Podcasts about ievos simonaityt

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema spaudoje.Kokia kultūrinė lotynų kalbos bei Viduramžių Europos įtaka lietuviškumo sampratai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?Panevėžio miesto dailės galerijoje jau galima aplankyti tradicinę krašto tautodailės meistrų parodą.M52 „Sūduvis“ kviečia į patirtinę ekskursiją „Jūros saga“ – įtraukiantį pasakojimą apie gyvenimą ir darbą laive.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka su Lietuvos raudonuoju kryžiumi subūrė skaitytojų klubą senjorams.Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ organizuoja konkursą-festivalį „Perliukai“, kuriame susitinka jauni, negalią turintys dainininkai ir instrumentalistai.Kauno savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai mieste statyti paminklą tarpukario aviatoriui, lėktuvų konstruktoriui Antanui Gustaičiui.Pirmą kartą Lietuvoje – videožaidimų paroda. „Gameplay“ nuo rytojaus veiks MO muziejuje.Ved. Marius Eidukonis

39-oji Ievos Simonaitytės premija bus įteikta rašytojams Mindaugui Miliniui ir Antanui Verkeliui už knygą „Mėmelio šturmo blefas“. Kas įkvėpė parašyti šią knygą?Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta menotyrininkui profesoriui Vyteniui Rimkui dedikuota erdvė.Minint lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-ečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metus, pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“, kurioje ji pasakoja apie savo tėvą – Lietuvos aviacijos kūrėją, lėktuvų ANBO konstruktorių Antaną Gustaitį.Kokie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykusio susitikimo dėl Šiaulių „Juventos“ progimnazijos rezultatai?Rubrikos „Be kaukių“ svečias – aktorius ir bardas Saulius Bareikis.Ved. Marius Eidukonis

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Daugiau nei keturis dešimtmečius Liubline, Lenkijoje leidžiamas meno ir literatūros žurnalas „Akcent“ pristato teminį numerį, skirtą lietuvių literatūrai ir kultūrai, pavadinimu „Lietuva – labai artima nepažįstamoji“. Kaip ir kada užsimezgė draugystė tarp Liublino ir Vilniaus bei kokią Lietuvą lenkų skaitytojams pristato „Akcent“?Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtoje konferencijoje pagerbti Lietuvių kalbos gramatikos krikštatėviai Danielius Kleinas ir Augustas Šleicheris, prisimintas Mažosios Lietuvos liuteronų indėlis į lietuvių kalbą bei Lietuvos kultūrinę ir socialinę raidą. Intriguojantis konferencijos pavadinimas „Danielius Kleinas: kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė?“ po diskusijos su istoriku prof. Alfredu Bumblausku, galėtų skambėti taip: „Liuteroniška kultūra: kaip skambėtų lietuviškoji tapatybė be liuteroniško dėmens?“. Iš Klaipėdos – Agnė Bukartaitė.LRT KLASIKOS eteryje savaitgalį įvyko premjera – pasirodė Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Tai, kad knyga tapo spektakliu, lėmė „Metų knygos rinkimai“. Daugiau apie naująjį spektaklį – režisierius Justinas Vinciūnas ir aktorius Matas Sigliukas.Lietuvos dainų šventės savaitė – lyg įspūdinga olimpiada, sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“, vadovaujama Taurūno Baužo. 2002-aisiais susibūrusi šokėjų grupė šįmet jau šeštąjį kartą džiugins Lietuvos Dainų šventės žiūrovus. Su dviem šokėjų poromis bendravo mūsų kolegė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dvidešimt metų Vilniuje gyvenantis britas, spėjęs per tą laiką ir padirbėti naktiniame klube, ir susilaukti dukters, ir įkurti muzikos kompaniją, ir būti išrinktas į miesto tarybą. Ką Mark Adam Harold dirba visą dieną ir ar sulietuvėjo per du dešimtmečius tikras britas?Ved. Kotryna Lingienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Menotyrininkės Agnės Naruštyės komentaras apie kultūros spaudos situaciją.Kodėl Vokietija kasmet renka metų instrumentą?Kuo gyvena mūsų šalies pedagogai, aukštųjų mokyklų kasmetiniuose rinkimuose pelnę geriausių dėstytojų titulus?Kas šią savaitę skambės Klasikos koncertų salėse?Ievos Simonaitytės premija šiandien bus įteikta Nijolei Marytei Šerniūtei už romaną „Vilkų Kampo Eliza“.Klasikinės muzikos naujienos.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiuos metus paskelbė estų literatūros metais.Savaitgalį savo Europos kultūros sostinės metus pradėjo viena iš šių metų Europos kultūros sostinių Bad Išlis Austrijoje.Ved. Marius Eidukonis

Publikacijų kultūros tema apžvalga spaudoje.Šiandien rašytojui Sigitui Benečiui bus įteikta 37- oji Ievos Simonaitytės premija.Buvęs „Lelijos“ fabrikas netrukus atgims naujam gyvenimui. Kiek senosios „Lelijos“ liks ir ko naujo tikėtis?Savaitgalis paženklintas netektimis – atsisveikinome su violančelininke Silvija Sondeckiene ir rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi.Vilniuje buvo išdalinti pirmieji Knygos apdovanojimai, kuriuose pagerbti 11 laureatų.Tęsiame ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą”, skirtą Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-ečiui.Renginių serija „Scenos bandymai“ kviečia pasidalinti savo kūryba.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Klaipėda gali didžiuotis turėdama turtingą skirtingų kultūrų praeitį ir seniausią heraldinį simbolį dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos atpažinimo ženklas – per amžius beveik nepakitęs miesto herbas, kuris simbolizuoja miesto savarankiškumą - bokštai, laivas ir jūra. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos ekspozicinėje erdvėje pristatoma paroda „Klaipėdos ženklai“, dedikuota Klaipėdos miesto 770-mečio jubiliejui.Įvertinus pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko Teodoro Grotuso atliktų mokslinių tyrimų svarbą, kuriais rėmėsi garsieji fizikai Albertas Einšteinas ir Maiklas Faradėjus, Žeimelio miestelio centre atidengta atminimo lenta.„Fotografija patraukia žmonių dėmesį, sužadina smalsumą ir atveria vaizduotę“, – teigia per karantiną grybų fotografiją atradusi Aurelija Plūkė. Apie tai, kaip šis užsiėmimas tapo ne tik hobiu, bet ir siekiu kuo daugiau žmonių pakviesti į paslaptingą grybų pasaulį, Elizabet Beržanskytės pasakojime.Apie lietuvių kalbos mokymąsi, disertacijos rašymą ir Ukrainos karą – Kalbos kultūros redaktorės Linos Smolskienės pokalbis su doktorantu iš Ukrainos Oleksijumi Rudenko.Rugpjūčio 2 d. paminėję Romų genocido dieną, su bendruomenės atstovais ir įvairių sričių ekspertais klausiame, kodėl taip mažai kalbame apie Romų holokaustą Lietuvoje?Rugpjūčio 3–4 d. po Lietuvos miestus keliauja nemokami Lietuviško kino klasikos seansai. Kokius restauruotus filmus išvysime šiemet?Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – muzikinis Henrio Mancinio „it girl“ portretas Bleiko Edwardso filme „Pusryčiai pas Tifani“: 7-ojo dešimt. niujorkietės tapatybė ir socialinės žaizdos.Ved. Urtė Karalaitė

Sekmadienį minėsime monsinjoro Kazimiero Vasiliausko šimtmetį.Nuo šiandien Lietuvos kino teatruose galite išvysti Venecijos kino festivalyje juoduoju liūtu apdovanotą Lauryno Bareišos filmą „Piligrimai“.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė siunta iš Vokietijos, kurioje – Viliaus Gaigalaičio ir jo žmonos Marijos Gaigalaitienės asmeninio archyvo dalis.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje savaitgalį vyks konferencija skirta lietuvių tautiniam instrumentui – birbynei.Į šiuo metu vykstančių Metų knygos rinkimų publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias Juanas Eduardas Gimenezas . Pokalbis apie tai, kaip tango atspindi mūsų socialinę santvarką ir kodėl stiprioms moterims kartais sunku šokti tango.Ved. Marius Eidukonis

Izraeliui pradėjus skiepyti gyventojus ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, o dar kelioms šalims ruošiantis tai daryti, sveikatos organizacijos ir dalis ekspertų abejoja, ar dažnos pakartotinės dozės gali suteikti pakankamą apsaugą.Tebetvyrant įtampai prie Ukrainos sienų, Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją ieškant būdų kaip Ukrainoje suformuoti sau palankią vyriausybę.Norvegijoje šalies pareigūnai ir afganistaniečių pilietinės visuomenės atstovai su Talibano delegacija pradėjo kalbas apie humanitarinę situaciją Afganistane.Šiandien minimos 125-osios rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo metinės.Kodėl jaučiamės kalti susirgę ar pasiėmę laisvadienį? Pokalbis su psichologe.Ved. Karolina Panto

Vilniuje, Signatarų namuose, atidaryta fotomenininko Romualdo Požerskio ir režisieriaus Sergejaus Loznicos fotografijų ir vaizdo paroda „Sugriauti blogio imperiją“. Pokalbis su fotomenininku Romualdu Požerskiu apie Sausio 13-osios įamžinimą fotografijose.Šiandien prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. 15–ajame festivalyje retrospektyvų gerbėjus džiugins režisieriaus Lauryno Bareišos trumpųjų filmų programa. Šiemet festivalio rengėjai išpildė ir seniai kirbėjusią svajonę – pristatyti komedijos filmų programą.36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų autorius bei sudarytojus. Premija šį kartą atiteko poetei Daivai Molytei-Lukauskienei už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai“ bei žurnalistei Jurgai Petronytei ir muziejininkei Sondrai Simanaitienei už knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“.Penki rykliai ir visi penki savo instrumento virtuozai. Sykį susitikę Miunchene muzikantai nusprendė suvienyti jėgas bendrai aistrai – Astoro Piacolos muzikai - ir sukurti ansamblį Escualo5. O šiemet pasirodė ir naujasis kolektyvo albumas su Argentinos tango kompozitoriaus kūryba. Igno Gudelevičiaus pasakojimasRubrikoje „Be kaukių“ psichologė, psichoterapeutė Lina Vėželienė, parašiusi knygą „vidurio amžiaus paauglystė, arba ką veikti po 50-ies?Ved. Jolanta Kryževičienė ir Ignas Andriukevičius

Klaipėdos knygų mugė šiemet ragina ĮVEIKTI PAVIRŠIŲ. Kaip? Apie tai Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorė Laura Juchnevič ir poetas, atlikėjas Gintaras Grajauskas.Vilniaus universiteto istorijos mokslininkai suskaitmenino daugiau nei penkiasdešimt senovės kalbomis parašytų knygų. Lietuvos metrika domisi Aivaras Žukauskas.Kaip sudominti vaikus groti fortepijonu? Kaip padaryti patrauklų edukacinį repertuarą? Faustos Savickaitės pasakojimas.Paulinos Nalivaikaitės parengtos muzikines naujienos.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorė, dainininkė Aistė Lasytė. Ne tik apie naujausią kūrybą, bet ir apie vaikščiojimą su kojūkais, desertų gamybą bei šokį ant stulpo.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Odeta Vasiliauskaitė

Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugsėjo 13-os dienos renginiai bus organizuojami tik asmenims, turintiems galimybių pasą.Kauno valstybinis lėlių teatras sezoną pradeda spektakliu suaugusiems pagal Balio Sruogos „Dievų mišką“. Su režisierė Agne Sunklodaite kalbasi Kotryna Lingienė.Šišioniškių tarmė, kuria kalbėjo Mažosios Lietuvos gyventojai, jau praktiškai išnykusi. Vis dėlto dreverniškė Virgina Asnauskienė mokosi šios tarmės ir Ievos Simonaitytės kūrinius skaito šišioniškai. Gabrielės Steputytės pokalbis.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie netikro žmogaus vasarą skaitant Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ ir lankantis NDG parodoje „Čiabuvių pasakojimai“.Pasaulyje: apie Glainborno festivalį Didžiojoje Britanijoje – interviu su festivalio meno vadovu.Režisierius Jurgis Matulevičius nusiteikęs, kad apie jo filmą „Izaokas“ nuomonę turės ir tie, kurie net nebus jo matę – apie Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje nuomonę turi daug kas. Pokalbis apie debiutinį filmą, Dovydo žvaigždes mitinge prie Seimo ir kino industriją, kurią pamažu superka turtingiausi pasaulio žmonės.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vitos Ličytės parengta išskirtinių pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Pasibaigė LRT projektas „Žiemojimas su opera“. Adomas Zubė pasakoja apie Richardo Strausso operos „Salomėja“ ariją.Kauno rotušė kviečia lankytojus į 3D turą.Kuo įdomus choro artisto darbas ir kokią choro ateitį Klaipėdoje ir Lietuvoje mato savo 60 – ies metų jubiliejų švenčiati Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artistė Danutė Skurdauskytė?Ievos Simonaitytės literatūros premija įvertintas prozininkės Dianos Latvės novelių romanas „Mėmelio gaisras“.Kaip daugiakalbiškumas gali tapti pamatu užsienio kalbos mokymuisi? Kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto profesore Nemira Mačianskiene.Domanto Razausko muzikiniai atradimai ir staigmenos.Ved. Marius Eidukonis

Žurnalo „Metai“ apžvalga su vyr. redaktoriumi Antanu Šimkumi.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos sukurtas virtualus „Krašto paveldo gido“ turistinis maršrutas „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“ kviečia pasivaikščioti po uostamiestį ir susipažinti su atmintinomis vietomis, kur tarpukariu gyveno ir dirbo vokiškai rašę autoriai.Domanto Razausko muzikinių naujienų apžvalga: Islandijos žvaigždės Olafuro Arnaldso naujas albumas, „Hyperion“ leidyklos prikeltas pamirštas Armėnijos kompozitorius ir naujiena laisvojo džiazo mylėtojams.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie paraleles tarp Sausio 13-osios ir amerikiečių įsiveržimo į kapitolijų.Vilniaus universiteto biblioteka visuomenei atveria savo tūkstančius objektų talpinančias suskaitmenintas kolekcijas. Kokios mokslo ir kultūros paveldo vertybės nuo šiol prieinamos viešam naudojimui? Šį žingsnį atviro mokslo link komentuoja VUB Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė.Meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert pristato savo žurnalą ir kviečia į pirmojo numerio skaitymo sesiją. Naujojo leidinio konceptą ir atsiradimo priežastis pristato Rupert kuratorius Tautvydas Urbelis.„Klasikos koncertų salė“ – savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Rudenį turėjo įvykti režisieriaus Antano Obcarsko ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Shopping and Fucking“ premjera. Visi bilietai į spektaklį išpirkti, mieste iškabintos jo afišos, tačiau likus trims savaitėms iki premjeros nutrauktas pasiruošimo procesas. Antanas Obcarskas nukelia mus į ne itin malonius teatro užkulisius ir pasakoja statyto, bet nepastatyto spektaklio istoriją.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Į įdomesnius kultūros įvykius pasaulyje dėmesį atkreipia Vita Ličytė.Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje atidaryta vinilinių plokštelių audioteka su viena geriausių garso aparatūrų Lietuvoje.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje veikia neįprasta šiai erdvei paroda „Kiti kambariai“.M. Lukšienės premijos lauretas Artūras Adamas Markevičius sako, kad jo misija mokykloje - įtikinti mokinius, kad jie gali svajoti ir pasakyti, kad pasaulis nėra atšiauri vieta gyventi.Trakų salos pilyje iki Naujųjų metų lankytojus kviečia paroda „Mūzų dovanos Trakų karūnai“.Ved. Marius Eidukonis

Šviežiausių kultūrinių publikacijų apžvalga.Klaipėdos dramos teatre atidaryta Teatro skaitykla. Naujai įrengtoje unikalioje skaitykloje teatro gerbėjai turės galimybę giliau ir plačiau patirti teatro gyvenimą, susipažinti su scenos menų istorija bei kūrėjų biografijomis. Su teatro vadovu Tomu Juočiu ir Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nakrošiene kalbasi Česlovas Burba.Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie „mėnesienos ligą“, „burnos dangų“, „žarną šikininę“ ir daugelį kitų prieš kelis šimtus metų Mažojoje Lietuvoje vartotų medicinos srities posakių – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vyresniąja mokslo darbuotoja Palmira Zemlevičiūte.Režisierius Paulius Markevičius ir Meno ir mokslo laboratorija pristato spektaklį „Miražas“, kuriame kalbama ne apie patį Afganistano karą kaip istorinį įvykį, bet apie žmonių, dalyvavusių kare, patirtis ir padarinius, traumas, likusias po to. Domisi Indrė Kaminckaitė. Menininkė, performansų kūrėja Goda Palekaitė pristato knygą „Schizmatikai“ (Leikykla „Lapas“). Tai – 10 spekuliatyvių ir įtraukiančių pasakojimų apie pamirštas istorines asmenybes, kurios dėl savo „nepatogumo“ buvo ištrintos iš istorijos. Pasakojimuose fikcija susipina su istorikų „patvirtintais“ faktais, o skaitytojas skatinamas įveiklinti savo vaizduotę ir užpildyti istorijų „duobes“. Pokalbis su G. Palekaite apie ribą tarp story ir history bei istoriko kūrybiškumą. Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Alexander Desplat muziką iš 2009 m. Anne Fontaine filmo „Coco prieš Chanel“. Ved. Austėja Kuskienė

Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus Kaune mini pirmojo vadovo Pauliaus Galaunės 130-asias gimimo metines. Klaipėdoje įteiktos Ievos Simonaitytės vardo premijos. Pokalbis su laureatais rašytoju J. Šikšneliu ir Klaipėdos universiteto mokslininkėmis S. Pocyte ir S. Kraniauskiene.LRT KLASIKOS radijo programai vadovaus komunikacijos specialistas Julijus Grickevičius.Minime Jono Meko mirties metines. Pokalbis su Meko bendražygiu, perkusininku Daliumi Naujokaičiu-Naujo.Menų specialybių studentai ir menininkai – šauktinių sąraše. Kaip jaunus muzikus veikia devyni mėnesiai be instrumento?Kompozitorius Giedrius Kuprevičius komentare aptaria visuomenėje nykstantį kultūros sluoksnį.Pasaulio kultūros apžvalgoje: skandalai „Grammy“ valdyboje, Didžiojoje Britanijoje mažėja studentų humanitarų, Australijos bibliotekos atsisako skirti baudas už pavėluotai grąžintas knygas.Aktorius, režisierius ir bardas Rolandas Kazlas kviečia į premjerą – spektaklį „Pamoka“ pagal E. Ionesco pjesę. Pokalbis apie mokymąsi, mokytojus ir būseną, kai scenoje šiek tiek pakyli nuo žemės.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vilniaus universiteto rektoriaus rinkimus komentuoja VU tarybos narys prof. Paulius Subačius.Kaip sostinės senamiesčio architektūrą išryškins Lietuvos bei užsienio menininkai jau antrą kartą rengiamame Vilniaus šviesų festivalyje? Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Kultūros savaitraščių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Tai romanas apie bandymus perrašinėti istoriją. Dabar kaip niekada tai aktualu“, – sako klaipėdietis rašytojas ir skulptorius Juozas Šikšnelis apie savo knygą „Praeities dulkės – mirties šešėliai“, už kurią ir viso gyvenimo nuopelnus jam skirta šių metų Ievos Simonaitytės literatūros premija. Su laureatu kalbasi Česlovas Burba.KKKC Parodų rūmuose penktadienį atidaroma Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda „Ievos išvarymai“. Tai jau ketvirtoji per pusmetį menininkės, studijavusios VDA, Kuriančios ir gyvenančios Niujorke, paroda. Pokalbis su I.Martinaityte-Mediodia.Ved. Alma Valantinienė.

Šanchajaus tarptautiniame festivalyje pagrindinis festivalio apdovanojimas „Auksinė taurė“ už geriausią dokumentinį filmą teko režisieriaus Audriaus Stonio filmui „Laiko tiltai“.Seimui ir toliau svarstant siūlymą įpareigoti darbdavius į darbo skelbimus įrašyti atlyginimą ar bent jau intervalus, specialistai galimus pokyčius kritikuoja.Įteikti diplomai medicinos ir odontologijos studentams. Ar planuoja jie likti Lietuvoje?Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka pirmoji šalyje visuomenei pristato naują paslaugą – automatizuotą knygų išdavimo sistemą – KNYGOMATĄ.Birželio 26-ąją minima Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Kokia situacija Vilniaus Kirtimų tabore dabar?Kaip pensijai kaupia viešojo sektoriaus darbuotojai – ugniagesiai, pedagogai, medikai ir pareigūnai?Ar pavyks suformuoti valdančiąją koaliciją?Ką išeidama iš Prezidentūros palieka Prezidentė? Vienas tokių daiktų – portretas, kurį nutapė broliai Gataveckai. Ką skaito žinomi žmonės? – aktorius Giedrius Arbačiauskas.Klasikinių indų šokių festivalis „MANO INDIJA".Šiandien Dotnuvoje prasideda viena didžiausių žemės ūkio technikos ir technologijų parodų Lietuvoje AGROVIZIJA. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. R. Valatkos komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

„Grynas vizualumas, atsiribojantis nuo bet kokios reikšmės, mane vis labiau vilioja savo autentiškumu ir grynu vaizdinio geismu. Kita vertus, visada domino vaizdinio dvilypumas, kai jis gali likti nebylus, bet ir provokuoja interpretuoti“, – savo meninę strategiją aiškina tapytojas Linas Jusionis, kviesdamas į personalinę parodą „Augalai, kaminai ir plynės“ sostinės galerijoje „Vartai“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – žymiausio britų fotografo paroda Tate Britain galerijoje ir itin sėkminga Györgi Ligečio keturių paveikslų operos „Didžioji makabriškoji“ inscenizacija Ciuriche.„Ievos Simonaitytės portretas daugelio amžininkų vaizduojamas prieštaringai, tyrėjų sureikšmintai, todėl šiandien jo matymus ir vertinimus dar reikėtų teikti neskubant, pasvėrus įvairias nuomones, atmetant kraštutines“, – pastebi moksliniame veikale „Aš esu Etmės Evė“ VU prof. akademikas Domas Kaunas, jau antrą kartą apdovanotas I. Simonaitytės premija. „Klasikos enciklopedija“ – apie Livingstono keliones.Ved. Alma Valantinienė.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį grynųjų pinigų iš bankomatų Lietuvoje buvo išimta per 4-is mlrd. Eur – daugiausia nuo euro įvedimo. Posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija remia visas pastangas, kurios leistų įteisinti dvigubą pilietybę dėl to balsuojant referendume. Kauno „Žalgirio” krepšininkai šiandien savo aikštėje dvikova su Vitorijos „Baskonia” pradės Eurolygos sezoną. Ukrainos stačiatikių bažnyčia atsiskiria nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios. Priekulėje šiandien rengiama diskusija dėl rašytojos Ievos Simonaitytės palaikų perlaidojimo.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį grynųjų pinigų iš bankomatų Lietuvoje buvo išimta per 4-is mlrd. Eur – daugiausia nuo euro įvedimo. Posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija remia visas pastangas, kurios leistų įteisinti dvigubą pilietybę dėl to balsuojant referendume. Kauno „Žalgirio” krepšininkai šiandien savo aikštėje dvikova su Vitorijos „Baskonia” pradės Eurolygos sezoną. Ukrainos stačiatikių bažnyčia atsiskiria nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios. Priekulėje šiandien rengiama diskusija dėl rašytojos Ievos Simonaitytės palaikų perlaidojimo.

Seimui pritarus medicininių kanapių legalizavimui, Simona Vasiliauskaitė praeivių Vilniaus centre paklausė, kaip jie vertina tokį sprendimą. Verslo laikas. Kalbos receptas. Ar pavyks Seimui apriboti LRT nepriklausomybę? Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas organizuoja apskritojo stalo diskusiją, kurioje bus kalbama apie naują lobistinės veiklos reguliavimą. „Lietuvoje yra visos galimybės anksti išsitirti dėl vėžio ir jį sėkmingai gydyti. Tačiau visuomenė per mažai domisi savo sveikata“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius. „Tautos referendumas: ar išsaugosime gimimu įgytą pilietybę?“. Priekulėje šiandien bus diskutuojama, ar perkelti Ievos Simonaitytės palaikus. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras. Vilniuje įvyko didžiausio ir brangiausio filmo Lietuvos kino istorijoje „Tarp pilkų debesų“ premjera. „Naujienų žemėlapis“: #Metoo judėjimas. Ved. Rūta Kupetytė.

Seimui pritarus medicininių kanapių legalizavimui, Simona Vasiliauskaitė praeivių Vilniaus centre paklausė, kaip jie vertina tokį sprendimą. Verslo laikas. Kalbos receptas. Ar pavyks Seimui apriboti LRT nepriklausomybę? Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas organizuoja apskritojo stalo diskusiją, kurioje bus kalbama apie naują lobistinės veiklos reguliavimą. „Lietuvoje yra visos galimybės anksti išsitirti dėl vėžio ir jį sėkmingai gydyti. Tačiau visuomenė per mažai domisi savo sveikata“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius Feliksas Jankevičius. „Tautos referendumas: ar išsaugosime gimimu įgytą pilietybę?“. Priekulėje šiandien bus diskutuojama, ar perkelti Ievos Simonaitytės palaikus. Ramunės Sotvarės-Šemetienės komentaras.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Vilių Karalių – Jokūbas Bareikis, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, piršlį Gaubį – Almantas Šinkūnas. Skambėjo Djordžio Ligečio ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas – Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Seriale skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu Kuršių ainiai), Justės Janulytės, Djordžio Ligečio ir Šarūno Nako muzika.Pamario krašto dainas lūpine armonikėle atliko Sigitas Meilus.

Radijo serialas – Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Seriale skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu Kuršių ainiai), Justės Janulytės, Djordžio Ligečio ir Šarūno Nako muzika.Pamario krašto dainas lūpine armonikėle atliko Sigitas Meilus.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Vilių Karalių – Jokūbas Bareikis, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, piršlį Gaubį – Almantas Šinkūnas. Skambėjo Djordžio Ligečio ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Grėtę Karalienę – Jolanta Dapkūnaitė, Vilių Karalių – Jokūbas Bareikis, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, Ilžę Karalikę – Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Ilžės sūnų Viliuką – Barbora Bareikytė. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės, Gyorgi’o Ligeti’o ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Grėtę Karalienę – Jolanta Dapkūnaitė, Vilių Karalių – Jokūbas Bareikis, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, Ilžę Karalikę – Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Ilžės sūnų Viliuką – Barbora Bareikytė. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės, Gyorgi’o Ligeti’o ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Grėtę Karalienę – Jolanta Dapkūnaitė, Grėtės tėvą Dovį Plonį – Arvydas Dapšys, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, Ilžę Karalikę – Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Ilžės sūnų Viliuką – Barbora Bareikytė, Anę Martinaitytę – Ugnė Šiaučiūnaitė, Anskį Karalių – Rokas Petrauskas. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės, Gyorgi’o Ligeti’o ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Grėtę Karalienę – Jolanta Dapkūnaitė, Grėtės tėvą Dovį Plonį – Arvydas Dapšys, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, Ilžę Karalikę – Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Ilžės sūnų Viliuką – Barbora Bareikytė, Anę Martinaitytę – Ugnė Šiaučiūnaitė, Anskį Karalių – Rokas Petrauskas. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės, Gyorgi’o Ligeti’o ir Šarūno Nako muzika.

Kaip Lietuvą paversti grįžtančiųjų, o ne išvažiuojančiųjų šalimi? Lietuvoje kaip ir kitose šalyse prasideda Vaikų finansinio švietimo savaitė. Šiandien Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje vyks šimtmečio kapsulės įleidimo į žemę ceremonija. Eurovizijos konkursas – rezultatai, emocijos. Nuo metų pradžios įsigaliojęs Seimo priimtas atnaujintas Išmokų vaikams įstatymas leido mokėti šeimoms vaiko pinigus neatsižvelgiant į jų pajamas.

Radijo serialas – Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Seriale skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu Kuršių ainiai), Justės Janulytės, Djordžio Ligečio ir Šarūno Nako muzika.Pamario krašto dainas lūpine armonikėle atliko Sigitas Meilus.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Vilių Karalių – Jokūbas Bareikis, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, piršlį Gaubį – Almantas Šinkūnas. Skambėjo Djordžio Ligečio ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Grėtę Karalienę – Jolanta Dapkūnaitė, Vilių Karalių – Jokūbas Bareikis, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, Ilžę Karalikę – Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Ilžės sūnų Viliuką – Barbora Bareikytė. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės, Gyorgi’o Ligeti’o ir Šarūno Nako muzika.

Radijo serialas Ievos Simonaitytės romano motyvais. Režisierius Juozas Javaitis. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Scenarijaus autoriai Vida Mikšytė ir Juozas Javaitis. Vaidino aktoriai: Katrę Karalienę – Eglė Gabrėnaitė, Grėtę Karalienę – Jolanta Dapkūnaitė, Grėtės tėvą Dovį Plonį – Arvydas Dapšys, Barbę Meilikę – Rasa Samuolytė, Ilžę Karalikę – Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė, Ilžės sūnų Viliuką – Barbora Bareikytė, Anę Martinaitytę – Ugnė Šiaučiūnaitė, Anskį Karalių – Rokas Petrauskas. Skambėjo Donato Bielkausko (su ansambliu „Kuršių ainiai”), Justės Janulytės, Gyorgi’o Ligeti’o ir Šarūno Nako muzika.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitas į Briuselį. Šimtas metų, kai buvo paskelbta deklaracija dėl Lietuvos valstybės atkūrimo.Šiandien rengiama diskusija, ar Lietuva pasirengusi naudoti asmens biometrinius duomenis. Filatelistas Antanas Jasulaitis pristato spalvingą kalėdinių pašto ženklų parodą.Vilniuje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, praeivius stabtelėti kviečia Benamio prakartėlė. Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Bogdanas).Kaip sportuoti žiemą?Rubrika „Savaitės istorija“. Verslo naujienos iš Norvegijos.Kultūros renginių anonsas. Apie ką kalba žmonės: ar šokate tango?Rubrika „Labas rytas, Europa“: Serbija.Šiuos metus Seimas paskelbęs Ievos Simonaitytės metais.

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Klausysimės hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitos „Simonaitytės herojė – Simonaitytė“. Pasak lektorės, Simonaitytė vadinama paskutiniąja Mažosios Lietuvos metraštininke. Tačiau ji ne tik kūrė Prūsų Lietuvos paveikslą, bet ne mažiau ir savo autobiografiją bei viešąjį asmenį. Remiantis rašytojos kūryba bei amžininkų atsiminimais svarstoma, kaip, kodėl, kokį rašytoja sukūrė savo literatūrinį ir gyvenimiškąjį personažą, Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame seminare-diskusijoje „Ievos Simonaitytės aktualumas“. Skiriama rašytojos 120-osioms gimimo metinėms.

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Klausysimės hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitos „Simonaitytės herojė – Simonaitytė“. Pasak lektorės, Simonaitytė vadinama paskutiniąja Mažosios Lietuvos metraštininke. Tačiau ji ne tik kūrė Prūsų Lietuvos paveikslą, bet ne mažiau ir savo autobiografiją bei viešąjį asmenį. Remiantis rašytojos kūryba bei amžininkų atsiminimais svarstoma, kaip, kodėl, kokį rašytoja sukūrė savo literatūrinį ir gyvenimiškąjį personažą, Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame seminare-diskusijoje „Ievos Simonaitytės aktualumas“. Skiriama rašytojos 120-osioms gimimo metinėms.

Ievos Simonaitytės aktualumas. Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais.Girdėsite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame seminare „Ievos Simonaitytės aktualumas“ skaitytą Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės doc. dr. Silvos Pocytės pranešimą „Istoriniai siužetai Ievos Simonaitytės kūryboje: pasakojimai apie Prūsijos Lietuvos, Klaipėdos krašto istoriją“. Remdamasi žinomiausiais rašytojos romanais, lektorė aptaria krašto specifiką, nutautėjimo apraiškas, pokyčius prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos bei rašytojos Ievos Simonaitytės svarbą Lietuvos raštijos ir kultūros istorijai. Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Ievos Simonaitytės aktualumas. Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais.Girdėsite Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtame seminare „Ievos Simonaitytės aktualumas“ skaitytą Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės doc. dr. Silvos Pocytės pranešimą „Istoriniai siužetai Ievos Simonaitytės kūryboje: pasakojimai apie Prūsijos Lietuvos, Klaipėdos krašto istoriją“. Remdamasi žinomiausiais rašytojos romanais, lektorė aptaria krašto specifiką, nutautėjimo apraiškas, pokyčius prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos bei rašytojos Ievos Simonaitytės svarbą Lietuvos raštijos ir kultūros istorijai. Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Šiais metais lietuvių literatūros klasikei Ievai Simonaitytei sukanka 120 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Tai gera proga prisiminti, kiek mums svarbi Ievos Simonaitytės kūryba, kuri po beveik 20 metų pertraukos sugrįžo į mokyklų programas. Kodėl šios rašytojos kūryba ir Klaipėdos krašto likimas taip retai iškyla viešose diskusijose, lietuviškos tapatybės paieškose? Kaip nė vienos dienos nelankiusi mokykos, luoša moteris iš kaimo sugebėjo tapti viena svarbiausių tarpukario ir sovietmečio lietuvių literatūros figūrų?Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, moterų literatūros specialiste Solveiga Daugirdaite kalbėsimės apie tai, kuo šiandien mums gali būti aktuali Ievos Simonaitytės kūryba, kokiais rakursais ją perskaityti iš naujo. Taip pat klausysimės fragmentų iš Ievos Simonaitytės laiško jaunajai literatei ir pamatysime, ar klasikės patarimai nepaseno.

Šiais metais lietuvių literatūros klasikei Ievai Simonaitytei sukanka 120 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė Ievos Simonaitytės metais. Tai gera proga prisiminti, kiek mums svarbi Ievos Simonaitytės kūryba, kuri po beveik 20 metų pertraukos sugrįžo į mokyklų programas. Kodėl šios rašytojos kūryba ir Klaipėdos krašto likimas taip retai iškyla viešose diskusijose, lietuviškos tapatybės paieškose? Kaip nė vienos dienos nelankiusi mokykos, luoša moteris iš kaimo sugebėjo tapti viena svarbiausių tarpukario ir sovietmečio lietuvių literatūros figūrų?Su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, moterų literatūros specialiste Solveiga Daugirdaite kalbėsimės apie tai, kuo šiandien mums gali būti aktuali Ievos Simonaitytės kūryba, kokiais rakursais ją perskaityti iš naujo. Taip pat klausysimės fragmentų iš Ievos Simonaitytės laiško jaunajai literatei ir pamatysime, ar klasikės patarimai nepaseno.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną. Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną. Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną. Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną. Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną.Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną.Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną.Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.

Aldonos Liobytės radijofonizacija pagal Ievos Simonaitytės romaną.Režisavo Galina Jackevičiūtė. Įrašyta 1966 m.