Podcasts about moters

Pokalbis su Skeptikų draugijos pirmininku Algimantu Kveciu apie tai kiek ir kam šiandienos visuomenėje reikalingas skepticizmas.„Daugelis mūsų iki šiol nieko nesame girdėję apie mokykliniuose vadovėliuose vertą paminėti Jadvygos Bieliauskienės ranka 1985 m. rašytą Mordovijos moterų lagerių kalinių pasiųstą sveikinimą JAV prezidentui Ronaldui Reaganui ir apie metus trukusius tylos įžadus“, savo knygoje apie disidentę Jadvygą Bieliauskienę rašo Ramunė Sakalauskaitė. Ko dar nežinome, o turėtume žinoti apie Jadvygą Bieliauskienę?Kas yra geras masažas? Pokalbis su nacionaliniame masažuotojų profesinio meistriškumo konkurse „Masažuotojas 2025“ I vietą laimėjusia Martyna Revuckaite.Lazdijų rajone ūkininkaujančią Vaidą Tulabaitę daugelis geriau atpažįsta kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėją. Moters gyvenimo paieškų kelionė labai įdomi – nuo gyvenimo mieste, karjeros siekimo iki didžiausio troškimo išsipildymo – gyvenimo kaime auginant sveiką maistą. Gamtiniame ūkyje užaugintas maistas ir sudaryti krepšeliai keliauja į didžiuosius miestus.Ūkininkė Vaida Tulabaitė akcentuoja, kad svarbu mokytis užsiauginti savo maistą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas nesutaria dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio kandidatūros teikimo į Seimo vicepirmininkus artimiausiu metu.Moters nužudymu tarnybos metu kaltinamam policininkui Dariui Šerpyčiui siūloma skirti 2 metų trukmės laisvės apribojimą ir tiek pat laiko uždrausti dirbti darbą, susijusį su disponavimu šaunamuoju ginklu. Teismas sprendimą skelbs sausio pabaigoje, o šiandien teisme buvo sakomos baigiamosiuos kalbos.Lietuvoje miškininkai nemokamai išdalijo apie šimtą tūkstančių eglių šakų iš kirtaviečių. Tokia akcija vyksta jau beveik du dešimtmečius.Ved. Liepa Želnienė

Prižiūrėti vaikus,  tvarkyti namus, rūpintis senyvo amžiaus tėvais ar neįgaliais šeimos nariais, gaminti maistą, skalbti, planuoti laisvalaikį ar keliones, slaugyti ir vežti pas gydytoją, valyti... Kieno pareiga? Apie tai pasakoja Rita Šakinytė Petrovė - Klaipėdos socialinio ir psichologinio pagalbos centro projektų koordinatorė.

Es farà aquest diumenge, de 9 a 15 hores, a la plaça Esteve Fàbregas de Fenals.

Spaudos apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Po beveik trejus metus trukusios intensyvių atnaujinimo darbų Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) sugrįžta į kultūros gyvenimą ir kviečia lankytojus nuo liepos 25 d. vėl lankytis Vokiečių gatvėje Vilniuje esančio pastato erdvėse.Kur šiandien keliausime su tinklalaidės „Savas miestas“ komanda?„Kaip patogu gyventi visuomenėje, kur atvira kritika kūrybai laikoma blogo tono ženklu“, – apie neteisybę, pajaustą po vieno spektaklio ir susitikimo su kūrybine grupe, pasakoja scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Kokie yra pagrindiniai stereotipai, susiję su moterų gebėjimais kosmoso srityje? Ar yra skirtumų tarp finansavimo, skirto vyrams ir moterims kosmoso moksle? Kaip moterų kūnai reaguoja į kosminę aplinką ir kokie specifiniai iššūkiai kyla?Vilniaus muziejuje duris atvers nauja paroda „Nepatogus Vilnius”. Šia paroda kviečiama grįžti į tikrovę, patreniruoti empatišką žvilgsnį, atsikratyti išankstinių nuostatų ir net nepatogų miestą priimti kaip savą.Telšiuose surengta jubiliejinė medalininkų stovykla. Šiųmetė skirta medalininkams ir stovyklos jubiliejui. Tad menininkai kuria medalius įvairiomis temomis. Šiemet bus iš bronzos išlietas ir stovyklos 40-mečiui skirtas varpas.Liepos 25-27 dienomis, Nidos kurorte vyksiantis festivalis „Nida Jazz Maratonas“ sukvies daugybę džiazo mėgėjų, siūlydamas nepakartojamą muzikos ir gamtos sintezę.Ved. Justė Luščinskytė

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelių rinkinys „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“. Vertė Vytautas Petrauskas, išleido leidykla „Vaga“.Tai geriausių autoriaus novelių rinkinys. Visoms joms būdingas pasikartojantis herojės moters, kuriai meilė svarbiau už viską, personažas. Knygos ištraukas skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Šiuolaikinėje Lietuvos heraldikoje registruotas pirmas moters įsteigtas herbas. Pokalbis su Heraldikos akademijos direktoriumi Pauliumi Vaniuchinu apie moterų heraldiką ir ar kiekvienas galime turėti savo asmeninį herbą.Ką daro medaus ir vandens someljė? Apie tai pasakoja medaus someljė Ilma Silkauskaitė-Paluckė ir vandens someljė Erika Šaltytė.Eismo rubrika. Kokių sprendimų reikia dėl motociklininkų keliamo triukšmo? Pokalbyje dalyvauja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos atstovas Mantas Andriulaitis ir Lietuvos motociklų sporto federacijos Mototurizmo komisijos pirmininkas Linas Pečiukaitis.Kino teatruose rodomas dokumentinis filmas apie dvi kadencijas Lietuvos prezidentu buvusį Valdą Adamkų, pavadinimu „Prezidentas“. Apie filmą pasakoja jo kūrėjos Daiva Žeimytė-Bilienė ir Giedrė Genevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo miško ligų ir kenkėjų ypač nukentėjo eglynų, kitų spygliuočių miškai. Teko iškirsti didelius jų plotus. Kaip, kokiu lapuočių ir spygliuočių medžių santykiu bus atkuriami miškai, ar tam pakaks medelynuose išaugintų sodmenų? Aptaria Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Panevėžio regioninio padalinio miško auginimo specialistas Valdas Juozaitis ir Medelynų padalinio laikinasis vadovas Egidijus Kaluina.Šiemet tarp penkių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių yra ir Onuškio miestelis. Nuo šiol aktyviau bus siekiama stiprinti vietos kultūrinę tapatybę, organizuoti prasmingas pramogas, ugdyti ir skatinti kūrybinių bei meninių raiškų įvairovę. Taip pat bus skatinama kurti išliekamąją meninę vertę turinčius kūrinius. Tai atvers platesnius kelius Onuškio krašto žinomumui, skatins vietos žmonių norą keistis, tobulėti. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Onuškio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Liuda Korsanovienė.Moters hobis tapo verslu. Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Inga Rutkauskienė nuo vaikystės mėgo gaminti. Tačiau tik pastaraisiais metais, ūgtelėjus vaikams, nusprendė pomėgį paversti verslu. Vyro padedama, įkūrė kepyklėlę „IR saldėsiai“. Kepa tortus, pyragėlius, sausainius. Jos gaminiai turi paklausą, užsakymų nestinga. Ateityje svajoja išmokti kepti šakočius.Ved. Regina Montvilienė

Evaldas Bubinas (Hermandrowning) – profesionalus grafikos dizaineris ir menininkas, kuriantis skulptūras, objektus, instaliacijas, tapybą. Personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje vykusi menininko paroda „Trūkstamos dalys“ atskleidė naujus meno kūrinių įvietinimo būdus ir savitą autoriaus požiūrį į kūrinio medžiagą, formatą ir jo suvokimo būdus. Asociatyvi ir atsikartojanti abstrakcija sujungė ne tik dvimačius ir trimačius vaizdus, bet ir muziką bei tekstą. „Skylėtas siužetas“ žodžiais sukabina trūkstamas parodos dalis: „Nesibaigiančiame paplūdimyje vanduo skalauja ilgomis kojinėmis aptrauktas pėdas. Moters plaukai lengvai plazdena vėjyje. Žvilgsnis nurieda į putojančias, saulės nutviekstas bangas. Idiliškas peizažas. Metro septyniasdešimt aukščio ir vieno netinkamo žingsnio pločio kūnas mojuoja rankomis. Jos vyras skęsta“. Menines-kriminalines istorijas padeda išsiaiškinti „Įkalčių slėpimo agentūros“ muzika.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Serà aquest diumenge a Fenals, amb un matí farcit d'activitats i l'homenatge a Soledad Tello.

Šią savaitę dauguma turės dvi papildomas ne darbo dienas, t. y. lapkričio 1-ąją, arba Visų Šventųjų dieną, ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Dauguma šiomis dienomis nedirbs, tačiau dalies žmonių darbas nesustoja. Kiek šią savaitę dirbančiųjų ir kaip jiems turi būti atlyginama?Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteti pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo nuo 2025-ųjų įvesti gynybos mokestį. Apie mokestį jis užsiminė Prezidentūrai sukritikavus kitų metų gynybos biudžeto projektą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Ar jūs pritariate gynybos mokesčiui, ar jį mokėtumėte?„Pagrindinės numatomos Vokietijos brigados dislokavimo vietos Lietuvoje yra Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje, tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Kadangi dalis vokiečių karių į Lietuvą tarnauti atvyks su šeimomis, planuojama, kad jie galėtų įsikurti Vilniuje ir Kaune. Šiuo metu vertinamos įvairios alternatyvos siekiant rasti palankiausią ir patraukliausią sprendimą. Sprendimai bus priimti bendrai abiejų šalių – juos įtvirtinsime Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plane, kuris bus pasirašytas iki šių metų pabaigos“, - tokio atsakymo sulaukėme iš Krašto apsaugos ministerijos, kai paklausėme, ar jau aišku, kur Lietuvos buvo apgyvendinti vokiečių kariai.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Ved. Rūta Kupetytė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su kolega Pauliumi Saudargu užregistravo įstatymo pataisą, leidžiančią atsargos kariams, buvusiems karo prievolininkams leisti įsigyti ir turėti automatinius ginklus. Kasčiūnas tokį pasiūlymą motyvuoja tuo, kad esant reikalui su ginklais susipažinę buvę kariai galės efektyviau gintis nuo priešo.Seimas nepritarė prezidento siūlymui leisti gyventojams vieną kartą iš antros pensijų pakopos išsiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų, tačiau imasi svarstyti liberalo Jono Varkalio pataisas, leidžiančias pasiimti iki beveik 11-os tūkstančių eurų. Prezidento patarėja teigia, kad Seimui „užteko proto“ neatmesti idėjos tobulinti pensijų sistemą.Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje praktikuojasi 7 medicinos studentės iš Graikijos, padedančios priimti gimdymus. Žiemą ligoninė sulauks dar daugiau užsieniečių studentų. O tai regionui didelė paspirtis, nes medikų labai trūksta.Šalia Šiaulių atidarytos beveik 20 metų planuotos naujos kapinės. Jose numatyta per 6000 naujų kapaviečių. Kol kas palaidojimų nėra, tačiau neabejojama, kad kapinės netrukus pradės veikti, nes kitose miesto kapinėse laisvų laidojimo vietų beveik neliko.Ved. Liuda Kudinova

Prasideda „Kauno literatūros savaitė“. Literatūrines miesto tradicijas ir šiandienos kultūrines ambicijas siekiančio atspindėti renginio ištakas ir aktualijas aptariame su viena iš festivalio iniciatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekane Rūta Eidukevičiene ir rašytoju Aisčiu Žekevičiumi.Madrido bare „Savas“ įvyko meno aukcionas „Mėlyna geltona“, skirtas Ukrainos žmonėms paremti, kuriame dalyvavo ir Ispanijos, ir Lietuvos menininkai.Tęsiame Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo konkurso kūrinių-nominantų pristatymą. Šiandien susipažinsime su kompozitore Rita Mačiliūnaite ir jos kūriniu „Ne mano upė“.Moters tapsmas amerikiečių avangardinio kino kūrėjos Su Friedrich filme „Skęsk arba plauk“: Franco Šuberto „Margarita prie ratelio“ ir trauminės patirtys, bandant suaugti bei suprasti santykį su tėvu.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – dailės istorikė, menotyrininkė, parodų kuratorė ir garsios menininkų Gudaičių giminės atstovė Algė Gudaitytė. Kalbėsime apie sukrečiantį gaveliško Vilniaus vaizdą MO parodoje, apie tai, kaip sukurti įdomią, vertingą parodą ir kaip prie viso to prisideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų patirta meno apsuptis.Ved. Jolanta Kryževičienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kodėl Wimas Wenderis roko ir alternatyviąją muziką naudojo kaip pabėgimą savo vazidinėse ir garsinėse klajonėse?Kaune prasideda japonų menininkų ir atlikėjų festivalis „Japonijos dienos WA”.Vilniuje vyksta Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta dailės darbų paroda „Ar tu ne kanukas?“10 metų organizuojamas kultūros kelias – „Vėtrungių kelias“ tapo antruoju sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu. Kuo jis ypatingas?Šiandien minima pasaulinė spaudos laisvės diena. Kaimyninėje Baltarusijoje įkalinti 33 žiniasklaidos atstovai. Ar dar yra nepriklausomos žiniasklaidos ir objektyvios informacijos Baltarusijoje? Pokalbis su Baltarusijos žurnalistų asociacijos vadovu Andrejumi Bastunets.Medijų edukacijų ir tyrimų centre „Meno avilys“ galima išvysti kelionių ir kraštovaizdžio filmų programą „Travelogai: mąstyti kraštovaizdį“.Tęsiame 2022 m. Lietuvos kompozitorių kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažįstame su Šarūno Nako kompozicija „Moters žvilgsnis“.Kaip kalba miestas? Kokias žinutes mieste palieka menininkai ir kaip tai keičia miesto veidą?Šiandien atidroma fotografo Alfredo Pliadžio paroda „Žurnalistai. 36 kadrai“.Ved. Marius Eidukonis

Stokholme šiomis dienomis vyksta pasaulinis meno ir kultūros viršūnių susitikimas, kurį stebi kolegė Indrė Kaminckaitė.Paskelbtas nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantų sąrašas. Pateiktos buvo 64 paraiškos, o birželio 4 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bus įteiktos 22 statulėlės. Kaip sako komisijos pirmininkas prodiuseris Martynas Mickėnas, pastarasis laikotarpis Lietuvos kino industrijai buvo itin sėkmingas. Taigi, kuo?Toliau pristatome Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo konkurso kūrinius. Šiuokart – „Moters žvilgsnis“, kurį LRT KLASIKAI pristato kūrinio autorius, kompozitorius Šarūnas Nakas.Tarptautinis festivalis Materia Magica kviečia paties įvairiausio amžiaus žiūrovus atrasti savąjį lėlių teatrą. Per šešias dienas festivalyje klaipėdiečiai ir į miestą atvykę svečiai bus supažindinti su įvairiu ir nuolat kintančiu lėlių ir objektų teatro pasauliu.Šiandien minime soulo krikkštatėvio James‘o Browno 90-metį. Tai viena ryškiausių R&B scenos žvaigždžių, galima sakyti, sukūrusi soulo ir fanko muzikos kanoną.Rubrikoje „Be kaukių“ – viena ryškiausių džiazo asmenybių Valerijus Ramoška, kurio trimitas tiesiog užburia, nepalikdamas abejingų nei scenoje, nei publikoje. Tai vienas veikliausių Lietuvos džiazo muzikantų, grojančių įvairiausiose sudėtyse, kurio tiesiog dainuojantis instrumentas dažnai tampa grupių emociniu pagrindu. Taip kalba apie muziką kritikai, vertina kolegos ir mėgaujasi publika. Kaip tai pavyksta, ir ką tai reiškia pačiam menininkui - Valerijus Ramoška.Ved. Gabija Narušytė

Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, Europos soroptimisčių sąjunga kviečia avėti skirtingus batus ir taip atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę, kuri patiriama kasdieniame gyvenime. Alytaus miesto soroptimisčių klubas, prisijungdamas prie akcijos, kviečia būti tolerantiškiems skirtumams: kitokiam būdui, pomėgiams, pažiūroms, skirtingiems batams, ir skelbti svarbią žinutę socialiniuose tinkluose apie lyčių nelygybę, toleranciją skirtumams. Apie kalbėjome su Alytaus soroptimisčių klubo prezidente Vida Grišmanauskiene.

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas” numeris.Viename iš lietuvių taip mėgstamų varškės sūrelių gali būti nustatoma iki 14 gramų, riešutais ir medumi pagardintoje kukurūzų pusryčių dribsnių pakuotėje iki 90 gramų, o pusės kilogramo pomidorų padažo net iki 85 gramų pridėtinio cukraus. Kiek yra blogai vartoti tiek saldiklių turinčius maisto produktus? Ar žmonės kažkada sugebės iš savo mitybos raciono visiškai pašalinti cukrų?Kaip galėtų skambėti vieta, kurioje būdavo atliekamos egzekucijos? Patyriminė garso ekskursija „Atmintis“ šiandien pristatoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – buvusios NKVD ir KGB kalėjimo-tardymo izoliatoriaus erdvėse. Pasakoja kompozitoriai Antanas Kučinskas ir Mantvydas Leonas Pranulis.Šio ryto knygų apžvalgoje – du prancūzų autoriai – Žoržas Perekas su knyga „Žmogus, kuris miega“ ir Ani Erno, 2022 metų Nobelio literatūros premijos laureatės, autofikcinis pasakojimas „Įvykis“. Šiuos du lietartūros kūrinius mūsų apžvalgininkas Vytautas Bikulčius apibendrino, pavadindamas „Intertekstų klampynės ir Moters iššūkis“.Vokietijoje gyvenusi rašytoja, dailininkė Aldona Gustas žinoma tarptautinėje scenoje, tačiau Lietuvoje ji pažįstama ne visiems. Kuo ji sužavėjo užsienio auditoriją? Kaip skleidžiasi erotinis leitmotyvas kūrėjos darbuose? Apie tai pasakoja dokumentinis filmas „Piešianti poetė“.Šiandien Lietuvos kino teatrus pasiekia debiutinis ilagmetražis vaidybinis Tito Lauciaus filmas „Paradas“.Vienos radijo simfoniniam orkestrui grasinama finansavimo nutraukimu. Klasikinės muzikos bendruomenė sujudo palaikyti grėsmėje atsidūrusio orkestro. Kiek šiandien aktualus specifinis radijo orkestro formatas?Ved. Urtė Karalaitė

Laidoje pokalbis su paramos labdaros fondo „Saulės smiltys“ vadove Marija Dubickiene, kuri tik prasidėjus karui, pasakė: „Būsiu šioje veikloje, kol manęs reikės“. Ir ji nemelavo. Visus baisaus karo 10 mėnesių, kiekvieną savaitę į Ukrainą iš Marijos kiemo išvyksta automobiliai, prikrauti labai reikalingos tikslinės pagalbos. Kita pašnekovė Raimonda Bukinienė – šaulė, paramedikė, savanorė. Moterys pasakoja, kaip joms sekėsi paskutinės humanitarinės pagalbos kelionės metu, kurios metu joms teko pasiekti ir priešakines fronto linijas ir, kartu su kariais išgyventi stingdantį šaltį, draugų netektis.2022-ieji Seimo buvo paskelbti Savanorystės metais. Simboliška, tačiau savanoriška veikla šiuo metu yra ypatingai reikalinga ir vertinama. Dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Savanorystės metais buvo siekiama garsiau kalbėti apie šią veiklą, su ja supažindinti ir į ją įtraukti daugiau jaunų žmonių. Tačiau prasidėjus karinei Rusijos agresijai, to daryti nebereikėjo – žmonės savanorišką veiklą pradėjo vykdyti tarsi intuityviai: jausdami, kam ir kur jų pagalba yra labiausiai reikalinga.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šis pokalbis skirtas rėmėjams, tad jeigu tema aktuali, susitikime Contribee. Ten rėmėjai klauso dvigubai daugiau pokalbių. O kalbame su socialinių mokslų daktare, klinikine psichologe, Vilniaus universiteto mokslininke, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos nare ir trejų su puse metų stažą turinčia mama Egle Mažulyte-Rašytine. Viena iš Eglės domėjimosi ir tyrinėjimo temų – traumų psichologija. 2017 metais ji sėkmingai apsigynė disertaciją tema „Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai: vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas“, kurią dedikavo savo seneliui, Alfonsui Urbonui, buvusiam politiniam kaliniui, išgyvenusiam Kengiro ir Magadano lagerius, apdovanotam Kariuomenės kūrėjų savanorių bei Vyčio Kryžiaus ordino medaliais. Eglė dalinosi, jog augdama matė didelį senelio optimizmą ir stiprybę, ir jis jai visada buvo didelis įkvėpimas. Pakviečiau Eglę panagrinėti gimdymo traumos temą ir pokalbį ji pradėjo pozityviai sakydama, kad mes, žmonės, visų pirma, esame labai atsparūs. Daug ką galime pakelti, išgyventi. O trauma savyje neša ne tik skausmą ar sunkumą, bet ir galimybę augti. Klausiau jos, kas yra gimdymo trauma? Kokia moters būsena išduoda, kad ją patyrė? Ką su ta patirtimi daryti? Kas gali padėti? Ką galime padaryti pačios, kad sau padėtume, o kada vertėtų ieškoti profesionalios pagalbos? Kokį vaidmenį gimdymo patirtis vaidina vėlesniame mamos gyvenime? Kviečiu klausyti. Visą pokalbį išgirsti galite tapę rėmėjais Contribee.com/kalbamamos Ačiū už paramą, kuri leidžia gyvuoti šiems pokalbiams! Kalbėkime, mamos Marija

En total, són 4.649 quilos, als quals cal sumar la tona que van entregar els Moters i també el que s'aconsegueixi amb els donatius econòmics que es faran fins al dia 6. La notícia El Gran Recapte de Lloret recull més de 4,5 tones de productes s'ha publicat al web de Nova Ràdio Lloret.

400 moters d'arreu de Catalunya han participat a la trobada solidària d'aquest diumenge a Lloret, en memòria de Soledad Tello. La notícia Els Moters de Lloret recullen més d'una tona de productes per al Centre de Distribució d'Aliments s'ha publicat al web de Nova Ràdio Lloret.

Serà en la concentració solidària que han muntat aquest diumenge a Fenals, amb diferents activitats. La notícia Els Moters organitzen una recollida d'aliments per a Cáritas s'ha publicat al web de Nova Ràdio Lloret.

Šį sykį Mažosios studijos Knygų klube - romanas iš Suomijos. Skaitytojas keliauja ir laike, ir erdvėje: po devyniasdešimtųjų Snižnę, nepriklausimos Ukrainos Dniepropetrovską ir jau visai artimos praeities Helsinkį. Kas nutinka Šūnų aikštelėje? Kodėl dviejų moterų susitikimas toks paslaptingas ir emocionalus? Postsovietinės Ukrainos realijos, surogatinių motinų atranka, Donbaso kasyklos iržmonės, baimė bei sielvartas. Kas tai trileris, dienoraštis ar kultūros istorija? Knygą moteriškai subtiliai aptaria Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Ugnė Kabelkaitė ir Viktorija Ivančenko.Red. Jūratė Gailiūtė-Bernotienė

švęsdami mamos dieną galime pasidžiaugti unikaliai moterims duotu Dievo dizainu rūpintis daugeliu dalykų, mylėti ir tarnauti, tačiau Dievas nori dovanoti moteriai galimybę rasti vieną dalyką, kuris atneš ramybę ir susitelkimą.

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Rytoj Klaipėdoje prasidės šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ – jį pradės pirmą kartą Lietuvoje statoma kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris palaikė savo žmoną skrybėle“. Apie ją kalbamės su operos režisieriumi Žilvinu Vingeliu ir festivalio „Permainų muzika“ meno vadove, kompozitore Loreta Narvilaite.Poryt prasideda naujos muzikos festivalis „Jauna muzika“, nešiojantis paantraštę „mūsų ausys dainuoja“. Pokalbis su festivalio meno vadovu Arturu Bumšteinu.Ketvirtadienį menų ir muzikos festivalyje „Loftas fest“ įvyko 11 Europos šalių vienijančio šokių projekto „People Power Partnership“ pasirodymas. Šokio spektakliui sukurti šokėjai bei choreografai turėjo devynias dienas. Plačiau apie tai – Aurimas Žukauskas.Kaip paaugliškos išvaizdos Nicholas Britellas tapo vienu perkamiausių Holivudo kino muzikos kompozitorių? Apie tai – Ievos Buinevčiūtės pasakojimas.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – socialinių mokslų daktaras, knygų apie gyvensenos kultūrą autorius, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Eugenijus Skerstonas. Ką išgirdęs jis užsidegė meile Prancūzijai ir kodėl tik ten galime rasti aukštąją madą? Ar toleruotų suplėšytus džinsus operos teatre? O kiek kostiumų ir kaklaraiščių galime rasti paties Eugenijaus Skerstono spintoje?Ved. Ignas Andriukevičius ir Rasa Murauskaitė

Jau su kokiu džiaugsmu Valentino dienos proga dalinuosi naujausiu podcast įrašu. Pirmą kartą esu ne viena, o kartu su savo nuostabia ir ypatinga drauge Eva. Su Eva kalbėjom apie intymius santykius ir kaip per juos galim dar labiau pamilti save, sustiprinti pasitikėjimą ir prisiminti savo vidinę moters galią. Podcast'as dar niekada nebuvo toks atviras ir nuoširdus. Esu tikra, kad kai kam tai bus didžiulė revoliucija, nes būtent taip aš jaučiausi po pokalbio su Eva.  Gero klausymo. Su meile Jūratė ir Eva. 

Daugiau nei pusė 16–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų skiepytųsi nuo COVID-19 ligos, jeigu tai būtų įmanoma. Lietuvių požiūris į skiepus yra palankesnis nei kaimyninių šalių gyventojų. Tai parodė neseniai atliktas tyrimas.Kovo 8-jai – veiksmo savaitė už moterų teises. Pokalbis su lyčių lygybės eksperte Margarita Jankauskaite.Lenkijoje vyksta kampanija už tradicinės skyrybų praktikos atsisakymą.Ved. Aleksandras DvojeglazovasНовейшее исследование показывает, что более половины населения готово сделать прививку против COVID-19.В Международный женский день Европейский парламент призывает обратить внимание на положение женщин во время пандемии, включая рост насилия и огромное экономическое воздействие на их работу.В Польше выступили за отказ от традиционной практики разводов.Вед. Александр Двоеглазов

Jau su kokiu džiaugsmu Valentino dienos proga dalinuosi naujausiu podcast įrašu. Pirmą kartą esu ne viena, o kartu su savo nuostabia ir ypatinga drauge Eva. Su Eva kalbėjom apie intymius santykius ir kaip per juos galim dar labiau pamilti save, sustiprinti pasitikėjimą ir prisiminti savo vidinę moters galią. Podcast’as dar niekada nebuvo toks atviras ir nuoširdus. Esu tikra, kad kai kam tai bus didžiulė revoliucija, nes būtent taip aš jaučiausi po pokalbio su Eva. Podcast’e kalbėjom apie socialines stigmas, blokus, dėl kurių daug metų intymūs santykiai ir malonumas buvo nuodėmė ir tik vyram skirtas reikalas. Eva pasidalino nerealiai geru patarimu moterim, kurios gėdijasi savo kūno intymių santykių metu ir labai daug savo patirties, kuri mane pakylėjo į visai naują meilės sau, savęs pažinimo ir malonumo lygį. Todėl nieko nelaukus kviečiu eiti į mano profilio nuorodą ir tegul malonumas liejasi per kraštus. Su meile Jūratė ir Eva.

Pokalbis su fotografe, trejų metų berniuko mama, Juliana Murašova ir viena iš jos projekto apie moters kūną heroje, trijų vaikų mama Vilma Mamniashvili Schvili, apie tai, jog kiekvienas randas, siūlė, strija pasakoja savo istoriją.„Tai yra tobula istorija, nes ji niekada nepasikartoja, ji niekada nebus tokia pati. Mes su džiaugsmu į pasaulį priimame gyvybę, mes galime ir su džiaugsmu priimti savo kūną, kuris mums suteikė stebuklą”, – sako Juliana.Jau daugiau nei septynerius metus fotografe dirbanti Juliana dalijasi, kad nors ir anksčiau fotografuodavo šeimas, besilaukiančias moteris, kūdikius, tačiau pati tapusi mama į moters kūną pradėjo žiūrėti kiek kitaip. Kad ir koks stebuklingas būtų nėštumo laikas ir apskritai gyvybės atsiradimas, moters kūne dažnai tai palieka žymes: antsvorį, strijas, randus, pasikeitusią figūrą. Tai priimti, prie to priprasti ne visuomet lengva.Kasdien ant kiekvieno kampo mus pasitinka reklamos, siūlančios panaikinti randus, greit ir lengvai numesti svorio, kuo greičiau sugrįžti į ankstesnes formas, „pasitaisyti“ krūtinę ir t.t. O kur dar visi klausimai apie tai, kiek priaugai kilogramų ir kiek iš jų „liko“. Lyg tai būtų svarbiausias su vaiko atėjimu į pasaulį susijęs klausimas...Pačias įvairiausias patirtis Juliana išgirsta ir iš fotografuotis su šeimomis ar į kūdikio fotosesiją atvykusių moterų, kurios nori paslėpti tam tikras savo kūno vietas ar apskritai prašo jų nefotografuoti. Nes jaučiasi negražios. Juliana tada juokais klausia jų: „O kada jūs jau būsit sau graži? Kada galėsiu jus fotografuoti?“Tokių pokalbių su moterimis ir asmeninės patirties paskatinta Juliana nusprendė pakviesti moteris nusifotografuoti ir papasakoti savo istorijas. Taip gimė projektas „Moters kūnas“, kuris Julianai atrodo kaip įvykdyta svarbiausia misija jos, kaip fotografės, karjeroje. Projekte dalyvavo 13 moterų, kurios pasidalino savo istorijomis. Visas jas galite rasti Julianos internetinėje svetainėje www.juliana.ltSavo istorija pokalbio metu dalinasi ir Vilma, trijų vaikų mama. Jos istorijoje telpa patyčios jaunystėje dėl lieknumo ir profesionalaus sporto paliktos žymės kūne, natūralus gimdymas ir du cezariai, skyrybos, gimdymo patirtys 19-os ir 39-erių. Nors pirmą kartą išvydus iki tol lygią savo odą nusėtą mėlynomis strijomis verkė, šiandien Vilma tikina, kad yra laiminga, ir po rimtos širdies operacijos, kūno randai, pasikeitusi krūtinė jai atrodo kaip menkniekiai. „Svarbiausia, kad esu gyva, o krūtinė juk tam ir skirta – išmaitinti kūdikiui“, – sako ji.Kviečiu klausyti.O norinčius prisidėti prie tinklalaidės kviečiu užsukti į Patreon, kur jums priimtina suma galėsite paremti pokalbius ir išgirsti juos pirmieji.Balčiausi linkėjimai tokią nuostabią žiemą!Marija

Netradicinis lelijų ūkis – pragyvenimo šaltinis. Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, gyvenantis Juozas Jasionis puoselėja išskirtinį ūkį. Tvenkiniuose žydi lelijos, kurios kiekvieną rytą išskinamos ir vežamos į Vilnių. Kiek lelijų pavyksta priskinti?Iš miesto į kaimą kurti agroturizmą. Pakruojo rajone, Petronių kaime, esančioje sodyboje šeimininkauja Laimutė Skopienė. Moters svajonė buvo atkurti kaimiškąjį ūkį. Dabar jame ganosi avys, įvairių rūšių paukščiai, galvijai. Kas labiausiai stebina miestiečius?Ved. Rūta Katkevičienė.

Nesant įtikinamų provaizdžio įrodymų, žemiškoji Jėzaus Kristaus Motina Švč. Mergelė Marija – krikščioniškasis moters grožio idealas, simbolinis archetipas - skirtingais laikmečiais dailininkų įsivaizduota vis kitaip. Pokalbyje su tapytoja, menotyrininke, mokslų daktare ir krikščioniškojo meno istorijos dėstytoja ponia Sigita Maslauskaite-Mažyline prof. dr. Eugenijus Skerstonas aiškinasi, kaip Švč. Mergelės Marijos atvaizdai siejami su simboliniu moters grožio archetipu.Ved. Eugenijus Skerstonas.

Šios dienos pokalbio tema – moters, gyvenusios Biržų krašte ir 73 metus rašiusios dienoraštį, pasakojimas apie save ir ją supantį pasaulį. Pastarasis dienoraštis virto knyga „Emilijos dienoraštis: 1942-2015 m. Vienos epochos liudijimas”. Kiek mes žinome moterų balsų, pasakojančių apie gyvenimą Lietuvoje kraštutinumų amžiuje? Kaip Emilijos pasakojimas suskamba tokių balsų kontekste? Ką mums pasakoja dienoraščio puslapiuose Emilija ir kaip mes jos istorijas šiandien interpretuojame? Kaip šis tekstas atspindi ne tik XX amžių, jame gyvenusį žmogų, bet ir mus, jį skaitančiuosiusŠiuos ir kitus klausimus šiandien aptarsime su „Istoriko teritorijos“ viešnia – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Akvile Naudžiūniene. Ved. Aurimas Švedas

Ar Lietuvos gamintojai išspręs dezinfekcinio skysčio trūkumą? /Kiek laiko koronavirusas laikosi ant paviršių? /Grėsmė Lietuvoje suplanuotai tarptautinei konferencijai „Moters vizija“ ir netgi olimpinėms žaidynėms. /Patyčios persikelia į internetinę erdvę – kaip apsaugoti vaikus? /Dirba trumpiau ir našiau. Naujas receptas darbdaviams. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Nelengvas Prienų r. ūkininkės Nijolės Litvaitienės gyvenimas, ne kartą aplinkybės vertė keisti darbovietes. Visą laiką dirbo mėgstamą darbą: su gyvuliais, yra tapusi geriausia melžėja šalyje. Dabar laiko 11 karvių. Vargų nestinga: tenka ganyti ir pašarus ruošti net 7 vietose, už pieno kilogramą moka vos 18 ct. Sausažiedžiai augalai, levandos – tai viena iš didžiausių Biržų rajone gyvenančios Aidos Klepeckienės aistrų. Šalia pagrindinio darbo, šeimos ūkio, Aida randa laiko kurti įvairius dirbinius iš sausų augalų, gaminti produkciją iš levandų. Kodėl mėgstama veikla Aida dažniausiai užsiima naktį?Ved. R. Montvilienė.

Šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ – tai miegamųjų Kauno mikrorajonų kultūrinį gyvenimą „drumsčianti“ ir jų bendruomenėms cirko atlikėjus iš visos Europos pristatanti šventė. Apie kiekvienam kauniečiui prieinamus nemokamus spektaklius, koncertus visai šeimai pokalbis su festivalio meno vadovu Gildu Aleksa. Kultūrinės spaudos apžvalga. „Ar vaikui bus įdomios lietuviškos pasakos, priklauso nuo tėvų auklėjimo. Jei mažyliui skaitomos pasakos ir jo gyvenime mobilusis telefonas nėra pats svarbiausias įrenginys, tuomet stebuklinių pasakų pasaulis jį įtrauks“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Jūratė Šlekonytė. Su rubrika „Kalbos rytas“ apie pasakų adaptavimą ir jų pateikimą vaikams. Fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės serijos „Moteris apie vyrus“ objektyve ne išpuoselėti vyrų kūnai, bet vyresnio amžiaus, randuoti, ironišką autorės santykį į juos perteikiantys modeliai. Pokalbis su menininke apie fotografavimo taisyklių suvaržymus ir jų nepaisymą, netobulo vyriško kūno estetiką kaip priešpriešą erotizuotam moters paveikslui fotomene ir drąsą kurti. Ved. Karina Metrikytė.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Netoli Druskininkų, Randamonių kaime gyvenanti Marytė Akstinienė užaugino pulką vaikų, visą gyvenimą dirbo labai sunkiai, tačiau įpusėjusi devintą dešimtį ji džiaugiasi gyvenimu ir dar dainuoja iš vaikystės prisimenamas dainas. Kaip uždarose akvakultūros sistemose auginami afrikiniai šamai. Kuo jie skiriasi nuo mūsų vandenų žuvų, ko labiausiai bijo ir kuo iš jų paruošti patiekalai išsiskiria nuo mums labiau įprastų žuvų valgių. Pasakojimas iš Ruklių kaimo Utenos rajone. Ved. Darius Švenčionis.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Moters dienos progai Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje atidaroma paroda „Jos“, skelbianti, kad kalbės ne apie tulpes. Kultūra spaudos puslapiuose. VDU magistrantė Eidmantė Kalašinskaitė apie fonetikos tyrinėjimus, kalbininkų ir informatikų bendrus darbus ir pauzes kalboje. Lietuvoje kuriantis prancūzų menininkas Philas Vonas. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kodėl į laisvą vietą Vyriausybėje būtinai reikia paskirti ne vyrą? Kodėl moterys Lietuvoje uždirba mažiau nei vyrai? Kada pasikeis įsisenėję stereotipai moterų atžvilgiu? Apie tai diskutuos Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis ir buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Stefano Cveigo novelę „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo” skaito aktorė Vaiva Mainelytė.

Iš knygų mugės.Moters kelias per gyvenimą vyro akimis. Parašyta moterims, bet tinka ir vyrams.Pristatome psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio knygą „Žvilgsnis iš veidrodžio.“ Pokalbyje dalyvauja knygos autorius, Austėja Landsbergienė, Aušra Karsokienė ir Zita Kelmickaitė. Pokalbį veda žurnalistas Aurimas Perednis.

Iš knygų mugės.Moters kelias per gyvenimą vyro akimis. Parašyta moterims, bet tinka ir vyrams.Pristatome psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio knygą „Žvilgsnis iš veidrodžio.“ Pokalbyje dalyvauja knygos autorius, Austėja Landsbergienė, Aušra Karsokienė ir Zita Kelmickaitė. Pokalbį veda žurnalistas Aurimas Perednis.

Kokia Lietuvoje turėtų būti pensija?Pensininkė kreipėsi į teismą dėl to, kad gaunama 190 eurų pensija, kaip ji pati teigia, žemina orumą. Moters skaičiavimais pensija turėtų siekti beveik 350 eurų. Laidoje dalyvauja ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Šiandien laidoje aptarsime tris temas. Pirmoji skiriama inkstams - kartu su Moters diena minėjome ir Pasaulinę inkstų dieną.Toliau laidoje girdėsite, kaip magnetinės audros veikia mūsų sveikatą. Laidos pabaigoje - patarimai, kaip prižiūrėti ligonių odą, kad neatsirastų pragulų. Laidos pašnekovai - urologas prof. Balys Dainys, Santariškių klinikų nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės slaugos fakulteto dėstytoja Jovita Demskytė.

Šiandien laidoje aptarsime tris temas. Pirmoji skiriama inkstams - kartu su Moters diena minėjome ir Pasaulinę inkstų dieną.Toliau laidoje girdėsite, kaip magnetinės audros veikia mūsų sveikatą. Laidos pabaigoje - patarimai, kaip prižiūrėti ligonių odą, kad neatsirastų pragulų. Laidos pašnekovai - urologas prof. Balys Dainys, Santariškių klinikų nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės slaugos fakulteto dėstytoja Jovita Demskytė.

Ingrida; Vyro Ir Moters Ingrida; A Man And Woman Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Photograph:  A KissPhotographer: Bleiglass (Wikipedia) Today we’ll continue with the interviews Raminta made at a Lithuanian party.  In the background you can hear lots of frogs in a nearby pond, music and people talking.  In this interview Raminta is asking Ingrida another question.  Enjoy! kaip galvojat ar sunku yra sutarti kartu ir kas yra svarbiausia santykiuose, žmonių?  turi omeny vyro ir moters?vyro ir moters, vyro ir moterssvarbiausia tai aš sakyčiau yra supratimas vienas su kituvienas kitovienas kito supratimas ir tas ryšys apie kurį mes ir anksčiau minėjau aš tau,kalbėjome tas yra pats svarbiausia, žmogaus ryšys su žmogum --- kaip galvojat ar sunku yra sutarti kartu ir kas yra svarbiausia santykiuose, žmonių?  what do you think, is it hard to get on well together and what is most essential in relationships for people? turi omeny vyro ir moters?you have in mind a man and woman? vyro ir moters, vyro ir motersman and woman, man and woman svarbiausia tai aš sakyčiau yra supratimas vienas su kituthe most essential I would say is understanding one another vienas kitoone another vienas kito supratimas ir tas ryšys apie kurį mes ir anksčiau minėjau aš tau,understanding one another and that connection about which earlier I referred to you, kalbėjome tas yra pats svarbiausia, žmogaus ryšys su žmogumwe were talking that is itself the most essential, a person‘s connection with a person alright, now let‘s break this down a bit and go over some examples to think                                 galvotilet me think about it                leiskite minutėlę pagalvotiI can‘t think right now             šiuo metu negaliu galvotihard / difficult                        sunkus / sunkia hard question                      sunkus klausimasa hard life                              sunkus gyvenimasto get on well with someone sutartiI get on well with my mother aš sutariu su savo mamadeal!                                      sutarta!together                                 kartuRomas lives with his wife       Romas gyvena kartu su žmonaessential                                 svarbus / svarbimost essential                       svarbiausiait‘s essential to me                 man svarbupeace is essential                   taika yra svarbua relationship                         santykisin a relationship                      santykyjein relationships                       santykiuosepeople                                   žmonėsof course, you have in mind... žinoma, turi omeny...in mind                                  omenyjewhat do you have in mind?   ką turi omenyje?to tell, to say                          sakytiI say                                      aš sakauyou know, I would say...       žinai ką, aš sakyčiau...I would say, yes                     sakyčiau, kad taipI would say, no                      sakyčiau, kad neunderstanding                       supratimasto understand                          suprastido you understand?                supranti?I understand                           suprantuas far as I understand...         kiek aš suprantu...one                                        vienassecond, other, another           kitasone with the other                 vienas su kituthat                                        tasthat idea                                 ta idėjabond, connection                   ryšysthat connection                     tas ryšysnear, about                           apiewhich                                     kurisbefore, prior                            anksčiauto refer                                  minėtiown, self                                pats Šaunuoliai!  Excellent!  You made it to the end of another episode!  Puiku!