Podcasts about mitybos

Daugėja avarijų, kai vairuotojai tamsiu paros metu mirtinai sužaloja pėsčiąjį. Itin skaudi nelaimė įvyko kelyje Klaipėda-Palanga, kai vieną pėsčiąjį pervažiavo keli automobiliai. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma sužalotų pėsčiųjų nedėvi jokių atšvaitų. Ką daryti?Mitybos ekspertai primena, kad valgyti pusryčius yra itin svarbu, bet dalis žmonių jų nevalgo jau daug metų. Ar jūs valgote pusryčius? Jei taip, ką valgote?Apklausa rodo, kad tik pusė darbuotojų, gaunančių Kalėdų dovanas iš savo darbdavių, jas vertina teigiamai. Kaip neprasmingiausias dovanas darbuotojai įvardija suvenyrus, puodelius, saldumynus ar maisto produktus. Ką darbdaviai turėtų dovanoti savo darbuotojams? O gal išvis tokių dovanų nereikia?Ved. Edvardas Kubilius

Apie vaikų mitybos klausimus, problemas bei rūpesčius kalbame su dietologe, psichoterapeute, mindfulness mokytoja Kristina Jasmontiene bei AJC jaunųjų žurnalistų nare Livita Kuncaite.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas nutinka su valgomu produktu, kai jis nukeliauja į mūsų žarnyną“ - teigia mokslininkas Tomas Vaičiūnas, savo žiniomis suvaldęs žarnyno skausmus, sergant Krono liga. Ne tik išbandęs savo kūnu, bet ir pasisėmęs patirties iš labiausiai pažengusių pasaulio mokslininkų, Tomas Lietuvoje pasigenda požiūrio, jog pokyčiai gyvensenoje ir mityboje, lygiai taip pat kaip ir vaistai, gali gydyti.Kaip atrodė Tomo eksperimentai, bandant suvaldyti ligą? Ar jau galima atsakyti, kokia mityba tinkamiausia žmogui? Ko galime pasimokyti iš sveikiausių pasaulio regionų?Pokalbis su mokslininku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje iniciatoriumi dr. Tomu Vaičiūnu.Ved. Ignas Klėjus

Apie mitybą, gerą savijautą ir sveikatą girdime kone kasdien. O būti pavargusiam ir pasimetusiam didžiuliame informacijos ir rekomendacijų sraute, tapę taip pat įprasta, kaip tų patarimų nesilaikyti. Nors nėra vieno stebuklingo būdo sveikatos palaikymui, galima bandyti paneigti mitus ir klaidingus įsitikinimus.Ką žinome apie ilgaamžiškumą, žarnyno bakterijų įtaką savijautai ir besikeičiančias sveikos mitybos rekomendacijos?Pokalbis ir dvylika punktų su mitybos eksperte, biochemijos mokslų daktare Indre Aleknavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Šįkart su jumis sveikinuosi aš, Morta Belenavičienė. Jau dvejus su puse metų esu Jurgio mama, o prieš beveik dvejus metus, kai Jurgis pradėjo ragauti kieto maisto, ėmiau tuo dalintis „Mama, ką valgom“ paskyroje. Ir dabar tinklaraštis auga kartu su Jurgiu, tad dalinuosi ir jau patyrusiems valgytojams bei visai šeimai tinkamais receptais. Maistas man kelia didelį džiaugsmą, tad niekaip negalėjau įsivaizduoti, kaip savo kūdikiui bandysiu sumaitinti tai, kas man neatrodo nei skanu, nei panašu į malonumą teikiantį maistą. Todėl ėmiau ieškoti kitų šeimų patirčių bei specialistų patarimų, o dabar noriu tuo pasidalinti su jumis, kad kūdikių ir mažų vaikų mityba būtų kuo lengvesnė ir galėtumėte atsipalaiduoti bei mėgautis kūdikio maisto kelione drauge. Šis pokalbis skirtas tik Contribee rėmėjams, tad visose tinklalaidžių platformose girdėsite tik jo ištrauką, o visą pokalbį galite išgirsti paremdami „Kalba mamos“ – visus paramos lygius galite rasti Contribee, taip pat ten galėsite klausytis ir visų kitų rėmėjams skirtų „Kalba mamos“ pokalbių. Tad jei temos jums atrodo aktualios ir svarbios, kviečiu prisijungti prie rėmėjų būrio! O dabar – apie pirmąjį pokalbį. Į jį pasikviečiau dietistę, trijų mergaičių mamą, virtualaus asistento „Ką valgom?“ bendraįkūrėją Dalią Lenkutienę. Kalbėjomės ir apie jos motinystės pradžią, kuo ji vadovavosi augindama dvi pirmas, dabar jau paaugles, dukras, o kaip skyrėsi trečiosios, dabar šešiametės, dukros auginimas ir koks laisvesnis, be griežtų taisyklių jis buvo. Dalia užsiminė, kad visos trys mamystės patirtys buvo labai skirtingos, bet ji įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo to, koks vaikas ateina į tavo pasaulį, o patirtis su pirmuoju vaiku visai neparuošia tam, kas laukia gimus antrajam. Dalia pasidalino, kaip atrado mitybos temą, kaip mityba padėjo jai gauti atsakymus, kurių ieškojo. Ji pati įvardino, kad jai labai pasisekė supratus, kas jai įdomu ir kas ją traukia. Be abejo, kalbėjomės ir apie primaitinimą – kokios tendencijos vyravo prieš 15 metų ir kokios jos yra dabar, kaip primaitindama pirmąją dukrą rėmėsi vadovėlio rekomendacijomis, šeimos racionas nebuvo itin platus, o tai – ji pastebėjo – atsiliepia ir dabar: vyresniosios dukros yra išrankesnės maistui nei mažoji. Didžiąją pokalbio dalį skyrėme subalansuotai kūdikių ir vaikų mitybai – Dalia papasakojo, iš ko turėtų susidėti vaiko lėkštė, kad jis gautų visų naudingų ir jam reikalingų medžiagų. Tikiuosi, kad šie pokalbiai padės jums labiau pasitikėti vaiku ir leisti jam mėgautis maistu, o drauge užauginsime maistą mylinčių valgytojų kartą! Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio. Kalbėkime, mamos.Morta

Duona su svirplių miltais ar saldainiai, traškučiai iš šių vabzdžių dažnam dar gali kelti dviprasmiškus jausmus, tačiau šis gaminys tampa vis populiaresnis. Europos Komija jau penktai įmonei suteikė leidimą svirplių miltus eksportuoti į ES šalis. Svirplių produktų jau ne vienus metus galima rasti ir Lietuvoje. Kas dažniausiai perka produktus iš svirplių ir kaip juos vertina mitybos specialistai?Lino namus įkūręs širvintiškis ūkininkas Bronislovas Liubomiras Vošteris dažnai pristatomas kaip linų ambasadorius. Ir nenuostabu – visas jo gyvenimas susijęs su linų auginimu. Daugelį metų juos auginantis, linų sėmenų aliejų spaudžiantis ūkininkas žino ir visiems pasakoja daugybę linų produktų panaudojimo būdų.Ąžuolams orų permainos nebaisios. Ne veltui šie medžiai ilgaamžiai, žmogui stiprybės ir naudos duoda. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.Ved. Regina Montvilienė

Nuo ketogeninės mitybos ir žarnyno smegenų ašies – tai tik dalis temų, kuriomis diskutuoja įvairių sričių mokslininkai, kalbant apie autizmo spektro sutrikimų vystymąsi. Vieningos nuomonės nėra, tačiau vis tvirčiau pripažįstama, kad mitybos medžiagų klausimas žmogaus psichikos ir įvairių sutrikimų procesams yra neabejotinas. Kokios maisto medžiagos aptarinėjamos autizmo spektro sutrikimų kontekste ir kaip jos veikia?Pokalbis su vaikų ir paauglių psichiatre Jūrate Baltrėne, tyrinėjančia mitybos ir psichikos sutrikimų klausimus.Ved. Ignas Klėjus

XII a. vienuolės Hildegardos Bingenietės aprašytos medicinos ir mitybos paslaptys, pasiekusios mūsų laikmetį. Jose gali rasti bendrumų su ajurveda ir kinų medicina. Ansktyvųjų Viduramžių protarpinis badavimas, gydomieji augalai, maisto archeologiją primenantys receptai. Mistikės, Bažnyčios mokytojos, gydytojos, žolininkės, filosofės, kompozitorės ir šviesuolės Hildegardos Bingenietės gyvenimas išties kelia nuostabą. Apie ją ir jos laikmetį, vaistus ir maistą – pokalbis su istorijos ir gastronomijos entuziaste Jolita Bernotiene, kuri su gamtos mokslų daktare Onute Grigaite parašė knygą „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“.Ved. Vytaras Radzevičius

Nauja Slovėnijos prezidente pirmą kartą tapo moteris. Nataša Pirc Musar – žmogaus teisių gynėja, teisininkė, viena jos klienčių yra buvusi Melania Trump. Apie ją pokalbis su vertėju, poetu, rašytoju, muzikantu Klemenu Pisku iš Slovėnijos.Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną pokalbis apie Lietuvos atsargos karius, apmokančius kariauti ukrainiečius. Pašnekovas – misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Arūnas Zajančkauskas.Kodėl reikėtų rinktis mokyti? Pokalbyje apie programą „Renkuosi mokyti“, siekiančią į mokyklas pritraukti motyvuotus žmones, dalyvauja „Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė ir Antakalnio gimnazijos biologijos mokytoja Ieva Petrauskaitė.Mitybos tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė apie tai kokia turėtų būti subalansuota mityba.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Kad sveika mityba taptų nesunkia kasdienos dalimi, tereikia vadovautis keliomis taisyklėmis, kurios padės išsirinkti reikalingus ir sveikus produktus, neužtrunkant daug laiko“, – sako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Apie tas taisykles pokalbis laidoje.Ved. Vytaras Radzevičius

Pandemija, persirgimas Covid-19 liga neigiamai paveikė žmonių mitybos įpročius. Kaip padėti savo organizmui, patars gydytoja dietologė.Kultūra kartais nepelnytai atsiduria antrame plane. Šį rytą net dvi kultūros temos. Šalia Tylos slėnio esančiame pušyne, Nidoje šiandien pristatoma Jolitos Vaitkutės ir Andriaus Mamontovo sukurta audiovizualinė instaliacija pavadinimu „Anglies miškas“. Kurėjai sako, kad taip norėjo priminti apie žmogaus prižiūrėtos gamtos trapumą.Dar viena kultūrinė tema - šiandien prasideda „Poezijos pavasaris“, dėl pandemijos jau antrą kartą vykstantis vasarą. Kas jame laukia, pasakoja organizatoriai.O taip pat apie tai, kad Lietuvos bankai įsipareigojo per metus šalies miesteliuose pastatyti bankomatus arba susitarti su kaimo parduotuvėmis, kad šios taptų išgryninimo taškais.Ved. Darius Matas

Šįkart kalbamės apie mitybos sutrikimus. Problemos, kurios dažniausiai prasideda paauglystėje, bet užtrunka, kol kreipiamasi pagalbos, nes neatrodo, kad jau rimta…Anoreksija, bulimija, kompulsinis persivalgymas - terminai girdėti, bet Brigita Bax, psichoterapeutė, vadovaujanti Valgymo sutrikimų centrui, pasidalino, ne tik kas vyksta badaujant, bet ir kas už viso to  slepiasi. Savo įpročiais siekiame saugumo, nesusimąstydami, kad  tai mums kenkia, ir kad toks saugumas - tik iliuzija. Tačiau svarbu suprasti, kad tai liga, ir sunku tikėtis, kad "rytoj elgsiuosi kitaip" ir viskas pasikeis. Tautė pasidalinio savo keliu, tiek slapstantis už savo įpročių, tiek aktyviai juos propaguojant, tiek ieškant pagalbos - kol maistas tapo tik maistu, o gyvenimas atrado daugiau prasmių. Atkreipiame dėmesį, kad veikia Valgymo sutrikimų linija,  konsultuojanti turinčius mitybos sutrikimų ir jų artimuosius. Konsultacijos vyksta antradieniais telefonu 8 631 22777 , registruotis pokalbiui: info@vpnamai.lt . Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Kaip pradėsite 2021-uosius metus? Gal kažką keisite savo mityboje? Visame pasaulyje kasmet sparčiai populiarėja augalinis sausis, vis daugiau žmonių išbando veganinę mitybą būtent sausį. Jau trečius metus ir Lietuvoje vyksta augalinės mitybos iššūkis „Tapk auGalingas“. Kokie yra augalinės mitybos iššūkiai ir privalumai - pokalbis su iššūkio lydere Meda Šermukšne.Ved. Beata Nicholson

Biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas jau daugiau nei trisdešimt metų dirba visuomenės sveikatos srityje. Į knygą „Mitybos mokslininko užrašai“ jis sudėjo visas savo žinias, kurios atsako į daugelį klausimų apie maisto ir sveikatos ryšius bei svorio ir energijos problemas. Profesorius paprastai ir aiškiai kalba apie maistines medžiagas, mitybą, badavimą, antioksidantų naudą, įvairias ligas, nutukimą ir tuo pačiu tiki, kad maistas turėtų ne tik būti naudingas, bet ir suteikti malonumą. Lietuvos radijo laidos „Pasaulio puodai“ svečias - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.Ved. Vytaras Radzevičius

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė papasakos, kokių 12 mitybos ypatumų išryškino karantinas, kuriuos jų vertėtų išsaugoti, o kuriuos – kuo greičiau užmiršti. Ved. Guoda Pečiulytė.

Karantino metu socialiniuose tinkluose gausu patarimų, kaip kovoti su koronavirusu. Tautiečiai   dalinasi net ir kenksmingais patarimais, kai rekomenduojama valgyti ar gerti nevalgomus dalykus – baliklius, rankų kremus ir pan. VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė patars, kaip maitintis šiuo periodu.Kita tema – pokalbis su judesio ir masažo terapeutais: kaip įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus, kada ieškoti pagalbos ir kokia ji galėtų būti. Laidoje dalyvaus psichologė, Mauri praktikė Justina Kuckailienė bei kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė. Ved. Rasa Pekarskienė.

Laidos viešnia – tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ įkūrėja ir autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė. Jos kelias nuo maisto netoleravimo iki sveikos mitybos. Darbu virtęs pomėgis rašyti apie maistą. Šiuolaikiško žmogaus receptai – lengvi, skanūs ir stilingi. Ved. Vytaras Radzevičius.

Pasaulinę sveikatos dieną ekspertai atkreipia dėmesį į netinkamos mitybos problemas.Europos Parlamentui pritarus Mobilumo paketui, nuogąstaujama, kad Rytų Europos vežėjai stumiami iš Vakarų Europos rinkos. Lenkijos pedagogai reikalauja didinti atlyginimus ir ketina pradėti neterminuotą streiką.Kaip tvarkyti nugenėtas šakas ir kitas biologiškai skaidžias atliekas?Prieš 25-erius metus vyko genocidas Ruandoje.Vyksta paskutiniai pasirengimo darbai laivybos sezonui vidaus vandens keliuose.Šiltėjantys balandžio orai vis dažniau primena apie darbus sodybose bei soduose, pagyvėjo prekyba ir sėklų parduotuvėse. Sportas.Ved. Česlovas Burba.

'Swan Show' laidos svečias yra buvęs modelis, TV laidų vedėja, įvairių projektų dalyvė, sporto entuziastė, asmeninė trenerė ir verslininkė - Jolanta Leonavičiūtė. Laidoje kalbamės apie jos karjeros pradžią. Mitybos ir sporto įpročius, kaip auklėja savo sūnų bei kokius patarimus turi merginoms norinčioms turėti idealias kūno formas.

Konkursą laimėjęs Lukiškių aikštės memorialas laisvės kovotojams neatitinka paveldosauginių reikalavimų.Piketas „Už valstybinę mokyklą Pilaitėje“. Mitybos specialistų teigimu, valgyti neskubant yra naudinga sveikatai.Šiaurės Korėja patvirtino sėkmingai išbandžiusi naujo tipo tarpžemyninę balistinę raketą.Šiandien sukanka lygiai 60-mt metų, kai buvo nužudytas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.Vilniuje įsikūrusi taksi ir pavėžėjimo paslaugų įmonė „Etransport“ per metus galėjo neapskaityti apie 5 mln. eurų. Sporto pranešimai.

Kodėl informacijos apie patiriamus simptomus ieškome internete? Skubosios pagalbos gydytojas bei knygos „Pragaro ambulatorija” autorius Andrius Černauskas teigia neretai susiduriantis su pacientais, kurie, užklupus net ir ypač stipriems negalavimams, randa laiko informacijos apie patiriamus simptomus ieškoti internete. Pasak specialisto, dažniausiai tokie pacientai neteisingai diagnozuoja sau pačias sunkiausias ar net mirtinas ligas. Nuomonę apie tokį įprotį išsakys ir VU profesorė, sveikatos psichologė Laima Bulotaitė. Apie žiemą prekybos centruose pardavinėjamų daržovių ir vaisių maistingumą. Mitybos specialistė Ieva Kuodienė nuramins visus, susirūpinusius žiemą prekybos centruose parduodamų daržovių ir vaisių kokybe. Pasak pašnekovės, šaltuoju metu laiku šie produktai yra ne mažiau svarbi raciono dalis, o jos vartojimo būdų – daugybė. Pokalbis apie tai, kokius produktus rinktis, kaip juos aprodoti ir ar iš pirmo žvilgsnio lyg plastmasiniai atrodantys pomidorai iš tiesų yra nieko verti.

Kodėl informacijos apie patiriamus simptomus ieškome internete? Skubosios pagalbos gydytojas bei knygos „Pragaro ambulatorija” autorius Andrius Černauskas teigia neretai susiduriantis su pacientais, kurie, užklupus net ir ypač stipriems negalavimams, randa laiko informacijos apie patiriamus simptomus ieškoti internete. Pasak specialisto, dažniausiai tokie pacientai neteisingai diagnozuoja sau pačias sunkiausias ar net mirtinas ligas. Nuomonę apie tokį įprotį išsakys ir VU profesorė, sveikatos psichologė Laima Bulotaitė. Apie žiemą prekybos centruose pardavinėjamų daržovių ir vaisių maistingumą. Mitybos specialistė Ieva Kuodienė nuramins visus, susirūpinusius žiemą prekybos centruose parduodamų daržovių ir vaisių kokybe. Pasak pašnekovės, šaltuoju metu laiku šie produktai yra ne mažiau svarbi raciono dalis, o jos vartojimo būdų – daugybė. Pokalbis apie tai, kokius produktus rinktis, kaip juos aprodoti ir ar iš pirmo žvilgsnio lyg plastmasiniai atrodantys pomidorai iš tiesų yra nieko verti.

Meningokokinė infekcija: jos ženklai ir apsisaugojimas. Per dvi savaites registruotos dvi vaikučių mirtys nuo šios infekcijos. Dažniausiai dėl pakilusios temperatūros, kosulio, gerklės skausmų į gydytoją dar nesikreipiame, gydomės patys, įsigiję nereceptinių vaistų. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie mirtis nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja med. m. dr. doc. Irena Narkevičiūtė. Mitybos klausimai visada kelia daugybę ginčų: ypač daug diskutuojama apie vandenį – kiek jo reikėtų išgerti per dieną, ar valgyti mėsą ar jos atsisakyti dėl užklupusios ligos, želmenų sultys – sveika ar ne. Šie ir kiti mitybos dalykai aktualūs sergantiems žmonėms, sveikstantiems ir besibaiminantiems ligų atsikartojimo. Laidoje viešintis garsus fitoterapeutas Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Juozas Ruolia duos patarimų, ką valgyti ir gerti, kad ligos nepultų ir nesikartotų.

Meningokokinė infekcija: jos ženklai ir apsisaugojimas. Per dvi savaites registruotos dvi vaikučių mirtys nuo šios infekcijos. Dažniausiai dėl pakilusios temperatūros, kosulio, gerklės skausmų į gydytoją dar nesikreipiame, gydomės patys, įsigiję nereceptinių vaistų. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie mirtis nuo meningokokinės infekcijos ragina pasidomėti, kada gydymosi namuose nebepakanka. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės infekcinių ligų gydytoja med. m. dr. doc. Irena Narkevičiūtė. Mitybos klausimai visada kelia daugybę ginčų: ypač daug diskutuojama apie vandenį – kiek jo reikėtų išgerti per dieną, ar valgyti mėsą ar jos atsisakyti dėl užklupusios ligos, želmenų sultys – sveika ar ne. Šie ir kiti mitybos dalykai aktualūs sergantiems žmonėms, sveikstantiems ir besibaiminantiems ligų atsikartojimo. Laidoje viešintis garsus fitoterapeutas Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Juozas Ruolia duos patarimų, ką valgyti ir gerti, kad ligos nepultų ir nesikartotų.

Lietuvos kaimynystėje statoma Astravo atominė elektrinė aušinimui naudos Neries vandenį. Šis projektas neatitinka tarptautinių saugumo reikalavimų, o neatsakingas vandens išteklių naudojimas gali turėti skaudžių padarinių mums visiems. Apie tai praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo Pasaulio ekonomikos forume Davose, valstybių vadovų susitikime dėl pasaulio vandens išteklių prieinamumo ir vandens kokybės išsaugojimo.Ar saugus Lietuvos vanduo? Su kokiais iššūkiais susidursime ateityje?Pokalbyje dalyvauja prezidentės vyriausiasis patarėjas Renaldas Vaisbrodas, Lietuvos geologijos valdybos direktorius Jonas Satkūnas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.

Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms pusę metų talkina specialiai apmokytų beveik 90 savanorių. Apie pagalbą, emocinius išbandymus ir mažus stebuklus laidoje papasakos OHLB „Kraujas” Komunikacijos vadovė Aistė Strelčiūnė ir savanorė Kristina. Laukiant Kalėdų ypač daug kalbame apie maistą. Dalinamės receptais, ieškome naujų idėjų internete, planuojame valgiaraštį. Šįkart laidoje kalbėsime apie mūsų mitybos visavertiškumą – ką atskleidžia naujausio Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo rezultatai. Galbūt šios išvados turės įtakos ir planuojant šventinį meniu. Tyrimo rezultatus pakomentuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė.

Onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms pusę metų talkina specialiai apmokytų beveik 90 savanorių. Apie pagalbą, emocinius išbandymus ir mažus stebuklus laidoje papasakos OHLB „Kraujas” Komunikacijos vadovė Aistė Strelčiūnė ir savanorė Kristina. Laukiant Kalėdų ypač daug kalbame apie maistą. Dalinamės receptais, ieškome naujų idėjų internete, planuojame valgiaraštį. Šįkart laidoje kalbėsime apie mūsų mitybos visavertiškumą – ką atskleidžia naujausio Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo rezultatai. Galbūt šios išvados turės įtakos ir planuojant šventinį meniu. Tyrimo rezultatus pakomentuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja Roma Bartkevičiūtė.

Kiek ir kokios mėsos galime valgyti, nerizikuodami susirgti vėžiu? Pasaulio sveikatos organizacija patikslina, kad paskutinės Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros išvados nereiškia, kad žmonės iš viso neturi valgyti dešros, kumpio ir kitos apdorotos mėsos. Išvadomis atkreipiamas dėmesį į tai, kad mažesnis jos vartojimas gali sumažinti vėžio riziką. Laidoje dalyvauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos Egidijus Mackevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė Ieva Gudanavičienė, VšĮ „Tušti narvai“ atstovė Gabija Enciūtė.

Alergiškų žmonių didžiausias galvos skausmas – kas sukelia alergiją.Profesorė Rūta Dubakienė sako, jok alergenus išsiaiškinti kartais užtrunka ilgą laiką, tačiau itin reta, jog liktų neaišku, kas žmogų alergizuoja. Pats efektyviausias alergijos gydymo būdas – vengti alergenų. Šią problemą spręsti nėra sudėtinga, jei galima išvengti alergenų – jei tai yra alergija, tarkime, maisto produktams – nevalgai tų maisto produktų ir alergijos nėra. Jei alergijos požymius (slogą, niežulį ar dusulį) sukelia įkvepiamieji alergenai, išvengti žiedadulkių ar namų dulkių erkių – ypač sudėtinga.Liaudies išmintį laidoje skleis žolininkė Danutė Kunčienė, ji pasakos, kaip atbaidyti uodus. Mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas paaiškins, kuo mums naudingos vasaros gėrybės – uogos.

Alergiškų žmonių didžiausias galvos skausmas – kas sukelia alergiją.Profesorė Rūta Dubakienė sako, jok alergenus išsiaiškinti kartais užtrunka ilgą laiką, tačiau itin reta, jog liktų neaišku, kas žmogų alergizuoja. Pats efektyviausias alergijos gydymo būdas – vengti alergenų. Šią problemą spręsti nėra sudėtinga, jei galima išvengti alergenų – jei tai yra alergija, tarkime, maisto produktams – nevalgai tų maisto produktų ir alergijos nėra. Jei alergijos požymius (slogą, niežulį ar dusulį) sukelia įkvepiamieji alergenai, išvengti žiedadulkių ar namų dulkių erkių – ypač sudėtinga.Liaudies išmintį laidoje skleis žolininkė Danutė Kunčienė, ji pasakos, kaip atbaidyti uodus. Mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas paaiškins, kuo mums naudingos vasaros gėrybės – uogos.

Kodėl reikalingi piktybinėmis ligomis sergančių žmonių mokymai?Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad į savitarpio pagalbos grupes susirinkę ligoniai randa daug atsakymų į juos varginančius klausimus. Tokiais mokymais nuo gydytojų pečių nuimama pacientų ugdymo, psichologinė ir socialinė našta. Gegužės mėnesį vyksiančių mokymų metu bus pristatyta ir nauja knyga „Ką valgyti susirgusvėžiu?“ Mitybos klausimai susirgus vėžiu pacientams yra ypatingai svarbūs: gydymo procesui pacientas įtakos neturi, tačiau tinkamai maitindamasis, jis gali aktyviai dalyvauti tame procese. Apie mitybos vadovą laidoje kalbės gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir kuo rečiau. Bet juk druskos dedama į pyragus, sausainius ir net saldainius. Apie druską kalbėsime su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulyte.Ved. Rasa Pekarskienė

Kodėl reikalingi piktybinėmis ligomis sergančių žmonių mokymai?Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad į savitarpio pagalbos grupes susirinkę ligoniai randa daug atsakymų į juos varginančius klausimus. Tokiais mokymais nuo gydytojų pečių nuimama pacientų ugdymo, psichologinė ir socialinė našta. Gegužės mėnesį vyksiančių mokymų metu bus pristatyta ir nauja knyga „Ką valgyti susirgusvėžiu?“ Mitybos klausimai susirgus vėžiu pacientams yra ypatingai svarbūs: gydymo procesui pacientas įtakos neturi, tačiau tinkamai maitindamasis, jis gali aktyviai dalyvauti tame procese. Apie mitybos vadovą laidoje kalbės gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir kuo rečiau. Bet juk druskos dedama į pyragus, sausainius ir net saldainius. Apie druską kalbėsime su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulyte.Ved. Rasa Pekarskienė

Alerginė sloga: medžiai ir krūmai jau barsto milijonus žiedadulkių.Specialistų teigimu, nosį užgulančios, miegą trumpinančios ir darbingumą mažinančios alerginės slogos kamuoja vis daugiau žmonių. Kaip jiems galima padėti laidoje pasakos Šiaulių universiteto Aerobiologijos katedros vedėja prof. Ingrida Šaulienė.Mitybos specialistas VU profesorius Rimantas Stukas sako, kad apie sveiką mitybą žmonės žino – žino, kad ir riebią žuvį reikia valgyti dažniau, ir kad košės sveika, ir kad daržovių per mažai vartojame, tačiau vien žinojimo nepakanka: sveikai maitinasi tik nedaugelis. Tą jie atskleidžia atliekant apklausas. Kiek, kodėl ir ko reikia valgyti, kad gautume visų reikalingų medžiagų ir ilgai išsaugotume sveikatą?

Alerginė sloga: medžiai ir krūmai jau barsto milijonus žiedadulkių.Specialistų teigimu, nosį užgulančios, miegą trumpinančios ir darbingumą mažinančios alerginės slogos kamuoja vis daugiau žmonių. Kaip jiems galima padėti laidoje pasakos Šiaulių universiteto Aerobiologijos katedros vedėja prof. Ingrida Šaulienė.Mitybos specialistas VU profesorius Rimantas Stukas sako, kad apie sveiką mitybą žmonės žino – žino, kad ir riebią žuvį reikia valgyti dažniau, ir kad košės sveika, ir kad daržovių per mažai vartojame, tačiau vien žinojimo nepakanka: sveikai maitinasi tik nedaugelis. Tą jie atskleidžia atliekant apklausas. Kiek, kodėl ir ko reikia valgyti, kad gautume visų reikalingų medžiagų ir ilgai išsaugotume sveikatą?

Sezoninė mityba – kuo ji ypatinga?Mitybos specialistai sako, kad žiemos mėnesiais turėtume maitintis truputį kitaip nei tada, kai šilta. Kas yra šildantys ir vėsinantys produktai, kuo naudingi rauginti produktai laidoje papasakos Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.Be to, žiemą organizmui labiausiai trūksta vitaminų E, C ir D. Juos geriausiai organizmas pasisavina su maistu – kokie maisto produktai būtų pirmo pasirinkimo, kad galėtume papildyti vitaminų atsargas?Antrasis pokalbis laidoje apie mūsų gydytojų mokslinius darbus, kurie ateityje turėtų daryti perversmą alerginių ligų gydyme. Laidoje vieši Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habil. dr. Rūta Dubakienė. Alergija bjauri tuo, kad ji turi įtakos ne vienai ligai, bet visam šūsniui negalavimų –vienas sutrikimas gali lemti kitos ligos atsiradimą , o toji – gali sudaryto sąlygas dar vienai ligai. Apie tai laidoje ir kalbamės – ar yra tikimybė, kad šią grandinę kažkada galima bus nutraukti?

Sezoninė mityba – kuo ji ypatinga?Mitybos specialistai sako, kad žiemos mėnesiais turėtume maitintis truputį kitaip nei tada, kai šilta. Kas yra šildantys ir vėsinantys produktai, kuo naudingi rauginti produktai laidoje papasakos Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė.Be to, žiemą organizmui labiausiai trūksta vitaminų E, C ir D. Juos geriausiai organizmas pasisavina su maistu – kokie maisto produktai būtų pirmo pasirinkimo, kad galėtume papildyti vitaminų atsargas?Antrasis pokalbis laidoje apie mūsų gydytojų mokslinius darbus, kurie ateityje turėtų daryti perversmą alerginių ligų gydyme. Laidoje vieši Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habil. dr. Rūta Dubakienė. Alergija bjauri tuo, kad ji turi įtakos ne vienai ligai, bet visam šūsniui negalavimų –vienas sutrikimas gali lemti kitos ligos atsiradimą , o toji – gali sudaryto sąlygas dar vienai ligai. Apie tai laidoje ir kalbamės – ar yra tikimybė, kad šią grandinę kažkada galima bus nutraukti?

Mitybos specialistai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba tarsi „apversta piramidė“ – daugiausiai suvalgoma to, ko reikėtų mažiausiai ir atvirkščiai. Dėl netinkamų įpročių šiandien kas antras žmogus Lietuvoje sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu dabartinės mitybos atspindžiu.Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.

Mitybos specialistai sako, kad Lietuvos gyventojų mityba tarsi „apversta piramidė“ – daugiausiai suvalgoma to, ko reikėtų mažiausiai ir atvirkščiai. Dėl netinkamų įpročių šiandien kas antras žmogus Lietuvoje sveria per daug. Ir tai, nevardijant įvairių su mityba siejamų susirgimų, greičiausiai galima būtų pavadinti labiausiai matomu dabartinės mitybos atspindžiu.Koks lėkštės turinys būtų sveikas, žino ne vienas, tačiau tai gyvenimo būdu paverčia tik nedidelė dalis žmonių.

Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.„Dieta – įvairūs ritualai, kurių žmonės imasi, kad sulieknėtų, taisyklės iš išorės primestos ir prisiimtos, neatsižvelgiant į savo kūno poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog turime klausyti savo kūno norų, nes kūnas, o ne mes savo protu ir elgesiu, reguliuoja savo svorį. Labai daug dramų apie maistą sukasi, o maistas yra tiesiog maistas“, – sako dietologė Aušra Jauniškytė, pristatydama dvieių dietologių Evelyn Tribole ir Elyse Resch knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri veikia“.„Tiek menininkas, tiek aiškiaregys, tiek šiaip daug žinantis, jeigu savo žiniomis maitina protą, iš tikrųjų gali „persikrauti, persisotinti“, tuomet žmogus praranda domėjimąsi gyvenimu, bet jeigu jis į viską žiūri širdimi, tada nuobodu nebūna, tada mato esmę ir jo nevargina paviršiai, kokiais menais beužsiiminėtų, ką bedarytų – tuomet jis nėra kolekcionierius, kuris neturi kur dėti savo sukauptų ar regėtų dalykų,“ – apie menininko pasaulėjautą, pašaukimą pokalbis su fotografu Algirdu Šeškumi, naujam foto albumui „Meilės lyrika“ pasirodžius. „

Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.„Dieta – įvairūs ritualai, kurių žmonės imasi, kad sulieknėtų, taisyklės iš išorės primestos ir prisiimtos, neatsižvelgiant į savo kūno poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog turime klausyti savo kūno norų, nes kūnas, o ne mes savo protu ir elgesiu, reguliuoja savo svorį. Labai daug dramų apie maistą sukasi, o maistas yra tiesiog maistas“, – sako dietologė Aušra Jauniškytė, pristatydama dvieių dietologių Evelyn Tribole ir Elyse Resch knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri veikia“.„Tiek menininkas, tiek aiškiaregys, tiek šiaip daug žinantis, jeigu savo žiniomis maitina protą, iš tikrųjų gali „persikrauti, persisotinti“, tuomet žmogus praranda domėjimąsi gyvenimu, bet jeigu jis į viską žiūri širdimi, tada nuobodu nebūna, tada mato esmę ir jo nevargina paviršiai, kokiais menais beužsiiminėtų, ką bedarytų – tuomet jis nėra kolekcionierius, kuris neturi kur dėti savo sukauptų ar regėtų dalykų,“ – apie menininko pasaulėjautą, pašaukimą pokalbis su fotografu Algirdu Šeškumi, naujam foto albumui „Meilės lyrika“ pasirodžius. „

Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Todėl mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, susijusių su energinių gėrimų sudedamųjų dalių poveikiu žmogaus sveikatai. Kokių sudedamųjų dalių yra šiuose gėrimuose, kodėl nepatariama jų maišyti su alkoholiu, laidoje paaiškins Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.Vaikų otorinolaringologė Jekaterina Byčkova laidoje paaiškins, kaip prižiūrėti vaikų ausis jiems turškiantis upių ar ežerų vandenyje.

Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai didėja. Todėl mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, susijusių su energinių gėrimų sudedamųjų dalių poveikiu žmogaus sveikatai. Kokių sudedamųjų dalių yra šiuose gėrimuose, kodėl nepatariama jų maišyti su alkoholiu, laidoje paaiškins Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.Vaikų otorinolaringologė Jekaterina Byčkova laidoje paaiškins, kaip prižiūrėti vaikų ausis jiems turškiantis upių ar ežerų vandenyje.

(2 dalis)Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.Artėja karštos dienos, todėl specialistų klausime, kaip patariama vėsintis – kiek ir kokių gerti skysčių, kaip galėtų pagelbėti ledo kompresai ir kodėl šaltas alus nesuteiks laukiamos naudos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas.

(2 dalis)Skaidulinių medžiagų nauda mūsų organizmui – tai geras virškinamojo trakto darbas ir patikima priemonė numesti svorio. Kalbėsime apie produktus, kuriuose yra skaidulinių medžiagų. Pašnekovė –Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė.Artėja karštos dienos, todėl specialistų klausime, kaip patariama vėsintis – kiek ir kokių gerti skysčių, kaip galėtų pagelbėti ledo kompresai ir kodėl šaltas alus nesuteiks laukiamos naudos. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologijos skyriaus vedėjas dr. Algimantas Pamerneckas.

Mitybos filosofija. Kalba chemijos m.dr. Ksavera Vaištarienė.Dakotos valstijų žmonės – rezervuatuose. Jurgitos ir ir Gario Antoine pasakojimas.

Mitybos filosofija. Kalba chemijos m.dr. Ksavera Vaištarienė.Dakotos valstijų žmonės – rezervuatuose. Jurgitos ir ir Gario Antoine pasakojimas.