Podcasts about puikiai

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis aptaria paskutines „Nuggets“ – „Thunder“ serijos rungtynes bei iš visų pusių apžvelgia konferencijų finalus. Tinklalaidės partneriai: – Ridderheims Snacking Salami – švediškas, daug baltymų turintis saliamo užkandis, siūlomas įvairių skonių ir aštrumo lygių. Puikiai tinka bet kada ir bet kur. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Paskutinės „Evertono“ rungtynės „Goodison Parke“ (0:00); Ir vėl nauji čempionai ir vėl traumos (04:40); Be Gordono šansų neturėję „Nuggets“ (10:19); Fenomenalus Caruso (26:22); Ar „Timberwolves“ pajėgs pralaužti „Thunder“ gynybą? (31:05); Tiršta istorinio konteksto „Pacers“ – „Knicks“ serija (58:45).

„Salanida“ – prekinis ženklas kuriantis minkštus, rankų darbo gaminius alsuojančius jūrine dvasia, šiluma bei jaukumu. Prekės ženklui vadovaujanti Gabrielė Kerpytė sako, jog kuriami rūbai yra nepavaldūs laikui ar net tendencijoms. Tad šį kartą su kūrėja kalbame apie 11 metų gyvuojantį verslą, ištikusias krizes, (ne)glamūrinę šios industrijos „virtuvę“ bei tai, kaip kilo idėja į komandą pasikviesti buvusią konkurentę! Gabrielė prisimena, verslą ji pradėjo būdama vos dvidešimt kelerių metų, tuo metu, kaip teigia pašnekovė, niekas nebuvo baisu, tačiau jeigu būtų žinojusi, kokia kelionė ir iššūkiai jos laukia, vargu ar būtų pradėjusi drabužių kūrimo verslą. Pašnekovė atvirauja, jog per 11 verslo vystymo metų buvo ne tik daug gražių momentų, bet ir tokių, kuomet atrodė, jog atėjo laikas užbaigti kovą su vėjo malūnais ir viską baigti, net ir draugai tuo metu „patarinėjo“ viską mesti, tačiau niekuomet nebuvo tinkamų darbo pozicijų, kurios paskatintų iškeisti mylimą kūrybą. Šiame interviu kalbame apie konkurentės bei kitų specialisčių prisijungimą, kuris padėjo verslui augti ir siekti norimų pardavimų, apie tai, kaip išsirinkti tinkamas kolegas, apie gamybos proceso užkulisius bei kūrybą, kuriai, kaip Gabrielė sako, skiria daug išieškojimų ir bandymų. Šiame pokalbyje Tavęs taip pat laukia: Kaip kilo idėja sujungti jėgas su konkurente? Ką verta apmąstyti prieš bendradarbiavimą su verslo partneriais? Kaip atrodo Gabrielės kasdienybė darbo erdvėje? Kaip tvarkytis su ištinkančiomis veiklos krizėmis? Drabužių linijos kūrimo procesas, kas slepiasi už šio glamūrinio šydo? Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos kelia Gabrielė būsimiems kolegoms. Kas svarbiau: geras produktas ar geras marketingas? Kokiais marketinginiais būdais prekinis ženklas „Salanida“ didina savo žinomumą, prisitraukia klientus? Kokia yra sėkmingos plėtros užsienyje paslaptis? Kokią dalį visų prekinio ženklo pardavimų užima užsienio rinka? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Puikiai žinome, kad drabužiu galime parodyti savo politines nuostatas, palaikyti svarbias idėjas ar komunikuoti nepritarimą tam, kas vyksta. Pasak istorikės dr. Olgos Mastianicos, XIX a. vilnietės prieš Rusijos imperijos diktatą irgi kovojo drabužiu – nors neturėjo balsavimo teisės, jos į gatves eidavo tyčia apsirengusios gedulo suknelėmis, o po krinolinais slėpdavo netgi sunkias spausdinimo mašinas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Jonas Lekšas aptaria šios savaitės krepšinio įvykius – Vilniaus „Ryto” pergalę prieš Atėnų „Peristeri”, artėjantį mūšį su Kauno „Žalgiriu”, apžvelgia pirmąjį Eurolygos sezono mėnesį ir geriausiai apmokamus lygos krepšininkus.   Tinklalaidę pristato „Twain sport” – analogų pasaulyje neturinti, Lietuvoje sukurta hibridinio sporto šaka. Stebėkite šį greitą ir dinamišką žaidimą oficialiame lygos puslapyje https://twain.sport/.   Temos: Apie Vėlinių tradicijas (0:00); „Ryto” rungtynės iš pirmosios eilės (2:05); Užsivedę „Ryto” žaidėjai (8:18); Kur „Rytui” reiktų papildymo? (12:18); Tolimesnė „Ryto” situacija (17:03); Puikiai pritaikyti tekstai „Ryto” skanduotėms (22:30); Svarbiose rungtynėse pasirodantis Fosteris (23:21); Ar Spanoulis gali pasiekti tą patį, ką pasiekė būdamas žaidėjas (27:02); Brangiausi Eurolygos krepšininkai: kas nustebino? (37:32); Stebinančios ir nuviliančios komandos (55:02); Didžiausias Eurolygos siaubas (1:00:52); Stebinantys ir nuviliantys Eurolygos žaidėjai (1:06:38); Nereali atmosfera Belgrade (1:16:10); Gąsdinantis „Žalgirio” varžovas (1:19:00); Kas dengs Wembanyamą? (1:27:00); Ko trūksta Lietuvos rinktinėje? (1:28:31); FIBA ir Eurolygos suokalbis dėl serbų ir turkų (1:31:25).

Puikiai žinomi atlikėjai, tokie kaip Ieva Narkutė, Kastetas, Ba., „Ministry of Echology“, „Bix“, taip mažiau žinomi „Inkilai“, „Broken Glass 4tet“, „Whalesounds“. Visi jie telpa po vienu skėčiu rudeniškoje „Pakartot“, kurioje muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pristato įvairiausių žanrų čionykštes leidybines naujienas.

FM99 kalbėjome su Kristina Janulevičiene Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos atsove.

Birutė Zokaitytė yra grafikė, kurios kūrybinė raiška pranoksta vienos srities ir vienos medijos ribas. Puikiai įvaldžiusi tradicines technikas ji neapsiriboja profesinės meistrystės demonstravimu, o visada siekia daugiau – keisti matymą, pasaulio suvokimą, pačią egzistencinę optiką. Menininkė imdamasi retų, Lietuvos (ir ne tik) mene mažai analizuotų temų. Tai žmogaus gyvūniška būtis ir gyvybės formų įvairovė, moters žvilgsnis ir skirtingų kartų tarpusavio ryšiai, žmogaus ir dangaus kūnai, specifinė mokslo ir sporto estetika.Neatsitiktinai Birutės Zokaitytės kūriniai tampa ikoniniais aktualių parodų atvaizdais: rėkiančios beždžionės piešinys („Nuoširdumas I“) kvietė į MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (2019, kuratorės dr. Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė), o kūrinių ciklas „Mėlynbarzdžio sindromas“ įvaizdino moters kūrybiškumui paspęstus kultūrinius spąstus. Menininkė ne tik atskleidžia mitologinių ir socialinių vaidmenų naštą, bet ir atlieka savotišką meno terapiją visam Lietuvos kultūros laukui, kur lyčių vaidmenys vis dar suvokiami kaip tramdomieji marškiniai.Zokaitytė kūrybą suvokia kaip gyvenimo tęsinį, o gyvenimą – asmeninį ir kasdienį – kaip meno šaltinį. Jos kūriniuose išryškėja šiuolaikiška matrilinijinės kultūros interpretacija: kūrybiniame procese ir kūriniuose dažnai brėžiama mamos-dukters linija, išryškinamas moteriško kūrybinio prado tęstinumas. Birutė taip pat rengia parodas ir jų atidarymo performansus su mama grafike Alfreda Gintaliene ir dukra dainininke Migle Vilčiauskaite (Migloko). Tai tarsi dabartinė Marijos Gimbutienės tyrimų, atvėrusių mums Senosios Europos kultūrų matrilinijinį paveldą, vizija. Galinga, rituališka ir vizualiai įtaigi.Zokaitytės darbai turi stiprų konceptualų ir vizualų gravitacijos lauką. Ir tai nenuostabu – menininkė yra geriausiai įvaldžiusi apskritimo formatą Lietuvos mene. Тik iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti paprasta užduotis. O iš tiesų sutalpinti pasakojimą į apskritimą – ir kas kartą vis kitoniškai, nesikartojant – gali tik labai talentinga menininkė. Visi žino Leonardo da Vinci „Vitruvijaus žmogų“. Dabar žinosime ir Birutės Zokaitytės „Mėlynbarzdžio sindromą“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Svetlana gyveno Mikolajeve. Užaugo rusakalbėje šeimoje, taip kalbėjo jos tėvai, taip kalba ir vyras bei vaikai. Puikiai visi kalba ir ukrainietiškai, dirba ta kalba, jokių problemų dėl to neuri. Per visą pokalbį, kai pasakojo savo istoriją, ji nei karto neištarė nei Rusijos ar rusų, nei Putino - sako JIS arba JIE. Tie, kurie atėmė gyvenimą.

Po sovietų okupacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bene visos tarpukariu veikusios religinės bendruomenės suskato atstatyti ne tik nugriautus ar išniekintus maldos namus, bet ir gaivinti religines praktikas, pamirštas tradicijas, užsiimti religiniu švietimu. Girdime krikščionių bažnyčių varpus, kviečiančius į pamaldas, kai kuriuose miestuose, kur išlikusios totorių mečetės, galime matyti vis daugiau susirenkančių musulmonų maldininkų. Turime išlikusių ir restaturuotų žydų maldos namų, tačiau į sinagogas melstis ateinančiųjų reta. Puikiai žinome šiurpią statistiką apie masines žydų žudynes Lietuvoje – netekome apie 80 procentų savo piliečių. Ar šiandienė tyla sinagogose yra Holokausto pasekmė? Įžvalgomis dalijasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.Ved. Jūratė Kuodytė

Jubiliejinį 80-tąjį kartą ENBO tinklalaidės Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis susėda aptarti ankstyvųjų sezono sensacijų bei įdomybių. Temos: Perdėtos reakcijos sezono pradžioje (0:00); Susirūpinimą kelianti Sabonio gynyba (12:00); Lėtas naujosios „Celtics” startas (22:05); Puikiai funkcionuojantys „Knicks” ir „Bulls” (30:28); Netikėtai nustebinę „Magic” ir įdomūs „Hornets” (35:35); Ar šių metų birža buvo stipriausia nuo 2003 m.? (46:12); Ar „Thunder” išvengs blogiausio rezultato? (50:22); Be JV spindintis Ja Morantas (59:39); Kodėl „Celtics” nebeegzistuoja Kinijoje? (1:05:22).

Interjero dizainerė Akiko Tutlys – jau 16 metų Lietuvoje gyvenanti ir puikiai lietuviškai kalbanti japonė. Dažnai mes vieni kitų nesuprantame dėl paklydimų vertime.Laidoje „Pasaulio puodai“ su Akiko kalbame apie japoniškus papročius, tradicijas ir gyvenimo būdą, kad geriau suprastume, kuo panašūs ir kuo skiriasi japonai ir lietuviai.Ved. Vytaras Radzevičius

Marijampolės apskrityje Šilavote ūkininkaujantis Povilas Žolynas žino, kad kiekvieni metai žemdirbiui – išbandymas. Jei ne sausros, tai liūtys pražudo dalį derliaus. Liepos pradžioje derlių jis gelbėja, ten kur galima tai padaryti, pumpuodamas vandenį į nuokalnę. ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų bendra organizacija COPA-COGECA apklausė 2500 ūkininkų iš keturių ES šalių: Italijos, Vengrijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Domėtasi, kokią įtaką ūkininkų veiklos nepamatuota kritika ir šmeižtas daro jų motyvacijai. Rezultatai nustebino: maždaug trečdalis apklausoje dalyvavusių Prancūzijos ir Vokietijos ūkininkų yra sutrikę ir net nusiteikę ateityje atsisakyti žemės ūkio verslo. Puikiai keramiko amatą įvaldęs Prienų rajone Skriaudžių kaime įsikūręs Artūras Matonis nesigali palikęs triukšmingą sostinę. Augina tris vaikus, daro tai kas miela ir nepeikia gyvenimo savoje šalyje. Ved. Nijolė Baronienė.

Nuo šiol nauji podcasto epizodai pasieks jus penktadieniais, o naujoji penktadienio laida su daugeliui pažįstamu treneriu Liutauru Kasparavičiumi! Puikiai ištreniruotas kūnas, nuolat besišypsantis veidas, draugiškas balso tembras, bet ar tikrai mes jį taip gerai pažįstame? Mums vis tik buvo labai smalsu sužinoti ne tik apie tai, kaip sportas atsirado jo gyvenime ir kokius išbandymus teko jam atlaikyti, kol ėmėsi treniruoti kitus, bet ir Liutauro vaikystę, paauglystę, pasirinkimus ir kitą gyvenimišką patirtį. Ir tikrai ne vieno jo atsakymo buvome nustebinti! Štai keletas temų, kurias aptarėme: 1) Apie gimtąjį miestą, pasirinktas studijas ir galiausiai - savanoriavimą kariuomenėje. 2) Kada ir kodėl Liutauras iškeitė Kauną į Vilnių. 3) Kaip ir kada sportas atsirado jo gyvenime? 4) Kokias sporto šakas yra pats išbandęs ir kokias didžiausias pamokas kiekviena jų išmokė. 5) Apie sunkų paauglystės laikotarpį. 6) Apie tai, kas yra laimė ir kas vis tik jį pykdo ar liūdina. 7) Dėmesys vs privatumas. 8) Kada ir kodėl Liutauras stipriai apmažino socialinių tinklų naudojimą. 9) Kas trenerio darbe yra lengviausia, o kas sunkiausia. 10) Kokias treniruotes mieliau renkasi vesti. 11) Kalbėjome apie savęs išbandymą įvairiose varžybose, išmoktas pamokas ir baigtą “karjerą”. 12) Apie tai, kiek darbo reikia įdėti, kad atrodytų taip kaip atrodo. 13) Ką Liutauras dabar veikia ir kur jį galima rasti kaip trenerį. 14) Bei apie meilę vaikams ir asmeninius ateities planus. Visa tai ir dar daug daugiau išgirsite šiame epizode. Na, o prieš tai dar norėčiau visiems priminti, jog BreakingFit - tai ne tik podcastas! Mūsų tinklalapyje rasite jau virš 30 mokslu grįstų straipsnių įvairiomis sporto, sveikatos temomis, o gruodžio 14 dieną visų patronų laukia BreakingFit seminaras “KAIP SPORTUOTI PROTINGAI”. Seminaras skirtas žmonėms, norintiems pakeisti savo gyvenimo būdą ir pradėti gyventi aktyviau. Jeigu kyla šie klausimai: Kaip ir nuo ko pradėti? Kokį sportą geriausia pasirinkti? Kokiu intensyvumu? O kaip visa tai turėtų kisti laikui bėgant? Kaip apskritai pasiekti to, kad sportas taptų gyvenimo būdu? Šis renginys skirtas būtent tau. Seminaro metu kiekvienas dalyvis ne tik įgaus neįkainojamų žinių, bet ir: turės galimybę įsivertinti savo dabartinių fizinių galimybių ribas; galės susidėlioti individualų savo kelio pradžios planą. Detalesnė informacija renginio aprašyme! Tiesa, tam, kad ne tik tų straipsnių sparčiau daugėtų ir podcastas toliau gyvuotų, bet ir daugėtų panašių renginių, atsirastų video - kviečiu tapti BreakingFit patronais. Jau dabar projektas reikalauja nemažai išlaidų, tad pirmas surinktas lėšas būtent ten ir panaudosime, tačiau tam, kad aprėptume kuo daugiau visus dominančių temų kuo įvairesniu formatu, turime ne tik skirti visą savo laiką, bet ir plėsti komandą. Na, o BreakingFit komanda sparčiai auga ir stiprėja: prie mūsų ne tik savanoriškai prisijungė mylima kineziterapeutė Santa Povilonyte, bet ir trečio kineziterapijos kurso studentė Vytautė Melkūnaitė! Šiuo metu kaip tik paleidome Vytautės, Santos ir dėstytojo, kineziterapeuto Tomo Juraičio bendrom pajėgom ruoštą stiprų straipsnį kineziterapijos teipavimo tema. Taigi, nuveiksime tikrai daugiau darbų visų labui, tad kviečiu užsukti į Patreon.com/breakingfit ir 1 puodelį kavos per mėnesį iškeisti į žinias visam gyvenimui. O diiidelis diiidelis AČIŪ jau skrieja mūsų pirmiesiems patronams: Loretai, Tomui, Astai, Julitai, Renatai ir Erikai. AČIŪ, kad mus palaikote, remiate mūsų darbus ir tikite mūsų idėjomis! Na, ir pagaliau kviečiu klausyti naujojo epizodo. Beja, BreakingFit podcastas pasiekiamas ir per Spotify, Apple Podcasts, Google Podcasts, Stitcher ir kitose pop programėlėse.

Puikiai mokyklą baigę Rugilė Bausytė ir Justinas Kiškis nepuolė iškart stoti į universitetą, o nutarė metus pakeliauti po pasaulį savanoriaujant, dirbant, įsiliejant į vietos bendruomenes. Taip jie ne tik siekė realiai, o ne per teoriją susipažinti su gyvenimu, bet ir parodyti, kad visi gali keliauti, reikia tik išdrįsti. Pradėję nuo Jungtinių Valstijų kelionę baigė Italijoje, parsivežė galybę įspūdžių ir istorijų, bet prarado beveik visas nuotraukas. Kas nutiko ir kokių dar nuotykių Rugilė ir Justinas, dabar King‘s College London universiteto studentai, patyrė, papasakojo laidoje ir savo portale kitaip.lt, o praktinius patarimus būsimiems keliautojams sudėjo į knygą. Vedėja: Inga Ramoškaitė.

Puikiai mokyklą baigę Rugilė Bausytė ir Justinas Kiškis nepuolė iškart stoti į universitetą, o nutarė metus pakeliauti po pasaulį savanoriaujant, dirbant, įsiliejant į vietos bendruomenes. Taip jie ne tik siekė realiai, o ne per teoriją susipažinti su gyvenimu, bet ir parodyti, kad visi gali keliauti, reikia tik išdrįsti. Pradėję nuo Jungtinių Valstijų kelionę baigė Italijoje, parsivežė galybę įspūdžių ir istorijų, bet prarado beveik visas nuotraukas. Kas nutiko ir kokių dar nuotykių Rugilė ir Justinas, dabar King‘s College London universiteto studentai, patyrė, papasakojo laidoje ir savo portale kitaip.lt, o praktinius patarimus būsimiems keliautojams sudėjo į knygą. Vedėja: Inga Ramoškaitė.

„Šiandienė Kinija vis dar yra apipinta daugybės įvairiausių mitų bei išankstinių nusistatymų, trukdančių mums tinkamai suprasti jau dabar supervalstybe vadinamos šalies ypatumus“, – sako šia šalimi besidomintis dr. Konstantinas Andrijauskas. Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.

„Šiandienė Kinija vis dar yra apipinta daugybės įvairiausių mitų bei išankstinių nusistatymų, trukdančių mums tinkamai suprasti jau dabar supervalstybe vadinamos šalies ypatumus“, – sako šia šalimi besidomintis dr. Konstantinas Andrijauskas. Pripažįstant istoriškai beprecedentę Kinijos įvairovę ir jos sudėtingumą šioje paskaitoje glaustai aptariami kai kurie Lietuvoje ir ne tik joje gajūs naratyvai, pradedant pačia Kinijos samprata ir baigiant jos vaidmeniu dabartiniame pasaulyje. Puikiai suvokiant, kad kai kurie daugiausia asmenine patirtimi bei paties atliktais tyrimais paremti vertinimai gali būti ginčytini, lektorius vis dėlto ryžtasi argumentuotai aptarti, kiek dabartinė Kinija yra komunistinė, kuo remiasi jos ekonominiai pajėgumai, ko jai dar trūksta iki supergalios statuso.

Nauja programos LRT KLASIKA laida „Istoriko teritorija. Homo cultus” yra skirta susitikimams ir pokalbiams su asmenybėmis, kurios rašo mokslines knygas arba romanus, piešia, kuria dainas, režisuoja spektaklius, stato filmus, rengia parodas ir tuo pat metu nestandartiškai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Pirmoji ciklo laida – apie kasdienybės sferą ir joje blausiai švytinčias daiktų istorijas. Puikiai integravęsi į mūsų gyvenimus daiktai dažniausiai tampa, tarytum, nepastebimi. Tad gebėjimas prakalbinti mus supantį daiktiškąjį pasaulį yra savotiškas menas, kurio subtilybių pastaruoju metu intensyviai mokosi įvairių mokslų atstovai. Šios pastangos XX ir XXI amžių sandūroje įgavo „grįžimo ties daiktais” judėjimo pavadinimą.Apie tai, kaip ugdyti jautrumą kasdienybės sferai ir joje nutinkantiems įstabiems dalykams, kokių įdomybių apie mūsų dabartį bei praeitį, gali papasakoti įvairūs daiktai, bus kalbamasi su menotyrininku ir eseistu Ernestu Parulskiu. Ernestas Parulskis yra vienas iš ką tik Nacionalinėje dailės galerijoje pasibaigusios, didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusios, parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018” kuratorių.

Nauja programos LRT KLASIKA laida „Istoriko teritorija. Homo cultus” yra skirta susitikimams ir pokalbiams su asmenybėmis, kurios rašo mokslines knygas arba romanus, piešia, kuria dainas, režisuoja spektaklius, stato filmus, rengia parodas ir tuo pat metu nestandartiškai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Pirmoji ciklo laida – apie kasdienybės sferą ir joje blausiai švytinčias daiktų istorijas. Puikiai integravęsi į mūsų gyvenimus daiktai dažniausiai tampa, tarytum, nepastebimi. Tad gebėjimas prakalbinti mus supantį daiktiškąjį pasaulį yra savotiškas menas, kurio subtilybių pastaruoju metu intensyviai mokosi įvairių mokslų atstovai. Šios pastangos XX ir XXI amžių sandūroje įgavo „grįžimo ties daiktais” judėjimo pavadinimą.Apie tai, kaip ugdyti jautrumą kasdienybės sferai ir joje nutinkantiems įstabiems dalykams, kokių įdomybių apie mūsų dabartį bei praeitį, gali papasakoti įvairūs daiktai, bus kalbamasi su menotyrininku ir eseistu Ernestu Parulskiu. Ernestas Parulskis yra vienas iš ką tik Nacionalinėje dailės galerijoje pasibaigusios, didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusios, parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018” kuratorių.

„Muzikinėje dėžutėje”– Kita Pelenės istorija.Ar žinojote, vaikai, jog pasaulyje yra daugiau negu 5 šimtai šios pasakos variantų?Populiariausios pasakininko Šarlio Pero, gyvenusio 17-ame amžiuje, užėmusio Liudviko 14-ojo ministro meno patarėjo vietą bei pasakininkų brolių Grimų. Tačiau šį kartą išgirsime dar vieną pasaką, kuri daugeliui bus negirdėta. Puikiai pažįstamų Džoakino Rosinio ir Sergejaus Prokofjevo muzikines pasakas apie Pelenę papildysime ir „Valsų Karaliumi“ tituluojamo Johano Štrauso kūriniu.

„Muzikinėje dėžutėje”– Kita Pelenės istorija.Ar žinojote, vaikai, jog pasaulyje yra daugiau negu 5 šimtai šios pasakos variantų?Populiariausios pasakininko Šarlio Pero, gyvenusio 17-ame amžiuje, užėmusio Liudviko 14-ojo ministro meno patarėjo vietą bei pasakininkų brolių Grimų. Tačiau šį kartą išgirsime dar vieną pasaką, kuri daugeliui bus negirdėta. Puikiai pažįstamų Džoakino Rosinio ir Sergejaus Prokofjevo muzikines pasakas apie Pelenę papildysime ir „Valsų Karaliumi“ tituluojamo Johano Štrauso kūriniu.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.

Puikiai atpažįstami ir galbūt primiršti poetų balsai.Sakoma, kad poeziją reikia skaityti pačiam, tačiau prasidedant „Poezijos pavasariui“ sulaužysim šią nuomonę ir klausysimės ir puikiai atpažįstamų, ir galbūt kiek primirštų mūsų poetų balsų. Laidoje skambės Kęstučio Navako, Daivos Čepauskaitės, Aido Marčėno, Sigito Parulskio ir kt. tekstai. Taip pat – šviesaus atminimo poetų Juditos Vaičiūnaitės, Janinos Degutytės, Nijolės Miliauskaitės, Sigito Gedos ir kt. eilėraščiai.