Podcasts about keista

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Su Naujais metais! 00:01:40 – Naujų metų pažadai 00:05:45 – Dakaro ralis 00:09:50 – Žalgirio sunki pergalė Panevėžyje 00:12:18 – Keista Čanako diskvalifikacija 00:17:40 – Lietkabelio motycacija 00:19:56 – Solidus Danusevičius 00:27:00 – Brazdeikio minimalios minutės 00:29:36 – „Žalgiris“ duoda kontraktus jaunimui 00:31:50 – „Lietkabelio“ sunkus tvarkaraštis 00:34:42 – Nesuprantamos Brazdeikio rotacijos 00:38:20 – Puikis Francisco forma 00:44:08 – Apie Walkerį su Gintare 00:50:20 – „Wolves“ svarbi pergalė Europoje 00:53:50 – Kulbokos metimai ir forma 01:00:30 – „Rytas“ sutriuškino „Neptūną“ 01:04:20 – „Šiaulių“ pralaimėjimai ir gynyba 01:10:16 – Moterų krepšinio derbis 01:16:00 – Prabalsuojam už Sabonį   #Zalgiris #LonnieWalker #trinchieri #Smailagic #Brazdeikis #LKL #Euroleague #Kaunas #Vilnius #Klaipeda #odangau #Rytas #Wolves #Siauliai #Nevezis

Augustas Šuliauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius paskutiniame viešame metų podkaste aptarė blogiausias „Žalgirio” sezono rungtynes ir perdavė asmeninius linkėjimus Rokui Jokubaičiui. Jums liūdna? Su mumis pasidarys linksmiau. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Kaip Grinčas Liako Kalėdas vogė (0:00); Kaip Karolis išprognozavo Skersio likimą (3:50); Kur dabar dėti tą maistą? (5:48); Kalėdos Belgrade ir kodėl „Maccabi” ten (13:00); Roko Jokubaičio augimas (17:23); Treviono Williamso fokusai (24:09); Problema su Walkeriu (26:09); „Žalgirio” ramybė dėl Walkerio (42:23); Ką „Žalgiris” darys su priekine linija? (46:22); Svarbiausia „Žalgirio” sezono atkarpa (51:24); Greita apsaugininkų reakcija Jonavoje (58:18); Tipinis „Lietkabelio” pasirodymas (1:00:40); Spanoulio pokyčiai Monake (1:03:04); Keista rungtynių Milane pabaiga (1:04:42); Įsimintiniausios metų rungtynės (1:10:12).

00:00:00 – Įžanga 00:02:25 – Lonnie Walker Lietuvoje 00:16:31 – Sumneris siaučia Kinijoje 00:20:25 – Juzėno debiutas 00:27:30 – „Žalgirio“ pergalė prieš Uteną 00:30:35 – Utenos 7 vieta 00:34:17 – „Wolves“ pergalė 00:40:45 – Maereko gyvybės ženklai 00:42:20 – „Ryto“ pergalės 00:47:00 – Prime Gecevičius nespėtų 00:48:30 – „Lietkabelio“ situacija 00:57:10 – Mažeikių agonija 01:02:40 – Kaip padėti autsaideriams 01:07:45 – Kas žais rinktinėje? 01:10:00 – Liūdna Buzelio pradžia 01:16:20 – Prognozė Jakučioniui 01:17:42 – Keista moterų rinktinės atranka 01:22:00 – Vilniaus „Žalgiris“ čempionas  

„Dabar suprantu, kodėl draugei į svečius leisdavo pasikviesti tik vieną vaiką“ - apie savo vaikystę pasakoja sociologė Goda Damaševičiūtė, tyrinėjanti vaikų patirtis pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje tarp 1985 ir 1999 metų. Skiriasi ne tik žaidimai, bet ir prasmės, kurių tikrai neanalizavome būdami vaikais.Kodėl suolelis kieme be lentų, o krepšinio lankas be tinklelio? Ar karas tarp vaikų, iš tiesų tiesiog žaidimas?Pokalbis su Vilniaus universiteto sociologijos doktorante Goda Damaševičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – „Žalgirio“ nesėkmė Barselonoje 09:57 – A.Hollinso išvykimas ir naujoko paieškos 20:22 – Šaro viešnagė Kaune 28:18 – užtikrintai derbį laimėjęs „Rytas“ 43:57 – keista mačo pabaiga Panevėžyje 52:29 – lemiama „Wolves“ kova 57:52 – „Lietkabelio“ išvyka į Prancūziją Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:02:37 – nepagrįsta J.Love‘o kritika K.Maksvyčiui 1:07:55 – kas medžios R.Jokubaitį 1:10:52 – kurioje vidutinėje Eurolygos komandoje dirbtume 1:13:55 – situacija „M Basket“ klube 1:17:05 – dar vienas Lietuvos klubas Europos taurėje 1:17:54 – dirbtinis darinys LKL‘e 1:20:39 – kokio kontrakto gali tikėtis D.Sirvydis 1:24:45 – „Gargždų“ problemos 1:29:12 – kodėl Lietuvoje nėra naujokų biržos 1:31:35 – „Žalgirio“ sudėtis kitam sezonui 1:36:16 – K.Maksvytį supykdęs klausimas 1:38:09 – kas galėtų pakeisti K.Evansą 1:41:47 – broliai Tubeliai 1:43:36 – R.Jaručio metimai paskutinėmis sekundėmis 1:45:26 – ar „Fenerbahče“ dar žais Rusijoje 1:47:00 – geriausios sirgalių skanduotės 1:48:29 – ar paskutinė LKL ekipa kris į NKL 1:50:46 – potencialo turintys LKL „galiorkos“ žaidėjai 1:54:49 – „Žalgirio“ problemos su fiziniu pasirengimu 1:57:02 – „Top 3“ žemi Lietuvos gynėjai 1:59:29 – Lietuvos krepšinio ateitis  

Šį balandį sueina 110 metų nuo vieno svarbiausių bliuzo muzikantų per visą istoriją – gitaristo Muddy Waterso gimimo. Ir 40 metų nuo jo mirties. Tam skirta pirmoji laidos dalis. Rubrikoje „Ryškiausi klasikos ir džiazo prodiuseriai“ - kompanijos „Naxos“ įkūrėjas vokietis Klausas Heymanas ir nepaprasta šio verslininko istorija. O laidos pabaigoje – trumpas atsisveikinimas su tik ką į kitą laiką iškeliavusiu japonų kompozitoriumi Ryuichi Sakamoto.

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – argumentai dėl A.Kulbokos 10:30 – vengrų sutriuškinimas 26:57 – „Žalgirio“ sutriuškinimas 40:34 – dairymasis į varžovus 49:42 – „Wolves“ noras cenzūruoti 1:00:17 – kokias išvadas pasidarys „Rytas“

Mūsų tinklalaidžių pokalbiuose dažniausiai neriame į aktualijas, idėjas, istorijas – labiau liekame galvose ir pamąstymuose, pamiršdami kūnus, palikdami juos savieigai.   Šiandienos pokalbyje su kineziterapeute Vita Mozūraitiene kviečiame atkreipti dėmesį į kvėpavimą ir pojūčius kūne. „Dirbant vien tik su kūnu, jei žmogus neišeina iš proto, nejaučia savo emocijų, jam labai sunku padėti. Keista, kad vis dar atsiejame emocijas, protą ir kūną. Viską susiejus, žmonės jaustųsi daug geriau“, – sako Vita.   Anot jos, praradę kontaktą su kūnu, naudodami jį tik kaip įrankį, žmonės uždelsia ar nukėlinėja problemų sprendimą. O sugrįžę į kūną, atkūrę santykį su juo galėtų užbėgti toms problemoms už akių, anksčiau kreiptųsi į specialistus arba patys išmoktų, kaip sau padėti esamuoju momentu.   Papildoma informacija, nuorodos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/kaip-sugrizti-i-kuna-pokalbis-su-kineziterapeute-vita-mozuraitiene   Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara 

Žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo laidoje – pokalbis su istoriku, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autoriumi Norbertu Černiausku. Kalbėjomės apie tarpukarį, apie tai, kaip likus vos kelioms savaitėms iki okupacijos gyveno eiliniai Lietuvos žmonės. Taip pat aptarėme partizanų istoriją, norą griauti paminklus, valstybės ir politikų kišimąsi į istorikų darbą. Mūsų patreonams skirtoje PREMIUM pokalbio dalyje paliesta daugiau temų: kaip dirba istorikas, kodėl N. Černiauskas keliauja po Lietuvą ir kalbasi apie istoriją su įvairiais žmonėmis ir ką jam reiškia narystė Šaulių sąjungoje.

Televizijos laidų vedėjas privalo ne tik gerai atrodyti ir taisyklingai kalbėti, bet ir skaityti knygas – antraip bus panašus į sausą kempinę, kurią suspaudus viso labo pakyla dulkės. Tai sakė televizijos laidų kūrėjas Arūnas Valinskas, apsilankęs Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo pokalbių laidoje. Šį kartą pokalbis apie televizijos laidų kūrimą, prodiusavimą ir idėjų generavimą. Taip pat apie intelektinius žaidimus, kurių pradininku laikomas būtent Arūnas Valinskas. „Laisvės TV“ Patreonams skirtoje PREMIUM pokalbio dalyje pašnekovas kalbėjo apie politikos užkulisius, kurios pamatė dirbdamas Seime. Taip pat išsakė nuomonę apie naująją Vyriausybę, partnerystės įstatymą ir kai kuriuos politikus.

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę Krepsinis.net vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis, portalo žurnalistas Tautvydas Kubilius ir TV3 sporto žinių veidas Vilius Stalgaitis aptarė Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą, Vilniaus „Ryto“ reikalus ir Lietuvos rinktinės būsimas kovas.www.krepsinis.net rengiama laida. Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidą išgirskite pirmieji! Nepamirškite paspausite ir LIKE mygtuko, taip atsidėkodami už mūsų darbą.Patinka mūsų turinys ir norite mus paremti? Tai galite padaryti paspaudę nuorodą: https://www.patreon.com/KrepsinisNet Dėkojame!

„Kuo mažiau konkretumo – tuo daugiau nerimo. Jeigu nesi konkrečios srities specialistas, esi gana nesaugioje pozicijoje. Todėl tarpinė, tarpdisciplininė veikla iš tiesų kelia tam tikrą neapibrėžtumo, nerimo jausmą, kurį būtina pažinti, su juo sugyventi ir keliauti toliau, nes vis dėlto tik tarpdiscipliniškumas suteikia laisvę ir gali sukurti visiškai naują vertę bet kurioje srityje“, – naujame epizode sako filosofas, “Xwhy / Supratimo agentūros” partneris ir tyrėjas Eugenijus Kaminskis. Keista, bet jau kurį laiką stringu, bandydama aprašyti šį pokalbį, ne todėl, kad nebuvo įsiminusių minčių, priešingai – jų nemažai ir labai skirtingos. Negalėdama nuspręsti, iš kurios pusės norėčiau pristatyti šį epizodą, galiausiai grįžtu į pačią pradžią, į įžangą, į prieš pokalbį Eugenijaus brūkšteltą žinutę apie jį dominantį buvimą „tarp“ – kultūros ir verslo, bendruomenių ir valstybės institucijų, nerimo ir saugumo jausmo, pokyčio ir stagnacijos, pasitenkinimo ir visko sugriovimo... Apie tai ir yra šis pokalbis – apie buvimo „tarp“ nepatogumą, prasmę, vertę ir judėjimo bei klausimo „kodėl?“ privalomybę. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio". Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lešas diskutuoja apie pastarosios savaitės Lietuvos ir Europos krepšinio įvykius. Temos: apie keistą „Ryto“ ir „Žalgirio“ akistatą (9:40); apie Šiaulių santykių aiškinimąsi feisbuke (24:13); Eurolygos lapkričio penketukas (33:58); hipotetiniai Eurolygos mainai (47:40); Eurolygos lapkričio mėnesio nominacijos (59:51); apie Šaro sugrįžimą į Kauną (1:13:44).

Keista teorija sako, kad per krizes įkurti verslą – paprasčiau. Ar ši teorija pasiteisino žurnalo apie keliones įkūrėjoms, verslą pradėjusioms pandemijos pradžioje?Taip pat kiek ekonominės naudos, o gal žalos atneša keisti miestų pavadinimai? Ir kobros efektas ekonomikoje.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė.

Čekų rašytojo Sviatoslavo Sacharnovo pasaka „Keista žuvis”. Skaito aktorius Audrius Chadaravičius.

Labiau už viską gyvenime geidžiame miego. Gilaus, ramaus ir atgaivinančio miego. Deja, jo vis labiau stokojame. Karštligiškai bandome iššaukti jį vaistais, alkoholiu, sveika mityba ir pan., tačiau vis tiek vartomės lovoje iki paryčių, nesudėdami nė bluosto, paniškai strikinėjame iš miego kas valandą ar nubundame su pirmaisiais aušros ženklais ir stiklinėmis akimis nerimo apimti laukiame žadintuvo signalo keltis. Keista, bet tūlas nemigos kamuojamas žmogus retai paklausia savęs: „Kodėl aš taip prastai miegu? Ką nemiga man taip primygtinai nori pranešti?“Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Pasirinkau praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį todėl, kad jaučiu nostalgiją savo tėvų ir vyro vaikystės laikmečiui. Keista – jame negyvenau, bet tarytum atsimenu, „matau“ jų akimis. Beje, kai kurie jų daiktai, drabužiai, knygos, pasiekė ir mano vaikystę, aštuntąjį dešimtmetį“, – pasakoja rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, kurios knyga – mažasis romanas – „Šulinys“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Istoriją didžiąja dalimi pasakoju be „kalbančių galvų“, būdingų dokumentikos žanrui. Tikiu, kad istorijos gerbėjų nenuvilsiu, nes velniškai ilgai užtrukome rinkdami archyvinę medžiagą – rasti konkrečius archyvus, apie kuriuos žinojome esant, buvo bene sudėtingiausia filmo kūrimo dalis“, – sako filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius.„Jis niekada nechaltūrino, niekada nešokinėjo nuo reklamos, prie laidos, serialo, o tik paskui laisvalaikiu – prie filmo. Šis santykis yra nykstantis – operatoriai dažnai išmaino savo profesiją į smulkius centus. Audrius niekada nesismulkino – jeigu filmuodavo, tai filmas būdavo jo gyvenimo dalis ir išnykdavo bet kokie reikalai ar darbai“, – apie šviesaus atminimo kino operatorių Audrių Kemežį, įvertintą Nacionaline kultūros ir meno premija, prisiminimais dalijasi režisierius Audrius Stonys.Ved. Austėja Kuskienė.

„Pasirinkau praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį todėl, kad jaučiu nostalgiją savo tėvų ir vyro vaikystės laikmečiui. Keista – jame negyvenau, bet tarytum atsimenu, „matau“ jų akimis. Beje, kai kurie jų daiktai, drabužiai, knygos, pasiekė ir mano vaikystę, aštuntąjį dešimtmetį“, – pasakoja rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, kurios knyga – mažasis romanas – „Šulinys“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Istoriją didžiąja dalimi pasakoju be „kalbančių galvų“, būdingų dokumentikos žanrui. Tikiu, kad istorijos gerbėjų nenuvilsiu, nes velniškai ilgai užtrukome rinkdami archyvinę medžiagą – rasti konkrečius archyvus, apie kuriuos žinojome esant, buvo bene sudėtingiausia filmo kūrimo dalis“, – sako filmo „Spec. Žvėrynas“ režisierius Andrius Lekavičius.„Jis niekada nechaltūrino, niekada nešokinėjo nuo reklamos, prie laidos, serialo, o tik paskui laisvalaikiu – prie filmo. Šis santykis yra nykstantis – operatoriai dažnai išmaino savo profesiją į smulkius centus. Audrius niekada nesismulkino – jeigu filmuodavo, tai filmas būdavo jo gyvenimo dalis ir išnykdavo bet kokie reikalai ar darbai“, – apie šviesaus atminimo kino operatorių Audrių Kemežį, įvertintą Nacionaline kultūros ir meno premija, prisiminimais dalijasi režisierius Audrius Stonys.Ved. Austėja Kuskienė.

Frensio Skoto Ficdžeraldo apsakymo ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė. Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė. Išleido leidykla „Sofoklis”.

Frensio Skoto Ficdžeraldo apsakymo ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė. Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė. Išleido leidykla „Sofoklis”.

Frensio Skoto Ficdžeraldo apsakymo ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė. Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė. Išleido leidykla „Sofoklis”.

Frensio Skoto Ficdžeraldo apsakymo ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė. Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė. Išleido leidykla „Sofoklis”.

Frensio Skoto Ficdžeraldo apsakymo ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė. Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė. Išleido leidykla „Sofoklis”.

Frensio Skoto Ficdžeraldo apsakymo ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė. Iš anglų kalbos vertė Daiva Daugirdienė. Išleido leidykla „Sofoklis”.

Keista kai Konfucijų studentams dėstytojai aiškina per vakarietišką filtrą, pavyzdžiui lygindami jį su Aristoteliu, yra pastebėjęs Vytis Silius. Pokalbis su juo apie Konfucijaus mintį ir jos santykį su politika šiuolaikinėje Kinijoje.

Keista kai Konfucijų studentams dėstytojai aiškina per vakarietišką filtrą, pavyzdžiui lygindami jį su Aristoteliu, yra pastebėjęs Vytis Silius. Pokalbis su juo apie Konfucijaus mintį ir jos santykį su politika šiuolaikinėje Kinijoje.

„Meilės trikampis“ lietuvių literatūros lauke: Just. Marcinkevičius, T. Venclova ir S. Geda. „Keista, kad apie šį trikampį kalbėta labai mažai. Šis trikampis yra simbolinė paradigma”,– sako rašytojas ir literatūrologas, hum.m.dr. Rimantas Kmita, paskaitoje tyrinėjantis trijų lietuvių literatūros klasikų skirtingas laikysenas sovietmečiu. Nesigilindamas į asmeninius ryšius ar įtampas, mokslininkas fokusuoja savo dėmesį į politines jų nuostatas, pasirinktas veikimo strategijas, jų santykius su tuomete valdžia. „Kultūros lauko žaidėjai veikia ne tik savo kūriniais, bet ir savo autoritetu, politiniais, moraliniais pasirinkimais, vertinimais, pasisakymais...“,– R. Kmita įsitikinęs, kad neužtenka vien literatūros tekstų, kad svarbu kalbėti ir apie rašytojų politines elgsenas, kurios itin daug gali pasakyti apie 20 a. antros pusės lietuvių literatūros dominantes. Paskaitoje aptariami Just. Marcinkevičiaus, T. Venclovos ir S. Gedos atvejai mūsų kultūroje, jų laikysenos to meto literatūros lauke bei visuomeniniame gyvenime.

„Meilės trikampis“ lietuvių literatūros lauke: Just. Marcinkevičius, T. Venclova ir S. Geda. „Keista, kad apie šį trikampį kalbėta labai mažai. Šis trikampis yra simbolinė paradigma”,– sako rašytojas ir literatūrologas, hum.m.dr. Rimantas Kmita, paskaitoje tyrinėjantis trijų lietuvių literatūros klasikų skirtingas laikysenas sovietmečiu. Nesigilindamas į asmeninius ryšius ar įtampas, mokslininkas fokusuoja savo dėmesį į politines jų nuostatas, pasirinktas veikimo strategijas, jų santykius su tuomete valdžia. „Kultūros lauko žaidėjai veikia ne tik savo kūriniais, bet ir savo autoritetu, politiniais, moraliniais pasirinkimais, vertinimais, pasisakymais...“,– R. Kmita įsitikinęs, kad neužtenka vien literatūros tekstų, kad svarbu kalbėti ir apie rašytojų politines elgsenas, kurios itin daug gali pasakyti apie 20 a. antros pusės lietuvių literatūros dominantes. Paskaitoje aptariami Just. Marcinkevičiaus, T. Venclovos ir S. Gedos atvejai mūsų kultūroje, jų laikysenos to meto literatūros lauke bei visuomeniniame gyvenime.

Čekų rašytojo Sviatoslavo Sacharnovo pasaka „Keista žuvis”. Skaito aktorius Audrius Chadaravičius.

Kai geriausias sprendimas – atsisveikinti. Keista, bet neretai išsiskiria partneriai, kuriems kartu gyventi ir gyventi, tačiau, o siaube, niekaip palikti vienas kito nepajėgia besidraskantys kasdieniuose konfliktuose, kovojantys aršius tarpusavio karus ar partizanines kovas. Kokia čia paslaptis?Kaip atpažinti ženklus, kad santykiai neturi geros, prasmingos ateities? Kokiu būdu laiku pasitraukti iš ryšio, kol jis dar nesusargdino šio ryšio dalyvių? Kuo skiriasi sveiki ir liguisti santykiai?

Kai geriausias sprendimas – atsisveikinti. Keista, bet neretai išsiskiria partneriai, kuriems kartu gyventi ir gyventi, tačiau, o siaube, niekaip palikti vienas kito nepajėgia besidraskantys kasdieniuose konfliktuose, kovojantys aršius tarpusavio karus ar partizanines kovas. Kokia čia paslaptis?Kaip atpažinti ženklus, kad santykiai neturi geros, prasmingos ateities? Kokiu būdu laiku pasitraukti iš ryšio, kol jis dar nesusargdino šio ryšio dalyvių? Kuo skiriasi sveiki ir liguisti santykiai?

Laidoje girdėsite: Iš kur atsirado daugybė gervių. Ne vieną grybautoją gali nustebinti raudonsparnis tarkšlys. Kodėl rudenį labai padaugėja medžiotojų. Keista kadagio uogelė.

Laidoje girdėsite: Iš kur atsirado daugybė gervių. Ne vieną grybautoją gali nustebinti raudonsparnis tarkšlys. Kodėl rudenį labai padaugėja medžiotojų. Keista kadagio uogelė.

Laidoje girdėsite: Ar kompiutery žmonės girdi lakštingalas? Skrido, atskrido šiaurės paukšteliai. Kodėl rugiagėlės myli rugius? Keista gulbės nelaimė Nevėžyje. Šylant klimatui pragaras keičia kankinimų strategiją.

Laidoje girdėsite: Ar kompiutery žmonės girdi lakštingalas? Skrido, atskrido šiaurės paukšteliai. Kodėl rugiagėlės myli rugius? Keista gulbės nelaimė Nevėžyje. Šylant klimatui pragaras keičia kankinimų strategiją.