Podcasts about daugelis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip pasaulį per kalbas pažįsta belgas profesorius Akselis Holvutas?„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.Kauno Santakos parke keturi menininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos kuria– žemės meno objektus.Viešojoje erdvėje daug susidomėjimo sukėlė LRT.lt straipsnis apie tai, kad nuo 2008 metų Ašmenos gatvėje veikiantis OKT turės patalpas palikti. Kokių sprendimų ieškoma?Kauno rajono muziejuje eksponuojamos dvi parodos: „Nuogo kūno vaizdavimas Benedikto Henriko Tiškevičiaus XIX a. pab. nuotraukose“ ir „Kauno rajonas senuosiuose vaizduose“.„Poezijos pavasario“ premija už pirmąją poezijos knyga bus apdovanota poetė Rūta Vyžintaitė.Atlikėja Liucė su klausytojais dalinasi debiutiniu albumu „Šviesi naktis“.Ved. Marius Eidukonis

„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko sūnus šią savaitę viešėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, kur kalbėjo apie jaunojo pasipriešinimo galią sovietinėje Lietuvoje.2024-ųjų „Metų knygos rinkimų“ laureatė knygų paaugliams kategorijoje Aušrinė Tilindė kasdien yra teisininkė. Ji pirmąją knygą parašė dar antroje klasėje, tačiau pasirinkusi teisininkės kelią pajuto, kad jos kalba labai skurdėja, tad gelbėdamasi ėmėsi rašyti prozą.Pasaulio kultūros apžvalgoje: įspūdžiai iš Venecijos architektūros bienalės, netikėtai mirusi kitų metų Venecijos meno bienalės kuratorė, turėjusi tapti pirmąja tokio renginio kuratore afrikiete, ir politikos besišalinantis, bet neišvengiantis Kanų kino festivalis.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Kokia yra teatro vieta šiandieniniame pasaulyje? Apie tai padiskutuoti pakvietė devintasis festivalis „TheATRIUM“.„Jeigu nori sukurti kažką įdomaus, autentiško ir būti įdomus mados pasaulyje, turi atsigręžti į save, į tai, kas tau įdomu, į savo šaknis ir čia, tikėtina, rasi kažką naujo“, – apie savo braižo paieškas mados pasaulyje sako mados menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydienė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėVytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas.Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

Pokalbis su Skeptikų draugijos pirmininku Algimantu Kveciu apie tai kiek ir kam šiandienos visuomenėje reikalingas skepticizmas.„Daugelis mūsų iki šiol nieko nesame girdėję apie mokykliniuose vadovėliuose vertą paminėti Jadvygos Bieliauskienės ranka 1985 m. rašytą Mordovijos moterų lagerių kalinių pasiųstą sveikinimą JAV prezidentui Ronaldui Reaganui ir apie metus trukusius tylos įžadus“, savo knygoje apie disidentę Jadvygą Bieliauskienę rašo Ramunė Sakalauskaitė. Ko dar nežinome, o turėtume žinoti apie Jadvygą Bieliauskienę?Kas yra geras masažas? Pokalbis su nacionaliniame masažuotojų profesinio meistriškumo konkurse „Masažuotojas 2025“ I vietą laimėjusia Martyna Revuckaite.Lazdijų rajone ūkininkaujančią Vaidą Tulabaitę daugelis geriau atpažįsta kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėją. Moters gyvenimo paieškų kelionė labai įdomi – nuo gyvenimo mieste, karjeros siekimo iki didžiausio troškimo išsipildymo – gyvenimo kaime auginant sveiką maistą. Gamtiniame ūkyje užaugintas maistas ir sudaryti krepšeliai keliauja į didžiuosius miestus.Ūkininkė Vaida Tulabaitė akcentuoja, kad svarbu mokytis užsiauginti savo maistą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar turite išvykimo krepšį? Tai klausimas, kurį karts nuo karto tenka išgirsti jau beveik trejus metus tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Kol vieni tokį krepšį yra susikrovę patys, kiti ieško jų jau sukomplektuotų internetinėse parduotvuėse. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Gabrielius Klimenka nusprendė ištirti, ar Lietuvos parduodamu krepšių turinys atitinka oficialas rekomendacijas pareikimas puslapyje LT72.Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta daugiau nei 100 lietuvių bažnyčių, daugiau nei 50 lietuvių kapinių, pastatyta per 150 paminklų Lietuvai ir lietuviams. Jungtinėse Valstijose veikia didžiuliai lietuvių muziejai, lietuvių vienuolynai, lietuvių klubų rūmai, ten palaidoti vieni žymiausių lietuvių, jų garbei pavadintos gatvės ir aikštės. Visa tai sugulė į Augustino ir Aistės Žemaičių knygą „Gabalėliai Lietuvos”. Šią knygą sudėlioti iš gabalėlių užtruko septynerius metus.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius. Mieli klausytojai, ar jūs savo aplinkoje pastebite nenaudojamus automobilius, ar pranešate apie juos?Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, duris atvėrė paroda apie Lietuvos mados istoriją, dabartį bei ateitį. Ekspozicijos rengėjai kviečia: „Pasikalbėkime" apie madą ir ne tik“. Kolegos Andrius Baranovo pasakojimas.

„1827 m. birželio 11 d. Katalikų Bažnyčia įtraukė garsiausią vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“ į draudžiamų knygų indeksą. Popiežiui pateiktame Indekso kongregacijos pranešime paprasčiausiai teigiama: „Kanto tamsi, sofistinė ir nesuprantama filosofija jau gerai žinoma, kaip ir jo nereligingumas. Būtų per daug nuobodu čia net trumpai pristatyti šį veikalą, kuris iš tikrųjų tinka ne kam kitam, o tik sėti abejones ir sumaištį bet kokios tiesos atžvilgiu. „Tuo metu, kai „Grynojo proto kritika“ buvo uždrausta, jos autorius jau seniai buvo miręs, be to, jis net nebuvo katalikas. Tačiau Kanto veikalas buvo laikomas tokia grėsme Bažnyčios mokymui, kad net mokslininkams reikėjo specialaus vyskupo ar vienuolyno vyresniojo leidimo, kad galėtų su juo susipažinti. Daugelis dvasininkų nė nematė poreikio skaityti Kantą, kad galėtų jį užsipulti. Sakoma, kad jėzuitas Guido Mattiussi, žymus neotomistų judėjimo veikėjas, dalyvavęs ir ginčuose dėl modernizmo, gyrėsi parašęs knygą „Kanto nuodai“, nors nebuvo perskaitęs nė vienos Kanto eilutės." Plačiau - vedamojo skiltyje.„Magnificat“ maldyno 2025 m. sausio mėnesio numerį pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o skaitytojo žodį taria laidos svečias, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.Kunigas ir teologas Tomašas Halikas apie Sinodo pamokas (vokiečių katalikišką žiniasklaidą apžvelgia Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Julie Hanlon Rubio „Jėzus ir šeimos vertybės“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulis SJ apie tai, kodėl blogis tęsiasi.Poeto Antano Šimkaus esė „Sniegas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Istorinis lūžis Sirijoje - sukilėliai perėmė sostinės Damasko kontrolę ir skelbia nuvertę Bašaro Asado valdžią.Jasinskio gatvėje Vilniuje, pradėjus statyti naują biurų pastatą, šalia esančio daugiabučio gyventojai išsigando dėl savo namų. Jų teigimu, senas pastatas pradėjo byrėti tiesiog akyse. Namo gyventojai į įvairias institucijas kreipėsi jau prieš metus, tačiau sako pagalbos nesulaukiantys - daugiau nei 100 metų pastato esą niekas negelbėja.Rumunijoje, atšaukus šiandien turėjusius vykti prezidento rinkimus, pareigūnai tiria su Rusiją siejamą įtakos tinklą.Prieš penkerius metus COVID-19 pandemija jau buvo įsibėgėjusi – bet mes to dar nežinojome. Taigi, kas tiksliai nutiko? Daugelis mokslininkų įsitikinę, kad ji prasidėjo nuo užsikrėtusių gyvūnų Uhano turguje Kinijoje 2019 m. pabaigoje – tačiau vis dar kyla diskusijų.Nors ir nedažnai, bet pasitaiko atvejų, kai dirbtinio intelekto pokalbių robotai su vartotojais bendrauja nederamai. Apie tai dirbtinio intelekto rubrikoje.Naktinius prabudimus gali lemti ne tik aplinkos trikdžiai, bet ir sveikatos sutrikimai bei konkrečių vitaminų trūkumas. Kaip dažnai prabusti naktį yra normalu ir kada svarbu ieškoti priežasčių, „Miego DNR“ pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Darius Matas

Šių dienų karys – tai profesionalas, kuris ne tik išmano savo veiklą ir yra fiziškai pasirengęs veikti sunkiomis sąlygomis. Daugelis tyrimų atskleidžia, kad kario pasirengimo šerdis yra jo psichologinės stiprybės. Karių psichologinį atsparumą ir nuo ko jis priklauso savo disertacijoje tyrė Rosita Kanapeckaitė.Rugsėjo 29 -ąją – spalio 4- ą dienomsi Palangoje vyks Senjorų savaitė, iš ten transliuos ir LRT radijas. LRT šį mėnesį taip pat girdite daugiau temų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Šį kartą apie vyresnių žmonių laisvalaikį, kai judėti, išeiti iš namų jau per sunku.Artėjant Seimo rinkimams nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ kviečia kartu iš arčiau susipažinti su kandidatais debatuose bei internetinėje platformoje. Nors apie jaučiamą rinkiminį nuovargį šneka visi, tačiau Seimo rinkimų metu visų keliai vis tiek susitiks prie balsadėžių. Kad pasirinkimas būtų lengvas ir prabalsavus sąžinė liktų rami, organizatoriai kviečia net į 70 debatų.Justina ir Linas Indriliūnai šiuo laiku šeimininkauja sodyboje Širvintų rajone ir puoselėja veiklą „Laimė dabar ūkis“. Šeima lygina, kad ankstesnis jų gyvenimas mieste ir dabartinis kaime skiriasi kaip diena ir naktis. Dabar Justina ir Linas daugiau dėmesio skiria laikui gamtoje, o štai mieste daug laiko tekdavo eikvoti spūstyse.

Šilauogių augintojų šalyje daugėja, tačiau nemaža dalis jų susiduria su realizacijos sunkumais. Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas sako, kad sezoną augintojams apsunkino ir tai, kad užderėjusios uogos šiemet mažesnės, todėl skynėjų surasti vis sunkiau. Širvintų rajone ūkį „Po uoga“ puoselėjantis Augustinas Pocevičius tikina, kad geriausia realizacija – galimybė pirkėjams skintis uogas patiems.Daugelis vyresnio amžiaus žmonių svajoja apie ramią, jaukią ir laimingą senatvę. Ne visi turi galimybę taip jaustis savo namuose artimųjų apsupti. Todėl ilgėja eilės laukiančiųjų patekti į globos ar senelių namus. Nemažai norinčiųjų apsigyventi Zarasų rajono Salako socialinės globos namuose, kuriuose šiuo metu 30 gyventojų. Pasak šių globos namų direktorės Vilmos Zarakauskienės, tai yra globos namai, kuriuose gyvena viena didelė šeima.Ant Nemuno kranto Alytaus rajone, Nemunaičio miestelyje, įsikūrusi „Nemuno kranto užeiga“. Čia, be maitinimo paslaugų, galima užsisakyti pirtį ir baidares pasiplaukioti Nemunu. Šeimos netradicinė virtuvė siūlo uzbekiškame kazane pagamintą šventinį plovą net iki 500 porcijų, o jo gamyba trunka iki 8 valandų. Anot šefo Dariaus Glušausko, ateityje, taikydamiesi prie valgytojų skonio, ruoš ir daugiau patiekalų, dažniau vyks į jų darbo ar švenčių vietas.Ved. Regina Montvilienė

Daugelis iš mūsų jaučia nenumaldomą norą visur suspėti, siekį nuveikti visus mums tekusius darbus, o taip pat – poreikį save realizuoti ir išreikšti.Su darbų gausa ir juos lydinčia įtampa susijęs emocinis perdegimas lyg šešėlis visada šalia, bet mus (kaip taisyklė) palaiko viltis, kad užteks jėgų nuo šio pavojaus pabėgti, jeigu tik dar truputį paefektyvinsime darbo ritmą, nes gyvenimas, rodos, talpus iki begalybės.Šią egzistencinių spąstų situaciją aptaria Pietų Korėjoje gimusio filosofo Byung-Chul Hano knyga „Nuovargio visuomenė“.Kas yra hiperdėmesys ir kokią žalą jis mums daro? Kodėl, iš kur, kaip kyla nervingas skubotumas, užpildęs visą mūsų gyvenimą? Kodėl pasiekimų visuomenė tapo nuovargio įkaite?Kokią išeitį mums siūlo filosofas Byung-Chul Hanas?Pokalbis su leidyklos „Kitos knygos“ leidybinių projektų vadove ir redaktore Aira Niauronyte bei filosofu, vertėju, profesoriumi Tomu Sodeika.Ved. Aurimas Švedas

Leidykla LAPAS pirmoji skelbia viešą veiklos ir finansinę ataskaitą. Įspūdžiai iš Kyjivo knygų mugės. Apie tai plačiau - leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.Šiandien Vilniuje, Saulės kapinėse, sarkogafo formos kenotafu įamžinta pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta. Plačiau pasakoja paminklo pristatymo renginyje apsilankiusi kolegė Alma Valantinienė.„Muzikos galima mokytis, arba muzika galima gyventi“, - sako Barselonoje gyvenanti ir kurianti vokalistė iš Lietuvos Ugnė Danielė Reikalaitė„Jos“ ir „trans“ muzikoje: moterų ir „queer“ atstovų-elektroninės muzikos kūrėjų veidai XX amžiuje ir jų darbai pripažinti tik XXI-ajame. Apie moterų ir translyčių asmenų eksperimentus ir bandymus surasti vietą tuo metu naujausiose meno ir medijų praktikose bei muzikos istorijoje - Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Daugelis užduočių šiandieninėje mokykloje tikrina ne kompetencijas, o iškalimą“,- sako istorijos mokytojas, socialinių mokslų daktaras Algis Bitautas, rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Nauji projektai su dailininkais iš užsienio, kūrinių eksponavimas vidaus ir lauko erdvėse bei visiška ramybė gamtos apsuptyje. Tokiomis ambicijomis dalijasi Giedra Purlytė ir Saulius Žvirblis – Molėtų rajono Svobiškėlio kaime įkūrę „Giedros galeriją“.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Vroclavo universitete daugiau nei dvidešimt metų lenkams studentams įdomi Lietuva: yra net medaus mėnesį iškeičiančių į lietuvių kalbos kursus.Kino operatoriui Algimantui Mikutėnui – 75-eri.Ar įmanoma pasakoti istorijas apie rajoną, kurio nėra? Daugelis sostinės gyventojų puikiai žino Savanorių prospekto dalį, vadinamą „Krasnucha” ir galėtų papasakoti negirdėtas ir girdėtas istorijas, mitus ir įspūdžius susijusius su šiuo rajonu. Neišgalvotas, bet tikras istorijas apie tikslių geografinių ribų neturintį Vilniaus „Krasnuchos” rajoną pasakoja naujoji Vilniaus muziejaus paroda „Krasnucha. Rajonas kurio nėra?", kviečianti, pažinti, atrasti ir keisti požiūrį į šį rajoną.Šiuolaikinio meno centras tęsia iniciatyvą rašytojams ir kritikams suteikti galimybę susitikti individualioms konsultacijoms su kultūros ir meno leidinių redaktoriais bei rašytojais. Kaip šiandien atrodo redaktoriaus ir autoriaus darbo kultūra?Ved. Justė Luščinskytė

Daugelis ėjo pas jį ir kalbėjo: „Jonas, tiesa, nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis pasakė apie šitą žmogų, buvo teisybė.“ Ir daugelis įtikėjo jį tame krašte. Jn 10, 41-42

Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė ūkininkų, specialistų, mokslininkų? Ko iš jų galėtų pasimokyti mūsų šalies ožkų augintojai?Europos Komisija pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Juos patvirtinus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.Kaimyninėje Lenkijoje ūkininkų protestų pabaigos dar nematyti. Savaitę budėję ir tikrinę iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius, dabar sumuoja rezultatus ir įžvalgomis žadėjo netrukus pasidalyti; taip pat solidarizuodamiesi su daugelio kitų Europos valstybių ūkininkais traktoriais apsupo Varšuvą; ir jau mėnesį blokuoja sunkvežimių iš Ukrainos patekimą į Lenkiją. Kaip tai paveikė kariaujančios Ukrainos ūkininkus?Ved. Regina Montvilienė

Daugelis elektros linijų stulpų įrengta taip, kad jie yra tapę paukščių naikinimo vietomis. Ir ne bet kokių paukščių: plėšriųjų pelėdų, gandrų. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis renka duomenis apie paukščius, kurie žūsta dėl elektros stulpų. Kodėl tai vyksta? Ko trūksta stulpų konstrukcijoms?Inkilus keliame soduose, medžiuose prie namų, tačiau jų trūksta miškuose, nors miškininkai kasmet iškelia tūkstančius. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė pasakoja, jog tęsiasi inkilų kėlimo tradicija ir pataria, kaip sumeistrauti inkilą. Beje, daugiausiai reikia inkilų zylėms – jų landos skersmuo 3,5 cm, taip pat varnėninių – su 4,5 cm skersmens landa. Klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams inkilai kalami dideli, jų landos kersmuo 15-16 cm..Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugelis jau įpratę prenumeruoti filmų ir muzikos platformas, žurnalus ar maistą. Bet ką reiškia prenumeruoti automobilį?Dar sužinosite apie drebėjimus kriptovaliutų rinkoje. Kodėl bitkoinas vėl kopia į rekordines aukštumas? Ir laukdami Oskarų ceremonijos pasižvalgysime po raudonojo kilimo ekonomiką.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Daugelis pastebime, kad jau girdisi pirmosios paukščių giesmės, dangumi sklendi gervės ir būreliai kitų grįžtančių sparnuočių. Ar jau atėjo pavasaris, koks jis bus?Erkės pastaruosius metus prabusdavo kovo mėnesį, tačiau šiemet jų sezonas prasidėjo vasario pabaigoje.Išaugo telefonų vagysčių skaičius. Pernai buvo pranešta apie 41 tūkst. pavogtų ar pamestų mobilių įrenginių. Tai 36 proc. daugiau nei 2022 m., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ duomenys.Noras likti gyventi ir dirbti gimtajame Velžyje, po dešimties metų gyvenimo užsienyje, Vaidą Rapkevičių privertė gerai pasukti galvą ir paieškoti galimybių savo verslo pradžiai.Ved. Paulius Selezniovas

Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją, nederinant su žemdirbiais. Todėl ir iš jo ūkio į protesto mitingą Vilniuje išriedėjo du traktoriai, kuriuos vairavo sūnus ir darbuotojas. Pats važiavo žemdirbių palaikyti. Daugelis sutiktų vilniečių pritarė, palaikė žemdirbius. Bet buvo tokių, kurie dar vis mano, kad žemdirbiai yra išlaikytiniai. Apmaudu, juk jo ūkis sumoka triskart daugiau mokesčių, negu gauna išmokų.Panevėžio rajono Bistrampolio dvarą dabar daug kas žino. Ir net vietiniai sunkiai bepamena, kaip jis atrodė prieš 20 metų, – sunykęs, apgriuvęs, kiaurais stogais. Dabar čia akį traukia rekonstruoti dvaro pastatai, pavyzdingai tvarkoma aplinka. Ir viskas skirta žmonių poilsiui, konferencijoms, šventėms ir festivaliams organizuoti. Vaikų ir suaugusiųjų džiaugsmui įkurtas zoologijos sodas, kuriame galima išvysti įvairių retų gyvūnų bei paukščių. Apie dvare vykusias permainas išsamiau – Bistrampolio dvaro valdytojas, kanauninkas Rimantas Gudelis.Nuo vaikystės pamėgti žirgai vėliau tapo Akmenės r. Barvydžiuose įsikūrusio jojimo klubo „Delta“ trenerės Aušros Girdenienės nuolatiniu užsiėmimu. Jos entuziazmas, talkininkų užsidegimas padeda atliekant kasdienius darbus, per treniruotes ir varžybas. Įspūdingi Hanoverio veislės žirgai, žemaitukai ar ponis vienus lankytojus traukia pasigrožėti, o kitus ir pajodinėti. Viena bėda – šiam žiemojimui žirgams dėl sausros nepavyko pasiruošti pakankamai pašarų. Dabar brangiai perka, bet nė vieno iš žirgų neatsisakė.Ved. Regina Montvilienė

Šios laidos viešnia – kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. Daugelis pažįsta, ir ne kartą fotografavo jos kūrinius Neringoje – pritraukiančius ne tik žmones, bet ir bites, kamanes ir drugius. Su laidos viešnia aptarsime kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principus. Kas svarbiausia kraštovaizdžio architekto darbe ir kokių būna netikėtumų, atradimų? Kaip kraštovaizdžio architektai taiko urbanistinės akupunktūros koncepciją? Kaip Nidoje ir Juodkrantėje formuojami želdynai pasakoja šių vietovių istoriją ir kaip atspindi Kuršių nerijos charakterį? Ir kokia infrastruktūra reikalinga siekiant formuoti kokybiškus želdynus – ypat tokioje unikalioje vietoje kaip Kuršių nerija?Laidos ved. Jekaterina Lavrinec

Praėjusių metų įsisiūbavusi infliacija išaugino maisto kainas. Lietuvos gyventojai vidutiniškai maistui skiria penktadalį visų išlaidų. Už maistą mokame panašiai kaip olandai ir vokiečiai, tačiau atsiliekame pagal vidutinį atlyginimo dydį. Ar tai lemia ekonominės priežastys? Daugelis lietuvių važiuoja į Lenkiją pirkti maisto produktų. Kodėl šioje šalyje jie yra pigesni? Ar yra priemonių, kuriomis galima padėti sunkiau besiverčiantiems asmenims ir šeimoms?Apie tai laidoje diskutuoja INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Seimo narys Andrius Kupčinskas, portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.Ved. Virginijus Savukynas

Spaudos apžvalgoje – kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“.Šiais metais atlikti tyrimai rodo, kad autoimuninėmis ligomis, kurios išsivysto sutrikus normaliam imuninės sistemos funkcionavimui, serga apytiksliai vienas iš dešimties žmonių. Daugelis šios grupės ligų gydymo, kuris nesukeltų stiprių šalutinių poveikių vis dar neturi. Lenkijoje dirbantis mokslininkas Piotras Trzonkowskis vysto terapiją, kuri, tikimasi, artimoje ateityje pakeis šią situaciją.Telšiuose vyksta seniausia Europoje 39-oji medalininkų stovykla. Ji subūrė per 20 menininkų iš Lietuvos ir Lenkijos. Šiųmetė stovykla skiriama Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečiui.Penktadienio knygų apžvalgai literatūrologė Eglė Baliutavičiūtė pasirinko dvi knygas – Pietų Korėjos filmų kūrėjos ir rašytojos Sohn Won-Pyung debiutinį kūrinį „Migdolai“, knygą, pelniusią keletą apdovanojimų, ir debiutinį amerikiečių rašytojos Kiley Reid romaną „Toks smagus amžius“.Šiandien Klaipėdoje prasideda tradicinė Jūros šventė, kurioje pirmą kartą vyks karšto oro balionų čempionatas, lauks tradicinė eisena, laivų lankymas, muzikiniai koncertai. Šiemet šventė pasitinka šūkiu „Ant denio visa Lietuva“.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – šeštasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių. Šįkart epizode klausiama, kodėl žmogui tokia svarbi auditorija?Minint LITUANIKOS skrydžio 90-metį, LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Šio pasakojimų ciklo tikslas – pristatyti lakūnus, nušviečiant jų asmenybes bei istorines aplinkybes. Šeštajame pasakojime išgirsite apie tai, kad Steponas Darius ne tik grįžta į Ameriką, bet ir susipažįsta su Stasiu Girėnu.Šiandien, pačiame sezono įkarštyje, Nidos meno kolonijoje atidaroma kasmetinė paroda „Apsėdimas“, kurią kuruoja menininkė Anastasia Sosunova, pakvietusi dešimt tarptautinių ir Lietuvoje gyvenančių meninink(i)ų sukurti naujus arba įkurdinti esamus kūrinius ypatingoje Neringos atliekų surinkimo ir perdirbimo aikštelės aplinkoje bei Nidos meno kolonijos parodų erdvėje.Ved. Urtė Karalaitė

Neįprastas nutikimas Egipte: socialiniuose tinkluose pasklido žinutė, esą Egipto piliečiai kviečiami emigruoti į Lietuvą, vizą galima lengvai gauti Užupio respublikoje, o tada ten gyventi ir dirbti. Be to, sakoma, kad Lietuvą kamuoja gimstamumo problemos, todėl ypač laukiami vyrai. Skamba galbūt linksmai, tačiau Užupio respubliką tikra valstybe palaikę užsieniečiai sutrikdė Lietuvos diplomatų darbą, nes ėmė masiškai kreiptis dėl vizų.Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas šiandien mini ypatingą sukaktį. 1973-ais metais gegužės 19-osios vėlų vakarą, 19 maldininkų, vadovaujami Mečislovo Jurevičiaus, į tuomet visiškai tuščią sovietinio saugumo „nuvalytą“ Kryžių kalną, saugumo sekami, nunešė ir pastatė kryžių. Šis išstovėjo vos keletą valandų. Tačiau po poros savaičių, lygiai prieš 50-imt metų, 1973-ųjų birželio 1-ąją Kryžių kalne buvo pastatytas ir pašventintas kryžius visiems tos gūdaus sovietmečio gegužės nakties dalyviams, tikėjimo ir lietuvybės saugotojams pagerbti. Nuo tada kryžių kalne ėmė daugėti geometrine progresija.Briuselyje baiminamasi kitų metų, kai Europos Sąjungai pirmininkaus Vengrija. Šiandien Europos parlamente vyks balsavimas dėl rezoliucijos, kuria raginama uždrausti Vengrijai perimti vadovavimą Bendrijai.Šiandien - pirmoji vasaros diena. Daugelis šalies miestų skelbia maudymosi sezono pradžią. Rubrikoje „Aktualus klausimas“ jūsų teiraujamės: ar maudotės Lietuvos vandens telkiniuose?Europos patentų indekse Lietuva užima 24 vietą iš 39. Pernai daugiausiai buvo norinčiųjų apsaugoti savus išradimus medicinos technologijų ir biotechnologijų srityse.Lietuvoje per pastaruosius trejus metus nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų nukentėjo beveik tūkstantis vaikų. Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, šiandien rengiama tarptautinė nuotolinė konferencija „Kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo?Pastaruoju metu paviešintos skandalingos istorijos dėl nepilnamečių tvirkintojų, sujudino ir valdžią. Seime ruošiamas įstatymo projektas dėl asmenų, nubaustų už pedofiliją, registro. Teisininkai teigia, kad toks registras rezultatų neduos, psichoterapeutai akcentuoja, kad pirmiausia pedofilams būtina psichologinė pagalba.Ved. Darius Matas

Nuo sausio 1 d. kiek pasikeitė prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo tvarka bei kompesacijos dydis. Ką turėtume žinoti, jeigu nukentėjome nuo smurtinio nusikaltimo bei patyrėme turtinę ar neturtinę žalą? Kaip vykdomas žalos išieškojimas ir kokios nukentėjusių pareigos bei teisės šiame procese? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėjas Tomas Jasaitis.Kartais tenka išgirsti frazę „Jeigu jau kreiptis, tai tiesiai į Aukščiausiąjį Teismą“. Kaip ir kokie skundai yra priimami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme? Kokios svarbiausios bylos išnagrinėtos praėjusiais metais? Teismo veiklą ir viziją pristato naujoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.Daugelis ne kartą esame girdėje apie nuomonės formuotojus. Pastebima, kad nuomonės formuotojų arba vadidnamųjų ifluencerių rinkodara, apimanti prekių ženklų ir nuomonės formuotojų bendradarbiavimą, yra galingas įrankis, šią strategiją sėkmingai naudoja tūkstančiai verslų. Nuomonės formuotojų rekomendacijos ar pritarimai gali padėti prekių ženklams išplėsti savo pasiekiamumą ir pritraukti potencialių klientų. O kaip teisiškai reglamentuoti nuomonės formuotojų ir verslo santykiai, kokiais būdais derėtų juos įteisinti ? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Lawcorpus|Venslauskas“teisininkė Ingrida Varanavičė.Ved. Artūras Matusas

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pristato „Auksinių scenos kryžių“ premijų nominantus, kuriuos atrinko iš šimto pateiktų vertinimui. Apie geriausiuosius 2022-ųjų darbus teatre – komisijos pirmininkė Margarita Alper.Vyriausybės rūmuose įteiktos 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.Kultūros kompleksas Vilniuje SODAS 2123 atveria studijų duris. Parodos ir diskusijos, kino kūrėjos Emilijos Škarnulytės filmo „Kapinynas“ peržiūra bei daugybė kitų renginių, kurių akcentas – fotografija.Naujasis Jurgos Tumasonytės novelių romanas „Naujagimiai“ – fantasmagoriška vienos šeimos istorija, susipynusi su senaisiais mitais, keisti, įvairius pavidalus įgaunantys personažai gyvena magiškojo realizmo pasaulyje. „Daugelis personažų stengiasi keisti, gelbėtipasaulį, bet nebūtinai jiems pavyksta. Tai pasakojimas ne tik apie šeimos istoriją,- sako rašytoja.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – žurnalistė Laisvė Radzevičienė, kuri prakalbina net ir labiausiai nemėgstančius kalbėti menininkus, kurios akiratyje – kone visas Lietuvos kultūros laukas. Kaip ji įsisuko į šį ratą, ką jai reiškia muzika, kinas ir literatūra ir ką davė gyvenimui pats vardas – Laisvė?Ved. Gabija Narušytė

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Gamtos moksluose egzistuoja sąvoka „ekologinė kuprinė“. O jeigu šią sąvoką teoriškai perkeltume į lyčių lygybės lauką ir Kovo 8-ąją pasvarstytume apie „feminaloginę kuprinę“? Renatos Karvelis komentaras.Daugelis žino apie Lietuvos ir jos menininkų pasiekimus pasaulinės parodose, tarpukariu vykusiose Paryžiuje ar Niujorke. Bet ar pakankamai kepurių nukelta Lietuvos paviljonų jose komisarei Magdalenai Avietėnaitei?Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.MO muziejus ir „Erudito licėjus“ susitarė dėl ilgalaikės partnerystės. Pasak MO atstovų, tai svarbus susitarimas, rodantis, jog menas ir muziejai yra svarbūs vystant sinergiją tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo.Apie Lilyje vykstančią uzbekų menininkės Saodat Ismailovos parodą "Dvigubas horizontas” bei prie jos įgyvendinimo prisidėjusius du lietuvių menininkus pasakoja Ignas Zalieckas.Pirmą kartą Lietuvos regionuose pristatoma senjorių kuruota trumpametražių filmų programa „Nėra to blogo, kas neišeitų“. Skatinant kultūrinės veiklos įvairovę vyresnio amžiaus žmonėms, šį pavasarį skirtinguose Lietuvos miestuose bus rengiami nemokami trumpametražių filmų programos seansai.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, siekdamas tapti dar naudingesniu visuomenei ir kuo įvairiau propaguoti baleto meną, pradeda suaugusiųjų auditorijai skirtą baleto pamokų ciklą. Pasak LNOBT baleto direktorės Rūtos Butvilienės, jokių apribojimų – nei amžiaus, nei figūros, nei lyties požiūriu – nėra. Be to ji teigia, kad žiūrovai, išmanydami baleto pradmenis, pradės visai kitomis akimis vertinti tai, ką regi baleto scenoje.Ved. Urtė Karalaitė

Vadovų kaitos procesai ir dėl jų kilę konfliktai tėra pūliniai įsisenėjusių kultūros politikos problemų, akcentuoja ekspertai, apžvelgdami Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro aktualijas.Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla jau beveik penkis dešimtmečius turi ypatingą tradiciją – patys, savo jėgomis pastatyti operą. Šiemet tai opera „Meilė, džiazas ir velnias. O kur dingo viltis?“, kurios premjera šį savaitgalį.11 eurų – tokią sumą per metus moksleiviai gali išleisti Kultūros paso paslaugoms. Kokia kultūra už tiek įperkama?Pasaulio naujienų apžvalgoje apie prestižinių pramogų pasaulio Jungtinėse Valstijose apdovanojimų EGOT klubą ir naują jo narę Violą Davis bei prasidėjusį Venecijos karnavalą, jo ištakas ir reikšmę.Ar menininkai turėtų bijoti dirbtinio intelekto? Savo komentare svarsto menotyrininkas Ernestas Parulskis.Daugelis žino apie Lietuvos ir jos menininkų pasiekimus pasaulinėse parodose, tarpukariu vykusiose Paryžiuje ar Niujorke. Bet ar pakankamai kepurių nukelta jose komisarei Magdalenai Avietėnaitei? Devyniasdešimt du tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėjos gyvenimo metus apžvelgia nauja paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.„Nemanau, kad būti stipriai yra nemoteriškai“, – sako lietuvių kilmės mišrių kovos menų sportininkė, pasaulio čempionė Rose Namajunas. Pokalbis apie terapinį kovos menų poveikį, moteriškumą, tamsius laikotarpius, kuriuose apninka dvejonės dėl karjeros, ir svajones gyventi kaime.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėP. Peleckio/BNS nuotr.

Pasiteirauti dėl kūno po mirties dovanojimo medicinos mokslui kreipiasi iki 100 žmonių per metus, o tų, kurie pasirašo valios pareiškimą dėl kūno dovanojimo yra mažiau. Paprastai šis skaičius siekia apie 30 žmonių per metus.Daugelis esame girdėję apie 2015 metais „Microsoft“ pristatytą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad žmogaus gebėjimas sutelkti dėmesį tetrunka 8 sekundes – trumpiau, nei tai geba daryti auksinė žuvelė. Kaip keičiasi mūsų gebėjimas sutelkti dėmesį, ypač skaitant?Kokia buvo seksualumo kultūra sovietinėje Lietuvoje? Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti, nes iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo.Lietuvos kino teatruose pasirodė naujas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“. Apie vieną iškiliausių visų laikų Lietuvos menininkų pasakojanti dokumentinė juosta iš arti parodo ne tik kūrybinę, bet ir žmogiškąją fotografo pusę.Ved. Rūta Kupetytė

Su kokiais iššūkiais susiduria filosofas, ėmęsis istorinio tyrimo?Kodėl Laurynas Peluritis, rašydamas disertaciją apie filosofų likimą sovietmečio epochoje, pagrindine tema ar metafora pasirinko olą? Kodėl disertacijos pavadinime yra minimos dvi saulės, o ne viena?Kaip sovietinei ideologijai turėjo tarnauti filosofai? Kuo jie galėjo būti naudingi sovietinės valdžios požiūriu? Ar komunistų partija buvo šiuos dalykus filosofų cechui aiškiai išsakiusi?Ar įlindimas į olą sovietmečio filosofui visuomet grėsė intelektualine pražūtimi?O ką šioje epochoje tarp filosofų galima pavadinti „asmenybe“ (jau nesilaikant sovietinių lekalų užduodamų matmenų)?Kokią to meto filosofų bendruomenei įtaką darė tarpukario autoritetas profesorius Vosylius Sezemanas (Lietuvoje dirbęs nuo 1923-iųjų, 1950-aisiais apkaltintas antisovietine veikla ir ištremtas į Taišeto lagerį, 1956-aisias sugrįžęs į Lietuvą ir iki mirties dėstęs Vilniaus universitete)?Daugelis filosofų ir istorikų prisimindami sovietmetį sakydavo: „Taip, laikai buvo sunkūs. Bet užtat filosofai turėjo Eugenijų Meškauską! Vien jau jo laikysena ir paskaitos rodė, kad jis išskirtinė figūra!“ Kiek pagrįstas yra šis – laisvo ir ironiško filosofo, profesoriaujančio Vilniaus valstybiniame V.Kapsuko vardo universitete – vaizdinys?Kaip 1968-aisiais pasirodęs žurnalas „Problemos“ pakeitė sovietmečio filosofų bendruomenės situaciją?Kas sovietmečio Lietuvoje buvo laisvesni – istorikai ar filosofai?Pokalbis su filosofu ir istoriku dr. Laurynu Peluričiu.Ved. Aurimas Švedas

Tikinčiųjų persekiojimas yra visų religijų rūpestis. Daugelis krikščioniškų organizacijų ėmė plačiau kalbėti apie religinį persekiojimą, pavyzdžiui, apie jazidus, rohinjus ir uigūrus. Kalbant apie skaičius, vis dar per mažai kalbama apie tai, kad krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė visame pasaulyje. Daugiausia dėl tikėjimo nužudytų krikščionių yra Nigerijoje. Pakistane ir Sudane krikščionys taip pat susiduria su smurtu, konfiskuojamas bažnyčios turtas, užpuolami religiniai vadovai. Šias tris šalis sieja piktybinė Saudo Arabijos įtaka ir tai, kad Jungtinė Karalystė nesiryžta pasinaudoti savo turimais solidžiais svertais. Birželio mėnesį Nigerijos Ondo vyskupijoje per Mišias ginkluoti užpuolikai nužudė 40 žmonių. Vyskupas Jude Arogundade atkreipė dėmesį į tai, kad šalies šiaurėje ir viduryje vyksta nematomas „genocidas“: „Pasaulis tyli, nes išpuoliai prieš bažnyčias, jų darbuotojus ir institucijas tapo kasdienybe. Kiek lavonų reikia, kad pasaulis atkreiptų dėmesį?“ – klausė vyskupas. Plačiau – vedamojo skiltyje.Birštono sakraliniame muziejuje atidarytą adventinę parodą „Gloria Deo“ pristatė muziejaus direktorė Roma Zajančkauskienė (parengė Jūratė Kuodytė).Spaudos apžvalgoje apie Vengrijos teritorines ambicijas šių dienų geopolitiniame kontekste (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Žmogaus gyvybės apsauga ir puoselėjimas nuo prasidėjimo iki natūralios mirties yra Bažnyčios misijos šerdis. Tačiau kaip geriausiai tai liudyti pasaulyje, kuriame dažnai jaučiamas priešiškumas krikščioniškam mokymui? Daugelis konservatyvių katalikų neslepia nepasitenkinimo, kad žmogus, kuriam popiežius Pranciškus patikėjo atsakomybę tęsti šią diskusiją, stengiasi pakeisti Bažnyčios požiūrį į žmogaus gyvybės gynimą. Arkiv. Vincenzo Paglia, Popiežiškosios Gyvybės akademijos prezidentas ir Popiežiškojo Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos mokslų teologinio instituto kancleris, yra įsitikinęs, kad būti „už gyvybę“ reiškia daugiau nei tik iš naujo išdėstyti tradicinį Bažnyčios nepritarimą abortams ir kontracepcijai. Plačiau – vedamojo skiltyje.Įspūdžiais iš Krokuvoje vykusio jaunimo simpoziumo „Kelkis! Kristus tave šaukia“ dalinasi Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir referentė Miglė Viselgaitė.Lauryno Peluričio komentaras, skirtas Tarptautinei filosofijos dienai.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Praėjusioje „Mažosios Europos laidoje“ kalbėjomės apie Vidurio Europą kaip kruvinąsias žemes, išgyvenusias nacių ir komunistinį totalitarinius režimus. Istorinė patirtis lemia, kad regionui būdingas nepasitikėjimas Rusija. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje pripažino, kad derėjo geriau įsiklausyti į Vidurio Europos lyderių jau ilgą laiką skelbtus perspėjimus dėl Kremliaus.Vis tik regione yra viena išimtis – Vengrija. Šalis, kurios režimas kelia iššūkių ne tik demokratijos ir teisės viršenybės idealams, tačiau neretai yra įvardijamas ir kaip Kremliaus Trojos arklys Europoje. Daugelis mūsų klausia, kaip 1956-ųjų metų Budapešto rudenį patyrusi Vengrija šiandien gali būti tokia palanki teroristiniam Rusijos režimui. Šioje laidoje paliesime ne tik šį klausimą, bet ir panagrinėsime, kaip Viktoro Orbano režimas manipuliuoja istorine atmintimi ir kaip šiandieninę Vengriją vis dar veikia Trianono trauma, žymėjusi imperijos pabaigą?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Daugelis bulvių augintojų derlių jau nuėmė. Neretai jiems tenka nusivilti derliumi, nes bulvėms pakenkia žiedinis puvinys. Koks jo paplitimo mastas Lietuvoje, komentuos Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė. Joniškio rajone apie 50 ha bulvių auginantis Saulius Zakas tikina, kad su žiediniu puviniu susidurti neteko, nes nuolat atnaujinama sėkla, laikomasi visų higienos reikalavimų.Užsukus į jaukius, šviesius Akmenės r. Kalniškių bendruomenės namus sunku patikėti, kad ne taip seniai jų vietoje stovėjo tik plikos apleisto bendrovės pastato sienos. Ne vienus metus, ieškant lėšų, teko rašyti įvairius projektus, o dabar bendruomenės nariai džiaugiasi puikiomis sąlygomis bendriems renginiams ir asmeninėms šventėms, planuoja būsimus darbus.Džiugo Petraičio keramikos darbus gerai žino ir į jo sodybą kelią parodo ne tik Merkinės ir aplinkinių kaimų gyventojai. Pasigrožėti jo juodosios keramikos darbais, išsirinkti sau patikusį čionai užsuka sostinės ir atokesnių rajonų gyventojai. Pasak Džiugo tėčio, keramiko Skirmanto Petraičio, jų šeima ir kiti apylinkių puodžiai, žiesdami puodus, įvairius indus, rūpinasi išsaugoti ir senovinį šio krašto žmonių verslą.Ved. Regina Montvilienė

Nuo vaikystės pamėgęs dekoratyvius paukščius Rolandas Pauža dabar jų turi apie 300. Sodyboje įrengtuose voljeruose 80 veislių sparnuočiai, daug labai retų: įvairiaspalviai sebraitai, šabo, bramai, puduanai, Jahohamos raudonsparniai, australopai. Tačiau ypatinga kolekcija jau pradedama mažinti, dėl didelių elektros kainų, padidėjusių kitų išlaikymo kaštų.Siekdami paramos investicijoms į žemės ūkio valdas žemdirbiai nebuvo aktyvūs. Iš numatytų 105 mln eurų paprašė 67 mln. Daugelis žemdirbių mano, kad buvo nelapanki paramos gavimo tvarka, per daug griežtos sąlygos. ŽŪM mano kitaip, bet žada perskirstyti likusias lėšas.Ved. Arvydas Urba

Gyvūnų teisių gynėja ir organizacijos „Tušti narvai“ vadovė jau būdama septynerių žinojo, kad savo laiką ir jėgas skirs tiems, kurie negali nusisamdyti advokato, t.y. gyvūnams. Dar būdama paauglė pasuko emociškai nelengvos veiklos keliu, nors daugeliui bendraamžių rūpėjo „instagraminis“ gyvenimas.Gabrielė pasakoja, kokias kančias patiria gyvūnai, kad išpildytų kažkieno užgaidas pasipuokuoti. Ar norėtumėte devėti kailinius, kurie tapo kitos gyvos būtybės kančių rezultatu? Arba mėgautis žąsų kepenėlių paštetu, kuris atkeliavo iš susargdinto paukščio kūno?Ved. Lavija Šurnaitė.

Su kokia lietuviška daina jums asocijuojasi žodžių derinys „vasaros hitas“? „Kunigunda“?, „Pienių Vynu?“, „Skamp“ kūriniu „Summertime“? O gal su „Palangos Jūroj nuskendo mano meilė“?Aš, Domantas Razauskas, noriu jums priminti kelis lietuviškus retro vasaros hitus. 9-asis ir 10-asis dešimtmečiai, net tarpukaris buvo gausūs aibe skirtingų dainų apie jūrą, Palangą, smėlį. Daugelis šių kūrinių dabar jau primiršti. Žinoma, kiekvienas galėtų pridėti ir dar kelias dainas. Tad kviečiu perklausius laidą pratęsti šį grojaraštį savo pasirinktais senais lietuviškais vasariškais kūriniais!Ved. Domantas Razauskas

Šį kartą She Is Glowing podcast‘e sveikinamės su pirmąja pora – turinio kūrėjais Inide Jasnauskaite ir Osvaldu Jonaičiu. Neabejojame, kad šios pozityvios, šiltos ir be galo kūrybingos komandos darbus jau matei socialinėje erdvėje – sklinda kalbos, kad būtent Inidė ir Osvaldas kuria pačius geriausius Reels filmukus Lietuvoje! Kartu su podcast‘o vedėja Dovile Urbanaite jie pasidalino savo įkvėpimo šaltiniais, mėgstamiausiomis fotografijos ir videografijos programėlėmis, turinio kūrimo užkulisiais, prekės ženklų bendradarbiavimo įkainiais bei savo darbo principais, kurių dėka jų auditorija per keturis metus išaugo net 100 kartų! Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kaip ir kada prasidėjo Inidės ir Osvaldo turinio kūrimo veikla? Kur jie išmoko Reels kūrimo paslapčių ir kur semiasi įkvėpimo? Patarimai nuotraukų kūrimui bei jų dažniausiai naudojamų programėlių rekomendacijos Kiek laiko užtrunka sukurti kokybišką Reels filmuką? Kokie yra jų veiklos tikslai ateityje? Kada Inidė ir Osvaldas suprato, kad turinio kūrimas gali tapti jų pagrindine veikla? Ar iš turinio kūrimo tikrai galima išgyventi? Kokia jų veiklos augimo paslaptis? Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui su prekės ženklais? Kaip jiems sekasi suderinti darbus ir santykius? Kokia yra Inidės ir Osvaldo svajonių kolaboracija? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Su Algirdu Paleckiu siejamai organizacijai suteiktas paramos gavėjo statusas. Tai reiškia, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“įgijo teisinį pagrindą iš gyventojų rinkti finansinę paramą. Ši organizacija buvo sulaukusi žiniasklaidos dėmesio dėl jos įsteigimo aplinkybių – Teisingumo ministerija, aiškinasi, ar už šnipinėjimą nuteistas Paleckis nepažeidė įstatymų, prisidėdamas prie asociacijos įsteigimo.Jungtinių Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilkristas teigia, jog liepos viduryje Europos Komisijos išleistos gairės dėl Kaliningrado tranzito suteikė aiškumo. Ambasadorius interviu LRT Radijui teigė Europos Komisijos išaiškinimo nelaikantis išdavyste. Pasak ambasadoriaus, pagrindinis Amerikos tikslas – užtikrinti, kad sankcijos griautų Rusijos karinius pajėgumus prieš Ukrainą.Ukraina stiprina puolimą, siekiant atsiimti Rusijos okupuotą Charkivo sritį.Lietuvoje jau daugiau nei 14 tūkstančių ukrainiečių rado darbą. Daugelis jų dirba prekybos, paslaugų, statybų sektoriuje. O štai Vilniuje, ukrainietė Iryna Petrenko sėdo prie troleibuso vairo ir jau keli mėnesiai vežioja vilniečiUs. Kaip jai sekasi vairuoti svetimo miesto gatvėmis?Klaipėdoje surengtos bendros Portugalijos ir Lietuvos karių pratybos, kurių metu treniruotasi užtikrinti uosto saugumą.„Grūto parką“ pasiekia vis daugiau šalies miestuose nukeltų sovietinių skulptūrų. Koks likimas jų laukia „Grūto parke“? Ar tikrai reikia sovietines skulptūras koncentruoti tik šioje vietoje?Ved. Madona Lučkaitė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Sekmadienį Prancūzijoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose susirungs 12 kandidatų, bet prognozuojama, rinkimai bus prieš penkerius metus vykusios kovos pakartojimas. Susirungs – Emanuelis Makronas ir kraštutinės dešinės atstovė Marin Le Pen. Apklausos pergalę prognozuoja Makronui, bet politologai pabrėžia, kad rinkimuose gali būti netikėtumų: manoma, kad trečdalis rinkėjų į rinkimus neateis, tad tikėtina, kad Le Pen pralaimės kur kas mažesniu skirtumu. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Rusijai įsiveržus į Ukrainą, prekybos tinklai vienas po kito paskelbė išimantys iš prekybos rusiškas bei baltarusiškas prekes. „Norfa“ pirmadienį pranešė apie sprendimą grąžinti į parduotuvių lentynas iki šiol sandėliuose laikytą rusišką produkciją. Jos savininkas Dainius Dundulis sako, kad kitu atveju prekes tektų išmesti, o pinigai už jas jau vis tiek yra sumokėti. Gautas pajamas už šias prekes ketinama skirti labdarai.Aktualus klausimas. Ar jau pasikeitėte automobilių padangas iš žieminių į vasarines? Komentuoja Vilnius tech automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis.Europos kelionių ir turizmo duomenimis, Lietuvos atvykstamasis turizmas per pandemiją – tarp labiausiai nukentėjusių Europos Sąjungoje. Dėl karo Ukrainoje planavusių atvykti užsienio valstybių turistų srautai vėl mažės. Daugelis užsienio turistų atšaukia keliones manydami, kad šiuo metu Lietuva nėra saugi šalis. Ar atlaikys turizmo verslas dar vieną smūgį?Į Lietuvą nuo karo pradžios atvyko per keturiasdešimt tūkstančių ukrainiečių. Tačiau pagalbos centruose jau ima stigti būtiniausių daiktų - maisto produktų, higienos priemonių. Paramą renkantys savanoriai pastebi, jog žmonių entuziazmas padėti ukrainiečiams blėsta ir padėti karo pabėgėliams darosi vis sunkiau. Viename iš pagalbos centrų lankėsi ir situacija domėjosi Paulius Selezniovas.Ved. Rūta Kupetytė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su išskirtine viešnia – performanso menininke Marina Abramović. Daugelis žino ją kaip ilgos trukmės performansų meistrę, kuri atgaivino ir įtvirtino šią meno sritį. Menininkė pasakoja apie savo svarbiausius kūrinius, biografijos ir politikos sąveiką ir karo įspaudus mene. Ji prisimena Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ apdovanotą performansą-instaliaciją „Balkanų barokas“ (1997), garsųjį performansą Modernaus meno muziejuje Niujorke „Dalyvauja menininkė“ (The Artist is Present, 2010) ir neseniai Babin Jare, Ukrainoje, sukurtą raudų sieną su kristalais. „Menininkas turi sukurti kažką transcendentišką – tokį vaizdinį, kuris gali pasitarnauti skirtingu metu. Nes žmonijos istorija yra karų ir žudynių istorija. Mes niekaip neišmokstame pamokos“ – sako Abramović.Kovo 29 dieną 18 val. Kauno paveikslų galerijoje bus atidaryta Marinos Abramović paroda „Būties atmintis“, o kovo 31 dieną 18 val. Žalgirio arenoje Kaune vyks menininkės paskaita „Performansas. Praeitis, dabartis, ateitis“ ir tai bus vienas svarbiausių Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 renginių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Žuvinto rezervato ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie paukščiams jau atėjusį pavasarį - „atvažiuokit į Žuvintą ir pamatysit, kiek parskridę“.

Išsekimas nebėra neįprastas reiškinys. Daugelis su tuo susidūrėme, ar susidursime. Kaip atrasti poilsį nesustojančiame pasaulyje?

Prarastoji karta. Taip apie būsimus abiturientus, kurie gimnaziją baigs šiais metais, kalba daugybė tiek mokytojų, tiek mokyklų vadovų. Kodėl? Juk jie mokosi gyvai, priešingai, nei 2021-ųjų metų abiturientai, kurie praktiškai visus metus mokėsi nuotoliniu būdu.Mokytojai pastebi, kad šiųmečiai abiturientai per pirmąjį karantiną buvo tik dešimtokai. Dalis jų dar tebeturėjo akademinių spragų iš progimnazinių klasių. O 2020 m. kovą prasidėjus pirmajam karantinui, dešimtokai tarsi buvo pamiršti, nes ne jie, o dvyliktokai buvo visų pedagogų dėmesio centre.Pernai jie buvo vienuoliktokai ir irgi ne į juos susitelkė daugumos gimnazijų mokytojai, o į dvyliktokus. Daugelis švietimo žinovų, po 2020 m. abiturientų prastai išlaikytų valstybinių brandos egzaminų, ypač matematikos, gąsdinosi, kad ir 2021-aisiais gali pasikartoti tas pats scenarijus. Bet mestos didžiulės tiek savivaldybių, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pajėgos ir skirtos lėšos nuotolinėms konsultacijoms, prisidėjo prie to, kad pernai abiturientai ne tik itin sėkmingai išlaikė baigiamuosius egzaminus, o ir daugelis įstojo ten, kur svajojo.Bet štai šių metų abiturientai esą galį išlaikyti baigiamuosius egzaminus ypač prastai. Mat jie tempia tiek iš pagrindinės mokyklos, tiek per karantiną susidariusias jau baigiamųjų gimnazinių klasių spragas.Ko reikia, kad šiemet nepasikartotų 2020 m. valstybinės brandos egzaminų sesijos scenarijus?Laidoje dalyvauja Rima Andrulienė, Kelmės rajono, Šaukėnų Vlado Pūtvio - Putvinskio gimnazijos direktorė, Danutė Janukienė, Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktorė, Regina Sakalauskienė, Varėnos rajono, Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos direktorė ir Loreta Zdanienė, Ukmergės rajono Taujėnų gimnazijos direktorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė – dailės istorikė ir kuratorė, kurios tyrimai, kygos ir parodos atveria vis naujas dailės ir visuomenės gyvenimo perspektyvas. Daugelis ją žino kaip Marianos Veriovkinos kūrybos tyrinėtoją, pristačiusią šią daugiabriaunę asmenybę išsamioje monografijoje „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ (Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007), dabar jau tapusia bibliografine retenybe. Laučkaitė iki šiol puoselėja pasaulyje garsios menininkės kūrybinį palikimą: įkūrė Marianos Veriovkinos draugiją ir siekia atgaivinti jos Vyžuonėlių dvarą, rengia čia plenerus (kartu su Sandra Dastikiene). Be Laimos Laučkaitės neįsivaizduojamas ir XX a. pradžios Vilniaus dailės gyvenimas, kurio daugiakultūrinį audinį menotyrininkė ištyrė pristatydama ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų menininkų kūrybą (Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002). Ji viena pirmųjų Nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo rašyti apie postmodernizmą šiuolaikiniame mene, Jurgį Mačiūną ir Fluxus, surengė ne vieną įsimintiną parodąVed. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lietuvos žemės ūkio taryba jau antrą viešai reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Akcentuojama bendradarbiavimo stoka ir nepilnai aiškus ir priimtinas naujasis Strateginis planas. Žemės ūkio taryba tikina, kad ministras priimtais sprendimais žlugdo žemės ūkio politiką, Kęstutis Navickas nemato priežasčių dėl ko turėtų trauktis ir tiki parengto Strateginio plano perspektyvomis.Trakuose, jų apylinkėse nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės: lenkai, lietuviai, karaimai, totoriai, rusai, baltarusiai. Daugelis jų nori atskleisti, parodyti savo tautos savitumą per amatus, tradicijas, papročius. Tuo rūpinasi ir juos vienija Trakų krašto kultūros ir amatų asociacija.Ved. Rūta Katkevičienė

Nematomų ryšių vadyba: kas slypi už noro kontroliuoti? Tyrinėjančių pašnekesių ciklo „Nematomų ryšių vadyba“ 2-ajame epizode kalbama apie organizacijos valdymą nekontroliuojant, pasitikėjimą komanda ir vidinę darbuotojų savireguliaciją. Daugelis vadovų svajoja, kad įmonė veiktų saviorganizacijos principu. Ir iš tikrųjų, tai labai svarbu, ypač dabar, kai aplinkui tiek daug neapibrėžties, kai darbas persikėlė į namus. Bet kodėl mums nepavyksta? Kas slypi už vadovo siekio kontroliuoti? Deja, dažniausiai - tai neįsisąmonintas noras būti reikšmingu, kuris, tarsi nematomų ryšių tinklas, apjuosia organizacijos žmones, neleisdamas jiems būti savarankiškais ir iniciatyviais, patiems priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Paleisti kontrolę - rimtas iššūkis, kurį neišvengiamai spręs ateities lyderis. 0:00:00 – pradžia 0:00:13 – nesuvokti ryšiai – kas tai? 0:01:31 – apie išorinę kontrolę ir savarankišką vidinę sistemą 0:03:04 – apie pasitikėjimą komanda ir jos savireguliaciją 0:06:06 – apie kompetencijų mainus tarp organizacijų 0:10:21 – apie sprendimą „paleisti kontrolę“ ir darbuotojo atsakomybę 0:14:40 – apie tikrąsias kontroliavimo priežastis 0:15:56 – apie iracionalumo svarbą veikloje