Podcasts about vytautas ali

Nors kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti Prisikėlimo žmogumi, kai kuriems Apvaizdos valia tenka paliudyti tą Prisikėlimą ypatingu būdu: išgyventi pavergėjų bandymus fiziškai sunaikinti tavo tautą ir valstybę, liudyti jos užvaldymą, vėliau - patirti brutalias pastangas prieš nesitaikstančius su melo ir prievartos viešpatavimu, ir kai atrodo, jog tamsa niekada neišsisklaidys, galiausiai savo akimis regėti Valstybės prisikėlimą ir 1990 metų kovo 11-ąją iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos įteikti atkurtos valstybės vadovams per okupaciją išsaugotą partizanų Vytį. Tai – disidentė, dukart politinė kalinė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja Jadvyga Bieliauskienė, kurios gyvenimo istorija galiausiai nugulė biografinėje knygoje „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“. Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši knygos autorė, žurnalistė ir rašytoja Ramunė Sakalauskaitė ir filosofas, kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Arklininkystė Lietuvoje pelno neneša, tad Vytautas Ališkevičius iš Stoniškių seniūnijos (Pagėgių sav.) mėsinius galvijus laiko tam, kad galėtų auginti veislinius Lietuvos sunkiuosius arklius. Jau surinkęs ir visą ekspoziciją įvairiausių padargų, kuriais su arkliais žmonės įdirbdavo žemę, kad primintų jog buvo laikas, kai arklys buvo nepamainomas ūkio darbininkas. Dabar ūkininkams arklių nebereikia, tad net ir veislinius arklius tenka parduoti skerdykloms.Mekių kaimo bendruomenė (Joniškio r.) - vienintelė bendruomenė rajone, įsteigusi Vaiko dienos centrą. Jame mokymosi, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos teikiamos Mekių bei aplinkinių kaimų moksleiviams. Bendruomenės vadovas Gediminas Jankauskas sako, kad Vaiko dienos centro veiklos dėka pavyko išsaugoti buvusį darželio pastatą, jį suremontuoti, įrengti erdves ir bendruomenės susitikimams.Kauno marių regioninio parko teritorijoje esančiuose fortuose žiemoja šikšnosparniai, kurie nuo sklandaus ekosistemos veikimo – neatsiejami. Jei saugosime šikšnosparnių žiemojimo vietas, saugosime ir save, - sako Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.Ved.Kristina Toleikienė

Šiandien Vatikane vyksiančios viešosios konsistorijos metu kardinolo titulas bus suteiktas ir lietuviui arkivyskupui Rolandui Makrickui, tad ir pirmoje programos dalyje laidoje daugiausia dėmesio skirsimešiai temai. Kaip atsirado kardinolų kolegijos institucija, kodėl kardinolai vadinami Bažnyčios kunigaikščiais ir kiek jie iš tikrųjų valdo Katalikų Bažnyčią – apie tai kalbės laidos svečias, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Gruodžio pabaigoje Katalikų Bažnyčia įžengs į Jubiliejinius 2025-uosius metus. Kaip įgyvendinti jubiliejaus šūkį ir tapti vilties piligrimais – pasakos žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, pristatysiantis paskutinį šių metų leidinio numerį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Prieš šimtą metų, jau visai baigiantis 1924-iesiems, Kaune pradėtas leisti „Židinys“, prisistatęs skaitytojams kaip „literatūros, mokslo, visuomenės ir akademiško gyvenimo“ žurnalas. Jo leidimą 1940-ųjų birželį sustabdė sovietų okupacija. Bet jau po ketverių metų, karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, atsiranda idėja, iš tų pačių „Židinio“ suburtų žmonių, tęsti šio žurnalo tradiciją. Pasirodo „Aidų“ žurnalas, gyvavęs išeivijoje kone penkis dešimtmečius. Atkūrus nepriklausomybę, stropiai perskaityti senojo „Židinio“ tomeliai Lietuvoje išsyk virsta „Naujuoju Židiniu“, kuris, suėmęs netrukus ir „Aidų“ paveldą, tebegyvuoja iki šiol. Nuostabi šimtmečio istorija, atkaklus, užsispyręs tęstinumas, apie kurio vaisius ir kalbėsime šioje laidoje. Pokalbio dalyviai – filosofas ir kultūrologas Vytautas Ališauskas, vienas iš „Naujojo Židinio“ tėvų kūrėjų, ir dabartinis žurnalo redaktorius istorikas Antanas Terleckas.Laidą parengė Julius Sasnauskas.

„Prisiminus auksines dešimtojo dešimtmečio viltis, kai žlugo Sovietų Sąjunga, susivienijo Vokietija, pradėjo plėstis ES, Pietų Afrika išsivadavo iš apartheido, buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas Šiaurės Airijoje, ir viskas įvyko be kraujo praliejimo, tai, kuo pavirto pasaulis, atrodo gerokai liūdniau, o dabar ateitis atrodo ne tik liūdna, bet ir daug blogesnė: JT Saugumo Taryba paralyžiuota, karo Ukrainoje pabaigos nematyti, o vilties, kad bus išspręsta Palestinos situacija, yra mažiau nei bet kada per pastaruosius 75-erius, kraujo permerktus metus". Plačiau apie tai, kaip neprarasti šviesesnės vilties, žvelgiant į vis pavojingesnį ir aršesnį pasaulį, – vedamojo skiltyje.Laisvės gynėjų dienai skirtą „Šeštadienio komentarą“ parengęs filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas pasidalins prisiminimais apie sausio įvykius, stebėtus iš už Atlanto.Giedrius Tamaševičius, peržvelgęs prancūzų katalikų spaudą, supažindins su prieštaringai sutikto Vatikano dokumento apie palaiminimus „Fidducia supplicans“ analize.Vaclavo Havelo knyga „Begalių galia“, cituota pirmoje laidos dalyje, kelia klausimą, o gal ta „šviesi ateitis“, kurią krikščionys perfrazuotų į Dievo karalystę, nėra tokia jau tolima, o priešingai, jau seniai čia, ir tik mūsų pačių aklumas ir silpnumas neleidžia mums pamatyti jos aplink mus ir mumyse?“ Tačiau lemiamais momentais silpni ir beginkliai, nes nieko kito neturi, susikabina rankomis ir dainuodami apgina laisvę, kaip paskutiniame laidos puslapyje „Paraštės“ sako Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Kaip karų, terorizmo ir smurto akivaizdoje žmogui išsprūdę žodžiai: aš nežinau, kur tu esi, Dieve, bet tu, Dieve, žinai. Apie tai „Krikščioniškos minties“ puslapyje kalba čekų disidentas ir teologas Tomašas Halikas. Laisvės gynėjų dienos temas pratęs tėvas Antanas Saulaitis SJ, kalbėsiantis apie meilę Lietuvai iš arti ir iš toli, su džiaugsmo ir sielvarto prieskoniu. Laidos pradžioje - sekmadienio Evangelijos skaitinys, kuriame Jėzus pakviečia pirmuosius mokinius, tarp jų ir svyruojantį, karštakošį Petrą, kuris paradoksišku būdu taps uola, ant kurios Viešpats statys savo Bažnyčią.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Vokiečių kunigas redemptoristas, daugelio laikomas svarbiausiu praėjusio šimtmečio moralės teologu, mirė prieš 25 metus, 1998 m. liepos 3 d. Senatvėje Bernardas Häringas prisiminė „tikėjimo patirtis, pražydusias tarp pavojų gyvenant didžių ir lemtingų įvykių metu“. Jis išgyveno abu pasaulinius karus ir Šaltąjį karą, Berlyno sienos griūtį ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Gimė pačioje Pijaus X-ojo valdymo pabaigoje, suvaidino svarbų vaidmenį Vatikano II Susirinkime ir dar 20 metų nugyveno Jono Pauliaus II-ojo pontifikate. Häringas gimė 1912 m. Böttingene, Badeno-Viurtembergo kaime, buvo vienuoliktas iš dvylikos vaikų. Jo kaimas buvo viena iš nedaugelio bendruomenių, kur naciai niekada negavo daugumos per laisvus rinkimus. Pirmuosius vienuolio redemptoristo įžadus Häringas davė, būdamas dvidešimt dvejų, dar po penkerių metų buvo įšventintas į kunigus. Jis veržėsi į misijas Brazilijoje, bet jo profesoriai buvo kitos nuomonės. Nors Häringas jiems karštai įrodinėjo jaučiąs „nenugalimą priešiškumą legalistinei moralinei teologijai“, jie nusprendė, kad Häringą reikia siųsti studijuoti būtent šio dalyko“. Plačiau – vedamojo skiltyje.Naują Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos vadovą, atsakingą ir už Bažnyčios mokymą moralės klausimais ir jau spėjusį sulaukti prieštaringų vertinimų, spaudos apžvalgoje pristatys Giedrius Tamaševičius.„Šeštadienio komentaras“: kultūros istorikas Vytautas Ališauskas apie Valstybės dienos minėjimą ir kitas Lietuvos valstybingumą mininčias datas. Ar tikrai visas jas mokame švęsti?Spaudos apžvalga: Giedrius Tamaševičius supažindins su naujai Vatikano paskirtuoju ir jau prieštaringų vertinimų sulaukusiu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra ši skiltis, kodėl ji taip vadinasi ir kas mums yra Vilnius - apie tai šiandien prie Naujojo Židinio kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas, skilties sumanytojas Laurynas Peluritis ir vienas „Naujojo Židinio-Aidų“ įkūrėjų ir nuolatinių autorių Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Jei jis galiausiai atvyks, mes jį priimsime“, - pasakė sesuo vienuolė Kijeve. „Ir net atleisime jam už viską“, - pažadėjo ji. Jam? „Aš kalbu apie popiežių“, - sušuko vienuolė. Šis trumpas pokalbis, įvykęs per La Croix žurnalisto vizitą Ukrainoje gruodžio pradžioje, išryškina nevienareikšmį daugelio Rytų Europos šalies gyventojų požiūrį į popiežių Pranciškų bei jo poziciją dėl karo atžvilgiu. Visų konfesijų krikščionių reakcijos svyruoja nuo nesupratimo iki atviro priešiškumo. Pats Pranciškus turėjo galimybę tiesiogiai išgirsti šias abejones trečiadienį per audiencija su Pasaulio bažnyčių tarybos delegaciją, kurioje yra ir keli Ukrainos katalikų, protestantų bei ortodoksų vadovai.Plačiau - vedamojo skiltyje.Sausio 25 d., kai katalikai mini liturginę apaštalo Pauliaus atsivertimo iškilmę, Lietuvos sostinė šventė 700-ąsias paminėjimo metines. Vilnius, užgimęs iš Gedimino sapno, daugiatautis ir daugiakultūris, skirtingų konfesijų ir religijų miestas. Vilniaus legendą „Šeštadienio komentare" apmąsto filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Užsienio katalikiškų leidinių apžvalga: katalikų mažėjimo Lenkijoje priežastyss ir knygų laviną Italijoje po Benedikto XVI-ojo mirties (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Ištisus dešimtmečius, tiek būdamas kardinolas Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas, tiek Benediktas XVI, Josephas Ratzingeris nustatinėjo teologinių diskusijų Bažnyčioje taisykles, brėžė aiškias ribas ir drausmino tuos, kurie jas peržengdavo. Jis nedvejodamas gynė savo teologines pozicijas ir santūriai interpretavo Vatikano II Susirinkimą, išlaisvinusį šiuolaikinio katalikų atsinaujinimo jėgas. Dėl to jis pelnė doktrinos prievaizdo reputaciją, buvo vadinamas „Panzerkardinal“ arba „Dievo rotveileriu".Nepaisant to, Benediktas XVI bus prisimenamas kaip reformatorius. Kodėl? Būtent jo drąsus ir istorinis sprendimas 2013 m. atsistatydinti iš popiežiaus pareigų sukėlė tikrą žemės drebėjimą klerikalinės galios menėse. Tačiau tikrasis jo atsistatydinimo palikimas buvo dvejopas: jis ir reformavo popiežiaus tarnystę, ir atvėrė kelią Pranciškaus pontifikatui. Benedikto atsistatydinimas buvo dramatiškas žingsnis popiežystės demistifikavimo link, kurį tęsė Pranciškus, senąjį monarchinį popiežiaus valdymo stilių pakeisdamas tarnaujančios popiežystės modeliu.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Kaip Lietuvoje dar sovietmečiu buvo pogrindžio sąlygomis išleistas ir tarp tikinčiųjų keliavo tuometinio kardinolo Josepho Ratzingerio „Krikščionybės įvadas“, prisiminimais pasidalins vienas knygos vertėjų ir redaktorių Vytautas Ališauskas.Benedikto XVI-ojo mirties ir laidotuvių atgarsiai pasaulio katalikų spaudoje - Giedriaus Tamaševičiaus apžvalga.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šv. Kalėdų laidoje pasakojame, kaip Kristaus gimimą šiemet švenčia popiežius Pranciškus.Apie metus, praėjusius karo šešėlyje, pasakoja Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Apie dovanojimo prasmę „Šeštadienio komentaro“ skiltyje svarsto filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.Giedrius Tamaševičius apžvelgia kalėdines temas vokiečių katalikų spaudoje.Redaktoė Rūta Tumėnaitė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje „Naujasis Židinys-Aidai“ skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis aktualią atminties kovų temą ir jos ryšį su vadinamaisiais kultūriniais karais. Laiško autorius, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas šiandien vieši prie Naujojo Židinio, o jį kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila teigia, kad bažnyčia neišdrįso nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos pradėto karo Ukrainoje, o tai dalį bendruomenės paskatino siekti Konstantinopolio jurisdikcijos. Anot VU profesoriaus Vytauto Ališausko, tikintieji turi teisę kurti savo struktūrą, derindami su Konstantinopolio patriarchatu, be to, tai nebūtų kita konfesija. Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus pabrėžia, kad stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra ištikima valstybei, aiškiai pasisako prieš karą, jau pradėjo siekti didesnės autonomijos, tačiau tai daro nepažeisdama kanonų.Pašnekovai: Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, VU Istorijos fakulteto profesorius Arūnas Streikus, Bernardinai.lt religijos temų redaktorius Simonas Bendžius, matematikas Romanas Januškevičius, diakonas Jonas Egidijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus, suspenduotas ortodoksų kunigas Vitalis Dauparas, Metropolito Inokentijaus padėjėjas, ortodoksų vyskupas Amvrosijus, suspenduotas ortodoksų kunigas Gintaras Sungaila, VU profesorius Vytautas Ališauskas.Ved. Audrius Lelkaitis

„Ar šiandieniniame pasaulyje yra toks krikščionybės pavidalas, kuris galėtų tapti moralinio įkvėpimo šaltiniu laisvės ir demokratijos kultūrai? Turime ieškoti tokio pavidalo, kuri būtų ne nostalgiška praeities imitacija, bet atsižvelgtų į tai, kad mūsų pasaulis nėra ir niekada nebus religiškai ar kultūriškai vienspalvis, bet radikaliai pliuralistinis". Vedamojo skiltyje perduosime antrąją filosofo ir sociiologo, kun. Tomašo Haliko straipsnio dalį.Artėjant vasarai, kviečia VI Dubingių muzikos festivalis. Su programa supažindins festivalio meno vadovas Eimantas Bešėnas.Pokalbis su stačiatikiais, kurie Lietuvoje nenori priimti sakramentų iš dvasininkų, palaikančių Maskvos patriarchą Kirilą (parengė Jūratė Kuodytė).„Šeštadienio komentaras": ką daryti su nuojautomis, kad Rusija laimi karą (autorius Vytautas Ališauskas).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

LVK pirmininko,Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo velykinis sveikinimas ir trumpas pokalbis Velykų išvakarėse: apie išeivijos pastangas skleisti pasauliui tiesą apie Lietuvos laisvės bylą, Europos vyskupų pastangas padėti kariaujančiai Ukrainai ir Šv. Sosto diplomatijos veikimą.Vedamojo skiltyje - prieš 60 metų nuskambėjęs garsusis popiežiaus Pauliaus VI kreipimasis JTO „Niekada daugiau“, skirtą taikai – ir baugūs jo atgarsiai nūdienos pasaulyje.Velykinis Šeštadienio komentaras. Aut. Vytautas Ališauskas.Naują žurnalo „Artuma“ numerį apžvelgia Rūta Lazauskaitė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Daugiamečių ganyklų ir pievų plotui šalyje sumažėjus daugiau nei 12 procentų, ieškoma būdų kaip paskatinti ūkininkus išsaugoti daugiametes pievas. Žemės ūkio ministerija numatė dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus.Pagėgių savivaldybėje, Stoniškiuose, gyvenantis Vytautas Ališkevičius laiko Lietuvos sunkiųjų veislės arklius. Apie jo pomėgį byloja sodybos kieme išrikiuoti senoviniai arkliniai žemės dirbimo padargai.Pastarieji dveji metai buvo ypač nepalankūs Slovėnijos ūkininkams. Sausros ir liūtys naikino derlių. Tačiau dalis jaunųjų ūkininkų sugebėjo rasti išeitį.Ved. Regina Montvilienė

Glazge vykstant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, popiežius Pranciškus ragina krizėje įžvelgti naują galimybę ir ugdyti ekologinį sąmoningumą. Apie Bažnyčios dėmesį aplinkosaugai ir posūkį prie integralios ekologijos kalbės filosofas Vytautas Ališauskas.Laurynas Peluritis savo parengtoje apžvalgoje kalbės apie Lietuvos viešosios erdvės keistumą, taip pat išgirsite naujo Artumos numerio pristatymą ir krikščioniškų naujienų tarnybų pranešimus.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Pasaulyje, kuriame pilna dizainerių, besiverčiančių per galvą, siekiant paversti juvelyrinius papuošalus mados industrijos atšaka, todėl savaime prisitaikančių prie mados (ne be reikalo ji vadinama skudurų prekyba) - Aleksas išlieka toks susikaupęs, kad niekada nejaučia poreikio ką nors vytis. Kodėl jis turėtų? Jis mato platų vaizdą, lyg didingą mozaiką; tačiau ta mozaika sudaryta iš tokių smulkmenų, kurioms atlikti reikalingi mikroskopai, - ir tai tik pirmasis šio dizainerio prieštaravimas.Aleksas Šepkus neturi prasmės. Kažkur tarp savo pamėgtų P.G. Wodehouse knygų ir nutrinto Viduramžių bažnyčios grindų akmens, Aleksas atrado laikui nepavaldų grožį. Taigi, galbūt jis turi prasmę. Aleksui toks klausimas patiktų.Aleksas Šepkus yra fanatikas; intelekto pajėgumai, kuriuos jis pasitelkia savo darbe, gerokai viršija nacionalinį juvelyro reikalavimų standartą. Dėl to kyla antrasis su Aleksu susijęs prieštaravimas: toks obsesinis požiūris paprastai nesuderinamas su humoro jausmu. Tačiau Alekso darbe matome nenugalimą žaismingumą, net keistumą, kuriam auksakalystės pasaulyje nėra lygių“.Taip apie Aleksandrą Šepkų rašė britų juvelyras Stephenas Websteris. Laidoje iškeliavusį bičiulį ir jo kūrybą prisimins menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir filosofas Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Popiežius Pranciškus yra pasakęs, kad gyvename ne pokyčių laikais, o laiko pokytyje. Pandemija aiškiai parodė, kad skaitmeninė revoliucija pakeitė viską. Bažnyčios laukia jaudinančios naujos galimybės, tereikia jomis pasinaudoti ir jų pagalba stiprinti vienybę. Koks yra Bažnyčios kelias į skaitmeninių technologijų ateitį?Apie balandžio 6 d. mirusį garsųjį šveicarų teologą ir nepaklusnumo oficialiajam magisteriumui simbolį Hansą Küngą kalbės filosofas Vytautas Ališauskas.Velykines temas Danijos spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

Kokie buvo reikšmingiausi 2020 m. įvykiai ir procesai visuotinės Bažnyčios gyvenime?Laidoje dalyvauja filosofas, kultūros istorikas Vytautas Ališauskas ir Vilniaus Universiteto profesorius Paulius Subačius.Ved. Rūta Tumėnaitė

Tema: ,,Pirmieji krikščionys: gyvenimas, garbinimas, teologija'' Svečias: Vytautas Ališauskas, Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vatikane Vedėjas: Laurynas Jacevičius iš apologetika.lt  Įkelta į Youtube: 2020-06-11 Vaizdo įrašas: https://youtu.be/vAt1l4zI2iw  

Vyriausybė rytoj svarstys, ar viešuose renginiuose įvesti privalomą kaukių dėvėjimą. Taip pat vakar praplėstas šalių sąrašas iš kurių galima atvykti į Lietuvą. Šias ir kitas aktualijas aptariame su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Seimas šiandien renkasi į neeilinę sesiją, kur svarstys rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu. Pokalbis su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.Šiandien paskutinė diena, kai abiturientai gali pateikti prašymus stoti į aukštąsias mokyklas. Tą dar galim padaryti iki dvyliktos valandos. Nei Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti asociacija kol kad neteikia duomenų, nei švietimo ministerija. Tiesa yra praėjusios savaitės duomenys - likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose buvo pareiškę daugiau nei 24,5 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Mūsų eteryje didžiausio Lietuvoje Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Per karantiną gerokai daugiau pirkėjų liko nepatenkinti įsigytomis prekėmis ir paslaugomis. Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukė daugiau nei 18 tūkstančių vartotojų kreipimųsi – beveik ketvirtadaliu daugiau, nei pernai. Pasakojimą parengė Zenonas Gipiškis ir Gabrielius GrubinskasSeimo vicepirmininkė Rima Baškienė Gruzdžių bažnyčioje per Šventojo Roko atlaidus iš sakyklos dėkojo bendruomenei už aukas. Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto Vytautas Ališauskas, teigia, kad politikams, ypač prieš rinkimus, nederėtų bažnyčioje naudotis visuomenės dėmesiu. Plačiau Edita Vitė.Ved. Rūta Kupetytė

Lukiškių aikštės akcentai nuo šiol turi atitikti gerąją moralę. Žodžių junginys, privertęs daugelį pakelti antakius. Kas yra gera moralė teisėje, visuomenėje ir politikoje? Taip pat šnipinėjimo per mobiliąsias aplikacijas peripetijos. Ir šešėlis restoranų versle. Skaidrumo ir reputacijos paieškos. Dalyvauja: Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto lektorė ir doktorantė Dovilė Kurpytė, LRT žurnalistė Rūta Juknevičiūtė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantis partneris Vilius Bernatonis, filosofas ir kultūros istorikas prof. Vytautas Ališauskas, FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gedminas Balnis ir restoranus valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė. Veda Mindaugas Aušra.

Sudėjus parašus ant nepriklausomybės atstatymo akto, valstybė iš oro neatsirado. Kokie buvo tie skausmingi, sunkūs ir džiugūs šalies kūrimo žingsniai? Ir kodėl šiandien apie valstybę galvojame būtent taip, kaip galvojame? Dalyvauja: prof. Vytautas Ališauskas ir dr. Justinas Dementavičius. Ved. Mindaugas Aušra.

"Fellinio filmuose katalikybė persipina su pagonybe" - pasakojimas, skirtas kino režisieriaus Federico Fellinio 100-osioms gimimo metinėms.Dar kartą apie "trijų popiežių bylą": kardinolo Roberto Sarah knygą apie kunigų celibatą ir tikrą ar tariamą popiežiaus emerito Benedikto XVI bendraautorystę komentuoja filosofas Vytautas Ališauskas.Incidento atgarsius vokiečių katalikų spaudoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža "Kur glūdi ekumenizmo esmė?"Kunigas Antanas Saulaitis apie atsivertimą.Ved. Tumėnaitė Rūta.

Nepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar perfomansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas. Šiuokart epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus „Žali“. Ką su šiais skandalais susijusi audringa polemika gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Ar kūrėjo laisvė yra absoliuti? O gal rašytojui, kaip ir mokslininkui ar pedagogui, galioja toks supratimas kaip atsakomybė. Tik kas šiuo atveju turi brėžti atsakomybės ribas?Dalyvauja Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė ir Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui generolo majoro, Sausumos pajėgų vado Valdemaro Rupšio kandidatūrą į kariuomenės vadus.Jau ilgiau nei pusmetį specialiame tinklalapyje skelbiamos didžiuosiuose prekybos tinkluose taikomos pagrindinių maisto produktų kainos. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai šiandien turėtų tartis su koalicijos partneriais, kada parlamente surengti nepasitikėjimo balsavimą Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Šiandien prezidentas Nausėda išvyksta vizito į Lenkiją.Šiandien turėtų paaiškėti, ar Vokietijos gynybos ministrė Ursula fon der Lajan vadovaus Europos Komisijai.Bekontakčio atsiskaitymo būdas – išmanieji laikrodžiai.Prancūzijos parlamentas praėjusią savaitę priėmė įstatymą, dėl kurio didžiosios interneto gigantės privalės susimokėti 3 procentų vadinamąjį „skaitmeninį“ mokestį.Prezidentinis turizmas.Ką rekomenduoja skaityti filosofas Vytautas Ališauskas?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. V. Keršansko komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Žurnalistas Rimas Bružas su bičiuliu Aurimu Mockumi tęs ekspediciją „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, skirtą 90-osioms Antano Poškos kelionės į Indiją metinėms paminėti. Šviežiausi įspūdžiai trumpam sugrįžus į Lietuvą iš Rimo Bružo lūpų – sekmadienio rytą.Yra ar ne dvi vienodos snaigės?Kodėl kosmose, kur nėra Žemės traukos, retėja kaulai ir nutinka kiti sveikatos sutrikimai?Pokalbis iš ciklo „Valstybė – tai Tu“: pašnekovas – filosofas Vytautas Ališauskas.„Radijo dokumentika“ apie Tėvą Stanislovą.Taip pat laidoje – orai, spaudos apžvalga. Eismo sąlygos. Etnologo pasakojimas. Kultūros renginiai.Ved. Saulius Liauksminas.

Laidos rubrikos „Valstybė – tai Tu“ svečias kultūrologas, filosofas Vytautas Ališauskas.Visvaldas Matijošaitis antrąkart dalyvaus Kauno miesto mero rinkimuose.Vyriausybė svarsto, ar pritarti siūlymui kelti Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas.Vilniuje – šventinis policijos reidas.Siūloma importo pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinti bibliotekoms kaip dovana, labdara ar parama siunčiamų knygų, nepaisant jų vertės dydžio.

Vyriausybė nusprendė teikti Seimui pataisas, numatančias stipresnį lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų vaikams.Visvaldas Matijošaitis antrąkart dalyvaus Kauno miesto mero rinkimuose.Vyriausybė svarsto, ar pritarti siūlymui kelti Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigas.Per šventinį laikotarpį sulaikyti per 220 neblaivių vairuotojų.Siūloma importo pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinti bibliotekoms kaip dovana, labdara ar parama siunčiamų knygų, nepaisant jų vertės dydžio.Rubrikos „Valstybė – tai Tu“ svečias – kultūrologas, filosofas Vytautas Ališauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Pasibaigus Vyskupų sinodui, Bažnyčia raginama drąsiau eiti į virtualią tikrovę."Bažnyčiai teks spręsti ne tikėjimo krizę, o stiprėjančio individualizmo krizę", - ateities tendencijas prognozuoja filosofas Vytautas Ališauskas. Giedriaus Tamaševičiaus apžvalgoje - Vokietijos katalikiškos spaudos diskusijos apie susitaikinimo sakramentą."Septintojoje dienoje" - Popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei vargšų dienai.Kunigas Antanas Saulaitis apie maldos tikslą ir prasmę.Paskutinėje skiltyje - Gabrielė Gailiūtė Bernotienė apie laimę vadovautis emocijomis.

Pasibaigus Vyskupų sinodui, Bažnyčia raginama drąsiau eiti į virtualią tikrovę."Bažnyčiai teks spręsti ne tikėjimo krizę, o stiprėjančio individualizmo krizę", - ateities tendencijas prognozuoja filosofas Vytautas Ališauskas. Giedriaus Tamaševičiaus apžvalgoje - Vokietijos katalikiškos spaudos diskusijos apie susitaikinimo sakramentą."Septintojoje dienoje" - Popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei vargšų dienai.Kunigas Antanas Saulaitis apie maldos tikslą ir prasmę.Paskutinėje skiltyje - Gabrielė Gailiūtė Bernotienė apie laimę vadovautis emocijomis.

Diskusija „Politika kaip menas?“ Šiandienos politika primena fantasmagorinę sceną, kurioje gausu įvairios kūrybinės raiškos. Čia galima rasti ne tik klounų ir tragiškų herojų, bet taip pat ir perfomansų, instaliacijų autorių, poetų ir, be abejo, dailininkų. Politiką ir meną mėginta atsieti jau nuo Antikos laikų. Kita vertus, šios dvi sritys be perstojo flirtavo viena su kita, šokdamos dialektinį šokį, kuriame ir Platono pasiūlymas išvyti poetus iš idealios valstybės, ir Schillerio entuziazmas dailiaisiais menais įgyvendinti „politinio gyvenimo taisymą“. Taigi – ar politika yra menas? Jeigu taip, kokios šios sąveikos galimybės? Ir kas lieka menui, kai politika vis įmantriau išnaudoja jo veikimo būdus?Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas. Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.

Diskusija „Politika kaip menas?“ Šiandienos politika primena fantasmagorinę sceną, kurioje gausu įvairios kūrybinės raiškos. Čia galima rasti ne tik klounų ir tragiškų herojų, bet taip pat ir perfomansų, instaliacijų autorių, poetų ir, be abejo, dailininkų. Politiką ir meną mėginta atsieti jau nuo Antikos laikų. Kita vertus, šios dvi sritys be perstojo flirtavo viena su kita, šokdamos dialektinį šokį, kuriame ir Platono pasiūlymas išvyti poetus iš idealios valstybės, ir Schillerio entuziazmas dailiaisiais menais įgyvendinti „politinio gyvenimo taisymą“. Taigi – ar politika yra menas? Jeigu taip, kokios šios sąveikos galimybės? Ir kas lieka menui, kai politika vis įmantriau išnaudoja jo veikimo būdus?Diskusijoje dalyvauja filosofas VDU prof. Gintautas Mažeikis ir videomenininkas Deimantas Narkevičius. Diskusijos moderatorius dr. Vytautas Ališauskas. Įrašyta 2018 m. vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje.

Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo europinių Viduramžių dalis? Apie tai išgirsime iš Vilniaus universiteto profesoriaus Rimvydo Petrausko, kuris neseniai išleido knygą „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“. Knygą pristato autorius Rimvydas Petrauskas, aptaria Rimvydas Valatka ir Vytautas Ališauskas. Diskusijoje aiškintasi, ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga ir diskusija – apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai. Diskusijos moderatorius Tomas Vaiseta. Įrašyta 2018 m. vasario 7 d. Valdovų rūmuose.

Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo europinių Viduramžių dalis? Apie tai išgirsime iš Vilniaus universiteto profesoriaus Rimvydo Petrausko, kuris neseniai išleido knygą „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais“. Knygą pristato autorius Rimvydas Petrauskas, aptaria Rimvydas Valatka ir Vytautas Ališauskas. Diskusijoje aiškintasi, ar valstiečiams įbaudžiavinimas reiškė laisvės praradimą? Kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo? Ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai? Ar europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška? Knyga ir diskusija – apie Lietuvą ir Europą Viduramžiais bei apie tai, ką ši tolima istorija reiškia dabarčiai. Diskusijos moderatorius Tomas Vaiseta. Įrašyta 2018 m. vasario 7 d. Valdovų rūmuose.

Žinios. Kaip keturios vienuolės dangaus žemėlapį braižė. Naujas žurnalo „Artuma“ numeris. Lietuviškos spaudos apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Šeštinių Evangelija ir homilija. Popiežiaus Pranciškaus laiškas Visuomenės komunikavimo priemonių dienai. Kunigas Antanas Saulaitis apie Gailestingumo sekmadienį. Vytautas Ališauskas apie kardinolo Parolino vizito reikšmę.

Žinios. Kaip keturios vienuolės dangaus žemėlapį braižė. Naujas žurnalo „Artuma“ numeris. Lietuviškos spaudos apžvalga (parengė Laurynas Peluritis).Šeštinių Evangelija ir homilija. Popiežiaus Pranciškaus laiškas Visuomenės komunikavimo priemonių dienai. Kunigas Antanas Saulaitis apie Gailestingumo sekmadienį. Vytautas Ališauskas apie kardinolo Parolino vizito reikšmę.

Žinios. Naujausias popiežiaus Pranciškaus posinodinis apaštalinis paraginimas „Amoris laetitia“ – apie meilę šeimoje – komentuoja filosofas Vytautas Ališauskas. Popiežiaus Pranciškaus dokumento atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje – apžvelgia Giedrius Tamaševičius. Gegužės 6-8 d. vyksiantį Nacionalinį Gailestingumo kongresą pristato Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rektorius, kun. Vaidas Vaišvilas.Sekmadienio Evangelija ir homilija. James Alison „Prisikėlimas“. Kunigas Antanas Saulaitis apie tikėjimo dorybę. Trijų kartų klausyotjų žvilgsnis į miuziklą „Jesus Christ Superstar“ (Mindaugas Urbaitis, Giedrius Tamaševičius ir Laurynas Peluritis).

Žinios. Naujausias popiežiaus Pranciškaus posinodinis apaštalinis paraginimas „Amoris laetitia“ – apie meilę šeimoje – komentuoja filosofas Vytautas Ališauskas. Popiežiaus Pranciškaus dokumento atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje – apžvelgia Giedrius Tamaševičius. Gegužės 6-8 d. vyksiantį Nacionalinį Gailestingumo kongresą pristato Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rektorius, kun. Vaidas Vaišvilas.Sekmadienio Evangelija ir homilija. James Alison „Prisikėlimas“. Kunigas Antanas Saulaitis apie tikėjimo dorybę. Trijų kartų klausyotjų žvilgsnis į miuziklą „Jesus Christ Superstar“ (Mindaugas Urbaitis, Giedrius Tamaševičius ir Laurynas Peluritis).

Žinios. Kaip Velykų slėpinys nušviečia Dievo gailestingumo slėpinį? Prie „Naujojo Židinio“: apie J. Mackiewicziaus knygą „Tiesa akių nebado“kalbasi Mariuszas Antonowiczius ir Vytautas Ališauskas. Lietuviško dokumentinio filmo „Pasitikiu Tavimi“ DVD išleistas dešimčia kalbų. Žurnalo „Artuma“ balandžio numerio anonsas.Atvelykio Sekmadienio Evangelija ir homilija. William Willimon „Kaip pamilti gailestingumą“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Gailestingumo Sekmadienį. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Emausas kartojasi kasdien“.

Žinios. Kaip Velykų slėpinys nušviečia Dievo gailestingumo slėpinį? Prie „Naujojo Židinio“: apie J. Mackiewicziaus knygą „Tiesa akių nebado“kalbasi Mariuszas Antonowiczius ir Vytautas Ališauskas. Lietuviško dokumentinio filmo „Pasitikiu Tavimi“ DVD išleistas dešimčia kalbų. Žurnalo „Artuma“ balandžio numerio anonsas.Atvelykio Sekmadienio Evangelija ir homilija. William Willimon „Kaip pamilti gailestingumą“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Gailestingumo Sekmadienį. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Emausas kartojasi kasdien“.

Vasario 12 d. įvyks istorinis popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos patriarcho Kirilo susitikimas. Kas iš tiesų šiandien vyksta Lenkijoje ir kaip į politikos permainas reaguoja tenykštė Bažnyčią? - filosofas Vytautas Ališauskas kalbina VU TSPMI doktorantą Marijušą Antonovičių. Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: Vatikano santykiai su Kinija, artėjanti Pranciškaus kelionė į Meksiką ir garsusis italų šventasis Tėvas Pijus kaip tobulas Gailestingumo metų šventasis (parengė Giedrius Tamaševičius).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Stanley Hauerwas „Kaip turėtų sirgti krikščionys“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Ligonių dieną. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Etiudas tautiškos giesmės tema“.

Vasario 12 d. įvyks istorinis popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos patriarcho Kirilo susitikimas. Kas iš tiesų šiandien vyksta Lenkijoje ir kaip į politikos permainas reaguoja tenykštė Bažnyčią? - filosofas Vytautas Ališauskas kalbina VU TSPMI doktorantą Marijušą Antonovičių. Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: Vatikano santykiai su Kinija, artėjanti Pranciškaus kelionė į Meksiką ir garsusis italų šventasis Tėvas Pijus kaip tobulas Gailestingumo metų šventasis (parengė Giedrius Tamaševičius).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Stanley Hauerwas „Kaip turėtų sirgti krikščionys“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Ligonių dieną. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Etiudas tautiškos giesmės tema“.

Žinios. Ką reiškia Didžiojo Jubiliejaus paprotys atidaryti katedrų ir bazilikų Šventąsias duris? Laisvės premijos (ne)skyrimo prof. Vytautui Landsbergiui atgarsiai - „Šeštadienio komentaro“ skiltyje (autorius Vytautas Ališauskas). Ką apie Vokietijos vyskupų „ad limina“ vizitą rašo užsienio katalikiška spauda - apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Pirmojo Advento sekmadienio Evangelija ir homilija. Chris Huebner „Adventas ir stabmeldybė“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Adventą.

Žinios. Ką reiškia Didžiojo Jubiliejaus paprotys atidaryti katedrų ir bazilikų Šventąsias duris? Laisvės premijos (ne)skyrimo prof. Vytautui Landsbergiui atgarsiai - „Šeštadienio komentaro“ skiltyje (autorius Vytautas Ališauskas). Ką apie Vokietijos vyskupų „ad limina“ vizitą rašo užsienio katalikiška spauda - apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Pirmojo Advento sekmadienio Evangelija ir homilija. Chris Huebner „Adventas ir stabmeldybė“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Adventą.

Popiežiaus vizito Kuboje atgarsiai. Ką popiežiai kalbėjo Jungtinėse Tautose? Reportažas iš Vilniuje, šv. Kazimiero bažnyčioje vykusio Nerijos Putinaitės monografijos "Nugenėta pušis: ateizmas kai asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje" pristatymo (dalyvauja Vytautas Ališauskas, Nerija Putinaitė, Nerijus Šepetys). Popiežiaus Pranciškaus vizito JAV atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Graham Greene "Apie tapimą kataliku". Kunigas Antanas Saulaitis apie viltį. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža "Per daug nežinomųjų".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Popiežiaus vizito Kuboje atgarsiai. Ką popiežiai kalbėjo Jungtinėse Tautose? Reportažas iš Vilniuje, šv. Kazimiero bažnyčioje vykusio Nerijos Putinaitės monografijos "Nugenėta pušis: ateizmas kai asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje" pristatymo (dalyvauja Vytautas Ališauskas, Nerija Putinaitė, Nerijus Šepetys). Popiežiaus Pranciškaus vizito JAV atgarsiai užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje (parengė Giedrius Tamaševičius).Sekmadienio Evangelija ir homilija. Graham Greene "Apie tapimą kataliku". Kunigas Antanas Saulaitis apie viltį. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža "Per daug nežinomųjų".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Žinios iš krikščioniško informavimo tarnybų. 1980 m. nužudyto Salvadoro arkivyskupo Oscaro Romero beatifikacija: kodėl jo šventumo byla buvo taip ilgai vilkinama? Apie arkivyskupą Romero ir išlaisvinimo teologiją pasakoja filosofas Vytautas Ališauskas. Užsienio spaudos apžvalga: Anglijoje ir Velse gausėja moterų vienuolių pašaukimų.Sekminių Evangelija ir homilija. Ko sekmininkai gali išmokyti apie Sekmines? Kunigas Antanas Saulaitis apie religinę literatūrą. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Poezijos pavasaris ir Sekminės“.

Žinios iš krikščioniško informavimo tarnybų. 1980 m. nužudyto Salvadoro arkivyskupo Oscaro Romero beatifikacija: kodėl jo šventumo byla buvo taip ilgai vilkinama? Apie arkivyskupą Romero ir išlaisvinimo teologiją pasakoja filosofas Vytautas Ališauskas. Užsienio spaudos apžvalga: Anglijoje ir Velse gausėja moterų vienuolių pašaukimų.Sekminių Evangelija ir homilija. Ko sekmininkai gali išmokyti apie Sekmines? Kunigas Antanas Saulaitis apie religinę literatūrą. Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Poezijos pavasaris ir Sekminės“.

Popiežius Pranciškus ragina katalikus pasauliečius aktyviai veikti įvairiose partijose, tuo tarpu Lietuvoje vis šmėkšteli atskiros katalikų ar krikščionių partijos idėja. Apie tai „Mažojoje studijoje“ diskutuoja Vytautas Ališauskas ir Paulius Subačius.

Popiežius Pranciškus ragina katalikus pasauliečius aktyviai veikti įvairiose partijose, tuo tarpu Lietuvoje vis šmėkšteli atskiros katalikų ar krikščionių partijos idėja. Apie tai „Mažojoje studijoje“ diskutuoja Vytautas Ališauskas ir Paulius Subačius.

„Arkos“ bendruomenės įkūrėjui Jeanui Vanier paskirta garbinga Johno Templetono fondo premija. Popiežiaus Pranciškaus pontifikato antrosios metinės: ko jau pasiekta ir kokie išmėginimai dar laukia? - žymaus vatikanologo Johno Thaviso analizė. Kur slypi garsiojo Džeimso Bondo nemarumo paslaptis? - diskutuoja istorikas Bernardas Gailius ir filosofas Vytautas Ališauskas. Prieš 50 metų Mišios pradėtos aukoti vietinėmis kalbomis, apie tai - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje užsienio katalikiškos žiniasklaidos apžvalgoje.IV Gavėnios sekmadienio Evangelija ir homilija. Apie popiežiaus Pranciškaus misiją pasaulyje svarsto garsus publicistas George Weigel. Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms: kunigas Antanas Saulaitis apie laisvės jubiliejų. Poeto Antano Gailiaus „Giesmė Kovo 11-ajai“.

„Arkos“ bendruomenės įkūrėjui Jeanui Vanier paskirta garbinga Johno Templetono fondo premija. Popiežiaus Pranciškaus pontifikato antrosios metinės: ko jau pasiekta ir kokie išmėginimai dar laukia? - žymaus vatikanologo Johno Thaviso analizė. Kur slypi garsiojo Džeimso Bondo nemarumo paslaptis? - diskutuoja istorikas Bernardas Gailius ir filosofas Vytautas Ališauskas. Prieš 50 metų Mišios pradėtos aukoti vietinėmis kalbomis, apie tai - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje užsienio katalikiškos žiniasklaidos apžvalgoje.IV Gavėnios sekmadienio Evangelija ir homilija. Apie popiežiaus Pranciškaus misiją pasaulyje svarsto garsus publicistas George Weigel. Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms: kunigas Antanas Saulaitis apie laisvės jubiliejų. Poeto Antano Gailiaus „Giesmė Kovo 11-ajai“.