Podcasts about keturios

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs aplinkiniams, kurie juos mato, nepatogus ir mūsų pačių gyvenimas“. Keturios mamos, auginančios tokius vaikus, įkūrė fondą „Nepatogūs“. Trys iš jų: Henrika Varnienė, Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė – dalyvauja šioje laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai.Sunki kompleksinė negalia – dar mažai plačiajai visuomenei pažįstama tema. Laidoje pašnekovės dalinasi savo asmeninėmis istorijomis, pasakoja, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria jos pačios ir jų vaikai. Ir kodėl buvo svarbu įkurti fondą, kuris rūpintųsi oriu ir patogiu gyvenimu jau užaugusiems, turintiems sunkią kompleksinę negalią vaikams, visiškai nepriklausomai nuo jų fizinių ar intelektinių galimybių.„Mūsų vaikams taip pat reikia bendravimo, meilės, dėmesio, draugų. Mūsų vaikams reikia žinių, ugdymo, pažinimo“. „Kiekviena mama, auginanti sunkią negalią turintį vaiką, sugeba prisitaikyti ir šešios valandos miego paroje yra lobis“. „Kviečiame jungtis ir kitas mamas, auginančias „nepatogius“ vaikus, tai tikrai nauja paslauga, o ne fantastinis filmas“, - sako laidoje dalyvaujančios moterys.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai publikuojami sekmadieniais.*1 dalis. 1973 m. liepos 1 d.1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos. Jos planas skamba tobulai: sutartoje vietoje Rytų Berlyno pakraštyje „Volkswagen“ autobusiuke laukia amerikiečių kariai. Jie paslėps ją tuščioje ginkluotės dėžėje ir perveš per Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios sienos perėjimo punktą „Checkpoint Charlie“.Bet įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Berbel tenka keturias dienas bėgti nuo slaptosios policijos – Stasi. Ji dar nežino, kad tai bus sunkiausias išbandymas jos gyvenime.Ar jai pavyks likti nepastebėtai ir vėl bandyti pabėgti?*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adomas Šimkus ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Praėjusią savaitę Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai iš Kaliningrado į Maskvą važiuojančiuose keleiviniuose traukiniuose aptiko keturias siuntas su įvairiais karinės paskirties daiktais. Sulaikyti maskuojantys tinklai, karinė kamufliažinė uniforma. Kiek dažni tokie siuntiniai?Aktualaus klausimo rubrikoje klausiame, ar mokate suteikti pirmąją pagalbą?Vilniaus senasis teatras į gastroles atstovauti Lietuvai siunčią buvusio Maskvos Vachtangovo teatro režisieriaus Jurijaus Butusovo režisuotą spektaklį. Ukrainoje Jurijus Butusovas būtų suimtas, o Lietuvos kultūros ministerija pasirūpino, kad jis mūsų šalies vardu būtų pristatytas Prancūzijos publikai.Lietuvoje prasideda išankstinis balsavimas, kuris vyks iki ketvirtadienio. Nuo septintos iki dvidešimtos valandos balsuoti bus galima penkiasdešimt vienos savivaldybės pastatuose. Kai kuriose savivaldybėse tai bus daroma kitose vietose.Naujasis Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Nerijus Aleksiejūnas interviu LRT sako, kad nors Bendrija kartais atrodo susiskaldžiusi, o iššūkių vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, tik daugėja, ES sugeba rasti kompromisus ir išlikti stipri. Jis tiki, kad Bendrija ir toliau stipriai rems Ukrainą, nepaisant kai kurių šalių, pavyzdžiui, Vengrijos priešinimosi, o Lietuvos balsas bus vis labiau girdimas.Ved. Rūta Kupetytė

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Po divisional round įrašytoje laidoje be jau įvykusių rungtynių aptarėme naująjį senąjį New England Patriots puolimo koordinatorių Bill O'Brian, nusikaltimų kroniją , tai kokiame NFL Draft rate būtų pasirinktas Brock Purdy, jei jį komandos rinktųsi dabar ir dar daug daug įdomaus. Kaip visada prie mikrafonų Mindaugas Bertys ir Darius Krasauskas

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Smuikininkių repertuaras dažnai konservatyvus ir orientuotas į praeitį, adresuotas puošnioms koncertinėms salėms, bet kartais pasitaiko įdomių išimčių. Laidoje aptariamos keturios jaunosios kartos virtuozės, reguliariai dalyvaujančios naujosios muzikos scenoje: Hilary Hahn, Mari Samuelsen, Janine Jansen ir Nicola Benedetti.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Šįkart laidoje aptariame Nyderlandų architekto ir rašytojo Reinier de Graafo knygą „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“. Ši knyga pasirodė svarbi dėl kelių priežasčių. Dažnai architekto profesija yra romantizuojama. Štai Ayn Rand romane „Šaltinis“ architektas vaizduojamas kaip laisvas herojus, kuriantis mūsų gyvenamų miestų veidą.Tuo tarpu savo knygoje de Graafas atvirai kalba apie ekonominių, politinių įtakų poveikį architektūrai.Be to, de Graafo knyga paskatina susimąstyti apie mūsų kaip visuomenės architektūrinį raštingumą. Ypač svarbi yra jo esė, skirta aptarti viešosios erdvės sampratai. Laikmetyje, kai viešąsias erdves dažnai siekiama įpaminklinti, kai dažnai girdime apie viešųjų erdvių įveiklinimą ar kitokių kriterijų – bendruomeniškumo skatinimo, ekonomikos vystymo, piliečių sveikatinimo – įgyvendinimą formuojant viešąsias erdves svarbu kalbėti apie tai, kad, kaip rašo de Graafas, esminė viešosios erdvės savybė yra pertrauka nuo būtinybės veikti, išlaisvinimas nuo bet kokio tikslo, išskyrus patį egzistavimą, o viešosios erdvės sėkmę dažnai lemia ne istorinė atmintis, o veikia užmarštis.Esmines de Graafo knygos „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“ aptariame su vertėja Mantė Zagurskyte-Tamulevičiene ir architektu, architektūros kritiku Andriumi Ropolu.Ved. Donatas Puslys

Valstybės gynimo taryba aptarė padėtį prie Europos Sąjungos ir Baltarusijos sienos.Įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, išaugo vilkikų eilės, dalis priversti laukti kelias paras.Jau kelias dienas pasienyje galiojant šiam teisiniam statusui – ką pastebi vietiniai gyventojai?Šiandien – paskutinė diena Glazgo klimato konferencijoje. Ką pavyko pasiekti? Pokalbis su aplinkos ministru.Kauno savivaldybės ir paveldosaugininkų ginčas, koks grindinys turėtų būti klojamas dabar rekonstruojamoje Vilniaus gatvėje, persikėlė į teismą. Laukiant jo sprendimo, savivaldybė rengia kauniečių apklausą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Jonas Miklovas, Jonas Lekšas ir Donatas Urbonas po atostogų grįžo prie „BasketNews podkasto“ stalo ir aptarė Emmanuelio Mudiay atvykimą į Kauną, „Žalgirio“ šansus Eurolygoje bei skausmingą „Rytui“ Jarvio Williamso traumą. Temos: Įžanga (0:00) (Ne)tikėtas Mudiay atvykimas (10:38) Mudiay stovyklos prašymas „Žalgiriui“ (14:19) Geros sąlygos Mudiay atsiskleisti Europoje (17:05) Mudiay atlyginimas Kaune (21:50) „Žalgirio“ sudėties vertinimas (27:22) Ar Kalnietis Eurolygoje bus tarp lyderių rezultatyvių perdavimų statistikos grafoje? (35:56) Jokubaitis vietoje Strelnieko? (38:10) Keturios pajėgumo lentynos Eurolygoje ir „Žalgirio“ pozicija (43:05) Ko galime tikėtis iš D-Mo Eurolygoje? (46:47) Intriguojanti „Zenit“ sudėtis ir klaustukas dėl „Fenerbahče“ (53:28) Baldwiino ir Ivanovičiaus sąjunga (57:00) Ar Švedas gali būti laiminčios komandos vedliu? (59:15) Naujasis „Žalgirio“ generalinis partneris (1:08:20) „Ryto“ planus keičianti Williamso trauma (1:15:13)

Insultas yra viena dažniausių suaugusiųjų negalios ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Per praėjusius metus išankstiniais Higienos instituto duomenimis nuo insulto Lietuvoje mirė apie 2 tūkst. 800 asmenų. Moksliniai duomenys rodo, kad kas šeštas žmogus pasaulyje bent kartą per gyvenimą patiria insultą.Internete apstu informacijos apie pagrindinius insultą išduodančius požymius: pusės veido ar kūno paralyžius, suglebusios, nevaldomos kojos ar rankos, sutrikusi kalbos funkcija. Tačiau realybėje artimieji ne visada atskiria insulto požymius, net jei ši liga artimąjį ištinka nebe pirmą kartą. Kokie yra kiti insulto požymiai? Kodėl insulto ištiktas žmogus pats to nesuvokia? Kodėl vienus ši ūmi liga pakerta ar suluošina visam gyvenimui, kiti pirmųjų insultų nė nepajunta ir tai sužino gerokai vėliau? Apie tai laidoje diskutuosime su Santaros klinikų Neurologijos centro profesoriumi Daliumi Jatužiu.Apie būtinybę į insulto prevenciją įtraukti ir vaikus papasakos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Miglė Gedminė. Mat neretai greta insulto ištikto vieno iš tėvų ar senelių atsiduria ir vaikai, o šalia kito suaugusio žmogaus tiesiog nėra.Ved. Laura Adomavičienė

Keturių žmonių istorijos apie susidūrimą su vis dar plintančiu naujuoju koronavirusu. Keturios valandos darbo su orui nepralaidžiu kostiumu, šeši skubūs darbai, kuriuos reikia atlikti tuoj pat, skaičiuojamos laisvos lovos ir vis dažniau matoma mirtis, o taip pat labai paprastas noras – vis dar mėgautis savo profesija ir darbu.Autorė Sigita Vegytė

Pernai labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ išdalijo daugiau kaip 8 tūkstančius tonų maisto. Didesniąją dalį šios stokojantiesiems skirtos paramos sudarė nuo sunaikinimo išgelbėti produktai.Tyrimai rodo, kad beveik 90 procentų interneto vartotojų skaito atsiliepimus apie įmones internete, tačiau ekspertai siūlo ne visada jais pasitikėti, nes dalis jų gali būti netikri.Keturios partijos pasirašė sutartį dėl koalicijos, numatė darbo prioritetus.Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove.LRT tyrimas. Auksinis verslas auksinėse kopose – socdemai valdišką turtą pavertė asmeniniu verslu.Projektas „Keturi milijonai“: Norvegijoje, Osle dirbanti psichologė Alina Wiese.ES ir Turkijos santykiai.Kokie pokyčiai laukia Vyriausybės?Blogas vadovas ir darbuotojų sveikata, psichologinė būsena bei kartų skirtumai.Elektroninė muzika ir sutartinės.Kokias knygas skaito Jūratė Novagrockienė (Lietuvos Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorė).Tyrimas rodo, kad saldžių gėrimų vartojimas gali padidinti tikimybę susirgti vėžiu.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. I. Makaraitytės komentaras. Ved. Darius Matas.

Dėl sutarties derasi „Valstiečiai ir žalieji“, Socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ ir Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pastaroji politinė jėga šiuo sprendžia ar jungtis prie koalicijos ir pasirašyti sutartį. Jei partijos sutartų, naujoji koalicija Seime turės 76-is balsų.Grupė iš uždaryto Lukiškių kalėjimo iškeltų suimtųjų pradėjo protestą dėl, jų teigimu, nepagrįstai apribotų pasimatymų ir nutrūkusių socializacijos programų.Nuo šiol Varėnos rajono gyventojai pašto turės ieškoti tik Merkinėje arba Varėnoje. Uždaromi Kabelių ir Perlojos pašto skyriai. Minėdami ūkininkų sąjungos įkūrimo šimtmetį ir šios sąjungos atkūrimo trisdešimtmetį į Kėdainius susirinko ūkininkai iš visų rajonų. Šiandien Vilniuje vyksta autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos. Ved. Madona Lučkaitė.

Seimui nesuteikus valstybės pripažinimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, jos vadovė teigia, kad tokiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės. Sinoptikai Europoje prognozuoja rekordinius iki 44-ių laipsnių karščius.Japonijoje prasidėjo Didžiojo dvidešimtuko susitikimas.Ved. Česlovas Burba. Red. Darius Kuodis.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Keturios dainininkės, savo gyvenimo neįsivaizduojančios be scenos – Algė Matekūnaitė, Silvija Pankūnaitė, Berta Timinskaitė ir Eglė Gadeikytė daugeliui gerai pažįstamos kaip įvairių Lietuvos atlikėjų pritariančiosios vokalistės. Tačiau projektu „The Backs“ merginos žengia iš antro plano į pagrindinę scenos erdvę. Kokio stiliaus muzika dominuoja grupės repertuare? Kaip sekasi derinti skirtingų pobūdžių koncertus? Apie viską – pirmoje laidos dalyje. Antrą „Muzikinio pastišo“ valandą – XX amžiaus kompozitorių muzika.

Keturios dainininkės, savo gyvenimo neįsivaizduojančios be scenos – Algė Matekūnaitė, Silvija Pankūnaitė, Berta Timinskaitė ir Eglė Gadeikytė daugeliui gerai pažįstamos kaip įvairių Lietuvos atlikėjų pritariančiosios vokalistės. Tačiau projektu „The Backs“ merginos žengia iš antro plano į pagrindinę scenos erdvę. Kokio stiliaus muzika dominuoja grupės repertuare? Kaip sekasi derinti skirtingų pobūdžių koncertus? Apie viską – pirmoje laidos dalyje. Antrą „Muzikinio pastišo“ valandą – XX amžiaus kompozitorių muzika.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Orai. Prezidentės teigimu, išplėstas slapto balsavimo taikymas sudaro galimybes neskaidriems sandoriams ir manipuliacijoms. Keturios opozicinės Seimo frakcijos siūlo surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Valdančiųjų atstovai pagrindo pirmalaikiams rinkimams nemato. Lietuvoje startavo socialinio tinklo „Facebook” funkcija „Amber Alert” leidžianti policijai skubiai išsiųsti pranešimą su dingusio vaiko nuotrauka.JK paskelbė atsakomąsias priemones Rusijai kaltindama ją dėl buvusio šnipo S. Skripalio apnuodijimo.Mirė iškilus britų fizikas ir kosmologas Stivenas Hokingas. Ved. Madona Luckaitė. Prodiuseris Vytautas Markevičius.

Seimui nepašalinus Mindaugo Basčio iš Parlamento, jis paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato. Keturios opozicinės Seimo frakcijos siūlo surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavimą Seime smarkiai sukritikavo – jos teigimu, Seimas pamynė Konstitucinio Teismo išvadą bei ignoravo nacionalinio saugumo interesus. Kas toliau?

Keturios opozicinės Seimo frakcijos siūlo surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Valdančiųjų atstovai pagrindo pirmalaikiams rinkimams nemato.Lietuvoje startavo „Facebook“ funkcija „Amber Alert“ leidžianti policijai apie dingusį vaiką skubiai išsiųsti naujausią informacija visiems socialinio tinklo vartotojams. JK paskelbė atsakomąsias priemones Rusijai kaltindama ją dėl buvusio šnipo S. Skripalio apnuodijimo.Mirė iškilus britų fizikas ir kosmologas Stivenas Hokingas.Prasidėjo gyventojų pajamų ir turto deklaravimas.

„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui. Tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“.Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.(Kartojama 2014 m. lapkričio 4 d. laida.)

„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui. Tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“.Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.(Kartojama 2014 m. lapkričio 4 d. laida.)

„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui: tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“.Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.

„Ketinu kalbėti apie klaidas, būdingas ne tik dailės kūrinių suvokimui: tai tiks ir literatūros, kino, muzikos, teatro bei kitiems kūriniams“, – sako dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius, pradėdamas paskaitą „Keturios meno kūrinio suvokimo klaidos“.Įsivaizduoti, kad kūrinys turi kažkokią galutinę reikšmę, įklimpti kūrinio medžiagoje, nesiskaityti su kūrinio kalba, suabsoliutinti formos reikšmę – štai tos keturios meno kūrinio suvokimo klaidos, kurias savo paskaitoje aptars menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.