Podcasts about senjorai

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Ką rodo vietovardžių, kaip „Čiurlionkė“, „Justai“, „Pašilai“ vartojimas?Uteniškiai jau dešimtą kartą rinkosi į šventę „Laiveliu į vasarą“. Po jos keliamas klausimas, ar bus atgaivinta Jūros šventė Utenoje.Išleista buvusios Dainavos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės-Vandos prisiminimų knyga „Partizanė Vanda“.Kaip patraukliai jaunimui papasakoti Žemaitės istoriją?Teatrologė Daiva Šabasevičienė apžvelgia Reolando Kazlo režisuotą spektaklį „Senjorai“.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“.Kaip skatinti kūrybiškumą ir kultūros integraciją į švietimo sistemą? Pokalbis su edukatoriumi, rašytoju, švietimo ekspertu Gregu Klerkxu.Ved. Marius Eidukonis

Balandžio 8 d. minima tarptautinė romų diena. Kuo gyvena Lietuvos romų bendruomenė? Ar visuomenėje dar gajūs stereotipai apie romus? Pokalbis su Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kviku ir Baltijos regiono romių asociacijos vadove Vaiva Poškaite-Kovaliuk.Klimato kaitos rubrikoje apie jau 25-ąjį kartą rengiamą „Mamų mugę“ su šios mugės įkūrėja Jurga Barbora Jauniškienė.Lietuvos senjorai menkai socialiai aktyvūs – tik 1 iš 10 dalyvauja kokioje nors visuomeninėje veikloje. Tai – vienas žemiausių rodiklių visoje Europoje. Pavyzdžiui Danijoje socialiai aktyvūs yra net 65 proc. senjorų. Tokius duomenis atskleidė tarptautinis Europos senėjimo tyrimas.Apie tai pasakoja Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo koordinatorius Lietuvoje, Vilniaus universiteto prof. dr. Antanas Kairys.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į biblioteką galima ateiti ne tik knygų. Burbulų vamzdis, sensorinė lempa, LEGO rinkiniai, teleskopas ar klasikinė gitara - šiuos daiktus savo lankytojams siūlo Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka.Šių metų Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje „Globalių rizikų ataskaitoje“ jau antrus metus iš eilės, pirmoje vietoje tarp pagrindinių rizikų yra dezinformacija. Kaip stiprinti visuomenės atsparumą informacijai, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti bei pateikti klaidingas žinias?Vyresni žmonės vien dėl savo amžiaus patiria kliūčių naudodamiesi įvairiomis paslaugomis, ypač iššūkių kyla siekiant apsidrausti ar gauti kreditą. Gyventojams tinkamai nepaaiškinama, kodėl atsisakoma suteikti paslaugą ar prašoma papildomų duomenų, o tai ne tik pykdo vyresnius žmones, bet ir didina jų socialinę atskirtį. Tokias išvadas nurodė teisinę apžvalgą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Maironio lietuvių literatūros muziejus pristato naujovę – trijuose muziejaus padaliniuose pradėtos rengti patyriminės ekskursijos.Taip pat, „Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ką tik baigė susitikimą su Jungtinių Amerikos valstijų viceprezidentu J.D. Vencu.J.D. Vence'as sako, kad Rusijai nerodant noro siekti taikos, Ukrainoje gali būti dislokuoti amerikiečiai kariai. Gynybos sekretorius Pytas Hegsetas tokią galimybę iškart atmetė. Be to, jis pareiškė, kad Amerikos kariai Europoje amžinai nebusAptarsime kas derybose dėl taikos Ukrainoje galėtų atstovauti Europai.Lietuvos krepšinio federacija pradėjo tyrimą dėl moterų nacionalinės rinktinės trenerio Rimantas Grigo. Jį krepšininkės kaltina nederamu elgesiu.Senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose buvo kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Liepa Želnienė

Miunchene prasideda saugumo konferencija. Donaldas Trampas teigia, kad joje įvyks ir pirmieji tiesioginiai pokalbiai dėl karo pabaigos Ukrainoje.Raminti, ar bauginti? Su specialiste kalbėsime kaip gyventojus veikia nuolatiniai politikų perspėjimai ir kalbos apie artėjantį karą.Ukrainos prezidentas pareiškė, kad naktį Rusijos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į skydą, saugantį nuo radiacijos iš sprogusio Čornobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko. Pasak Ukrainos prezidento, gaisras užgesintas, radiacijos lygis nepadidėjo ir yra nuolat stebimas. Tarptautinė atominės energijos agentūra taip pat patvirtina, kad radiacijos lygis nepakilo. Pasak Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Sigito Šlepavičiaus, smūgis nepataikė arti kritinės infrastruktūros.Lietuvos moterų krepšinį krečia skandalas. Moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mesti kaltinimai priekabiavimu ir nederamu elgesiu su krepšininkėmis.Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja. Moteris tikina, kad statybų keliama vibracija gadina muziejaus pastatą ir eksponatus, bet užsakovas su ja esą nesikalba ir apie būsimus darbus neinformavo.Šiandien senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalga.Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje? To komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Savaitgalį Paryžiuje įvyko Juozo Statkevičiaus mados šou – bene vienintelis mados renginys Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje.„Dažnai vaikai šiais laikais neturi svajonių. Jie nežino, kas tai yra“, – sako socialinė pedagogė Irma Zastartienė. Ji su teatro mokytoja Jolita Seniūnaite veda emocinio ugdymo pamokas, kurių turi ne visos mokyklos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Su kuo skaitmeninėje erdvėje susiduria senjorai?„L. Bareiša geba parašyti epizodus, užčiuopiančius žmonėse kažką esminio. Sykiu gilaus bei seklaus, rodančio žmogaus paslaptį pačiam sau. Aiškumas neateina, ateina nebent laikas žengti tolyn nepaisant neaiškumo“, – Lauryno Bareišos filmą „Sesės“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Valdovų rūmuose spalio 1 d. vyks Didžioji muzikų šventė, kurios metu bus apdovanoti 2024 m. „Auksinio disko“ laureatai. Renginio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti žymių šalies atlikėjų, bet ir paminėti Pasaulinę muzikos dieną.Poetas, eseistas, fotografas ir gamtininkas Alis Balbierius šiandien švenčia savo 70 metų jubiliejų.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Lietuva džiaugiasi disko metiko Mykolo Aleknos iškovotu sidabro medaliu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Kokios Mykolo perspektyvos ir apskritai – kaip keičiasi disko metimo rungtis?LRT tyrimas rodo, kad valstybės institucijos toliau perka prekes ir paslaugas iš verslo, nenutraukusio ryšių su Rusija. Tai, pavyzdžiui, daro Lietuvos policija.Aktualus klausimas. Darbo inspekcija nustatė keletą atvejų, kai nepilnamečiai dirba nelegaliai. Ką jūs siūlytumėte daryti, kad nepilnamečiai nebūtų išnaudojami ir kad jie dirbtų taip, kaip numato teisės aktai?Senjorai skundžiasi, kad jiems sudėtinga apsidrausti – draudimo kompanijos vengia juos apdrausti dėl garbaus amžiaus.Dar prieš olimpines žaidynes Prancūzijos valdžia pažadėjo, kad šios žaidynės gyventojams paliks teigiamą palikimą. Tačiau nevyriausybinės organizacijos kritikuoja valdžią dėl esą neištesėtų pažadų, neigiamų pasekmių pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, klimatui.Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos klausimais Agne Buraityte apie lyčių stereotipus ir klimato kaitą – kaip tai susiję?Pokalbis apie pirmąjį lietuvių ir anglų kalbomis parengtą albumą, nuosekliai pasakojantį tremtinių ir Gulago lageriuose kalintų politinių kalinių istorijas. Leidinyje „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ apie 800 nuotraukų iš Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Centrinėje Azijoje. Apie jį pasakoja vieni iš leidinio sudarytojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas ir Violeta Jasinskienė.Senjorai ir karo nerimas - kaip padėti su tuo dorotis? Pokalbyje dalyvauja „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė ir senjorė Laima KatinienėA.A. Navalno mirtis ir jos pasekmės. Apie tai pokalbis su buvusiu A. Navalno štabo koordinatorius Irkutske Sergey Bespalov.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Skaidrinam“ akcija pasiekė Seimą ir jau kelia aistras. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad parlamentinei veiklai skiriamos lėšos turėtų tapti atlyginimo dalimi, o konservatorius Gabrielius Landsbergis vėl siūlo Seimui atsistatydinti.NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Donaldo Trumpo pareiškimai silpnina Aljansą.Panaikinta Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinė neliečiamybė, tad teisėsauga už antisemitinius pareiškimus parlamentarą galės patraukti atsakomybėnTradiciškai prieš Vasario 16-ąją Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premija.Daugiau nei pusė negalią turinčių žmonių nežinotų ką daryti įvykus ekstremaliai situacijai, o neįgalios moterys neturi pagalbos priemonių nukentėjus nuo smurto. Tokia ataskaitą Seimui pateikė Lietuvos negalios organizacijų forumas.Keturiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje – švenčiant Valentino dieną, senjorai pakviesti dalyvauti pasimatymų popietėse. Anot organizatorių, akcija „Senjorai eina į pasimatymą“ – tai kvietimas senjorams susipažinti, atrasti naujų draugų bei užmegzti naujas pažintis.Ved. Liepa Želnienė

Mokslo rubrikoje kalbėsime su Vilniaus universiteto mokslininkėmis, apdovanotomis mokslo premija už tyrimus sveikatos mokslų ir medicinos srityje. Pokalbis apie alergijas.Kodėl Lietuvoje daugėja padirbtų pinigų ir kaip juos atpažinti?Su knygos apie autistiškus žmones autorėmis aptarsime, koks tokių žmonių gyvenimas Lietuvoje?Pakviesime į Širvintų rajoną. Ten 86-erių sulaukęs linų augintojas ir populiarintojas Liubomiras Vošteris su žmona Janina puoselėja savo ūkį ir primena, jog linai nuo seno vertinami dėl daugybės savybių.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijoje jau 34 kartą vyks seniausias Lietuvoje fantastinių idėjų ir kūrybos festivalis, kasmet suburiantis fantastikos mylėtojus iš visos šalies – „Lituanicon“. Šiemet organizatoriai renginį nusprendė paskirti šiurpui.Kolega Marius Eidukonis ir toliau keliauja po Ukrainą, domisi šalies kultūra. Vakar pabuvojęs Kyjive, šiandien lankosi Lvive, kuriame prasidėjo Lvivo knygų forumas.Jurbarko krašto muziejuje prasideda Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Senjorai ir jaunystė“, skirtas kraštiečio kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus metams.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Gramophone“ apdovanojimų laureatai, smuikininko Gidono Kremerio gautas apdovanojimas už veiklą žmogaus teisių srityje, naujas Berlyno valstybinės operos teatro muzikos vadovas ir Marijos Callas šimtmečiui skirtas naujas filmas.Rubrikoje „Be kaukių“ viešės visuomenininkė, įvairių socialinių bei labdaros projektų sumanytoja ir organizatorė, Lietuvos istorinės atminties puoselėtoja, dokumentinių filmų režisierė Agnė Zalanskaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Brezentiniame angare, Varėnos rajone, Kabelių užkardoje gyvenę migrantai pirmadienį perkelti į Pabradę. Tai žadėta padaryti spalio 1-ąją. LRT radiją pasiekė liudijimas, kad perkėlimo laukę migrantai grasino bado streiku. Migrantai perkeliami ir iš angaro Druskininkų užkardoje.Astos Martišiūtės reportažas.Daugelyje Europos valstybių pradėjus skiepijimą trečiąja, sustiprinančiąja, vakcinos doze, šalys ieško būdų, kaip paskatinti gyventojus pasinaudoti šia galimybe. Lietuvoje siūloma vyresnius gyventojus skatinti piniginėmis išmokomis, tuo metu Prancūzijoje nepasiskiepijusiems bus apmokestinami testai, o Izraelyje trečios vakcinos negavę gyventojai neteks žaliojo paso. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Kaip vyksta skiepijimas trečia vakcina ir kas turi pirmenybę trečiam skiepui? Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Seime ketinama teikti du labai panašius projektus, kuriais siekiama mokėti 100 eurų vienkartines išmokas senjorams, pasiskiepijusiems vakcina nuo COVID-19. Seimo frakcijų vadovų, atstovų nuomonės.Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė,Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seime seniūnas Algirdas Sysas.Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos seime narė Edita Rudelienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seime seniūno pavaduotojas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas KivitaŠiandien bus pasirašytas memorandumas dėl 5G ryšio diegimo Lietuvoje.Memorandumo tikslas – užtikrinti efektyvią ir koordinuotą 5G ryšio plėtrą, įskaitant nepertraukiamą 5G ryšį tarptautiniuose transporto koridoriuose „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ bei elektroninių ryšių tinklų, galinčių užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mbps ryšio spartą, prieinamumą bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių. Spalio 12 d. memorandumą pasirašys susisiekimo ministras Marius Skuodis, Ryšių reguliavimo tarnybos, VšĮ „Plačiajuostis internetas“, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, AB „LTG Infra“, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir telekomunikacijų bendrovių „Telia“, „Bitė“, „Tele2“ vadovai.Išsamiau – Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.Energetikos aktualijos. Studijoje energetikos ministras Dainius Kreivys.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Studijoje žurnalistai Ieva Balsiūnaitė ir Benas Gerdžiūnas.LRT pristato žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno darbą – multimedijos pasakojimą „Relokantai: išgyventi Minską“. Istorijos centre – baltarusiai Vilniuje, turėję pasitraukti dėl neteisėto Lukašenkos režimo represijų.Skaitytojai jau gali rasti pirmąją istorijos dalį, kurią per ateinančias porą savaičių papildys dar dvi „Relokantai: išgyventi Minską“ dalysSavaitės komentaras. Autorė– apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Vyriausybei paskelbus apie ribojimus neturintiesiems Galimybių paso, daugiausia neaiškumų kyla senjorams. Ką reikia žinoti?Siekiant išsiaiškinti tikrąjį smurto mastą Lietuvoje, vykdomas Gyventojų saugumo statistinis tyrImas.„Verslo laike“ – apie baldų pramonę, kuriai pandemija pasitarnavo.Pastarosiomis dienomis į Lietuvą iš Baltarusijos patenka gerokai mažiau migrantų nei anksčiau, Vyriausybė brėžia aiškią liniją – nepasiskiepijusieji susidurs su gerokai daugiau ribojimų nei tie, kurie yra pasiskiepiję.Facebookas pareiškė buriantis specialistų komandą, kuriems bus patikėta sukurti įtraukų skaitmeninį pasaulį - vadinamąją meta-visatą. Tai virtuali erdvė, kurioje vartotojai galės bendrauti, pramogauti ir net dirbti pasitelkdami virtualios realybės prietaisus.Dalis verslo premijomis skatina žmones skiepytis. Kaip tai sekasi daryti?Ved. Edvardas Kubilius

Vyriausybė sako, kad net ir pradėjus masinę vakcinaciją, svarbu ir toliau siekti, jog 65-erių metų ir vyresni žmonės ateitų skiepytis. Ką daryti, kad senjorai skiepytųsi?Prasidėjus vasarai, dalis žmonių jau maudosi arba maudysis artimiausiu metu. Kokia vandens kokybė Baltijos jūroje ir kituose vandens telkiniuose?„Verslo laike“ – stringant ir brangstant medžiagoms, ima stoti pastatų renovacija.Vakarų reakcija į padėtį Baltarusijoje, valdančiųjų siekis švelninti kai kurias alkoholio kontrolės priemones, paminklas rašytojui Petrui Cvirkai - pokalbis su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.Tauragėje su savo draugu gyvenantis 22-ejų žmogaus teisių aktyvistas Jonas Valaitis sako esantis nusivylęs, kad Seimui praėjusią savaitę nepavyko pritarti Partnerystės įstatymui.Medikams nerimą kelia koronavirusu persirgę vaikai, kurie vis dažniau suserga diabetu.Ved. Edvardas Kubilius

Balandžio pabaigoje Lietuvoje ir pasaulyje minima imunizacijos savaitė. Specialistai perspėja: po anksčiau pasiektų puikių rezultatų, gresia žingsnis atgal.Kaip apie skiepus su senjorais, kalba senjorai? Patirtimi pasidalins Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė.Taip pat apie Statybininko kortelę. Prezidentui, premjerui ir patiems statybininkams sutariant, kad būtina mažinti šešėlį, pačios priemonės įgyvendinimas stringa.Šiąnakt bus išdalinti prestižiniais pasaulyje laikomi „Oskarai“. Geriausių aktorių, režisierių ir kitų kino bendruomenės kūrėjų pagerbimas šiemet vyks porą mėnesių vėliau nei įprastai. Dėl Covid-19 pandemijos, bus ir daugiau pokyčių.Ved. Darius Matas

Iš atliekų gaminamos dekoracijos ar antram gyvenimui prikeliami virtuvės rakandai. Kad galima gyventi tausojant aplinką demonstruoja projekto „Senjorai nešvaisto“ dalyviai. Patirtimi dalinasi projekto „60+“ vadovė Vaiva Sadauskė, Karolina Uldinskaitė iš Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ bei Panevėžio TAU atstovė Renata Jankevičienė.Dar viena tema - apie lėčiau gyventojus skiepijančią Rytų Lietuvą. Dalis ekspertų sako, kad pandemija tik dar kartą paryškino politikų dėmesio stoką šiam regionui.Taip pat laidoje „10-12“ pokalbis su menininku, dizaineriu Eriku Mališausku, kuris sukūrė kūrinį iš neapykantos komentarų internete. Darbas vadinasi „Neapykantos Debesis“, mat jame - realūs socialiniame tinkle publikuoti homofobiški, neapykantos komentarai.Ved. Darius Matas

Daugelis žmonių norėtų užsidirbti, tačiau nedrįsta arba nežino, kaip tai padaryti. Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“Finansų instituto vadovė pataria savo gebėjimus, talentus „įdarbinti“ internete. Linas Marcišauskas ne tik išbando įvairiausius darbus, bet viską filmuoja ir rodo socialiniuose tinkluose, o gidė Italijoje Aida Skorupskaitė FB subūrė Italijos mylėtojų klubą, ten pasakoja įvairias istorijas.Vilniuje įsibėgėja senjorų skiepijimas. Senjorai, kurie nesulaukė skambučio iš savo poliklinikos ar nėra registruoti sostinėje, nuo pirmadienio, vasario 22 d. galės pasiskambinti nemokama linija 19002 ir užsiregistruoti, sako Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.Tuo tarpu, žmonių su negalia atstovai nepatenkinti skiepijimo prioritetų sudarymo tvarka - pasigendama daugelio didelėje rizikoje esančių žmonių su negalia grupių, tarp jų ir sutrikusio intelekto asmenims.Pirmadienį Vilniuje mokiniams duris atvers pirmoji mokykla Lietuvoje, kurioje pamokos vyks kontaktiniu būdu. Pilotiniam projektui pasirinkta Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija.Mažėja norinčių ūkininkauti jaunų žmonių, tad, atsižvelgdama į kartų kaitos problemą kaime, Žemės ūkio ministerija parengė ir pristato naują skatinimo priemonę – jaunųjų ūkininkų inkubatorius.Šiandien - tarptautinė gimtosios kalbos diena. Etnologo Liberto Klimkos pastabos - apie kalbos istoriją.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Kokią įtaką mokykloje patirtos patyčios daro tolesniam jauno žmogaus gyvenimui? Laidoje – trys neseniai mokyklą baigusių jaunuolių istorijos. Kaip, artėjant didžiosioms metų šventėms, jaučiasi mūsų senjorai? Pokalbiai su senjorais bei jais besirūpinančiais savanoriais.Ved. Edvardas Kubilius.

Klaipėdos ligoninės vadovas sako kad šeštadienį prie darželio rastas naujagimis sveiksta. Medikams kelia nerimą visuomenėje plintantys mitai apie skiepus. Senjorai pakviesti atnaujinti savo saugaus eismo žinias ir vairavimo įgūdžius. Ispanijos valdančioji Socialistų partija laimėjo parlamento rinkimus. LRT tęsia projektą „Keturi milijonai”, skirtą Pasaulio lietuvių metams.

Tomas Balčius - Sanatos klinikų, vaikų ligoninės, kineziterapeutas pasakoja apie šiuolaikinio jaunimo bėdas ir laikysenos problemas su kuriomis anksčiau susidurdavo tik senjorai.

Vienišiausi ne tie, kurie neturi artimųjų. Tai suprato bendro gyvenimo namus senjorams sukūrusi Marija Bunkaitė. Juose jau apsigyvenusios moterys jaučiasi kaip sanatorijoje ir sako - pagaliau gali gyventi sau.

Vilniaus ir Kauno medikai praėjusią naktį atliko 5-ias organų transplantacijas.Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ragina mokytojus neužduoti vaikams namų darbų.Turizmas Lietuvoje. Premjeras S. Skvernelis išvyksta į Vengriją.Senjorai vėl kviečiami pasigardžiuoti kava, kuria vaišina tam tikros Vilniaus kavinės. Pirmą kartą išleistas dzūkų kalendorius.Sporto naujienos.

Vakar baigėsi LRT Televizijos projekto „Dainuoju Lietuvą“ pirmasis etapas.Lietuvoje atsiranda vis daugiau perspektyvų robotikai plėtoti.Renginių anonsas.Senjorai vėl kviečiami pasigardžiuoti kava, kuria vaišina tam tikros Vilniaus kavinės. Į Vilnių trumpam atskrido balerina Eglė Špokaitė. Iš „Amerikos balso“ archyvų: pokalbis su prezidento Kazio Griniaus žmona Kristina Griniene.

Senėjimas vadinamas vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Todėl neišvengiamai tenka pergalvoti, kaip tokioje visuomenėje turėtų veikti švietimo sistema, darbo rinka ir sveikatos apsauga? Lietuvos visuomenė šiuo metu yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senėjimo pagreitis yra didesnis nei kitur, iš dalies ir dėl emigracijos. Taigi, ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? Tuo domisi LRT radijo žurnalistai, rengiantys dokumentikos ciklo „65+“ pasakojimus. ŽuŽivilė Kropaitė pasakoja apie iššūkius, su kuriais ieškodami darbo susiduria vyresni žmonės ir apie skirtingas darbo sampratas senstant. Senjorai ir kai kurie specialistai pastebi, kad vis dėlto jaunystės kultas Lietuvoje vis dar yra labai išplitęs. Aptarnavimo srityje norėję įsidarbinti žmonės pasakoja dažnai susidūrę su diskriminacija, nes kai kurie darbdaviai tiesiai pasakydavo, kad ieškomas žmogaus iki 30–35 metų amžiaus, o vyresni žmonės nepriimami dėl išvaizdos.

Senėjimas vadinamas vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Po dešimtmečio kas penktas europietis bus vyresnis nei 65-erių, o šimtmečio viduryje pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunų. Todėl neišvengiamai tenka pergalvoti, kaip tokioje visuomenėje turėtų veikti švietimo sistema, darbo rinka ir sveikatos apsauga? Lietuvos visuomenė šiuo metu yra kiek jaunesnė už Europos Sąjungos senbuves. Tačiau senėjimo pagreitis yra didesnis nei kitur, iš dalies ir dėl emigracijos. Taigi, ką mums reiškia senatvė? Kaip jaučiamės, ką veikiame, kaip į mus žvelgia kiti? Tuo domisi LRT radijo žurnalistai, rengiantys dokumentikos ciklo „65+“ pasakojimus. ŽuŽivilė Kropaitė pasakoja apie iššūkius, su kuriais ieškodami darbo susiduria vyresni žmonės ir apie skirtingas darbo sampratas senstant. Senjorai ir kai kurie specialistai pastebi, kad vis dėlto jaunystės kultas Lietuvoje vis dar yra labai išplitęs. Aptarnavimo srityje norėję įsidarbinti žmonės pasakoja dažnai susidūrę su diskriminacija, nes kai kurie darbdaviai tiesiai pasakydavo, kad ieškomas žmogaus iki 30–35 metų amžiaus, o vyresni žmonės nepriimami dėl išvaizdos.