Podcasts about rimvydas lau

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiauliuose „Laiptų galerijoje“ rengiama ilgametes tradicijas išlaikiusi miniatiūrų paroda, kurioje įvairių sričių šalies ir užsienio menininkai pristato mažyčius tapybos, grafikos, skulptūros darbus.Ką naujo apie lietuvių ir aplinkinių šalių virtuvę sužinojo gastronomijos paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas ir istorikė Anželika Laužikienė, neseniai išleidę knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“?Kas išsiskyrė 2024 metais klasikinės muzikos pasaulyje?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – komunikacijos specialistė Berta Čaikauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Kas antras gyventojas sekmadienį nepakils nuo sofų ir nenueis balsuoti. Ar žinote, kiek jums tai kainuos? Kartu su VRK pirmininke Lina Petroniene skaičiuojame išmesto balso kainą.Taip pat laidoje - kodėl Vokietija ir Turkija kovoja dėl kebabo recepto? Situaciją analizuoja Vilniaus universiteto profesorius, gastronominio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.Ir kaip nuo neregėtų ekonominių galimybių galima pasiekti absoliutų bankrotą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Lietuva prisijungė prie prestižinio „Michelin“ klubo. Gide rekomenduojami 34 restoranai, keturi jų įvertinti viena „Michelin“ žvaigžde. Apie tai, kokią įtaką tai turės šalies restoranų kultūrai ir ar prisidės prie Lietuvos istorinės virtuvės sklaidos – gastronominio paveldo tyrėjas Rimvydas Laužikas.Šiauliuose penkioliktą kartą vyksta vienintelis Baltijos šalyse tarptautinis bigbendų festivalis. Tomo Mizgirdo reportaže – apie festivalio atidarymą, atlikėjus ir bigbendų kultūrą Lietuvoje.Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ 80 dienų rezidenciją LRT KLASIKOJE užbaigia koncertas „Its not about new sound“. Sapiegų rūmuose alto ir violončelės programą atliks Monika Kiknadzė ir Arnas Kmieliauskas, koncertą birželio 15 vakarą transliuos LRT KLASIKA ir portalas LRT.lt.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato baleto premjerą apie XVIII a. meilės ryšių labirintus „Parkas“. Kokiais keliais keliauja jausmai užburiančioje ir intrigų kupinoje dramoje, domisi Karina Metrikytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dailininkas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Žygimantas Augustinas. Pokalbis apie savęs ir istorijos refleksiją kūryboje, muziką, pusę kambario užimančią paties sukonstruotą garso aparatūrą, Žygimantą Augustą ir Vilniaus paveikslų galerijoje veikiančią parodą „Garantija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

2021 metais net 20 kartų, o 2022-aisiais – 8 kartus dažniau nutikdavo nelaimingi mirtini atvejai darbo metu žemės ūkio sektoriuje nei kituose sektoriuose. Apie priežastis kalba Valstybinės darbo inspekcijos atstovai Saulius Balčiūnas ir Adas Baliukevičius.Panevėžio rajono bitininkas Algimantas Antanaitis tikina, kad lietuviai medų vis dar vartoja tik artinantis ligoms, o medus turėtų būti kasdienis produktas, vietoje cukraus.Didžiojoje Lietuvoje pusryčiams dar srėbė kopūstienę, o Mažojoje Lietuvoje jau valgė sumuštinius ir gėrė kavą. Šis gastronominis skirtumas tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos didmiesčių išsilygino tik tarpukariu. Klaipėdos krašto savitumą atskleidžia Vilniaus knygų mugėje pristatyta Šilutės H. Šojaus muziejininkų išleista knyga „Klaipėdos krašto konditerijos atradimai. Kepiniai“. Kuo ji unikali Lietuvos paveldui, pasakoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, gastronomijos paveldo tyrinėtojas, istorikas dr. Rimvydas Laužikas ir Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė.Ved. Kristina Toleikienė

Ką Japonija žino apie Lietuvą? Apie Japoniją iš pirmų lūpų – Andrius Kleiva, knygos „Ką veikia Japonija?“ autorius.Parodos „Aš esu vilnietis“ kuratorės Diana Streikuvienė ir Evelina Bukauskaitė - apie tai, ką reiškia būti vilničiu ir kas juos identifikuoja.Kiek įkvėpimo yra Vilniuje? Apie istorinius romanus Vilniaus tema pasakoja Gina Viliūnė.Ką gamindavo ir ką valgydavo vilniečiai? Atsakymus pateikia knygos „Senojo Vilniaus skoniai“ sudarytojas Rimvydas Laužikas.Knygą „Grožis ir Heizelis“ pristato Gabija Grušaitė.Apie ukrainiečių moterų patirtą karo siaubą, nugulusį į knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ - Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Gabija Narušytė

Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 apibendrino praėjusius metus.2022 m. Meilės Lukšienės premijos mokslininkams konkurso laimėtojomis tapo prof. habil. dr. Jūratė Baranova (po mirties) ir prof. dr. Lilija Duoblienė. Premija mokslininkėms skirta už darbų ciklą „Ugdymo filosofija Lietuvai: skatinant kultūrinį raštingumą ir filosofiją mokykloje (2014–2022)“.UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos nariu tapo Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas. Kuo svarbi ši pozicija Lietuvai?Kino kritikė Monika Gimbutaitė apžvelgia Dovilės Šarutytės „Ilgo metro filmą apie gyvenimą“.Rubrikoje „Be kaukių“ - lenktynininkas Benediktas Vanagas.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas?Šiandien rekonstruotoje vaikų poilsio stovykloje Kunigiškėse atidaromas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Menų edukacijos centras.Žemaitijoje įsikūręs Kulių miestelis liepos 2–10 dienomis jau šeštą kartą kviečia kultūros mylėtojus ir ieškotojus į SOFIJOS festivalio renginius.Kas šią savaitę skambės „Klasikos koncertų salėje“?Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre vėl kyla nepasitenkinimas vadovu. Kokie priekaištai jam pateikiami ir kaip į juos reaguoja pats vadovas?Kodėl išskirtinai ukrainietiškus barščius UNESCO patvirtino saugomu Ukrainos kultūros paveldu?Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinys jau tryliktus metus kviečia į renginių ciklą „Pėdink į Girulius“.Ved. Marius Eidukonis

„Rašytojų iššūkis“ – LRT RADIJO laidos „Vakaro pasaka“ projektas, į kurį pakviesti žinomi, skaitomi, apdovanoti lietuvių autoriai, iki šiol rašę tik suaugusiems.Archeologas, istorikas, LRT RADIJO laidos „Džiazuojanti istorija“ vienas iš vedėjų projekte dalyvauja su pasaka „Dvylika Juodvarnių, žmonėmis tapusių“, skaito aktorius Andrius Kaniava.

Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Visuomenė manęs nesuprato – meniu nėra bulvinių ir kitų pas mus populiarių patiekalų, o jis sako, kad tai – lietuviška virtuvė?“ – pasakoja šefas, restorano „Ertlio namas“ savininkas Tomas Rimydis. Koks, anot jo, iš tiesų yra istorinis Lietuvos skonis? Kas jam yra istorinė virtuvė? Su kokiais sunkumais tenka susidurti vadovaujant tokią virtuvę pristatančiam restoranui? Kokie ir kodėl yra iki šiol neparuošti Tomo svajonių patiekalai?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip istorija ir istorijos konstruojamos muziejuose? Ar tikrai visi pasakojimai turi būti išgirsti? Kaip muziejui išvengti kuratoriaus, vieno požiūrio diktato? Kaip muziejai virta politiniais, propagandos įrankiais?Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujosios istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja Juste Kostikovaite.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė KaminckaitėSilvestro Samsono nuotr.

Kaip atrodo istorinio kostiumo rekonstravimo procesas? Koks mokslinės tikrovės ir interpretacijos santykis jame? Kodėl istorinis kostiumas tampa populiariosios kultūros dalimi? Pokalbis su archeologe, VITA ANTIQUA vadove Daiva Steponavičiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Ar egzistuoja istorijos vadovėlių autoriaus profesija? Koks turi būti geras istorijos vadovėlis? Kaip jis formuoja jaunų žmonių santykį su istorija, kada tampa propagandos įrankiu? Kiek istorijos vadovėliai gali prisidėti telkdami visuomenę? Ar jie turi perteikti ir tyliuosius balsus, ar visgi konstruoti vieną, bendrą nacionalinį istorijos naratyvą? Pokalbis su istorijos vadovėlių autoriumi Ignu Kapleriu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kaip XX a. vystėsi Lietuvos ir Lenkijos santykiai? Kas tuomet mus skyrė ir jungė? Kas skiria ir jungia dabar? Kodėl Lietuva ir Lenkija skirtingai vertina savo bendrą istoriją? Kokie lietuvių ir lenkų konflikto stereotipai gajūs šiuolaikinėje visuomenėje? Kaip juos naikinti? Pokalbis su istoriku, socialinių mokslų daktaru Tomašu Božerockiu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kokias naujas galimybes paveldo erdvėje kuria skaitmeninės trimačio vaizdo technologijos? Kaip pasaulio ir šalies muziejai jas išnaudoja savo ekspozicijose, istorijos ir paveldo komunikacijoje? Kaip skaitmeninės technologijos keičia mūsų pažintį su istorija, paveldu?Ar ateities muziejus gali apsieiti be šių komunikacijos formų? Pokalbis su socialinių mokslų daktaru Tadu Žižiūnu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Istorija ir paveldas mokykloje – diskusijas socialiniuose tinkluose skatinanti tema. Visuomenėje diskutuojama apie valstybinių brandos egzaminų užduotis, vadovėlius, o dabar – ir istorijos mokyklinę bendrąją programą. Kaip įtraukiai istorijos mokyti mokykloje? Kodėl jaunam žmogui verta jos mokytis? Kaip daugiasluoksnius istorijos pasakojimus adaptuoti mokiniui? Koks turi būti balansas tarp politinės, kultūros, kasdienybės istorijos? Pokalbis su istorijos bendrosios programos rengimo grupės nariu, istoriku Norbertu Černiausku.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kokius literatūros kūrinius galime vadinti istoriniais? Kokios istorinės temos Lietuvoje rašytojui yra saugios ir nesaugios? Kokie kūriniai žymi Lietuvos istorinės literatūros plėtros, kokybės lūžį? Ar gali istoriniai romanai tapti edukacijos priemonėmis? Apie istoriją, paveldą ir grožinę literatūrą – pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Jūrate Čerškute.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kas yra nematerialusis paveldas ir kurios tradicijos vadinamos gyvosiomis? Kaip laikas lemia tradicijos kaitą, praktikavimą ir išlikimą? Kas lemia naujovių tradicijoje priėmimą ir atmetimą? Kur yra riba tarp nematerialaus paveldo kaip tradicijos ir mados? Kokia yra mokslininko atsakomybė nematerialaus paveldo gyvavimo cikle? Pokalbis su humanitarinių mokslų daktare, mitologe, folkloriste Daiva Vaitkevičiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Ar paveldo ir istorijos komunikacija yra tik puikavimasis įsivaizduojamomis praeities brangenybėmis? O galbūt tai gali reprezentuoti Lietuvą šiuolaikiniame pasaulyje? Kokie iššūkiai kyla menininkams, kurie kuria istorine tematika? Kodėl mums taip sunku statyti istorinių asmenybių paminklus? Ką tai sako apie mūsų santykį su praeitimi? Pokalbis apie ryšius tarp istorijos, paveldo, menų ir dizaino su dailininku, ekspozicijų dizaineriu Sauliumi Valiumi.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ar istorija ir paveldas draugauja su turizmu?Ar žodžiai „istorija“ ir „paveldas“ turistautojui nekelia nuobodulio? Kaip šie elementai pasitelkiami turizmo komunikacijoje ir kokį potencialą turi užsienio keliautojams pritraukti? Kokie Lietuvos istoriniai, paveldo objektai yra geriausi turizmo rinkodaros ir komunikacijos pavyzdžiai? Galiausiai, ką gali pasiūlyti ne tik cepelinus ir šaltibarščius ragauti kviečiantis Lietuvos gastronominis turizmas? Pokalbis su komunikacijos specialiste Indre Trakimaite-Šeškuviene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Iš kokių filmų susiformuojame supratimą apie skirtingus istorinius laikotarpius – populiarių vaidybinių serialų, pavyzdžiui, „Vikingai“ ar „Karūna“, ar dokumentinių filmų? Kaip vaidybiniame ir dokumentiniame kine konstruojama istorija? Kaip dažnai kino juostos pasitelkiamos kaip manipuliacinės, propagandinės priemonės? Apie paveldą ir istoriją dokumentiniame ir vaidybiniame kine – pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkėmis dr. Renata Šukaityte ir dr. Renata Stonyte.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Džiazuojanti istorija. Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė KaminckaitėKokių istorinių augalų veislių rastume Lietuvoje ir kaip jas identifikuoti? Pokalbis su Gamtinės žemdirbystės instituto vadovu Gražvydu Jegelevičiumi.

„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Propaganda žudo, tik ne taip tiesiogiai kaip realūs ginklai“, – tvirtina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentas, dr. Viktor Denisenko. Kodėl apie informacinius karus pastarąjį dešimtmetį kalbame itin intensyviai? Kodėl 2014-ieji žymi lūžį informacinių karų eroje ir ar galime kalbėti apie pandemijos lūžį? Kokios Lietuvos istorijos žinios yra jautriausi akmenėliai, kuriuos nuolat judina informacinio karo architektai? Kiek mes patys suteikiame pretekstų informacinėms atakoms ir ar veikia strategija į propagandą atsakyti propaganda? Pokalbis su informacinių karų ir propagandos ekspertu Viktor Denisenko.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Viso pasaulio lietuviams didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline lietuvių virtuve. Bene seniausias cepelinų, kuriems naudojama nevirtų bulvių tarkiai, receptas Lietuvoje buvo išspausdintas 1936 metų „Didžiojoje virėjoje”. Čia šis patiekalas vadinamas „Bulviniais kaldūnais (cepelinais)“. Lietuviškos virtuvės tyrinėtojas, istorikas prof. Rimvydas Laužikas pasakoja, kokiais keliais kulinarinis paveldas atkeliauja į šalį.Artėjant pusmečiui nuo tada, kai Baltarusijoje prasidėjo protestai, buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja vasario 7-ąją kviečia jungtis į Tarptautinę solidarumo su Baltarusija dieną.Atliktas tyrimas parodė, jog mūsų šalyje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Tačiau situaciją keičia įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, įvairaus amžiaus gyventojams organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai, kurie susidomėjimo nepraranda ir karantino metu, sako Inga Žemaitienė, projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymus bibliotekose ir nuotoliniu būdu organizuojančios įmonės vadovė.Nuo pandemijos pradžios gruodžio ir sausio mėnesiais lietuviai keliavo daugiausiai. Kodėl dalis planuojančių vykti į užsienį vengia savo kelionės planais dalintis su aplinkiniais?Pandemija paskatino žmones ieškoti galimybių būti arčiau gamtos. Karantino metu suintensyvėjo sodybų kaime paieškos. Laidoje žiemos vaizdelis iš kaimo, apie nutrūkusius elektros laidus, ūkį ir bites, apie sniegą ir šalčius.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

„Kinas istoriją leidžia pažiūrėti, o kompiuteriniai žaidimai – ją patirti“, – tvirtina humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Skujytė-Razmienė. Kokį santykį su istorija gali kurti kompiuteriniai žaidimai? Kiek Lietuvai svarbu būti matomai kompiuteriniuose žaidimuose ir kodėl lietuviai nekuria žaidimų apie savo istoriją? Ar mūsų istorija įdomi užsienio kompiuterinių žaidimų kūrėjams? Pokalbis su etnologijos mokslų daktare Asta Skujyte-Razmiene.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

„Pseudomokslininkai mano atstovaujantys vieninteliam tikram, nuo mūsų neva nuslėptam mokslui. Jiems nereikia jokių teorijų ir argumentų, jie kalba su mumis labiau kaip pranašai, o ne mokslininkai“, –sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Aurimas Švedas, naujos knygos „Istoriko teritorija“ autorius. Kuo istorija skiriasi nuo pseudoistorijos? Kodėl šiandienos kontekstas yra kone ideali terpė skleistis pseudomokslinėms idėjoms? Kodėl jos gali įgyti griaunamąją jėgą? Galiausiai, ar mokslininkai gali ko nors pasimokyti iš pseudomokslininkų? Pokalbis su istoriku Aurimu Švedu.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Kai išgirstate žodį „akropolis“, apie ką pirmiausia pagalvojate – Senovės Graikijos miestą ant kalno, ar prekybos centrą? Apie istorijos ir archeologijos įkvėptus šiuolaikinius prekės ženklus – pokalbis su tuomet dar tik besikūrusio prekybos centro „Akropolis“ rinkodara besirūpinusiu Lietuvos marketingo asociacijos valdybos nariu, konsultantu Giedriumi Juozapavičiumi ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoju, doc. dr. Ramūnu Času.Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė

Archeologas, prof. Vykintas Vaitkevičius yra puikiai įvaldęs netipines istorijos komunikacijos formas – jo inicijuoti „Vykinto keliai“ kviečia į žygius, kurie padeda pažinti baltų kultūrą, o stovyklos jaunimui „Laisvės kovų atmintis“ leidžia prisiliesti prie herojiškosios – partizanų – istorijos. Kiek veiksmingos šios komunikacijos priemonės ir kokį poveikį bei emocijas sukelia žmonėms, ypač jaunimui? Kokie paties Vykinto Vaitkevičiaus asmeniniai, netikėti atradimai?Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

Kada ir kaip žmogus susiduria su gelbėjimo ir prevencine archeologija? Kodėl būtent dėl tokių darbų archeologija dažniausiai patraukia žiniasklaidos dėmesį? Prevencinis ar gelbėjimo archeologas dažniau yra statybininko draugas ar priešas? Kuo Lietuvai buvo svarbūs Napoleono kapavietės kasinėjimai Šiaurės miestelyje? Kodėl dažnai nutariama nekasinėti masinių kapaviečių? Pokalbis su archeologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Kuncevičiumi.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

Anželika ir Rimvydas Laužikai parengė naują knygą – „Senieji lietuviški receptai“. Regis paprastas, bet ir sunkiai atsakomas klausimas: kokie yra tie „tikrieji, vieninteliai, lietuviškiausi“ patiekalai, kuriais galime reprezentuoti savo šalį? Taip, begalvojant, ir gimė knygos idėja: ne tik atrinkti ir pateikti patiekalų receptus, bet ir parodyti tradicijos tęstinumą, parenkant dabar žinomų patiekalų receptus iš senųjų, XIX a. II pusės – XX a. I pusės gastronomijos knygų.Ved. Vytaras Radzevičius

Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško įkvėpimo žmonijos, regiono, tautos istorijoje? Kiek teatras pajėgus keisti mūsų santykį su istorija? Kaip geriau jos mokytis – atsivertus vadovėlį, ar nuėjus į spektaklį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Martynu Petriku apie teatrą kaip masinės komunikacijos priemonę ir ideologijos skleidimo įrankį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

Kodėl, nors Lietuvoje niekada nestovėjo Akropolis, taip noriai lankomės šio vardo prekybos centruose? Kodėl vieni istoriniai simboliai prigyja popkultūroje, o kiti ne? Kodėl žmonės mieliau renkasi istorijas, o ne mokslinius faktus? Apie tai, kam archeologija ir istorija reikalinga šiuolaikiniam žmogui, ir kokį vaidmenį čia vaidina komunikacija – pokalbyje su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu, prof. Rimvydu Laužiku. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir Rimvydas Laužikas

Kelios pirmos nuotolinio dėstymo savaitės atnešė daug naujos patirties. Praėjus pirmai euforijai, kai atrodė, kad mes dabar, it pedagoginės nindzės, viską įvaldysime, ant grietųjų išmoksime ir žavingai dėstytojausime prie savo ekranų, paaiškėjo, kad viskas ne taip paprasta. Tokį komentarą neseniai parašė Vilniaus universiteto profesorė Natalija Arlauskaitė. Nuotoliniai muziejai, parodos – galimybė ar iššūkis. Kaip keičiasi muziejai, besikeldami į virtualią erdvę? Pašnekovai prof. Rimvydas Laužikas, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas Arminas Šileikis ir kino teatro „Pasaka“ ir „Žmonės Cinema“ kino platformos vadovė Andrė Balžekienė.Ved. Rūta Kupetytė.

Anželika ir Rimvydas Laužikai – knygų apie didikų Radvilų giminę ir Lietuvos gastronomijos paveldą autoriai – pristato naują knygą „Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas“. Dešimt kelionių ir pažintis su neregėta Graikija, netikėtomis sąsajomis su Lietuva ir ypatinga graikų gastronomija. Apie tai kalbėsime Lietuvos radijo laidoje „Pasaulio puodai“ po vidudienio žinių. Junkitės!Laidos vedėjas – Vytaras Radzevičius.

Pasaulis keičiasi mūsų akyse: darbo vietas užima robotai, dirbtinis intelektas skverbiasi į vis platesnes sritis, žmonės naudojasi tokiais produktais, kurie dar prieš dešimt ar dvidešimt metų neegzistavo. Iškyla klausimas: ar reikalingas kultūrinis paveldas? Kokia jo funkcija? Kaip jis gali mums padėti išgyventi ateities pasaulyje? Apie tai laidoje diskutuos Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė, VU profesorius Rimvydas Laužikas, Nacionalinės dailės galerijos edukacinių programų kuratorė Eglė Nedzinskaitė. Vedėjas Virginijus Savukynas.

Pasaulis keičiasi mūsų akyse: darbo vietas užima robotai, dirbtinis intelektas skverbiasi į vis platesnes sritis, žmonės naudojasi tokiais produktais, kurie dar prieš dešimt ar dvidešimt metų neegzistavo. Iškyla klausimas: ar reikalingas kultūrinis paveldas? Kokia jo funkcija? Kaip jis gali mums padėti išgyventi ateities pasaulyje? Apie tai laidoje diskutuos Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė, VU profesorius Rimvydas Laužikas, Nacionalinės dailės galerijos edukacinių programų kuratorė Eglė Nedzinskaitė. Vedėjas Virginijus Savukynas.

Laidoje „Pasaulio puodai” Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Muzeologijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Rimvydas Laužikas.

Laidoje „Pasaulio puodai” Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, Muzeologijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras Rimvydas Laužikas.

Iš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras.Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.

Iš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras.Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.

Tarptautinė muziejų diena. Ką šiandien reiškia muziejus? Kokia šiuo metu muziejų situacija Lietuvoje ir ar muziejininkai žino, kaip pritraukti žmonesŠiais laikais, kai mus iš visų pusių supa vaizdai ir pramogos, muziejų darbuotojai turi gerokai paplušėti, kad pritrauktų lankytojų. Vartotojai vis labiau nori, kad muziejai būtų ne tik praeities išsaugojimo, žinių erdvėmis, bet ir suteiktų nepamirštamų įspūdžių. Ar tai įmanoma Lietuvoje? Kokia šiuo metu situacija ir ar muziejininkai žino, kaip pritraukti žmones?Laidoje dalyvauja:VU Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros vedėjas Rimvydas Laužikas,Muitinės muziejaus atstovas Povilas Mintautas,vienas iš Žaislų muziejaus įkūrėjų Povilas Blaževičius.

Venecijos bienalėje Dainiaus Liškevičiaus projekto „Muziejus“ atiodarymas. Oskaras Koršunovas pristato L. van Bethoveno operą „Fidelijus". Marius Jonutis pristato nuotaikingą parodą „Pasakos“. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su Vaidu Petruliu apie tarpukario Kauną. dr. Rimvydas Laužikas apie šiuolaikinį muziejų.

Venecijos bienalėje Dainiaus Liškevičiaus projekto „Muziejus“ atiodarymas. Oskaras Koršunovas pristato L. van Bethoveno operą „Fidelijus". Marius Jonutis pristato nuotaikingą parodą „Pasakos“. Leonido Donskio kultūros komentaras. Pokalbis su Vaidu Petruliu apie tarpukario Kauną. dr. Rimvydas Laužikas apie šiuolaikinį muziejų.

„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.

„Kalbėti apie tai, ką valgė Mindaugas, Gediminas ar Algirdas, gana sudėtinga, neturime pakankamai šaltinių. Aiškiau apie mūsų didikų maistą galime kalbėti nuo Vytauto Didžiojo ir Jogailos laikų, kadangi yra išlikę nemažai korespondencijos, karališkojo dvaro sąskaitų knygų. Kas buvo ant valdovų stalo? Nustebsite, bet nei maistas, nei patiekalų meniu neišsiskyrė niekuo, kas mums atrodytų už realybės ribų ar neįmanoma. Vienintelis stebinantis dalykas – tai maisto gausa. Pvz., dokumentuose rašoma, kad Jogailos pietums buvo patiekta – vienas jautis, du avinai, paltis lašinių, 60 vištų, keturios žąsys, keturi kaplūnai (specialiai penėti labai riebūs gaidžiai), 200 kiaušinių, gorčius sviesto, grietinė, pienas, sūriai ir alus...“ – LDK valdovų stalo meniu vardija kulinarinio paveldo tyrinėtojas, VU Komunikacijos fakulteto docentas, prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas dr. Rimvydas Laužikas.Kaip mūsų kunigaikščiai suvalgydavo tiek daug maisto? Kokie patiekalai buvo populiariausi senovės lietuvių virtuvėje? Kada prasidėjo serviravimo mada? O kada ant lietuvio stalo atsirado šakutė? Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė pasitarnavo kavos ir kruasanų išplitimui Europoje? Kodėl dabar bene populiariausia mūsuose daržovė - bulvė - iš pradžių lietuviams buvo visai neskani? – apie visa tai ir dar daugybę įdomybių ir bus pasakojama šioje paskaitoje. Mokslininkas nagrinėja kulinarinio paveldo „lietuviškumo“ sampratą – LDK papročius, nacionalinės virtuvės bei valgymo kultūros formavimosi etapus, kitų Europos kultūrų įtaką, taip pat savitas, tik šiam regionui būdingas, bei objektyvių aplinkybių (geografijos, to meto ekonominės situacijos) nulemtas tradicijas.