Podcasts about vidurio

Svečiuose dukart „BasketNews CBet Fantasy” čempionas - Nedas Blinstrubas. Ar nuo to laida tapo profesionalesnė? Spręsti jums. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Kaip Nedui sekasi žaisti šį sezoną (0:00); Neregėtos Karolio aukštumos Vidurio sezono lygoje (3:33); Ar verta pirkti Yurtseveną? (5:22); Nedo komandos apžvalga ir pasirodymas 18-ajame ture (8:26); Kazio pasirodymas 18-ajame ture (10:16); Praeitos savaitės rekomendacijų aptarimas (11:50); Karolio komandos pasirodymas 18-ajame ture (15:44); Keitimai Karolio komandoje (17:12). Keitimai Kazio komandoje (19:25); Savaitės rekomendacijos (21:52); Keitimai Nedo komandoje (30:51); Brangiausių ir pigiausių žaidėjų apžvalga (38:23); „CBet Lietuvos Fantasy Krepšinio Lygos“ (LFKL) apžvalga (45:12). Neįtikėtini jūsų eilėraščiai (52:30).

Vėl Tie Patys #210 apie Japoniją, metimus nuo vidurio ir Sirijos sukilėlius by Negyvas Eteris

LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad keturi iš dešimties apklaustų šalies gyventojų mano, kad po paskutinio Konstitucinio Teismo išaiškinimo Seimas turėtų ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją, o trečdalis pasisako už tai, kad Seimas to neturėtų daryti. Panašus skaičius ir tokių, kurie šiuo klausimu nuomonės neturi. Kodėl Seimas jos iki šiol neratifikavo ir ar ketina tai padaryti iki kadencijos pabaigos?Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai mopedus ir keturračius leisti vairuoti tik išlaikius praktinį egzaminą. Mopedai ir lengvieji keturračiai priskiriami AM kategorijai, minimalus amžius, nuo kurio leidžiama pradėti vairuoti šias transporto priemones – 15 metų. Klausims klausytojams - ar pritariate, kad lengvuosius keturračius ir mopedus vairuoti būtų galima tik išlaikius praktinį vairavimo egzaminą? O gal ir kitų panašių transporto priemonių vairuotojams praverstų bent jau praktiniai ar teoriniai kursai?Vyriausioji rinkimų komisija šiandien visuomenei pristatys internetinio balsavimo galimybių studijos išvadas. Teigiama, kad esminis šios studijos tikslas - išanalizuoti, ko reikia, kad Lietuvoje būtų sukurta saugi internetinio balsavimo informacinė sistema.Nuo kitų metų dalis būtiniausių banko paslaugų kainuos mažiau nei dabar. Trečdaliu pigs valstybės reguliuojamas pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelis. Kainuos eurą. Šis krepšelis įvestas prieš 7 metus, bet taip ir netapo populiarus - tokį teturi apie 60 tūkstančių gyventojų.Ignalinos atominėje elektrinėje tęsiamii išmontavimo darbai. Netrukus bus pradėta ardyti antrojo reaktoriaus salė. Taip pat planuojama statyti giluminį atliekyną, kuriame galėtų būti saugomos ir mažos galios branduolinių reaktorių atliekos, jei Lietuva nuspręstų tokius statyti. Keisis ir ekskursijų programa, į kai kurias vietas jau nebebus galima patekti.„Čia eksponuojami automobiliai, kuriais žmonės važinėjo prieš 20, 30 ar 50 metų. Vyresni lankytojai gali prisiminti savo pirmąjį automobilį, jaunesni – pažinti, ką vairavo jų tėvai ar seneliai“, – sako Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus. Čia pasakojama penkiasdešimties metų Lietuvoje naudotos technikos istorija.Ved. Liuda Kudinova

Daugiau apie rinktinę: www.osportas.lt   00:00:00 – Įžanga 00:04:30 – Maksvytis vienoje kėdėje 00:07:10 – Didelis pasirinkimas gerai ar blogai? 00:09:30 – Jokubaičio 30 minučių 00:10:53 – Įžaidėjų grandies problemos 00:18:33 – Brazdeikis ir atakuojantys gynėjai 00:25:55 – puolėjų klaustukai 00:29:50 – Buzelio mistika 00:36:30 – Sedekerskio pozicija ir keitimai 00:39:55 – Tubelis rinktinėje? 00:42:10 – Vidurio puolėjai 00:45:40 – Ervino, Martyno ir Tomo dvyliktukas 00:48:15 – 14 žaidėjų rinktinėje   #Rinktine24 #LietuvosRinktine #Odangau #Valanciunas #Sabonis #Tubelis #Sedekerskis #Ulanovas #Kuzminskas #OlimpinesZaidynes #olimpiada #Jokubaitis #Giedraitis #Marciulionis

Pradėjęs eiti Krašto apsaugos ministro pareigas, Laurynas Kasčiūnas žadėjo pirmiausia imtis komendantūrų steigimo savivaldybėse. Šiandien projektas pristatytas visuomenei. LRT radijo kalbinti gyventojai sakė, kad apie komendantūras yra mažai girdėję, kiti apskritai nežino nieko, dar dalis norėtų prisijungti. Kaip jos veiks ir kokios bus jų funkcijos savivaldybėse?Ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas atšaukiamas iš pareigų, BNS ir Delfi žiniomis jį svarstoma skirti ambasadoriumi Lenkijoje.Prezidento posto siekia vienas milijonierius, o mažiausiai turto deklaruojantis kandidatas sumoka bene daugiausiai mokesčių. Likus mėnesiui iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija skelbia kandidatų į Prezidentus duomenis, tarp jų - turto ir pajamų deklaracijas.Jungtinės Valstijos perspėja Izraelį, kad Iranas gali imtis puolamųjų veiksmų jau šį savaitgalį ir nurodė diplomatams atšaukti numatytus susitikimus regione dėl padidėjusios grėsmės. Teheranas žada surengti atsaką į Izraelio smūgį šalies konsulatui Damaske praėjusią savaitę, kuris pražudė 7 karininkus. Tai kelia nerimą dėl konflikto išplitimo regione.Estų vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas sako siūlysiantis Parlamentui paskelbti Maskvos patriarchatą – Maskvoje įsikūrusią Ortodoksų bažnyčios instituciją – teroristine organizacija. Tokiu atveju būtų galima uždrausti jo veiklą Estijoje.Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse atliktas tyrimas parodė kad 61 proc. moterų nori mokytis kaip aktyviai panaudoti dirbtinį intelektą, tačiau trūksta mokymų.Grupė jaunuolių vakar Stokholomo priemiestyje vaiko akivaizdoje nušovė jo tėvą. Visuomenė šokiruota. Pastaruoju metu šioje šalyje labai padaugėjo gaujų smurto atvejų joms kovojant dėl narkotikų rinkos.Klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus ruošiasi irkline valtimi įveikti Ramųjį vandenyną. Maždaug dvylikos tūkstančių kilometrų kelionę klaipėdietis rugsėjį pradės Jungtinėse Amerikos Valstijose, o finišuoti turėtų Australijoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

00:00:00 - Įžanga 00:02:23 - Žalgiris vs Rytas 00:07:51 - sumenkusi komandų priešprieša 00:11:30 - Žalgirio deriniai 00:13:03 - Veličkos tritaškiai metimai 00:15:10 - Grantas Križanauskas prieš Žalgirį 00:17:05 - Kriditai Ryto komandai 00:20:30 - Rungtynių pabaiga 00:22:53 - Pražanga Fosteriui puolime 00:27:53 - Vidurio puolėjų kova 00:30:53 - Sumnerio pradžia ir naudingumas 00:35:00 - Aiški lentelė 00:36:00 - Mažeikių svarbi pergalė Kėdainiuose 00:41:17 - Lietkabelio pergalė 00:47:20 - Jonavos cirkai ir betvarkė 00:50:50 - Trečios vietos likimas savaitgalį 00:53:30 - Utenos nušluotas Pasvalys 00:56:10 - Tabbo išvykimas iš Pasvalio 01:01:03 - Žlugusi Purlio svajonė dėl Sedekerskio 01:07:47 - Kuzminsko forma ir rekordas

Žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, minint vasario šešioliktąją, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, kuris jam skirtas už Vakarų Lietuvos istorijos, archeologijos, paveldo tyrinėjimą ir sklaidą, už visuomenines akcijas ir iniciatyvas, už kuršių genties kultūros, karybos, papročių rekonstrukciją bei gyvensenos populiarinimą.Dar 2012-aisiais įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Tačiau panašu, jog įstatymas – neveiksmingas, nes sporto renginių žiūrovai į tribūnas alkoholį nešasi be jokių ribojimų bei vartoja jį rungtynių metu. Kas turi užtikrinti šio įstatymo kontrolę?Kaip tobulėjančios technologijos bei vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas keičia lietuvių kalbą?Kasmet auganti atskirtis tarp Vilniaus bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų gilina šalies socialines ir ekonomines problemas. Tai pastebima ir iš skirtingo startuolių masto. Siekiant paskatinti technologinius centrus imtis veiklų, kurios padėtų sudaryti tinkamas sąlygas kurtis startuoliams ir skatintų jų produktų idėjų vystymą, pristatyta Startuolių akseleravimo ir inkubavimo programa, kuria siekiama Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono startuoliams sudaryti palankias sąlygas kurtis bei skatinti produktų idėjų vystymą per hakatonus.Ved. Paulius Selezniovas

Karolis Tiškevičius ir Kazimieras Labanauskas grįžta po pertraukos į savaitinę laidą „Pezam apie BasketNews CBet Fantasy”, kurioje apžvelgia žaidimo naujienas, pasikeitimus, krentančius ir kylančius žaidėjus bei varžosi tarpusavyje. Žaisti „BasketNews Fantasy“, kurį pristato CBet, galite čia: https://fantasy.basketnews.com/ Temos: Apie viską ir apie nieką (0:00); Praėjusios laidos rekomendacija (3:10); Kazio komandos pasirodymas 15-ajame ture (4:24); Karolio komandos pasirodymas 15-ajame ture (4:40); Kazio komandos pasirodymas 16-ajame ture (5:01); Karolio komandos pasirodymas 16-ajame ture (5:11); Tarpinių rezultatų apžvalga (5:19); Kazio komandos pasirodymas 17-ajame ture (5:55); Karolio komandos pasirodymas 17-ajame ture (6:11); Kazio komandos pasirodymas 18-ajame ture (6:28); Karolio komandos pasirodymas 18-ajame ture (7:03); 19-o turo apžvalga ir istorinės keturių pratęsimų rungtynės (7:23); Kazio komandos pasirodymas 19-ajame ture (8:01); Karolio komandos pasirodymas 19-ajame ture (11:11); Keitimai Kazio komandoje (15:57); Keitimai Karolio komandoje (21:12); Karolio savaitės rekomendacija (27:32); Kazio savaitės rekomendacija (29:01); Prasideda vidurio sezono lyga (30:05); Karolio vidurio sezono lygos komanda (31:33); Kazio vidurio sezono lygos komanda (33:53); Vidurio sezono lygos prizas (40:39); Brangiausi lygos žaidėjai (41:11); Lygos lentelės lyderiai (43:56); Atsisveikinimas ir Mino kompaktinis diskas Trinchieriui (47:46).

Sveikatos apsaugos ministerija iki kitų metų vidurio pratęsia pasibaigusių vairuotojų medicinos pažymų galiojimą. Taip sudaroma galimybė vairuotojams sudaryti pereinamąjį laikotarpį, per kurį jie galėtų pasitikrinti savo sveikatą. Skaičiuojama, kad pirmąją kitų metų dieną maždaug 264-ių tūkstančių vairuotojų sveikatos pažymos galiojimas jau bus pasibaigęs, o tai reikštų, kad jie netektų ir teisės vairuoti automobilį.Prie Seimo vyksta protestas prieš miškų politiką. Rengėjų teigimu, dėl jos miškų daugėja tik popieriuje, o kirtimai vykdomi net saugomose teritorijose.Turkijos prezidentas atvyksta į Berlyną, kur surengs derybas su Vokietijos kancleriu. Apžvalgininkai sako, Ankara gali būti tarpininke tiek Izraelio ir „Hamas“. Pasak ekspertų, Turkijos ir Vokietijos santykiai yra svarbūs, bet išlieka sudėtingi.Radioaktyvių atliekų sugykloje Maišiagaloje baigėsi šaltieji bandymai. Radioaktyvias atliekas rengiamasi išvežti.Pasaulį krečiant ginkluotiems konfliktams, žinias visą parą transliuojantis LRT RADIJAS, pirmą kartą surengė konferenciją, kurioje aiškinamasi, kaip gerinti visuomenės emocinę sveikatą.Minint Tarptautinę studentų dieną, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šiandien rengiamos jaunimo eitynės. Šia akcija siekiama atkreipti dėmesį į studentų problemas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Portalas 15min pranešė, jog kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už 445 eurus – vadinamuosius butpinigius – Vilniuje nuomojasi butą iš savo sūnaus Dovydo. Šią informaciją kariuomenės vadas pateikė privačių interesų deklaracijoje, kuri nėra vieša.Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis rytoj, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.Europos Centrinio Banko atstovas sako, kad būtina išlaikyti pasiektą infliacijos lygį, o palūkanų normos bus stabilizuotos, kai Bendrija priartės prie 2 proc. infliacijos tikslo.Lenkijos sostinėje prasidėjo saugumo forumas. Varšuvoje kasmet vykstantis renginys yra viena iš didžiausių Europos saugumo konferencijų, skirta transatlantiniam bendradarbiavimui ir saugumui, ypatingą dėmesį skiriant Vidurio ir Rytų Europai.JAV toliau vystosi diskusija apie tolesnę paramą Ukrainai.Kam atiteks Nobelio premija už nuopelnus fizikoje?Ved. Darius Matas

Gyventojai raginami nedelsti ir jau dabar pateikti prašymus kompensacijoms už šildymą. Praėjusiais metais dėl išaugusio prašymų skaičiaus, jie buvo nagrinėjami kone iki vasaros. Be to, šiemet tikėtina, kad kompensacijas gaus mažiau žmonių.Naujasis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus sako, kad labai realu, jog jau po penkerių metų galėsime džiaugtis tiesioginiu skrydžiu į Jungtines Valstijas. Pasak S.Bartkaus, reikia didinti ir kitų valstybių su Lietuva pasiekiamumą.Ekspertai skambina pavojaus varpais, kad aukštosiose mokyklose – beveik perpus mažiau studentų nei prieš 15 metų. Tuo metu studentus į trūkstamas specialybes bandoma vilioti visais įmanomais būdais.Ekspertų teigimu, Lietuvos startuolių ekosistema - viena sparčiausiai augančių Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau globalių grėsmių netrūksta.Uždraustų, lieknėjimui skirtų, rusiškų vaistų galima įsigyti papildais prekiaujančiose parduotuvėse. Kontroliuojančios institucijos teigia, jog nelegalių vaistų prekybą turi užkardyti policija, tuo metu medikai perspėja – populiarūs, svoriui kontroliuoti skirti preparatai pagaminti naudojant gyvybei pavojingą medžiagą.Ved. Rūta Kupetytė

Šis pasakojimas Čikagoje vykstančiame prestižiniame festivalyje „Third Coast“, vadinamame garso dokumentikos „Sundance“ ir net radijo „Oskarais“, šiemet iškovojo aukso medalį. Kaip paaiškėjo apdovanojimų ceremonijoje 2023 m. rugpjūčio 6-ąją – tai pirmasis kartas festivalio istorijoje, kai pagrindinis apdovanojimas skirtas dokumentikai ne anglų kalba.Tarptautinės festivalio žiuri pripažintas autorės Sigitos Vegytės įvertinimas – pirmasis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje.Ta proga su Sigita kalbamės apie tai, kodėl Bahos ir Domo istorija palietė tiek daug žmonių ir kas pasikeitė nuo tada, kai radijo dokumentika buvo pirmą kartą transliuota 2021-ųjų gruodį.Kviečiame dar kartą išgirsti tarptautinio pripažinimo sulaukusį pasakojimą, pirmą kartą transliuotą 2021 m. gruodžio 12 d.**2021-ųjų vasarą kasdien dešimtys, o vėliau ir šimtai žmonių pradėjo neteisėtai kirsti Lietuvos sieną per Baltarusiją. Dėl to Lietuva sustiprino savo sienos apsaugą, pradėjo statyti metalinės tvoros ir spygliuotos vielos barjerą, o prie budinčių pasieniečių prisijungė kariai. Lietuva ir Europos Sąjunga sako, kad tai hibridinė ataka, kurią organizuoja Minsko režimas, pasinaudojęs tūkstančių žmonių – daugiausiai Irako kurdų, bet taip pat sirų, kongiečių, afganistaniečių ir kitų – noru pasiekti Vakarų Europą ir ten susikurti saugesnį ar geresnį gyvenimą.Tai pasakojimas apie du žmones, kurių vienas saugo sieną, o kitas ją neteisėtai perėjo. Ir aplinkybes, dėl kurių jų gyvenimai susikirto.Autorė Sigita VegytėRedaktoriai Vaida Pilibaitytė ir Adomas ZubėPristatyta tarptautinėje EBU konferencijoje IFC AudioDocs 2022 Kardife, Jungtinėje KaralystėjePristatyta tarptautiniame audiofestivalyje BANGUOJA 2022, LietuvojePristatyta tarptautiniame festivalyje Internazionale a Ferrara 2022, ItalijojePelnė aukso medalį kaip geriausia dokumentika, Third Coast International Audio Festival 2022-2023, JAVPublikuota RadioAtlas.org

Amerika teigia, kad į Šiaurės Korėją atvykęs Sergejus Šoigu mėgina Rusijai gauti ginklų, kad ši galėtų tęsti invaziją Ukrainoje.Bankuose ar kredito unijose Lietuvos gyventojai šiuo metu laiko daugiau nei 21 milijardą eurų ir vis dažniau renkasi terminuotus indėlius.Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikiančios nedidelės įmonės raginamos kurti ekologiškus produktus. Jų paskatai ketinama skirti milijardą eurų.Ukraina prisimena Olenivkos kalėjimo sprogdinimo metines–Rusijos ataką prieš karo belaisvius.Ved. Guoda Pečiulytė

PILNOS LAIDOS TEMOS: 00:00:00 Ukraina puola Rusiją, Putinas tyli 00:11:22 Branduoliniu atsaku gąsdina antrarūšiai rusai 00:18:32 Ar tikrai ukrainiečiai pasirengę pulti dabar? 00:29:48 Lenkai siūlo Lietuvai brigadą 00:32:43 Atėjo laikas stebėti Moldovą 00:45:18 Macron vilioja Vidurio ir Rytų Europą Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/

„Niekur kitur iššūkis tarptautinei tvarkai nėra kompleksiškesnis tiek kalbant apie regioninės tvarkos organizavimą, tiek apie užtikrinimą, kad ši tvarka derėtų su likusio pasaulio taika ir stabilumu“, – taip apie Vidurio Rytus savo knygoje atsiliepė buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris. Trijų didžiųjų monoteistinių religijų lopšys. Teritorija, kurioje iškilo ir kurioje žlugo didžiosios imperijos. Į šį regioną dažnai žvelgiame per savo interesų – energetinių išteklių, valstybės kūrimo ir jos stabilumo užtikrinimo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtros, kovos su terorizmu ir t.t. – prizmę. Tačiau kaip pasaulį ir jo esamą tvarką regi pagrindiniai šio regiono žaidėjai? Kokie yra jų siekiai ir vizijos?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Pastaruoju metu retas jaunas žmogus imasi nelengvo gyvulininkystės verslo. O jaunasis ūkininkas Benas Šeriakovas, kartu su mama Regina gyvenantis Užventyje, tęsia tėvų pradėtą verslą – augina ne tik mėsinius, bet ir pieninius galvijus. Jų čia įvairu – net 10 veislių. Ateityje ūkį orientuos į pienininkystę, todėl ketina statyti naują fermą.Birštono vienkiemio bendruomenė garsi iki šiol įgyvendintais įdomiais projektais, keičiančiais, turtinančiais kaimo aplinką, įvairinančiais žmonių gyvenimą. Išskirtinis kas antrus metus Birštono vienkiemio bendruomenės organizuojamas renginys, vienijantis įvairių regionų teatrus – Klojimo teatrų festivalis. Išsamiau apie šį ir kitus bendruomenės nuveiktus darbus, renginius – jos narė Lina Kamarauskienė.Paukščius stebintys ornitologai pažymi neįprastą šiam metų laikui reiškinį: Lietuvoje žiemoja žąsys, pempės, gervės, varnėnai – paukščiai, anksčiau žiemodavę Vidurio ir Pietų Europoje. Pasak ornitologo Mariaus Karlono, neįprastai šilti žiemos orai klaidina paukščius.Ved. Regina Montvilienė

Jungtinėse Amerikos Valstijose šiandien vyks Kongreso kadencijos vidurio rinkimai. Šalies prezidentas Joe Bidenas šeštadienį demokratų mitinge pasisakė, kad šie rinkimai bus „lemiamas“ momentas JAV demokratijos likimui. Tuo metu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paragino rinkėjus padaryti taip, kad respublikonų „milžiniška raudonoji banga“ nugalėtų demokratus kadencijos vidurio rinkimuose.Gyventojų klausiame, kiek reikėtų uždirbti, kad būtų galima oriai gyventi?Vienos paskutiniųjų apklausų rodo, kad vilnietis turėtų uždirbti maždaug 1200 eurų į rankas, kad galėtų gyventi oriai. Kiek Jums pakaktų oriam gyvenimui?Kai kurie Lietuvos amatininkai džiaugiasi galimybe savo darbus parduoti internete ir pastebi, kad mugėse jiems dalyvauti neapsimoka. Internete neprekiaujantys, tačiau muges aktyviai lankantys prekybininkai sutinka, esą prekybos vietoms skirtos kainos - išties per didelės.Opozicijai priklausančių Seimo narių grupė siekia sudaryti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi vidaus reikalų ministrės atsakomybę organizuojant praėjusiais metais vykusių riaušių malšinimą. Seimui pateikti projektą dėl komisijos sudarymo planuojama šiandien. Diskusija su valdančiaisiais ir opozicija.Kaip neseniai pagimdžiusioms mamoms padėti stiprinti psichologinę sveikatą ir išvengti pogimdyminės depresijos - tokia tema šįkart domisi projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai. Apie tai, kuo mamoms naudinga grupinė dailės terapija - Giedrės Trapikaitės reportažas.Ved. Rūta Kupetytė

JAV vyksta svarbūs kadencijos vidurio rinkimai, kurie gali nulemti tiek prezidento Džo Baideno, tiek jo pirmtako Donaldo Trampo, kuris jau užsiminė, kad sieks grįžti į Baltuosius rūmus, politinę ateitį.Seimo opozicijos ketinimai sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakomybės nepavyko, nes Seimas balsų dauguma tokiai iniciatyvai nepritarė.Klaipėdoje sutiktas priešmininis karo laivas „Kuršis“, kuris grįžo iš tarptautinės NATO išminavimo laivų grupės misijos. Anot kariuomenės atstovų, ši misija - išskirtinė dėl savo specifikos.Pasaulio bankas rekomenduoja Lietuvai mažinti pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, taip pat ragina surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį, siekiant didinti jo surinkimą ir mažinti nelygybę.Du jurbarkiečiai, įtariami turėję kilogramą kokaino, taip pat siejami su jūriniame konteineryje vasarą rasta daugiau kaip 2-jų milijonų eurų vertės cigarečių kontrabanda.Kanapių dekriminalizavimo iniciatyva vėl grįžo į Seimą, nors anksčiau nepritarta bausmių švelninimui. Iniciatyvos autoriai sako, kad baudžiamąjį kodeksą taikanti Lietuva padarė klaidą, nes padidėjo narkotikų vartojimas. Oponentai su tuo nesutinka, o ekspertai pasigenda adekvatumo.Kaip neseniai pagimdžiusioms mamoms padėti stiprinti psichologinę sveikatą ir išvengti pogimdyminės depresijos?Ved. Madona Lučkaitė

Lietuva ruošiasi galimai migrantų krizei prie sienos su Kaliningradu, kuris atvėrė savo oro erdvę skrydžiams iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Nors šiuo metu realios grėsmės dar nėra, pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tokiam scenarijui ruošiamasi. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos paprašyta įvertinti, kaip dar geriau apsaugoti sieną su Rusija.Taivaniečių atstovybė Lietuvoje pristatė pirmąją Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondo investiciją – lėšos bus skiriamos lietuviškus lazerius kuriančiai įmonei "Litilit". Kaip investicija prisidės prie Lietuvos ir Taivano ekonominių santykių vystymo ir kokių kitų investicijų galima tikėtis ateityje?Vilniuje, Katedros aikštėje, jau surengta trisdešimt Ukrainos palaikymo mitingų. Nuo pavasario kiekvieną pirmadienį žmones palaikyti karo siaubiamos šalies kviečia publicistas, Arkadijus Vinokuras.Klaipėdoje atsisveikinama su prezidento Gitano Nausėdos tėvu Antanu Nausėda.Pagerbti devyni lietuviai Pasaulio teisuoliai. Šis vardas suteikiamas nežydų kilmės asmenims už žydų gelbėjimą per Holokaustą nesiekiant sau naudos.Dvi „Trigubas karūnas“ pasaulio plaukimo taurės etapuose laimėjusi plaukikė Rūta Meilutytė apsisprendė dalyvauti ir pasaulio čempionate.Ved. Liepa Želnienė

Egipte vyksta Jungtinių Tautų, klimato kaitos konferencija. Šarm aš Šeicho kurorte susirinkę beveik 200-ų valstybių atstovai brėžia tikslą suvaldyti temperatūros kilimą ties 1,5 laipsnio riba. Pasaulinio atšilimo spartėjimą mokslininkai vadina dramatišku. Nuo 19-ojo amžiaus pabaigos, Žemė sušilo daugiau nei 1,1 laipsnio pagal Celsijų ir maždaug pusė šio pokyčio įvyko per pastaruosius 30 metų. Ar įmanoma sustabdyti prasidėjį procesą, kodėl brėžiama 1,5 laipsnio pagal Celsijų riba ir kokie ryškiausi klimato kaitos ženklai Lietuvoje? Poklabis su Vilniaus universiteto profesoriumi klimatologu Arūnu Bukančiu.Po virtinės Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą, puspenkto milijono žmonių liko be elektros. Kyjivo meras įspėja, kad visiškai dingus energijos tiekimui gali tekti evakuoti sostinę. Tuo metu amerikiečių žiniasklaida praneša, kad Vašingtonas esą ragina Kyjivą sušvelninti toną dėl derybų su Rusija - neva priešingu atveju sąjungininkų parama Ukrainai gali tapti ne tokia ryžtinga.Vidaus reikalų ministrė Vištyčio užkardoje vertino situaciją ir grėsmes prie Lietuvos ir Rusijos sienos.Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas kitų metų valstybės biudžeto projektą, įvertino įvairių institucijų, parlamentinių komitetų ir Seimo narių prašymus 2023-iaisiais įvairioms reikmėms numatyti papildomą finansavimą. Parlamentarai įvairioms reikmėms kitais metais biudžete siūlo rasti daugiau negu milijardą eurų.Lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“. Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau šiemet pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, skirto į Vidurio ir Rytų Europą.Į projektą „LRT girdi“ kreipėsi klausytoja, ji atkreipė dėmesį į pagalbą moterims, kurios per gimdymą patiria traumas. Mamų atstovė teigia, kad trūksta aiškumo, kur ir kokių paslaugų būtų galima sulaukti.Ved. Andrius Kavaliauskas

Laidoje su istoriku Vladu Liepuoniumi pradedame pokalbių ciklą, kurio tikslas yra aptarti, kaip trauminiai istorijos įvykiai bei jų atmintis veikia Europos šiandieną. Pirmoji ciklo laida skirta Vidurio Europai – regionui, kurį istorikas Timothy Snyderis pavadino kruvinosiomis žemėmis, patyrusiomis sovietinio ir nacistinio totalitarinių okupacijų pragarą. Tuo tarpu popiežius Jonas Paulius II šį regioną, pokariu dominuotą komunistinių režimų, įvardijo kaip vieną iš dviejų Europos plaučių, be kurio Europa tiesiog negali kvėpuoti. Kaip atmintis apie kruvinąsias žemes vis dar veikia mūsų šiandieną? Ar Vidurio Europą vienija tik tai, kad jos šalys patyrė komunizmo jungą, o Vakarai jas neretai vis dar įvardija kaip pokomunistines, o mūsų atveju – posovietines? Ar mes esame antrojo greičio Europa, kuriai skirta tik vytis Vakarus? Ar skaudi komunistinės diktatūros patirtis mums padėjo giliau suvokti putininę Rusiją ir perspėti apie jos grėsmę, ko, kaip pripažino Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Layen, nemaža dalis europiečių neišgirdo?Ved. Donatas Puslys

Dar neseniai rekordinės buvusios elektros ir dujų kainos, rinkose smunka žemyn. Dujos nukrito į žemiausią lygį nuo birželio, o elektra, nuo gegužės mėnesio.Tačiau nuo naujųjų, ir už dujas, ir už elektrą vistiek mokėsime brangiau.Ukrainos miestus vėl drebino sprogimai. Pranešama apie naujus smūgius Kyjive, Žytomire, Mykolajive, Dnipre ir Charkive.Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ advokatas Linas Sesickas Šiaulių apygardos teismui pateikė du prašymus, vienas jų – grąžinti prokurorui, anot teisininko, netinkamai surašytą kaltinamąjį aktą.Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui šiandien sukanka devyniasdešimt. Jo politiniai bendražygiai sako, kad tai istorinė asmenybė ir dovana Lietuvai. Artimieji džiaugiasi, kad jį vėl turi šeimoje, o pirmasis, atkurtos Lietuvos vadovas, Vytautas Landsbergis sako, kad gimtadienio švęsti nenori.Europos čempionu vasarą su Ispanijos rinktine jau ketvirtą kartą tapęs Sergio Scariolo su Bolonijos „Virtus“ komanda Kaune Eurolygos rungtynėse egzaminuos „Žalgirį“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Istorikas Tony Judtas apie XIX amžiaus traukinių stotis rašė kaip apie modernizmo eros katedras, sekuliarėjančioje Europoje įkūnijusias naująjį tikėjimą pažanga. Tuo tarpu prancūzų rašytojas Michelis Houllebeqas knygoje „Žemėlapis ir teritorija“ analizavo, kaip transporto priemonių raida keičia pačią keliavimo sampratą, nes nebe atstumas tampa pagrindiniu kriterijumi, o kelyje praleistas laikas. Taip, pavyzdžiui, Kopenhagą galime traktuoti kaip esančią arčiau Vilniaus nei tarkime Naujoji Akmenė ta prasme, kad nuskristi ten užtrunka trumpiau nei nuvykti į šiaurės Lietuvą autobusu.Filosofas Viktoras Bachmetjevas kartu su sūnumi leidosi į mėnesį laiko trukusią kelionę traukiniu po Vidurio Europą. Kokios traukinių stotys ir aplankyti miestai paliko didžiausią įspūdį? Kodėl rinktis traukinį, o ne kitą, greitesnę, transporto priemonę? Ar kelyje praleistas laikas įskaičiuotinas į nuostolius? Kas didesnė prabanga planuojant tokią kelionę – laikas ar pinigai? Apie visa tai – „Mažosios Europos pokalbiuose“ kartu su V. Bachmetjevu.Ved. Donatas Puslys

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi Mantu Bartuška klausimą.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad susisiekimo bei užsienio reikalų ministrams pareiškus, jog jie yra pasiryžę atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, negalima laukti, kol šie sprendimai bus įvertinti premjerės Ingridos Šimonytės, tai yra pačių ministrų atsakomybė.Lietuvos geležinkeliai teigia, kad bendrovė palaikė ryšius su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais, siekdama rasti sprendimą, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 d.Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderių pokalbyje su JAV prezidentu Joe Bidenu konstatuota, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje tikimybė labai didelė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per savo pirmą užsienio kelionę lanko Paryžių, Europos Sąjungos bei NATO būstines.Taivanas neteko dar vienos sąjungininkės. Nikaragva paskelbė nutraukianti diplomatinius santykius su sala, kuria Kinija laiko nepaklusnia provincija. Nikaragvos atvejis visiškai priešingas Lietuvos – nusisukama nuo demokratinio Taipėjaus, pripažįstamas autoritarinis Pekinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klezmerių muzikos žanras yra Vidurio, Rytų Europos ir aškenazių žydų ritualinės muzikos tradicija, kuri šiais laikais persipina ir su džiazo harmonijomis,lrt r ir su įvairiausiomis kamerinės muzikos formomis. Lietuvoje nėra daug profesionalių šios muzikos atlikėjų, o vienintelė tai nuolat daranti grupė yra „Rakija Klezmer Orkestar“, gyvuojanti jau 8 metus. Jie – „Pakartot“ svečiai. Ir laidoje pirmą kartą skambės niekada neviešinti įrašai iš būsimo grupės klezmerių muzikos albumo. „Rakija Klezmer Orkestar“ atstovauja tūbininkas, perkusininkas Mikas Kurtinaitis ir akordeonininkas Darius Bagdonavičius.Ved. Domantas Razauskas

Sienos kontrolė Lietuvos pusėje dėl migracijos krizės ir toliau vykdoma sustiprintu režimu. LRT reportažas iš pasienio užkardos.Maršrutu Talinas–Ryga–Vilnius pirmą kartą išvyko specialus Baltijos šalių geležinkelio ekspresas, žymintis stiprėjančius regiono ir visos Europos ryšius geležinkelių srityje.„Sodra“: rugpjūtį triskart daugiau nei pernai žmonių nedirbo dėl koronaviruso.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Lietuvoje nuo vakar pradėti skiepyti 12–15 metų vaikai. Šiandien vaikus pradeda skiepyti ir Prancūzija. Kiek anksčiau tai pradėjo daryti Vokietija ir Italija. Kaip sekasi skiepyti vaikus šiose šalyse?Briuselio Solidarumo aikštėje vyks Sovietų vykdytų masinių trėmimų iš Vidurio ir Rytų Europos minėjimas. Renginys skirtas pirmųjų Sovietų trėmimų iš Baltijos valstybių 80-ųjų metinių proga. Jo metu pirmą kartą bus skaitomos pavardės ištremtųjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Moldovos.Tebesitęsiant sudėtingai situacijai Lietuvos Baltarusijos pasienyje „Ryto garsų“ pokalbis su Vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.Likus kelioms savaitėms iki Europos Sąjungos skaitmeninio COVID pažymėjimo įsigaliojimo, kai kurios šalys jau atvėrė sienas turistams. Kokių priemonių imasi valstybės, siekdamos pritraukti keliautojus?Kai kurie žmonės persirgę Covid-19 arba gavę dvi vakcinos dozes neturi antikūnų. Kodėl taip nutinka? Imunologai sako, kad baimintis dėl to nereikia, nes ne tik antikūnai rodo organizmo apsaugą. Rekomenduojama pakartotinai atlikti antikūnų testą, o persirgusiems pasiskiepyti.„Verslo laike” - Palanga šiais metais ruošiasi didesniam poilsiautojų antplūdžiui, nes dalis gyventojų greičiausiai atsisakys kelionių į užsienį artimiausiu metu. Pajūrio verslininkai jau pastebi, kad savaitgaliais negali aptarnauti visų norinčių, o dar tik vasaros pradžia.Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo neplaninį Raubonių pramogų parko patikrinimą, kur, kaip teigia gyvūnų teisių aktyvistai, be leidimų, netinkamomis sąlygomis jau kelerius metus laikomi laukiniai gyvūnai – liūtas, meškos, beždžionės ir puma. Su gyvūnų laikymu susijusių pažeidimų šiame parke nustatoma nebe pirmą kartą, tuo metu parko atstovai situacijos nekomentuoja.Ved. Rūta Kupetytė

Su Vytauto Didžiojo universiteto docentu Andžėjumi Pukšto kalbamės apie J. Giedroyco forumo išsakytus pasiūlymus dėl Liublino ketverto iniciatyvos plėtros. Kas yra siūloma vardan tolimesnės regiono demokratizacijos? Taip pat aptariame iššūkius demokratijai mūsų regione, kur, anot „Freedom House“ atliekamo tyrimo „Nations in Transit“ (Valstybės pereinamajame laikotarpyje), 29 stebimose Vidurio ir Centrinės Azijos valstybėse, kur demokratija turėjo galimybę įsitvirtinti po Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos griūties, šiandien demokratijos yra mažiausiai nuo pat 1995 metų, kai buvo pradėtas vykdyti šis tyrimas. Kalbamės apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir ar tikrai į juos sugrįžo strateginės partnerystės dvasia, ar vis tik Lenkija į mus atsigręžė dėl to, kad jaučiasi izoliuota ES dėl įtarimų pažeidžiant teisės viršenybės principą? Ką apie mūsų kaimynų situaciją sako vasario 10 dienos žiniasklaidos protestas ir dviejų žinomų istorikų – Jano Grabowskio ir Barbaros Enkelking – teismo procesas, susijęs su Holokausto istorijos tyrimais?Ved. Donatas Puslys

Prezidentūra teigia, kad karantino priemonės yra laikinos, o iš pandemijos išeiti padės tik kolektyvinis imunitetas. Šalies vadovas Gitanas Nausėda tikisi, kad jį pasiekti būtų galima iki vasaros vidurio.Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai bendrame posėdyje aptarė kriterijus, kurie galėtų lemti, jog kai kurie užsienio kultūros veikėjai negalėtų rodyti savo programų Lietuvoje.Ekspertai svarsto „socialinio palaikymo burbulų“ idėją. Socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems. Ką tai duotų vienišiems žmonėms?Šilalėje be eilės buvo skiepijami privačios greitosios pagalbos “Ambulansas” šeimos nariai ir į pensiją išėjęs buvęs Šilalės rajono ligoninės vadovas. Tuo metu vairuotojams, kurie įpareigoti iš ligoninių pervežti Covid-19 sergančius vietos gyventojus, skiepas nepriklauso.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kaip būti toliau, kai gyvenimas seniai įpusėtas? Nebijoti senatvės? Nemalšinti nerimo darbo krūviais? Nebėgti nuo savęs į tolimus kraštus - nes visa tai nepadeda. Niekur nepasakota asmeninė Liudo kelionė per kankinančias patirtis iš vidurio amžiaus krizės duobės į nusiraminimą ir išmintį.Ved. Lavija Šurnaitė

PILNO EPIZODO TEMOS: Lavrinovičiai ir Telia Policija ir neteisėti įsakymai 00:12:46 Putinas vs Lukašenka 00:31:41 Vokiečiai pasiūlė kyšį JAV 00:39:07 Pompeo apie Vidurio Europą 00:56:35 Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Kaip ispaniškai skamba Kristijono Donelaičio ir Antano Baranausko kūryba, išgirsite „Mažosios Europos pokalbiuose, kuriuose svečiuojasi vertėja Carmen Caro Dugo. Jos dėka ispaniškai pasirodė K. Donelaičio „Metai“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelis“. Neseniai Carmen į ispanų kalbą baigė versti ir Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus apie Sibiro tremtį „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Kodėl ją sudomino lietuviška klasika ar ji randa atgarsį Don Kichoto tėvynėje? Be to, ką ispanai žino apie Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos žmonių kančias sovietmečiu?Ved. Donatas Puslys.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

agrindiniu koronaviruso židiniu Vidurio Rytuose išlieka Iranas. Baiminamasi, kad virusas gali išplisti regione esančiose pabėgėlių stovyklose, kuriose trūksta būtiniausių higienos prekių ir vandens. Taip pat - kas ir kokią dezinformaciją skleidžia apie COVID-19 virusą bei kuo ypatinga tolimoji Arktis.Ved. Sigita Vegytė

Gamta po vasario vidurio. Žiema ar pavasaris? Kuo visą žiemą mus vaišino gamta? Apie delfinus gyvenančius namuose. Miškai, kurių niekas nelies...Ved. Selemonas Paltanavičius, Audronė Šopagaitė ir Adolfas Drungilas.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Ketvirtoji radijo dokumentika iš Čekijos „Gauja. Po 25-erių metų".Po 25-erių metų nesimatymo vėl susitinka 5 vaikystės draugai. Jie kalbasi, kaip pasikeitė jų požiūris į Michaelą Jacksoną, kuris anksčiau buvo jiems pavyzdys, kas jiems yra laisvė, ką jie galvoja apie šių dienų Čekiją ir pasaulį. Autorius Danielis Kupšovskis iš Čekijos radijo.Laidą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vita Ličytė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu.Trečioji istorija iš Slovakijos „Laukimo dienoraštis“. Autorė Tereza Križková iš Slovakijos radijo. Pasakojimą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Rūta Dambravaitė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Antroji – istorija iš Serbijos „Mano vaikystės sirena“. Autorė Sara Arsenovič iš Belgrado radijo. Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Sigita Vegytė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu. Pirmoji - Vlado iš Rumunijos istorija. Autorė Rumunijos radijo Kultūros kanalo prodiuserė Maria Balabas. Į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Vaida Pilibaitytė

Prie rudens vidurio. Apie meškeriotoją „nuo pono Dievo“. Iš ko surinkti rudeninę puokštę?Nauji duomenys apie Lietuvos vilkų populiaciją.Laidos ved. Selemonas Paltanavičius.

Po vasaros vidurio vis dar vasara. Knyga Ventės rago patriarcho atminimui. Ir sausra, ir lietus. O kur keliauti Lietuvoje? Apie visa tai ir dar daugiau iš gamtos - visų.

Prie vasaros vidurio.Lietus ir ugnis. Ko laukiame, ko - bijome.Paskui paukščius – į Žemaitiją.Zoologijos muziejaus šimtmetis. Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė.

Šiame pokalbyje Eglė Murauskaitė, Marylando universiteto vyr. mokslininkė, narplioja Vidurio Rytų geopolitikos mazgą ir atsako į klausytojų klausimus. Specialus dėmesys skiriamas Egiptui (nuo 2:40 min), kur ji dirbo Arabų Pavasario metu, Jemenui (34:50 min) ir Izraelio-Palestinos konfliktui (nuo 55 min). Taip pat užduodame klausimus: ar ISIS jau tikrai įveikta (nuo 17:30)? Kaip turėtume reaguoti į Saudo Arabijos liberalėjimą – kiek jis realus, o kiek plakatiškas (nuo 51:30 min)? Kodėl tokie izraeliečiai kaip Yuval Noah Harari ar Natalie Portman atsisako būti vienoje scenoje su dabartiniu Izraelio premjeru ir jo atstovais (nuo 1:10:00 min)? Pateikiame istorinį ir geopolitinį įvykių kontekstą. Pokalbį veda podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. Tai eksperimentinis NYLA Update epizodas, visą dėmesį skiriant ne naujausiems pasaulio įvykiams, bet konkrečiam regionui. „Nanook“ žurnalistai skirtingu laiku yra keliavę po Vidurio Rytus. Pamatykite jų fotografijas: https://nanook.lt/podcast/dekonstruojant-vidurio-rytus/ Prisidėkite prie podkasto klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia  

Žvalgybos tarnybos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė metinę grėsmių ataskaitą. Vilniuje rengiamas viešas tyrimų dėl nelegalios prekybos priežasčių bei masto Lietuvoje bei Vidurio ir Rytų Europos šalyse pristatymas. Pranešėjai pateiks ištirtus veiksnius, skatinančius pasienio miesto gyventojus užsiimti šešėline ekonomika, pasiūlys investavimo gaires ir pristatys veiksmų planą savivaldybėms bei atsakingoms institucijoms, kaip galima sumažinti šešėlinę ekonomiką.Žemės ūkio ministerija keliasi į Kauną. Nors kol kas toks kėlimasis nepagrįstas ekonomiškai ir valstybės biudžete šiemet neskirta tam lėšų, tačiau žemės ūkio ministras Giedrius Surplys neseniai pareiškė: politinis sprendimas priimtas ir keičiamas nebus.Sukanka 80 metų, kai gimė vienas iš Lietuvos valstybingumo kūrėjų, signataras, filosofas, pedagogas Romualdas Ozolas.Tolimoji Naujoji Zelandija – daugelio lietuvių svajonių šalis. Ką pamatė joje 3,5 savaitės keliavusi LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė.Naujausia statistika rodo, kad pernai restoranų ir viešbučių pelnas padidėjo dvigubai. Ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras.Orai. Eismo sąlygos. Kokia ši žiema kelininkams?Ved. Artūras Matusas.

Naujas ūkio ministras V. Sinkevičius sako, kad darbe ne pinigai svarbiausia. Kinijos premjeras Budapešte susitiko su 16-os Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių vadovais, tarp jų ir Saulius Skvernelis. Lukiškių aikštėje bus statomas mišką ir partizanų bunkerį primenantis paminklas. Gedimino kalnas. Popiežius atvyko vizito į Mianmarą ir Bangladešą.

Naujas ūkio ministras V. Sinkevičius sako, kad darbe ne pinigai svarbiausia. Kinijos premjeras Budapešte susitiko su 16-os Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių vadovais, tarp jų ir Saulius Skvernelis. Lukiškių aikštėje bus statomas mišką ir partizanų bunkerį primenantis paminklas. Gedimino kalnas. Popiežius atvyko vizito į Mianmarą ir Bangladešą.

Baigta tirti Kėdainiuose mirtinai sumušto ketverių metų Mato nužudymo byla, šiandien ji perduodama teismui.„Lietuvos geležinkeliai“ siekia atsikratyti dėl neskaidrios ir uždaros veiklos įgyto „valstybės valstybėje“ įvaizdžio.Vilniuje uždaromas Lazdynų baseinas.2-asis Pasaulio baltarusių susitikimas Vilniuje. Amerikos prezidentas Trampas Lenkijoje turėtų paraginti Rytų ir Vidurio europą pirkti amerikietiškas dujas vietoj rusiškų. Karaliaus Mindaugo karūnavimo išvakarėse prezidentė įteikė apdovanojimus. Giedant himną ant šimto šalies piliakalnių rytoj, Valstybės dieną, bus pradėtas Lietuvos šimtmečio minėjimas.

Visuomenės sveikatos tyrinėtojai kalba apie precedento neturinčią visuomenės psichikos sveikatos krizę Vidurio ir Rytų Europoje, kuri susijusi su skausminga visuomenės transformacija, liguistu atsaku į užsitęsusį socialinį stresą, su savinaikos tendencijomis ir neveiksminga sveikatos politika. Lietuvoje padėtis vertinama kaip viena prasčiausių ES.Kas atsitinka praradus psichinę sveikatą ir kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar kada nors gyvenime turėjusius žmones nepadeda pasveikti?Vienas iššūkių, įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką šiandien – įveikti išankstines nuostatas apie psichikos sutrikimų turinčius žmones ir mažinti jų patiriamą socialinį atstūmimą.Gal ir nenorime to pripažinti, tačiau galimybės susirgti psichikos liga ir patirti socialinį atstūmimą egzistuoja mums visiems. Kaip galime padėti sau ir greta esantiems sumažinti rizikas tai išgyventi?„Reikia mylėti save“, – sako prieš dvi dešimtis metų susirgusi vilnietė Dalia. Moteris iš naujo mokosi gyventi kitaip psichosocialinės reabilitacijos centre „Rastis“.

Visuomenės sveikatos tyrinėtojai kalba apie precedento neturinčią visuomenės psichikos sveikatos krizę Vidurio ir Rytų Europoje, kuri susijusi su skausminga visuomenės transformacija, liguistu atsaku į užsitęsusį socialinį stresą, su savinaikos tendencijomis ir neveiksminga sveikatos politika. Lietuvoje padėtis vertinama kaip viena prasčiausių ES.Kas atsitinka praradus psichinę sveikatą ir kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar kada nors gyvenime turėjusius žmones nepadeda pasveikti?Vienas iššūkių, įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką šiandien – įveikti išankstines nuostatas apie psichikos sutrikimų turinčius žmones ir mažinti jų patiriamą socialinį atstūmimą.Gal ir nenorime to pripažinti, tačiau galimybės susirgti psichikos liga ir patirti socialinį atstūmimą egzistuoja mums visiems. Kaip galime padėti sau ir greta esantiems sumažinti rizikas tai išgyventi?„Reikia mylėti save“, – sako prieš dvi dešimtis metų susirgusi vilnietė Dalia. Moteris iš naujo mokosi gyventi kitaip psichosocialinės reabilitacijos centre „Rastis“.

Europiečius įprasta laikyti ypač aktyviais „žaliaisiais“ – Europos Sąjunga mėgsta prisistatyti kaip lyderė aplinkosaugos mokslo, švietimo ir technologijų srityse. Tačiau kaip yra iš tiesų? Tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologai kartu su kolegomis iš Vokietijos, rašydami monografiją „Žaliasis europietis“ (angl. „Green European“). Knygoje apibendrinami įvairūs tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, rizikų suvokimą ir elgseną.„Europiečiai neturi vieningos ekologinės sąmonės ar vieningų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių,“ – apibendrina leidinio redaktorė docentė Audronė Telešienė. Tyrimai rodo, kad yra skirtumai tarp Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos. Visgi aplinkosaugines nuostatas ir įpročius lemia ne tik šalių ekonominis išsivystymas, bet ir demokratijos lygis, net religinės pažiūros.Lietuvos gyventojai išsiskiria tuo, kad aukščiau aplinkosaugos problemų iškelia skurdą ir pagal savo aplinkosauginę elgseną yra panašūs į Latvijos, Bulgarijos bei Rusijos šalių piliečius.

Europiečius įprasta laikyti ypač aktyviais „žaliaisiais“ – Europos Sąjunga mėgsta prisistatyti kaip lyderė aplinkosaugos mokslo, švietimo ir technologijų srityse. Tačiau kaip yra iš tiesų? Tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos atsakymo ieškojo Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologai kartu su kolegomis iš Vokietijos, rašydami monografiją „Žaliasis europietis“ (angl. „Green European“). Knygoje apibendrinami įvairūs tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, rizikų suvokimą ir elgseną.„Europiečiai neturi vieningos ekologinės sąmonės ar vieningų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių,“ – apibendrina leidinio redaktorė docentė Audronė Telešienė. Tyrimai rodo, kad yra skirtumai tarp Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos. Visgi aplinkosaugines nuostatas ir įpročius lemia ne tik šalių ekonominis išsivystymas, bet ir demokratijos lygis, net religinės pažiūros.Lietuvos gyventojai išsiskiria tuo, kad aukščiau aplinkosaugos problemų iškelia skurdą ir pagal savo aplinkosauginę elgseną yra panašūs į Latvijos, Bulgarijos bei Rusijos šalių piliečius.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas – nevyriausybinio aplinkosaugos sektoriaus senbuvis, dažnai pristatomas kaip visuomenei mažai žinoma asmenybė. K. Navickas – kaunietis, aktyviai dalyvavęs aplinkosaugos judėjimo veikloje šalies nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu, vienas iš pernai sukurto filmo „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohmanas) veikėjų. Beveik dešimtmetį jis vadovavo tarptautinės organizacijos Regioninis aplinkos centras Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos padaliniui, vėliau dirbo organizacijos Baltijos aplinkos forumas projektų vadovu ir ekspertu, pirmininkavo Lietuvos Aplinkosaugos koalicijai. Yra baigęs istorijos bakalauro ir Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo magistro studijų programas. Savo kaip Aplinkos ministro prioritetais jis yra įvardijęs atliekų tvarkymą ir nelegalių statybų kontrolę. Kaip K. Navickas mato pirmuosius savo darbo metus?

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas – nevyriausybinio aplinkosaugos sektoriaus senbuvis, dažnai pristatomas kaip visuomenei mažai žinoma asmenybė. K. Navickas – kaunietis, aktyviai dalyvavęs aplinkosaugos judėjimo veikloje šalies nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu, vienas iš pernai sukurto filmo „Žalieji muškietininkai“ (rež. J. Ohmanas) veikėjų. Beveik dešimtmetį jis vadovavo tarptautinės organizacijos Regioninis aplinkos centras Vidurio ir Rytų Europai Lietuvos padaliniui, vėliau dirbo organizacijos Baltijos aplinkos forumas projektų vadovu ir ekspertu, pirmininkavo Lietuvos Aplinkosaugos koalicijai. Yra baigęs istorijos bakalauro ir Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo magistro studijų programas. Savo kaip Aplinkos ministro prioritetais jis yra įvardijęs atliekų tvarkymą ir nelegalių statybų kontrolę. Kaip K. Navickas mato pirmuosius savo darbo metus?

„Tai, kas įvyko po Sovietų sąjungos žlugimo buvo blogiau, nei pati Sovietų sąjunga. Jos žlugimas daugelį posovietinių visuomenių nubloškė į labai gilų tradicionalizmą. Psichologine prasme, matome sugrįžimą į XIX amžių. Sovietų sąjungos žlugimas, kad ir laikinas, buvo ir regresas, ne tik progresas“.Su kuo siejama moderni visuomenė? Kokiose srityse ir kaip ją matuoti? Kokiais bruožais ji pasižymi ir kokia yra šiuolaikinė Lietuvos visuomenė?Apie visuomenės modernėjimą – pokalbis su tyrimo „Sovietinių atminties ritualizavimo formų perėmimas: lyginamoji Vidurio ir Rytų Europos analizė“ autoriais prof. Gintautu Mažeikiu ir doc. dr. Rasa Baločkaite.

„Tai, kas įvyko po Sovietų sąjungos žlugimo buvo blogiau, nei pati Sovietų sąjunga. Jos žlugimas daugelį posovietinių visuomenių nubloškė į labai gilų tradicionalizmą. Psichologine prasme, matome sugrįžimą į XIX amžių. Sovietų sąjungos žlugimas, kad ir laikinas, buvo ir regresas, ne tik progresas“.Su kuo siejama moderni visuomenė? Kokiose srityse ir kaip ją matuoti? Kokiais bruožais ji pasižymi ir kokia yra šiuolaikinė Lietuvos visuomenė?Apie visuomenės modernėjimą – pokalbis su tyrimo „Sovietinių atminties ritualizavimo formų perėmimas: lyginamoji Vidurio ir Rytų Europos analizė“ autoriais prof. Gintautu Mažeikiu ir doc. dr. Rasa Baločkaite.

„Kultūra besikeičiančioje televizijoje: didžioji profanacija ar didžiulės galimybės?“ – tokį klausimą iškėlė rugsėjo 27–28 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi tarptautinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos kultūros ministerija, bendradarbiaudama su LRT taryba ir Goethes institutu. Filosofai, kultūros bei medijų tyrėjai, laidų prodiuseriai ir žurnalistai iš šešių Vidurio ir Rytų Europos šalių analizavo kultūros nušvietimo televizijos laidose problematiką. Kaip kultūra pateikiama visuomeniniuose bei komerciniuose TV kanaluose, ko trūksta kultūros bei švietimo sklaidai šiuolaikinėje televizijoje – šie ir panašūs klausimai buvo gvildenami konferencijos pranešimuose ir diskusijose.Radijo paskaitos akiratyje – du konferencijos pranešimai. Tai meno kritiko, interneto svetainės „Menų faktūra“ redaktoriaus Vaido Jauniškio pasisakymas „Ar kultūra gali būti įdomi TV ekrane?“ ir LRT RADIJO kultūros laidų vyr. redaktorės Jolantos Kryževičienės pranešimas „Ar visada geriau vieną kartą pamatyti?“.

„Kultūra besikeičiančioje televizijoje: didžioji profanacija ar didžiulės galimybės?“ – tokį klausimą iškėlė rugsėjo 27–28 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje vykusi tarptautinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos kultūros ministerija, bendradarbiaudama su LRT taryba ir Goethes institutu. Filosofai, kultūros bei medijų tyrėjai, laidų prodiuseriai ir žurnalistai iš šešių Vidurio ir Rytų Europos šalių analizavo kultūros nušvietimo televizijos laidose problematiką. Kaip kultūra pateikiama visuomeniniuose bei komerciniuose TV kanaluose, ko trūksta kultūros bei švietimo sklaidai šiuolaikinėje televizijoje – šie ir panašūs klausimai buvo gvildenami konferencijos pranešimuose ir diskusijose.Radijo paskaitos akiratyje – du konferencijos pranešimai. Tai meno kritiko, interneto svetainės „Menų faktūra“ redaktoriaus Vaido Jauniškio pasisakymas „Ar kultūra gali būti įdomi TV ekrane?“ ir LRT RADIJO kultūros laidų vyr. redaktorės Jolantos Kryževičienės pranešimas „Ar visada geriau vieną kartą pamatyti?“.