Podcasts about ebpo

Tik kiek daugiau nei pusė automobilių Lietuvoje iš pirmo karto įveikia techninę apžiūrą. Tuo metu Estijoje bei Lenkijoje, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, gerais pripažįstama daugiau nei 90 procentų automobilių automobilių.Lietuvoje vienas po kito užsidaro restoranai ir barai. Verslininkai sako, kad dėl to kalta panaikinta PVM lengvata, sumažėjęs pelningumas, o ir vis mažiau žmonių lankosi restoranuose. Ar lankotės maitinimo įstaigose? Kokią sumą sutiktumėte mokėti už vakarienę restorane?Nors GMP pertvarka turėjo pagerinti medikų darbo sąlygas, tačiau ją įgyvendinant kyla itin daug rūpesčių. Medikai teigia, jog darbo krūviai išaugo, o viena pagrindinių to priežasčių - pacientų pavežėjimo paslauga.Socialiniuose tinkluose nerimsta aistros dėl tyrimo rezultatų, kuris parodė, kad Lietuvos suaugusių gyventojų raštingumo, skaičiavimo, problemų sprendimo įgūdžiai prastėja. EBPO atlikto tyrimo duomenimis, beveik 40 procentų 16-65 metų Lietuvos gyventojai raštingumo srityje tepasiekė žemiausią lygį.Lietuvoje diskutuojama apie gynybai skiriamos biudžeto dalies didinimą, bet kai kas argumentuoja, jog pinigai išleidžiami ne taip, kaip skelbiama. Dėl to ginčijasi ir Seimo nariai.Ved. Rūta Kupetytė

Kas mes tokie? Ar išmanome skaičius, kaip jie kalba? Ar galime nerti į tekstų gelmes? O kaip mums sekasi spręsti gyvenimo galvosūkius? Atsakymus į šiuos klausimus atskleidė gruodžio 11-ąją pristatyto tarptautinio EBPO suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) rezultatai. Ir jie rodo, kad Lietuvos 16-65-erių metų amžiaus suaugusiųjų skaitymo, matematikos ir problemų sprendimo gebėjimai, palyginti su kitų 30-ies šalių to paties amžiaus respondentų, yra reikšmingai žemesni.Ir tai nėra paprasta statistika. Tai mūsų kasdienio gyvenimo istorija, kurioje atsiskleidžia, kaip Lietuvos gyventojai yra pasiruošę ne tik šiandienos, bet ir ateities iššūkiams: 38 proc. mūsų suaugusiųjų pasiekė vos pirmąjį skaitymo lygmenį, tai yra gali suprasti tik trumpus tekstus; 32 proc. - geba atlikti tik paprastus matematinius skaičiavimus su sveikaisiais skaičiais ar pinigais, tačiau jiems gali būti sunku atlikti užduotis, reikalaujančias kelių žingsnių. O kai kalbama apie problemų sprendimą, net 46 proc. suaugusiųjų dar tik žengia pirmuosius žingsnius šioje srityje.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius dr. Tadas Tamošiūnas ir suaugusiųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) kordinatorė Lietuvoje dr. Jolita Dūdaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pernai visi nelyginių klasių mokiniai, o šiemet ir visi lyginių klasių mokiniai visų disciplinų mokosi pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Daugelio vadovėlių, tiesa, dar nėra. Ypač matematikos.Bet kai kurie matematikai ne tik nemato bėdos, kad vadovėlių nėra, o dargi akcentuoja, kad jie nepadės. O paklausti apie elektroninius vadovėlius, pateikia šiemet vasarą EBPO organizuotoje konferencijoje išsakytą evadovėlių leidybos pirmeivės - Švedijos švietimo ministrės pasidalijimą ir paraginimą kitoms šalims grįžti prie tradicinių vadovėlių. Kodėl? Ir kaip mokyti XXI a. vaikus ir jaunuolius matematikos?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša.Ved. Jonė Kučinskaitė

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė.Laikinai Lietuvos energetikos agentūros direktorės pareigas einanti Agnė Bagočiutė teigia, kad nuo 2024 m. pradžios planuojama pradėti tęstinę atranką, kurios metu smulkaus verslo statusą atitinkančioms bendrovėms ar ūkininkams, bei bendrijoms bus paskirstyta 72 mln. eurų įsirengti saulės elektrines. Anot jos, šios lėšos bus skirtos finansuoti iki 500 kWh stiprumo elektrines.Ukraina pranešė, kad nepaisant Rusijos blokados, per Juodąją jūrą eksportavo apie 7 mln. tonų krovinių. Baltieji rūmai perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą Ukrainoje, jei JAV Kongresas iki metų pabaigos nesusitars dėl naujo finansavimo Kyjivui.Lietuvos penkiolikmečių mokinių skaitymo gebėjimų, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai išlieka panašūs, kaip prieš kelerius metus, ir atitinka EBPO šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.Ved. Darius Matas

Teisėsauga toliau aiškinasi įtariamą sisteminę korupciją Šilutės rajono savivaldybėje. Klaipėdos apylinkės teismas jau paskyrė kardomąsias priemones sulaikytiems asmenims. Nuspręsta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, bei dviejų įmonių vadovai sulaikomi iki gruodžio vidurio.Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“tyrimas.LRT ir užsienio partnerių tyrimas atskleidžia, kad prorusiški veikėjai Baltijos šalyse ne tik veikia koordinuotai ir palaiko ryšius. Už propagandos platinimą su jais atsiskaitoma, tam panaudojami Rusijos fondai.Tuo metu Rusijos sabotažo grupė Telegram kanale paprašė Baltijos šalyse anonimiškai pasidalinti informacija apie karinius objektus.Bendrovė Vilniaus viešasis transportas atsiėmė prašymą teisme stabdyti sostinės vairuotojų streiką. Įmonės vadovo Dariaus Aleknavičiaus teigimu, toks sprendimas priimtas po to, kai profesinė sąjunga pažadėjo vykdyti bent pusę įprastinių maršrutų.Ved. Darius Matas

EBPO siūlo reformą Lietuvos žemės ūkiui ir apmokestinti gyvulius bei jų išskiriamą metaną. Ar Lietuva ketina imtis pokyčių?Seimas pradeda nagrinėti Pilietybės įstatymo pataisą, kad už agresorių palaikymą būtų galima atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę.Per pastaruosius trejus metus Lietuvos informacinės sistemos buvo užpultos mažiausiai 11 tūkstančių kartų. Valstybės kontrolė ragina įvesti prievolę visoms svarbią informaciją valdančioms organizacijoms dalyvauti nacionalinėse pratybose, mokymuose. Nacionalinio kibernetinio saugumo centras sako, jog prievolės visiško saugumo neužtikrins.Ved. Edvardas Kubilius

Jau netrukus turėtų būti patvirtinta nauja matematikos bendrojo ugdymo programa. Tačiau šios programos recenzentai: matematikos mokslininkai, taip pat matematikos mokytojai praktikai ją sukritikavo ir pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto ministrei matematikos projekto netvirtinti.Matematikos programos recenzentai akcentuoja, kad naujasis projektas parengtas ignoruojant vedančiųjų pasaulio matematikos mokslininkų tyrimus, atskleidžiančius, kaip derėtų mokyti matematikos, kad gerėtų mokinių matematikos pasiekimai. Patyrę programos vertintojai, tarp kurių matematikos mokslininkai, dėstytojai bei mokytojai, atkreipė dėmesį, kad programos projektas parengtas ignoruojant EBPO atliktų tyrimų rezultatus, rodančius grynosios matematikos teigiamą įtaką mokinių pasiekimams matematikoje ir jos taikymuose bei socialinės nelygybės visuomenėje mažinimui.„Mokyklinė matematika traktuojama kaip įrankis sprendžiant praktines problemas, t.y. mokymo tikslu laikomas matematinis raštingumas. Tai pasireiškia tuo, kad turinyje dominuoja procedūros be matematinio samprotavimo, - toliau vardija recenzentai ir tęsia: Programoje yra nematematinių ir nesusijusių su matematikos taikymais temų. Programos projektas negali padėti ugdyti loginio ir matematinio mąstymo“.Be to, anot recenzentų, pradinio ugdymo turinyje yra per daug skirtingų temų ir naujų abstrakčių sąvokų. Ir šitai, ekspertų vertinimu, gali suformuoti netinkamą mokinio santykį su matematikos pagrindais ir lemti tolesnius jo pasiekimus.„Pasiekimų lygmenys vertina tik procedūrinių užduočių atlikimo teisingumą ir nevertina nei aukštesnių mąstymo gebėjimų nei žinių gylio. Atskiros matematikos temos neturi aiškių tikslų. Pavyzdžiui, neaišku ko siekiama geometrijos mokymu, kokie naudojami geometrijos pasiekimų lygiai, visai neaišku ko siekiama mokant statistikos ar tikimybių. Iš mokyklinio matematikos turinio išėmus apytikrį skaičiavimą prarastas ryšys tarp matematikos ir jos taikymų. Dauguma brėžimo užduočių siūloma atlikti naudojant informacines technologijas. Tuo būdu nepanaudojama galimybė ugdyti mokinio kūrybinė vaizduotę“, - pabrėžia naujosios matematikos programos projekto vertintojai.Koks buvo programos rengėjų tikslas ir, kokie uždaviniai? Ką konkrečiai siūlo recenzentai daryti toliau?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto grupės vadovė, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Audronė Rimkevičienė, atnaujintos mokyklinės matematikos programos projekto recenzentas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Norvaiša ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, edukologė, profesorė Vilija Targamadzė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pristatė beveik visų atnaujinamų bendrojo ugdymo disciplinų projektus. Jie yra sukelti į mokyklinių programų atnaujinimui skirtą interneto svetainę. Iki gruodžio savo siūlymus projektui galėjo teikti ir mokyklos, taip pat paskiri ekspertai.Kiek yra gauta fundamentalių siūlymų atnaujinamos BU programos projektams? Į kokią dalį siūlymų yra arba dar bus atsižvelgta, o į kokią ne?Kodėl dalis mokytojų bei kitų dalykų žinovų teigia, neva mokyklinės programos atnaujinamos be jokio rimtesnio pokyčių pagrindimo, vadovaujantis vien tam tam tikrų specialistų grupių nuomone, o ir esą stinga dialogo su visa Lietuvos mokytojų bendruomene? Girdi, esą nors programų rengėjai teigia, jog esminis naujųjų programų bruožas, ką akcentavo ir EBPO ekspertai, perėjimas nuo faktologijos prie kompetencijomis grįsto ugdymo, iš tiesų dalykų programų projektai yra parengti priešingai. Juose ne tik nesumažėjo, o dargi padaugėjo faktologijos, duomenų, temų. Taigi, programos ne tik nesusiaurėsiančios, o dar labiau išsipūsiančios, tad dar labiau stigs laiko medžiagai įsisavinti.Kas verčia taip galvoti dalį ekspertų? Ir kaip šias įžvalgas komentuotų programų rengėjai? Laidoje dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja, bendrojo ugdymo programų diegimo tyrimo koordinatorė, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotoja, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė bei Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto, Ugdymo mokslų instituto, Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vedėja, profesorė, dr. Lilija Duoblienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pirmadienį (rugsėjo 27 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie savaitgalio neramumus migrantų stovykloje Rukloje ir apie padėtį pasienyje prabilusį A.Lukašenką, kas penktą Lietuvos gyventoją, gyvenantį žemiau skurdo rizikos ribos, nenorinčius dirbti ir EBPO įspėjimą Lietuvai dėl transporto teršalų. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/Ej8iabqX_Gk Pirmadienį #TiekŽinių

Šeštadienį Ruklos pabėgėlių registracijos centre kilus protestui iš stovyklos buvo pasišalinę 21 migrantai. Aštuonis pavyko surasti, tačiau kokia bendra saugumo situacija migrantų stovyklose? Ar Viešojo saugumo tarnyba pajėgia užtikrinti saugumą? Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius sako, kad techninės apsaugos priemonės praverstų, jei migrantų stovyklos įkuriamos ilgam. Pasak Viešojo saugumo tarnybos vadovo, šeštadienį Rukloje kilęs protestas nebuvo neįprastas, gal tik kiek didesnis.Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba pirmadienį tariasi, kaip senjorus paskatinti skiepytis nuo koronaviruso. Šiandien paskelbti ir „Vilmorus“ naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos visuomenės apklausos rezultatai. Jie rodo, kad sustiprinančiąja vakcinos doze nuo koronaviruso skiepytųsi keturi iš dešimties gyventojų.Lietuva prieš trejus metus prisijungė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kuri vadinama pasaulio turtingųjų valstybių klubu. Organizacijos generalinis sekretorius Matijas Kormanas vieši Lietuvoje. Jis sako, kad šiuo metu EBPO svarbiausi klausimai – spartėjanti klimato kaita ir tarptautinių verslo milžinių vengimas mokėti mokesčius.Vokietijos parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratai, tačiau dar nėra aišku, kas suformuos Vyriausybę. Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, artimai bendravusi su Vokietijos kanclere Angela Merkel, sako, kad nei socialdemokratų, nei krikščionių demokratų dominuojanti koalicija Vokietijoje didelių permainų tarptautinėje arenoje neturėtų įnešti.Ved. Liepa Želnienė

2021 vasarą (liepos 5 d.) sukako treji metai nuo Lietuvos įstojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), vieną svarbiausių ir įtakingiausių daugiašalių forumų pasaulyje, kuris vienija 38 valstybes. Apie EBPO tikslus, svarbą ir naudą, ten dirbančių Lietuvos diplomatų ir ekspertų kasdienybę, naujame „Talking Diplomacy“ epizode, kuriame buvo kalbinama Lietuvos ambasadorė ir nuolatinė atstovė prie EBPO Lina Viltrakienė ir Atviros vyriausybės politikos analitikė EBPO Ieva Česnulaitytė. „Iš tiesų EBPO yra didžiulis ekspertinis „hubas“, jame dirba tikrai labai daug ekspertų, ir ekspertizė ateina ne tik iš šių darbuotojų, bet ir iš šalių narių atstovų įvairiuose EBPO komitetuose ir darbo grupėse, kuriose dalyvaujame kaip pilnateisiai nariai“, - sako amb. Lina Viltrakienė. „Įstojimas į tokią organizaciją yra toks kaip ir dar didesnis įsipareigojimas prieš savo piliečius ir prieš tarptautinę bendruomenę, kad mes esam taip pat patikimi partneriai tarptautiniuose reikaluose, ir kad mes taip pat siekiame būti lyderiais ir dalintis savo geraisiais pavyzdžiais“, - sako Ieva Česnulaitytė. Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

„Laikykitės ten“ debiutuoja naujas vedėjas. Trylikametis Rytas papasakos apie EBPO naudą, o Andrius apžvelgs NSGK komiteto išvadas ir mėgins padėti Širvintoms ir jų merei Živilei.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pasirašyta sutartis dėl Lietuvos įstojimo į EBPO. Lietuvos užsienio politika: A.Babčenko nužudymas. Lietuvos abiturientai: lietuvių kalbos egzaminas. Gaisringumo lygis Lietuvoje.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pasirašyta sutartis dėl Lietuvos įstojimo į EBPO. Lietuvos užsienio politika: A.Babčenko nužudymas. Lietuvos abiturientai: lietuvių kalbos egzaminas. Gaisringumo lygis Lietuvoje.

ŠMM vadovybė sviedė akmenį merams.Esą savivaldybės kaltos dėl prastų mokinių pasiekimų, pirmiausia – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros.Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai prasčiausi dešimtaklasių matematikos rezultatai buvo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių ir Ignalinos rajonų mokyklose.Dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai prastesni buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Čia pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių.Ir dėl to esą kaltos mokyklų steigėjos – savivaldybių administracijos, kad, užuot reikalavusios iš mokyklų atsokomybės siekti geresnių rezultatų, nieko nedaro, tik klausosi mokyklų vadovų bei pedagogų pasiteisinimų. Ar merai sutinka su ministerijos vertinimu, kad tai jie turi prisiimti kaltę dėl prastų mokinių akademinių pasiekimų. Ir ką merai jau padarė, kad ši apgailėtina situacija, kuri formavosi ne vienerius metus, pakistų? Ar merai mėgino pritraukti naujų gerų mokytojų?Ką prastais rezultatais pasirodžiusios savivaldybės gali pasiūlyti jauniems, veržliems, ką tik universitetus baigusiems pedagogams, kad šie norėtų keltis iš didmiesčių į paribio savivaldybes mokyti mokinių?Kokį atlyginimą gali pasiūlyti atokių savivaldybių administracijos jauniems pedagogams? Ar atvykėliai gali tikėtis gauti būstą lengvatinėmis sąlygomis? Ką daro didesnių savivaldybių elitinės gimnazijos, kaip jos ieško ir vilioja mokytojus dirbti?Laidoje dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Ignalinos rajono vicemeras Laimutis Ragaišis, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.

ŠMM vadovybė sviedė akmenį merams.Esą savivaldybės kaltos dėl prastų mokinių pasiekimų, pirmiausia – matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros.Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Pernai prasčiausi dešimtaklasių matematikos rezultatai buvo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių ir Ignalinos rajonų mokyklose.Dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai prastesni buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Čia pagrindinio lygmens nepasiekė 10–12 proc. visų dešimtokų.Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių.Ir dėl to esą kaltos mokyklų steigėjos – savivaldybių administracijos, kad, užuot reikalavusios iš mokyklų atsokomybės siekti geresnių rezultatų, nieko nedaro, tik klausosi mokyklų vadovų bei pedagogų pasiteisinimų. Ar merai sutinka su ministerijos vertinimu, kad tai jie turi prisiimti kaltę dėl prastų mokinių akademinių pasiekimų. Ir ką merai jau padarė, kad ši apgailėtina situacija, kuri formavosi ne vienerius metus, pakistų? Ar merai mėgino pritraukti naujų gerų mokytojų?Ką prastais rezultatais pasirodžiusios savivaldybės gali pasiūlyti jauniems, veržliems, ką tik universitetus baigusiems pedagogams, kad šie norėtų keltis iš didmiesčių į paribio savivaldybes mokyti mokinių?Kokį atlyginimą gali pasiūlyti atokių savivaldybių administracijos jauniems pedagogams? Ar atvykėliai gali tikėtis gauti būstą lengvatinėmis sąlygomis? Ką daro didesnių savivaldybių elitinės gimnazijos, kaip jos ieško ir vilioja mokytojus dirbti?Laidoje dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Ignalinos rajono vicemeras Laimutis Ragaišis, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius.

Informacija apie orus. Kalbos valandėlė.Spaudos apžvalga.Didelė avarija Alytaus rajone: keliavo turistai iš Lenkijos.Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia kad, mažėjant gyventojų skaičiui, Lietuva turi spręsti demografines problemas.Šiandien bus rašomas Nacionalinis diktantas. Kinijos įmonė dairosi galimybių Lietuvoje pradėti dirbtinių gėlių gamybą. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Bernardas Gailius). Dokumentinis filmas „Rūta“.„Naujienų žemėlapis“: Keiptaunas.Verslo naujienos: Kokie užsienio investuotojai, garsūs vardai atėjo į Lietuvą, atgavus nepriklausomybę?Kultūros renginių anonsas.Praeivių Vilniaus gatvėse klausėme, ar jie ketina eiti į Kaziuko mugę.Prieš 200 metų gimė vienas žymiausių 19-ojo amžiaus Vilniaus fotografų Juozapas Čechavičius. Pokalbis su fotografu Stanislovu Žvirgždu.

LR Seimo pirm. kalba Lenkijos parlamente. Nauja tvarka, pagal kurią bus akredituojamos universitetų studijų programos ir kryptys.Pernai iš gyventojų surinkta daugiau kaip 14 tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų.Metinis V. Putino pranešimas.Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad „Brexit“ yra nepakartojama galimybė Lietuvai pritraukti daugiau finansų technologijų įmonių.Lietuvos siekis tapti EBPO nare.Sportas: EUROLYGA, projektas „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“.