Podcasts about paroda

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – art deco muziejaus įkūrėjai, tarpukario Kauno gyvenimo būdo žinovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.

Kaip atrodė Alytus prieš keturis dešimtmečius? Kokias gatves, pastatus ir miesto kampelius šiandien galime pamatyti tiknuotraukose? Į šiuos klausimus atsakymus siūlo Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma fotografijų paroda „1986-ieji“, kviečianti leistis į kelionę laiku ir iš naujo pažinti miesto istoriją.Pagarbiai

Šiandien FM99 studijoje viešėjo gamtos fotografas, bonsai meistras ir Japonijos kultūros puoselėtojas Kęstutis Ptakauskas.

Būtų sunku prisiminti kitą Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto parodą bei pobūvį, kuriuos gaubtų tiek daug skandalų. Visų pirma, paroda „Costume Art“ iškėlė kritikus suskaldžiusį klausimą „ar mada yra menas?“ Paskui parodos mecenatais paskirti abejotinos reputacijos milijardieniai Jeffas ir Lauren Sanchez Bezosai. Galiausiai ant raudonojo kilimo pasirodžiusios įžymybės nevengė nei provokacijų, nei, deja, pernelyg konservatyvių įvaizdžių, ne visai tinkamų svarbiausiai metų mados nakčiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – pokalbis su naująja skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare apie naują jos iniciatyvą – skaitymo valandėlę. Taip pat – žvilgsnis į savaitgalį Vilniuje pirmą kartą vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis“.Birželio 12-ąją įvyks Didysis gimtadienis – radijui sueis 100 metų. Šia proga LRT KLASIKA rengia ciklą „Šimtmečio klausytojas“. Greta istorinių pasakojimų apie radiją kūrusius žmones kviečiame pasidomėti, kokiai auditorijai, kam jie tą radiją kūrė, kas buvo klausytojai per ištisą šimtmetį. Programos keitėsi, plėtėsi laidų ir jų apimamų gyvenimo sričių ratas, bet klausytojai buvo neatskiriama radijo kūrimo dalis. Žmonės mums rašydavo popierinius laiškus, atvirlaiškius (buvo net korespondencijos skyriai!), dabar dažniau siunčia elektroninius laiškus arba savo nuomonę ar kritiką pareiškia socialiniuose tinkluose. Kaip vakar ar prieš šimtmetį klausytą radiją priima ir prisimena mūsų klausytojai, apie tai – mūsų ciklas „Šimtmečio klausytojas“, kurį simboliškai pradeda pasakojimas iš Kauno. Prisimenate: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva“?Skulptoriaus, tautodailininko Adolfo Teresiaus, gyvenančio ir kuriančio Garliavoje, Kauno rajone, kasdienybę radijas lydi ne vieną dešimtmetį. Anot menininko, ši medija šiandien jam tapusi neatsiejama kūrybinio proceso dalimi. Pasakoja Andrius Baranovas.Sapiegų rūmuose – didžioji paroda „Namų ruoša pavojingais laikais“. Paroda pristato šiuolaikinio meno kūrėjų praktikas, siekiančias užčiuopti gyvenimo tarpsnių ribas ir kartų ryšius formuojančias jėgas. Pokalbis su vienu iš parodos kuratorių Edgaru Gerasimovičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko jubiliejų, lėšų grobstymo tyrimą Neapolio „San Carlo“ operos teatre bei milijonus kainuojantį smuiką, per koncertą kritusį ant scenos.Ved. Gerūta Griniūtė

„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją atveriančią trylikamečių problemas ir skaudulius.Prancūzijoje rašiusio Oskaro Milašiaus kūryboje jaučiamas ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir labai specifinis lietuviškumo kaip kultūrinio grynuolio vertinimas. Platus jo darbų palikimas atsispindi Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristatytame spektaklyje „Septynios vienatvės“, apie kurio tekstus pasakoja profesorė Genovaitė Dručkutė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – istorija apie prancūzą, laimėjusį Pablo Picasso paveikslą, kurio vertė siekia milijoną eurų, Šveicarijoje muzikantai surengė pasirodymą tirpstančiame Alpių ledyne, Vokietijoje ukrainiečių menininkai pristatė parodą, reflektuojančią Černobylio avarijos 40-metį.„Ežiuko rūke problema iš esmės yra metafora, nusakanti strateginį, prasminį ir moralinį švietimo seklumą“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuva ieško savo atstovo tarptautinėje scenografijos, teatro architektūros ir dizaino parodoje – Prahos kvadrienalėje. Kad jį išrinktų, galerija „Arka“ šiuo metu rengia scenografijos laboratoriją „Nebūtys ir tylos“.Šiuo metu kino teatruose rodomas režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Danka“. Jame pasakojama penkiolikmetės Danutės – vienintelio „suaugusio“ žmogaus savo šeimoje – istorija ir atskleidžiama sudėtinga pažeidžiamų visuomenės grupių kasdienybė. „Specialiai nenorėjau rodyti ar lyginti atskirų socialinių sluoksnių, tiesiog norėjau rodyti Danos pasaulį“, – sako režisierė Dovilė Gasiūnaitė.Red. ir ved. Indrė Kaminckaitė

Alytaus kultūros centre balandžio 16 d. atidaroma išskirtinė paroda „Verutė“ kviečia pažvelgti į tekstilę ne tik kaip į estetikos objektą, bet ir kaip į gyvą Lietuvos istorijos liudijimą. Menininkė Inga Skripka pristato drabužius, sukurtus iš senųjų Dzūkijos divonų, bei pasakoja apie nykstantį audimo amatą ir jį saugančius žmones.

Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai patvirtina trisdešimtmečiai ūkininkai mažeikiškis Mantas Lalas ir tauragiškis Paulius Macas, o taip pat trisdešimtmetė Monika Tarvydytė, vadovaujanti technikos pardavimo bendrovei „Ivabaltė“, tarsi garantuoja tradicinės parodos tęstinumą. Apie pirmasias parodas prisiminimais dalinasi bendrovių „Rovaltra“, „Lytagra“, „Laumetris“ vadovai, parodų organizatoriai ir medžio drožėjas Vitalius Striuogaitis, nepraleidęs nė vienos parodos.Vis labiau pavasarėjant, gėlių mėgėjams jau norisi puošti savo kiemus ir sodybas. Patyręs gėlių ūkio iš Švenčionių rajono šeimininkas Ruslanas Sivojus atkreipia dėmesį, kad daigams auginti šiemet reikėjo daugiau šildyti šiltnamius, bet gėlių asortimentas nesumažėjo. Pataria visiems neskubėti nešti gėlių į lauką, atidžiau klausyti specialistų patarimų ir gėlėmis šiuo metų laiku rūpintis kaip mažais vaikais.Ved. Arvydas Urba

Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.Ved. Rūta Simanavičienė

„Loretos galerija“ mini savo veiklos ketvirtį amžiaus ir kviečia į jubiliejinę parodą „Menas kaip duona“. Vasario 5 d. Alytaus buvusios sinagogos erdvėse susitiks laikas, menas ir žmonės, kurie 25-erius metus kūrė šios galerijos širdį.

Ukrainietės Anastasijos Zubarevos parodos „Anapus drobės“ atidarymas ir susitikimas su autore Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks sausio7 d. 17.15 val. Apie tai FM99 kalbame su pačia A. Zubareva bei ukrainiečių organizacijos „Volia hub“ Alytuje vadove LiudmilaMakseliene.

Audiovizualiųjų menų centre atidaryta Andriaus Mosiejaus paroda „Prūsų Lietuvos novelės, arba nekalbūs sielos artefaktai“. Druskininkuose kuriančio menininko darbai – estetiški, preciziški ir paslaptingi. Pastelėmis ir pieštukais kuriamuose pasauliuose susilieja humoras, melancholija ir siurrealistiniai vaizdiniai.

Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą „Varpai ir patrankos“ Šiuolaikinio meno centre (bendrakuratorė Virginija Januškevičiūtė).Ved. Laima Kreivytė

„Užkoduota“ – tai vizuali kelionė per laiką, kultūras ir simbolius, kurioje menininkė Živilė Steniukynaitė-Fornari tyrinėja iš kartos į kartą perduodamus vizualinius kodus bei jų ryšį su šiuolaikiniu pasauliu. Kurdama tekstilės darbus, menininkė remiasi archajiška Indijos medinių blokelių spausdinimo technika bei Dzūkijos divonų raštais, taip kurdama unikalią kalbą tarp dviejų kultūrų. Apie tai FM99 kalbame su pačia menininke. Parodos atidarymas lapkričio 6 d. 18 val.

Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokyklose, tikina švedė kino prodiuserė Elin Kamlert. Paskutines dienas skaičiuojančiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ji pristatė filmą „Nulaužti neapykantą“, kuris rodo švedų žurnalistės pasišventimą demaskuoti tokią neapykantą skleidžiančių kraštutinių dešiniųjų organizacijų veiklą iš vidaus. Į Lietuvą atvykusi filmo prodiuserė sako čia sulaukusi kiek kitokių klausimų ir reakcijų nei Vakaruose – mūsų šalies auditorijai parūpo ne tik radikalios dešinės, bet ir kairės judėjimų žala.Pasaulio kultūros apžvalgoje – naujos Ukrainos kultūros ministrės paskyrimas, D. Trumpo siekis Baltųjų rūmų kieme pastatyti milžinišką pokylių salę bei svarstymai apie tai, kas laukia iš Luvro pavogtų brangenybių.„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Šį savaitgalį duris atveria naujieji meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ namai Naujamiestyje, kuriuos centrui padovanojo grupė verslininkų. Kalbėdama apie kultūros ir verslo sektorių bendradarbiavimą, Rupert vadovė Viktorija Šiaulytė pastebi, kad šiais sudėtingais ir neramiais laikais meno organizacijų tvarumą gali užtikrinti didesnė diversifikacija.Marius Pinigis – tvirtai ant kojų stovintis, bet polėkio svajoti neprarandantis šokio menininkas. Šiuo metu jis, nors turi krūvą kitų įsipareigojimų, paniręs į naują trupės „Nuepiko“ spektaklį. Jame mėnulis tampa vieta, kur galima susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje, bet ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Pokalbis apie poreikį reflektuoti patį save, politologijos studijas, tėvystę ir šalies būseną.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pačiose Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Panevėžyje išdygęs modernus fabrikas tuoj pat buvo nacionalizuotas, bet jo istorija, pakeitusi miesto veidą ir gyvenimą, dar tęsėsi kelis dešimtmečius. Jau netrukus bus galima apsilankyti Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo architektas Arnas Funkas.Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie ledynmečio laikų radinį Lenkijoje, Italijos sprendimą mažinti PVM menui bei Nyderlanduose rastą, meno kūriniui prilygstantį tūkstantmetį kalaviją.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.Klaipėdoje Renesanso žmogaus-legendos Leonardo da Vinčio mašinos iki spalio kvies pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.Kovo 24-oji Niujorke paskelbta YIVO diena. Vilniuje tokios dienos kol kas nėra, nors galėtų būti. Būtent dabartinėje Lietuvos sostinėje prieš 100 metų pradėjo veikti šis žydų mokslinių tyrimų institutas. Tai vienintelė tokio pobūdžio institucija, išgyvenusi Holokaustą – 1940-aisiais institutas persikėlė į Niujorką. Nors Vilniuje YIVO praleido vos 15 metų, anot instituto vadovo Jonathano Brento, 85-eri metai Niujorke atrodo it tremtis, nes instituto širdis – Lietuvos sostinėje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Birželio 12 d. Valdovų rūmuose atidaroma paroda, skirta vienam žymiausių Abiejų Tautų Respublikos XVIII a. tapytojų Simonui Čechavičiui.Klaipėda mini Simono Dacho metus.Kėdainiuose planuojama restauruoti seniausią Lietuvoje mūrinį minaretą.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie trimitų vagis Nyderlanduose, pianistės Yuja Wang virtualios realybės koncertą ir Veronoje prasidedantį operos festivalį.Rubrikoje „Be kaukių“ – menininkė Agnė Gintalaitė.Ved. Donatas Šukelis

Alytaus miesto teatre gegužės 2 d. 17 val. vyks Lietuvos dailės ugdytojų draugijos XX kūrybos darbų parodos iš raidės „F“ atidarymas. Apie tai kalbame su parodos kuratoriumi, dailininku Arūnu Vaitkumi.

Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išsaugota Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčia?Pasaulio įvykių apžvalga.Agnės Narušytės komentaras.Gastronomijos paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas sako, kad kiekvienas Lietuvos regionas istoriškai turi savą ryšių tinklą, kuris nulėmė vienus ar kitus patiekalų pavadinimus regione.Tadas Černiauskas žino, kaip tapti žinomu per naktį. Prieš keliolika metų jis išgarsėjo tokiais fotografijos projektais kaip „Blow Job“. O vėliau fotografijas iškeitė į didelio formato instaliacijas – pavyzdžiui, „Black Balloons“. Kaune šiuo metu veikia pernai Lietuvos sezono Prancūzijoje dalimi tapusi jo instaliacija „French Exit“.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos išeivijos architekto kūriniui, Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčiai, iškilo grėsmė būti uždarytai ir nugriautai. „Lietuva prarastų ryškiausią dipukų kartos sukurtą pastatą, kuris reprezentuoja tos kartos politinį siekį per architektūrą parodyti, kad Lietuva egzistuoja“, – sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis.Festivalis „Kanklės mano rankose“ švenčia ne tik 10-ąjį jubiliejų, bet ir svarbią žinią – muziejaus rūpesčiu kanklės ir kankliavimas Lietuvoje įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.Trakų pusiasalio pilyje atidaryta menininko Ansio Burkės paroda „Rex“. Kaip pripažįsta pats kūrėjas, apsilankiusiesiems parodoje atrodys, kad čia eksponuojami penkių menininkų darbai.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – mokslininkų tyrimas, atskleidžiantis, kaip žmonės vertina ir vartoja dirbtinio intelekto sukurtą literatūrą, vaizdingais maršrutais puškuojantis vyšnių žiedų traukinys Taivane bei smarkiausiuose istorijoje Pietų Korėjos gaisruose pražuvęs kultūrinis paveldas.„Eksponuojama mada pritraukia lankytojus, kuriems istorinės ar konceptualios šiuolaikinės parodos kartais atrodo pernelyg nutolusios nuo šiandienių ar tiesiog žmogiškų aktualijų“, – apie mados parodas sako žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.„Kuo daugiau į šiaurę, tuo daugiau moterų fotografių“, – apie XX a. pirmosios pusės moterų fotografių kūrybą Baltijos šalyse sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Kur tuo metu Lietuvoje buvo daugiausiai fotografių ir kokios temos jas tuomet domino?„Man keista, kiek daug rusų komikų vengia tiesiogiai kalbėti apie tai, kas vyksta“, – sako komikas iš Rumunijos Viktoras Patraškanas. Jis stebisi, kad neretai iš šalies pabėgę rusų komikai žiniasklaidoje pristatomi kaip politiniai pabėgėliai, tačiau scenoje jie kalba apie... šampūną. Netrukus komikas Lietuvoje pristatys šou „Comedy in broken English“ („Komedija laužyta anglų kalba“). Koks komedijinis užtaisas yra Baltijos šalys, ką reiškia atlikti komediją kariaujančioje Ukrainoje, kas yra „Coca Colos“ pabėgėliai ir kokį įspūdį palieka rusų komikai?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kovo 25 d. 17.15 val. Archeologijos muziejuje vyks jungtinės Dalios Grigonienės ir Arūno Puškoriaus rekonstruotų archeologinių odinių dirbinių parodos „Mano batai buvo du…“ pristatymas. Minėtų aukščiausio meistriškumo amatininkų sukurtos parodos vienijanti tema – odiniai dirbiniai ir jų rekonstrukcijos, tačiau pristatomas turinys ir potemės – skirtingos. Apie tai „FM99“ eteryje kalbame su pačiais parodos autoriais.

Kovo 6 d., 18 val., Audiovizualiųjų menų centre duris atvers menininkų judėjimo „SinThesis Gang“ paroda [ˈsɪnθəsɪs gæŋ].

„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Vakar buvo žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo diena. 224-i, prieš tiek metų gimė Valančius, tad kitąmet minėsime jo jubiliejų. Savaitgalį keliaudami po Žemaitiją galite užsukti į jo gimtąją sodybą, o Kretingos dvaro muziejuje pirmą sykį pamatyti eksponuojamą vyskupo... batelį ir šilkinę kojinę.Pasaulio kultūros naujienos. „Ar mes tikrai to norime?“ – klausia muzikos įžymybės, kurios pristato tylųjį albumą ir taip protestuoja prieš dirbtinį intelektą. Aktyvistų protestai vandens išteklių krizę patiriančioje Gvatemaloje ir nauji radiniai Pompėjoje.„Paklausęs kūrinio, perskaitęs natas, pamatęs rankraščius, supratau, kad galiu pasiekti tą patį kūrinio efektą, įgyvendinti tą pačią idėją su gerokai mažiau natų“, – apie komponavimą pasitelkus Čiurlionio kūrybą sako konkurso „Tęsiant M.K. Čiurlionį“ pirmosios vietos nugalėtojas, kompozitorius Ignas Šoliūnas.Čiurlionis – kompozitorius, dailininkas… rašytojas? Ką dar naujo galime sužinoti apie Čiurlionį? Pokalbis su Čiurlionių takais keliaujančia menotyrininke Aušra Česnulevičiene.Kaip pažinti miestą padeda knygos apie architektūrą? Apie architektūrinių gidų leidybos 20-metį pokalbis su architektūros istorikais Vaidu Petruliu ir Jūrate Tutlyte.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

1944 m. Niujorko Modernaus meno muziejuje atidaryta paroda „Ar drabužiai yra modernūs?“. Ją kuravęs architektas Bernardas Rudofskis analizavo jau įsibėgėjusios modernybės atspindį gan konservatyvioje XX a. vidurio aprangoje. O štai 2017 m. prie šios idėjos grįžta jau su nauja paroda „Daiktai: ar mada yra moderni?“, kurioje atrinkti 111 mados objektų, be kurių modernybės eros dizainas – ir mūsų kasdienybė – išvis neįsivaizduojamas.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Garsiausiu pasaulio muziejumi vadinamame Luvre pirma paroda atidaryta dar prieš 231 metus, bet tik šiemet ten surengta pirmoji mados kūrinių ekspozicija. Sausio gale atidaryta „Louvre Couture“ – tai XIX a. Luvro apartamentuose įkurdinta paroda, apimanti apie 100 aukštosios mados objektų iš 45 skirtingų mados namų. Šis LRT Klasikos laidos „Tendencingai“ epizodas – galimybė po parodą pavaikščioti virtualiai bei suprasti, kodėl ji vadinama vienu svarbiausių metų mados įvykių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Kūčių vakarą popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejinių metų pradžią. Kas ketvirtį amžiaus Katalikų Bažnyčioje švenčiamas jubiliejus – reta proga išgyventi ryšį su tais savo tikėjimo broliais ir seserimis, kurie minėjo šią tradiciją nuo pat 1300-ųjų metų, kai, pasak legendos, į Romą atvykęs būrys piligrimų kreipėsi į popiežių Bonifacą VIII-ąjį, prašydami suteikti jiems ypatingą palaiminimą. Tačiau šios tradicijos šaknys glūdi Senajame Testamente, kuris liudija, jog kas penkiasdešimt metų būdavo skelbiamas Jubiliejus, per kurį vergai būdavo išlaisvinami, skolos nurašomos, o dirbamai žemei leidžiama pailsėti. Jubiliejinių metų piligrimai pagal tradiciją lanko šventąsias vietas, daro artimo meilės darbus ir siekia pelnyti visuotinius atlaidus. Ir nors piligrimais galima tapti, neišvykstant iš savo gimtųjų vietų, nori ar nenori, bet visi keliai veda į Romą, kuri kartu su bazilikų Šventosiomis Durimis šiemet atveria duris daugiau kaip trims dešimtims milijonų piligrimų. Tie, kurie į jubiliejaus maršrutus įtrauks ir Šv. Petro baziliką, turės ypatingą progą patirti šventovės istoriją per unikaliose jos erdvės įrengtą parodą „Petros eni“ – „Petras yra čia“. Ši paroda – tai Vatikano bendradarbiavimo su didžiosiomis informacinių technologijų bendrovėmis vaisius, o jai regimą pavidalą įgyti padėjo lietuvių kūrėjų komanda, kurios atstovai šiandien svečiuojasi mūsų laidoje. Tai – dizaino studijos DADADA vadovas Martynas Birškys ir bendrovės „Processoffice“ architektas Rokas Kilčiauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

LDS galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaroma Martyno Gedimino paroda „NOW“. Parodoje eksponuojama tapybos darbų kolekcija iš netrukus pasirodysiančios autorinės knygos, kurioje šie kūriniai pristatomi dialoge su Jurgos Šeduikytės tekstais. Taip pat parodoje pristatoma naujai vystomo bendrakūrybinio Martyno Gedimino ir Brigitos Krasauskaitės projekto „Koplyčia“ tekstilės kūrinių instaliacija. Apie parodą pasakoja tapybos darbų autorius Martynas Gediminas ir tekstų autorė Jurga Šeduikytė.Kalbamės apie vieną įspūdingą, gal net nepelnytai primirštą asmenybę, kurios 150-ąsias gimimo metines minime šiemet, padariusią didžiulę įtaką mūsų šalies bankininkystės istorijai. Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Metams besibaigiant talentingi pasaulio atlikėjai ir kompozitoriai pristatė naujus albumus, prisodrintus šventinės muzikos. Nuo švelnių choro harmonijų iki energingų kalėdinių pučiamųjų orkestro skambesių. Apie šių metų pabaigos šventinius albumus pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – menotyrininkė, parodų kuratorė Jurgita Ludavičienė. Pokalbis apie tai, kiek menas gali tapti atgaiva ir įkvėpimu kiekvieno mūsų gyvenimuose, ir kodėl Jurgitą labiausiai įkvepia juvelyrika.Ved. Gerūta Griniūtė

Šį vakarą Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose visuomenei pristatoma Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Apie šią parodą LRT radijo laidoje „10-12“ pasikalbėjo kolegė Agnė Skamarakaitė ir parodos kuratorius Thomas Schirmböck bei parodos konsultantas VDU prof. Gintautas Mažeikis. Susikalbėti padėjo vertėja Algonė Junokienė.LNOBT vyksta paskutinės Giacomo Puccini vienaveiksmių operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ repeticijos. Apie laukiančią premjerą šį rytą laidoje „Ryto Allegro“ pasikalbėjo kolegos Marius Eidukonis ir Evelina Povilavičiūtė.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galėsite naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“, pagaliau atkeliaujančiame į Lietuvos kino teatrus. Išsamiau - Austėjos Kuskienės pasakojime. Roko karalienė, dažniausiai atpažįstama iš savo stipraus įsimintino tembro balso ir didžiulės garbanotų plaukų šukuosenos, – tai Tina Turner, kuri, jei nebūtų pernai palikusi šio pasaulio, turbūt, švęsdama gimtadienį sudainuotų savo legendinį hitą „What‘s Love Got to Do with it?“ Šią dainą išgirsime ir Ievos Buinevičiūtės pasakojime apie spalvingą stiprios moters, mamos, žmonos ir scenos dievaitės gyvenimą.Rubrikoje „Be kaukių“ pasitinkame gidą, publicistą, istoriką Vladą Liepuonių. Kodėl kelionės tapo jo varomąja jėga? Kokį vaidmenį jo gyvenime vaidina muzika?Ved. Gerūta Griniūtė

Ar į muziejų rinkinius archeologiniai radiniai patenka tik po archeologinių tyrimų? Ar patys esate aptikę archeologinių radinių ir ar žinote kaip elgtis juos radus? FM99 eteryje muziejininkas Artūras Balčiūnas.

„Aš tikrai nesu minimalistė, savo gyvenime, buityje aš esu kaupikė, kaip voverė – tempiu, kaupiu ir padarau kažką kito. „Recyclinu“ tuos vaizdus kaip plastmasinius butelius",– sako savo parodą „Bestiariumas“ pristatanti Laisvydė Šalčiūtė.LRT KLASIKA pradeda jaunųjų atlikėjų rezidenciją. Kokias baimes patiria karjerą pradedantys muzikai?Egiptologė Sandra Veprauskienė kauniečius kviečia į senovės Egipto studijos „Dendera“ veiklas.Pasaulio kultūros naujienos.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentarą parašyti jį įkvėpė žinia apie Kaune esantį ženklą „Filmo „Černobylis“ tiltas“.Kaip kartvelų menininkai reaguoja į neramumus šalyje?„Viešosios erdvės yra tikrasis demokratijos atspindys“,– teigia trejus metus „Architektūros fondui“ vadovavęs Martynas Germanavičius. Pokalbis su juo apie atsakingą architektūros kultūrą ir priemones ją ugdyti, taip pat populiariuosius kalbėjimo apie urbanistiką ir architektūrą formatus, miestuose vykstančius erdvinius pokyčius ir visuomenės balsą miestų kūrimo procesuose.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma Ukrainos menininkės Marijos Prymačenko paroda „Dovanoju jums saulėtą meną“. Apie ją pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė.Naujuoju „Litexpo“ vadovu išrinktas viešbučių ir restoranų verslo profesionalas Vilius Vaičekauskas. Pokalbis apie svarbiausius tikslus vadovaujant Lietuvos parodų ir kongresų centrui.Marijampolėje savaitgalį prasidėjęs Tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės" rytoj pakvies išgirsti antrąją muzikinę programą. „Medynių“ atidarymo koncerte lankėsi bei su šiemet jau dešimtą kartą rengiamo festivalio sumanytoju Dariumi Klišiu kalbėjosi kolega Andrius Baranovas.Apie dainos žanro svarbą ir transformacijas 7-ojo dešimtmečio kine. Tarp Henrio Mancinio „Rožinės panteros“, Mončio Normano Jameso Bondo temų tuo metu išsiskiria elegancija dvelkiančios dueto Burto Bacharacho ir Halo Davido dainos, žyminčios modernios lyrikos kryptis ir pop kultūros klestėjimą kino industrijoje. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ką darytų, jei pasaulyje nebūtų muzikos? Koks jos santykis su savo instrumentu, fortepijonu? Ką rimtojoje muzikoje šiandien randa jaunas atlikėjas ir kokiu siekia būti? Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis su pianiste Julija Bagdonavičiūte.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė.

„Čia buvo vienas iš keturių Lietuvos mohikanų“, - apie iškeliavusią Lietuvos architektūros legendą, pedagogą prof. Algimantą Mačiulį sako architektas Audrys Karalius.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete bendram kūrybiniam darbui ir istorinių žinių gilinimui susitiko scenos menų profesionalai iš trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos, kurie gilinasi į (de)kolonizacijos temas. Apie projektą „Inner Stranger“ pasakoja viena iš projekto organizatorių Jurgita Beatričė Rudėnaitė.Nobelio taikos premija skirta Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, kovojančiai prieš atominius ginklus.Šeštadienį MO muziejuje atidaroma paroda „Iš vidaus“. Tai pirma menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje.Šiandien nuo 19 val. tiesioginės transliacijos metu skambės LRT KLASIKOS užsakymu užsakyto Juliaus Aglinsko kūrinio premjera. Kompozitoriaus pasakojimas apie tai.Chiemi Eri – praėjusio amžiaus Japonijos pramogų pasaulio ikona, kurios balsas sujungė Rytų tradicijas su Vakarų ritmais. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši 90-metį ką tik atšventęs kompozitorius Feliksas Bajoras. Jo kūriniai žymėjo lietuvių muzikos atsinaujinimą, autentiško žvilgsnio į lietuvių liaudies muzikos tradiciją sugrįžimą, ieškojo tikrosios lietuvių kultūros savasties.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Spaudos apžvalgoje — naujausias „Kultūros barų“ numeris.Nuo rytojaus, tai yra nuo rugpjūčio 1 d., valstybinį kino finansavimą filmams platinti gavusius fiilmus privaloma pritaikyti asmenims, turintiems regos ar klausos negalią.Kalbos rytas.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje.Kokį krūvį neša restoranai, įvertinti „Michelin“ žvaigždėmis?Kaune atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti”. „Įgarsintas vaizdas“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandien turėjo prasidėti jau 15-asis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, visgi Lietuvą užklupusios liūtys ir vėtros koreguoja planus. Organizatoriai tikisi, kad atidarymo vakaras sėkmingai bus perkeltas į rytojų.Kaune jau atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda, skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti“. Apie parodos eksponatus, jų istorinę bei kolekcionieriui asmeninę jų reikšmę pasakoja Barbora Krinicinaitė.Klausomės ir LRT KLASIKOS vasaros laidos „Žvaigždžių alėja“ fragmento. Naujausioje laidoje - pokalbis su vokalinio ansamblio The King‘s Singers nariais – Johnathanu Howardu ir Patricku Dunachie apie ansamblio gyvenimą, keliones ir muziką.Pirmą laidos valandą vainikuoja virtualus susitikimas su kompanijos „Arabella Arts“ specialiųjų projektų ir partnerysčių vadove, atlikėjų vadybininke Ina Marija Ubaite, kuris pasakoja apie dešimtmetį, praleistą JAV, darbą su garsiausiais scenos vardais ir sugrįžimą į Europą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, LRT KLASIKOS laidos „Bala žino“ kūrėjas ir vedėjas Martynas Vingrys. Kalbamės apie Martyno kelią folkloro tyrinėjimų link ir nekasdienišką kasdienybę.Ved. Gerūta Griniūtė

Liepos 19 – 20 dienomis Suvalkų mieste vyks keliaujančios parodos „Pasienio moterys“ ir „Pasienio vyrai“ atidarymas.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Staff safety in hospitals is crucial, and innovative solutions are now available to ensure it. In this episode at HIMSS, Kevin Paroda, the Global Segment Manager at CenTrak, highlights the importance of staff duress assistance in hospitals and introduces the Bluetooth Multi-Mode staff badge, designed to discreetly call for help when needed. He explains how this innovation combines Bluetooth technology with additional layers for improved accuracy, catering to various complex use cases such as hand hygiene monitoring and nurse call cancellation. Kevin then delves into the features of the new staff badge, emphasizing its intentional design to prevent accidental triggers and the ability to display battery life. He also encourages hospital leaders to prioritize staff safety by reaching out to CenTrak for solutions tailored to their needs.  Tune in and learn how CenTrak's cutting-edge technology is revolutionizing staff safety in healthcare! Resources:  Watch the entire episode here.  Connect with and follow Kevin Paroda on LinkedIn. Learn more about CenTrak on their LinkedIn and website.

Alytaus teatro ,,Mažojoje galerijoje” atidaromaXIX-oji LDUD – Lietuvos dailės ugdytojų draugijos narių, #kūrybos darbų paroda iš raidės ,,E… .”. Parodoje dalyvauja 37 autoriai kuriantys skirtingais dailės žanrais ir skirtingomis atlikimo technikomis, šių metų darbų pavadinimai turėjo prasidėti iš raidės e. FM99 eteryje pasakoja Arūnas Vaitkus.

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną.

Spaudos apžvalga.Žemaitijos sostinė Telšiai ruošiasi turizmo sezonui ir netrukus ketina po rekonstrukcijos atverti didžiausius krašto muziejus.Lietuvos nacionaliniame dramos teatro Naujojoje salėje – trijų su puse valandos trukmės premjera „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“.Penktadienį Palangos kurorto muziejuje atidaroma paroda „Balta drobulė“, kuri šiais metais dedikuota Paulinai Mongirdaitei (1865–1924) – pirmajai moteriai fotografei Lietuvoje, kurios 100-ąsias mirties metines šiemet minime.MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“.Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į tvarumo forumą. LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ išleista Inos Ogenskienės ir iliustruotojo Andriaus Seselsko knyga „Koncertas turėklui“ pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje.Galerijoje „Meno parkas“ Kaune – dvi šiuolaikinio meno kūrėjų parodos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vakar, kovo 21 d., Kaune prasidėjo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2024“. Ji vyksta šiemet šimto metų sukaktį švenčiančioje Žemės ūkio akademijoje. Paroda išsiskiria ir pristatomos žemės ūkio technikos gausa, ir naujienomis. Galingas ir našus ratinis traktorius po parodos Vokietijoje iškart pristatomas ir Lietuvos žemdirbiams. Kita bendrovė žada, kad jų pristatoma juostinė sėjamoji padarys perversmą augalininkystės ūkiuose.Parodai jaukumo suteikia ir maisto produktų gamintojai, sugūžėję iš visos Lietuvos, šurmuliuoja gausios sodinukų augintojų ir išradingų tautodailininkų mugės.Ūkininkų dukra, veterinarijos gydytoja ir jaunoji ūkininkė – šiandien taip prisistato Kamilė Turskytė. Ji matė, kaip tėvai kūrė ūkį nuo nulio, jų patirtis, sunkumus ir turėjo daug abejonių, ar norės ūkininkauti. Bet kai tėvai nusprendė ryžtis pieno ūkį robotizuoti, merginai neliko abejonių, kad ji grįš ir ūkininkaus kartu su tėvais Kėdainių rajone.Ved. Kristina Toleikienė

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kovo 9 d. (šeštadienį), 14 val., Audiovizualiųjų menų centre (Kauno g. 9, Alytus) duris atveria Ilonos Junevičienės (keramikos) ir Benjamino Jenčiaus (tapybos) darbų paroda „Žemė ir vanduo“. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su I. Junevičiene.

Susipažįstame su spaudos publiakcijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pradėjo naują vaikų skaitymų su terapiniais šunimis sezoną.Kaip vyko muziejinių vertybių evakuacija Ukrainoje prasidėjus Rusijos invazijai ir kokia muziejų misija šiandien?Lietuvių ir latvių filmas „Marijos tyla“ buvo įvertintas Berlynų kino filmų festivalio žiuri.Ar sutelkus dėmesį į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, nenukentės šalies kultūros reprezentacija kitose šalyse?Ką Kaišiadorių jaunimui reiškia miestui suteiktas 2024- ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas?Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga penkioliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus.Savaitgalį Prancūzijoje įvyko 49- ieji nacionaliai Cezario apdovanojimai.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo sveikinimas.Kol Lietuvoje dar tik sėdame prie velykinių pusryčių stalo, dalis tautiečių jas jau pasitiko. Kaip Velykas švenčia pasaulio lietuviai?Su užsienio naujienų redaktoriumi apžvelgiami naujausi pranešimai iš karo niokojamos Ukrainos.Taip pat Tauragėje naują gyvenimą kuriančios ukrainietės mokytojos istorija. Kai tėvynėje prasidėjo karas, ukrainietė Tamara Jakovec dirbo vienoje gamybos įmonių Lietuvoje.Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksta paroda „Galingi, nes vieningi“. Paroda kviečia į kelionę, kur sekami svarbiausi NATO istorijos įvykiai. Taip pat ir apie Lietuvą, jos žingsnius kelyje į NATO, bendrą veiklą su kitomis valstybėmis narėmis.Ved. Darius Matas

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje galima susipažinti su Antano Sniečkaus veikla okupuojant ir sovietizuojant Lietuvą bei vykdant Lietuvos žmonių terorą.Prognozuojamas dar vienas didelis Rusijos puolimas Ukrainoje vasarį. Ko tikėtis?Lietuvių mokslininkai sukūrė darbo rinkos „Tinderį“ - dirbtinio intelekto įrankį, padėsiantį darbdaviams ir darbuotojams lengviau vieniems kitus susirasti.Jungtinių Tautų ataskaitoje paskelbta, kad ozono sluoksnis atsikuria ir visiškai atsikurti turėtų iki šio amžiaus vidurio. Lietuvos hidrometalideorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad tai gera žinia ir tai įrodo, kad bendri pasauliniu mastu priimti susitarimai veikia, tačiau bėda, kad susitarimai dėl klimato kaitos pamirštami. ApiePokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistu apie socialiniuose tinkluose skleidžiamas baimes, kad į maisto produktus slapčia dedami svirplių miltai.Ved. Agnė Skamarakaitė