020 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečiui, tačiau dėl pasaulį ištikusios COVID – 19 pandemijos neįvyko. Atsiradus galimybei, idėja įgyvendinama 2022 metais. Pokalbis iš Aliaskos su ekspedicijos dalyviais: Genovaite Kyne ir Gerimantu Statiniu.Koks pelno derlius, tokie ir metai. Komentaro autorė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Edvardas Kubilius

Kuo šiandien gyvena ir kvėpuoja dainininkė, pianistė, kompozitorė, Gintarė Jautakaitė? Kokios idėjos gimsta už Atlanto? Kalbamės apie kasdienybę, apsilankymus Lietuvoje ir kūrybinius sprendimus Jungtinėse Amerikos Valstijose.„Kelionių“ rubrikoje susitinkame su meditacijos mokytoja ir kelionių vadove Urta Dorotėja, neseniai grįžusia iš piligriminės kelionės Šv. Pranciškaus pėdsakais. Kuo šis kelias svarbus ir ypatingas?Minint Gedulo ir vilties dieną karilionininkė Austėja Staniunaitytė-Proietta pasakoja apie koncertą Kauno Vienybės aikštės prieigose.Rubrika „Minutė džiaugsmo“ kviečia nusikelti į pajūrį, kuriame mus pasitinka jėgos aitvarų instruktorius Laurynas Juodeška, pasakojantis apie šį sportą.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

„Sugebėjome sukurti tai, kas svarbu, įdomu ir kartu patrauklu“, – sako žurnalistas, „Nacionalinės ekspedicijos“ prodiuseris Edmundas Jakilaitis. Pokalbis apie aštuonerius kelionių metus Lietuvos ir Europos upėmis, tyrinėjant istorijos pėdsakus.„Kelionių“ skiltyje architektas Alvydas Šeibokas dalinasi patirtimis iš kelionės burlaiviu Baltijos jūra. Ar kiekvienas iš mūsų galėtų leistis į tokį plaukimą bangomis?Išaušus neeilinei koncertų „supersavaitei“ – ryškiausių koncertų panorama: nuo Gogol Bordello iki Iggy Pop.Informacinių technologijų specialistas Arūnas Požėra jau ne vienerius metus greta kasdienių darbų gamina plovą. Teiraujamės jo, kiek žinome apie plovo gamybą, kas yra tikras klasikinis plovas ir kiek gamindami šį patiekalą galime improvizuoti?Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

Šiandienos „Mažosios Europos pokalbių“ cikle „Keliaujantis žmogus“ pasikalbėsime apie knygas. Knygas kaip kelionių gidus, kurie tampa kelionės palydovais, atskleidžiančiais mūsų lankomų vietų ypatumus, padedančiais susidėlioti maršrutus.Tačiau knyga gali būti ir tarsi skraidantis kilimas, galintis nunešti mus į žmogaus fantazijoje pagimdytus įsivaizduojamus pasaulius. Arba laiko mašina, suteikianti galimybę nusikelti į būtąjį laiką. Kad ir, pavyzdžiui, italų rašytojo Alberto Angelos dėka praleisti vieną dieną senovės Romoje prisiliečiant prie kasdienio romiečių gyvenimo, jo įdomybių paslapčių. Arba pajausti nostalgiją Tadeuszo Konwickio „Meilės įvykių kronikoje“, kur pasakotojas nukelia mus į tą Lietuvą, kuri atsisveikindama su LDK paveldu ir žengdama į modernaus nacionalizmo amžių tais laikais buvo ūmi vasarinė audra ar greičiau gęstančio, agonijoje merdinčio ugnikalnio viduriai, besileidžianti didžiulė Saulė, palikusi įstabaus grožio šviesos dryžius ir blėstančios vaivorykštės pėdsaką. Knyga gali mus nunešti ir į įsivaizduojama ateitį: galbūt utopinę, žadančią išsipildymą, o gal ir distopinę, perspėjančią apie laukiančią pragaištį neišsprendus šiandienos problemų. Tad šios dienos „Mažosios Europos pokalbiuose“ pokalbis apie kelionės palydovę knygą su knygų autore, gide Dalia Smagurauskaite.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Nuo pirmos dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki šiol įprastą gyvenimą Žaneta sąmoningai apvertė aukštyn kojom. Fotografė atsisakė įprasto kūrybinio darbo ir visas savo jėgas bei lėšas skyrė padėti Charkivo gyventojams. Drauge su kolege, Ukrainos fotografe, sukūrė organizaciją, per kurią visos reikalingos priemonės, maistas ir vaistai keliauja miestiečiams tiesiai iš rankų į rankas. Žaneta ne tik nuo ryto iki vakaro renka lėšas be maisto ir pajamų likusiems Charkivo gyventojams, bet ir pati šoka į savo automobilį, kad nuvežtų paramą, o grįžtų su bėgančiais nuo karo žmonėmis.Ved. Lavija Šurnaitė.

ES Modernizavimo fonde numatyti 8 mln eurų, norintiems įsigyti energetiškai efektyvių ir aplinkai draugiškų neariamųjų technologijų padargų. Sėjamosioms pirkti dabar kuriamos lėšų įsisavinimo taisyklės. Žemdirbių atstovai sako, kad dėl nepalankių jiems taisyklių, parama mažai kas naudosis, bet ŽŪM specialistai neketina reaguoti į žemdirbių pastabas.VDU ŽŪA inžinerijos fakultetas tęsia prieš porą mėnesių pradėtą ilgalaikį edukacinį projektą. Dėstytojų komanda jau aplankė kelių rajonų bendrojo lavinimo mokyklas ir susitiko su ketinančiais rinktis inžinerines studijas. Kelionių rezultatas – įkurta Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė. 130 vaikų lankėsi akademijoje, klausėsi paskaitų, susipažino su studentų gyvenimu.Ved. Arvydas Urba

Gidai ir kelionių vadovai sako, kad būtent jie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos. Praėjo dveji metai, bet gyvenimas negrįžo į vėžes. Praradę darbą, gidai ir kelionių vadovai keitė profesijas, ėmėsi naujų veiklų. Dalis – vyriausieji, su didžiausia patirtimi – išėjo laukti pensijos. Likusieji sako, kad jų ateitis bus aiški pavasarį. Kodėl, diskutuoja Gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras, Kelionių vadovų ir gidų sąjungos prezidentė Edita Muraškaitė, „Monikos ekskursijų“ įkūrėja Monika Vasylienė ir agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Kelionių vadovė Kristina Sadauskienė pristato knygą – alternatyvų miesto gidą po Biržus.Pasaulyje: muziejai Jungtinėje Karalystėje ketina apmokyti migrantus dirbti gidais, Turnerio prizo nugalėtojai, Fotografiska muziejaus plėtra ir mados vizionierius Virgilijus Ablohas.Menininkas Arturas Bumšteinas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristato kūrinį „Big Pharma“. Kūrėjas kalba apie vaistus kaip ritualą, bet kur riba tarp ritualo ir priklausomybės?Indrė Gaučienė ir Viktoras Bachmetjevas Kaune atidarė knygyną „Kolibris“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie tai, ką prarastume, jei uždarytume Švietimo ministeriją.Vilius Puronas – vienas žinomiausių Šiaulių miesto veidą nuo praeito amžiaus 8 dešimtmečio formuojančių dizainerių. Jį kalbina Tomas Mizgirdas.Keramikės Agnės Šemberaitės kūriniai – bauginantys ir gražūs vienu metu. Už juos šiemet kūrėja apdovanota Martinsons aukso prizu Latvijos bienalėje, be kitų parodų kuravo ir Lietuvos profesionaliosios keramikos 90-mečiui skirtą ekspoziciją.Ved. Juta Liutkevičiūtė