Podcasts about vienoje

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.Ved. Artūras Matusas

Baigėsi „Vaidiname žemdirbiams“, prasideda „Teatro genas“. Kaip pavadinimą pakeitęs festivalis tęs tradiciją ir gyvens toliau?Vienoje scenoje – ir meras, ir autobuso vairuotojas, ir moksleiviai. Kas traukia rokiškėnus jungtis prie mėgėjų teatro kolektyvo?Ne tik pienas, bet ir dvarai, bažnyčios... Rokiškis turi kultūros paveldo, kuriuo gali didžiuotis, tačiau trūksta erdvių jį pristatyti. Kaip stengiamasi kūrybiškai spręsti šią problemą.Romualdas Kaminskas ilgą laiką dirbo lino fabrike. Fabriką uždarė, bet Romualdas lino nepamiršo ir šiandien rengia „Lino mūką“, taip pat užsiima kryždirbyste, mėgsta poeziją.„Kam daug duota, iš to bus daug pareikalauta“, – sako Rokiškio kultūros mecenatas Leonardas Šablinskas. Anot jo, žmogus turi būti turtingas ne tik materialiai, bet ir dvasiškai. Kaip Leonardas prisideda prie Rokiškio kultūros puoselėjimo?„Derlinga žemė kūrybai“, – Rokiškį apibūdina tapytojas Rimvydas Pupelis. Jo draugas tapytojas Raimondas Gailiūnas atrėžia – kūrybiškumas nebūtinai susijęs su vieta. Kaip du tapytojai regi Rokiškio kraštą?Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Pusantrų metų. Tiek užtruko,  kad Vaidas Arlauskas, palai dotas Alytaus Užupių kapinių,  vienišų ir neatpažintų asmenų  kvartale, būtų perlaidotas prie  brolio Raimundo. Alytaus naujienų informacija.

Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė pasakoja apie savo kelią į dailės pasaulį ir jos kuruotas parodas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Vienoje jų – parodoje „Geležinis Vilnius“ atsiskleidžia skirtingi miesto kultūriniai sluoksniai ir šiuolaikinių menininkų Vilniaus vizijos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiauliai didžiuojasi ne tik tarpukario architektūra, tapusia miesto identiteto dalimi, verte, vizitine kortele, bet ir gatvės menu, persipinusiu su istoriniu ir kultūriniu paveldu.Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Meno ir mokslo laboratorija pristato naujausią choreografės Gretos Grinevičiūtės spektaklį „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“.Elžbieta Banytė apžvelgia Jeannette Walls „Pakabink mėnulį” ir Fatma Aydemir „Džinai“.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato dviejų veiksmų baletą „Legenda“.Merkinėje jau antra kartą rengiamas aukcionas loterija, kurio metu surinktos lėšos skiriamos Merkinės vargonų atkūrimui.Kotrynos bažnyčioje Vilniuje pristatomas projektas „Meno jungtys – 1000 spalvų“. Vienoje scenoje susitiks profesionalūs muzikantai ir žmonės su negalia.Į kino teatrus atkeliauja Eglės Vertelytės „Gardutė“.Po Lietuvą keliauja šokio spektaklis „Sauliaus ir Alex šokis“.„Rupert“ Alternatyvios edukacijos programos dalyviai pristato renginį, skirtą išskirtinai garsui, tekstui ir performansui „Kur Mes bebūtume Mūsų ten trūksta“.Ved. Marius Eidukonis

Anykščiuose konferencijoje „Necentrinių miestų forumas 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“ aiškinamasi - kaip didinti necentrinių miestų patrauklumą ir aktualumą? Kaip tam gali padėti menas ir kultūra?Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje skleidžiasi ne tik Paryžiaus centre, pagrindinėse erdvėse. Sostinės pakraštyje įsikūrusią bendruomenę į meno festivalį „Gyvybinga erdvė“ Seine-Saint-Denis rajone ir edukacijas taip pat prasmingai įtraukė menininkai iš Lietuvos.„Lengvas lietus su dideliais lašais“ – taip pavadinta jaunosios kartos menininkės Mortos Jonynaitės personalinė paroda „Drifts“ galerijoje šį vakarą atveria duris lankytojams.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie nelaukiamus Kalėdų giedotojus Vienoje, protestus prieš dirigentą Gustavą Dudamelį ir tai, kokio dydžio baudą galima gauti už G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ atlikimą mokiniams Suomijoje.16-metis smuikininkas Rokas Diržys – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kuris mėgaujasi grojimu scenoje, sėkmingai dalyvauja konkursuose ir tikisi groti su geriausiais orkestrais. Kaip jis prisijaukino smuiką, kas kelia didžiausią džiaugsmą ir ko nenorėtų daugiau patirti? Apie tai koncerto Sapiegų rūmuose išvakarėse Rokas Diržys pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Šios vasaros kelionėje į ilgai lauktą Taylor Swift koncertą Vienoje daug galvojau ne tik apie savo, bet apie mūsų visų santykį su kūnu apskritai.Stovėdamas „svifčių“ minioje bandžiau įsivaizduoti, ką jie mato, kai žiūri veidrodį. Iš pirmo žvilgsnio – tai pasaulinės žvaigždės gerbėjai, pasipuošę jos atributika ir savadarbėmis apyrankėmis. Bet kiek iš jų nerimauja dėl to, kaip atrodo? Gal kai kurie iš jų patiria patyčias?Priimti savo kūną, kai santykis su juo nuo mažens nėra sveikas, nelengva. Atsilaikyti prieš tobulo kūno vaizdinį, kurį mums bruka aplinka, žiniasklaida ar socialiniai tinklai, gali užtrukti ilgai.Ne vienas savo kūną jaukinasi, mokosi jį gerbti ir mylėti ilgai, bet ne visi tai pripažįsta arba išdrįsta apie tai kalbėti taip atvirai, kaip šio pasakojimo herojės Laura, Monika, Erika ir Ingrida.Autorius – Rytis SkamarakasRedaktorė – Vaida Pilibaitytė

„Baugiai atrodo galimybės“, – taip sako dirbinio intelekto lektorius Darius Grigaliūnas, žiūrėdamas į su dirbtiniu intelektu sugeneruotas nuotraukas. Vienoje jų matyti, kaip bučiuojasi kandidatai į Jungtinių Valstijų prezidento postą – Kamala Harris ir Donaldas Trumpas. Dalis vartotojų tokią dezinformaciją kuria naudodamiesi Elono Musko kompanijos sukurtu įrankiu. Ko milijardierius siekia tokiomis naujovėmis bei kaip užkirsti kelią dezinformacijai?Norintys mokytis „Kursuok“ švietimo platformoje ir dar šiemet gauti iki 500 eurų finansavimą, šia galimybe galės pasinaudoti nuo rugsėjo 1 dienos.Į Seimo rinkimus patekti bandantis ūkininkas Kauno turguje pardavinėjo mėsos produktus po vieną eurą. Rinkimų organizatoriai aiškinasi, ar taip ūkininkas papirkinėjo rinkėjus.Šiandien minima Senelių diena, tad iki 9 val. kviečiame komentaruose dalintis, kokias senelių perduotas tradicijas puoselėjate iš kartos į kartą. Vienam jūsų padovanosime LRT puodelį.

„Pakartot“ pradeda naują sezoną su naujomis rubrikomis. Vienoje jų – apie masinį muzikos festivalių užsidarinėjimą. Kodėl taip vyksta? Kaip dėl to keisis Lietuvos muzikinės kultūros veidas? O taip pat laidoje: muzikinės leidybinės naujienos, negirdėti atradimai, senienų rubrika „Gera, bet pamiršta“ ir pasaulio įdomybės su atsikuriančia grupe „Oasis“.Ved. Domantas Razauskas

Spaudos apžvalga.„Šį, imperialistinėje šalyje gimusį, vidutinio amžiaus baltaodį vyrą vargiai prispaustume prie sienos“, – apie Vienoje vykstančio „ImPulsTanz“ festivalio vadovą ir jo požiūrį į įvairovę sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Rugpjūtį LRT KLASIKOS eteryje – naujas pasakojimų ciklas apie mažai žinomus muziejus. Ciklą pradeda Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie Kaune veikiantį Brangakmenių muziejų ir tyrimų laboratoriją.Biržuose ir vėl karaliauja opera. Apie šiandien ir rytoj pristatomas operos „Figaro vedybos“ premjeras pasakoja režisierė Karina Novikova ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus.Kodėl menininkai leidžiasi į jų fizinių galimybių ribas išbandančias keliones? Studijoje vieši neseniai į 180 km kelionę aplink Monblaną pėsčiomis leidęsis pianistas Justas Čeponis.Užsienio spaudos apžvalga.Tinklalaidės „Savas miestas“ autorių viešnagė Birštone.Klaipėdos festivalis vėl žadins senąjį Klaipėdos elingą. Apie rugpjūčio 2 d. prasidedantį festivalį pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros apžvalgoje: plačiai pasklidusių nuotraukų, užfiksavusių pasikėsinimą į buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trump‘ą, analizė bei po to sekusių kontraversiškų pasisakymų pasekmės.„Poezija yra sielos muzika – tai viena iš aukščiausių saviraiškos formų“, – sako poetė Aistė Armonavičienė. Ji Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatė savo naujausią knygą „Aš – meilės avataras“.Ar vėlavimas – labai baisus įžeidimas? Kiek vėluoti mandagu? Prieš kiek laiko reikėtų pradėti planuoti darbus? Kada jau per vėlu keisti planus? Šie klausimai dažnai tampa nesusipratimų ir netgi nesutarimų pagrindu, ypač bendraujant su žmonėmis iš kitų kultūrų.Sostinė mažiesiems ir paauglėjantiems vilniečiams paruošė „Išeik į kiemą“ naują kelionę-žaidimą Šnipiškėse.Džiazui tinka pirmadienis: po atviru dangumi – trys gyvi pasirodymai.Naujienos iš ImPulsTanz – Vienos tarptautinio šokių festivalio.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Jubiliejinės, jau 50metį švenčiančios „Dainų dainelės“ laureatų koncertas tiesiogiai iš LNOBT sekmadienį 15.45val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.LT. Kuo prasmingas ir unikalus šis konkursas, ką rodo šie penki dešimtmečiai?Dar vienas pasakojimas iš ciklo „100 balsų Dainų šventei“. Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Vienoje kolektyvo repeticijų apsilankė Tomas Mizgirdas.Lietuviai Ukrainoje pradeda statyti požemines slėptuves mokyklose. Tokios slėptuvės padės užtikrinti mokymosi procesą net ir oro atakų metu. Alisos Gusevos reportažas.Vilniuje gyvenanti Kristina skundžiasi, kad visus jai brolio pervestus vaistams skirtus pinigus nurašė antstoliai. Į „LRT girdi“ moteris kreipėsi teigdama, kad antstoliai turėjo teisę nuskaityti tik 30-mt procentų pervestos sumos. Visgi patys antstoliai atsako, kad viskas padaryta teisingai, tačiau svarbu žinoti, kad tam tikrOs sumos per mėnesį jie liesti negali. Plačiau - Justo Buivydo reportaže.Kodėl garbaus amžiaus žmonės dažnai miega trumpiau ir ne taip giliai? Kaip senjorų poilsį veikia vaistai ir įvairios ligos? Miego įtaką vyresnio amžiaus žmonėms naujame „Miego DNR“ epizode apžvelgia neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Mokslininkas Libertas Klimka – šiuo kart primena radijo gimimo istoriją ir prieš 150 metų gimusį jo išradėją Giuljelmą MarkonįVed. Gabija Narušytė

Atrasti Kauną – tinkamiausia vieta Nemuno ir Neries santaka.Vienoje seniausių Lietuvoje mūrinių pilių bokšte knarkia Kauno žvėris. Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu. Neries gatvės slėpiniai. Senoji prieplauka ir Vytauto bažnyčia.Su seniausiu Kauno senamiesčiu supažindina Keliautojo žinyno sudarytojai istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė. Kauno žvėries legendą prisimena Kauno miesto muziejaus edukatorius Giedrius Karpinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Atidaroma nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“, kurią Signatarų namuose bus galima aplankyti iki 2025 m. pabaigos. Pasakoja parodos kuratorė Marguerite de Merode ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vadovė, parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.Meno kuratorius iš Ukrainos Oleksii Gruško Riasnyi šiuo metu gyvena Prancūzijoje, yra „Perspective“ galerijos Paryžiuje meno vadovas. Kaip būnant užsienyje rūpintis, kad kariaujančios tėvynės kultūra nebūtų sunaikinta? Su kuratoriumi kalbasi Ignas Zalieckas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15-ika kūrinių. LRT KLASIKA iki pat rytojaus, kol vyksta balsavimas, pristato konkurse dalyvaujančius ekspertų atrinktus kūrinius. Šiandien savo kūrinį „Iridescence“ pristato kompozitorė Justė JanulytėLygiai prieš 200 metų Vienoje įvyko žymiosios Ludwigo van Beethoveno devintosios simfonijos premjera.Apie garso ir muzikos kine gimimą, jos funkcijos pokyčius, XX amžiaus tendencijas, stilius bei žanrus bei jų įvairovę ir kino kompozitoriaus kaip profesijos, be kurios neįsivaizduojame šiuolaikinio kino, įtvirtinimą per kelis dešimtmečius nuo garsinio kino įsigalėjimo.Muzikavimas kartu su cirko klounais, filmo su Čiurlionio muzika kūrimas Kanados miškuose, klasikiniai rečitaliai ir tinklalaidžių kūrimas – daugybė veiklų nesvetimos energijos kupinai pianistei Monikai Lozinskienei. Ar kanadietiškas miškas ošia panašiai, kaip ir čiurlioniškai lietuviškas? Ką Monika patartų tiems, kurie nuolat skundžiasi, jog nežino, ką daryti su savo gyvenimu? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Keturiems vyrams, kaltinamiems prisidėjus prie išpuolio Maskvos koncertų salėje pateikti kaltinimai terorizmu ir nurodyta juos įkalinti iki teismo.Valstybės gynimo taryba svarstė dronų pajėgumų vystymą Lietuvos kariuomenėje.Kyjivo centre nugriaudėjo keli sprogimai. Tuo metu Kryme dėl smūgio Rusijos karinių jūrų pajėgų bazėje Sevastopolyje kilo ryšio problemų.Kauno senamiesčio įtraukimą į Unesco paveldo sąrašą Kultūros ministras Simonas Kairys vadino istoriniu žygdarbiu. Tačiau kultūros ministro įsakymu sudaryta Unesco paveldo priežiūros komisija, į kurią įtraukti ir visuomenės atstovai, veikia tik popieriuose. Komisija į posėdžius nešaukiama jau 7 metus.Ved. Andrius Kavaliauskas

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia pamatyti o ir pasvarstyti - koks galėtų būti „Muziejus kiekvienam“. Kaip menas pasiekiamas kiekvienam? Ką parodė rezultatai – tai galima visiems šiandien pamatyti Kauno muziejuje, renginyje „Laukiami visi“. O kokios kitų didžiųjų muziejų iniciatyvos?Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla tęsia ilgametę tradiciją – nuo 1974-ųjų kasmet abiturientai pastato operą, įtraukiančią visų mokyklos meno sričių (muzikos, baleto, dailės) mokinius. Šiemet išvysime operą „Doriano Grėjaus portretas“. Repeticijoje lankėsi kolegė Karina Metrikytė.Klasikinės muzikos naujienose: paramos koncertai Izraeliui ir Palestinai bei Ukrainai, naujas Drezdeno filharmonijos orkestro vyr. dirigentas ir būsimų naujametinių koncertų dirigentai Vienoje ir Venecijoje.Namus palikusi ukrainietė su siaubu stebi, kas vyksta jos gimtojoje Ukrainoje. Annos Zakopailos neapleidžia nuojauta, kad niekada jau į vaikystės namus nebegrįš. Dabar ji puikai kalba lietuviškai, mokosi ir dirba, Lietuvą vadina antrąja tėvyne bei tikisi, kad išsipildys jos svajonė tapti aktore. Apie skausmą, praradimus ir nepasidavimą bei svajones su Anna Zakopailo kalbamės rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas, generolas Benas Hodžesas interviu suomių žiniasklaidai sako manantis, kad Baltijos šalys yra labiau tikėtinas Rusijos taikinys nei Suomija. Taip jis sureaguoja į neseniai Rusijos nuolatinio atstovo tarptautinėms organizacijoms Vienoje išsakytą mintį, kad konfrontacijos su NATO atveju Suomija gali nukentėti pirmoji.Po sprogimo Vilniaus daugiabutyje dalis gyventojų įleidžiami į savo butus pasiimti būtiniausių daiktų.Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažametės mirties Zarasų rajono policijos komisariate. Policijos pareigūnės dukra buvo rasta negyva komisariato sporto salėje.Honkongas imasi naujų priemonių kovai su plastiko naudojimu. Nuo balandžio vidurio įvedamas vienkartinių plastikinių indų naudojimo draudimas.Ved. Paulius Šironas

Botsvanoje vykusioje UNESCO sesijoje į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija.Dviejų vandeningiausių šalies upių santakoje įsikūręs Kaunas kelis šimtmečius matavosi didžiausio regione upių uosto titulą. Šiandien anuometinio uosto gyvenimo likę tik pėdsakai. Atidžiau pažvelgti į Kauno uostamiestį kviečia kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA.„Turiu tokią nuojautą, kad lėtai kuriami produktai, daiktai ar suvenyrai, tikėtina, turės ir ilgesnį tarnavimo laiką“, – svarsto konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių „More Than Tote“ organizatorė Stefanija Jokštytė. Ar atributika gali būti tvari?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie naujai renovuotą ir nemokamai visiems lankytojams prieinamą muziejų Vienoje, neseniai mirusį vieną ryškiausių XX a. fotografų Elliot‘ą Erwitt‘ą, menininkų bendruomenės viešą laišką, prašantį atkreipti dėmesį į slopinamus Palestinos palaikytojų balsus, bei apie tai, ko šiemet daugiausiai žmonės ieškojo Vikipedijoje.Antazavės dvare atidaroma keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus paroda „Šaltas pasaulis“. Kalbėdamas apie pirmąją savo parodą, Audrius sako, jog kai kurios šaltos nuotraukos sugeba šildyti širdis.Filosofas Aldis Gedutis kviečia sėsti į tramvajų Nr. 71 ir užsukti į Vienos centrines kapines.Sovietiniai pastatai – tai modernistinė architektūra, kurios yra visame pasaulyje. Anot architekto Jano Gehlo, tai žmonių poreikius ignoruojantys, jiems nedraugiški pastatai. „Kai daugelis tokio mąstymo ėmė atsisakyti, Sovietų Sąjunga iki paskutiniųjų gyvavimo dienų toliau taip planavo miestus. Todėl jūsų šalyje daug tokių žmonėms nedraugiškų erdvių“, – sako urbanizmo ikona laikomas Janas Gehlas. Jis pasakoja, ką reikėtų daryti su žmonėms nedraugiškais sovietiniais pastatais, kaip miesto planavimą pakeitė kovido pandemija bei kodėl turėtume grįžti prie vadinamųjų 15-os minučių miestų.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Artėjant Pasaulinei skendimo prevencijos dienai, gelbėtojai sako, kad žmonės dažniausiai nuskęsta, nes maudosi tam neskirtose vietose ir prie vandens elgiasi visiškai neatsakingai. Ką daryti, kad pagal skenduolių skaičių nebeatrodytume prasčiausiai Europos Sąjungoje? Komentuoja žinoma plaukimo trenerė dr. Birutė Statkevičienė.Ar patogu dviračiu keliauti po Baltijos šalis? Dviračiu šiuo metu keliaujančio mažeikiškio Eimanto Končiaus įspūdžiai.Minint Atlantą lėktuvu perskridusių Dariaus ir Girėno žūties 90-ąsias metines, LRT pristato pasakojimų apie juos ciklą.Po Lietuvą keliauja architektūros dirbtuvės, per kurias vaikai kuria ir stato mažosios architektūros objektus.Vienoje seniausių Lietuvos bažnyčių Vyžuonose savaitgalį vyks tradiciniai Šv. Magdelenos atlaidai, įprastai sutraukiantys daugybę žmonių. Ką šiemet žmonėms žada miestelio šventė ir kodėl būtent šie atlaidai turi tokias gilias tradicijas? Vyžuonų klebonas Sigitas Sudentas.Ved. Edvardas Kubilius

GERIAUSIŲ TAUTŲ RESPUBLIKA savo stiprybės viršūnėje kaip lygiavertė partnerė derėjosi su galingiausia to meto Europos užkariautoja - Osmanų imperija. Tačiau galingiausia laikmečio kavalerija, husarai, negarantavo sėkmingos karų baigties. Zigmantas III Vaza visą gyvenimą vylėsi susigrąžinti Švedijos sostą. Tuo tarpu pietinė valstybės siena liko didikų kompetencijoje. Didikų, kurių interesai vis rečiau sutapdavo su šalies interesais. To pasekoje, Geriausių Tautų Respublikos padalijimų priežasties galima ieškoti ne Maskvoje, Vienoje ar Karaliaučiuje, bet… Balkanuose. Epizode pasakojame kokiu būdu Sigio valdoma šalis įsivėlė į kumštynes su Konstantinopoliu, kokia yra tinkamiausia reakcija danguje įžvelgus kometą, bei kuri nenumatyta jėga diktavo GTR santykius su kaimynais.   Iliustracija: @beaniesnmen Muzika: Stringer Bell, SergeQuadrado, Scott Buckley, Music Unlimited, Lexin Music, Nesrality, StudioKalomna

Vienoje iš Alytaus mokyklų nepilnametis galimai apsinuodino narkotinėmis medžiagomis. FM99 pasakojo Alytaus policijos atstovė Kristina Janulevičienė.

Vadinamojo Bukarešto devyneto atstovai Varšuvoje susitinka su Jungtinių Valstijų prezidentu Džo Baidenu ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. Karo Ukrainoje metinių išvakarėse šalių vadovai aptaria regioninio saugumo, paramos Ukrainai klausimus, kalbasi, apie liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje, abipus fronto linijos pranešama apie sprogimus. Vien okupuotame Mariupolyje naktį nugriaudėjo mažiausiai 11 sprogimų, o ryte apšaudytas ir Charkivas.Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) atstovai nevyks į žiemos sesiją Vienoje, nes priėmė sprendimą su Rusijos vadovo Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą rėmėjais vienoje patalpoje nebūti.Žiniasklaidai paviešinus, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) perka rusiškos lokomotyvų eismo saugos sistemos priežiūros paslaugas, susisiekimo viceministrė sako, kad LTG jau išbando naujas sistemas, kurios turėtų pakeisti rusiškas.Mentorystės programa „Women Go Tech” gavo 800 tūkst. JAV dolerių paramą iš „Google“ filantropinės iniciatyvos „Google.org“. Per pastaruosius šešerius metus „Women Go Tech“ programose dalyvavo apie 11 tūkst. Lietuvos moterų. Daugiau nei 600 jų pradėjo savo karjerą IT ar inžinerijos srityse.Ved. Madona Lučkaitė

Marijampolės sav. Padovinio žemės ūkio bendrovė jau eilę metų pagal primelžto pieno kiekį, kokybę ir primilžius iš karvės yra tarp lyderių šalyje. Čia laikoma 1200 karvių, iš viso – 2700 galvijų. Tačiau ir jos specialistams tenka sukti galvas kaip išgyventi pabrangus kurui, elektrai, žaliavoms, kai perdirbėjai perpus sumažino pieno supirkimo kainą. Ji dabar mažesnė už savikainą.Skirtingi šalies regionai puoselėja savas tradicijas. Pavyzdžiui, Dzūkijoje, kurios nederlingose, smėlėtose žemėse gerai auga bulvės, nuo senų laikų išsaugota bulvinių bandų kepimo krosnyje ant džiovintų kopūstlapių tradicija. Pasak birštoniškės edukatorės Vilijos Rutkauskienės, kiekviena šeimininkė savaip pagardindavo šį patiekalą.Nelengva atspėti, kokį augalą Vokietijoje ir Anglijoje velnio arba uošvės liežuviu vadina. Tai sukulentas sansevjera, turintis ir daug naudingų savybių. Ji gerai išvalo orą – tinka auginti miegamuosiuose, o Indijoje iš jų pluošto gaminami šiurkštūs audiniai, virvės ir net lynai laivams. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Vienoje prestižiškiausių Europos scenų - Vienos Musikverein - koncertavo viena perspektyviausių Lietuvos jaunųjų smuikininkių Ieva Pranskutė, kuri dalinasi neeilinio koncerto įspūdžiais.Kauno šokio teatras „Aura“ švenčia 40-ies metų jubiliejų. Veiklą pradėjusi nuo modernaus šokio studijos, šiandien „Aura“ gali pasigirti tarptautiniu pripažinimu ir išugdytu ne vienu šiuolaikinio šokio profesionalu.Mūsų laikais įprasčiau siųsti virtualius sveikinimus. Iki tol buvo priimta siųsti popierinius atvirukus ar net vizitines korteles su parašytais sveikinimais. Kaip atrodė atvirukai prieškariu? Kas juose buvo rašoma? Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pažiūrėti prieškario kalėdinių atvirukų naujoje parodoje, o apie sveikinimų tradicijas pasakoja parodos kuratorius Vytautas Smilgevičius.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie dainas kaip prakeiksmus Dinos Washington kūryboje ir gyvenime.Galerijai „Meno niša“ - 20 metų. Visą šį laiką jai vadovauja galerininkė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė ir meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. Apie šiuolaikinį meną ir jo eksponavimo paradoksus Lietuvoje, apie meno mugės iššūkį ir naują jubiliejinę parodą - pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ viešnia Diana Stomiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Europos Parlamentas Strasbūre balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama Rusiją pripažinti terorizmą remiančia valstybe. Ką reikštų toks pripažinimas?Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau mažėja sergančiųjų COVID-19. Pasak specialistų sergančiųjų gripu ar peršalimo ligomis šiemet tikėtina bus daugiau nei pernai.Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo, Susisiekimo ir Kultūros ministerijos siūlo, kad kompensacijos už tai būtų skiriamos ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose. Nuo kitų metų Lietuvos paštas didina leidinių pristatymo įkainius. Klausytojų klausime, ar jie dar prenumeruoja laikraščius bei žurnalus?Kasdieninė duona ir kiti maisto produktai šiemet kaip niekada brangūs. Socialiniuose tinkluose kai kas net ironizuoja – kokie laikai, toks ir „juodasis penktadienis", mat vienas iš prekybos tinklų skelbia „juodąją savaitę" bulvėms - žemesnę kainą. Juokas juokais, bet maistas Lietuvoje brangesnis nei visos kitos prekės. Ir nors bendra infliacija piką, panašu, pasiekė, maisto kainos kas mėnesį tebekyla. Kodėl?Prieš dvidešimt metų pirmą ir kol kas vienintelį kartą Lietuvoje viešėjusio JAV prezidento Džordžo Bušo žodžiai: „Lietuvos priešai yra ir Amerikos priešai“ - iškalti ant Rotušės. Bušas tuomet atvyko pasveikinti ką tik į NATO pakviestos Lietuvos. Diplomatai tai vadina egzistenciniu Lietuvos saugumo lūžiu. Ir Rusijos agresija Ukrainoje tik patvirtina, kad tuomet priimti sprendimai buvo teisingi.Į LRT GIRDI kreipėsi sostinės gyventojas, kuris skundžiasi, kad dvejus metus kovoja dėl nežinomo šeimininko nenaudojamo automobilio pašalinimo iš gatvės. Ar šis klausimas išties tiek laiko nebuvo spręstas ir kaip organizuojamas nenaudojamų automobilių išvežimas.Šiauliai pirmą kartą virto didžiule kino studija. Čia filmuojamos „Pietinia kronikas“ pagal R.Kmitos romaną. Filmuojamos įvairios Šiaulių erdvės, įstaigos, viešbučiai, galerijos. Vienoje jų atkartotas net Lietuvos atgimimo roko maršų bangos lyderių Bixų koncertas.Ved. Rūta Kupetytė

Pirmą kartą Lietuvoje vienoje ekspozicijoje – du pasaulinės šlovės sulaukę XX a. meno grandai, tapę garsiosios Paryžiaus mokyklos (L'École de Paris) antrosios dailininkų kartos pagrindinėmis figūromis, simbolizavusiomis naujas slinktis modernizmo tapyboje – tai Chaïmas Soutine'as (1893 – 1943) ir Amedeo Modiglianis (1884-1920). Abiejų menininkų darbai saugomi didžiausiuose pasaulio muziejuose bei solidžiausiuose privačiuose rinkiniuose. FM99 kalbina parodos kuratorę Ievą Staigienę.

„Terapija vyksta terapinėje erdvėje“, - sako laidoje dalyvaujančios viešnios šokio judesio terapeutės Agnė Petkutė Budrienė ir Gabrielė Dylertaitė. Kuo skiriasi šokio judesio terapija ir terapinis šokis? Kaip mus veikia šokio judesio terapija ir kaip visa tai vyksta?Dar 1946 metais Vienoje iš Vašingtono psichiatrinių ligoninių modernaus šokio atlikėjos, choreografės ir pedagogės Marian Chace iniciatyva gimė veikla, skirta palaikyti potrauminio sindromo simptomus patiriančius karo veteranus. Psichiatrai atkreipė dėmesį į šios veiklos poveikį ir reikalingumą pacientams. Ligoninėje vykę užsiėmimai tapo atspirties tašku šokio-judesio terapijos teorijai ir praktikai vystytis.Metų metus besiskynusi kelią iki Lietuvos, 2011 metais ši profesija subūrė pirmuosius specialistus į bendrą darinį – Lietuvos šokio-judesio terapijos asociaciją, o šie 2021 metais išlydėjo pirmąją Lietuvoje šokio-judesio terapijos magistrų laidą. Jau daugiau nei dešimtmetį asociacijos nariai aktyviai dirba psichikos sveikatos centruose, psichosocialinės reabilitacijos skyriuose, psichiatrijos dienos stacionaruose, socialinės globos centruose, mokymo įstaigose, Lietuvos kariuomenės daliniuose, užsieniečių registravimo centruose, privačiose studijose.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kazachstanas buvo viena iš „populiarių“ vietų, į kurią bolševikai, Stalino ir jo pakalikų režimai trėmė komunistinio rytojaus skeptikus. Ji lietuviams žinoma ne tik dėl garsaus Kengyro sukilimo, kai 1954 m. ypatingojo režimo lageryje politiniams kaliniams pavyko perimti lagerio vadovavimą ir jį išlaikyti daugiau kaip 40 dienų.Vienoje didžiausių pagal teritoriją buvusios Sovietų Sąjungos respublikų ir šiandien galima sutikti lietuviškų, latviškų, lenkiškų ir vokiškų pavardžių. Tai dažniausiai mišrias santuokas sudariusiųjų tremtinių palikuonys, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių liko šioje Azijos šalyje, tačiau vis dar nepamiršo savo šaknų ir krikščioniškų tradicijų, kurias, nors ir atšiauriomis sąlygomis, vis dėlto puoselėjo jų tėvai ar seneliai. Šiandien jų palaikymui reikia misionierių ir savanorių, teigia Kazachstane misionieriaujantis kun. Kastytis Šulčius.Redaktorė Jūratė Kuodytė

„Kino pavasario“ Europos debiutų konkurso apdovanojimuose geriausio aktoriaus apdovanojimą gavo aktorius Giedrius Kiela už Lauryno Bareišos filme „Piligrimai“ sukurtą Pauliaus vaidmenį. Kokių iššūkių teko patirti vaidmenį ruošiant? Pokalbis su Giedriumi Kiela.Šiandien kultūros komplekse Sodas 2123 naują programą „Taming the Air“ pristato pūtikų duetas – saksofonininkas Arminas Bižys ir tūbininkas Simonas Kaupinis. Bendradarbiaudami su trimis kompozitoriais, garso menininkais Dominyku Digimu, Arturu Bumšteinu ir Simonu Nekrošiumi jie bandys „prisijaukinti orą“. Ištrauka iš pokalbio laidoje „Garso ekpedicija“.Kasdien laidoje susipažįstame su vis kitu „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiu kūriniu. Šiandien apie knygą „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ pasakoja jos autorius istorikas Zigmas Vitkus ir iliustratorė Inga Dagilė. Tai gyvai parašyta, šmaikščiai iliustruota ir istoriškai tiksli knyga vaikams (ir suaugusiems!) apie Lietuvos valdovus. Su knygos autoriais bendravo Giedrė Čiužaitė.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis“, iš garsų, muzikos, kalbų ir jo paties minčių.Austrijoje, Vienoje gyvenanti smuikininkė Ieva Pranskutė įkvepia tiek savo muzikalumu, tiek asmenybės šviesumu. Nuo mažens save laikiusi pasaulio piliete, muzikalioje šeimoje užaugusi menininkė jau yra koncertavusi daugelyje prestižinių koncertų salių, dirbusi kartu su „Kremerata Baltica“, tačiau jos planuose – ir daugiau kūrybinių viršukalnių. Pokalbis su Ieva Pranskute – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė

Latvijos pasieniečiai pastebi didėjančią įtampą pasienyje su Baltarusija. Pareigūnai fiksuoja didėjantį migrantų srautą ir vis dažniau pasitaikančias provokacijas iš Baltarusijos sienos pusės.Jonavos azoto trąšų AB „Achema“ darbuotojai, nesusitariantys su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties, nusprendė nuo šiandien, vasario 8 dienos streikuoti. „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas,Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Lenkijai pusei metų panaikinus pridėtinės vertės mokestį maistui, Lietuvos gyventojai savaitgalį užplūdo Lenkijos prekybos centrus. Kol vieni džiaugėsi mėsos nusipirkę perpus pigiau nei Lietuvoje, kiti piktinosi Lietuvos gyventojų ne kultūra plėšant pakuotes ar stumdantis dėl vežimėlių. Ar Lietuvos gyventojai pigesnių prekių ieško dėl to, jog Lietuvoje per brangu, o gal žmogus visada ieškos kur pigiau, pasikalbėsime su kolegomis, gyvenančiais Liuksemburge ir Norvegijoje – vienose turtingiausių pasaulio valstybių. Šių šalių gyventojai taip pat jau metai iš metų pigesnių prekių ieško kaimyninėse valstybėse.Ekonomikos ir inovacijų ministerijai planuojant pagalbos priemones įmonėms, nukentėjusioms dėl Kinijos taikomos prekybos politikos, dalis verslininkų svarsto persikelti į kaimynines šalis. Kokių sprendimų pasigendama, domisi Darius Matas.Studijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas švenčia 90 metį. Apie atsitiktinumą studijuojant institute pasirinkti krepšinį, pergales ir pralaimėjimus, krepšinį Lietuvoje ir jo karalius su vienu iš geriausių Lietuvos krepšinio trenerių kalbėjosi kolegė Kaune Jūratė Anilionytė.Savaitės komentaras. Reputacija politikoje tampa nebeaktuali. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Vienoje įsikūręs Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje centras, remdamasis stebėjimų duomenimis, išskyrė penkias žemyno šalis, kuriose fiksuojama daugiausia krikščionių diskriminavimo apraiškų: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Švedija yra šalys, labiausiai paveiktos „stiprėjančio krikščionių persekiojimo ir diskriminacijos fenomeno“.Garsiosios viduramžių mistikės, teologės, Bažnyčios mokytojos šv. Hildegardos iš Bingeno (1098–1179) pirmąkart lietuvių kalba išleistą biografiją pristato „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius perteikia sinodo atgarsius visuotinėje Bažnyčioje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kviečiame į X tarptautinio teatrų festivalio

Pastaruoju metu justi atgimęs susidomėjimas senąja Lietuvos roko, bigbyto muzika. „Vinilo studija“ išleidžia unikalią plokštelę „Lietuvos Rokas: Pradžia 1963-1976“. O čia – „Kertukai“, „Gėlių vaikai“, „Gintarėliai“, „Eglutės“, „Aitvarai“, Vytautas Kernagis ir Olegas Zacharenkovas, „Nerija“, „Bitės“ Ir „Oktava“! Šio leidinio iniciatoriai Artūras Franckevičius ir Mindaugas Žilinskas. Juos, o taip pat Rūtą Skudienę iš „Eglučių“, Jūratę Dineikaitę iš „Bičių“, Olegą Zacharenkovą, Zinaidą Nutautaitę iš Vilniaus plokštelių studijos, filmo apie Lietuvos roko ištakas režisierių Audrių Juzėną kalbina Domantas Razauskas.

LRT reportažas iš Kazitiškio pabėgėlių apgyvendinimo punkto.Vilniuje prasideda "Sostinės dienos". Miesto centre tris dienas vyks mugė, koncertai, parodos, spektakliai ir kiti renginiai.Išsami rugsėjo mėnesio orų prognozė su sinoptike Margarita Kirkliauskaite.Ved. Irina Andrianova

Susipažinsime su smuikininke Ugne Katinskaite, M.K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktoke, kuri nuo šių metų rudens mokslus tęs ir muzikos bei menų universitete Vienoje. Ji groja istoriniu smuiku, kurį jai dovanojo Mstislavo Rostaropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“. Ugnė Katinskaitė yra garsių pasaulyje stygininkų konkursų laureatė, koncertuojanti įvairiuose festivaliuose.Tik septyniolikos metų sulaukusi jaunoji smuikininkė už Lietuvos vardo garsinimą buvo apdovanota Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos. Perspektyvios atlikėjos pasakojimą lydės jos pačios atliekami ir sukurti kūriniai, smuikininkei akompanuos jos mama Lina Šatkutė ir Šv. Kristoforo orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko.Ved. Fausta Savickaitė

Vienas ryškiausių praėjusios nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos atlikėjų Audrius Petrauskas, slapyvardžiu Gebrasy ir toliau neketina sustoti. Vaikinas pristato savo pirmąją lietuvišką dainą „Arčiau Tavęs“. Apie visą tai vyko pokalbis laidoje „Vakarop su Vyteniu“. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Vienoje įtempčiausių savaičių bent jau penkios rungtynės nuo kurių priklauso atkrentamųjų rungtynių tinklelis baigėsi mažiau nei vieno TD skirtumu. Taysom Hill debiutas Naujajame Orleane. Vis blogėjantis Tom Brady žaidimas. Titans pradeda stadiono užėmimą dar neprasidėjus rungtynėms. Apmaudus Packers pralaimėjimas. Seahawks taktinės gudrybės. Nenuilstantis Patrick Mahomes ir baigtas Joe Burrows sezonas. Visa tai šioje laidoje aptaria Darius Krasauskas ir Mindaugas Bertys.

Vienoje svarstyklių pusėje: nesibaigiančios tyrimų komisijos, Gretos Kildišienės skandalas, Ramūno Karbauskio verslo reikalai, Seimo pirmininkas su minia skanduojantis „Gėda Seimui“, dešimtys priimtų Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų. Kitoje svarstyklių pusėje: bandymai vykdyti reformas, patvirtintas Darbo kodeksas, pertvarkyta Vaiko teisių apsaugos sistemą, mažinama socialinė atskirtis. Į kurią pusę sverti svarstykles? Laidoje dalyvauja: LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė, BNS agentūros Lietuvos naujienų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė, Ignas Kalpokas, VDU docentas, Skirmantas Malinauskas, apžvalgininkas, buvęs premjero patarėjas.Ved. Deividas Jursevičius

Lapkričio 3 dieną prie „Tiek žinių” grįžo Timūras ir pasakoja apie JAV rinkimus, koalicijos derybų procesą, išpuolį Vienoje ir elektrą Astravo atominėje elektrinėje.

Vos prasidėjus koronavirusui, ne vienoje Lietuvos vietoje kilo klausimų dėl ligoninių vadovų atsakomybės, suvaldant virusą, apsaugant medikus ir pacientus. „Sodra“ baigė mokėti ligos išmokas už per karantiną namie prižiūrėtus vaikus. Kiek tai kainavo valstybei? Studijos svečias – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.Ved. Rūta Kupetytė.

Pasaulio renginių kalendorių koreguoja viruso plitimas, apie lietuvių menininkų sėkmę praneša užsienio žiniasklaida, o savaitgalis Lietuvoje melomanams - kupinas idėjų. Apie tai ir kita - „Naujienų pulse“. Tenoras Edgaras Montvidas: pirmas kartas Vienoje, pirmas – Austrijoje, pirma pasaulinė premjera. Operos maratono šurmuliui atslūgus, dabar dainininkas jau mokosi naujas partijas, o gastrolių Lietuvoje jis laukia taip pat kaip ir publika tenoro. LRT laidų vedėja Rūta Kupetytė iki šiol negali patikėti, kaip jai egzamine pavyko sugroti „Turkų maršą“ tokiu greitu tempu, kokiu ji net ir nebandė skambinti mokydamasi. Kodėl baletas, kodėl Mozartas ir kodėl ne muzika žinomos žurnalistės kelyje ir kiek ji jai padeda aktualijų laidose? Ved. Gabija Narušytė.

Dėl koronaviruso skelbiama ekstremali situacija. EK skelbia ataskaitą apie Lietuvą. Prezidentas Marijampolėje. Dažnėjant prezidento ir seimo daugumos, premjero priešpriešai keliamas klausimas  - kokias galias turi prezidentas? Europos Sąjunga Vienoje rengia šešių šalių susitikimą, kaip išsaugoti Irano branduolinį susitarimą. LRT Tyrimas: lietuviai prarado šimtus tūkstančių tarptautinėse sukčiavimo schemose. Ved. Deividas Jursevičius.

Daugeliui Užgavėnės asocijuojasi su žiemos išvarymu, sočiu pavalgymu prieš Gavėnią ir, žinoma, kaukėmis. Tačiau kaip keičiantis socialinėms normoms ir klimatui turėtų keistis ir Užgavėnės? Domėjosi Birutė Rutkauskaitė, pakalbinusi Lietuvos kultūros centro direktoriaus pavaduotoją regionų kultūros veikloms Ingą Kriščiūnienę ir tautodailės specialistę Astą Valiukevičienę. Vilniaus knygų mugėje savo leidžiamas knygas vaikams ir jaunimui pristatė leidykla „MeMo“ iš Nanto miesto Prancūzijoje. Leidėją Yara Nascimento pakalbino Alma Valantinienė. Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie aimanas dėl rusiško Vilniaus. Muzikologės Jūratės Katinaitės įspūdžiai iš Vienoje vykusios operos „Egmontas“, kur pagrindinę partiją atlieka mūsų solistas Edgaras Montvidas. Pristatyta naujoji Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė – jaunosios kartos šokio kūrėja Agnietė Lisičkinaitė. Pokalbis apie naujus vėjus asociacijoje bei šiuolaikinio šokio Lietuvoje kryptis. Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu, vienu iš pirmosios M. K. Čiurlionio stipendijos laureatų apie įvairialypę kūrybą teatrui, kinui ir atlikėjams bei sąsajas su Čiurlioniu. Ved. Austėja Kuskienė.

Dviejų populiariausių Lietuvos interneto televizijos laidų Kitokie pasikalbėjimai ir Laikykitės ten vedėjai. Justinas Jankevicius ir Andrius Tapinas. Vienoje vietoje. Tik šį kartą Andrius Tapinas žaidžia išvykoje. Ne savo įprastoje namų aikštelėje.

Mūsų bendruomenei puikiai pažįstama psichologė seksologė Laura Butvilaitė atsako į Nebegėdos instagram sekėjų užduotus klausimus apie išblėsusį geismą, apie seksą, kai turi vaikų, apie neįvykstančią ar per greitai įvykstančią ejakuliaciją, vyrus, kompleksuojančius dėl savo varpos dydžio ir (ne)sveikus konfliktus santykiuose. Vienoje valandoje pokalbio sutilpo daugybė įvairių temų. Paremk Nebegėdą https://www.patreon.com/nebegeda

„Vienoje labai protingoje knygoje skaičiau, jog violončelė neturi humoro jausmo ir gali grodama tik kentėti. Niekada nesusimąsčiau, kad violončelę yra ištikęs toks skaudus likimas.O dar toje pačioje knygoje sužinojau, jog pats didžiausias linksmuolis muzikos instrumentų pasaulyje yra saksofonas. Ar tai tiesa? Vedėja Fausta Savickaitė.

Įpusėjęs ketvirtą dešimtmetį, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ ir toliau drąsiai kuria patikimą ir budrią terpę jaunųjų menininkų sumanymų raiškai. Pokalbis su renginio organizatorėmis: kompozitorėmis Juta Pranulyte, Karolina Kapustaite ir pianiste Ginte Preisaite.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – du užsienio autorių romanai: vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, „Man Booker“ laureato Grahamo Swifto „Motinų sekmadienis“ ir amerikiečių rašytojo Williamo Kento Kruegerio, lietuvių skaitytojui iki šiol visiškai nežinomo, pirmasis neserijinis romanas „Kasdienė malonė“, įvertintas Edgaro Allano Poe vardo premija.Motinos diena – natūrali, paprasta, šviesi. Ji tradiciškai skiriama jausmams ir linkėjimams, kurių nuoširdumu vargiai galėtume suabejoti. Vis dėlto Motinos dienos kilmei, istorijai, skirtingų šalių tradicijoms – dėmesio skiriama rečiau, nors tai iš tikrųjų įdomu ir pamokoma. Apie Motinos dieną – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Šv. Stepono katedrą Vienoje.Ved. Viktoras Paulavičius.

Vilniaus universitete ketvirtadienį vyks pirmasis Lietuvos mokytojų forumas, kuriame mokytojai ir mokyklų vadovai iš visos Lietuvos diskutuos apie iššūkius profesijai, prestižą, švietimo tendencijas ir ateitį. Valstybinė mokesčių inspekcija kviečia žiniasklaidos atstovus į susitikimą pokalbiui apie šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones bei 2018 m. pasiektus rezultatus. Taip pat aptarti 2019 m. VMI prioritetus kontrolės bei šešėlio prevencijos srityse. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 28–kovo 1 dienomis su darbo vizitais lankysis Košicės mieste Slovakijoje ir Austrijos sostinėje Vienoje. Košicėje prezidentė dalyvaus NATO rytinio flango valstybių, dar vadinamų Bukarešto devynetuku, susitikime su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentė Vienoje susitiks su Austrijos prezidentu Alexanderiu Van der Bellenu. Ketvirtadienį paaiškės, koks tiltas po kelerių metų sujungs Vilniaus LITEXPO rūmus su Vingio parku. Apie Nerį juosiančius miesto tiltus pokalbis su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu. Vietname susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Unas. Verslo naujienos, užsienio politikos aktualijos.„Lietuvos žinių“ apžvalgininko Ramūno Terlecko komentaras. Ved. Giedrė Čiužaitė. Red. Saulius Liauksminas.

Smuikininkė Ieva Pranskutė būdama penkerių pradėjo mokytis griežti smuiku, o šešerių jau grojo solo su Lietuvos kameriniu orkestru.Apie kamerinę muziką, įvairių ansamblių sudėtis, konkursus, koncertus ir festivalius pokalbis su Vienoje koncertuojančia ir studijuojančia lietuvių smuikininke Ieva Pranskute.Ved. Marius Šinkūnas.

Baniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko bukletą su operos libretu ir juokiasi. Jis tik neseniai pastebėjo, kad įraše girdimas operos tekstas neatitinka pridėto teksto latvių kalba, o vertimas į anglų kalbą irgi turi vieną reikšmingą netikslumą. Pasirodo, skirtingose libreto versijose tai atsiranda, tai dingsta... Lietuva. Vienoje pirmųjų „Baniutės“ eilučių yra frazė latviškai „Skrido erelis virš Lietuvos“, bet šalia angliškai pateikiamas vertimas „Skrido erelis iš toli“. Iš kur pirmojoje latviškoje operoje Lietuva? Ir dar vos nepriklausomybę paskelbusioje Latvijoje? Muzikologai žino, kad tai tikrai ne klaida. Įdomu tai, kad per pastaruosius šimtą metų ir kritikams, ir mokslininkams nelabai terūpėjo, kad Lietuva iš operos libreto prieš karą kaip dingo, taip ir atsidaro tik po beveik pusšimčio metų. Ir tai – ne Latvijos, ne Lietuvos, o JAV scenoje, Niujorke. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Baniutė iš Lietuvos. Penkių dalių muzikinis detektyvas. Opera „Baniutė“ laikoma Latvijos muzikos klasika. Nors paskutinį kartą statyta dar sovietmečiu, ji gerai žinoma tiek akademikams, tiek mėgėjams. Bet muzikologas Janis Kudinis šiandien varto disko bukletą su operos libretu ir juokiasi. Jis tik neseniai pastebėjo, kad įraše girdimas operos tekstas neatitinka pridėto teksto latvių kalba, o vertimas į anglų kalbą irgi turi vieną reikšmingą netikslumą. Pasirodo, skirtingose libreto versijose tai atsiranda, tai dingsta... Lietuva. Vienoje pirmųjų „Baniutės“ eilučių yra frazė latviškai „Skrido erelis virš Lietuvos“, bet šalia angliškai pateikiamas vertimas „Skrido erelis iš toli“. Iš kur pirmojoje latviškoje operoje Lietuva? Ir dar vos nepriklausomybę paskelbusioje Latvijoje? Muzikologai žino, kad tai tikrai ne klaida. Įdomu tai, kad per pastaruosius šimtą metų ir kritikams, ir mokslininkams nelabai terūpėjo, kad Lietuva iš operos libreto prieš karą kaip dingo, taip ir atsidaro tik po beveik pusšimčio metų. Ir tai – ne Latvijos, ne Lietuvos, o JAV scenoje, Niujorke. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Orai. Spaudos apžvalga. Premjeras Saulius Skvernelis kviečia Užsienio reikalų ministrą ir ambasadorius aptarti Lietuvos santykius su Rusija, Baltarusija ir ES rytų partnerystės šalimis. Šeštadienį organizuota visuotina aplinkos švarinimo akcija „Darom”. Ar dažnai užsukame į biblioteką, ir ar tik knygų?. Vaikų ir suaugusių dažnai mylimas sumuštinis nėra laikomas sveiku maistu, tačiau mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad sumuštinis be reikalo yra nuvertinamas. Socialinių tinklų apžvalga. Komentars ( Ramūnas Bogdanas). Vienoje ketinama steigti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žurnalistų saugumo draugų grupę. Savaitės istorijos įvykiai. Verslo laikas. Naujienos iš Islandijos. Tad šiansien su rubrika „Labas rytas, pasauli” keliaujame į Armėniją. Kokiuose Baltijos šalių restoranuose, kokiose kavinėse skaniausias maistas, kur unikaliausias meniu ir kuo skiriasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos maitinimo kultūra?

Sausio 28 d. sukako 70 metų nuo kompozitoriaus Juozo Pakalnio mirties. 1948-iaisiais neva įvykusi savižudybė ir tuomet, ir dabar kelia abejones, mat muziku buvo susidomėjęs enkavėdistai. Dirigentė Marin Alsop taps pirmąja moterim klasikinės muzikos sotinėje Vienoje užimančia orkestro vadovės postą. 2019 metų rudenį ji pradės eiti Austrijos radijo simfoninio orkestro muzikos direktorės pareigas. Su rubrika „Retro“ prisiminsime sausio 26 d. išėjusį 80-metį rusų pianistą Igorį Žukovą, žinomą kaip Aleksandro Skriabino muzikos interpretuotoją. Toliau – apie „Grammy“ laureatus klasikinės muzikos srity, kurioje karaliavo kanadiečių dainininkė ir dirigentė Barbara Hannigan, pelniusi „Grammy“ už DVD „Crazy Girl Crazy“, su kuriuo įrašų industrijoje ji debiutavo dvigubame amplua – kaip dainininkė ir dirigentė.

Sausio 28 d. sukako 70 metų nuo kompozitoriaus Juozo Pakalnio mirties. 1948-iaisiais neva įvykusi savižudybė ir tuomet, ir dabar kelia abejones, mat muziku buvo susidomėjęs enkavėdistai. Dirigentė Marin Alsop taps pirmąja moterim klasikinės muzikos sotinėje Vienoje užimančia orkestro vadovės postą. 2019 metų rudenį ji pradės eiti Austrijos radijo simfoninio orkestro muzikos direktorės pareigas. Su rubrika „Retro“ prisiminsime sausio 26 d. išėjusį 80-metį rusų pianistą Igorį Žukovą, žinomą kaip Aleksandro Skriabino muzikos interpretuotoją. Toliau – apie „Grammy“ laureatus klasikinės muzikos srity, kurioje karaliavo kanadiečių dainininkė ir dirigentė Barbara Hannigan, pelniusi „Grammy“ už DVD „Crazy Girl Crazy“, su kuriuo įrašų industrijoje ji debiutavo dvigubame amplua – kaip dainininkė ir dirigentė.

Nuo šių metų moksleiviai ir neįgalieji Klaipėdos savivaldybei pavaldžius muziejus lankys nemokamai.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie smurto kino kūrėją, japonų režisierių Takaši Miike.M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos laureatė Ingė Lukšaitė.„Klasikos enciklopedija“: Belvederio rūmai Vienoje.

Nuo šių metų moksleiviai ir neįgalieji Klaipėdos savivaldybei pavaldžius muziejus lankys nemokamai.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie smurto kino kūrėją, japonų režisierių Takaši Miike.M. L. Rėzos kultūros ir meno premijos laureatė Ingė Lukšaitė.„Klasikos enciklopedija“: Belvederio rūmai Vienoje.

Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes.Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje prie Nevėžio upės galima apsilankyti dvaro sodyboje, dabar jau literato kūrybos namuose. Čia pasitinka Roma Kažukauskienė. Netoli, kitoje keliuko pusėje, stovi Lietuvos filosofo, eseisto Leonido Donskio sodyba. Jo žmona Jolanta taip pat laukia svečių. Šventybrastyje – mažoje medinėje bažnyčioje buvo krikštytas Česlovas Milošas, šventoriuje palaidoti jo seneliai ir proseneliai.

Daugiakultūrio centro vadovė istorikė Audronė Pečiulytė kviečia keliauti po lygumų kraštą, po Kėdainių apylinkes.Kėdainiuose centriniame parke stovi minaretas, nors mieste musulmonai niekada negyveno. M. Daukšos ąžuolas mena senus Lietuvos raštijos laikus. Vienoje seniausių XIV a. Apytalaukio gyvenviečių stovi nykstantis dvaras. Šeteniuose, lenkų rašytojo, poeto, literatūros mokslininko Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje prie Nevėžio upės galima apsilankyti dvaro sodyboje, dabar jau literato kūrybos namuose. Čia pasitinka Roma Kažukauskienė. Netoli, kitoje keliuko pusėje, stovi Lietuvos filosofo, eseisto Leonido Donskio sodyba. Jo žmona Jolanta taip pat laukia svečių. Šventybrastyje – mažoje medinėje bažnyčioje buvo krikštytas Česlovas Milošas, šventoriuje palaidoti jo seneliai ir proseneliai.

Uvertiūros – tiltai tarp dviejų pasaulių, koridoriumi vedantys iš kasdienybės į sukurtas išjaustas, kartais net nepatirtas meilės aistras. Uvertiūros – susitikimo jaudulys, pirmojo pasimatymo prisiminimai – skęstantys, bet vis išnyrantys iš buities vandenyno. Uvertiūros – žemėlapiai, kelionės pradžios, slepiančios išsiskyrimo, praradimo skausmą ir amžiną meilės troškimą... Vėliau leisimės į muzikines kryžkeles. Vienoje jų 1875 m. po lemtingo „Karmen“ paskutiniojo akordo G. Bizet, kitoje V. Horovicas. Legendinis rusų–amerikiečių pianistas, gimęs 1903 m. Rusijos imperijoje. Dar viena muzikinė kryžkelė, kurioje susitinka originali atsitiktinumo muzikoje panaudojimo technika, pavadinta ribota aleatorika, bei savita dvylikos tonų organizavimo sistema. Taip, supratote teisingai, tai W. Lutoslawskis ir smuikininkas virtuozas, laikomas vienu šiuolaikinės smuiko technikos pradininkų – N. Paganinis. Sutikę vienas kitą per partitūras, papildė, atskleidė arba uždavė klausimą ateities kartoms, pavadinimu „Variacijos Paganini“, tema dviem fortepijonams. Šedevras sukurtas dar jaunystėje, kaip susižavėjimo ir pagarbos ženklas muzikinėje kryžkelėje pastatytas W. Lutoslawskio 1941 m. Paskutinė muzikinė kryžkelė penktadienio „Pakeliui su klasika“ – B. Martinu, vienas garsiausių čekų kompozitorių, sukūręs apie 140 opusų. Įsiklausydamas į savo liaudies folkloro intonacijas, jis, vos įžengęs į brandų kūrybinį laikotarpį, liovėsi sekęs K. Debussy, o vėliau I. Stravinsky‘o pėdomis, atrado savo nepakartojamą stilių, kurį pamėgo viso pasaulio muzikos gerbėjai. Bet visgi vienam iš didžiausių italų operos kūrėjų G. Rossiniui B. Martinu jautė simpatiją visą gyvenimą.

Laida apie menininko laikyseną prie žaidimų lentos.Visi kūrėjai yra žaidėjai. Šachmatininkai. Vienoje lentos pusėje sėdi jie, kitoje – tuometinė santvarka, valdžia. Abu po kiekvieno ėjimo stabdo tiksinčio dvigubo šachmatų laikrodžio laiką. Ėjimas po ėjimo. Kas laimi? Ši metafora turi prasmę, ypač dabar, kai vis atsinaujina diskusija apie menininkų laikyseną tarybiniame laikmetyje. Remdamasis Sergejaus Prokofjevo, Dmitrijaus Šostakovičiaus kūryba laidos autorius kviečia nesuprimityvinti diskusijos, o aiškintis aplinkybes ir suvokti, kad kiekvienas didis menininkas jautė ir reiškėsi gerokai giliau, nei mums dabar atrodo.

Laida apie menininko laikyseną prie žaidimų lentos.Visi kūrėjai yra žaidėjai. Šachmatininkai. Vienoje lentos pusėje sėdi jie, kitoje – tuometinė santvarka, valdžia. Abu po kiekvieno ėjimo stabdo tiksinčio dvigubo šachmatų laikrodžio laiką. Ėjimas po ėjimo. Kas laimi? Ši metafora turi prasmę, ypač dabar, kai vis atsinaujina diskusija apie menininkų laikyseną tarybiniame laikmetyje. Remdamasis Sergejaus Prokofjevo, Dmitrijaus Šostakovičiaus kūryba laidos autorius kviečia nesuprimityvinti diskusijos, o aiškintis aplinkybes ir suvokti, kad kiekvienas didis menininkas jautė ir reiškėsi gerokai giliau, nei mums dabar atrodo.

Vienoje iš ankstesnių laidų su grupe liaudies meno tradicijas tyrinėjančių menotyrininkų dalytasi nuomonėmis apie tai, kaip suvoktina liaudies meno ir bendriau – tradicijos – būklė šiomis dienomis, koks ryškėja tradicijos ir naujumo santykis. Šioje laidoje dar kartą grįžtama prie liaudies meno temos, tik jau su viena pašnekove – menotyrininke dr. Terese Jurkuviene, kuri tarsi sudeda taškus, padedančius suvokti pačią liaudies meno prigimtį, jo raišką dabartyje, kokie esminiai požymiai skiria jį nuo profesionalios kūrybos.

Vienoje iš ankstesnių laidų su grupe liaudies meno tradicijas tyrinėjančių menotyrininkų dalytasi nuomonėmis apie tai, kaip suvoktina liaudies meno ir bendriau – tradicijos – būklė šiomis dienomis, koks ryškėja tradicijos ir naujumo santykis. Šioje laidoje dar kartą grįžtama prie liaudies meno temos, tik jau su viena pašnekove – menotyrininke dr. Terese Jurkuviene, kuri tarsi sudeda taškus, padedančius suvokti pačią liaudies meno prigimtį, jo raišką dabartyje, kokie esminiai požymiai skiria jį nuo profesionalios kūrybos.

„Manau, kad mūsų gyvenimo pilnatvė ir žavesys labai priklauso nuo to, kaip mes suvokiame, ko mes čia atėjome į šį pasaulį ir kaip mes galime paaiškinti gyvenimo ir mirties paslaptis”, – sako vienas žymiausių Graikijos fotografų Johnas Demos. Vienoje savo fotografijos serijų pavadinimu „Tylos šešėliai“ humanizmo idėjomis besidomintis fotografas tyrinėjo tikėjimo klausimus – bet ne religijos, o žmogaus dvasingumo, žmogiškosios prigimties ypatumus gyvenimo ir mirties sandūroje. Apie tikėjimo paieškas fotografijoje ir moderniame pasaulyje – pokalbis su fotografu Johnu Demos.

„Manau, kad mūsų gyvenimo pilnatvė ir žavesys labai priklauso nuo to, kaip mes suvokiame, ko mes čia atėjome į šį pasaulį ir kaip mes galime paaiškinti gyvenimo ir mirties paslaptis”, – sako vienas žymiausių Graikijos fotografų Johnas Demos. Vienoje savo fotografijos serijų pavadinimu „Tylos šešėliai“ humanizmo idėjomis besidomintis fotografas tyrinėjo tikėjimo klausimus – bet ne religijos, o žmogaus dvasingumo, žmogiškosios prigimties ypatumus gyvenimo ir mirties sandūroje. Apie tikėjimo paieškas fotografijoje ir moderniame pasaulyje – pokalbis su fotografu Johnu Demos.

„Manau, kad mūsų gyvenimo pilnatvė ir žavesys labai priklauso nuo to, kaip mes suvokiame, ko mes čia atėjome į šį pasaulį ir kaip mes galime paaiškinti gyvenimo ir mirties paslaptis“, – sako vienas žymiausių Graikijos fotografų Johnas Demos.Vienoje savo fotografijos serijų pavadinimu „Tylos šešėliai“ humanizmo idėjomis besidomintis fotografas tyrinėjo tikėjimo klausimus – bet ne religijos, o žmogaus dvasingumo, žmogiškosios prigimties ypatumus gyvenimo ir mirties sankirtoje.Apie tikėjimo paieškas fotografijoje ir moderniame pasaulyje – pokalbis su fotografu Johnu Demos.

„Manau, kad mūsų gyvenimo pilnatvė ir žavesys labai priklauso nuo to, kaip mes suvokiame, ko mes čia atėjome į šį pasaulį ir kaip mes galime paaiškinti gyvenimo ir mirties paslaptis“, – sako vienas žymiausių Graikijos fotografų Johnas Demos.Vienoje savo fotografijos serijų pavadinimu „Tylos šešėliai“ humanizmo idėjomis besidomintis fotografas tyrinėjo tikėjimo klausimus – bet ne religijos, o žmogaus dvasingumo, žmogiškosios prigimties ypatumus gyvenimo ir mirties sankirtoje.Apie tikėjimo paieškas fotografijoje ir moderniame pasaulyje – pokalbis su fotografu Johnu Demos.

Ekspertai sako, kad mirtini susirėmimai Makedonijoje kilo iš nieko. Kam jie naudingi? Po netikėtų pirmojo turo prezidento rinkimų Lenkijoje vis daugiau žmonių tiki iki tol mažai žinomo Andrzejaus Dudos sėkme. Kodėl Vienoje nuspręsta įrengti šviesoforus, vaizduojančius homoseksualias poras?

Ekspertai sako, kad mirtini susirėmimai Makedonijoje kilo iš nieko. Kam jie naudingi? Po netikėtų pirmojo turo prezidento rinkimų Lenkijoje vis daugiau žmonių tiki iki tol mažai žinomo Andrzejaus Dudos sėkme. Kodėl Vienoje nuspręsta įrengti šviesoforus, vaizduojančius homoseksualias poras?

„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru didžiuojasi bene kiekvienas Europos miestas“, – sako Žaislų muziejaus įkūrėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai.Brandinta mintis virto realybe. Neseniai duris atvėręs Žaislų muziejus Vilniuje yra modernus edukacinis centras, kuriame jauku ir gera visiems. Jeigu unikalūs originalai visuomet yra kruopščiai saugomi, tai čia lankytojai gali drąsiai imti į rankas žaislų kopijas ir jas išmėginti. Smagu susipažinti su XIV a. keturių menčių sukučiu, rastu Vilniaus žemutinėje pilyje, ar XV–XVI a. stikliniais, moliniais ir akmens žaidimo rutuliukais. Pajusti XVI a. dvasią galima žaidžiant galvijų šokikauliais ir žaidimų kaulais, rastais vidiniame Valdovų rūmų kieme, ar kauliniais XVI a. kėgliais, žaidimo muštukais, pasunkintais švinu. Galima pamatyti, kaip atrodė XIV–XVI a. odiniai kamuoliai ar XIX–XX a. alaviniai kareivėliai. Vienoje salėje galima žaisti ir stovint prie statinės, ir stovint prie kompiuterinio terminalo. Kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Čia laukiami visi – nuo ropojančių vaikelių iki žilagalvių senelių.Po Žaislų muziejų vedžioja ir pasakoja jo steigėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai, tėvelis Tomas Kupeta su sūneliu Vakariu.

„Važinėdami po svečias šalis ne kartą esame lankęsi nepaprastai gyvuose ir patraukliuose muziejuose. Vėliau pagalvojome, kodėl mes neturime vaikams, jų tėvams, seneliams ir draugams skirto žaislų ir žaidimų muziejaus. Tokiu edukaciniu kultūros centru didžiuojasi bene kiekvienas Europos miestas“, – sako Žaislų muziejaus įkūrėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai.Brandinta mintis virto realybe. Neseniai duris atvėręs Žaislų muziejus Vilniuje yra modernus edukacinis centras, kuriame jauku ir gera visiems. Jeigu unikalūs originalai visuomet yra kruopščiai saugomi, tai čia lankytojai gali drąsiai imti į rankas žaislų kopijas ir jas išmėginti. Smagu susipažinti su XIV a. keturių menčių sukučiu, rastu Vilniaus žemutinėje pilyje, ar XV–XVI a. stikliniais, moliniais ir akmens žaidimo rutuliukais. Pajusti XVI a. dvasią galima žaidžiant galvijų šokikauliais ir žaidimų kaulais, rastais vidiniame Valdovų rūmų kieme, ar kauliniais XVI a. kėgliais, žaidimo muštukais, pasunkintais švinu. Galima pamatyti, kaip atrodė XIV–XVI a. odiniai kamuoliai ar XIX–XX a. alaviniai kareivėliai. Vienoje salėje galima žaisti ir stovint prie statinės, ir stovint prie kompiuterinio terminalo. Kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Čia laukiami visi – nuo ropojančių vaikelių iki žilagalvių senelių.Po Žaislų muziejų vedžioja ir pasakoja jo steigėjai Indrė Jovaišaitė ir Povilas Blaževičiai, tėvelis Tomas Kupeta su sūneliu Vakariu.