Podcasts about pasitinkant

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse atminimo laužai liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato.Pasitinkant sausio 13-ąją etnologijos profesorius Libertas Klimka apie liaudies dainas, skambėjusias prieš 34 -erius metus.Los Andžele nepavyksta suvaldyti milžiniškų gaisrų, per kuriuos žuvo šešiolika žmonių, sudegė dvylika tūkstančių įvairios paskirties statinių.Varšuva užtikrino, kad nesulaikys Izraelio premjero, kuriam išduotas TBT orderis, jeigu jis atvyks dalyvauti Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjime.Kodėl atostogauti šiemet finansiškai labiausiai apsimokės būtent liepą?2024 -ji - vieni katastrofiškiausių civilinei aviacijai per pastaruosius metus.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip greit praskriejo metai! Smagu, kad per 2024-uosius galėjome lankytis daugybėje puikių renginių Dzūkijos sostinėje! Jų nepristigsime ir per paskutines šių metų dienas, ir pradedant 2025-uosius! Kviečiame sužinoti, kokie renginiai vyks gruodžio 30 - sausio 5 dienomis!

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – Vilniuje turą po Europą pradedančios britų grupės „Fink“ lyderis Finas Greenallas. Valanda apie Lietuvą, muziką ir naujausią grupės albumą „Beauty In Your Wake“. Ved. Ramūnas Zilnys

„Miestiečiai kaime“ rubrikoje - apie vilniečių porą Eveliną ir Liną Danauskus, dar tebegyvenančius nuomojame bute Vilniuje, bet jau netoli nuo sostinės puoselėjančius ūkį, pavadintą „Debesų ganyklos“. Sklypą, plytintį tarp dviejų kaimų - Dasionių ir Barlikių, pora įsigijo nuo kalvos atsivėrus nuostabiam raštovaizdžiui ir išvysti debesys. Ūkis atviras jaunoms šeimos, kurios nori pamatyti besiganančius gyvulius, paganyti akis į debesis ir leisti pasiganyti savo mintims.Sezoninė maisto prekyba populiarėja, bet pažeidimai prekiaujant jais kartojasi. Valstybinės veterinarijos tarnybos informacija apie fiksuojamus pažeidimus ir kaip jų išvengti, net tiems kurie nori parduoti tik savo sodo ar daržo derliaus perteklių.Pasitinkant baltų vienybės dieną su filosofiju dr. Ingu Šatkausku - apie tai, kiek baltiškasis mąstymas dar gyvas mumyse ir ar jį dar atpažįstame.Ved. Kristina Toleikienė

Pasitinkant dar vienus mokslo metus, pasigirsta įvairių patarimų, kaip tai daryti sąmoningiau ir tvariau, ypač kalbant apie mokyklinių prekių pirkimą. Tačiau dalis ugdymo ir tvarumo specialistų teigia – reikia kalbėti ne apie prekių patrauklumą ar kainas, o kokį poveikį tai turi vaikams. „Kuo daugiau „apkrauname“ vaikus įvairiomis priemonėmis, tuo labiau atimame jų kūrybinę laisvę“, - sako aplinkosauginio švietimo edukacijų jaunimui organizatorė, „9 zuikiai“ įkūrėja bei Europos klimato pakto ambasadorė Sandra Galdikaitė.Valdžios institucijoms tikinant, kad klimato kaitos temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano, kad kalbant šiuo klausimu svarbiausiu aspektu tampa aktyvus savanoriškas bendruomenės įsitraukimas. Laidoje – apie tvarumo siekį ir skatinimą švietimo įstaigose: nuo ko tai prasideda ir kaip užtikrinti pokyčius platesniu mastu.Autorė Karolina Panto

Netrukus Arnoldui Arnoldas Schoenbergui – 150. Figūrai, kuri nepaliauja dominti, stebinti, žavėti. Figūrai, atvedusiai muziką į XX amžių ir XX amžių – į muziką.Antroje dalyje – vienas ryškiausių džiazo muzikos kino garso takelių: 1959 metų prancūzų „Naujosios bangos“ juosta „Liftas į ešafotą“ („Ascenseur pour l'échafaud“) ir jau muziką parašęs Milesas Davisas.Ved. Domantas Razauskas

Pasitinkant naują radijo sezoną skambės dainos, instrumentiniai kūriniai, nuo psichodelinio roko iki disko: 7-8 dešimtmečių amerikiečių ir britų dainų-autorių atlikėjų, grupių vasariški įrašai, tiek pat gyvybingi šiandien, kaip ir kelios naujos dainos, kokias šviežiai pristato tikros roko legendos David'as Gilmour'as bei Jon'as Anderson'as.Ved. Lukas Devita

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Iliustratorė Gabrielė Žadaitytė sukūrė ir savo rankomis išleido knygą „Žemuogių gatvė”, kuri jau apdovanota už kūrybiškumą.2023 metų kūrinio konkurse dalyvaujantį kūrinį „En passan“ pristato kompozitorius Rytis Mažulis.Telšiuose netrukus studijas baigs dar viena juvelyrų karta.Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Istorijų namai savaitgalį atšventė savo trečiąjį gimtadienį.Kazlų rūdoje veikiančioje parodoje „Pradžia” pristatoma lietuvių dailės klasiko Petro Rimšos asmenybė ir kūryba bei regos negalią turinčio jaunuolio iš Marijampolės istorija.Vilniuje šiandien prasideda XXV universitetų teatrų forumas „Vilniaus kryžkelės“.Louis Vuitton'o fondacijoje įvyko 3-jų parodų atidarymas vienu metu. Renginio epicentre - paroda skirta žymiajam impresionistui, dailininkui Henri Matisui bei jo paveikslui ,,Raudonoji studija”.Pasitinkant 95-ąjį architektūrlogo ir architektūros kritiko Jono Minkevičiaus gimtadienį pristatyta nauja jo knyga ir paroda.Ved. Marius Eidukonis

Senegaliečių kilmės prancūzų kino kūrėja Ramata-Toulaye Sy tapo antrąją juodaode moterimi, kurios filmas atrinktas į konkursinę Kanų kino festivalio programą. Anot režisierės, filmas „Banelė ir Adama“ – tai senegalietiška „Romeo ir Džuljetos“ istorija, kurioje ji tyrinėja savo dvigubą (senegalietišką ir prancūzišką) tapatybę. Pernai Kanuose suspindėjęs filmas „Banelė ir Adama“ dabar pristatomas Lietuvos kino teatruose.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta?„Lentpjūvės Respublika“ Švenčionėliuose – tai alternatyvios kultūros teritorija. „Ne pagal paskirtį pritaikyta erdvė stimuliuoja naujas idėjas“, – pasakoja „Miško uosto“ bendruomenės narys Šarūnas Savickas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – į Luvro muziejų Paryžiuje sugrįžęs 6 mėnesius restauruotas Eugène Delacroix paveikslas „Laisvė barikadose“, pagreitį įgaunantis „Me Too“ judėjimas ir diskusija apie seksualinę prievartą Prancūzijoje, kuriuos paskatino Gérardui Depardieu iškelti kaltinimai dėl išžaginimo ir seksualinio užpuolimo. O apžvalgos pabaigoje naujausia prancūziškos elektronikos pionierės Emilie Simon muzika.„Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: ar lietuvis nori išlikti lietuviu.“ Dalios Staponkutės komentarasŠį birželį architektūrologui, architektūros kritikui Jonui Minkevičiui sueis 95-eri. Pasitinkant garbingą sukaktį pristatyta nauja Kaune gyvenančio kupiškėno knyga ir atidaryta paroda.„Privataus sektoriaus parama ir mecenatystė yra gyvybiškai svarbi kultūros sektoriui, be to jis tiesiog negali išgyventi“, – pastebi kompozitorius, kultūrinių renginių organizatorius Matas Drukteinis, „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikos svečias.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Pasitinkant šventines dienas – įvairių laikmečių roko muzikos dainos Velykų tema, kuriose atsispindi pabaigos bei atgimimo, prisikėlimo, amžinosios kaitos sampratos, o taip pat laidoje – kelios tiesiog dangiškos džiazroko plokštelės.Ved. Lukas Devita

Kviečiame sužinoti kokie renginiai Alytuje vyksta sausiui besibaigiant, pasitinkant vasarį!

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia yra Kalėdų ir Kūčių pavadinimų ir tradicijų, susijusių su jomis, kilmė?Teismas atmetė Jono Sakalausko skundą dėl LNOBT vadovo konkurso. Kaip tai gali keisti kitų bylų dėl kultūros įstaigų vadovų konkursų eigą?2029-aisiais minėsiant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metines, XX a. Laisvės kovų tyrimams, jų sklaidai ir šių kovų įamžinimui artimiausiais metais bus skiriamas ypatingas dėmesys.Pasitinkant didžiąsias metų šventes M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius pristato „Kalėdinį triptiką“, kurį kuria žymios Lietuvos ir Latvijos choreografės.Kokia Kalėdinių filmų muzikos istorija ir kokias emocijas ji gali kurti?Lietuvos nacionalinis muziejus kurs Fotodokumentikos centrą.Grupės „Foje“ 40-mečio proga pasirodė kolektyvo dainų koverių albumas.Ved. Marius Eidukonis

Viena iš penkių 2023 m. Metų panevėžiečių paskelbta Panevėžio muzikinio teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė. Kokie pastarieji metai buvo šiai kurį laiką primirštai institucijai? Kokių naujų iššūkių sau yra išsikėlusi Panevėžio muzikinio teatro vadovė?Pirmosiomis gruodžio dienomis prasidėjo jau penktasis „Žiemojimo su opera“ sezonas. Ką ciklas siūlo šiemet? Pasakoja Jūratė Katinaitė.Pasitinkant šv. Kalėdas – tradicines giesmes keičiantis džiazas, režisieriai, šiltas kalėdines juostas keičiantys į siaubo filmus, kūrybiniai sprendimai, perteikiantys šiuolaikinės Kalėdų muzikos iš kino filmų istoriją ir formuojantys šiandieninį kalėdinį muzikinį repertuarą tikrovėje.Teismas atmetė Jono Sakalausko ieškinį, kuriuo jis prašė panaikinti konkurso į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovus rezultatus.„Menininkas neturi būti per daug stropus“, – sako pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros koncertmeisterė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Nuo vaikystės įsivaizdavusi, kad gros scenoje kartu su kitais, šiandien ji laukia Šv. Kalėdų skubėdama iš vieno koncerto į kitą ir pasakoja, kad niekas geriau neišvalo minčių, nei vėjas burlaiviu skrodžiant jūros bangas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT OPUS laidoje „Be filtro“ – pokalbis su į Vilnių atvykstančios žymios vokiečių elektroninės muzikos grupės „Moderat“ nariu Sascha Ring, melomanams žinomu Apparat slapyvardžiu. Pašnekesys apie muziką, keliones, tėvystę ir specialiai pašnekovo parinktas grojaraštis. Ved. Ramūnas Zilnys

Roko permainos ir kryptys 9-ajame dešimtmetyje, nuo postpanko link sintezatoriais kaustytos popmuzikos, taip pat priminsime, kaip būtent tuo laikmečiu lyg viską iš naujo pradėjo šviesaus atminimo Tina Turner (1939–2023), tapusi žvaigžde, kokia dabar mini visas pasaulis.Ved. Lukas Devita

Kaunietis fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas išleido tėvui ir seneliams dedikuotą albumą „Lietuva. Pasisveikinimo vaizdai“.Naujųjų išvakarėse skulptorius Donatas Jankauskas-Duonis Vilniaus rajone, Savičiūnuose, atidaro „Beždžiuonių muziejų“. Jame – dėmesys ne tik keliasdešimčiai jo sukurtų beždžionių, bet ir paties sukauptai šių gyvūnų kolekcijai.Tęsiame „Žiemojimą su operą“ ir pristatome dar vieną Arijos dekonstrukciją. Šįkart tai arija iš Giuseppe Verdi operos „Traviata“, kuri LRT PLIUS eteryje bus rodoma šį vakarą.Pasitinkant 2022-uosius Vilniaus arkikatedros varpinės bokštas nušvis vaizdo projekcijomis. Apie tvarią alternatyvą fejerverkams – jos autorius Linartas Urniežis.Rubrikoje „Be kaukių“ – su kolegėmis tūkstančiams lietuvių ir užsieniečių operą-performansą „Saule ir jūra“ parodžiusi kompozitorė Lina Lapelytė. Kiek savojo „aš“ lieka kuriant trise ir kaip skamba Linos gyvenimas už garso įrašų studijos ribų?Ved. Kotryna Lingienė ir Marius Eidukonis

Pasitinkant rašytojo Juozo Grušo 120-ąsias gimimo metines, atsinaujino jo butas muziejus Kauno Žaliakalnyje. Besidominčių šia asmenybe laukia dar nematyti eksponatai, o dar nepažįstančių rašytojo – negirdėti muziejininkų pasakojimai. Pasakoja Kotryna Lingienė.Į Lietuvą atvykusi lietuvių kilmės amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Silvija Foti pristatė savo knygą „Nacio anūkė: kaip aš sužinojau, kad mano senelis – karo nusikaltėlis“. Generolo Jono Noreikos-Vėtros anūkė atliko istorinį tyrimą dėl savo senelio kolaboravimo nacistinės okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Su rašytoja kalbasi Aurimas Žukauskas.Pernai išleistas tapytojos, grafikės Veronikos-Vėros Šleivytės tarpukariu darytų nuotraukų albumas. Apie dar mažai žinomą kūrėją pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie laiko tėkmėje pamirštus ir iš naujo atrandamus menininkus pasakoja Vita Ličytė.Menininkas, parodų kuratorius, Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros dėstytojas Vytenis Burokas dar gyvena patirtimis iš Prahos, kur atliko 5 savaičių meninę rezidenciją. Ten kilusios idėjos ateityje turėtų pavirsti į kažką apčiuopiamo. Tačiau kol kas, grįžus į įprastą kasdienybę, tenka ieškoti būdų, kaip išsikovoti laiko ramybei ir kūrybai.Ved. Rūta Dambravaitė

Prezidentė perspėjo, kad artėjančioje Seimo pavasario sesijoje tvyros įtampa dėl būsimų prezidento ir Europos Parlamento rinkimų. Alytuje duris atvėrė Senelių namai – asociacijos „Pasitinkant senatvę” globos skyrius. Pradėjo veikti atnaujintas naujienų portalas LRT.lt. Per didžiausią Šiaurės šalių regiono banką „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdantį banką „Luminor“, per 12 metų buvo pervesta apie 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų. Remiantis naujausia Eurobarometro ataskaita, žmonės Europos Sąjungoje labiausiai pasitiki radiju ir televizija.

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas)Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas)Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

Ko reikia, kad mūsų tauta išgyventų bent dar šimtą metų?Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį, verta paklausti, ar mūsų tauta sulauks dar vieno šimto metų? Negailestinga statistika rodo, kad esame viena iš greičiausiai nykstančių tautų Europos Sąjungoje. Ar žinome, kokia yra lietuvio tapatybė? Ar ją reikia stiprinti? Diskusijoje dalyvaus filosofas Vytautas Rubavičius.

Ko reikia, kad mūsų tauta išgyventų bent dar šimtą metų?Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį, verta paklausti, ar mūsų tauta sulauks dar vieno šimto metų? Negailestinga statistika rodo, kad esame viena iš greičiausiai nykstančių tautų Europos Sąjungoje. Ar žinome, kokia yra lietuvio tapatybė? Ar ją reikia stiprinti? Diskusijoje dalyvaus filosofas Vytautas Rubavičius.

Vatikano vedamajame Georgo Weigelio pastabos apie tai, kodėl Europa pasuko demografinės savižudybės keliu. Pasitinkant liepos 6-ąją, Valstybės dieną - pokalbis apie lietuvius išeivijoje ir šiandienos emigrantus su Kazimieru ir Angele Ambrozaičiais iš Kanados. Religinius motyvus savaitė spaudoje apžvelgia Laurynas Peluritis.

Vatikano vedamajame Georgo Weigelio pastabos apie tai, kodėl Europa pasuko demografinės savižudybės keliu. Pasitinkant liepos 6-ąją, Valstybės dieną - pokalbis apie lietuvius išeivijoje ir šiandienos emigrantus su Kazimieru ir Angele Ambrozaičiais iš Kanados. Religinius motyvus savaitė spaudoje apžvelgia Laurynas Peluritis.

„Gamta – visų namai“: Pasitinkant šventą Oną. Lietus gali viską. Vestuvės vasaros vidury. Kas dar keliauja vasarą?

„Gamta – visų namai“: Pasitinkant šventą Oną. Lietus gali viską. Vestuvės vasaros vidury. Kas dar keliauja vasarą?